Podcasts about daikt

Gelbėjimo tarnybų transporto priemonės dažnai negali pasiekti daugiabučių kiemų. Prieš kiek daugiau nei mėnesį įvykusio gaisro metu, ugniagesiams nebuvo galimybės privažiuoti prie sostinėje degančio daugiabučio iš kiemo pusės. Kaip spręsti gyventojų automobilių stovėjimo vietų trūkumo problemą?Daiktų paieška metalo detektoriumi – ne tik malonus pomėgis, bet ir priemonė žmonėms rasti pamestus vertingus daiktus. Su ieškotojo Gyčio pagalba, į šeimininkų rankas grįžo pamesti raktai ar vertingi papuošalai.Estija pradės vėlinti pensinį amžių: kaip turėtų elgtis Lietuva? Praėjusį mėnesį paskelbta, kad 2027-ais metais estai į pensiją išeis sulaukę 65-erių ir vieno mėnesio. Vėliau kiekvienais kalendoriniais metais bus nustatomas naujas pensinis amžius.Artėjant Kalėdoms, Vilniaus dailės akademijos Vilniaus fakulteto bendruomenė tradiciškai rengia kalėdinę meno ir paramos Ukrainai mugę.Jeigu gyvenate ar būsite Mažeikių krašte, šio miesto muziejus kviečia užsukti į šiuolaikinės kalviškosios kryždirbystės parodą „Geležinė tradicija“. Kuo ji ypatinga ir kodėl pristatoma būtent Mažeikiuose, pasakoja Tomas Mizgirdas.Ved. Darius Matas

Kokie mūsų santykiai su daiktais ir ypatingai – su dovanomis? Kaip nustatome simbolinę dovanojamų daiktų vertę? Kiek mūsų namuose daiktų, kuriais beveik nesinaudojame, o galbūt net ir pamiršome apie jų egzistavimą? Kada nusprendžiame, kad laikas atsikratyti daiktais? Kodėl dažnu atveju dėmės laikomos daikto tarnavimo pabaiga? Kaip atsikratome daiktais – ir kaip nusprendžiame priimti daiktus į savo namus? Taip pat aptarsime išmetamų ir atidavimui atnešamų daiktų žemėlapį – Vilniaus mastu. Apie daiktų biografiją ir mūsų vaidmenį joje kalbamės su socialine verslininke, DĖK'ui galerijos kuratore Milda Paukšte. Milda šiuo metu studijuoja tekstilės meną ir dizainą, o jos kūrybinė, tiriamoji ir švietėjiška veikla didele dalimi susijusi su antriniu daiktų panaudojimu: Milda veda antrinio dizaino kūrybines dirbtuves, aplinkosaugos klausimams skirtus mokymus moksleiviams ir verslui. Laidos „Žmogus ir miestas” klausytojams Milda meta iššūkį, skirtą sąmoningam santykiui su daiktais.Laidą veda miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Šiandien susitinkame prie Naujojo Židinio. Naujausio kultūros, religijos ir visuomenės gyvenimo mėnraščio „Naujasis Židinys-Aidai“ numerio aptarimui „Mažojoje studijoje“ pasirinkome straipsnį, atliepiantį iki šiol daugybę diskusijų visuomenėje keliantį klausimą – apie atmintį, jos įamžinimą viešojoje erdvėje ir sovietmetį menančių paminklų likimą. Iki šiol nėra vienos nuomonės, ką daryti su sovietmečio paminklais, kita vertus, audringos diskusijos, kilusios dėl ketinimo statyti paminklą Justinui Marcinkevičiui, įamžinantį sovietmečiu sukurtą jo draminę trilogiją, rodo skirtingą požiūrį į istorinę atmintį. „Nepriminti/nebeprisiminti: ką darome su sovietmečio daiktais?“ - tokį straipsnį naujausiame žurnalo numeryje paskelbė viena iš nuolatinių jo autorių, VU Istorijos fakulteto magistrantė Eglė Eidėnaitė, kuri šiandien ir vieši laidoje, o ją kalbina VU Filosofijos ir istorijos fakultetų dėstytojas ir „Mažosios studijos“ bendradarbis Laurynas Peluritis.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Socialiniuose tinkluose pastaraisiais metais sparčiai išpopuliarėjo „deinfluencing“ arba vadinamojo „nuomonės išformavimo“ tendencija – vartotojai skatinami įvertinti, ar jiems tikrai reikia to visur išpirkto lūpdažio, gausiai reklamuojamos antklodės ar kitų internete geidžiamų ir neva gyvenimą palengvinančių daiktų. Nors ekspertai abejoja, kad ši nauja tendencija turi didelės įtakos vartojimo mažinimui, visgi, jų teigimu, tai neabejotinai skatina žmonių sąmoningumą. Apie šį ir panašius socialinių tinklų reiškinius bei mūsų santykį su materialiais daiktais ir vartotojiškumo mažinimą – laidoje.Autorė Karolina Panto

