Podcasts about aurimu

Šalia knygynų ir bibliotekų atsiranda interneto platformų, kurios siūlo ne tik nusipirkti, bet ir mainyti arba prenumeruoti knygas. Nemažai skaitytojų tai tapo naujais patogiais įrankiais – greičiau ir pigiau įsigyti norimą skaitinį.Tačiau šios platformos kelia ir naujų klausimų: kaip jos paveiks leidybos verslą, ar nėra pamirštamos autorinės teisės, ar atsižvelgiama į tų, kas kuria ir spausdina knygas, interesus?Apie naujas knygų mainų ir prenumeratos platformas kalbamės su vienu „Bookswap“ įkūrėjų Martynu Basoku, Lietuvos leidėjų asociacijos valdybos prezidente Lolita Varanavičiene ir autorių teisių politikos specialistu Aurimu Šimeliūnu.Ved. Mindaugas Nastaravičius, Tomas Vaiseta

Šį sykį Homo cultus klubo tema – ateitis. Kodėl mums taip sunku konstruktyviai ir vaisingai mąstyti apie ateitį? Kaip mūsų ateities suvokimą formuoja grėsmių horizontas, ypač klimato kaita? Kiek prie mūsų bejėgystės jausmo prisideda socialiniai tinklai ir žiniasklaida, nuolatos kurstantys mūsų neigiamas emocijas? Ar galima sakyti, kad dėl šių grėsmių prarandame ateities dimensiją ir vietoj to mėginame saugiai pasislėpti dabarties rūpesčiuose? O gal yra priešingai – ateities iššūkiai mus kaip tik verčia burtis į bendruomenes ir drauge spręsti problemas? Kiek šiandien dar reikalingos didingos vizijos ir utopijos? Apie tai diskutuojame su Homo cultus juostos kūrėjais – miesto antropologe Jekaterina Lavrinec, istoriku Aurimu Švedu ir architektu Matu Šiupšinsku.Ved. Simas Čelutka

Aurimas Švedas – vienas nuosekliausių istorijos teoretikų Lietuvoje. Lyginant su daugeliu kitų istorikų, jis istoriją supranta žymiai plačiau, į istoriko teritoriją įtraukdamas filosofų, menininkų, antropologų, sociologų įžvalgas. Kas yra istorija šiandien? Kokiame istoriškumo režime gyvena nūdienos žmogus? Kur galime atrasti orientyrus, kurie leistų nepasimesti istorijos chaose? Kaip nepaskęsti dabarties rūpesčiuose ir išlaikyti platesnę istorinę perspektyvą? Ar galima teigti, kad Rusijos karas prieš Ukrainą su trenksmu sugrąžino mums istorijos pojūtį? Kokia yra istorikų atsakomybė reaguojant į XX a. katastrofas ir šiuolaikines blogio apraiškas? O gal istorijos, bent jau Lietuvoje, turime per daug? Gal sunki istorijos našta mums trukdo žvelgti į ateitį?Apie visa tai – išsamus pokalbis su kultūros istoriku, Lietuvos istorijos instituto direktoriaus pavaduotoju ir Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentu dr. Aurimu Švedu.Ved. Simas Čelutka

