Podcasts about ramun

In Graubünden hat die Fischereisaison begonnen – und der «Minisguard» ist mit dabei. Maurin und Ramun aus Sent zeigen, was man zum Fischen braucht und nehmen uns mit auf einen frühen Angelausflug an den Fluss En. Ob am Ende eine Forelle auf dem Grill landet? Ausserdem klärt der «Minisguard» eine spannende Frage: Wie atmen Fische eigentlich unter Wasser? Wir werfen einen Blick auf die faszinierende Funktion der Kiemen und entdecken, wie Fische den lebenswichtigen Sauerstoff aus dem Wasser filtern.

Ramunė Savickytė. „Adelės dienoraštis. Ruduo“. Skaito Viktorija Smolskaitė.

Kaip gyvenimo knygos keitė mokslininkės požiūrį į žmogų? Kokius neuropsichologinius reiškinius galima atrasti vaikams skirtose ar biografinėje knygose?Čia persipina mokslininkės gyvenimas, tyrinėjimai ir užrašytos istorijos.Ved. Ignas Klėjus

Ruošiantis popiečio miegui svarbu tai daryti ne bet kaip. Kaip sukombinuoti trukmę, kofeiną, šviesą bei temperatūrą, siekiant greitai atgauti jėgas, naujame „Miego DNR“ epizode paaiškina neuromokslininkė Laura Bojarskaitė.Ramunė ieškojo būdo, kaip įveikti kilusius sunkumus šeimoje. Visai netikėtai ji atrado, kad spalvos, tekstūros ir vaizdiniai ją teigiamai veikia. Šis atradimas nuvedė į dailės terapijos užsiėmimus, kurie laikui bėgant atnešė jai vidinę ramybę ir geresnį savęs supratimą.Sakartvele šiandien įvyks valdančiajai partijai, prorusiškai „Sakartvelo svajonei“ lojalaus prezidento inauguracija, nors kadenciją baigianti prezidentė ir provakarietiška opozicija paskelbė jo išrinkimą neteisėtu. Pirmą kartą Sakartvelo istorijoje priesaikos ceremonija vyks už uždarų parlamento durų.Lietuvos verslai vis labiau atranda Indijos bei Ramiojo vandenyno rinką. Šalies įmonės ne tik siekia atsivežti aukštos kvalifikacijos darbuotojus iš šio regiono šalių, tačiau ir pačios vis drąsiau žengia į šią rinką.Naujausi tyriimai rodo, kad Lietuvoje patyčių mokyklose ir internete mastas išlieka vienas didžiausių Europoje – patyčias patiria trečdalis paauglių.Ved. Paulius Selezniovas

Dailės terapija – viena iš kūrybinių psichoterapijos formų, padedanti atrasti ryšį su savimi ir kitais. Ramunė terapiją atrado bandydama padėti dukrai, bet pamatė, kad ji teigiamai veikia ir ją pačią. Ši patirtis paskatino ją keisti profesiją, ir dabar ji – dailės terapijos studentė.    Dagnė veda terapijos sesijas iš karo pabėgusioms ukrainietėms. Ji terapijoje atrado santykių gydančią galią ir prasmę padėti kitiems.   Ieva, piešimu nuo vaikystės reiškusi save, tapo dailės mokytoja. Tačiau sistema neleido suprasti vaikų unikalumo. Dailės terapija padėjo jai pažinti kitus ir save.   Autorės: Teresė Bernatonytė ir Rūta Dambravaitė.

Ramunės Piekautaitės mados namai yra tarsi lietuviškos mados konstanta: dizainerė dar 1994 m. baigė Vilniaus dailės akademijos kostiumo dizaino studijas ir drabužius klientėms kūrė tuomet, kai medžiagų reikėjo ieškoti buvusių Modelių namų sandėlyje. Savo vardo mados namus įkūrusi 1997 m., Piekautaitė iki dabar kas sezoną pristato po naują kolekciją ir toliau rašo lietuviškos mados istoriją. Apie tai – pokalbis pačios dizainerės studijoje Vilniaus centre.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Prienai keičiasi akyse!Menu alsuojančios gatvės ir parkai, ant Nemuno kranto atidarytas gastrobaras „Teka teka“, Prienų kosmologijos centras, kvapnių papuošalų studija, žvakių liejimas bei kitos Prienų bei Jiezno žmonių veiklos stačiai stebina.Prienų turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Ieva Šalčiuvienė ir turizmo ir verslo konsultantė Asta Vaitkevičienė laukia lankytojų ir pristato naujienas.Poetas Tautvydas Vencius, kultūrinių renginių organizatorius, pasakoja apie organizacinius darbus, kūrybą ir gimtąjį Naujosios Ūtos kaimą.Jei norite asmenukės, užsukite į terasą ant Nemuno kranto. Duris prieniškiams ir svečiams atvėrė gastrobaras „Teka teka“. Savininkai žada prisidėti prie turizmo įvairovės Prienuose. Mintimis dalijasi gastrobaro savininkė Ramunė Šyvokienė ir bendraminčiai Martynas Andriuškevičius bei Šarūnas Karosas.Mantvydas ir Agnė Prekevičiai įkūrė Prienų kosmologijos centrą. Mantvydas veda astronomijos edukacijas, Agnė edukuoja Kvapnių papuošalų studijoje.Antanas, Einira, Elija bei Atlantė Aleknos – smagi šeima iš Jiezno. Jų aistra žvakėms ir edukacijoms tapo naujo verslo pradžia. Šeima sutaria – žmogus ne vien pinigais gyvas...Laivo „Algirdas“ savininkas Mindaugas Žiedelis turistus Nemunu plukdo iki vėlyvo rudens.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Įžvalgomis dalijasi verslo psichologė Rasa Baltė Balčiūnienė ir Geštalto psichoterapijos praktikė, HAI instituto alumnė, buvusi verslininkė Ramunė Radienė. „Jaučiau neįsisąmonintą baimę prarasti verslininkės identitetą, finansinį saugumą, bet neleidau sau to pripažinti", - pasakoja Geštalto terapijos praktikė, buvusi verslininkė Ramunė Radienė ir pabrėžia: „Pirmiausia turime suvokti, ką jaučiame, tada atrasime ir priežastį.“ Tyrinėjančių pokalbių ciklo „Psichodinamika versle“ penktajame epizode - apie neįsisąmonintas emocinio nuovargio priežastis: 0:00:00 – pradžia 0:00:56 – Emocinis nuovargis – kas tai? 0:01:47 – „Patyriau šoką“. Ramunės Radienės istorija. 0:04:42 – „Bijojau prarasti verslininkės identitetą ir finansinį saugumą“. Apie drąsą pripažinti tiesą. 0:06:54 – „Jaučiausi užsivėlusi, mieguista, neturėjau jėgų...“. Apie neįsisąmonintos baimės signalus. 0:08:16 – „Kai nežinai, kokie yra tavo jausmai, negali kapstyti giliau“. Apie būtinybę įsivardinti, ką jauti. 0:13:07 – „Esame susikūrę vaizdinį, kas mums yra geras gyvenimas.“ Apie giluminę emocinio nuovargio priežastį. 0:14:20 – „Aš tikrai nebuvau persidirbusi“. Apie perdegimo ir emocinio nuovargio skirtumus. 0:16:38 – „Įsivardijau, kuriems darbams versle neturiu energijos“. Patarimai, kaip įveikti emocinį nuovargį. Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“. Daugiau ciklo „Psichodinamika versle“ laidų: Apie nesuvoktą santykių poveikį sėkmei - su Sauliumi Jovaišu https://youtu.be/h1V3n1aGP00 Apie nematomą personalo žmonių vaidmenį - su Giedre Vaitiekūnaite-Urbanovič https://youtu.be/su269hx1K_s Apie neįsisąmonintus organizacinės kultūros spąstus - su Alge Jablonskiene https://youtu.be/26iX6hA5LKI Apie paslėptus komandų konfliktus - su Rūta Klimašauskiene https://youtu.be/VgFDkGAnOPE Apie pokyčių valdymą - su Milda Autukaite https://youtu.be/PqZY5qKQjbo Apie lyderio ir sekėjų santykius grupėje - su Jolita Buzaityte-Kašalyniene https://youtu.be/uLXrM6-BvmM Apie neįsisąmonintus emocinius alkius organizacijose - su Pauliumi Avižiniu https://youtu.be/5OqJVjw-_uk

Hans Christian Andersen. „Ramunė“. Skaito aktorė Aldona Vederaitė.

