Podcasts about lmta

Spaudos apžvalga.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.Į Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką pateko Mariaus Baranausko „Supernova“ simfoniniam orkestrui.Šiauliuose, Fotografijos muziejuje eksponuojami fotografo Virgilijaus Šontos fotografijų ciklas „Mokykla – mano namai“.Kelis mėnesius klaipėdiečiai rinko pačias klaipėdietiškiausias knygas. Pagaliau žinomi konkurso rezultatai.LMTA periodiniame mokslinių straipsnių rinkinyje „Ars & Praxis“ pasirodė muzikologo Eirimo Veličkos parengta pianistės Ievos Dūdaitės knygos „Muzika visiems“ recenzija, kurioje muzikologas atranda daug netikslumų, muzikos istorijos ir teorijos klaidų. Kaip muzikologo pastebėtus faktus vertina knygos autorė ir kodėl sudėtinga parašyti meno populiarinimo knygą?Rokiškyje jau dvejus metus galima išgirsti simfoninį orkestrą, kuriame groja ir mokiniai, ir mokytojai.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis DANCE ALL IN nagrinėja vyriškos tapatybės, moters vietos scenoje, taip pat amžiaus, technologijų ir skirtingų kartų dialogo temas, apjungdamas tradicinio ir gatvės šokio jungtį scenoje.Apie festivalį, jo socialiai jautrias temas LRT KLASIKAI papasakojo Greta Snitkutė, Vilniaus šokio Teatro „Low Air“ projektų koordinatorė, šokėja, pedagogė ir šio teatro bendraįkūrėjas, šio festivalio vadovas Laurynas Žakevičius.Eilėraščiu „Be pavadinimo“ iš Metų knygos rinkimuose dalyvaujančios knygos „Mėlyni malonumai“ interviu kolegei Evelinai Povilavičiūtei užbaigė rašytoja Austėja Jakas. Metų knygos rinkimuose ši poezijos knyga „Mėlyni malonumai“ pretenduoja į geriausios įvertinimą Poezijos kategorijoje.Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje pristatoma opera vaikams „Batuotas katinas“. Šią žinomą pasaką į sceną perkelti sumanė garsus operos solistas, prof. Vladimiras Prudnikovas, įtraukdamas į operą talentingą jaunąją operos solistų kartą.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie Birmingemo simfoninio orkestro telefoninio eksperimento pabaigą, netikėtą Jungtinių Valstijų viceprezidento JD Venco „pasitikimą“ Nacionalinio simfoninio orkestro koncerte bei klasikinės muzikos festivalį, kuriame už bilietus galima sumokėti bitkoinais.Rubrikoje „Be kaukių“ – operos solistas, LMTA prof. Deividas Staponkus.Ved. Gabija Narušytė

Kultūrinės spaudos apžvalga.„Lyčių lygybę ir solidarumą privalome ne šiaip linksniuoti per įvairius minėjimus, kaip abstrakčią ir deklaratyvią vertybę, o sąmoningai ir nuosekliai praktikuoti mūsų kalbiniuose, instituciniuose ir pilietiniuose pasirinkimuose“, – komentare sako vertėja Toma Gudelytė.Antano Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje Kaune duris atvėrė paroda apie šalies mados istoriją, dabartį bei ateitį. Andrius Baranovo pasakojimas.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Šiandien prasideda LMTA organizuojamos Šiuolaikinės muzikos dienos. Kokias galimybes šis festivalis suteikia jauniems atlikėjams ir kompozitoriams?Varėnos kultūros centras pristatė vaizdo apybraižą apie Čiurlionio tėvus. Pasakoja Marius Eidukonis.Lietuva turi naują kultūros atašė Švedijoje, Danijoje ir Suomijoje – šias pareigas pradeda eiti Gabrielė Žaidytė. Pokalbis apie kultūrinės diplomatijos reikšmę Šiaurės šalių regione, planuojamus projektus, Lietuvos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimo galimybes bei iššūkius.„Pasirodo, miesto erdvės gali būti puikūs veidrodžiai, atspindintys ne tik fizinį miesto išplanavimą, bet ir socialines vertybes bei gyventojų patiriamą įtraukties ar atskirties jausmą“, – rašo Kauno technologijos universiteto dr. Paulina Budrytė. Pokalbis apie įtraukių miestų kūrimo meną ir priklausomybės vietai jausmo skatinimą Lietuvos viešosiose erdvėse.Ved. Justė Luščinskytė

Prisimindami mirusiuosius už laisvę Vėlinių išvakarėse šauliai kviečia sutvarkyti kovotojų kapus, žūties vietas ir simboliškai uždegti žvakeles. „Prisiminti ir pagerbti mūsų didvyrius - kiekvieno iš mūsų pareiga“, – primena šaulių sąjunga ir iniciatyvą „Uždekime žvakelę ant laisvės kovotojo kapo“ skleidžia LT ir užsienyje.Turine, vienoje prestižiškiausių meno mugių Europoje „Artissima“, šiemet debiutuoja galerija (AV17) su skulptorių darbais ir su džiaugsmu, po pernykštės sėkmės jau penktą kartą sugrįžta galerija „Meno parkas“. Apie mugės svorį ir svarbą menininkams – menininkai ir galerininkai iš Turino.Pasaulio muzikos naujienų rubrikoje kompozitorius Jurgis Kubilius pasakos apie BBC fortepijono šou laimėtoją, violončele griežiantį robotą ir neteisėtą André Rieu įrašo panaudojimą Donaldo Trumpo rinkimų kampanijoje.Šiauliuose surengti tarptautiniai meistriškumo kursai chorų dirigentams. Juos organizavo Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“ ir pasaulyje žinomas dirigentas Janas Šumacheris iš Vokietijos. Pasak kursų rengėjų, Šiauliuose tokios meistriškumo pamokos vyksta vis dažniau, o tai padeda kelti miesto muzikinės kultūros lygį. Pasakoja kolega Tomas Mizgirdas.Pianistas Povilas Norkūnas – vienas iš trijų jaunųjų LRT KLASIKOS rezidentų, kurie jau ruošiasi koncertams LRT ir kuriems visuomeninio transliuotojo pagalba – itin naudinga, pradedant profesionalo kelią arba link jo. Kokia kasdienybė, kokie džiaugsmai ir kokie iššūkiai jaunajam pianistui, LMTA pirmakursiui – koncerto išvakarėse Povilas Norkūnas pasakoja rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

„Taip, tikrai taip ir buvo. Ko jūs juokiatės? Visi šie pasakojimai yra tikri – iš mano patirties. Esu pasakorius, o pasakoriai, kaip žinia, gali daug“, – taip savo pirmąją tapybos parodą „Tikros istorijos“ AP galerijoje pristato skulptorius Džiugas Jurkūnas.„Kristupo festivalis“ baigiasi pasauline kompozitorės Agnės Matulevičiūtės premjera „Donelaitis: recomposed“, dekonstruojančia ir muzikine kalba pateikiančia visiems dar mokykloje skaitytą Kristijono Donelaičio kūrinį „Metai“. Koncerto repeticijoje Šv. Kazimiero bažnyčioje apsilankė kolega Donatas Šukelis.Praėjusią savaitę buvusioje prancūzų kompozitoriaus Ernest'o Chausson'o rezidencijoje, dabartinės Lietuvos Respublikos ambasados salėse uždarai publikai buvo pristatyta išskirtinė vienų ryškiausių Lietuvos šiuolaikinio meno kūrėjų – jau virš dvidešimt metų Paryžiuje gyvenančio dueto Svajonės ir Pauliaus Stanikų paroda „Kilmės“. Šiandien vakare vyks jau viešasis šios parodos, įsiliejančios į Lietuvos sezoną Prancūzijoje, atidarymas. Čia apsilankė mūsų kolegė Austėja Kuskienė.Pasakojimas apie vieną ryškiausių dainių – Leonardą Coheną, sukūrusį, galima sakyti, himnais tapusias dainas, jo sąsajas su Lietuva ir vėlai pradėtą muzikinę karjerą, išgarsinusią visame pasaulyje.Simpatijas tarp džiazo ir akademinės muzikos dalijantis vienas ryškiausių Lietuvos džiazo pianistų solistų, grupių lyderis ir kompozitorius, LMTA prof. Artūras Anusauskas savo jubiliejų pasitinka kūrybingai - festivalyje „Kaunas Jazz“ gimtadienį švęs solo koncertu. Kokie tie dešimtmečiai su fortepijonu, pasirinkimai ir kūrybiniai atradimai? Pokalbis su pianistu rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Istorinis momentas Lietuvoje – po daugiau kaip dvylika metų trukusių derybų, pasiruošimo darbų ir statybų duris atveria naujas Lietuvos muzikos ir teatro akademijos pastatas. Iš LMTA studijų miestelio – Justė Luščinskytė.Šiauliuose visą savaitę vyksta tradicinis festivalis “Šiaulių naktys“. 14ame festivalyje rengiamos meninės dirbtuvės, sarkazmo tyrimai, filmų peržiūros, atidaromos parodos. Daugiau apie tai iš Šiaulių papasakos Tomas Mizgirdas.Tradicinės „Sostinės dienos“ šį savaitgalį Vilniuje kviečia į daugybę pačių įvairiausių renginių, tarp kurių ir kiek netradicinis žvilgsnis į knygas, dėmses trumpiesiems filmams ir dizianerių iįradingumas. Apie tai – tiesiai iš Vilniaus centro.Kasmet vasarą kviečia su muzika baigti kasmetinis Elektrėnų bliuzo ir džiazo festivalis „Jaunystė“, kurio šiemet tema – Dainų šventės šimtmetis. Iš fetsivalio repeticijos – organizatorė Greta Garmašaitė.Rubrikoje „Be kaukių“ – kolega, kuris tiek savo laida „Garso gėlės“, tiek kita veikla nepalieka abejingų ir yra unikalus, ko nepastgebėti neįmanoma. Tai: muzikas, aktorius, kolekcininkas, visuomenininkas, bibliotekininkas - menininkas Lukas Devita.Ved. Gabija Narušytė