Vis daugiau žmonių knygas skaito angliškai. Kaip ši tendencija veikia knygų rinką Nyderlanduose ir Lietuvoje.Seimas šiuos metus yra paskalbęs Klaipėdos krašto metais. LRT šiai progai rengia istorinių pasakojimų ciklą „Lietuvos kelias į Klaipėdą“. Pirmasis ciklo epizodas.Budistų šventykla Debesų gatvėje, ir šiandien tebenaudojamos Kipro Petrausko plaukų žnyplės, vienam architektui dedikuojami pasivaikščiojimai – tai iniciatyvos „Gražinkime Kauną“ teminių ekskursijų objektai. Pokalbis su miesto gidais.Šią savaitę teatrologė, literatūrologė profesorė Irena Veisaitė būtų minėjusi savo 95-ąjį gimtadienį. Ją prisimina istorikas Aurimu Švedas ir literatūrologas Mindaugas Kvietkauskas.Istoriko Domo Boguševičiaus komentaras apie tai, kad norėdami sėkmingos švietimo politikos turime turėti ją komentuojančių, analizuojančių ir kritikuojančių intelektualų. Komentaro autorius dairosi, ar tokių turime.Kas įdomaus įvyko pasaulio kultūroje šią savaitę? Įteikti „Auskiniai gaubliai“, karikatūros Prancūzijos spaudoje kelia tarptautinę įtampą, Luvro muziejus stengiasi mažinti lankytojų srautus ir naujus archeologinius atradimus Romoje.Pokalbis su menininku Žygimantu Kudirka apie tai, kaip menas pajaučia ateitį ir kaip kūrėjai kuria mąstydami apie rytojų.Ved. Dovydas Kiauleikis

Pokalbis su „Audiotekos“ įkūrėju Aurimu Mikalausku (@aurimas.is.naujo). Aurimas yra vienas kantriausių žmonių. Kodėl? „Audioteka“ šiandien yra stiprus, žinomas, visų minimas verslas, tačiau pradžioje 3 metus niekas Aurimu netikėjo, jis neuždirbo pakankamai pinigų, nebuvo ženklų, kurie sakytų „hey, dirbk prie šios verslo idėjos toliau, ji rodo gerus rezultatus.“ Atvirkščiai – daugelis mūsų būtų pasidavę. Tad kaip gyvenime turėti ilgalaikį tikslą? Jei nori toliau mokytis iš įkvepiančių lektorių ir būti palaikančios moterų bendruomenės dalimi, PRISIJUNK Į VEIKLIŲ MOTERŲ KLUBĄ.

Vėl Tie Patys #128 - su Mantu Katleriu, Rolandu Mackevičium ir Mantu Stonkumi! www.youtube.com/negyvaseteris www.instagram.com/negyvaseteris www.contribee.com/veltiepatys

Winstonas Churchillis kažkada dūsavo, jog Rusija yra it galvosūkis, įvyniotas į į paslaptį, o toji dar ir paslėpta mįslėje. Bet ar tikrai tokia fatalistiškai komplikuota šitos nelaimingos šalies nelaiminga istorija?Ved. Aidas Puklevičius

Spaudos apžvalga.Šių dienų įvykių kontekste, filosofija įgauna naują prasmę. Ohajo (JAV) universiteto profesoriaus, vieno iškiliausių lietuvių išeivijos filosofų, Algio Mickūno atsakymai, kodėl svarbu, politikoje nepamesti filosofijos.Literatūrologo ir vertėjo Vytauto Bikulčiaus naujų knygų apžvalgoje du verstiniai romanai – Lietuvos ir pasaulio žydų literatūros klasiko Moišės Kulbako „Mesijas, Efraimo sūnus“ ir vieno skaitomiausių šių laikų vokiečių rašytojo Ferdinando von Schiracho „Kava ir cigaretės“.Šiandien Lietuvos kino teatruose pradedamas rodyti režisierių Aistės ir Skaistės Jauraičių dokumentinis filmas „Anapus laiko ir šviesos“, kuriame užfiksuoti tris dešimtmečius gyvavusios lietuvių muzikos grupės „Skylė“ prisiminimai ir peripetijos.Šį trečiadienį įteiktos Vyriausybės Kultūros ir meno premijos. Pokalbis su šios premijos laureate kino režisiere Janina Lapinskaite.Kaip kito fundamentalios kultūros slinktys per tris nepriklausomos Lietuvos dešimtmečius? Kuo pasižymi Laisvės karta? Pokalbis su istoriku Aurimu Švedu.Kaip kūrėjai gali prisidėti prie pilietiškumo ir savo platformose atkreipti dėmesį į opias problemas? Pokalbis su grupės THE ROOP vokalistu Vaidotu Valiukevičiumi.Ukrainos, Baltarusijos ir Lietuvos artistai vienijasi ypatingam Nepriklausomybės atkūrimo dienos koncertui „Stiprūs kartu“, kuris šįvakar 20 val. skambės Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, taip pat ir LRT KLASIKOS eteryje. Visos už koncerto bilietus surinktos lėšos bus skiriamos paramai Ukrainai.Ved. Karolina Bieliauskaitė.