Milda pirmąkart pirtyje apsilankė 11-os, 20-ies pirmąkart patyrė svaigulį, kurį sukelia karščio ir šalčio kontrastas. O pirtyje ėmė lankytis dažniau ir daugiau apie ją sužinojo po to, kai pabuvo „Vabalynės“ dūminėje pirtyje. Sveikos gyvensenos sodybą įkūrė Ramunė ir Egidijus Žukauskai.Kas sudaro pirties palaimą? Kaip pirtyje mokomės įveikti baimes, pasirūpinti savimi ir kitu?Autorė Inga Janiulytė-Temporin

Alytaus siuvimo įmonė „TexTera“ į plėtrą investuoja beveik 1 mln. eurų – ji persikels į naujas nuosavas patalpas, kur įdarbins daugiau žmonių, pranešė bendrovė. 0,9 mln. eurų paskolą projektui suteikė Urbo bankas paskola suteikta su „Invegos“ garantija. Radijo stoties FM99 laidoje “Gyvas miestas” Ramunė Žemėnienė sakė, kad tikimasi darbus baigti jau metų pabaigoje. Tikimasi, kad naujose patalpose ir darbuotojams bus sudarytos komfortiškos darbo ir poilsio sąlygos.

Rasa Baltė Balčiūnienė ir Ramunė Dirvanskienė „Naudodami vis daugiau DI įrankių, tapsime geresni darbuotojai, bet būsime mažiau laimingi“, - teigia neuropsichologė Ramunė Dirvanskienė. Pasak mokslininkės, saviveiksmingumas, pasitikėjimo jausmas turi didelį svorį žmogaus gyvenime, o jis vystomas išsikeliant įvykdomą užduotį, ją įveikiant, gaunant grįžtamąjį ryšį ir jaučiant tam tikrą neurocheminį efektą. Juk kaip gera galvoti, kad kažkur esi ekspertas, tiesa? Gyvosios, neišreikštos (angl. tacit knowledge) žinios dirbtinio intelekto eroje – neuropsichologo žvilgsniu. 0:00:00 – pradžia 0:01:20 – kuriose smegenų dalyse „gyvena“ neišreikštos žinios? 0:02:39 – ar galite papasakoti, kaip reikia važiuoti dviračiu? 0:04:46 – apie įkūnytą suvokimą: kaip veikia smegenys žiūrint baletą? 0:05:36 – apie smegenų tingumą, polinkį naudotis DI įrankiais ir žmogaus funkcinius praradimus: poveikis socialiniams įgūdžiams, gebėjimui konstruoti sakinius ir orientavimuisi aplinkoje; 0:09:00 – kaip žmogus gali prarasti save ir tapti DI vykdytoju? 0:10:10 – apie saviveiksmingumo svarbą žmogaus raidai ir pasitikėjimui savimi: kodėl svarbu dalykus daryti pačiam? 0:13:38 – kodėl jausimės vis mažiau laimingi? 0:14:49 – apie demencijos prevenciją skaitmeniniame amžiuje - asmeninė Ramunės Dirvanskienės patirtis; 0:15:42 – apie tai, kaip auklėti vaikus skaitmeniniame amžiuje: laisvo žaidimo svarba; 0:17:00 – vaikų vienišumo problema: ko šiandien daugelis vaikų norėtų gauti iš Kalėdų senelio? Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“. Daugiau laidų: Gyvosios, neišreikštos žinios edukologo akimis - su Austėja Landsbergiene https://youtu.be/3T59sk5fIlE Apie gyvąsias, neišreikštas žinias iš filosofinės perspektyvos - su Justu Kučinsku https://youtu.be/jZ-H1_gfLEg Kaip gyvosios, neišreikštos žinios randasi bendrame veikime - su Marija Zamaryte https://youtu.be/Z0_Q5GFLKXM Kaip gyvosios, neišreikštos žinios randasi refleksijose – su Sauliumi Jovaišu https://youtu.be/AmLc5f3yGz8

Ramunė Šapailaitė Norvegijoje įsimylėjo šiaurės pašvaistes. Ji sako, kad geriausias vakaro praleidimas - atsidarius langą stebėti šalies dangų.Anksčiau laidoje kalbėjome apie svarstymus Vilniaus oro uostui suteikti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio vardą. Tuomet gavome Jūsų pasiūlymų jį pavadinti kokios nors istorijoje pasižymėjusios moters vardu. Ar daugiau institucijų, gatvių ar kitų objektų turėtų būti pavadinta garsių moterų vardais?Laidoje - LRT ieško sprendimų diskusija. Apie senjorų vienišumo problemą. Kaip įtraukti senjorus ir paskatinti socalizuotis?Ved. Urtė Korsakovaitė

Pirmoji Dovydo Vaičiukyno kuriamo projekto DOVAI daina „Ramunėlė“ LRT OPUS eteryje nuskambėjo pernai rudenį, o dabar jau galime drauge pasidžiaugti ir pirmuoju jo albumu. Aštuonias dainas į albumą „Nepabėgsi“ sudėjęs Dovydas sako, kad didžiuojasi albumu, o jį išleidus jau justi atsirandantis užtikrintumas ir muzikanto statusas. Pasiklausėme naujų DOVAI dainų ir pasikalbėjome apie albumo kūrybos procesą, pavadinimu siunčiamą žinutę, prie įrašų prisidėjusius žmones, geriausią kūrinį, albumo pristatymo koncertą Kaune ir vasaros planus.Kalbino Inga Ramoškaitė

Siekiant surinkti tiksliausią informaciją apie ūkininko ūkį registravusius asmenis, žmonės yra kviečiami atnaujinti duomenis apie ūkio veikimą. Neatnaujinus duomenų, inicijuojamas ūkininko ūkio išregistravimas. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, šiemet ūkio išregistravimas inicijuotas daugiau nei 7 tūkstančiams subjektų. Anot centro skyriaus vedėjos Ramunės Stelmokienės, atnaujinti duomenis nėra sudėtinga ir leidžia išvengti papildomų rūpesčių.Prieš 20 metų Audronė ir Vahagnas Ispryanas Kelmės rajone Ušnėnų kaime ėmėsi auginti avietes. Dabar čia jau 7 ha aviečių, o jas perdirba ir gamina išskirtinius produktus. Spaudžia sultis, šaldo uogas, net gamina sėklyčių aliejų. Subūrusi asociaciją „Užvenčio sveikatos centras“ ir jai vadovaujanti Audronė Ispryan per edukacijas moko vietos gyventojus ir iš toliau atvykstančius sveikos gyvensenos paslapčių.Ved. Regina Montvilienė

Nacionaliniame Kauno dramos teatre – premjera. Balandžio 6 d. žiūrovai išvys Augusto Gornatkevičiaus spektaklį „Taisykla“. Spektaklis įkvėptas 1985 metų amerikiečių filmo „Pusryčių klubas“. Režisierius Augustas Gornatkevičius su kūrybine komanda ir aktoriais kuria originalią versiją, kurioje penki paaugliai mėgina surasti atsakymus į jiems rūpimus klausimus: „kas aš esu?, kokį kelią rinktis?“. Tačiau paaugliai dažnai būna spaudžiami ir gesinami pasakymais „būk savo vietoje“, „neprisigalvok“, „būk toks, kokį norime tave matyti“. Apie spektaklio gimimą pasakoja režisierius Auguistas Gornatkevičius ir dramaturgas Domas Raibys.Ne vienerius metus M. K. Čiurlionio namų rengiamas ciklas „Dialogai su Čiurlioniu“ šįkart kviečia išgirsti, kaip Čiurlionio muziką interpretuos į Vilnių atvykstantis italų fortepijoninis duetas „Miroirs“. Kuo įdomūs pianistai Antonello D'Onofrio ir Claudio Soviero, kuo žavi jų žvilgsnis į Čiurlionio muziką pasakoja vienas iš ciklo „Dialogai su Čiurlioniu“ idėjos autorių, pianistas Justas Šervenikas.„Metų knygos rinkimuose“ dalyvauja ir į poezijos knygų penketuką patekęs antrasis Ramunės Brundzaitės eilėraščių rinkinys „Tuščių butelių draugija“. „Tai autentiška išpažintinė miesto žmogaus lyrika, kylanti iš estetiškai pajaustos kasdienybės ir vietomis primenanti dienoraštį, kūrybinės terapijos praktiką“, – taip apie knygą atsiliepia Regimantas Tamošaitis. Su autore kalbasi Tomas Vaiseta ir Mindaugas Nastaravičius.1908-asiaisi balandžio 5-ąją gimė vienas įtakingiausių akademinės, klasikinės muzikos atstovų – dirigentas Herbertas Von Karajanas, kurio karjera ir šiandien vertinama prieštaringai, tačiau niekas negali paneigti šio muziko talento ir žavesio, kurį jis skleisdavo orkestro atlikėjams dažniausiai visiškai užsimerkęs. Karajanas po mirties svajojo tapti ereliu, savotiškai ir tapo, nes kiekvienas norintis tapti dirigentu, iki šiandienos negali atsikratyti romantizmo dvasioje gyvenusio ir kūrusio XX amžiaus meistro sukurto kanono. Ievos Buinevičiūtės pasakojimas, kuriame ir klausysimės Karajano diriguojamų kūrinių.Ved. Jolanta Kryževičienė

