Podcasts about Edvardas

How can we ensure technology evolves ethically in a rapidly advancing world? Neil deGrasse Tyson, Chuck Nice & Gary O'Reilly explore the challenges of designing a future where human values and AI coexist with The Future of Life Award's 2024 recipients, Batya Friedman & Steve Omohundro.Thanks to our friends at Future of Life Institute for supporting today's episode. To learn more about FOL and this year's winners, make sure to visit FutureofLife.org.NOTE: StarTalk+ Patrons can listen to this entire episode commercial-free here: https://startalkmedia.com/show/the-ethics-of-ai-with-batya-friedman-steve-omohundro/Thanks to our Patrons Meech, Sara Hubbard, Jesse Thilo, Myles Stanton, Francisco Meza, Edvardas Žemaitis, Ronny Waingort, Cyrelle Sumner, Ticheal Murner, Chase, Karen Morlatt, Brian Kelley, Kevin Vail, Rob, Razey9, Mark Th, Kyle M, Zygmunt Wasik, Hulk, Jon McPeak, smiggy93, Tolulope Oladimeji Oyeniyi, Bernie Cat, David Conradt, Ian Mercado, Daniel Bielawski, Indika, and Aris for supporting us this week. Subscribe to SiriusXM Podcasts+ on Apple Podcasts to listen to new episodes ad-free and a whole week early.

Sveiki atvykę į geležies ir ragų kraštą – Kazlų Rūdą!Domininka Živelienė, Kazlų Rūdos turizmo ir verslo informacijos centro turizmo specialistė supažindina su krašto istorija, turistų pamėgtomis vietomis.Kazlų Rūdos gyventojai išsirinko mišku alsuojantį miesto kvapą, kurį sudaro pušys, kadagiai, žemuogės, pakalnutės, baravykai ir kiti natūralūs kvapai. Kvapą pagal gyventojų pageidavimus sukūrė parfumerė ir botaninių kvapų kūrėja Eglė Jonaitytė. Balsavime dalyvavo ir Kazlų Rūdos verslininkų klubo prezidentė Lina Brusokienė.Istoriniame Kazlų Rūdos geležinkelio pastate Perono barą atidarė iš Vilniaus į gimtąjį miestą su šeima grįžęs verslininkas Edvardas Čyvas.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Pastaraisiais mėnesiais Lietuvą sukrėtė net keletas paauglių savižudybių. Ar šia tema reikia kalbėti? Kaip tėvams ir mokytojams tinkamai reaguoti? Kada pokalbis gali padėti, o kada pakenkti?Kartu su psichologu nagrinėsime, kaip atpažinti pavojaus ženklus ir rasti tinkamus žodžius padėti paaugliui.Tai tema, kuriai nėra lengvų atsakymų, bet dialogas – pirmas žingsnis.LRT radijuje dalyvauja Vilniaus Balsių progimnazijos psichologas Edvardas Šidlauskas ir vilnietė Jūratė Stankuvienė.Ved. Jonė Kučinskaitė

90-yje procentų Lietuvos mokyklų yra vykdomos patyčių prevencijos programos. Pakalbinti mokyklų bendruomenių atstovai tikina žinantys, kaip užkardyti patyčias ir kaip valdyti situaciją, bet realybė neretai kitokia.Prieš tris savaites tragedija nutiko Alytuje. Paauglė neatlaikė bendraamžių patyčių.Kasmet dėl patyčių netenkame apie vienos klasės mokinių.Jie, nesumanydami, kaip sustabdyti tyčiojimąsi, pasirenka patį netinkamiausią patyčių sprendimo būdą.Tokios tragedijos paprastai užglaistomos mokyklų bendruomenėse patyliukais ir gyvenimas vyksta toliau tarsi nieko nebūtų įvykę.Kas tai – abejingumas ar baimė pripažinti, kad vykdome popierines, o ne realias patyčių prevencijos programas?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Ingrida Liubartaitė-Ramanauskienė, mokyklos „Žiniukas“ direktorė, ir Edvardas Šidlauskas, Vilniaus Balsių progimnazijos psichologas.Ved. Jonė Kučinskaitė