Kai kalbame apie civilizaciją, nori nenori imi klausinėti savęs, kodėl vienos išliko, o kitos žlugo? Gal dar net nespėjusios tapti civilizacija, nepaisant to, kad sukūrė didžiausias kada nors matytas imperijas. Taigi, kas tai lemia, idėjos ar ginklai?Ved. Aidas Puklevičius

Šio mėnesio „Tau viskas gerai“ svečias Audioteka.lt įkūrėjas Aurimas Mikalauskas (@aurimikas). Su juo kalbėjomės apie meilę knygoms ir didžiausią įtaką padariusias knygas, apie tai, kaip gimė audioteka.lt ir didžiąją dalį praleidom kalbėdami apie jausmus. Aurimas dalinosi savo kelione, kaip pradėjo suprasti, kad kažko nejaučia ir kaip tai veikė jo gyvenimą. Apie tai, kas atsitinka, kai pradedi leisti sau jausti ir po truputi tuos jausmus išreikšti ir kokia visa tam svarbi yra draugų vieta. Ypač draugų vyrų, nes vis dar atrodo, kad vyrai tarpusavyje negali kalbėtis apie savo jausmus. Tad mes su Aurimu, norime paskatinti vyrus daugiau kalbėtis apie emocijas - tiek malonias, tiek nemalonias.

Įdomi tendencija: vis dažniau pagrindiniai romanų ar filmų veikėjai būna mokslo žmonės, tarp jų – ir istorikai. Pakanka prisiminti „Da Vinčio kodą“ ar epopėją apie Indianą Džounsą. Kodėl taip yra, koks istoriko vaidmuo šiandien – ir kaip jis žiūri tokius filmus – apie tai su istoriku Aurimu Švedu.Ved. Vaidas Jauniškis

Pradedame pažintį su 2020ųjų Nacionalinės kultūros ir meno premijų laureatais. Tradiciškai Vasario 16ąją bus įteiktas svarbiausiais valstybės apdovanojimas šešioms meno ir kultūros asmenybėms, kurias iki šios datos ir pristatysime laidoje antradieniais. Pirmoji pažintis su dailininke Egle Ridikaite, kuri premija įvertinta už kultūros paveldo aktualizavimą šiuolaikinėje tapyboje. Pokalbis su menininke ir menotyrininke Laima Kreivyte.Rubrikoje „Ping Pong“ apie nepasiduodančią besikeičiančiam laikui muziką.Ievos Buinevičiūtės muzikos garsų paieškos kine.„Kultūros istorikas Aurimas Švedas parašė meilės laišką istorijai“ – teigia knygos „Istoriko teritorija“ autoriaus kolega Tomas Vaiseta. Koks tai laiškas ir ar istoriją galima ne tik apmąstyti, bet ir patirti, pajusti? Pokalbis su Aurimu Švedu rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė ir Jolanta Kryževičienė

„Pseudomokslininkai mano atstovaujantys vieninteliam tikram, nuo mūsų neva nuslėptam mokslui. Jiems nereikia jokių teorijų ir argumentų, jie kalba su mumis labiau kaip pranašai, o ne mokslininkai“, –sako Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doc. dr. Aurimas Švedas, naujos knygos „Istoriko teritorija“ autorius. Kuo istorija skiriasi nuo pseudoistorijos? Kodėl šiandienos kontekstas yra kone ideali terpė skleistis pseudomokslinėms idėjoms? Kodėl jos gali įgyti griaunamąją jėgą? Galiausiai, ar mokslininkai gali ko nors pasimokyti iš pseudomokslininkų? Pokalbis su istoriku Aurimu Švedu.Ved. Rimvydas Laužikas ir Indrė Kaminckaitė