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Kaip susikalba dirbantieji filmavimo aikštelėje ir kokius specialius terminus vartoja?Ekonomikos ir inovacijų ministerija baiminasi, kad Valstybinė kalbos inspekcija pradės bausti įmones, kuriose darbuosis lietuvių kalbos nemokantys ukrainiečiai. Kokių veiksmų žada imtis kalbos inspektoriai?Tęsiasi „Metų knygos rinkimai“. Šįkart susipažįstame su Ramunės Brundzaitės eilėraščių rinkiniu „Tuščių butelių draugija“.Ar muziejus gali būti tinkama vieta rengti komandos formavimo renginius?Parlamentas po svarstymo pritarė planams įsteigti naują viešąją įstaigą – Medijų rėmimo fondą.Kokią muziką savo filmams rinkosi režisierius Quentinas Tarantinas?„Litexpo“ konferencijų ir parodų centre prasideda renginių organizatorių konferencija „Revolution“.Kaip karas pakeitė Ukrainos renginių organizatorių gyvenimą? Kas dabar svarbu Ukrainoje organizuojant renginius? Pokalbis su vienos didžiausių Ukrainos renginių organizatorių įmonės vadove Natali Chyzhova.Ved. Marius Eidukonis

Susipažįstame su publikacijomis kultūros tema spaudoje.Kokie nuostoliai kultūros paveldui skaičiuojami Turkijoje ir Sirijoje po žemės drebėjimo?Ukrainos kultūros instituto iššūkiai karo akivaizdoje – kaip reprezentuoti šalį svetur, sumažėjus finansavimui?Režisierius Povilas Makauskas, spektakliu „Tarsi vaizduotės epizodas, kurį vadiname tikrove“ atveria naujo teatro „Transmutation Theatre“ duris.Kaip ir kodėl ukraniečių rašytojai rašo vaikams apie karą? Pokalbis su rašytoja Kateryna Jehoruškina.Baigėsi XXIII- ioji Vilniaus knygų mugė. Ar mugės lankytojų skaičiai pasiekė ikipandeminius laikus?Ramunės Brundzaitės knyga „Tuščių butelių draugija“ paskelbta meniškiausia 2022- ųjų knyga.Paskutinis pasakojimų ciklo „Lietuvos kelias į Klaipėdą“ pasakojimas.Apie Berlyno kino festivalio geriausius kalbame su „Kino pavasario“ programos sudarytoja Aiste RačaityteDomanto Razausko muzikinės naujienosVed. Marius Eidukonis

Į Inturkę – istorijos ir legendų, į Kačergus – pas žirgus!Tik Molėtų rajone, Inturkės apylinkėse, atgyja karalienės Bonos Sforzos legenda. Ką ji veikė šiose vietose? Ką, pasiklydusi tankiuose girios miškuose, žadėjo pastatyti?Inturkė žiemą ir vasarą vilioja svečius ir randa ką pasiūlyti. Apie tai mintimis dalijasi Inturkės seniūnė Almutė Navickienė, bibliotekininkė Onutė Cesiulienė, Bendrystės centro vadovė Vaida Bacenskaitė.Kačergų kaime įsikūrusioje Žirgų oazėje galima rasti atgaivą širdžiai ir protui. Šunys, katinai – gyvūnai tarsi iš pasakų pasailio. Žirgai mielai draugauja su žmonėmis, glaustosi, žaismingai baksnoja ir ragina žaisti. Su šiais patikimais žirgais galima leistis į pažintinius žygius po Labanoro regioninį parką.Žirgus prižiūri ir jais rūpinasi vilniečiai Ramunė ir Šarūnas Radavičiai.Ved. Jolanta Jurkūnienė

2015-ųjų Metų knygos vaikams laureatė. Ramunė Savickytė. „Adelės dienoraštis. Ruduo“. Skaito aktorė Viktorija Smolskaitė.

„Visi nepabaigti mano eilėraščiai / brazda lyg pelės / rudenėja“, – šitaip prasideda Ramunės Brundzaitės eilėraštis „Rudeninis“ iš jos poezijos knygos „Drugy, mano drauge“, pasirodžiusios 2013 m.Po devynerių metų išėjo nauja jos knyga „Tuščių butelių draugija“. Per tą laiką nebaigtų, užmestų, nepublikuotų eilėraščių prisikaupė dar daugiau.Apie šiuos lyg pelės brazdančius eilėraščius, jų fragmentus, nuotrupas, idėjas, likusias užrašų knygutėse, telefone ar padrikuose lapeliuose ir kalbamės su poete Ramune Brundzaite.Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta.Aistės Pilkauskaitės nuotr.

Pirmoji Dovydo Vaičiukyno kuriamo projekto DOVAI daina, nuskambėjusi LRT OPUS radijo eteryje, buvo „Ramunėlė“. Ir ne pats Dovydas ją pasiūlė, o kiti muzikantai rekomendavo, tiksliau šią dainą į laidą „Melomanas klauso“ atsinešė grupės „Egomašina“ nariai. Po to „Ramunėlė“ pateko į savaitės grojamiausių sąrašą, ir sutikite, aplinkybės jau reikalavo pokalbio su pačiu kūrėju. Apsilankęs LRT OPUS studijoje Dovydas papasakojo, kas paskatino į rankas paimti gitarą, kokia buvo DOVAI pradžia, kaip sukūrė dainas „Ramunėlė“, „Akrobatė“ ir „Panieka“, kur jį nuvedė vienas iš perdainuotų „Egomašinos“ darbų, ką atliks koncerte.Kalbino Inga Ramoškaitė

Spaudos apžvalga.Ar poezija turi misiją karo akivaizdoje? Kokia poezijos reikšmė karo metu? Atsakymų į šiuos klausimus ieškojo festivalio „Poetinis Druskininkų ruduo“ diskusijos dalyviai, o kai kuriuos jų mūsų laidai pakalbino ir įrašė kolegė Agnė Šimkūnaitė.Naktinis klubas „Lizdas“ ir Kauno miesto simfoninis orkestras spalio 6 d. pristato jungtinį projektą – „Kaunas 808 Orchestra“, kuriame žymiausius pasaulio alternatyvios elektroninės muzikos kūrinius atliks Kauno miesto simfoninis orkestras kartu su lietuvių atlikėjais – Giedre Kilčiauskiene, Viktoru Diawara, Rūta Mur ir kitais. Projekto metu išgirsime legendinių grupių „Massive Attack“, „Prodigy“, „Underworld“, „Daft Punk“, „The Chemical Brothers“ kūrinius. Kaip darniai kurti tokią netradicinę garsinę sinergiją, kokie iššūkiai pakeliui pasitinka, repeticijos metu Kaune kalbamės su idėjos autoriumi Žilvinu Širka ir dirigentu Karoliu Variakoju.Šiandien su rubrika „Kalbos Rytas“ aiškinsimės, ar pradinukai dabar rašo blogiau, nei jų tėvai ir seneliai – atsakymą pateiks Lietuvių kalbos instituto Sociolingvistikos centro mokslininkė dr. Ramunė Čičirkaitė.Spalio 4 d. LDS galerijoje „Arka“ Vilniuje atidaryta scenografijos paroda „Teatro navigacija: kas ten“, kuri yra Lietuvos pasirengimo dalyvauti Prahos kvadrienalėje įžanga – joje pristatoma redukuota nacionalinio paviljono versija. Gamtos motyvais ir mitologiniais siužetais apipinta parodos ašis siekia skleisti atvirą teatrą laisvai migruojančiame pasaulyje.Ištrauka iš Ievos Buinevičiūtės laidos „Įgarsintas vaizdas“, kurioje šįkart – muzika iš kino filmo „Karalienė“, atskleidžianti karališkųjų rūmų ir juose gyvnusiois šeimos šaltį.Vilniaus grafikos meno centro galerijoje „Kairė-dešinė“ atidaryta knygos meno trienalė „O imago!“, kurios ekspozicijoje – per 40 šiuolaikinės iliustracijos kūrėjų darbų, ieškančių šiuolaikybės ženklų: naujų raiškos būdų, įtaigos, netradicinės kompozicijos. Laidoje sužinosime, kas šiemet pelnė trienalės laureatų titulus ir kuo šių kūrėjų darbai išsiskyrė iš daugumos.Šių metų sezoną vokiečių teatras „Berliner Ensemble“ pradeda ir nauja jaunųjų talentų rėmimo programa WORX, pagal kurią visus metus šiame teatre reziduos lietuvių režisierė Uršulė Bartoševičiūtė (Barto). Rugsėjo 30 d. čia parodytas pirmasis pagal šią programą sukurtas jos spektaklis „Ofelijos mašina“. Uršulė Barto į rezidenciją drauge su austre Fritzi Wartenberg atrinkta iš 120 kandidatų. Kokie keliai ir pasiekimai atvedė kūrėją į tokią prestižinę vietą?Ved. Urtė Karalaitė