„Kultūros nakties“ programoje pristatoma šiuolaikinė opera „Absorptio“ dviem operos namams. Pasakoja kūrybinės komandos nariai Dominykas Digimas, Agnė Ambrozaitytė, Edvardas Šumila.Šiandien Vilniaus Rotušėje vyksta tarptautinė konferencija „Ukrainos kultūros sektoriaus atkūrimo link“, kurioje dalyvauja delegacijos iš įvairių valstybių, remiančių Ukrainą.Savaitgalį Klaipėdoje rengiama regioninė Dainų šventė. Su Algirdu Šumskiu Šiaulių dainų šventėje susitiko ir apie tai kalbėjosi kolega Tomas Mizgirdas.2024 m. Huddersfieldo festivalio reziduojančia kompozitore paskelbta Lina Lapelytė.„Vaikystėje, po vieno koncerto, dienoraštyje didelėmis raidėmis buvau užrašiusi „niekada negrosiu klavesinu“, – juokauja tarptautinio garso klavesinininkė, ilgametė Prahos menų akademijos klavesino katedros vedėja, o dabar – profesorė emeritė Giedrė Lukšaitė-Mrázková. Jai trumpam sugrįžus į Lietuvą, susitikome pokalbiui „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Pazīstamā Jūrmalas mākslinieka Valda Buša simtgadē tapusi plaša viņa gleznu izstāde „Savienojums”, kas iekārtota Jūrmalas muzeja divos stāvos. Atklājumi būs arī mākslinieka daiļrades pazinējiem, jo daudzi darbi plašākai publikai izstādīti pirmoreiz, izceļot Valda Buša krāsu prieku un motīvu daudzveidību. Izstādē iekļauti arī papildinātās un virtuālās realitātes risinājumi, kas dod iespēju dziļāk iepazīt ražīgā mākslinieka radošo ceļu un neparasto dzīves gājumu. Jūrmalas muzeja askētiski gaišpelēko fasādi kopš maija beigām rotā spilgts akcents: no košsārta plakāta garāmgājējos noraugās jauna, spēcīga vīrieša seja, kas veidota māksliniekam Valdim Bušam tik raksturīgajos paletes naža triepienos. Tās pamatā ir fotogrāfija ar Valdi Bušu 70.gadu sākumā, kad tapa viņa pirmā personālizstāde, stāsta izstādes kuratore, mākslas zinātniece Inga Bunkše. Piesātinātās krāsas ir pirmais, kas apņem skatītāju, ienākot Valda Buša izstādē. Gleznu siltums suģestē, īpaši domājot par paša mākslinieka dzīvi: pirms studijām Mākslas akadēmijā Bušs jau bija paguvis karot abās Otrā pasaules kara frontēs, un arī viņa mākslinieka ceļš nebija viegls, turpina Inga Bunkše. Valdim Bušam ir 46 gadi, kad viņa mākslas darbi pirmo reizi tiek pieņemti izstādē. 1972.gadā seko pirmā personālizstāde, viņu uzņem Mākslinieku savienībā, un drīz pēc tam viņš kļūst par mākslinieku grupas vadītāju Jūrmalā, kur Bušs nodzīvoja 59 gadus. Darbu atlase Valda Buša simtgades izstādei prasījusi vairākus mēnešus, jo mākslinieka kontā ir ap pieciem tūkstošiem gleznu. Kuratore vēlējusies parādīt ko jaunu, kas agrāk izstādēs nav redzēts. Daudz palīdzējis mākslas zinātnieces Edvardas Šmites veiktā Valda Buša radošā mantojuma izpēte. Lai cik daudz Bušs gleznoja, viņš neatkārtojās, uzsver Inga Bunkše. Ņemot vērā gleznu un motīvu lielo skaitu, kuratore izvēlējusies interesantu pieeju, kā izstādē parādīt vairāk darbu, nekā to atļauj Jūrmalas muzeja fiziskās sienas. Katrai no izstādes sadaļām izveidots paplašinājums virtuālajā realitātē, ko palīdzējis veidot izstādes scenogrāfs un Vides mākslas katedras vadītājs Mākslas akadēmijā Martins Vizbulis ar saviem studentiem, kuriem viņš māca arī izstāžu iekārtošanu. Valda Buša simtgades izstādē par interaktivitāti piedomāts īpaši: vērojot gleznas, apmeklētāji savos telefonos varēs noklausīties arī fragmentus no mākslinieka vēstulēm un izbaudīt ne vien viņa krāsainos paletes naža triepienus, bet arī bagāto valodu. Valda Buša simtgades izstāde „Savienojums” Jūrmalas muzejā Majoros skatāma līdz 14.jūlijam.