Kas mėgsta nešvarius sintezatorius ir tamsų indie dance? Mes tai tikrai, ypatingai penktadieniais! O priežastis šokti tikrai yra: vos vakar elektroninės muzikos kūrėjas Aurum Miles paryžiečių leible „Coquelicot Records“ išleido naują minialbumą „Sweat and Wet“ – kas nors pasaugokite Eifelio bokštą. Apie lietuvio ir prancūzų, kažkur šešėliuose skambančio disco ir persmelkiančio vokalo sintezę LRT OPUS laidoje „Be problemų“ pasikalbėjome su pačiu Aurimu. Nesušlapkite! Ved. Kristupas Naraškevičius.

Kultūros ir meno žurnalo „Kultūros barai“ kovo mėnesio numerio apžvalga su vyriausiąja redaktore Laima Kanopkiene.Vyriausybė pritarė Kultūros ministerijos siūlymui apmokėti kūrybines prastovas meno kūrėjams. Kultūros ministro dr. Mindaugo Kvietkausko komentaras.Įvertinęs iššūkius, kurie laukia ugdymo įstaigų bendruomenių, Vytauto Didžiojo universitetas pasiūlė pagalbą mokykloms, rengiantis ugdymą organizuoti nuotoliniu būdu. Apie šią iniciatyvą – VDU Inovatyvių studijų instituto vadovė prof. Airina Volungevičienė.Literatūros kritikė Elžbieta Banytė aptaria portugalų rašytojo Fernando Pessoa „Nerimo knygą" („Odilė“) ir Čilės rašytojo Roberto Bolano romaną "2666" („Kitos knygos“).Kaip Lietuvos regionuose veikiantys teatrai paminės Tarptautinę teatro dieną ir kaip su iššūkiais karantino sąlygomis kūrybiškai tvarkosi? Pokalbis su Alytaus miesto teatro vadove Inesa Pilvelyte, Klaipėdos dramos teatro vadovu Tomu Juočiu ir Šiaulių dramos teatro vadovu Aurimu Žviniu.Menininkui kurti scenoje – tai didžiulė laisvė ir galimybė atitrūkti nuo realybės. Niekas nevaržo, kaip kad kasdieniame gyvenime - sako balerina Eglė Špokaitė, Nacionalinės kultūros ir meno premijos bei Auksinio scenos kryžiaus laureatė.Ved. Laima Ragėnienė.

Koronavirusas Lietuvoje. Pokalbis su sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga.Kaip Vyriausybei sekasi parsiskraidinti piliečius iš užsienio ir spręsti vežėjų problemas?LRT RADIJAS tęsia pokalbių ciklą „Mums 30" su 1990 m. kovo 11-ąją gimusiais 30-mečiais – pokalbis automechaniku Aurimu Žilinsku.LRT jungiasi prie iniciatyvos „Stiprūs kartu“, Lietuvoje kuriančios Nacionalinį savanorių pagalbos koordinavimo centrą.Kelionių agentūros nenori grąžinti visos sumokėtos pinigų sumos už užsakytas ir dėl karantino atšauktas keliones.Kokie tarptautiniai įvykiai laukia šią savaitę?Kaip savivaldybėms sekasi ieškoti būstų iš užsienio grįžusių gyventojų saviizoliacijai?Psichologo konsultacija – kaip išgyventi karantiną?Ar per karantiną namie užsidariusiems gyventojams pavyksta sveikai maitintis?Taip pat laidoje – orų apžvalga. Apžvalgininko Ramūno Bogdano komentaras. „Ryto garsai“ per 10 min.Ved. Edvardas Kubilius.