Kone dažniausi stereotipai egzistuojantys mūsų visuomenėje yra susiję su lytimis. Nors sociologai stereotipus vadina natūraliomis žmogaus mąstymo schemomis, kurios lemia greitus sprendimų priėmimus, kartais tai tampa diskriminacijos priežastimi. Laidoje „Tuzinas“ Ignas Klėjus kartu neuromokslininke Ramune Grikšiene nagrinėja susiformavusius elgesio stereotipus, kuriuos mokslas šiandien gali paneigti.Kokie realūs smegenų veiklos skirtumai tarp skirtingų lyčių ir kaip jie lemia mūsų visuomenės funkcionavimą? Pokalbis su neuromokslininke Ramune Grikšiene.Ved. Ignas Klėjus

Šiaulių r., Dirvonėnuose, pieno gamintojus suvienijęs žemės ūkio kooperatyvas „Paežerių pienas“ pradžioje turėjo nedaug narių. Pamažu kaimo žmonės patikėjo kooperacijos nauda ir kooperatyvas išaugo iki 300. Tik pastaraisiais metais jų skaičius mažėjo, bet ūkiai stambėjo, parduodamo pieno kiekis išliko panašus. Kodėl ūkininkai jau 18 m. pasitiki kooperatyvu?Apsupta miškų ir pievų, prie Merkio upės įkurta kaimo turizmo sodyba „Vabalynė“ garsėja sveika gyvensena, poilsiu natūralioje gamtoje ir pirčių teikiamais malonumais. Prieš 7 m. ją įkūrė iš Vilniaus į Šalčininkų r. Merkio Vilkiškių kaimą atsikėlę gyventi Ramunė ir Egidijus Žukauskai. Ne tik sveikai, blaiviai, neardydami gamtos harmonijos gyvena, bet ir sodybos svečius to moko.Lietuvos sakraliniai medžiai – kuo jie pasižymi, kokią naudą teikia žmogui? Išsamiau – gamtosaugininkas, rašytojas Šarūnas Laužadis.Ved. Regina Montvilienė

Poetė ir vertėja Ramunė Brundzaitė išleido antrąjį eilėraščių rinkinį „Tuščių butelių draugija“. Tai daugiasluoksnė ir skaidri knyga, kurioje dera miesto maršrutai (Lazdynai – Antakalnis) ir darbo pokalbiai, skaudi autorefleksija ir skvarbus žvilgsnis į šalia esančius ir tolimus kitus – pabėgėlius, karo nualintus žmones, psichologinių problemų kamuojamus draugus. Ramunė rašo lėtą, giliai srūvančią poeziją ir eilėraščius-greitukus, „Nes laiko nėra, o poreikiai lieka“. Abiejų greičių jos poezija veža – tiesiogine ir perkeltine prasme. Su poete kalbamės apie rašymą ir miestą, italų kalbą ir keliones, rašytojų rezidenciją Gotlando saloje ir skirtingo intensyvumo išpažintinę lyriką.Ramunė Brundzaitė gimė ir užaugo Vilniuje, baigė lietuvių filologijos ir italų kalbos bakalaurą ir intermedialių literatūros studijų magistrantūrą. 2013 m. laimėjusi Lietuvos rašytojų sąjungos organizuojamą „Pirmosios knygos“ konkursą išleido poezijos knygą „Drugy, mano drauge“. Ji pelnė Jaunojo jotvingio ir Vilniaus miesto mero premijas. Brundziatės poezija versta į anglų, vokiečių, italų, ispanų, kinų, turkų, vengrų, rusų ir kitas kalbas.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Kaip atrodė miestų teritorijos prieš tūkstančius metų? Kaip geologiniai procesai ir sąlygos apsprendė šiuolaikinių miestų, jų vietovių charakterį? Kodėl turime saugoti tai ką suformavo ledynas? Kuo miestų reljefo supratimas gali praturtinti architektų praktiką? Nuo ko pradėti savo aplinkos pažinimą? Į šios ir kitus klausimus atsakys laidos svečias - vienintelės geologinių kelionių įmonės Lietuvoje įkūrėjas, geologijos mokslų daktaras, Vytauto Didžiojo ir Klaipėdos universitetų lektorius Jonas Šečkus.Laidą veda miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.Nuotraukos autorė - Ramunė Šečkuvienė.

Jaunųjų gydytojų asociacija ragina COVID-19 įveikusius žmones, dalytis patirtimi ir skatinti kitų sąmoningumą. Penktas laidų ciklo apie kovą su koronavirusu pokalbis su Kauno klinikų reanimacijos skyriaus sesele Diana Ratautiene.Ramunės Sakalauskaitės knygoje „Pirmoji Vyriausybė – vizijos ir galimybės“ aprašoma kaip buvo grindžiamas pradinis kelias į tikrąją Lietuvos nepriklausomybę, sudėtingi Vyriausybės ir Aukščiausiosios Tarybos santykiai, pirmojo ministrų kabineto atsistatydinimo aplinkybės. Pokalbis su autore.Saudo Arabijoje startavo Dakaras. Pokalbis su lenktynininku Benediktu Vanagu.Ved. Irina Andrianova.

Kultūros puslapių dienos spaudoje apžvalga.Advento laikotarpiu Klaipėdos etnokultūros centras atveria duris į šventinę paslaptį – Kalėdų sekretą. Vaikystės svajonių sekretas, sudėliotas iš prabėgusio laiko ir namų atminties trupinių, netikėtai atgijo Klaipėdos senamiestyje, jaukiame fachverko namelyje. Domisi Česlovas Burba.Pučiamųjų instrumentų orkestras „Trimitas“ kviečia į jaukius mažųjų ir jų šeimų vakarus prie režisierės Birutės Mar nuotaikingos knygelės vaikams „Vėjelis Trimito mieste“. Pasakoja Karina Metrikytė.Vertėjos Tomos Gudelytės komentaras apie kliūtis, su kuriomis visuomenėje susiduria turintys autizmo spektro sutrikimų.Artists Saving Forests – labdaros, paramos menininkų iniciatyva, suteikianti galimybę įsigyti skaitmenines Lietuvos vizualiojo meno atstovų kūrinių kopijas. Visos projekto metu surinktos lėšos bus skiriamos Sengirės fondui, siekiančiam atkurti natūralaus ir saugomo miško teritorijas Lietuvoje. Plačiau apie iniciatyvą – Sengirės fondo įkūrėjas Mindaugas Survila, iliustruotojos Eglė Plytnikaitė ir Lina Disciplina.Lietuvos muziejų asociacija (LMA) žymi savo veiklos 25-metį. Apie šiuo metu asociacijos dėmesio centre esančias veiklas pasakoja valdybos pirmininkas Raimundas Balza.Tęsiame pasakojimų ciklą „Lietuvos teatrui – 100. Prof. Ramunės Marcinkevičiūtės ir aktorės Eglės Gabrėnaitės mintys apie besikeičiantį režisūrinį Lietuvos teatrą – Gabijos Narušytės pasakojime.„Klasikos koncertų salė“ – savaitės koncertus per LRT KLASIKĄ pristato vyresnioji muzikos redaktorė Rasa Murauskaitė.Ved. Indrė Kaminckaitė

In this episode, we admit to God, to ourselves, and to our podcast subscribers the exact nature of our wrong. We talk about our deepest fear and most poisonous resentment. Perhaps, by discussing it here--out in the open--we could break our pattern of denial? Perhaps none of it will matter anymore and we will know a new freedom? Also, we crack open a glass bottle from Japan: Ramuné Premium Carbonated Soft Drink in three flavors. Orange. Peach. Grape.

Šalčininkų r. nepagrįstai pažįstame kiek mažiau. Nors ten yra įspūdingo istorinio ir architektūrinio paveldo, gamtos lobynų, Rūdninkų giria, Dieveniškių regioninis parkas. Šiandien Šalčininkų kraštas sparčiai keičiasi. Kultūros paveldo specialistė Erika Sudnicka sutiko parodyti įdomesnes vietas, papasakoti.Aplankysime Vilkiškių kaime ekologinę kaimo turizmo sodybą „Vabalynė“ ir jos šeimininkus Ramunę bei Egidijų Žukauskus. Pasižvalgysime po Paulavos respublikos griuvėsius. Eišiškėse susitiksime su menininku Krzysztofu Sokovskiu, iš Varšuvos grįžusiu paviešėti pas tėvus. Eišiškių lenkų namuose susipažinsime su menininke Katažina Sokolovska, Butrimonių Anos Krepštul gimnazijoje vedančia dailės pamokas. Apžiūrėsime ekologinį ūkį Kužių kaime, kuriame netradicinį poilsį ir ūkininkavimo būdą puoselėja Anželika Kedar.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Šalčininkų r., Vilkiškio k., įsikūrusioje sveikos gyvensenos kaimo turizmo sodyboje "Vabalynė" galima gerai išsiperti. Ir ne tik... Valandėlę kitą nusnausti bičių namelyje, išsimaudyti Merkio upėje, pabraidyti po nešienautą pievą, kurioje nėra erkių, paskanauti ekologiškų arbatų ar kito maisto. Sodybos šeimininkai Ramunė ir Egidijus Žukai juokauja, kad jų pavardė įpareigoja domėtis vabzdžių pasauliu ir apie juos skleisti gerą žinią.Ved. Jolanta Jurkūnienė

An interview with Ramun Ratti, Event Director of La Diagonela. Ramun shares his thoughts on the development of La Diagonela and Visma Ski Classics, the start of the race back in 2014 and much more...