Plungės Vaikų ir jaunimo teatro „Saula“ vadovas Romas Matulis sako: „Neturime tikslo juos išauginti aktoriais ar režisieriais (…) Svarbu, kad jie augtų kūrybingi, nes kūrybingi žmonės yra variklis viso kito. Ir tegu jie eina net į buhalteriją dirbti, ta buhalterija bus daug geresnė.“Tęsiasi „Metų knygos rinkimai“. Šį kartą pristatome poezijos kategorijoje dalyvaujančią Tado Zaronskio knygą „Spalvinimo knygelė draugams“.Kauno dramos teatre bus rodomas Kauno Miko Petrausko scenos menų mokyklos muzikos ir šokio spektaklis pagal M. K. Čiurlionio kūrybą „Gyvenimo pilys“.Minime šimtąsias aktoriaus Marlono Brando gimimo metines.Rubrikos „Be kaukių“ svečias muzikologas, filosofas ir kuratorius Edvardas Šumila.Ved. Marius Eidukonis

Inspiriert von der Ikonenmalerei seiner litauischen Heimat schafft der Holzbildhauer Edvardas Racevicius einen Kosmos, in dessen Mittelpunkt das Verhältnis zwischen Mensch und Baum steht. Das besondere an den Skulpturen ist, dass sie alle aus naturbelassenem Holz grob herausgeschnitzt werden. Fantasievolle Handwerkskunst, die anregt, sich auch über die eigene Beziehung zur Natur Gedanken zu machen.

Oficialiai trečdalis šalies mokyklų neturi psichologų. Patys psichologai sako, kad situacija dar prastesnė. O jaunimo būklė negerėja. Sostinėje - ir siaubą keliantys įvykiai, veikiantys moksleivius.Kas gali padėti išspręsti problemą?Dalyvauja: Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos direktorė Roma Pivorienė, Balsių progimnazijos psichologas Edvardas Šidlauskas, Kėdainių rajono Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazijos direktorius Alanas Magyla, Seimo Švietimo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas.Ved. Mindaugas Aušra

Mokyklinio amžiaus vaikų, kuriems rekomenduojama kreiptis į savo regiono pedagoginę psichologinę tarnybą, skaičius išaugo apie penkis kartus per pastaruosius 25–30 metų. Kas tai lemia? Ar pedagogai geriau pastebi vaikų sutrikimus ir negalias bei siūlo pasikonsultuoti su specialistais? Ar daugėja vaikų, gimstančių ar įgyjančių įvairių sutrikimų ir negalių? Ar šeimos mažiau bijo, nebelaiko vaiko sutrikimo stigma, tad drąsiau kreipiasi į specialistus išvados, kaip reikėtų pritaikyti jų vaikui ugdymą tiek mokykloje, tiek namuose?Dalyvauja: Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos logopedė Lina Narkevičienė ir Vilniaus Balsių progimnazijos psichologas Edvardas Šidlauskas.Ved. Jonė Kučinskaitė