Apie Lietuvos kūrybinių industrijų potencialą ir neišnaudotas elektroninės kultūros galimybes – pokalbis su tarptautinio forumo „Kultūra ir inovacijos“ organizatore, Ateities visuomenės instituto direktore dr. Erika Godlevska.Savaitraščio „7 meno dienos“ ir dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Lietuvos rusų dramos teatras kviečia į premjerą – pirmą kartą Lietuvoje statomą žanro klasika vadinamą Styveno Sondhaimo miuziklą „Into the Woods / Gilyn į mišką“.Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.Ar tikėtina, kad žiūrovai iš Rygos keliautų pamatyti spektaklio į Šiaulius? Pokalbis su Šiaulių dramos teatro vadovu Aurimu Žviniu ir meno vadovu, režisieriumi Pauliumi Ignatavičiumi apie šio teatro gyvenimą bei problemas, su kuriomis susiduria šiandien. Projektas „Monumentalioji tapyba architektūros labirintuose: praeitis ir dabartis“ įamžino virtualiame žemėlapyje atsidūrusias Klaipėdos krašto freskas. Klasikos enciklopedija apie Austrijos valdovę Mariją Teresę. Kultūros renginiai. Ved. Indrė Kaminckaitė.

Dalinamės nauju Lietuviai Norvegijoje epizodu, kuriame kalbiname keliautoją Aurimą Valujavičių. A. Valujavičius šiuo metu vykdo ilgiausią ir sudėtingiausią savo kelionę dviračiu 13000 km aplink Skandinaviją. Įveiktas maršrutas: Lietuva, Latvija, Estija, Suomija, Norvegija. Šiuo metu įveikta beveik 8000 km., kelionė trunka jau daugiau nei 100 dienų. Po Norvegijos maršrutas toliau tęsis per vakarų Švedijos pakrantę, Daniją, Vokietiją ir po to po šiaurės ir vakarų Europos šalis. Kaune namus palikęs birželio 1-ają, Aurimas tikisi į juos grįžti iki šv. Kalėdų.

Su naujai išrinkta Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininke, poete, prozininke ir vertėja Birute Jonuškaite-Augustiniene kalbasi Alma Valantinienė. Kaune minint tarptautinę kultūros dienos apdovanoti miesto teksto, judesio, vaizdo meistrai bei meistrės. Tarp laureatų – fotomenininkas Mindaugas Kavaliauskas, su juo kalbėjosi Kotryna Lingienė. Vienas ryškiausių Klaipėdos bauhauso pavyzdžių – Vytauto Didžiojo gimnazijos pastatas. Praėjusią vasarą vykusio remonto metu sudarkytas unikalus jo interjeras. Iniciatyvos „Narrative 4“ autoriai iš JAV tiki, kad gyvas apsikeitimas istorijomis turi nepaprastą galią pažadinti empatiją ir padaryti pasaulį geresniu. Apie nemokamas atostogas svetur ir visuotinę makdonaldizaciją komentare svarsto medijų kritikas Karolis Klimka. Pasaulio kultūros naujienų apžvalga. Nurimus reakcijoms dėl Paryžiaus Notre Dame katedros gaisro, laidoje aptarsime kultūros simbolių veikimą – kaip architektūros ar kiti meno darbai tampa ištisos civilizacijos simboliais, kokią funkciją jie atlieka visuomenėje ir kodėl suvienija įvairių pažiūrų žmones. Tai aptarsime su kultūros istoriku Aurimu Švedu, nuolatine Lietuvos atstove prie UNESCO, ambasadore Irena Vaišvilaite ir Prancūzijoje gyvenančiu lietuviu Miku Malkovu. Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Tinklaraščio myliukeliones.lt bendraautorė Viktorija Pukinskaitė dalijosi įspūdžiais iš kelionės po Kubą. Ten ji su gyvenimo ir kelionių partneriu Aurimu aplankė ne tik Havaną, bet išmaišė ir kitas Kubos vietas bei pasimėgavo paplūdimio malonumais, sužinojo, ką reiškia nakvoti pas vietinius, važiuoti „kolektyviniais taksi“, ne 24 valandas per parą turėti internetą, verstis be vietinės kalbos. Susidėliojo šviesus Kubos paveikslas, o jį paryškino laidoje skambėjusi Kubos kūrėjų muzika. Vedėja Inga Ramoškaitė.