Kaune šiandien prasideda šimtmečio dainų šventės savaitė. Kaip didieji kultūriniai renginiai skatina turizmą Lietuvoje ir didina šalies žinomumą?Dailininkas ir dailėtyrininkas Justinas Vienožinskis į Lietuvos istoriją įėjo ir kaip Kauno meno mokyklos steigėjas. Šiandien čia Kauno kolegijos Menų akademijos studentai, viena jų, grafikos dizainerė Armanda Klimavičiūtė sukūrė vizualinį stilių Vienožinskio gimtojoje sodyboje veikiančiam muziejui.„Atrodytų, kad iš plakato būdavo reikalaujama ideologiškai angažuoto turinio, tačiau plastikos prasme, tai buvo labai moderni kalba“, – apie okupacijos laikotarpio studentiškus plakatus Lietuvoje sako Vilniaus dailės akademijos muziejaus direktorius Vidas Poškus. Kokios tendencijos vyravo to meto plakatuose?Pasaulio kultūros apžvalga.„Tu atrodai kaip paveikslas“ ir „Tu atrodai kaip klounas“. Kokiomis aplinkybėmis ištartume šiuos sakinius ir ką jie mums reiškia? Komentarą apie tai, kaip vartojame žodžius ir įtvirtiname smurto formas prieš tam tikras meno šakas, parengė režisierius Gildas Aleksa.Kaip renkamos liaudies dainos ir folkloras? Kaip randami senų dainų dar prisimenantys žmonės? Etnomuzikologė ir LMTA muzikinio folkloro archyvo vadovė Varsa Liutkutė-Zakarienė pasakoja, kas vyksta per folkloro užrašymo ekspedicijas, kaip jos organizuojamos ir kokių netikėtų nutikimų jų metu įvyksta.Rūta Elijošaitytė-Kaikarė net atostogų metu neatostogauja – ruošiasi įvairiems šių ir kitų metų tarptautiniams literatūros renginiams. Tarp jų – Vilniaus knygų mugė, literatūros forumas „Šiaurės vasara“ ir UNESCO literatūros miestų kongresas. Rūtos vadovaujame įstaiga „Vilnius, UNESCO literatūros miestas“ šiemet turėtų perimti trijų sostinės memorialinių muziejų valdymą, anot Rūtos, pasipiktinimas šiais pokyčiais ir juos lydėjusia klaidinga viešumoje paskleista informacija, nors ir nuslūgęs, bet vis dar jaučiamas. Su Rūta Elijošaityte-Kaikare prisėdome pakalbėti apie literatūros miestus, Vilniaus tapatybę šalyje ir užsienyje formuojančią literatūrą, memorialinių muziejų vaidmenį šiuolaikybėje, prieštaringai vertinamų asmenybių palikimo įprasminimą ir, žinoma, vasaros skaitinius.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Savaitraščio „7 meno dienos" apžvalga.Užsienio kultūrinės spaudos apžvalgoje – apie tarptautinį musulmonų filmų festivalį, Rumunijos rašytojų įvertinimą, Australijos čiabuvių keramiką bei galimybę pasiklausyti rečiausio pasaulyje hiphopo albumo.Scenos menų kritikės Aušros Kaminskaitės apžvalga, kurioje – apie festivalyje „Theatrium“ rodytą Romeo Castellucci spektaklį „Bros“.Mariaus Eidukonio pokalbis su LMTA šiuolaikinį šokį studijuojančia ukrainiete Sofija Vlasova.Kauno fotografijos galerijoje atidaroma Rimaldo Vikšraičio paroda „Homo Vikšraitis“. Kodėl fotografijos kritikų jis vadinamas nesuprastu keistuoliu ir amžinu autsaideriu?Tinklalaidės „72 atspalviai“ ištrauka. Ką kino aikštelėje veikia intymumo koordinatoriai? Pokalbis su režisiere, intymumo koordinatore Irma Pužauskaite.Baigiasi pirmąkart vykęs „Vilnius Spring“ festivalis, kurio uždaryme šįvakar skambės kompozitorės Giedrės Pauliukevičiūtės oratorijos „Gradus Ad Cor“ premjera. Pokalbis su kompozitore ir festivalio vadovu Nerijumi Masevičiumi.Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie Benny Goodmaną – prieš 115 metų gimusį svingo karalių.Ved. Inesa Rinkevičiūtė

Leidinio „7 meno dienos“ apžvalga.Kokia etninė kultūra puoselėjama Zarasuose? Pokalbis su folkloro ansamblių meno vadove Diana Skvarčinskaite.Vladas Rožėnas apžvelgia filmą „Pilietinis karas“ (rež. Aleksas Garlandas).Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) šią savaitę susitinka Europos aukštųjų teatro mokyklų vadovai – vyksta École des Écoles asociacijos narių susirinkimas. Koks jo tikslas, pagrindiniai uždaviniai ir reikšmė?Vilniuje prasidėjo pirmasis Baltijos šiuolaikinės operos tinklo susitikimas. Kaip gerai Lietuvai pažįstamas Latvijos ir Estijos šiuolaikinės operos laukas? Kokios bendradarbiavimo galimybės matomos?LRT Klasika tęsia pažintį su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis. Pokalbis su Vytenr Muschick – viena iš knygos „Prieš srovę. Sabiha – žuvų draugė“ autorių. Knyga pretenduoja tapti geriausia knygų vaikams kategorijoje.Į Nacionalinį Kauno dramos teatrą po devynerių metų pertraukos sugrįžta režisierius Artūras Areima – spektaklio „Dviejų Korėjų susijungimas“ užkulisiai.Lietuvos kino teatruose pradedama rodyti programa „Trumpas kinas. Nauji balsai“. Kokį žvilgsnį į jaunųjų režisierių kūrybą programa pristato?Žvilgsnis į pasaulio kultūras naujienas – prasidedančią Venecijos meno bienalę, Pompėjoje atrastas freskas, pelningiausius 2023 m. menininkus.Ved. Inesa Rinkevičiūtė

Kino kritikė, filmų programų sudarytoja, LMTA kino istorijos dėstytoja Santa Lingevičiūtė ilgus metus dirbo „Kino pavasario“ programos sudarytoja ir meno vadove, buvo žurnalo „Kinas“ redaktore. Kuo svarbios ir ko ją išmokė kino studijos Londone? Kodėl kino kritikės yra piktos, ko joms trūksta šiuolaikiniuose filmuose? Koks buvo pirmasis Santos Lingevičiūtės „Kino pavasaris“ ir kuo išskirtinis šiemetinis festivalis?Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

This episode originally aired in October 2020 on the "Massage Therapy Without Borders" podcast.Cal and Cathy welcome Dawn Hogue to the podcast to talk about human trafficking, how it intersects with massage therapy, and our responsibility as humans and as professionals.**********About Our Guest:Dawn M. Hogue, MA, LMTA graduate of the Cayce/Reilly® School of Massage, Dawn has been in the healing arts profession over 20 years. She serves as the Executive Director for COMTA where she manages the business operations, compliance responsibilities, and support of all Commission activities. Dawn was appointed to the Massage Therapy Advisory Board for the Virginia Department of Health Professions in 2015 and was a member of the Human Trafficking Task Force for the Federation of State Massage Therapy Boards. Dawn is a graduate of Naropa University having earned a Master's degree in Somatic Psychology. Trained in the Matrixworks model of leadership and group facilitation, she is passionate about holistic health and supporting others on their path of personal and professional development.Support the showCheck out our new podcast! The Rub: a podcast about massage therapyGiving Tuesday is over, but you can still support Healwell and the cool things we make by donating here!Other ways to help and join in: Leave us a review on Apple Podcasts Let us know what you think! Send us an email: podcast@healwell.org Find bonus content from Interdisciplinary and early release episodes for our current show: "The Rub" on Patreon! Check Healwell's live and online classes Continue the conversation with a two-week free trial of the Healwell Community Merch! Find your Healwell fashion here Find a copy of Rebecca Sturgeon's book: "Oncology Massage: An Integrative Approach to Cancer Care" Thank you to ABMP for sponsoring Interdisciplinary!...

Nacionalinė Jono Basanavičiaus premija paskirta mitologei ir tautosakininkei dr. Daivai Vaitkevičienei. Kokios temos šiandien labiausiai domina laureatę?Šiandien iškilmingame Senato posėdyje išeivijos filosofas, profesorius Algis Mickūnas bus inauguruotas Vilnius Tech Garbės daktaru. Pokalbis su trumpai į Lietuvą sugrįžusiu filosofu.Bell hooks – amerikietė kultūrologė ir rašytoja, pagarsėjusi kaip ryžtinga socialinės nelygybės kritikė, daug dėmesio skyrusi ir lyčių studijoms. Neseniai leidykla „Kitos knygos“ išleido žymiausią šios autorės tekstą „Viskas apie meilę. Nauji požiūriai“. Pokalbis apie knygą su jos vertėja, rašytoja, literatūros kritike Virginija Kulvinskaite.Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie brazilų muziką, kuri po visą pasaulį plinta per filmus.„Kartais esu pavadinama pačia neekonomiškiausia choreografe“, – sako dešimtmetį švenčiančio šokio teatro „Airos“ vadovė, LMTA profesorė Aira Naginevičiūtė. Pradėjusi savo kūrybinę veiklą dar tada, kai Lietuvoje šiuolaikinis šokis buvo tikra terra incognita, choreografė jau daugiau nei 30 metų ieško naujų raiškos formų ir išsaugo savyje anarchijos dvasią.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Trumpėjant dienoms ir ilgėjant tamsiajam paros metui, vykstant karams, siautėjant įvairiausioms gamtos stichijoms, dažnas jaučiame padidėjusį nerimą, baimę ir nežinią. Laidoje pokalbis apie dramos terapiją kaip būdą gerinti psichikos sveikatą.Dalyavuja Dramos terapijos asociacijos prezidentė, teatro mokytoja ekspertė, psichodramos vadovė, LMTA dėstytoja Vida Lipskyte, Gailė Kvietkutė-Gudelė - individualiosios psichologijos konsultantė, paskaitų jaunimui lektorė, dramos terapeutė, ir Audronė Masiukienė - dramos terapeutė, teatro mokytoja ekspertė, socialinio emocinio ugdymo lektorė.Kada ir kokiose situacijose dramos terapija yra veiksminga labiausiai? Kaip dramos terapijos metodai gali būti paveikūs ir taikomi daugeliui netikėtose situacijose? Kokias psichologines problemas spręsti gali pagelbėti šis metodas? Atsakymai į šiuos ir kitus klausimus – laidoje.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Aušra Kaminskaitė apžvelgia Yanos Ross spektaklį „Apmąstant omarą“.Feministinio kino šedevras ar feministinio pažado nesėkmė? Sveikintinas moters kine įgalinimas ar vyrų menkinimas? Kaip vertinti kino juostą „Barbė“?Sostinėje vyksta „Vilnius Space Days”. Renginys, skatinantis pažinti kosmoso galimybes.LMTA tęsiasi pokalbių ciklas „Susikalbėjimai Didžiojoje“.Ar susikalbės Klaipėdos kultūros bendruomenė su meru? Dalis uostamiesčio kultūrininkų nerimauja dėl sprendimo naikinti visuomenines tarybas.Vilniuje bus paminėta Tuskulėnų aukų atminimo diena. Nuskambės Snieguoles Dikčiūtes ir ukrainiečiu kino režisieriaus Oleksandro Dirdovskio kurto garso objektų spektaklio „Vanduo ir vejas“ premjera.Šiaulių regione surengtas antrasis tarptautinis Josepho Achrono muzikos festivalis.Ispanijoje vyko neformalus kultūros ministrų susitikimas, kurio pabeigoje buvo priimta Kesereso deklaracija, pasisakanti už tai, kad kultūra būtų priskirta aukščiausiam politikos lygmeniui ir laikoma svarbiausia visuotine gėrybe.Ved. Marius Eidukonis

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Su kokiais iššūkiais susiduria kalbos redaktoriai?Ar klasikinė vaikų literatūra turi būti perrašoma?Susipžaįstame su knygomis, dalyvaujančiomis „Metų knygos rinkimuose“. Šįkart tai Eglės Frank knyga „Mirę irgi šoka“.Kokia meno studijų kokybė Lietuvoje?Daugiausia Oskarų šiemet laimėjusio filmo „Viskas iškart ir visur“ muzika nebuvo įvertinta, tačiau ji kuria dar vieno veikėjo vaidmenį.Baigėsi Kirdiejų rūmų sutvarkymo bei pritaikymo Vilniaus muziejui idėjų konkursas. Jį laimėjo projektas „Sluoksniai“.Šį vakarą „Improdimesnijos“ klausytojų laukia atgimusio saksofonų kvarteto „E.I.S.Q“ koncertas.Ved. Marius Eidukonis