As is tradition, Alex and Mike spent a week spending exactly $20 a day. Only this year, the two took their money to the internet, and found strange and interesting products to showcase! / Mike’s items are: Exploding Kittens Card Game, Nicolas Cage Bead Pillow, $20 Mystery Box, French Fry Holder, Elderly Couple Golf Cart FatHead, and an actual potato. / Alex’s items are: Angler Fish Hat, Bold and Brash Replica, Tech Deck Quarter Pipe Set, Ring Toss Board, Scooby Apocalypse Issue #1, Hey! Pikmin, and Ramuné Japanese Marble Soda. / This episode is sponsored by Audible. Go to audibletrial.com/postfun for a 30 day free trial! / Have questions or suggestions for The Weekly Undertaking? Visit our website at weeklyundertaking.fun / Post-Fun, our podcast network is here for you! Visit postfun.info to learn more and to see how you can get involved! / Illustrations by Winston De Jesus, if you like his beautiful creations, check out his Facebook page at @wdejesusart / Music by Adam Rudy, if you like the sweet tunes, find him on all social media at @TVsAdamRudy / Twitter: @TWUpodcast / Instagram: @weeklyundertaking / Episode 100

LRT tyrimų skyriaus duomenys rodo, kad nuo Vičiūnų vandenvietės atriektoje teritorijoje suformuotus sklypus įsigijo Kauno tarybos narys Šarūnas Matijošaitis. Kretinga vėl priversta prisiminti karantino metu galiojusius reikalavimus. Populiacijos tyrimas dėl COVID-19 stringa, epidemiologinė situacija Europoje vėl neramina. Apie vėjo vargonus viloje ANAPILIS Palangoje. Kaip tinkamai sutvarkyti nenaudojamus prietaisus ir techniką? Humanitarinės organizacijos įspėja, kad karo draskomam Jemenui gresia „bado virusas”. Apžvalgininkės Ramunės Sotvarės-Šemetienės komentaras. Užsienio įvykių apžvalga. Verslo naujienos. Taip pat laidoje – orų, spaudos ir sporto apžvalgos. Ved. Darius Matas.

Ryto allegro. Kultūros naujienų apžvalga. Domanto Razausko muzikinių naujienų apžvalgoje: naujausi Klivlendo orkestro, džiazo būgnininko Quino Kirchnerio, pianistės Kiveli Dörken ir Auroros orkestro leidiniai.Tęsiame pasakojimų ciklą apie litvakus „Atminties akmenys“. Pasakojimas apie Cemachą Šabadą. Su rubrika „Kalbos rytas“ – apie sociolingvistų atliktą vilniečių kalbos tyrimą papasakos Lietuvių kalbos instituto Sociolingvistikos centro darbuotoja dr. Ramunė Čičirkaitė.Liepos 8-9 d. Lietuvos kino centras žiūrovus kviečia į antrąsias Lietuvių kino klasikos dienas nemokamai žiūrėti mylimiausius, geriausios kokybės restauruotus pripažintų Lietuvos kino klasikų filmus visoje Lietuvoje jau veikiančiuose kino teatruose. Pokalbis su LKC Filmų sklaidos, informacijos ir paveldo skyriaus vedėja Dovile Butnoriūte. Architekto Gintaro Balčyčio suprojektuota Vilkaviškio autobusų stotis nuo pat atidarymo dienos sulaukė tiek profesionalų, tiek gyventojų įvertinimo. Į savo erdvę įtraukusi skverą, pasipuošusi augalais naujoji stotis kviečia ne kirsti medžius, o darniai gyventi gamtoje. Pokalbis su Gintaru Balčyčiu.Ved. Birutė Rutkauskaitė.

Kaip Lietuvai sekasi suvaldyti koronavirusą?Kas daroma, kad koronavirusas neišplistų senjorų socialinės globos įstaigose?Kaip kovoti su koronavirusu sekasi mūsų kaimynams – Latvijai ir Estijai?Nors koronaviruso pandemija stipriai smogė laisvalaikio ir sveikatingumo sektoriams, kaimo turizmo srityje pastebimas sujudimas. Karantinas smarkiai pakoregavo laidojimo tradicijas. Policininkai ir pasieniečiai – ta visuomenės grupė, kuri per karantiną dirbti iš namų negali. Kaip sekasi mūsų pareigūnams?Psichologo konsultacija – kaip sau padėti karantino metu? Ką pamatė ir dėl ko nustebo žinomas gamtininkas, per karantiną aplankęs atokiausius gamtos kampelius? Apžvalgininkės Ramunės Sotvarės-Šemetienės komentaras. Orų apžvalga. „Ryto garsai“ per 10 min.Ved. Edvardas Kubilius.

Prieš Velykas – metas pasidomėti, kaip joms ruošdavosi didikai XVIII a. O tai sužinosime per Izabelės Pliaterienės kasdienybę: kaip laikydavosi pasninko Gavėnios metu? Kas vykdavo Didžiąją savaitę ir kaip buvo sutinkamos Velykos? Apie tai pasakoja LDK istorijos skyriaus vadovė, VDU Švietimo akademijos profesorė dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė.Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.

„Kalbėti apie savo psichinę sveikatą būdavo nejauku, apie tai šnekėdami būdavom tartum segreguojami kaip silpnesni, negalintys susitvarkyti. Pasaulyje tiek psichologai, psichiatrai, tiek menų terapijos specialistai dirba šioje srityje ir gali padėti išgroti nerimą, suvokti save, savo kūną, emocijas, sunkumus, barjerus, padėti nugalėti sunkius periodus. Matomai mums reikia laiko“, – apie požiūrį į menų terapiją kalba socialinių mokslų daktarė, muzikos ir šokio–judesio terapijos specialistė Solveiga Zvicevičienė. Taip pat mintimis apie tai, kodėl susidomėjo menų terapijos studijomis, papasakos smuikininkė, Valstybinio Vilniaus kvarteto pirmasis smuikas Dalia Kuznecovaitė. Laidoje išgirsime ir psichoterapeuto Eugenijaus Laurinaičio bei neuropsichologės dr. Ramunės Dirvanskienės įžvalgas. Ved. Gerūta Griniūtė.

Kokia šeima yra disfunkcinė? Kokius ženklus siunčia vaikai iš tokių šeimų? Kaip juos atpažinti? Šiuos ir dar daugiau klausimų aptariame pokalbyje su pagalbos namų „Ramunėlė Rehab“ įkūrėja, knygų autore, mama Gabija Vitkevičiūte.

XVIII amžiuje, tarp įvairių tautų, Lietuvoje gyveno ir nemažai škotų. O toks škotas Augustinas Midletonas – Kauno pavieto bajoras – užėmė ir svarbias diplomatines pareigas: buvo ATR atstovybės Hagoje pasiuntinybės sekretorius ir dešinioji Mykolo Kleopo Oginskio ranka. O gal Midletonas tiesiog buvo šnipas? Ir ar jo gyvenimas ir karjera baigėsi geriau nei Oginskio? Šiuos faktus atskleidžia Lietuvos istorijos instituto LDK istorijos skyriaus vadovė, VDU Švietimo akademijos profesorė dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė.Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.

Pastaruoju metu politikams užkliuvo naujas verslo modelis – tiesiog Vilniaus gatvėse esančios saugyklos, kur gyventojai, atsisiuntę specialią mobiliąją programėlę, gali svaigalų įsigyti bet kuriuo paros metu. Specialistai sako, kad oro kokybė mokyklose nėra pati geriausia. Patalpose tvyro anglies dvideginis, klasės nevėdinamos pakankamai.Seime įregistruotas siūlymas, kad specialusis transportas ir be švyturėlių galėtų drąsiai naudotis vadinamąja A juosta – eismo juosta, kuria leidžiama važiuoti tik viešajam transportui.Prezidentas Gitanas Nausėda į Lietuvą praeitą savaitę pakvietė vieną didžiausių Lenkijos komercinių bankų. Ir tai – ne pirmas panašus bandymas.Pianistei, ilgametei Operos ir baleto teatro koncertmeisterei, pedagogei Gražinai Ručytei-Landsbergienei sukanka 90 metų.Studijoje – teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.Taip pat laidoje – orų, spaudos, sporto apžvalga. Kaip rytą pradeda Vilniaus universiteto profesorius Žygintas Pečiulis? Verslo laikas. Apžvalgininkės Ramunės Sotvarės-Šemetienės komentaras. Ved. Edvardas Kubilius.