Tinklaraščio myliukeliones.lt bendraautorė Viktorija Pukinskaitė dalijosi įspūdžiais iš kelionės po Kubą. Ten ji su gyvenimo ir kelionių partneriu Aurimu aplankė ne tik Havaną, bet išmaišė ir kitas Kubos vietas bei pasimėgavo paplūdimio malonumais, sužinojo, ką reiškia nakvoti pas vietinius, važiuoti „kolektyviniais taksi“, ne 24 valandas per parą turėti internetą, verstis be vietinės kalbos. Susidėliojo šviesus Kubos paveikslas, o jį paryškino laidoje skambėjusi Kubos kūrėjų muzika. Vedėja Inga Ramoškaitė.

„Basanavičiaus reiks ne stovylos, o gyvo asmens“, – sako istorikas Aurimas Švedas. Pastaraisiais metais daug kalbama apie istorinės prozos pakilimą, augantį skaitytojų susidomėjimą ja. Įvairiais būdais į praeitį nukeliančios Kristinos Sabaliauskaitės ir Andriaus Tapino knygos yra vienos perkamiausių, o įvairias lietuvių istorinės atminties ir tapatybės analizuojančios Sigito Parulskio, Mariaus Ivaškevičiaus, Alvydo Šlepiko ar Rūtos Vanagaitės knygos sukelia audringas visuomenines diskusijas. Tai koks yra istorijos ir literatūros santykis, kaip reikėtų skaityti tokią literatūrą, ko iš jos tikėtis?Apie ką pasakoja msų rašytojai, kokias idėjas jie siūlo ir kokios istorinės figūros ir įvykiai nepelnytai nustumti į paraštę. Ką apie mūsų istorinę vaizduotę sako faktas, kad džiūgaujame atradę vasario 16-osios aktą ir laužome ietis dėl Jono Basanavičiaus paminklo, tačiau neturime nei padorios tautos patriarcho biografijos, nei reikšmino romano ar kino filmo? Kokia idėjas rašytojai siūlo mūsų istorijos permąstymui? Kokios istorinės figorūs ar įvykiai nepelnytai nustumti į paraštę ar laukia naujų interpretacijų?Apie tai laidoje kalbėsimės su istoriku Aurimu Švedu.

„Basanavičiaus reiks ne stovylos, o gyvo asmens“, – sako istorikas Aurimas Švedas. Pastaraisiais metais daug kalbama apie istorinės prozos pakilimą, augantį skaitytojų susidomėjimą ja. Įvairiais būdais į praeitį nukeliančios Kristinos Sabaliauskaitės ir Andriaus Tapino knygos yra vienos perkamiausių, o įvairias lietuvių istorinės atminties ir tapatybės analizuojančios Sigito Parulskio, Mariaus Ivaškevičiaus, Alvydo Šlepiko ar Rūtos Vanagaitės knygos sukelia audringas visuomenines diskusijas. Tai koks yra istorijos ir literatūros santykis, kaip reikėtų skaityti tokią literatūrą, ko iš jos tikėtis?Apie ką pasakoja msų rašytojai, kokias idėjas jie siūlo ir kokios istorinės figūros ir įvykiai nepelnytai nustumti į paraštę. Ką apie mūsų istorinę vaizduotę sako faktas, kad džiūgaujame atradę vasario 16-osios aktą ir laužome ietis dėl Jono Basanavičiaus paminklo, tačiau neturime nei padorios tautos patriarcho biografijos, nei reikšmino romano ar kino filmo? Kokia idėjas rašytojai siūlo mūsų istorijos permąstymui? Kokios istorinės figorūs ar įvykiai nepelnytai nustumti į paraštę ar laukia naujų interpretacijų?Apie tai laidoje kalbėsimės su istoriku Aurimu Švedu.