Rusų susprogdintos Kachovkos HE užtvankos vandenys pasiekė Juodosios jūros pakrantę, kuri nusėta buitine technika, baldais, dujų balionais ir įvairiomis potvynio atplukdytomis šiukšlėmis.Vilniuje planuojama įrengti daugiau vaizdo stebėjimo kamerų.VDA: Lietuvos ekonomika vis labiau traukiasi.Apie 18 000 abiturientų laiko anglų kalbos valstybinį brandos egzaminą.Signatarų namuose Vilniuje pradėtas eksponuoti Laisvės kovos sąjūdžio vasario 16-osios deklaracijos originalas.Ved. Andrius Kavaliauskas

„Meno avilys“ tęsia Sinematekos diskusijų ir paskaitų ciklą – pirmąją ciklo paskaitą „Motinystės siaubas Airijos kine: jo vaizdavimo ir industrijos įsitraukimo tyrimas“ šiandien vakare skaitys mokslininkės iš Airijos Meinuto universiteto – dr. Sarah Arnold ir dr. Anne O'Brien. Pokalbis studijoje su mokslininkėmis apie tyrimo svarbą, žvilgsnį į Europos ir pasaulio kontekstą.Daiktų, susijusių su Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir jo šeimos gyvenimu, iki mūsų dienų išliko labai nedaug. Netikėtai Kabelių bažnyčioje atrasti vargonų fragmentai – svarbus ir reikšmingas artefaktas, papildantis Čiurlionių šeimos paveikslą. Šia, galima sakyti, net detektyvine istorija, nustatant, ar tikrai Konstantinas Čiurlionis, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio tėvas, grojo vargonais, ar tai galima patvirtinti, kaip faktą, domisi Agnė Šimkūnaitė.Vasario 4-ąją vienam žymiausių New age'o muzikos atstovų, japonų muzikui, prodiuseriui Kitaro sueina 69 metai. Per pusę amžiaus trukusią muzikinę karjerą Kitaro prisidėjo prie New age‘o kultūros, o jo muzika mus dažniausiai pasiekia, kai ieškome gilaus poilsio kokiame nors spa.Scenos trauka, kūrybos magija ir Latvijos bei Lietuvos paralelės. Rubrikoje „Be kaukių“ šiandien vieši Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė, režisierė ir pedagogė Viktorija Streiča-Jakštienė.Ved. Gerūta Griniūtė

Ieva Rusteikaitė yra knygrišė ir knygų restauratorė, tačiau tai, kuo užsiima ir ką tyrinėja, ji vadina plačiau – daiktologija. Ji domisi daiktų medžiagiškumu, jų atsiradimu ir istorija. Anot Ievos, knyga daiktologijoje užima ypatingą vietą, ji yra daiktų daiktas.Su Ieva Rusteikaite kalbamės apie knygų įrišimo meistrystę, rankų darbo užrašines, „Siberiana books“ projektą ir kintantį žmonių santykį su knygomis.Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta.Asmeninio archyvo nuotr.