Icelandair's content (all of it - from flight destinations to marketing campaigns) was scattered across business teams and third-party agencies. Then this power trio took the reins and brought the process in-house, under control, and to a level of efficiency that allowed them to stay operational through all the chaos during Covid shutdowns and beyond. In the process they became the brand's "content center of excellence". In this episode, Icelandair's Óskar Völundarson, Edvardas Paskevicius, and Hallur Þór Halldórsson dive deep into their content process - so if your organization's content is a bit chaotic, this is a great listen. Or, if you are part of any team that could use some quality control, organization, process and structure, check out this episode to learn how to take the reins and become the managing authority of excellence yourself. Timestamps:01:18 What is the job of content at Icelandair?02:02 The content team as intermediaries02:39 "Before": What was the content landscape before Óskar and Edvardas joined the company?04:23 "During": What transformed in the business, the culture, and the team, to allow change to take place?06:06 "After": What does the content Center of Excellence look like today?07:22 Troubleshooting: What Óskar and Edvardas do when something goes wrong in the content process09:42 How can someone create their own Center of Excellence inside their organization?10:19 Example of a well-oiled content excellence process11:43 How the team ensures clear lines of communication12:30 How to create, or earn, the authority to become arbiters of excellence

Į krūveles sukrauti dešimtys mokinių telefonų ir vienintelis sakinys: „Nauja vaikų stovyklos programa su senomis taisyklėmis“. Tokiu vaizdu ir įrašu savo profilyje viename socialiniame tinkle pasidalijo mokytojas Mantas Karanauskas. Kaip į tai reagavo patys stovyklautojai bei jų tėvai ir ar tai bus įmanoma pakartoti rudenį, kai vaikai grįš į klases?Dalyvauja Šiaurės licėjaus ir Balsių progimnazijos geografijos mokytojas Mantas Karanauskas ir psichologas Edvardas Šidlauskas.Ved. Jonė Kučinskaitė

Neseniai Lietuvoje atliktas tyrimas parodė, kad daugiau nei trečdalis apklaustųjų tiki sąmokslo teorijomis dėl COVID-19. Paaiškėjo, kad sąmokslų teorijų sekėjai teigiamai atsakytų į klausimą, ar sovietmečiu Lietuvoje gyventi buvo geriau. Be to, jie labiau nepasitiki valdžia, rodo tyrimas. Ekspertai tarp priežasčių įvardina ir visuomenės susiskaldymą.Kokios yra sąmokslų dėl COVID-19 teorijų šaknys Lietuvoje ir ką tai rodo, kad jomis tiki reikšminga visuomenės dalis?Laidoje dalyvauja tyrimo autorė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Ainė Ramonaitė, Vilniaus universiteto docentas Mantas Martišius, VILNIUSTECH lektorius, filosofas Alfredas Buiko, advokatas Justas Sakavičius, psichologas Edvardas Šidlauskas.Ved. Marius Jokūbaitis

Praėjusią savaitę Tauragėje menininkas Edvardas Gasinskas pristatė savo pirmąją autorinę parodą „Vaikystės pasaulyje norėčiau dar pabūti“. Laidoje su dailininku ir, kaip jis pats sako, jo angelu sargu Jūrate Lazdauskiene, Tauragės „Šaltinio“ progimnazijos direktore kalbamės apie meną ir ką mums kiekvienam reiškia savirealizacija, kūryba, gal net pripažinimas, svajonių pildymasis, aplinkinių palaikymas. Ir visai nesvarbu, kiek mums metų. Edvardas nuo vaikystės augo valdiškuose namuose ir, dar tik antri metai, kartu su drauge, įgyvendinant institucinės globos pertvarką, gyvena apsaugotame būste. Pašnekovas tik, sulaukus penkiasdešimties nuoširdžiai džiaugiasi: „aš turiu savo namus, anksčiau aš turėjau lovą, maistą, bet tai nebuvo namai“.Kodėl toks parodos pavadinimas? Ko bendraudami išmoko vienas iš kito? Kaip svarbu patikėti gerumu? Kiek daug mums kiekvienam reiškia kitų pasitikėjimas? Atsakymai į šiuos ir kitus klausimus laidoje.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Mokyklos psichologas Edvardas Šidlauskas apie tėvų ir moksleivių pasirengimą mokslo metams.Pokalbis su Lietuvoje gyvenančia baltarusių rašytoja Ana Zlatkovskaja apie protestus jos gimtinėje.Kokia ši vasara buvo jums? Gatvės apklausa.Ved. Irina Andrianova