Kultūros aktualijų spaudoje apžvalga.Menotyrininkės Agnės Narušytės komentaras apie tai, kaip XXI amžiuje dėl įvykių Ukrainoje vėl pradėjome kalbėti apie dvasią.Anykščių rajono savivaldybė paskelbė tarptautinį Muziejinės kalvos Anykščiuose architektūrinės idėjos konkursą. Kaip keisis Anykščių Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus infrastruktūra iki 2027-ųjų, kuomet minėsime pirmojo Lietuvoje memorialinio muziejaus – Antano Baranausko klėtelės – šimtmetį?Klasikos koncertų salės programa.Šį vakarą Kauno fotografijos galerijoje vyks kultūros tyrinėtojos, fotografijos istorikės Margaritos Matulytės paskaita „Ginčas su Edwardu Steichenu: ką atveria ir ką nutyli humanistinė fotografija“. Kokį priėjimą prie žmogaus ir savęs paties kuria humanistinė fotografija ir kaip joje atsispindi Lietuvos fotografijos mokyklos kūrėjų darbai?Praėjusią savaitę Japonijoje pristatytas rašytojos Jurgos Vilės ir dailininkės Linos Itagaki grafinės novelės „Sibiro haiku“ japoniškasis leidimas. Ši skaudžią lietuvių ir japonų tremtinių istoriją pasakojanti knyga jau išversta į 13 užsienio kalbų. Kas lemia tokį susidomėjimą šia istorija? Kaip vyksta lietuvių literatūros pristatymas užsienyje?Šį vakarą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje vyks šventinis jubiliejinių 90-tųjų metų atidarymo vakaras. Ta proga žvelgiame į vienos svarbiausių šalyje meno srities aukštojo mokslo institucijų problematiką ir žingsnius teigiamų pokyčių link.Ved. Urtė Karalaitė

Antrasis seniausias iš dabar gyvuojančių Lietuvos simfoninių kolektyvų – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos simfoninis orkestras rudens sesijai parengė įspūdingą programą ir spalio 28 d. pristatys ją LMTA didžiojoje salėje, o spalio 29 d. Alytaus kultūros centre. Šį kartą LMTA simfoniniam orkestrui diriguos jaunasis Lietuvos batutos meistras Ričardas Šumila. Kviečiame klausyti pokalbio su R.Šumila.

Graži sukaktis: Eduardas Gabnys - akordeonininkas, LMTA prof. švenčia garbų jubiliejų. Per 70 metų - ir koncertai solo Lietuvoje bei užsienyje, ir profesionaliai scenai paruoštas ne vienas akordeono proefesionalas, ir vadovavimas pagrindinei Lietuvos aukštajai muzikos mokyklai ir kita svarbi veikla. Kaip savo kūrybinį kelią mato akordeono maestro šiandien ir kuo gyvena dabar?Šiaulių regione po kelerių metų pertraukos surengtas 8-asis tarptautinis fortepijonų duetų festivalis. Jame muzikuoja garsūs Lietuvos ir kelių užsienio šalių pianistai. Pasak festivalio rengėjų, vienas svarbiausių uždavinių yra atnešti profesionaliąją muziką į regionus. Daugiau apie festivalį su jo meno vadovu Rimantu Vingru ir pianistais Sonata ir Roku Zubovais Šiauliuose kalbasi Tomas Mizgirdas.Informacija apie karą Ukrainoje mus pasiekia ne tik per žiniasklaidos priemones, bet ir per socialinius tinklus, o kalbėti ne apie karą vis dar kartais atrodo beprasmiška. Tačiau kiek apie šį karą kalbama kitose, tolėliau esančiose šalyse ar net žemynuose? Pokalbis su Prancūzijoje gimusiu ir augusiu Karoliu Rožanskiu, kuris mokytojauja Pietų Amerikoje, Prancūzijos Gvianoje.Klasikinės muzikos naujienų apžvalgoje – Verbjė festivalio ir Deutsche Grammophon kolaboracija, Olgos Neuwirth pelnytas Ernsto von Siemenso muzikos prizas, nemokamos operų transliacijų platformos „OperaVision“ plėtra ir Rusijos karo prieš Ukrainą tolesnės pasekmės klasikinės muzikos laukui.Kažkada vaikystėje tėčio patarimas lėmė, kad smuikas yra tai, ką nori su savimi nuolat turėti gyvenimo kelyje Rasa Vosyliūtė. Studijos Lietuvoje ir užsienyje, solo koncertai, programos su seserimi Egle, gastrolės su orkestru „Kremerata Baltica“ ir koncertmeisterės pareigos Lietuvos nacionaliniame simfoniniame orkestre dabar. Koks tas kelias, kokios mintys skaudžioj šiandienoj niekad optimizmo nestokojančiai muzikei, brandaus jubiliejaus išvakarėse? Apie tai ir itin svarbias akimirkas kasdienybėje su Rasa Vosyliūte kalbamės rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė ir Ieva Buinevičiūtė

Spaudos publikacijų apžvalga.Kultūros įvykius pasaulyje apžvelgia Rūta Dambravaitė.Susipažįstame su Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu, choro dirigentu, kompozitoriumi, „Ąžuoliuko“ vadovu Vytautu Miškiniu.Anykščių Koplyčioje – Pasaulio anykštėnų kūrybos centre veikia iš Anykščių krašto kilusios žinomos grafikės Ingos Dargužytės paroda „Karta arba kartą“.Kokius būdus sutabdyti studentų „nutekėjimą“ iš Klaipėdos siūlys Lietuvos muzikos ir teatro akademijos senato Klaipėdos fakulteto dekane patvirtinta Loreta Jonavičienė?Kokias kultūrines edukacijas siūlo Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras?Vasario 14 – ąją prasideda knygų mylėtojus suburianti „Knygų savaitė“.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Vienam žymiausių Lietuvos smuikininkų ir pedagogų Aleksandrui Livontui paminėti skirtas vakaras į LMTA sukviečia jo mokinius, draugus. Kokia tai buvo neeiliinė asmenybė, kokią smuiko mokyklą jis kūrė Lietuvoje, pasakoja LMTA Styginių instrumentų katedros profesorius Petras Radzevičius.Gražina Brašiškytė – pirmoji Lietuvos profesionali dailininkė statytoja, kurios multiplikacinius filmukus žinojo kiekvienas vaikas. Istorijos apie juodulį, Jūratę ir Kąstytį, apie nenugalimą godumo drakoną šiandien jau tapo aukso fondu. Dailininkė daugiau kaip 30 metų dirbo Sojuzmiltfilm studijoje. Naujoje parodoje - atgyja senasis Gražinos Brašiškytė multiplikacijos pasaulis. Pasakoja parodos kuratorės Aušra Endriukaitienė ir Daina Tilvytytė.Ignas Gudelevičius pasakoja apie Škotijos valdovo vardu pavadintą senosios muzikos ansamblį „Capella Musicale Enrico Stuart“.Aktorė Nelė Savičenko, sukūrusi daugelį įsimintinų vaidmenų teatre ir kine, pelniusi ne vieną svarų apdovanojimą, tarp jų ir aukščiausiąjį – Nacionalinę kultūros ir meno premiją, pastebi, kad jos gyvenime būta visko: ir euforijos akimirkų, ir abejonių dėl profesijos pasirinkimo. Išgyvenimai aktorę išmokė džiaugtis, tad ji visuomet stengiasi būti laiminga. Apie būtiną stiprybę šioje profesijoje, apie vaidmenis ir gyvenimą, užgesus rampos šviesoms – aktorė Nelė Savičenko rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė ir Jolanta Kryževičienė

Orbita, Moterys Meluoja Geriau, Naisių Vasara, 12 Kėdžių, Dzin ir žymiausias jos vaidmuo, kur jai labai labai reikėjo papų filme Zero 2. Tai tik dalis Aušros CV, kuris tikrai yra įspūdingas ir vis dar aktyviai pildomas. Apie įdomius nutikimus, nestandartinius vaidmenis, mokslus LMTA ir Aušros laisvalaikį pakalbėjome šioje laidoje.Svečias:https://www.instagram.com/ausra_stukyte/?hl=enPatreon:https://www.patreon.com/pralauzksaltaContribee:https://contribee.com/pralauzk-viena-saltaInstagram:https://www.instagram.com/mantasgm/https://www.instagram.com/jankusairidas/https://www.instagram.com/pralauzkvienasaltaSupport the show (https://www.patreon.com/pralauzksalta)

Kai prieš daugiau nei 10 metų Lietuvos Talentuose nuskambėjo daina “Brolužis”, tikrai ne vienas vaikinas pametė galvą dėl šios dainos atlikėjos Ramintos. Sėkmingas sudalyvavimas talentuose tikrai nėra vienintelis pasiekimas, kuriuo gali pasigirti Raminta. Dabar ji LMTA studijuoja doktorantūrą, dėsto, taip pat veda įvairias laidas ir užima LATGA tarybos pirmininkės pareigas. Labai įdomus ir neprailgęs pokalbis jau jūsų dėmesiui!Svečias:https://www.instagram.com/bjellemusic/?hl=enPatreon:https://www.patreon.com/pralauzksaltaContribee:https://contribee.com/pralauzk-viena-saltaInstagram:https://www.instagram.com/mantasgm/https://www.instagram.com/jankusairidas/https://www.instagram.com/pralauzkvienasaltaSupport the show (https://www.patreon.com/pralauzksalta)

Belgrade prasidėjo Tarptautinė kompozitorių tribūna, kurioje ir lietuvių autorių naujausia kūryba. Apie šio forumo tikslus – Rasa Murauskaitė.iš Serbijos sostinės.Šv. Kristoforo kamerinis orkestras kviečia į pirmojo Tarptautinio Šv. Kristoforo kompozitorių konkurso laureatų koncertą. Vilniaus Rotušėje skambės geriausieji kūriniai, kuriuos atrinko komisija. Ką parodė šis pirmasis konkursas?Jau greitai praeivius Kauno Laisvės alėjoje, prie kino centro „Romuva“ pasitiks nauja skulptūra, skirta pirmojo lietuviško vaidybinio filmo „Onytė ir Jonelis“ 90-mečiui paminėti. Apie šį sumanymą iš Kauno pasakoja Kotryna Lingienė.Tradicinis antradienio žvilgsnis į kino muziką – Ieva Buinevičiūtė pasakoja apie neįprastą moters įvaizdį Kventino Tarantino filme „Džeki Braun“, kuriame naudojamos primirštos senos geros dainos.Charizmatiškas bosas, puiki sceninė įtaiga, šypsena veide kasdienybėje – tai ir dar daugiau galima pasakyti apie mūsų scenos maestro Vladimirą Prudnikovą. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, sukūręs daugybę įsimintinų vaidmenų, buvęs ir kultūros ministru, LMTA prof. – laidos rubrikos „Be kaukių“ svečias.Ved. Gabija Narušytė

Didžiausias galvos skausmas besiruošiant podkastui buvo galvojimas, ką kalbėsime su Mariumi. Ne dėl to, kad nebūtų apie ką, o kaip tik dėl to, kad temų yra gerokai per daug. Žmogus, priveikęs visko labai daug ir tikrai neketinantis sustoti. Istorijos iš nelegalių muštynių, LMTA paraštės, aktoriaus duona bei muzikos atlikėjo karjera - apie viską bus papasakota šiame epizode.Svečias:https://www.facebook.com/MariusKoganRepsysPatreon:https://www.patreon.com/pralauzksaltaInstagram:https://www.instagram.com/mantasgm/https://www.instagram.com/jankusairidas/https://www.instagram.com/pralauzkvienasaltaSupport the show (https://www.patreon.com/pralauzksalta)