Dažnas atpažintų garsųjį polonezą „Atsisveikinimas su tėvyne“, tačiau ar daugelis žino, kad jo autorius Mykolas Kleopas Oginskis iš tikrųjų nebuvo kompozitorius? Kodėl ir kaip Oginskis buvo ruošiamas diplomatinei karjerai nuo pat vaikystės? Apie tai pasakoja Lietuvos istorijos instituto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės istorijos skyriaus vadovė, VDU Švietimo akademijos profesorė dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė.Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.

„Tai, ką mes šiandien suprantame kaip vertybes, kas mums atrodo prasminga, kuo tikime, ateityje išliks tik tiek, kiek sugebėsime tai perduoti ateinančiai kartai,“ – sako režisierius Justas Tertelis, kviečiantis į spektaklio „Tik suaugusiems“ premjerą Vilniaus miesto teatre „Atviras ratas“. Nors Kauno centrinio pašto rūmai – vienas ryškiausių Kauno modernistinės architektūros pastatų, o rūmai šiemet buvo paskelbti kultūros paminklu, Lietuvos paštas pastatą parduoda, o rūmų ateitis lieka neaiški. Apie Kauno centrinio pašto rūmų svarbą to meto ir dabartinėje kultūroje su kultūros istoriku Vaidu Petruliu kalbasi Birutė Rutkauskaitė. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.„Studijuodamas Franekeryje Chylinskis gerai išmoko olandų kalbą ir suprantama, kad tinkamiausiu šaltiniu Biblijos vertimui į lietuvių kalbą jis pasirinko tuo metu moderniu vertimo metodu išverstą, labai artimą hebrajiškam ir graikiškam originalams tekstą“, – sako Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltistikos katedros vyr. mokslo darbuotoja dr. Gina Kavaliūnaitė. Su rubrika „Kalbos rytas“ apie Chylinskio Bibliją – pirmąją spausdintą Bibliją lietuvių kalba. Istorikai dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė ir dr. Gintautas Sliesoriūnas apie naujausius tyrinėjimus „Vilnius ir vilniečiai LDK laikais“."Filmas ne tiek apie patį Vanagą, kiek apie atmintį – ką mes išsinešame ir kas yra Adolfas Ramanauskas kartai, kuri nematė partizaninio karo", – sako režisierius Vytautas V.Landsbergis, Europos šalių kino forume „Scanorama“ pristatantis dokumentinį filmą „Vanago portretas“. Apie tai, kaip buvo kuriamas filmas apie garsiausią Lietuvos pokario partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą, jo aktualumą ir reikšmę jaunajai kartai pokalbis studijoje su V. V. Landsbergiu.„Klasikos enciklopedija“ – apie mokyklinį teatrą Lietuvoje. Ved. Alma Valantinienė.

Ką reikėtų daryti, kad po psichologinių traumų žmogus atsigautų kaip įmanoma greičiau?Tyrimas apie lietuvių aukojimo ypatumus.Šiandien – Socialinių darbuotojų diena. Svarbiausių savaitės įvykių apžvalga.Žvilgsnis į Austriją, kur savaitgalį vyks parlamento pirmalaikiai rinkimai. Kaip prasmingai praleisti atostogas? Turizmas Lietuvoje.Jubiliejinė „Tyrėjų naktis“ kviečia į atraktyvius renginius.Socialinis verslas „Kavos galia“.Kokios naudos buvimas gamtoje turi besiformuojančioms jaunuolių asmenybėms?Taip pat laidoje – orai, spaudos ir sporto apžvalga. Kaip rytą pradeda kelionių organizatorė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė? Ką skaito švietimo ekspertė Vilija Targamadzė? Apžvalgininkės Ramunės Sotvarės-Šemetienės komentaras.Ved. Darius Matas.

Į naują tvarką, kai paramą jaunoms šeimoms gali skirti ir privatus verslas, ir savivaldybės, dėmesį raginami atkreipti regionuose veikiančių įmonių, kurioms trūksta nuolatinių darbuotojų, vadovai.Šiandien planuoja pasirašyti sutartį keturių partijų lyderiai. Antradienį bus balsuojama dėl Seimo pirm. V. Pranckiečio atstatydinimo. Prieš šimtą metų iš Kaišiadorių stoties pajudėjo pirmasis nepriklausomos Lietuvos traukinys. Liepos 4-oji – Amerikos nepriklausomybės diena.Neringoje, Valstybės dieną, liepos 6-ąją, festivalį pradeda „Nepaklusniųjų žemė“.Prieš 10 metų pasaulį apiplaukė Tūkstantmečio odisėjos jachta „Ambersail“.Per milijoną eurų kainavusi į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams skirta sistema MIGRIS neveikia.Šiandien Vilniuje vyksta autobusų ir troleibusų vairuotojų profesinio meistriškumo varžybos.Ką skaito švietimo ministras Algirdas Monkevičius?Rožinis mokestis gali prisidėti prie didesnio moterų skurdo – teigia ekspertai.Japonija savaitės pradžioje atnaujino komercinę banginių medžioklę.Taip pat laidoje – orai, spaudos ir sporto apžvalga. Ramunės Sotvarės-Šemetienės komentaras. Ved. Rūta Kupetytė.

Lietuvių mokslininkai pirmieji pasaulyje sėkmingai į kitą valstybę perkėlė dalį nykstančių meldinių nendrinukių populiacijos – šis metodas vadinamas daug žadančiu ir neturinčiu analogų.Verslo naujienose – apie pašto kurjerius, siuntų pristatymo problemas ir jų sprendimo būdus.Vakar LRT vyko ketvirtieji kandidatų į prezidentus debatai.Sveikatos apsaugos ministerija skelbia, kad nuo šios savaitės šeimos gydytojai gali diagnozuoti ir gydyti daugiau susirgimų.Klaipėdos uostas priims tarptautinėse pratybose dalyvaujančius karo laivus.Šiandien organizuojamos elektromobilių lenktynės „Charge it on! Vilnius – Palanga“.LRT projektas „Keturi milijonai“, skirtas Pasaulio lietuvių metams. Šį kartą lietuviškų istorijų paieška lietuvių išeivijos sostine vadinamoje Čikagoje. Kandidato į prezidentus portretas – Valdemaras Tomaševskis. Apie Kremliaus plečiamą įtakų zoną ir ką tai reiškia Europai – Indrės Urbaitės pasakojime.Gegužės 3-4 dienomis vyks antroji Tarptautinė kultūros paveldo pažinimo, tvarkybos ir technologijų paroda Heritas.Taip pat laidoje – orai, spaudos ir sporto apžvalga. Ramunės Sotvarės-Šemetienės komentaras. Kultūros renginiai. Ved. Giedrė Čiužaitė.

Populiarėjantys Lietuvoje rododendrai labiausiai pažeidžiami žiemos pabaigoje ir ankstyvą pavasarį. Tinkamu jų žiemojimu reikia pasirūpinti iš rudens, bet yra priežiūros ypatumų ir žiemos pabaigoje bei ankstyvą pavasarį. Kada reikia nudengti rododendrus? Kaip juos apsaugoti nuo aštrių pavasario saulės spindulių? Kokias veisles pasirinkti ir kada pavasarį geriausia sodinti? Kokie kitų visžalių augalų – tujų, kukmedžių, kadagių, dekoratyvinių eglių ir pušų – priežiūros ypatumai dabar? Į klausimus atsakys ir klausytojus konsultuos VU Botanikos sodo specialistės Raimonda Šimėnaitė ir Ramunė Žemgulytė. Ved. Arvydas Urba.

Lietuvoje viešintis „Huawei“ saugumo ekspertas: kaltinimai įmonei yra politinio pobūdžio. Kartu su prezidento rinkimais Lietuvoje vyks referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo. Energetikos ministerija ir Klaipėdos universitetas 2018 metų pabaigoje pasirašė 27,5 tūkst. eurų vertės sutartį. Ministerijos prašymu mokslininkai turėtų atlikti prieinamus aplinkos tyrimus ir pelaginių bei dugninių žuvų stebėjimus, galimą poveikį jūroje gyvenantiems ir migruojantiems paukščiams, vandens žinduoliams ir kt. Vyriausybė iki 2020 metų pabaigos turi priimti sprendimą dėl vėjo energetikos plėtros Baltijos jūroje.Lietuvos valstybės dienos išvakarėse Lietuvos partizanų memoriale Minaičių kaime bus minimos 70-osios Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Deklaracijos paskelbimo metinės. Teisingumo ministerija pradėjo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo iškeldinimą.Per pasaulį ritasi mokinių protestai dėl aplinkosaugos problemų, kuriuos įkvėpė šešiolikmetė iš Švedijos Greta Thunberg, kartais vadinama Eko Pepe. Penktadienį protestuos Britanijos moksleiviai.Verslo naujienose – apie kvitų loteriją. Šylant orams, plonėja ledo storis. Ko žmonės tikisi iš savivaldos rinkimų (Šakiai)? Apžvalgininkės Ramunės Sotvarės-Šemetienės komentaras.Paryžiuje itin didelį susidomėjimą sukėlė vaizdo projektas „DAU“.Orai. Dienos renginiai. Spaudos ir sporto apžvalga. Ved. Giedrė Čiužaitė.