Per riaušes, vykusias prie Seimo, ten dirbę žurnalistai buvo apstumdyti ir iškeikti. Dažnai žurnalistai sulaukia grasinimų ir internete, tačiau retai kada užgauliotojai sulaukia bausmių. Politikai taip pat neretai verčiau renkasi pasisakyti feisbuke, o ne žiniasklaidoje. Net prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad anksčiau per daug sekė spaudą ir tai pavadino savo klaida. Kaip dirbti tokiomis sąlygomis ir ką tai sako apie visuomenės ir žiniasklaidos santykį?„LRT Aktualijų studijoje“ pirmadienį diskutuoja prezidento Komunikacijos grupės vadovė Raminta Stanaitytė-Česnulienė, LRT žurnalistas Edvardas Špokas, 15min.lt žurnalistas Vidmantas Balkūnas, Lietuvos žurnalistikos centro direktorė Džina Donauskaitė, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentas Deimantas Jastramskis.Ved. Liepa Želnienė

Beim dritten Lokruf-Wunschkonzert 2021 sind passenderweise drei Gäste dabei. Ralf Plich, Geschäftsführender Gesellschafter unseres Brustsponsors ASEVIDA, ist mit von der Partie. Außerdem wird FCL-Akteur Edvardas Lucenka zu Wort kommen. Komplettiert wird die Runde mit dem Chef unserer Stadionplanungskommission Alexander Ullrich ein. Eine sehr spannende Ausgabe unseres Wunschkonzertes - reinhören lohnt!!! +++ Diese Episode wird präsentiert von der RT.Gruppe AG +++

Pandemija sutrikdė gyvenimus visoms amžiaus grupėms, tačiau, anot neuromokslininkų, skaudžiausiai ir ilgiausiai užsidarymo pasekmės atsilieps paaugliams.Anot pasaulinės organizacijos „Gelbėkit vaikus“, kyla realus pavojus, jog šis dešimtmetis taps prarastasis. Kaip sumažinti pasekmes jaunajai kartai ?Laidoje dalyvauja psichologas Edvardas Šidlauskas, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė, VU Psichotraumatologijos centro vadovas prof. dr. Evaldas Kazlauskas, moksleivių atstovė Greta Andriuškevičiūtė.Ved. Rasa Tapinienė

Tarptautinis aktualios muzikos festivalis „Gaida“ šįmet vyko 30-ą kartą. Koks jis buvo – jubiliejinis ar labiau pandeminis? Ką reiškia „aktualioji muzika“ ir ar ji vis dar aktuali šiam festivaliui? Ar apskritai yra gero festivalio receptas? Apie tai kalbėsis muzikologai Rūta Gaidamavičiūtė ir Edvardas Šumila.Ved. Vaidas Jauniškis