Prasideda daugiau nei savaitę truksiančios Europos paveldo dienos. Šių metų renginio tema – „Įtraukiantis paveldas“. Kaip paskatinti gyventojus geriau pažinti šalia esantį paveldą? Kokias istorijas pasakoja paveldinės geležinkelio stotys?Estijoje, Arvo Pärto centre organizuojamas renginys „Prisimenant Ireną Veisaitę: tarp Estijos ir Lietuvos“. Apie šio renginio idėją ir apie estų požiūrį į lietuvius, norus griauti kultūrines sienas – pasakoja Estijos lietuvių bendruomenės atstovai, kuriuos Taline rugpjūtį kalbino kolegos Julijus Grickevičius ir Rasa Murauskaitė.Šiomis dienomis Taline po dviejų metų pertraukos vyksta Europos džiazo tinklo konferencija. Estijos sostinėje džiazo ateities klausimų susitiko aptarti 90 organizacijų, festivalių agentūrų, klubų ir įrašų kompanijų atstovai. Kolega Julijus Grickevičius tiesiai iš Talino.LRT KLASIKA naują sezoną pradėjo klausytojams pristatydama naujas laidas, viena jų - „Muziejaus istorijos“. Tai laidų ciklas apie pasaulinio garso mokslininkę, archeologę Mariją Gimbutienę. Mokslininkės asmenybe domisi laidos vedėja Kristina Savickytė.Egidijus Ališauskas, nepaprastai subtiliai atskleidžiantis birbynės garso tembrus, greta to visa galva paniręs ir į visiškai kitokią muzikos specifiką – vadovauja Lietuvos kariuomenės orkestrui. Ir, nors daugeliui toks orkestras asocijuojasi su paradais ir maršais, visgi ne tik tai yra šio kolektyvo repertuare. Kas tai yra kariuomenės orkestras, kaip save jame atrado vienas geriausių Lietuvos birbynininkų? Apie tai ir birbynės magiją, užbūrusia muziką – su LMTA doc. Egidijumi Ališausku kalbamės rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Giedrė Trapikaitė ir Gabija Narušytė

Savaitraščio „7 meno dienos“ apžvalga.Nors sukurtas 2019 metais, šviesaus atminimo režisieriaus Audriaus Mickevičiaus pradėtas ir po jo mirties kūrėjo prašymu filosofo Nerijaus Mileriaus baigtas dokumentinis filmas „Pavyzdingas elgesys“ vėl pradeda savo kelionę.Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.Kaunas ruošiasi pirmai miesto kultūros mugei. Šio renginio tikslas – sukurti erdvę kultūros atstovams ir miestiečiams susitikti bei susipažinti gyvaiLietuvos muzikos ir teatro akademija pradėjo studijų miestelio statybas. Kokie pokyčiai laukia menininkus ugdančios įstaigos?Pasaulyje daugybę apdovanojimų pelnęs, ką tik EBS tarptautinių dokumentinių filmų festivalyje apdovanotas Giedrės Žickytės dokumentinis filmas „Šuolis“ netrukus pasieks ir Lietuvos kino teatrus.Klaipėdos dramos teatre – premjera. Vienas ryškiausių šiuolaikinių lenkųrežisierių Jan Klata prikelia Aleksandro Puškino dramą „Borisas Godunovas“.Tinklalaidė „Savas miestas“ lankosi Utenoje.

Spaudos apžvalgaPasaulio kultūros įvykių apžvalga.Žemaitijos turizmo informacijos centras steigia meškų muziejų.Apie iniciatyvą TẽKA, siekiančią atkurti ir kurti miesto upių kultūrą, pasakoja architektė Rasa Chmieliauskaitė.Lietuvos muzikos ir teatro akademijos taryba išrinko naują rektorę. Ja tapo doc. Dr. Judita Žukienė. Kokią ateitį ji žada LMTA?LRT radijas nuo rugpjūčio 28 – osios pradeda naują sezoną.Kokie pokyčiai laukia muzikos ir meno mokyklų mokinių bei studentų? Ar šios ugdymo įstaigos pasiruošusios ketvirtajai koronaviruso bangai?Domanto Razausko muzikiniai atradimai.Ved. Marius Eidukonis

Dviprasmiška pandemijos statistika: ekonomika šuoliavo į viršų, tačiau vaikų gimė mažiau, žmonių mirė daugiau.Jungtinių Tautų atstovas Lietuvoje: dalis migrantų turi labai rimtų sveikatos problemų.LMTA toliau pažindina žmones su žinomų XXa. Lietuvos kompozitorių kūryba.Ved. Aleksandras Dvojeglazovas

Šiame epizode YOUNGBLOOD kino mokyklos studentės Emilija Ieva Giedraitytė ir Barbora Mickutė kalbasi su būsimomis LMTA ketvirto kurso studentėmis Vaidile Juozaityte ir Anastasija Marčenkaite apie tai, ką reiškia būti aktorinio studentu.

Kauno miesto savivaldybė praėjusį šeštadienį M.A.M.A apdovanojimuose skyrė 45 tūkst. eurų. Kokios paramos kultūrai kryptys Kaune?Išgirsime Japonijos kompozitorių ir atlikėją Haruomi Hosoną, kuriam didžiulę įtaką padarė amerikietiškoji kultūra.Aprangos kodas - ausinės. Būtent jos yra svarbiausiasstiliaus atributas, susiruošus į LMTA elektroninės muziko sesijas.Rubrikoje „Be kaukių“ svečiuojasi žurnalistas ir keliautojas Liudas Dapkus.Ved. Odeta Vasiliauskaitė ir Marius Eidukonis

Žinomas džiazo muzikantas, kompozitorius, režisierius Vladimiras Tarasovas nominuotas Leonido Donskio premija.Apie Tarptautinį Jaschos Heifetzo smuikininkų konkursą pokalbis su LMTA styginių instrumentų katedros vedėja prof. dr. Rūta Lipinaityte - Savickiene.Minint Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metus pokalbis su istorike Tamara Bairašauskaite.Ved. Olga UgriumovaИзвестному литовскому джазовому музыканту, композитору и режиссеру Владимиру Тарасову присуждена премия Леонидаса Донскиса.О Международном фестивале скрипачей им. Я. Хейфеца беседа с членом жюри и заведующей кафедры струнных инструментов Литовской академии музыки и театра Рутой Липинайтите – Савицкене.2021 год объявлен в Литве годом истории и культуры литовских татар. О том, когда в Литве появились первые поселения беседа с историком Тамарой Байрашевской.Вед. Ольга Угрюмова

Kodėl reikalinga kino kritika? Ar galime kalbėti apie lietuvišką kino kritikos mokyklą? Kaip apie kiną rašo britų, prancūzų, vokiečių, amerikiečių, lenkų, rusų kritikai? Ar tai vis dar aktualu, kai per karantiną negalime nueiti į kino teatrą ir patirti to visaapimančio kino poveikio? Apie tai ir kaip filmus bei serialus mato Piktos kino kritikės kalbamės su Santa Lingevičiūte, žuranlo „Kinas“ redaktore ir LMTA dėstytoja bei Ilona Vitkauskaite – kino kritike ir VU doktorante.Laidoje skamba garso takelis iš serialo „Tarnaitės pasakojimas“: Blondie & Philip Glass - Heart of Glass - Daft Beatles (Crabtree Remix) bei filmo „Tenet“ garso takelis (Travis Scott – The Plan).Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė – Sonata Barčytė-JadevičienėNuotraukoje – Piktos kino kritikės Santa Lingevičiūtė ir Ilona Vitkauskaitė.

Per karantiną sustojo ne tik verslas. Yra specialybių, kurių neišmokysi per nuotolį – šokio, vaidybos. Ar studentai, beveik pusę studijų praleidę prie ekranų, gali būti laikomi profesionalais? Apie tai – pokalbis su LMTA vaidybos katedros vedėja Vesta Grabštaite ir Šokio katedros vedėju Andrium Katinu.Ved. Vaidas Jauniškis

Netekome žymaus kino operatoriaus, Lietuvos kino poetikos pagrindų kūrėjo, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Jono Griciaus. Prisiminimais apie jį dalijasi jo studentė, kino režisierė Giedrė Beinoriūtė ir kino režisierius Audrius Stonys.Karantinas Vilniaus mažąjį teatrą paskatino ieškoti naujų kūrybinių galimybių. Viena jų – tai nauja teatro ir dramaturgijos bandymų erdvė „DramaTest“. Apie ją pasakoja platformos koordinatorė Aušra Ivanauskienė.Apie laimės psichologiją ir psichologinę sveikatą kalbamės su laimės psichologe, konsultuojančia bei vedanti seminarus ir sąmoningumo praktikas, rašymo terapeute, sertifikuota nidra (miego) jogos fasilitatore Jovita Kieže ir LMTA lektore, psichologe Laura Dubosaite.Operos solistė Aistė Pilibavičiūtė – vienas skambiausių jaunosios kartos operos balsų. Kokie jos kūrybiniai ritualai? Kaip ji išgyvena pandemijos lemtą scenos tylą? O kuo mėgsta užsiimti nusileidus scenos uždangai? Apie tai – rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gerūta Griniūtė ir Rasa Murauskaitė

Literatūros mėnraščio „Metai“ 11-ąjį numerį kartu su vyriausiuoju redaktoriumi Antanu Šimkumi apžvelgia kolegė Laima Ragėnienė.Domanto Razausko muzikinėse naujienose: išskirtinis leidinys, skirtas įvairiausių laikotarpių mandolinai parašytai muzikai apžvelgti, taip pat naujas pianisto, LMTA profesoriaus Daumanto Kirilausko albumas ir tik dabar paviešintas, paskutinis, priešmirtinis Dave'o Brubecko įrašas. Šiemet Brubeckui - 100.VDU Istorijos katedros dėstytojo Domo Boguševičiaus komentaras apie mokyklą ir mokymąsi pandemijos metu.Kino bendruomenę papiktino „Sidabrinių gervių“ apdovanojimo ceremonijos transliacijoje iškirpti kai kurių apdovanotųjų pasisakymai bei seksistinės ir nepagarbios vieno renginio vedėjų pastabos. Pokalbis su kino kritike Monika Gimbutaite, renginio scenarijaus autore Jurga Klimaite-Riebling ir montažo režisieriumi Miku Žukausku.Benas Arvydas Grigas laukė, kol į lietuvių kalbą bus išverstos jam svarbios knygos. Ilgėjant tokių knygų sąrašui, Benas įsteigė leidyklą „RARA“ ir ruošiasi leisti išskirtines knygas pats. Pokalbis su B. A. Grigu ir kitų mažųjų leidyklų atstovais – Ūla Ambrasaite (leidykla „LAPAS“), Tomu Šinkūnu („Jonas ir Jokūbas“) ir Nijole Kuoliene („Odilė“) – apie jų situacija karantino laikotarpiu.Pirmasis pasakojimas, skirtas Lietuvos teatro 100-mečiui paminėti, atskleis Lietuvos teatro ištakas. Pasakoja Ugnė Kačkauskaitė.Ką šią savaitę LRT Klasikos koncertų salėse girdės klausytojai? Atskleis LRT Klasikos vyr. Muzikos redaktorė Rasa Murauskaitė.Ved. Austėja Kuskienė

Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre netradicinė šokio spektaklio „Faustas“ premjera. Nuspręsta nelaukti, kol pandemija atslūgs, tad teatro kolektyvas premjerą pristato virtualiai, be žiūrovų.Marija Clara – lietuvių dainininkė, gyvenanti ir kurianti Argentinoje. Kaip pati sako, ji tiesiog įsimylėjusi šv. Kalėdas. Pokalbis su muzike ir jos kalėdinė „Silent Night“ interpretacija.Telefono, planšetės ar kompiuterio ekranas gali būti puiki galerija ar koncertų salė, kai sąlygos tik tokios - Kirtimų kultūros centras pristato skaitmeninės rezidencijos „ON/OFF LINE“ kolaboracinius meno projektus. Vienas iš rezidencijoje dalyvaujančių kūrėjų duetų – menininkė Aistė Ambrazevičiūtė ir elektroakustinės muzikos kompozitorius Yiorgis Sakellariou kuria audiovizualinių miniatiūrų seriją – garso ir vaizdo dialogą.„Vargonai turi magiškos galios, nes tiek klausantys, tiek jais grojantys žmonės pakyla virš kasdienybės, jų mintys ir jausmai tampa pakylėti į dangų, dėl to verta gyventi, savo patirtį perduoti jauniems muzikantams“ - taip yra sakiusi vargonininkė, LMTA prof. Renata Marcinkute-Lesieur. Kuo taip įtraukia šis instrumentas, kad net tam tikri iššūkiai tampa nebaisūs? Apie tai su vargonininke klabamės rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gerūta Griniūtė ir Gabija Narušytė

Kultūros puslapių dienos spaudoje apžvalga.Kompozitorius, garso menininkas Arturas Bumšteinas debiutuoja kaip teatro režisierius ir pristato eksperimentinį garso spektaklį, „klauseklį“, „Urbančičiaus metodas” pagal Thomaso Bernhardo romaną „Kalkverkas“ („Kalkinė“) Jaunimo teatre Vilniuje. Almos Valantinienės reportažas iš repeticijos.Muziejų lankymas ir ekskursijos po miestą su vaiku nešynėje ar vežimėlyje – misija (ne)įmanoma? Aiškinasi Inga Janiulytė-Temporin.Eglės Baliutavičiūtės naujų knygų apžvalga.Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje pirmą kartą nuo Sauliaus Sondeckio laikų vėl rasis styginių orkestras. Tai kompozitoriaus, dirigento Gedimino Gelgoto iniciatyva. Kodėl svarbu akademinėje erdvėje užpildyti šią tuštumą? Pokalbis G. Gelgotu ir LMTA styginių orkestro nariais.Klaipėdos jaunimo teatras kviečia į premjerą – imersinį spektaklį „Delčia“, vyksiantį apleistame pastate.Vizualios instaliacijos ir aktorių pasirodymai ves per įdomų laikotarpį, kuriame šiuo metu gyvena mūsų visuomenė.Lietuvos nacionaliniame muziejuje veikia menininko Petro Repšio pirmoji retrospektyva „Petras Repšys: darbai“. Pagrindinis šios parodos akcentas – naujausio kūrinio premjera – trisdešimt metų kurtas bareljefas „Lietuvos krikštas“.Ved. Indrė Kaminckaitė

„Pakeliui su klasika“ – laidos pradžioje „Naujienų pulsas“: Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje prasideda koncertų ciklas „Vilniaus festivalio mozaika“. Šį vakarą Filharmonijos scenoje pasirodys Lietuvos kamerinis orkestras ir šio orkestro meno vadovas, smuikininkas Sergejus Krylovas, koncerte skambės Antonio Vivaldi „Metų laikai“. Toliau laidoje - „Vilniaus muzikinio gyvenimo maršrutai“ - apie miesto garsinį žemėlapį šnektelėsime su muzikologe Gabriele Medingyte, šia tema LMTA apgynusia bakalauro darbą. Dar laidoje - smuiku griežiamos džiazo melodijos. Ved. Ignas Gudelevičius

Kompozitorius Vykintas Baltakas ruošia naują savo kūrinių albumą, dėsto LMTA ir karantino nuobodulio nejaučia. Kuo gyvena dabar muzikas, ne taip seniai grįžęs su šeima gyventi į Vilnių?Naujienų pulse - apie vasaros festivalius, smuikininko Sergejaus Krylovo koncertą iš balkono ir dar vieną projektą vakare Lietuvos muzikos ir teatro akademijos kieme.Ved. Gabija Narušytė

Kino teatras – svarbi vieta miesto kultūros žemėlapyje. Eina garsas iš Panevėžio, kad savąjį „Garsą“ – kino teatrą, iš tiesų garsinantį miestą, jie ruošiasi griauti. Vietoje jo numatytas Stasio Eidrigevičiaus meno centras. Jis tikrai pagyvintų kultūrinį miesto gyvenimą, bet ar prieš statant būtina griauti ir ar parinkta tinkamiausia vieta? Kalbamės su kino istorike, LMTA docente dr. Lina Kaminskaite-Jančoriene, pilietinės iniciatyvinės grupės „Išsaugoti „Garsą“ nare Laura Mikšionienė, kino teatrų istorijos tyrinėtoja, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus darbuotoja Sonata Žalnieravičiūte, rašytoja ir žurnaliste Liuda Jonušiene. Ved. Laima Kreivytė

Laida skirta paanalizuoti klausimui, kaip pasikeitė kompozicijos dėstytojo ir studento santykis ir kokios svarbiausios užduotys išlieka šiandien, ugdant jauną kūrėją. Neseniai netekome kompozitoriaus Vytauto Barkausko, kuris buvo ir įtakingas kompozicijos pedagogas, kurio mokiniai šiandien plačiai girdimi tiek Lietuvos, tiek pasaulio koncertų salėse. Laidoje trumpai prisiminimais apie jo pedagogiką dalijosi V. Barkausko mokiniai, o plačiau apie pasikeitusias kūrybos studijų proceso dinamikas kalbėjomės su LMTA prof. Ričardu Kabeliu ir jaunosios kartos kompozitoriumi Dominyku Digimu. Ved. Rasa Murauskaitė.

Kultūros naujienų spaudoje apžvalga. Kaune šiemet pradėjo veikti pirmasis Lietuvoje kambarinių augalų „Plantariumas“. Ignas Gudelevičius kalbina muzikologę, LMTA doc. dr. Laimą Budzinauskienę apie senosios muzikos tyrimų specifiką.Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalgoje: kaip koronavirusas atsiliepia Niujorko kultūriniam gyvenimui? Menininko Alexanderio Iskino performansas Berlyne ir architekto Vittorio Gregotti mirtis Italijoje.Lietuvos nacionalinis muziejus, kaip ir visos kultūros įstaigos, prisitaiko prie naujų sąlygų ir siūlo virtualias parodas.Ar Vyriausybės patvirtintas Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso sukeltų padarinių mažinimo priemonių planas – naudingas kultūros atstovams? Kokie nuostoliai laukia įvairių kultūros sričių ir kiek šis planas padės juos mažinti? Tai aptarsime su Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generaliniu direktoriumi Jonu Sakalausku, Vilniaus kino biuro direktore Jūrate Pazikaite, „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022” vadove Virginija Vitkiene. Rasos Antanavičiūtės knygos „Menas ir politika Vilniaus viešosiose erdvėse“ žinutė: savo istorijos – kad ir kokia sunki ar nepatogi ji būtų – nereikia bijoti, ir visų pirma reikia su ja susipažinti.LRT KLASIKOS redakcijos vadovas Julijus Grickevičius apžvelgia virtualias koncertų transliavimo platformas. Ved. Birutė Rutkauskaitė.

Kultūros naujienų spaudoje apžvalga. Kaune šiemet pradėjo veikti pirmasis Lietuvoje kambarinių augalų „Plantariumas“. Ignas Gudelevičius kalbina muzikologę, LMTA doc. dr. Laimą Budzinauskienę apie senosios muzikos tyrimų specifiką.Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalgoje: kaip koronavirusas atsiliepia Niujorko kultūriniam gyvenimui? Menininko Alexanderio Iskino performansas Berlyne ir architekto Vittorio Gregotti mirtis Italijoje.Lietuvos nacionalinis muziejus, kaip ir visos kultūros įstaigos, prisitaiko prie naujų sąlygų ir siūlo virtualias parodas.Ar Vyriausybės patvirtintas Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso sukeltų padarinių mažinimo priemonių planas – naudingas kultūros atstovams? Kokie nuostoliai laukia įvairių kultūros sričių ir kiek šis planas padės juos mažinti? Tai aptarsime su Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generaliniu direktoriumi Jonu Sakalausku, Vilniaus kino biuro direktore Jūrate Pazikaite, „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022” vadove Virginija Vitkiene. Rasos Antanavičiūtės knygos „Menas ir politika Vilniaus viešosiose erdvėse“ žinutė: savo istorijos – kad ir kokia sunki ar nepatogi ji būtų – nereikia bijoti, ir visų pirma reikia su ja susipažinti.LRT KLASIKOS redakcijos vadovas Julijus Grickevičius apžvelgia virtualias koncertų transliavimo platformas. Ved. Birutė Rutkauskaitė.

Eglė Šeduikytė-Korienė sako taip: „Pasaulyje yra daug pavyzdžių, kai vargonininkai nėra tapatinami su savotiškais keistuoliais ar atsiskyrėliais. O muzika klausoma, mėgstama ir ne tik mišių metu“. Jau antros knygos apie vargonų istoriją autorė, vargonininkė, LMTA dėstytoja Eglė Šeduikytė-Korienė – laidos viešnia.Tuo metu scenografas Marius Puskunigis laisvalaikiu muša būgnus ir yra tas žmogus, kurį dažnai gali sutikti akademinės muzikos koncertuose.Ved. Gabija Narušytė.

Vytenė Saunoriūtė atskleidžia beveik trisdešimt metų Neringoje žuvį gaudančio, rūkančio ir parduodančio Zoliano Lubio istoriją. Apie 20% žmonių šiemet, stojusių į muziką, LMTA turėjo atmesti dėl šiemet pasikeitusios tvarkos. „Kultūra spaudos puslapiuose“.Literatūros kritikė Elžbieta Banytė apžvelgs tris naujas knygas: britų autorės Deboros Levy romaną „Karštas pienas“, amerikiečių klasiką Jamesą Salterį išgarsinusį romaną „Žaidimas ir pramoga“ ir antrąją Jurgos Tumasonytės prozos knygą, pasakojimų rinkinį, „Undinės“.Tradicinė pirmadienio viktorina šį kartą apie Lukiškių kvartalą Vilniuje. Kaip buvo projektuotas šis kvartalas ir kokį vaidmenį vaidino sovietinė ideologija? Kodėl sovietų valdžia norėjo į kitą vietą perkelti Lukiškių kalėjimą? Apie tai – pasikalbėsime su dr. Ūla Tornau, parašusią disertaciją „Oficialieji ir kasdieniai sovietinio Vilniaus erdvės naratyvai: Lukiškių Mokslo kvartalas“.„Klasikos enciklopedija“: Vigo Jean (Žanas Vigo). Ved. Birutė Rutkauskaitė.

Apie žymiausių Aukštaitijos varduvininkų šventes, literatūrines Antanines ir Jonines, bei muziejų Anykščiuose vasarą pasakos Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus direktorius Antanas Verbickas.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalga. Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) kviečia 2019-ųjų „Kultūros naktį“ praleisti Olandų gatvėje, kur būsimas LMTA studijų miestelis vienai nakčiai virs „Kūrybos slėniu“. Kaip erdvė, kurioje jau visai netrukus prasidės Rolando Paleko architektų studijos suprojektuotų naujų LMTA rūmų statyba, birželio 14-osios vakarą ir ankstyvą 15-osios rytą priims kūrėjus ir atsivers publikai? Pokalbis studijoje apie dešimties valandų kultūros maratoną, renginių idėjas ir jų įgyvendinimą su teatrinio ir muzikinio vyksmo, kino seansų bei kūrybinių dirbtuvių įkvėpėjais ir organizatoriais akademijos dėstytojais – choreografe Giedre Jankauskiene, kompozitoriumi ir garso menininku Mantautu Krukausku – Covarniu, etnomuzikologe Varsa Liutkute-Zakariene ir Ana Ablamonova, LMTA Meno centro vadove. Klasikos enciklopedija – apie radijo stotį „Amerikos balsas“. Kultūros renginių anonsas.Ved. Alma Valantinienė.