„Kai tyrinėji sovietmetį, sėdi archyvuose, skaitai atsiminimus, periodiką, supranti, kad nieko nesupranti. Supratau, jog reikia kalbėtis su žmonėmis, klausinėti, kokioje terpėje ir kokiu būdu visa tai atsirasdavo, kokia buvo to laiko konjunktūra, žmonių santykiai“, – knygos „Nevienareikšmės situacijos“ atsiradimą aiškina jos sumanytojas, literatūrologas Rimantas Kmita.Knygoje sudėti rašytojų, vertėjų, redaktorių, skaitytojų, bibliotekininkų, mokytojų, dėstytojų, knygynų darbuotojų pasakojimai apie sovietmečio literatūros lauką.Kaip pasirinkti pašnekovai ir kam suteikta teisė kalbėti? Ar sakytinė istorija nėra sąlygiška, nes pašnekovai renkasi ką pasakyti ir ką nutylėti? Kokia tokių pokalbių vertė? Kokia istorija atsiskleidžia iš šių pokalbių?Apie tai – Jolantos Kryževičienės pokalbis su knygos sumanytoju literatūrologu R. Kmita, istorikais Violeta Davoliūte ir Aurimu Švedu.

„Kai tyrinėji sovietmetį, sėdi archyvuose, skaitai atsiminimus, periodiką, supranti, kad nieko nesupranti. Supratau, jog reikia kalbėtis su žmonėmis, klausinėti, kokioje terpėje ir kokiu būdu visa tai atsirasdavo, kokia buvo to laiko konjunktūra, žmonių santykiai“, – knygos „Nevienareikšmės situacijos“ atsiradimą aiškina jos sumanytojas, literatūrologas Rimantas Kmita.Knygoje sudėti rašytojų, vertėjų, redaktorių, skaitytojų, bibliotekininkų, mokytojų, dėstytojų, knygynų darbuotojų pasakojimai apie sovietmečio literatūros lauką.Kaip pasirinkti pašnekovai ir kam suteikta teisė kalbėti? Ar sakytinė istorija nėra sąlygiška, nes pašnekovai renkasi ką pasakyti ir ką nutylėti? Kokia tokių pokalbių vertė? Kokia istorija atsiskleidžia iš šių pokalbių?Apie tai – Jolantos Kryževičienės pokalbis su knygos sumanytoju literatūrologu R. Kmita, istorikais Violeta Davoliūte ir Aurimu Švedu.

„Literatūra padeda tautai save apibūdinti. Rašantysis gali pažvelgti kitaip, sugriauti didžiuosius pasakojimus. Tuo tarpu istorikams kartais nepavyksta to padaryti, pritrūksta drąsos, kurios turi meno sferoje dirbantys žmonės. Iš kitos pusės, krapštyti didžiuosius tautos mitus pavojinga, nes įsijungia tam tikri savigynos mechanizmai“, – literatūros ir istorijos santykį apibūdina istorikas Aurimas Švedas. Kaip svarbios, kontroversiškos istorinės temos, siužetai gali būti aktualizuojami literatūroje? Ar lietuvių autoriai apmąsto istorinę patirtį? Kaip literatūra gali veikti suvokimą apie istoriją? Apie tai kalbėsimės su literatūrologe Reda Pabarčiene ir istorikais Rūta Šermukšnyte bei Aurimu Švedu.

„Literatūra padeda tautai save apibūdinti. Rašantysis gali pažvelgti kitaip, sugriauti didžiuosius pasakojimus. Tuo tarpu istorikams kartais nepavyksta to padaryti, pritrūksta drąsos, kurios turi meno sferoje dirbantys žmonės. Iš kitos pusės, krapštyti didžiuosius tautos mitus pavojinga, nes įsijungia tam tikri savigynos mechanizmai“, – literatūros ir istorijos santykį apibūdina istorikas Aurimas Švedas. Kaip svarbios, kontroversiškos istorinės temos, siužetai gali būti aktualizuojami literatūroje? Ar lietuvių autoriai apmąsto istorinę patirtį? Kaip literatūra gali veikti suvokimą apie istoriją? Apie tai kalbėsimės su literatūrologe Reda Pabarčiene ir istorikais Rūta Šermukšnyte bei Aurimu Švedu.