Edvardas Levickis – vienas iš penkių šeimos vaikų, kuriems profesijas numatė mama. Broliai, sesės – medikai, inžinieriai, o Edvardas mokslus baigė Veterinarijos akademijoje. Pradžioje buvo savanoris, ilgai tarnavo Krašto apsaugoje, o dabar jau 16 metų – ūkininkas, gimtinėje Ardiškių kaime Raseinių rajone. Pokalbis apie giminės istoriją ir nelengvą darbą pieno ūkyje, kurio jau norėtų atsisakyti. Matematikas, sistemotyros žinovas, Vilniuje gyvenantis Kęstutis Urba domisi ir žemės ūkiu. Paskatintas jaunystės prisiminimų apie gyvenimą kaime ir pritaikydamas matematikos principus, jis siūlo politikams kooreguoti įstatymus, keisti finansavimo prioritetus, kad kaime rastųsi daugiau šeimos ūkių, kad vartotojai galėtų pirkti švaresnius maisto produktus. Ved. Arvydas Urba.

Šovakar, 6.martā, Latvijas Nacionālajā mākslas muzejā (LNMM) notiks mākslas vēsturnieces, Latvijas Zinātņu akadēmijas goda doktores Edvardas Šmites lekcija „Rīgas mākslinieku grupai 100”. Interese par lekciju bijusi liela, un pieteikšanās labu laiku kā noslēgusies. Dažas dienas pirms publiskās lekcijas tiekamies ar mākslas vēsturnieci, lai arī radio klausītājiem sniegtu priekšstatu, cik nozīmīga bija Rīgas mākslinieku grupas izstāde, kas notika tieši pirms 100 gadiem. Savukārt no 1.augusta LNMM Lielajā zālē būs skatāma izstāde par Rīgas mākslinieku grupu.

„Aš iš karto jam nesakiau: o, ateik čia, gelbėjam karvytes,“ – su šypsena prisimena Viktorija savo susipažinimą su Edvardu. Dabar Viktorijos ir Edvardo dienos bėga vienkiemyje netoliese Trakų. Vyras ir žmona namais dalinasi su 23 ūkio gyvūnais bei dviem šunimis ir kate. Viktorijai idėja įkurti „Tris paršelius“ kilo sužinojus apie fermos gyvūnų prieglaudą „Farm Sanctuary“ Jungtinėse Amerikos Valstijose. Prie šios idėjos prisijungė ir Edvardas. Dabar „Trys paršeliai“ – vieninteliai saugūs namai fermos gyvūnams pabaltyje. Čia ne tik keičiami, rodos, jau pasmerktų gyvūnų likimai, bet ir suteikiama galimybė žmonėms pažinti fermos gyvūnus ne narvuose ar pririštus prie grandinių.

Laidos svečias poetas ir rašytojas Marius Povilas Elijas Martynenko. Apie savo nuomonės reiškimą, komentarus socialinėje erdvėje kalbės Edvardas Žičkus. Antroje laidos dalyje sveikatingumo motyvatorė Vlada Musvydaitė pristatys pėsčiųjų žygį „Sveika Neringa”. Laidą veda Gabrielė Martirosianaitė ir Ignas Krupavičius.

Kai kauniečio Edvardo mama paskambino verkdama, jis žinojo, kad viskas nebebus taip pat. Jo patėvis pirmą kartą prieš mamą pakėlė ranką. Praėjus 15-ai metų, Edvardas pirmą kartą viešai prisimena tą dieną ir analizuoja savo veiksmus. Tada jam pavyko apginti mamą, bet kaip, nemačius pavyzdžio, sukurti laimingą šeimą pačiam? Daugelis smurto namuose istorijų pasilieka namuose. Siekiant kad jų mažėtų, Edvardas tiki, reikia apie jas kalbėtis. Kviečiame išgirsti NYLA podkasto epizodą (viršuje) ir susipažinti su kitais „Nanook“ žurnalistų darbais smurto namuose tema: https://nanook.lt/podcast/gyniau-mama-nuo-patevio-kaip-savo-seima-kurti-smurto/ Epizodo vedėjas ir redaktorius Karolis Vyšniauskas, fotografai Artūras Morozovas ir Severina Venckutė. Epizode naudota Katažinos Bitowt, Martyno Gailiaus, Vitalijos Glovackytės ir Viktoro Urbaičio muzika. Garso režisierė Aistė Baltraitytė. Už studiją dėkojame podkasto partneriams Nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai. Prisidėkite prie NYLA klausytojų bendruomenės: patreon.com/NanookMultimedia