Balandžio 25–28 d. Montrė mieste, Šveicarijoje, modernioje ir puikios akustikos Igorio Stravinskio koncertų salėje, ant įspūdingo Ženevos ežero kranto, vyko vienas prestižiškiausių pasaulio pučiamųjų orkestrų renginių – 42-asis Europos varinių pučiamųjų instrumentų čempionatas. „Brass LT“ tapo Europos varinių pučiamųjų instrumentų „Challenge Section“ vicečempionais. Tai istorinis įvykis Lietuvos pūtikams ir visai bendruomenei. Tokio pasiekimo niekada nebuvome iškovoję.Tiesioginiame KLASIKOS eteryje „Brass LT“ idėjos autorius – LMTA prof. dr. Robertas Beinaris, projekto vadovas – Remigijus Vilys, koordinatorius – LMTA asist. Linas Rupšlaukis, perkusininkas Džiugas Daugirda.Ved. Marius Šinkūnas.

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) etnomuzikologų organizuojamas tarptautinis etninės muzikos teorijos ir praktikos seminaras „NORDTRAD-DAINAVA 2019“ džiugins Lietuvos klausytojus Šiaurės ir Baltijos šalių tradicine muzika, seniausiomis ir šiuolaikinėmis jos gyvavimo formomis Vilniuje ir Kaune. Apie renginį kalbėsimės su LMTA Etnomuzikologijos katedros vedėja prof. habil. dr. Daiva Vyčinienė ir etnomuzikologėmis absolventėmis – Terese Andrijauskaite ir Milda Andrijauskaite-Bakanauskiene.Ved. Marius Šinkūnas.

Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje veikia Salvinijos Giedrimienės retrospektyvinė tekstilės paroda „Kelias". Literatūros mėnraščio „Metai" apžvalga su vyriausiuoju redaktoriumi Antanu Šimkumi. „LARP'ai – tai tam tikri patyriminiai žaidimai, kiekvienas dalyvis žaidžia, susikuria personažus, turime situaciją ir siekiame tam tikrų tikslų, bandome sukurti tam tikrą santykį, gyvai žaidžiame“, – sako su jaunimu dirbantis Andrius Ūdra. Kokias tendencijas tarp jaunų žmonių išryškino pasibaigusio II-is Undinės Nasvytytės vardo meninio skaitymo konkurso rezultatai? Pokalbis studijoje su LMTA dėstytoja Rita Juodeliene, teatro ir kino aktore bei pedagoge Janina Matekonyte ir konkurso idėjos autoriumi garso režisieriumi Jonu Mašanausku. Ved. Laima Ragėnienė.

Kovo 3 d. sukanka lygiai vieneri metai, kai Lietuva neteko Lietuvos operos grando ir iškilaus pedagogo prof. Virgiljaus Noreikos. Prisiminsime maestro Virgilijų Noreiką kartu su jo mokiniais, LMTA dainavimo katedros profesoriais Algirdu Janutu, Dainiumi Puišiu, LNOBT ir Kauno valstybinio muzikinio teatro solistais Rafailu Karpiu ir Kęstučiu Alčiausku. Ved. Marius Šinkūnas.

„Naujienų pulse“: kompozitorė Raminta Šerkšnytė apdovanota LKS geriausių 2017-tų metų kūrinių apdovanojimuose už operą visai šeimai „Penki Merės stebuklai“; iškilios suomių operos solistės, tarptautinės žvaigždės Soiles Isakoski vizitas LMTA. Po to studijoje susitikimas su dainininke Judita Leitaite –sekmadienį Taikomosios dailės muziejuje vyks jos jubiliejinis koncertas, o laidos paskutinis pusvalandis skirtas rusų operos megažvaigždei Dmitrijui Chvorostovskiui. Lapkričio 22-ąją operos pasaulis mini jo mirties pirmąsias metines. Ved. Jūratė Katinaitė.

Kristina ir Danielius yra LMTA studentai, greitai išleisiantys filmą „Meilės vagis“.

LMTA inicijuotas susitikimas su viena žymiausių absolvenčių – operos soliste Asmik Grigorian.Muzikologės Jūratės Katinaitės moderuotame pokalbyje – apie scenos ir gyvenimo užkulisius, vaidmenis, tarp kurių ir naujausias – Salomėjos Romeo Castellucci režisuotoje to paties pavadinimo Richardo Strausso operoje.Ved. Ieva Buinevičiūtė.

LMTA inicijuotas susitikimas su viena žymiausių absolvenčių – operos soliste Asmik Grigorian.Muzikologės Jūratės Katinaitės moderuotame pokalbyje – apie scenos ir gyvenimo užkulisius, vaidmenis, tarp kurių ir naujausias – Salomėjos Romeo Castellucci režisuotoje to paties pavadinimo Richardo Strausso operoje.Ved. Ieva Buinevičiūtė.

Netrukus „Naujienų pulse“ – apie senosios muzikos ansamblio „Canto fiorito“ gastroles Švedijoje bei Latvijos nacionalinės operos artėjantį gastrolinį „Fausto“ spektaklį Vilniuje. Trečiąją naujieną gyvai pristatys LMTA atstovai – muzikologė, docentė Lina Navickaitė-Martinelli bei kompozitorius ir pianistas, Muzikos inovacijų studijų centro vedėjas Mantautas Krukauskas. Jie kviečia į muzikos atlikimo ir meninių tyrimų festivalį-konferenciją „Muzikuojantys daktarai“, kitą savaitę vyksiančią LMTA.Toliau laidoje skambės Leonardo Bernsteino muzika. Rugpjūčio 25 d. muzikos pasaulis minėjo šios žymiausios XX a. Amerikos muzikos figūros – kompozitoriaus, dirigento ir švietėjo gimimo 100-metį.

Netrukus „Naujienų pulse“ – apie senosios muzikos ansamblio „Canto fiorito“ gastroles Švedijoje bei Latvijos nacionalinės operos artėjantį gastrolinį „Fausto“ spektaklį Vilniuje. Trečiąją naujieną gyvai pristatys LMTA atstovai – muzikologė, docentė Lina Navickaitė-Martinelli bei kompozitorius ir pianistas, Muzikos inovacijų studijų centro vedėjas Mantautas Krukauskas. Jie kviečia į muzikos atlikimo ir meninių tyrimų festivalį-konferenciją „Muzikuojantys daktarai“, kitą savaitę vyksiančią LMTA.Toliau laidoje skambės Leonardo Bernsteino muzika. Rugpjūčio 25 d. muzikos pasaulis minėjo šios žymiausios XX a. Amerikos muzikos figūros – kompozitoriaus, dirigento ir švietėjo gimimo 100-metį.

Laidoje viešės II Juozo Pakalnio vardo tarptautinio atlikėjų pučiamaisiais ir mušamaisiais muzikos instrumentais konkurso organizatoriai ir dalyviai: konkurso idėjos autorius, LMTA pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų katedros vedėjas, obojininkas prof. Robertas Beinaris, LMTA lektorius, LNSO trombonininkas Marius Balčytis, Valstybinio pučiamųjų instrumentų orkestro „Trimitas“ vyr. dirigentas Ugnius Vaiginis ir LMTA absolventas, trombonininkas Martynas Bražas. Klausysimės pučiamųjų muzikos. Taip pat minėsime Lietuvos radijo gimimo dieną ir mėgausimės Lietuvos radijo ir televizijos lengvosios muzikos orkestro atliekamais kūriniais.

Laidoje viešės II Juozo Pakalnio vardo tarptautinio atlikėjų pučiamaisiais ir mušamaisiais muzikos instrumentais konkurso organizatoriai ir dalyviai: konkurso idėjos autorius, LMTA pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų katedros vedėjas, obojininkas prof. Robertas Beinaris, LMTA lektorius, LNSO trombonininkas Marius Balčytis, Valstybinio pučiamųjų instrumentų orkestro „Trimitas“ vyr. dirigentas Ugnius Vaiginis ir LMTA absolventas, trombonininkas Martynas Bražas. Klausysimės pučiamųjų muzikos. Taip pat minėsime Lietuvos radijo gimimo dieną ir mėgausimės Lietuvos radijo ir televizijos lengvosios muzikos orkestro atliekamais kūriniais.

Birželio 4-ąją Gintarei Jautakaitei sukako 60 metų. Daugiau nei pusę savo ligšiolinio gyvenimo ji nebegyvena Lietuvoje, tačiau jos įrašai, išskirtinis balsas lig šiol nepamirštami. Daugiau G. Jautakaitės įrašų – paskutinį „Pakeliui su klasika“ pusvalandį.O netrukus – pora puikių Vivicos Genaux, viešėjusios Vilniaus festivalyje, įrašų. Toliau laidoje – LRT Klasikos stažuotojos, LMTA muzikologijos studentės Vidos Strumilaitės pasakojimas apie retą muzikos instrumentą – termenvoksą. Po to prisiminsime vieną iš didžiųjų sovietmečio muzikos vardų – Aramą Chačaturianą jo 115-ųjų gimimo metinių proga.

Birželio 4-ąją Gintarei Jautakaitei sukako 60 metų. Daugiau nei pusę savo ligšiolinio gyvenimo ji nebegyvena Lietuvoje, tačiau jos įrašai, išskirtinis balsas lig šiol nepamirštami. Daugiau G. Jautakaitės įrašų – paskutinį „Pakeliui su klasika“ pusvalandį.O netrukus – pora puikių Vivicos Genaux, viešėjusios Vilniaus festivalyje, įrašų. Toliau laidoje – LRT Klasikos stažuotojos, LMTA muzikologijos studentės Vidos Strumilaitės pasakojimas apie retą muzikos instrumentą – termenvoksą. Po to prisiminsime vieną iš didžiųjų sovietmečio muzikos vardų – Aramą Chačaturianą jo 115-ųjų gimimo metinių proga.

Laidą „Pakeliui su klaika“ pradėsime ir baigsime Kjello Marcusseno muzika. Rubrikoje „garso failai“ klausysimės 2012-aisiais pristatyta A. Vivaldžio koncertų ciklo „Metų laikai“ Maxo Richterio rekompozicija, kuriančią visai kitokią atmosferą, keičiančią ir paties Vivaldžio muzikinį portretą. „Naujienų pulse“ – apie J.S. Bacho gimtadienį Šv. Jonų bažnyčioje vargonuojant Aušrai Motūzaitei-Pinkevičienei ir Vidui Pinkevičiui, VIII-ąjį Stasio Vainiūno konkursą ir Koncertą Kauno bei Vilniaus filharmonijose – „Likimo daina!”. Naujienų pulsą pratęsime kartu su latvių kompozitoriaus Raimondo Paulo muzika, nes jam šiandien buvo įteiktas Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Garbės medalis. Kompozitorius, pianistas LMTA pagerbtas už ilgametį Baltijos kraštų muzikinio identiteto stiprinimą ir džiazo bei populiariosios muzikos pakylėjimą į aukštosios kultūros dimensiją.