Moderniausias pasaulyje agrodronas, pritaikytas pasėlių priežiūrai, sėjai jau yra ir Lietuvoje. 50kg galintis pakelti, autonomiškai dirbantis dronas valdomas mobiliajame telefone įdiegta programėle, labai palengvins žemdirbių, sodininkų ir miškininkų veiklą.Lietuvos šeimos ūkių sąjungos atstovai, susirinkę Plungėje, aptarė svarbiausius smulkiems ir vidutiniams ūkiams klausimus. Klausėsi kviestinių svečių pranešimų, išsirinko naują sąjungos pirmininką. Priėmė rezoliuciją, kurioje politikai raginami daugaiu dėmėsio skirti kaimo gyvybingumui.Rankomis sukamas akmenines girnas anksčiau namuose turėdavo dažnas ūkininkas. Dabar tokias girnas galima pamatyti istoriniame Ramygalos malūne. Kuo jos ypatingos pasakoja malūnininkas Jonas Plučys.Ved. Arvydas Urba

ES vadovams pritarus dujų kainų luboms, prezidentas Gintanas Nausėda sako, kad tai didžiausias žingsnis į priekį, lyginant su ankstesniais Europos Komisijos siūlymais. Sutarusi dėl dujų kainų lubų elektros gamybai, bendrija dar turės įvesti europinio lygio mechanizmą kompensuoti skirtumą tarp rinkos kainos ir nustatytos viršutinės ribos. Priešingu atveju, pasak Nausėdos, sutartos priemonės neveiks.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino Rusiją užminavus užtvanką Pietų Ukrainos Chersono regione.Vilnius prisijungė prie Ukrainos prezidento inicijuotos akcijos paramai rinkti. Fondą UNITED24 prezidentas Zelenskis įsteigė dar gegužę. Lėšos pervedamos į Ukrainos nacionalinio banko sąskaitas. Fondo interneto svetainėje nurodoma, kad sąskaitoje fondas turi beveik 35-is milijonus eurų.Traukiantis Jungtinės Karalystės premjerei Liz Truss, valdančioji konservatorių partija ieško naujo lyderio.Vašingtono teigimu, rusams iš Krymo taikytis į Ukrainą iranietiškais dronais padėjo iš Irano atvykę instruktoriai.Daiktų interneto prietaisų gamybos grupė „Teltonika" atidaro 34 milijonų eurų vertės technologijų centrą Molėtuose. Kartu su šiomis investicijomis mieste išaugo gyvenamojo būsto poreikis.Ved. Madona Lučkaitė

Kolegų rubrikoje - LRT TELEVIZIJOS laidos „Daiktų istorijos“ vedėjas, menotyrininkas Saulius Pilinkus.Legenda apie Lochneso pabaisą atsirado 1933 m. gegužės 2 d., kai apie kažką, pastebėtą Lochneso ežere, paskelbė vietos laikraštis. Tada rašyta, kad viena pora teigė mačiusi „paviršiuje riedantį ir besileidžiantį milžinišką gyvūną“. Legenda apie šį mitišką objektą vis dar gyva, nepaisant daugybės ekspedicijų ir tvirtinimų, kad jokios pabaisos ežere nėra. Kaip atsiranda mitai ir legendos ir kodėl jais tikime?Su mirusiojo pelenais dabar atsisveikinti galima trimis būdais - palaidoti kapinėse, kolumbariume arba išbarstyti tam skirtose vietose. Seime svarstomas siūlymas leisti pelenus išbarstyti ir Baltijos jūroje ar upėse – ar tai tikrai geras būdas atsisveikinti su išėjusiuoju?„Kūrybos namai K.I.N.A.S. „Panemunė“: kaip ši bendruomenė savo veikla renka lėšas nuo Rusijos agresijos besiginančiai Ukrainai?Naujovė Lietuvos sporte - žmones su negalia aktyviau gyventi skatina paralimpiečių mobili programėlė.Ved. Dovilė Lisauskaitė

Kur galima atgaivinti jau senstelėjusius ar sulūžusius daiktus? Apie antrinio dizaino dirbtuves ir daiktų tausojimą. Ir apie šiukšles. Kodėl verta pakelti kiekvieną šiukšlę? Pokalbis su visuomenininku ir ekologijos entuziastu ir pokyčiu lyderiu Giedriumi Buču.Ved. Beata Nicholson