Jeigu raukote nosį išgirdę pasiūlymą keliauti į Turkiją, nes esate įsitikinę, kad Turkija – tik pigus poilsis „viskas įskaičiuota” viešbučiuose, masinės gamybos suvenyrai, kurių niekas nenori gauti lauktuvių, įkyrūs turgaus prekeiviai ir minios besigrūdančių turistų, paklausykite 21 kartą šią šalį aplankiusio Edvardo Žičkaus pasakojimo. Prodiuseris, žurnalistas, televizijos laidų vedėjas ragina užuot bėgus pirkti odinių striukių ir kailinių ar ištisą dieną gulėjus prie baseino, iškišti nosį už viešbučio teritorijos bei atrasti Turkiją su levandų ir rožių laukais, pamatyti Kapadokijos grožį iš oro baliono, likti užburtam Žaliojo kanjono, įsimaišyti į svaiginančio turgaus sūkurį, pabendrauti su vietiniais ir mėgautis kiekviena įspūdžių turtinga akimirka. Edvardas svajonių Turkiją nutapė žodžiais ir emocijomis, o įspūdžiams sustiprinti mes parinkome Turkijos kūrėjų muzikos – klausėmės grupių „Bӧbrek Soundsystem“, „She Past Away“, „Jakuzi“, „Palmiyeler“, „In Hoodies“, atlikėjos Lara Di Lara.

Jeigu raukote nosį išgirdę pasiūlymą keliauti į Turkiją, nes esate įsitikinę, kad Turkija – tik pigus poilsis „viskas įskaičiuota” viešbučiuose, masinės gamybos suvenyrai, kurių niekas nenori gauti lauktuvių, įkyrūs turgaus prekeiviai ir minios besigrūdančių turistų, paklausykite 21 kartą šią šalį aplankiusio Edvardo Žičkaus pasakojimo. Prodiuseris, žurnalistas, televizijos laidų vedėjas ragina užuot bėgus pirkti odinių striukių ir kailinių ar ištisą dieną gulėjus prie baseino, iškišti nosį už viešbučio teritorijos bei atrasti Turkiją su levandų ir rožių laukais, pamatyti Kapadokijos grožį iš oro baliono, likti užburtam Žaliojo kanjono, įsimaišyti į svaiginančio turgaus sūkurį, pabendrauti su vietiniais ir mėgautis kiekviena įspūdžių turtinga akimirka. Edvardas svajonių Turkiją nutapė žodžiais ir emocijomis, o įspūdžiams sustiprinti mes parinkome Turkijos kūrėjų muzikos – klausėmės grupių „Bӧbrek Soundsystem“, „She Past Away“, „Jakuzi“, „Palmiyeler“, „In Hoodies“, atlikėjos Lara Di Lara.

Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto narys prof. Jonas Ruškus ragina pamiršti specialųjį integruotą mokymą ir organizuoti mokymą visiems.Seimo nariai Dalia Kuodytė ir Edvardas Žakaris primena įstatymus, kurių atsakingi darbuotojai, renovuodami mokyklas ir kurdami aplinką visiems, nevykdo.

Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto narys prof. Jonas Ruškus ragina pamiršti specialųjį integruotą mokymą ir organizuoti mokymą visiems.Seimo nariai Dalia Kuodytė ir Edvardas Žakaris primena įstatymus, kurių atsakingi darbuotojai, renovuodami mokyklas ir kurdami aplinką visiems, nevykdo.