Laidą „Pakeliui su klaika“ pradėsime ir baigsime Kjello Marcusseno muzika. Rubrikoje „garso failai“ klausysimės 2012-aisiais pristatyta A. Vivaldžio koncertų ciklo „Metų laikai“ Maxo Richterio rekompozicija, kuriančią visai kitokią atmosferą, keičiančią ir paties Vivaldžio muzikinį portretą. „Naujienų pulse“ – apie J.S. Bacho gimtadienį Šv. Jonų bažnyčioje vargonuojant Aušrai Motūzaitei-Pinkevičienei ir Vidui Pinkevičiui, VIII-ąjį Stasio Vainiūno konkursą ir Koncertą Kauno bei Vilniaus filharmonijose – „Likimo daina!”. Naujienų pulsą pratęsime kartu su latvių kompozitoriaus Raimondo Paulo muzika, nes jam šiandien buvo įteiktas Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Garbės medalis. Kompozitorius, pianistas LMTA pagerbtas už ilgametį Baltijos kraštų muzikinio identiteto stiprinimą ir džiazo bei populiariosios muzikos pakylėjimą į aukštosios kultūros dimensiją.

Kodėl mus supančius garsus suprantame ir vertiname skirtingai? Kodėl latviai ir lietuviai ne vienodai pamėgdžiotų lakštingalos giesmę ir kodėl mėgstame vieną balso tembrą, o prie kito niekaip nepriprantame? Kokiomis schemomis remdamiesi muzikos industrijos atstovai kuria pasaulinius, greit pamilstamus hitus?Apie garso ir akustikos pasaulio paslaptis popietėje kalbėsimės su Lietuvos mokslo premijos laureatu, LMTA ir KTU profesoriumi, fiziku-muzikantu dr. Ryčiu Ambrazevičiumi.Dar laidoje – interneto žiniasklaidos įdomybės bei pokalbiai su klausytojais aktualiomis temomis.

Kodėl mus supančius garsus suprantame ir vertiname skirtingai? Kodėl latviai ir lietuviai ne vienodai pamėgdžiotų lakštingalos giesmę ir kodėl mėgstame vieną balso tembrą, o prie kito niekaip nepriprantame? Kokiomis schemomis remdamiesi muzikos industrijos atstovai kuria pasaulinius, greit pamilstamus hitus?Apie garso ir akustikos pasaulio paslaptis popietėje kalbėsimės su Lietuvos mokslo premijos laureatu, LMTA ir KTU profesoriumi, fiziku-muzikantu dr. Ryčiu Ambrazevičiumi.Dar laidoje – interneto žiniasklaidos įdomybės bei pokalbiai su klausytojais aktualiomis temomis.

Sausio 11 d. LMTA prasideda ir iki šeštadienio truks festivalis „Naujosios muzikos iššūkiai“. Apie tai studijoje pasakos svečiai – kompozitoriai Ričardas Kabelis, Vykintas Baltakas, kompozicijos doktorantė Agnė Mažulienė ir magistrantas Dominykas Norkūnas. Pasirodė naujas anglų kalba leidžiamo žurnalo „Lituanian Music Link“ numeris; sausio 13-ąją, minint Laisvės gynėjų dieną LNOBT nuskambės Algirdo Martinaičio „Pieta“. Lietuvos kultūros ministerija praneša, kad Vilniuje ant Tauro kalno vietoje vadinamų Profsąjungų rūmų pagaliau atsiras moderni, šiuolaikinė koncertų salė. Netrukus apie visa tai plačiau, podraug su muzika.

Sausio 11 d. LMTA prasideda ir iki šeštadienio truks festivalis „Naujosios muzikos iššūkiai“. Apie tai studijoje pasakos svečiai – kompozitoriai Ričardas Kabelis, Vykintas Baltakas, kompozicijos doktorantė Agnė Mažulienė ir magistrantas Dominykas Norkūnas. Pasirodė naujas anglų kalba leidžiamo žurnalo „Lituanian Music Link“ numeris; sausio 13-ąją, minint Laisvės gynėjų dieną LNOBT nuskambės Algirdo Martinaičio „Pieta“. Lietuvos kultūros ministerija praneša, kad Vilniuje ant Tauro kalno vietoje vadinamų Profsąjungų rūmų pagaliau atsiras moderni, šiuolaikinė koncertų salė. Netrukus apie visa tai plačiau, podraug su muzika.

Lapkričio 6-7 dienomis apstu žymėtinų datų: kompozitoriaus Jono Nabažo 110-metis, pianistės, LMTA profesorės Birutės Vainiūnaitės 70-metis, vokiečių kompozitoriaus Heinricho Schutzo 345-osios mirties metinės, Berlyno Vokiečių operos teatro 105-metis. Taip pat vakar diena juokais paskelbta Saksofono diena, o 1972-aisiais šią dieną buvo dar kartą išrinktas JAV Prezidentas Richardas Nixonas, tapęs Johno Adamso operos pagrindiniu veikėju. Visos šios sukaktys, sutapimai ir įvykiai pavirs muzikos srautu, o su rubrika „Rūgštynės“ sužinosime, ko nepadoraus esama R. Rodgerso ir O. Hammersteino miuzikle „Oklahoma“.

Lapkričio 6-7 dienomis apstu žymėtinų datų: kompozitoriaus Jono Nabažo 110-metis, pianistės, LMTA profesorės Birutės Vainiūnaitės 70-metis, vokiečių kompozitoriaus Heinricho Schutzo 345-osios mirties metinės, Berlyno Vokiečių operos teatro 105-metis. Taip pat vakar diena juokais paskelbta Saksofono diena, o 1972-aisiais šią dieną buvo dar kartą išrinktas JAV Prezidentas Richardas Nixonas, tapęs Johno Adamso operos pagrindiniu veikėju. Visos šios sukaktys, sutapimai ir įvykiai pavirs muzikos srautu, o su rubrika „Rūgštynės“ sužinosime, ko nepadoraus esama R. Rodgerso ir O. Hammersteino miuzikle „Oklahoma“.

Netrukus minėsime dainininko, kompozitoriaus Miko Petrausko 144-asias gimimo metines. Kiek vėliau prisiminsime ir užsienio dainininkų sukaktis. Apsukę ratą po planetą žemę, grįšime į Lietuvą, kur LNOBT trupės balerina Neli Beredina atšventė savo gražų jubiliejų. Šiai progai skiriamas spalio 13 d. spektaklis „Don Kichotas“. Vėliau apžvelgsime antrosios spalio pusės koncertus LMTA. Rubrika „Retro“ vėl gi atsigręš į sukaktis, šį kartą už Atlanto. Pianistas Artas Teitumas, kontrabosininkas Rėjus Braunas ir saksofonininkas Ly Konitzas.

Netrukus minėsime dainininko, kompozitoriaus Miko Petrausko 144-asias gimimo metines. Kiek vėliau prisiminsime ir užsienio dainininkų sukaktis. Apsukę ratą po planetą žemę, grįšime į Lietuvą, kur LNOBT trupės balerina Neli Beredina atšventė savo gražų jubiliejų. Šiai progai skiriamas spalio 13 d. spektaklis „Don Kichotas“. Vėliau apžvelgsime antrosios spalio pusės koncertus LMTA. Rubrika „Retro“ vėl gi atsigręš į sukaktis, šį kartą už Atlanto. Pianistas Artas Teitumas, kontrabosininkas Rėjus Braunas ir saksofonininkas Ly Konitzas.

„Naujienų pulse“: naują sezoną Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“ pasitinka su šūkiu „Griūvančios sienos“; Vokietijoje gyvenantis pianistas Gintaras Januševičius išpildė savo ilgametę svajonę – nuo šiol jo namuose skambės 1922 metais pagamintas „Steinway & Sons“ fortepijonas; 55-asis Bydgoščiaus muzikos festivalis (Bydgoski festiwal muzyczny) šiemet pavadintas „Kontrastai. Lenkija ir kaimynai“, o viename jo koncertų – „Iš Lietuvos žemės...“ („Z litewskiej ziemi...“) - kaimynams lietuviams atstovavo Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir jo meno vadovas, dirigentas Modestas Pitrėnas.Po to studijoje svečiuosis LMTA atstovai kompozitorius prof. Dr. Antanas Kučinskas ir garso režisierius Vytis Puronas praėjusią savaitę Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje vykusios II tarptautinės konferencijos „Muzika ir garso dizainas kine bei naujosiose medijose. Teorijos ir praktikos sankirtos“ organizatoriai. Likusios laidos minutės prabėgs skambant kino muzikai.

„Naujienų pulse“: naują sezoną Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“ pasitinka su šūkiu „Griūvančios sienos“; Vokietijoje gyvenantis pianistas Gintaras Januševičius išpildė savo ilgametę svajonę – nuo šiol jo namuose skambės 1922 metais pagamintas „Steinway & Sons“ fortepijonas; 55-asis Bydgoščiaus muzikos festivalis (Bydgoski festiwal muzyczny) šiemet pavadintas „Kontrastai. Lenkija ir kaimynai“, o viename jo koncertų – „Iš Lietuvos žemės...“ („Z litewskiej ziemi...“) - kaimynams lietuviams atstovavo Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir jo meno vadovas, dirigentas Modestas Pitrėnas.Po to studijoje svečiuosis LMTA atstovai kompozitorius prof. Dr. Antanas Kučinskas ir garso režisierius Vytis Puronas praėjusią savaitę Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje vykusios II tarptautinės konferencijos „Muzika ir garso dizainas kine bei naujosiose medijose. Teorijos ir praktikos sankirtos“ organizatoriai. Likusios laidos minutės prabėgs skambant kino muzikai.

Rugsėjo 22 d. LNOBT vyko tarptautinio Virgilijaus Noreikos dainininkų konkurso finalas. Jame dainavo septyni ryškiausi konkurso solistai. „Pakeliui su klasika“ studijoje – žiuri narės, LMTA dainavimo katedros vedėjos prof. Astos Krikščiūnaitės ir tos pačios katedros pedagogo, visą konkursą sekusio kaip nepriklausomo eksperto prof. Vladimiro Prudnikovo komentarai podraug su finalistų įrašais.

Rugsėjo 22 d. LNOBT vyko tarptautinio Virgilijaus Noreikos dainininkų konkurso finalas. Jame dainavo septyni ryškiausi konkurso solistai. „Pakeliui su klasika“ studijoje – žiuri narės, LMTA dainavimo katedros vedėjos prof. Astos Krikščiūnaitės ir tos pačios katedros pedagogo, visą konkursą sekusio kaip nepriklausomo eksperto prof. Vladimiro Prudnikovo komentarai podraug su finalistų įrašais.

„Naujienų pulsas“: Lietuvių dirigentės Mirgos Gražinytės-Tylos stulbinanti tarptautinė karjera kyla dar aukščiau. Ji diriguos Niujorko „Metropoliten operos“ orkestrui;Valstybingumo šimtmetį švenčianti Suomija paskelbta šių metų Bacho festivalio Leipcige garbės viešnia, o šalies ambasadorė Vokietijoje – festivalio globėja;Niujorko filharmonijos orkestras savo internetiniame puslapyje pakvies į virtualią parodą „Toskaninio era“.Po to studijoje svečiuosis savaitgalį Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje vykusių dviejų vokalistų konkursų laureatai. Tenorų konkurso LMTA garbės daktaro Stasio Baro premijai laimėti nugalėtojas Juozas Janužas ir XVIII Vincės Jonuškaitės-Zaunienės dainininkių konkurso nugalėtoja Eglė Šlimaitė bei šio konkurso žiuri pirmininkė, jaunosios kartos lietuvių primadona Justina Gringytė. Su Rubrika retro skambės vieno žymiausių XX a. amžiaus pirmosios pusės pianistų Dinu Lipatti įrašai pianisto 100-mečio proga.Paskutinės minutės prabėgs klausantis J.S. Bacho muzikos aranžuočių, belaukiant rytojaus jo gimtadienio, kuris nuo 2012 metų skelbiamas kaip Europos senosios muzikos diena.