Trumpa informacinė „Radiocentro" laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per „Radiocentrą" arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Grįžusi į įprasta ritmą, laida „Pakeliui su Klasika“ kviečia dar atidžiau klausytis mūsų radijo stoties, kurioje – ir atnaujintos, ir visiškai naujos laidos. Tarp jų – „Tarp praeities ir ateities“ su Simu Čelutka, Jolantos Kryževičienės – „Laikas kultūrai“ ir jau pradėjusi ekspedicijas po šiuolaikinę lietuvių muziką „Garso ekspedicija“, kurios autorė Rasa Murauskaitė. Apie visas naujienas – trumpai, bet išsamiai.Prasideda aktualios muzikos festivalis „Gaida 2020“. Pernai pelnęs Europos festivalių laureato vardą, šiemet didžiausias Lietuvoje šiuolaikinės muzikos renginys taip pat siūlo išskirtinę programą, kurioje – ne tik platus spektras intriguojančių koncertų, bet ir filmo premjera.Dar vienas žvilgsnis į naująją muziką su laidos „Modus“ kūrėjais Mindaugu Urbaičiu ir Šarūnu Naku. Šį kartą nepamirštas ir Ludwigo van Beethoveno 250-imt.„Kiekvienas daiktas turi savo istoriją“ – sako menotyrininkas Saulius Pilinkus. Jo biografija, prasidėjusi nuo dailės mokslų M. K. Čiurlionio menų mokykloje, labai spalvinga, tačiau kryptinga. Daugybę daiktų sukaupęs, buvęs Vilniaus rotušės ceremonmeisteris, vėliau – kultūros atašė Izraelyje, dabar – LRT TELEVIZIJOS laidos „Daiktų istorijos“ vedėjas sako, jog gyvena taip, kaip nori ir siekia ne sidabro ar bronzos, o pagrindinio – aukso medalio. Apie gyvenimo netikėtumus, aistrą daiktams ir jų diktuojamas istorijas su Sauliumi Pilinkumi kalbame rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė ir Gabija Narušytė

Kalbamės apie realybę, kurioje šeimininkauja kompiuteriai, arbatinukai, rašikliai, kilimai ir paveikslai.Koks yra XXI amžiaus žmogaus, gyvenančio suplanuoto senėjimo procesui paklūstančių daiktų pasaulyje, santykis su pastaraisiais? Ar įmanoma išmokti dėmesingumo ir jautrumo dalykams, kurie tyliai egzistuoja šalia mūsų tam, kad mūsų gyvenimus padarytų patogesnius ir saugesnius? Kada ir kaip daiktai padeda prisiminti mums, kas mes esame, kuo buvome ir, galbūt, leidžia nuspėti, kuo tapsime ateityje?Pokalbis su kolekcininku, antikvaru, galerininku, poetu Edmondu Kelmicku ir menotyrininku, kolekcininku, kultūros renginių iniciatoriumi, televizijos laidų kūrėju Sauliumi Pilinkumi.Ved. Aurimas Švedas

Pirmoji "Išpakuota" serija, kurioje Rugilė ima pasakoti apie fantastinę literatūrą ir žmonių norą pirkti, o Andrius atsiveria apie savo priklausomybę skelbimams. Taip pat švaistomės tokiais žodžiais kaip - pirkimo kultūra, minimalizmas ir bandome suvokti, ką visa tai reiškia. Daugiau informacijos apie tai, ką kalbėjome: Dokumentika "Minimalizmas": https://www.theminimalists.com/films/ --- Pirkimo kultūros įtaka žemei: https://www.nationalgeographic.com/environment/2004/01/consumerism-earth-suffers/ --- "Somebody Else's Problem: Consumerism, Sustainability and Design": https://www.amazon.com/Somebody-Elses-Problem-Consumerism-Sustainability/dp/1783534915 --- Robert Crocker podcast'as apie tai: https://open.spotify.com/episode/1gq8R8H0vyZMAT295uzGyi?si=9XCfqRwUQI2Xa89Zjee7s --- Tvarkymosi gidas: https://dziaugiuosisavimi.lt/zen-habits-gyvenk-paprastai-didysis-tvarkymosi-gidas/ --- Pratimas norintiems išbandyti: https://dziaugiuosisavimi.lt/zen-habits-tvarkymasis-kaip-zen-meditacija --- Kaip investuoti pinigai ar laikas įpareigoja nepaleisti daiktų: http://time.com/5347133/sunk-cost-fallacy-decisions/ --- Danieliaus Debesylos "Paprastumas": https://debesyla.lt/paprastumas/ --- https://ispakuota.lt/ Facebook ir Instagram: @ispakuotaSupport the show (https://www.patreon.com/ispakuota)

Tai istorijos su prieskoniais. Įdomybės ir keistenybės, atradimai ir nuotykiai, kelionės ir iššūkiai. Kunkuliuojantis pasaulio pažinimo viralas, kurį, paskanindamas savo mėgstama muzika, gamina žurnalistas ir keliautojas Vytaras Radzevičius. Laidos svečias – LRT Plius televizijos laidos „Daiktų istorijos“ vedėjas Saulius Pilinkus.