Ūkio naujienos. Panevėžio kredito unijos steigėjai – žemdirbiai. Kuo svarbi ši įstaiga ūkininkams ir kokius iššūkius tenka įveikti pasakoja unijos vadovas Kazimieras Antanynas, Rinkodaros ir produktų plėtros skyriaus vadovė Ramunė Šimaitytė. Kėdainių rajone, Plinkaigalio kaime įsikūrusi Jūratės ir Eriko Augustinavičių šeima prižiūri 150 bičių šeimų. Kokį senovinį midaus receptą jie atkūrė ir kaip Augustinavičių šeimoje bitininkystė perduodama iš kartos kartą? Ved. Nijolė Baronienė.

Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ pirmininkė Dana Migaliova vadina rimtu pripažinimu tai, kad Vilniuje birželį numatoma surengti tarptautinį neįgaliųjų kongresą „Veiklioji Europa“. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos pirmininko Sigito Armono ir vicepirmininkės Ramunės Balčikonienės vertinimai iš darbinio susitikimo Rygoje.Ved. Gemutė Padribonienė.

Ramunės Savickytės knygos „Adelės dienoraštis. Ruduo“ ištrauka.Skaito Viktorija Smolskaitė.

Seimui pritarus medicininių kanapių legalizavimui, Simona Vasiliauskaitė praeivių Vilniaus centre paklausė, kaip jie vertina tokį sprendimą. Verslo laikas. Kalbos receptas. Ar pavyks Seimui apriboti LRT nepriklausomybę? Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas organizuoja apskritojo stalo diskusiją, kurioje bus kalbama apie naują lobistinės veiklos reguliavimą. „Lietuvoje yra visos galimybės anksti išsitirti dėl vėžio ir jį sėkmingai gydyti. Tačiau visuomenė per mažai domisi savo sveikata“, – teigia Nacionalinio vėžio instituto direktorius Feliksas Jankevičius. „Tautos referendumas: ar išsaugosime gimimu įgytą pilietybę?“. Priekulėje šiandien bus diskutuojama, ar perkelti Ievos Simonaitytės palaikus. Ramunės Sotvarės-Šemetienės komentaras.

Seimui pritarus medicininių kanapių legalizavimui, Simona Vasiliauskaitė praeivių Vilniaus centre paklausė, kaip jie vertina tokį sprendimą. Verslo laikas. Kalbos receptas. Ar pavyks Seimui apriboti LRT nepriklausomybę? Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas organizuoja apskritojo stalo diskusiją, kurioje bus kalbama apie naują lobistinės veiklos reguliavimą. „Lietuvoje yra visos galimybės anksti išsitirti dėl vėžio ir jį sėkmingai gydyti. Tačiau visuomenė per mažai domisi savo sveikata“, – teigia Nacionalinio vėžio instituto direktorius Feliksas Jankevičius. „Tautos referendumas: ar išsaugosime gimimu įgytą pilietybę?“. Priekulėje šiandien bus diskutuojama, ar perkelti Ievos Simonaitytės palaikus. Ramunės Sotvarės-Šemetienės komentaras. Vilniuje įvyko didžiausio ir brangiausio filmo Lietuvos kino istorijoje „Tarp pilkų debesų“ premjera. „Naujienų žemėlapis“: #Metoo judėjimas. Ved. Rūta Kupetytė.

22. Juli 2918 - Johannes 3,1-21 - Ramun Badertscher by FEG Zürich-Trittligasse

Ūkio naujienos. Irena ir Tomas Garbačiauskai iš Raseinių rajono Šiluvos seniūnijos Medingių kaimo savo ateities be mišraus ūkio jau neįsivaizduoja. Svajonės su šeima gyventi senelių žemėje Lazdijų rajone, Vytautų kaime, turėti savo stalių dirbtuves, Irmanto ir Ramunės Andriuškevičių šeimai išsipildė po 12 metų praleistų emigracijoje. Ved. Rūta Katkevičienė.

Ūkio naujienos. Irena ir Tomas Garbačiauskai iš Raseinių rajono Šiluvos seniūnijos Medingių kaimo savo ateities be mišraus ūkio jau neįsivaizduoja. Svajonės su šeima gyventi senelių žemėje Lazdijų rajone, Vytautų kaime, turėti savo stalių dirbtuves, Irmanto ir Ramunės Andriuškevičių šeimai išsipildė po 12 metų praleistų emigracijoje. Ved. Rūta Katkevičienė.

Prasideda Rusnės estakados statybos. Molėtų rajone, Alantoje, rengiamas tradicinis „Santaros Šviesos“ suvažiavimas. Europos Sąjunga ketina skelbti atsakomąsias sankcijas JAV-joms. Futbolo čempionato apžvalga. Socialinių tinklų apžvalga. Ramunės Sotvarės Šemetienės komentaras. Kodėl iš namų bėga vaikai? Naujienų žemėlapis: JAV pasienyje verkiantys, nuo tėvų atskirti vaikai. Verslo laikas. Kanuose jau kelias dienas vyksta 65-asis tarptautinis „Kanų liūtų“ festivalis – svarbiausias reklamos ir kūrybiškumo renginys pasaulyje, rengiamas dar nuo 1954 m. Svečias. Kompozitorius, chorvedys, pedagogas Laimis Vilkončius. LRT radijo išvyka į Jurbarką.

Prasideda Rusnės estakados statybos. Molėtų rajone, Alantoje, rengiamas tradicinis „Santaros Šviesos“ suvažiavimas. Europos Sąjunga ketina skelbti atsakomąsias sankcijas JAV-joms. Futbolo čempionato apžvalga. Socialinių tinklų apžvalga. Ramunės Sotvarės Šemetienės komentaras. Kodėl iš namų bėga vaikai? Naujienų žemėlapis: JAV pasienyje verkiantys, nuo tėvų atskirti vaikai. Verslo laikas. Kanuose jau kelias dienas vyksta 65-asis tarptautinis „Kanų liūtų“ festivalis – svarbiausias reklamos ir kūrybiškumo renginys pasaulyje, rengiamas dar nuo 1954 m. Svečias. Kompozitorius, chorvedys, pedagogas Laimis Vilkončius. LRT radijo išvyka į Jurbarką.

10. Juni 2018 - Epheser 4,25-32 - Ramun Badertscher by FEG Zürich-Trittligasse

Šio penktadienio rubrika „Melomanas klauso“ išskirtinė – pasikalbėti apie muziką ir pasidalinti mėgiamais ar kažkuo ypatingais kūriniais į LRT Opus studiją pasikviečiau mūsų radijo stoties klausytoją! Tai – muziką mylinti Ramunė Žilinskienė, Šiaulių dramos teatro grimo dailininkė. Gal tai, kad į šią rubriką kartas nuo karto kviesiu LRT Opus klausytojus, taps gražia tradicija. Kalbino Inga Ramoškaitė.

Šio penktadienio rubrika „Melomanas klauso“ išskirtinė – pasikalbėti apie muziką ir pasidalinti mėgiamais ar kažkuo ypatingais kūriniais į LRT Opus studiją pasikviečiau mūsų radijo stoties klausytoją! Tai – muziką mylinti Ramunė Žilinskienė, Šiaulių dramos teatro grimo dailininkė. Gal tai, kad į šią rubriką kartas nuo karto kviesiu LRT Opus klausytojus, taps gražia tradicija. Kalbino Inga Ramoškaitė.

Kalbos valandėlė. Prezidentė Dalia Grybauskaitė Taline dalyvauja ES viršūnių susitikime. Paroda „Rinkis prekę lietuvišką“ šiandien atveria duris Kaune, Žalgirio arenoje. Sekmadienį Katalonijos gyventojai galės pareikšti nuomonę dėl atsiskyrimo nuo Ispanijos. „Tauragės ruduo“ – Lietuvos automobilių pravažumo čempionato ir finalinis Šiaurės Europos zonos šalių čempionato etapai. Socialinių tinklų apžvalga. Ramunės Sotvarės Šemetienės komentaras. Rugsėjo pabaiga – intensyviausias laukinių gyvūnų migracijos metas. „Naujienų žemėlapis“: Imigracijos politika Jungtinėse Valstijose. LRT TELEVIZIJA pradeda rodyti istorinio daugiaserijinio filmo „Laisvės kaina. Savanoriai“ tęsinį. Mokslo pasauliu besidomintys entuziastai vėl, kaip ir kasmet rudenį, kviečiami į „Tyrėjų naktį“.