„Naujienų pulsas“: Savaitgalį LNOBT įvyko nacionalinė premjera – Ramintos Šerkšnytės opera „Penki Merės stebuklai“ pagal Ramutės Skučaitės libretą;Įnoringoji vokiečių operos žvaigždė, tenoras Jonas Kaufmannas, garsėjantis atšauktais spektakliais, nutraukia savo planus kitų metų Niujorko „Metropolitan Opera“ teatrui, tačiau patvirtina apie pasirodymus Londono „Covent Garden“ teatre dar šį sezoną;BBC praneša, kad BBC3 kanalas trečiadienį transliuos Fanny Mendelssohn „Velykų sonatą“, kuri anksčiau buvo klaidingai priskiriama jos broliui, garsiajam romantikui Felixui Mendelssohnui. In memoriam dramatiško likimo pianistui Augustinui Maceinai, pirmojo M. K. Čiurlionio pianistų konkurso 1965 metais laureatui. Studijoje pianistą prisimins jo bičiulis ir scenos partneris, smuikininkas Gediminas Dalinkevičius. Sutikimas su kita viešnia – prof. Mūza Rubackyte, trečiadienį kartu su LMTA ji organizuoja pirmąjį pianistų konkursą „Lisztofonija“. Paskutinės laidos minutės tekės su ansamblio „The Philharmonics“ įrašais. Vienos ir Berlyno filharmonijų orkestrų muzikantai, kilę iš Čekijos, susibūrė kartu groti smagias ir šmaikščias klasikos aranžuotes.

Muzikos pasaulio naujienose: išėjo legendinis danų džiazo smuikininkas 100-metis Svendas Asmussenas; „Naxos“ vadovas Klausas Heymannas apie pokyčius muzikos industrijoje; Holivudo kompozitoriui Johnui Wiliamsui šiandien sukanka 85-eri.Po to –susitikimas su dainininke Katerina Tretjakova. Iš Murmansko kilusi opeross artistė užaugo Visagine, vėliau atvyko studijuoti į Vilnių Juozo Tallat -Kelpšos konservatorijoje ir LMTA. Tačiau netrukus jos studijų maršrutas nusitiesė į Zalcburgo Mozarteumą, o vėliau iki kontrakto Hamburgo operoje. Daugelio tarptautinių konkursų laureatė Katerina Tretjakova dabar Lietuvoje reta viešnia, tačiau Vilniaus publika galėjo pamatyti ir išgirsti jos įspūdingą Violetą LNOBT „Traviatos“ spektakliuose, o šįvakar jos rečitalis NF. Po to į „Pakeliui su klasika“ grojaraštį įsiverš žiemos speigo muzika.

Muzikos pasaulio naujienose: išėjo legendinis danų džiazo smuikininkas 100-metis Svendas Asmussenas; „Naxos“ vadovas Klausas Heymannas apie pokyčius muzikos industrijoje; Holivudo kompozitoriui Johnui Wiliamsui šiandien sukanka 85-eri.Po to –susitikimas su dainininke Katerina Tretjakova. Iš Murmansko kilusi opeross artistė užaugo Visagine, vėliau atvyko studijuoti į Vilnių Juozo Tallat -Kelpšos konservatorijoje ir LMTA. Tačiau netrukus jos studijų maršrutas nusitiesė į Zalcburgo Mozarteumą, o vėliau iki kontrakto Hamburgo operoje. Daugelio tarptautinių konkursų laureatė Katerina Tretjakova dabar Lietuvoje reta viešnia, tačiau Vilniaus publika galėjo pamatyti ir išgirsti jos įspūdingą Violetą LNOBT „Traviatos“ spektakliuose, o šįvakar jos rečitalis NF. Po to į „Pakeliui su klasika“ grojaraštį įsiverš žiemos speigo muzika.

Tai antroji dzūkų dainoms skirta laida ir paskutinioji – iš ciklo apie visų Lietuvos regionų dainuojamąją tradiciją. Etnomuzikologės, LMTA prof., dr. Daivos Vyčinienės padedami toliau keliaujame po Dzūkiją su dainomis, kalbame apie improvizaciškumo pradą jose, šiuokart labiau pabrėžiant ritmą, parodant dzūkiškojo vienbalsumo ir iš kitų regionų perimto daugiabalsumo sąveiką, perbėgame per gausius ir vertingus šio krašto dainų žanrus. Galiausiai primename apie išskirtinį šio krašto žmonių dainos suvokimą, kuomet dainą jie, anot etnomuzikologės Genovaitės Četkauskaitės, „paverčia sunkios savo būties švytėjimu, kieto likimo užuovėja, didžiąja savo gyvenimo verte“.

Tai antroji dzūkų dainoms skirta laida ir paskutinioji – iš ciklo apie visų Lietuvos regionų dainuojamąją tradiciją. Etnomuzikologės, LMTA prof., dr. Daivos Vyčinienės padedami toliau keliaujame po Dzūkiją su dainomis, kalbame apie improvizaciškumo pradą jose, šiuokart labiau pabrėžiant ritmą, parodant dzūkiškojo vienbalsumo ir iš kitų regionų perimto daugiabalsumo sąveiką, perbėgame per gausius ir vertingus šio krašto dainų žanrus. Galiausiai primename apie išskirtinį šio krašto žmonių dainos suvokimą, kuomet dainą jie, anot etnomuzikologės Genovaitės Četkauskaitės, „paverčia sunkios savo būties švytėjimu, kieto likimo užuovėja, didžiąja savo gyvenimo verte“.

Šiuokart aptariamos dzūkiškos, pietinio regiono dalies, dainos. Jos liko pasigardžiavimui. Per laiką susiformavęs įvaizdis, kad Dzūkija – dainų kraštas, nepaneigiamas. Kodėl, kas būdinga dzūkų dainoms, kokios iš jų itin brangintinos, apie jų senumą, panašaus pobūdžio melodikos paplitimą platesniame Europos areale, apie dzūkiškąją dainų lyriką, jų atlikimo individualumą ir kai kurių dainininkų asmenybes pasakoja etnomuzikologė, LMTA prof., dr. Daiva Vyčinienė.

Šiuokart aptariamos dzūkiškos, pietinio regiono dalies, dainos. Jos liko pasigardžiavimui. Per laiką susiformavęs įvaizdis, kad Dzūkija – dainų kraštas, nepaneigiamas. Kodėl, kas būdinga dzūkų dainoms, kokios iš jų itin brangintinos, apie jų senumą, panašaus pobūdžio melodikos paplitimą platesniame Europos areale, apie dzūkiškąją dainų lyriką, jų atlikimo individualumą ir kai kurių dainininkų asmenybes pasakoja etnomuzikologė, LMTA prof., dr. Daiva Vyčinienė.

Radiofonizuota muzikinė pasaka „Bebenčiukas ir kvailutė” pagal K.Kubilinsko eiles. Pasiklausysime M.K. Čiurlionio menų mokyklos dvyliktokų sukurtos muzikinės pasakos apie Bebenčiuką ir kvailutę. Muziką šiai pasakai sukūrė patys šios mokyklos dvyliktokai: Gustas Raudonis, Aleksandra Zviozdkina, Danielė Brekytė, Onutė Gražinytė, Ugnė Vazgilevičiūtė, Martynas Stakionis. Dainuos M.K.Čiurlionio menų mokyklos mokiniai: Ilja Aksionovas, Viltė Gineitytė(studijuojanti Liepaičių mokykloje), Salvijja Tumalavičiūtė, Agnė Vėželytė, Eglė Spelskytė, Regimantas Mažulis(LMTA studentas, buvęs M.K.Čiurlionio menų mokyklos mokinys), Augustina Vizbaraitė, Martynas Kindurys ir Lyja Maknavičiūtė. Gros M.K.Čiurlionio menų mokyklos simfoninis orkestras,diriguojamas Martyno Stakionio.

Radiofonizuota muzikinė pasaka „Bebenčiukas ir kvailutė” pagal K.Kubilinsko eiles. Pasiklausysime M.K. Čiurlionio menų mokyklos dvyliktokų sukurtos muzikinės pasakos apie Bebenčiuką ir kvailutę. Muziką šiai pasakai sukūrė patys šios mokyklos dvyliktokai: Gustas Raudonis, Aleksandra Zviozdkina, Danielė Brekytė, Onutė Gražinytė, Ugnė Vazgilevičiūtė, Martynas Stakionis. Dainuos M.K.Čiurlionio menų mokyklos mokiniai: Ilja Aksionovas, Viltė Gineitytė(studijuojanti Liepaičių mokykloje), Salvijja Tumalavičiūtė, Agnė Vėželytė, Eglė Spelskytė, Regimantas Mažulis(LMTA studentas, buvęs M.K.Čiurlionio menų mokyklos mokinys), Augustina Vizbaraitė, Martynas Kindurys ir Lyja Maknavičiūtė. Gros M.K.Čiurlionio menų mokyklos simfoninis orkestras,diriguojamas Martyno Stakionio.

Pirmadienio „Muzikiniame pastiše“ LMTA 80-mečio proga rengiamo diskusijų ciklo „Dialogų cechas“ atbalsiai. Diskusijos tema – „Muzika ir teatras: sankirtos ir santapos“.

Šį sykį ryto rasa kris labiausiai tiems, kas neabejingas sutartinėms – išskirtiniam kultūros reiškiniui jau ne vien Lietuvos mąstu, bet nuo 2010 m. UNESCO išgarsintam, kaip žmonijos kultūros paveldo vertybė. Laidos viešnia žymi sutartinių tyrinėtoja, populiarintoja ir mokytoja etnomuzikologė, habilituota daktarė, LMTA prof. Daiva Vyčinienė pristatys skirtingų kraštų sutartinių įvairovę, papasakos, kas būdinga Biržų, Kupiškio, Rokiškio, Ukmergės ir Švenčionių bei Zarasų giesmėms. Išgirsime nemažai sutartinių iš 1935-1937 m. ir vėlesnio laikotarpio archyvinių įrašų bei D.Vyčinienės vadovaujamos grupės „Trys keturiose“ giedojimo. Pokalbio dingstimi tapo neseniai pasirodęs naujas sutartinių pradžiamokslis – knygelė ir kompaktinė plokštelė „Kadu buva, kadujo“.

Šį sykį ryto rasa kris labiausiai tiems, kas neabejingas sutartinėms – išskirtiniam kultūros reiškiniui jau ne vien Lietuvos mąstu, bet nuo 2010 m. UNESCO išgarsintam, kaip žmonijos kultūros paveldo vertybė. Laidos viešnia žymi sutartinių tyrinėtoja, populiarintoja ir mokytoja etnomuzikologė, habilituota daktarė, LMTA prof. Daiva Vyčinienė pristatys skirtingų kraštų sutartinių įvairovę, papasakos, kas būdinga Biržų, Kupiškio, Rokiškio, Ukmergės ir Švenčionių bei Zarasų giesmėms. Išgirsime nemažai sutartinių iš 1935-1937 m. ir vėlesnio laikotarpio archyvinių įrašų bei D.Vyčinienės vadovaujamos grupės „Trys keturiose“ giedojimo. Pokalbio dingstimi tapo neseniai pasirodęs naujas sutartinių pradžiamokslis – knygelė ir kompaktinė plokštelė „Kadu buva, kadujo“.