Tai istorijos su prieskoniais. Įdomybės ir keistenybės, atradimai ir nuotykiai, kelionės ir iššūkiai. Kunkuliuojantis pasaulio pažinimo viralas, kurį, paskanindamas savo mėgstama muzika, gamina žurnalistas ir keliautojas Vytaras Radzevičius. Laidos svečias – LRT Plius televizijos laidos „Daiktų istorijos“ vedėjas Saulius Pilinkus.

Nauja programos LRT KLASIKA laida „Istoriko teritorija. Homo cultus” yra skirta susitikimams ir pokalbiams su asmenybėmis, kurios rašo mokslines knygas arba romanus, piešia, kuria dainas, režisuoja spektaklius, stato filmus, rengia parodas ir tuo pat metu nestandartiškai mąsto apie XXI amžiaus žmogaus santykį su praeitimi, istorija ir atmintimi. Pirmoji ciklo laida – apie kasdienybės sferą ir joje blausiai švytinčias daiktų istorijas. Puikiai integravęsi į mūsų gyvenimus daiktai dažniausiai tampa, tarytum, nepastebimi. Tad gebėjimas prakalbinti mus supantį daiktiškąjį pasaulį yra savotiškas menas, kurio subtilybių pastaruoju metu intensyviai mokosi įvairių mokslų atstovai. Šios pastangos XX ir XXI amžių sandūroje įgavo „grįžimo ties daiktais” judėjimo pavadinimą.Apie tai, kaip ugdyti jautrumą kasdienybės sferai ir joje nutinkantiems įstabiems dalykams, kokių įdomybių apie mūsų dabartį bei praeitį, gali papasakoti įvairūs daiktai, bus kalbamasi su menotyrininku ir eseistu Ernestu Parulskiu. Ernestas Parulskis yra vienas iš ką tik Nacionalinėje dailės galerijoje pasibaigusios, didžiulio visuomenės susidomėjimo sulaukusios, parodos „Daiktų istorijos. Lietuvos dizainas 1918–2018” kuratorių.

Nauja programos LRT KLASIKA laida „Istoriko teritorija. Homo cultus” yra skirta susitikimams ir pokalbiams su asmenybėmis, kurios rašo mokslines knygas arba romanus, piešia, kuria dainas, režisuoja spektaklius, stato filmus, rengia parodas ir tuo pat metu nestandartiškai mąsto apie XXI amžiaus žmogaus santykį su praeitimi, istorija ir atmintimi. Pirmoji ciklo laida – apie kasdienybės sferą ir joje blausiai švytinčias daiktų istorijas. Puikiai integravęsi į mūsų gyvenimus daiktai dažniausiai tampa, tarytum, nepastebimi. Tad gebėjimas prakalbinti mus supantį daiktiškąjį pasaulį yra savotiškas menas, kurio subtilybių pastaruoju metu intensyviai mokosi įvairių mokslų atstovai. Šios pastangos XX ir XXI amžių sandūroje įgavo „grįžimo ties daiktais” judėjimo pavadinimą.Apie tai, kaip ugdyti jautrumą kasdienybės sferai ir joje nutinkantiems įstabiems dalykams, kokių įdomybių apie mūsų dabartį bei praeitį, gali papasakoti įvairūs daiktai, bus kalbamasi su menotyrininku ir eseistu Ernestu Parulskiu. Ernestas Parulskis yra vienas iš ką tik Nacionalinėje dailės galerijoje pasibaigusios, didžiulio visuomenės susidomėjimo sulaukusios, parodos „Daiktų istorijos. Lietuvos dizainas 1918–2018” kuratorių.