Kalbos valandėlė. Šiandien vykstančioje tarptautinėje konferencijoje bus aptartos Lietuvos kurčiųjų problemos. Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų moksleivių Panerių memoriale pagerbs Holokausto aukas eidami „Atminties keliu“. Ryanair planai. Ligoninėse pavojingai sumažėjo kraujo atsargos ir prašo donorų pagalbos. Socialinių tinklų apžvalga. Ramunės Sakalauskaitės komentaras. Diena be automobilio. Verslo laikas. Darbdaviai, siekdami užtikrinti ar pagerinti aptarnavimo kokybę savo įmonėse, imasi įvairių priemonių. Laidos svečias – inžinierius ir kolekcininkas Henrikas Kebeikis.

Poetės Ramunės Brundzaitės eilėrasčiai iš 2013 m. knygos „Drugy, mano drauge“. Skaito pati poetė.

Poetės Ramunės Brundzaitės eilėrasčiai iš 2013 m. knygos „Drugy, mano drauge“. Skaito pati poetė.

Baigiasi jubiliejiniai Mykolo Kleopo Oginskio metai, padėję mums plačiau susipažinti su iškilaus politiko ir kompozitoriaus veikla. Tačiau iš mažiau žinomo epistolinio palikimo M. K. Oginskis atsiskleidžia ir kaip šeimos žmogus.Istorikės Lietuvos edukologijos universiteto docentės Ramunės Šmigelskytės-Stukienės paskaita „Iš Mykolo Kleopo Oginskio epistolinio palikimo. Laiškas mano dukrai Amelijai apie vaikų auklėjimą“ supažindina su vaikams diegtomis patriotinėmis ir dorovinėmis nuostatomis. Iš paskaitos daugiau sužinosime ir apie Amelijos Oginskytės-Zaluskienės asmenį, pasirodo, tai buvo viena iš šviesiausių savo laiko moterų. Anot lektorės, jos gyvenimo istorija yra akivaizdus tėvo įdiegtų principų įrodymas.

Baigiasi jubiliejiniai Mykolo Kleopo Oginskio metai, padėję mums plačiau susipažinti su iškilaus politiko ir kompozitoriaus veikla. Tačiau iš mažiau žinomo epistolinio palikimo M. K. Oginskis atsiskleidžia ir kaip šeimos žmogus.Istorikės Lietuvos edukologijos universiteto docentės Ramunės Šmigelskytės-Stukienės paskaita „Iš Mykolo Kleopo Oginskio epistolinio palikimo. Laiškas mano dukrai Amelijai apie vaikų auklėjimą“ supažindina su vaikams diegtomis patriotinėmis ir dorovinėmis nuostatomis. Iš paskaitos daugiau sužinosime ir apie Amelijos Oginskytės-Zaluskienės asmenį, pasirodo, tai buvo viena iš šviesiausių savo laiko moterų. Anot lektorės, jos gyvenimo istorija yra akivaizdus tėvo įdiegtų principų įrodymas.

Dr. Ramunės Šmigelskytės-Stukienės paskaitos tikslas – peržvelgti Mykolo Kleopo Oginskio kaip politiko veiklos kelią, išryškinti jo turėtą valstybės viziją LDK padalijimų kontekste, kartu prisiliečiant prie sudėtingos asmens atsakomybės už valstybės likimą problemos.Politinė ir visuomeninė M. K. Oginskio veikla vis dar išlieka mažai pažinta. Tačiau gausūs archyviniai šaltiniai, dokumentinis LDK palikimas suteikia galimybių naujais duomenimis papildldyti Oginskio gyvenimo ir veiklos kelią, atskleisti jo politines pažiūras ir vertybines orientacijas.Paskaita skirta Mykolo Kleopo Oginskio 250-osioms gimimo metinėms.

Dr. Ramunės Šmigelskytės-Stukienės paskaitos tikslas – peržvelgti Mykolo Kleopo Oginskio kaip politiko veiklos kelią, išryškinti jo turėtą valstybės viziją LDK padalijimų kontekste, kartu prisiliečiant prie sudėtingos asmens atsakomybės už valstybės likimą problemos.Politinė ir visuomeninė M. K. Oginskio veikla vis dar išlieka mažai pažinta. Tačiau gausūs archyviniai šaltiniai, dokumentinis LDK palikimas suteikia galimybių naujais duomenimis papildldyti Oginskio gyvenimo ir veiklos kelią, atskleisti jo politines pažiūras ir vertybines orientacijas.Paskaita skirta Mykolo Kleopo Oginskio 250-osioms gimimo metinėms.

Dvi ratelinukės Ramunė Šidlauskaitė ir Jurgita Masilionytė per šiuos metus žada ištirti, kaip Vilniaus aukštesniosios ir aukštosios mokyklos pritaikytos neįgaliesiems. Pokalbyje dalyvauja ir Lietuvos žmonių su negalia sąjungos pirmininkė Rasa Kavaliauskaitė.Vilniaus neregių ir silpnaregių tautinių šokių kolektyvas „Šimtažiedis“ (vadovė Rūta Januškevičienė) paminėjo kūrybinės veiklos 45-metį. Su kolektyvo veikla supažindina Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centro vadovas Algimantas Arbočius, „Šimtažiedį“ sveikina Seimo narys Algis Strelčiūnas.

Dvi ratelinukės Ramunė Šidlauskaitė ir Jurgita Masilionytė per šiuos metus žada ištirti, kaip Vilniaus aukštesniosios ir aukštosios mokyklos pritaikytos neįgaliesiems. Pokalbyje dalyvauja ir Lietuvos žmonių su negalia sąjungos pirmininkė Rasa Kavaliauskaitė.Vilniaus neregių ir silpnaregių tautinių šokių kolektyvas „Šimtažiedis“ (vadovė Rūta Januškevičienė) paminėjo kūrybinės veiklos 45-metį. Su kolektyvo veikla supažindina Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centro vadovas Algimantas Arbočius, „Šimtažiedį“ sveikina Seimo narys Algis Strelčiūnas.

Laida tęs prieš savaitę pradėtą pažintį su Lietuvos liaudies kultūros centro rengiamo liaudies kūrybos atlikėjų konkurso „Tramtatulis“ laureatais, tik kiek vyresniais – nuo paauglių iki abiturientų. Daugelis jų – jau susiformavę atlikėjai, gebantys jautriai perteikti liaudies kūrybos vertybes, nes ne vienas iš jų jau ne pirmą kartą dalyvauja konkurse, yra buvęs jo laimėtoju ir, pasak laidos pašnekovės – vienos iš konkurso rengėjų, folkloro mokytojos, ne vieno Kauno ansamblio vadovės – Giedrės Ramunės Pečiulienės, yra užsikrėtę šiuo virusu. Tai pajusti padės Jūratės Šemetaitės sudarytos ir jau išleistos konkurso laureatų kompaktinės plokštelės įrašai.

Laida tęs prieš savaitę pradėtą pažintį su Lietuvos liaudies kultūros centro rengiamo liaudies kūrybos atlikėjų konkurso „Tramtatulis“ laureatais, tik kiek vyresniais – nuo paauglių iki abiturientų. Daugelis jų – jau susiformavę atlikėjai, gebantys jautriai perteikti liaudies kūrybos vertybes, nes ne vienas iš jų jau ne pirmą kartą dalyvauja konkurse, yra buvęs jo laimėtoju ir, pasak laidos pašnekovės – vienos iš konkurso rengėjų, folkloro mokytojos, ne vieno Kauno ansamblio vadovės – Giedrės Ramunės Pečiulienės, yra užsikrėtę šiuo virusu. Tai pajusti padės Jūratės Šemetaitės sudarytos ir jau išleistos konkurso laureatų kompaktinės plokštelės įrašai.

Literatūros akiračių laidoje - apie žurnalistės Ramunės Sakalauskaitės knygą "Politikos ringe", kurią išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Knyga įdomi tuo, jog joje kompetetingai, atvirai ir drąsiai nepabūgta pasvarstyti apie dar gyvus ir iki šiol savo politinių galių nepraradusius lyderius, jų sėkmes ir nesėkmes, pakilimus ir nuopuolius, dideles, mažesnes ir lemiamas klaidas, apsirikimus, šunybes, pagaliau - asmenines savybes, tiesiogiai veikusias Algirdo Brazausko, Vytauto Landsbergio ir Valdo Adamkaus politinius sprendimus.

Literatūros akiračių laidoje - apie žurnalistės Ramunės Sakalauskaitės knygą "Politikos ringe", kurią išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Knyga įdomi tuo, jog joje kompetetingai, atvirai ir drąsiai nepabūgta pasvarstyti apie dar gyvus ir iki šiol savo politinių galių nepraradusius lyderius, jų sėkmes ir nesėkmes, pakilimus ir nuopuolius, dideles, mažesnes ir lemiamas klaidas, apsirikimus, šunybes, pagaliau - asmenines savybes, tiesiogiai veikusias Algirdo Brazausko, Vytauto Landsbergio ir Valdo Adamkaus politinius sprendimus.