Pasitinkant Baltosios lazdelės dieną Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos pirmininkas Sigitas Armonas visuomenei primena, jog Lietuvos aklieji neturi sąlygų nei medicininei, nei profesinei, nei socialinei reabilitacijai. Iš vienuolikos Kelmės rajone įregistruotų neįgaliųjų organizacijų veikliausia yra Kelmės aklųjų bendruomenė. Pakalbyje dalyvauja Seimo narys Edvardas Žakaris, Kelmės meras Vaclovas Andrulis, socialinės paramos skyriaus vedėja Reda Každailienė ir rajono aklųjų vadovė Janina Samušienė.

Pasitinkant Baltosios lazdelės dieną Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos pirmininkas Sigitas Armonas visuomenei primena, jog Lietuvos aklieji neturi sąlygų nei medicininei, nei profesinei, nei socialinei reabilitacijai. Iš vienuolikos Kelmės rajone įregistruotų neįgaliųjų organizacijų veikliausia yra Kelmės aklųjų bendruomenė. Pakalbyje dalyvauja Seimo narys Edvardas Žakaris, Kelmės meras Vaclovas Andrulis, socialinės paramos skyriaus vedėja Reda Každailienė ir rajono aklųjų vadovė Janina Samušienė.

Sirvėtos regioninio parko lankytojų centras kviečia daugiau sužinoti apie saugomą teritoriją, joje esančias gamtos ir kultūros paveldo vertybes, susipažinti su maršrutais ir pan. Sirvėtos regioniniame parke, buvusiose Nalšios žemėse, yra vietovių bei objektų, kurių atsiradimą atskleidžia mitologinės ir istorinės sakmės. Kone kiekvienas ežeras, upelis, trykštantis šaltinis ar kita ypatinga vieta apipinti legendomis, turi savo atsiradimo istoriją.Sirvėtos regioninio parko lankytojų centras įsikūręs Šventos kaime, Švenčionių rajone, buvusios Šventos dvarvietės svirne, statytame dar 1867 m. Jame įrengta ekspozicija „Mitologija“, kurios pagrindą sudaro – Gyvybės arba Pasaulio medis. Šiuo simboliu remdamiesi mūsų protėviai aiškino pasaulio struktūrą, amžinąjį gyvenimo ratą. Ekspozicijoje atsispindi gamta, žmogus, sakmės ir legendos.Su Sirvėtos regioninio parko lankytojų centru mus supažindina direktorė Romualda Baranauskienė, vyr. kraštotvarkininkas Marius Semaška, prisiminimais dalijasi Šventos kaimo gyventojas Edvardas, įspūdžiais – netikėti svečiai iš Jakutijos.

Sirvėtos regioninio parko lankytojų centras kviečia daugiau sužinoti apie saugomą teritoriją, joje esančias gamtos ir kultūros paveldo vertybes, susipažinti su maršrutais ir pan. Sirvėtos regioniniame parke, buvusiose Nalšios žemėse, yra vietovių bei objektų, kurių atsiradimą atskleidžia mitologinės ir istorinės sakmės. Kone kiekvienas ežeras, upelis, trykštantis šaltinis ar kita ypatinga vieta apipinti legendomis, turi savo atsiradimo istoriją.Sirvėtos regioninio parko lankytojų centras įsikūręs Šventos kaime, Švenčionių rajone, buvusios Šventos dvarvietės svirne, statytame dar 1867 m. Jame įrengta ekspozicija „Mitologija“, kurios pagrindą sudaro – Gyvybės arba Pasaulio medis. Šiuo simboliu remdamiesi mūsų protėviai aiškino pasaulio struktūrą, amžinąjį gyvenimo ratą. Ekspozicijoje atsispindi gamta, žmogus, sakmės ir legendos.Su Sirvėtos regioninio parko lankytojų centru mus supažindina direktorė Romualda Baranauskienė, vyr. kraštotvarkininkas Marius Semaška, prisiminimais dalijasi Šventos kaimo gyventojas Edvardas, įspūdžiais – netikėti svečiai iš Jakutijos.