Podcasts about helovino

ISTORIJOS GALI ŠOKIRUOTI! Šiurpus Helovino epizodas užjudėjo ir pas mus į studiją. Epizodo metu pakalbėjome apie Skirmanto išviešintą Artūrą Tomaševičių, apie lietuvį žudiką Švedijoje, Egipto psichopatą. Airidas pasidalino patirtimi apie savo pasirodymą Auksiniame Prote!Support the show

Į Lietuvos kino teatrus atkeliavo geriausiu metų filmu „Sidabrinėse gervėse“ pripažintas Austėjos Urbaitės filmas „Per arti“.Gargždų parke vakar atidengta kunigui, rašytojui, visuomenininkui Mykolui Vaitkui atminti skirta skulptūra. Vis dėlto, ne visiems gargždiškiams būtent šio asmens atminimas pasirodė geriausias sprendimas.Prieinama knyga – tai tinkama visiems, tiek įprastai skaitantiems, tiek skaitymo sunkumų turintiems, neregiams ar silpnaregiams. Kaip atrodo tokia prieinama knyga, kokiu būdu ji skaitoma bei kokio dydžio auditorijai Lietuvoje ji reikalinga?Europos kultūros sostine kitąmet jau antrą kartą taps miestas Estijoje. 2011-aisiais kultūros sostinės titulu džiaugėsi Talinas, 2024-aisiais jis atiteks Tartu. Kultūros sostinės kūrybos vadovė Kati Torp pasakoja, kad tai įtraukiausias kultūrinis projektas Estijos istorijoje.Šią savaitę įsiliepsnojus diskusijoms dėl Helovino pavojaus Vėlinių tradicijoms, etnologė dr. Gintarė Dusevičiūtė-Neimontienė primena, kad Lietuva, kaip tauta, iki šiol patyrė kur kas daugiau sukrėtimų ir įtakų nei Jungtinėse Amerikos valstijose išpopuliarėję karnavalai.„Tikrasis privatumas nedera su „virtualybės tinklų“ veiksmais: skelbiu, demonstruoju, šokiruoju, provokuoju, dirginu, mėgstu arba nekenčiu, kaltinu arba teisinu, pataikauju arba blokuoju Tai aplinkybės nesibaigiančiai dramai“, – komentare apie privatumo krizę svarsto rašytoja Sandra Bernotaitė.Mados dizainerė Morta Nakaitė nenori įkurti savo mados imperijos. Jai patinka būti mažu organizmu, kurti savo miniatiūrinėje studijoje ir kovoti su dizaineriams keliamais lūkeščiais daryti „pigiau, greičiau, daugiau“. Pokalbis su Morta Nakaite apie išskirtinius jos kūrybos simbolius, absurdą ir skurdą mados dizaine bei modernų lietuviškumą, kurį ji supranta ne kaip etninius raštus ir mums visiems žinomus kanonus, o kaip asmeninius prisiminimus, regėtus vaizdus, sodybų elementus, laukus ir tolius.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Etnologai kviečia mokyklas bei kultūros įstaigas švęsti ne Heloviną, o Vėlines. Ar galima Lietuvoje švęsti Heloviną? Diskutuoja Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė dr. Dalia Urbanavičienė ir gydytojas-psichiatras Jonas Fugalis.Specialistai sako, kad per 20 metų Lietuvoje savižudybių skaičius sumažėjo perpus. Tai – neblogas rezultatas. Tačiau per metus Lietuvoje vis tiek dar nusižudo apie 500 žmonių, ir tai yra vienas blogiausių rodiklių Europoje. Kaip Lietuva sprendžia savižudybių problemą? Svarsto psichologės dr. Jurgita Rimkevičienė bei Valija Šap, taip pat Sveikatos apsaugos ministerijos Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas.Žiemiški orai atkeliavo. Kaip tinkamai paruošti automobilį žiemai? Pataria Techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ atstovas, Žurnalistų autoklubo valdybos narys Renaldas Gabartas.Ved. Edvardas Kubilius

#Tiekžinių Antradienį (spalio 24 d.) Tiek žinių vedėja Silvija papasakos apie „Hamas“ paleistas įkaites, Ukrainos karių ruošimąsi žiemai, internetinių sukčių atakas ir mokyklose baninamą Helovino šventę.✅ Svarbiausios dienos naujienos kiekvieną pirmadienį-ketvirtadienį čia ir „Laisvės TV“ YouTube kanale: https://youtu.be/xbJLmiEqDg0

Štai Helovino Special epizodas, kuriame skaitėm jūsų laiškus, papasakojom savo arčiausiai mirties buvusias istorijas, bandėm išsikviesti demoną, sužaidėm žaidimą apie serijinius žudikus. Papasakojom apie paskutinį stand up pasirodymą, kuriame pradėjo auditorija bučiuotis, lengvas Tinder Update. Papasakojom apie Mirties Dealerį - žiauriausią lietuvos žudiką.Contribee:https://contribee.com/pralauzk-viena-saltaInstagram:https://www.instagram.com/mantasgm/https://www.instagram.com/jankusairidas/https://www.instagram.com/kaipsuprast/https://www.instagram.com/pralauzkvienasalta Support the show

#TiekŽinių #Halloween Lapkričio 1 d. „Tiek žinių“ vedėja Eglė pasiruošė jus ne juokais (o gal ir juokais) išgąsdinti. Būkite pasiruošę!

#TiekŽinių Pirmadienį (spalio 31 d.) pagaliau iš ilgo žygio sugrįžęs Tiek žinių vedėjas Timūras pasakoja naujienas lyg užsakytas Helovino nakčiai: naujas rusijos raketų atakas Ukrainai, tragedijas Indijoje ir Pietų Korėjoje, nelaimę Kretoje ir naująjį devynpirštį Brazilijos prezidentą. ✅ Svarbiausios dienos naujienos kiekvieną pirmadienį-ketvirtadienį čia ir „Laisvės TV“ YouTube kanale: https://youtu.be/m8dgBLKSbIk

Apie aktualijas Lenkijoje pasakoja LRT RADIJO bendradarbis šioje šalyje Laurynas Vaičiūnas.Kaip politikų, valstybių ir kitų veikėjų veiksmus lemia pyktis, baimė, nerimas ar viltis? Pokalbis su doktorante Neringa Mataityte apie jausmų įtaką politikai ir tarptautiniams santykiams.Populiarėja genetiniai etninės kilmės tyrimai. Kaip tiksliai galima sužinoti savo kilmę? Diskusija su mokslininkais.Projektas LRT FAKTAI – apie melagingą informaciją socialiniuose tinkluose dėl galimybių paso. Plačiau LRT.LT portalo žurnalistė Jurga Bakaitė.Norintiems aštrių pojūčių, šalia Biržų įkurtas Helovino miestelis. Jį pristatys parko įkūrėja Indra Simėnė.Ved. Urtė Korsakovaitė

Šiame Youngblood kino mokyklos podcast'e apie filmus mažai -su Youngblood antro kurso vaidybos studentėmis Kristina Švilpauskaite ir Emilija Kulikauskaite kalbėjomės apie sapnus. Dalinomės patarimais kaip sapnuoti sąmoningai, diskutavome, ar mūsų sapnai būtų įdomūs, jeigu būtų filmai.Magiškas ir šiek tiek šiurpus pokalbis, sakėmė, teaser'is į Helovino podcast'ą.

Praeitą CMD epizodą prašėm jūsų, kad parašytumėt savo paranormalias istorijas, o mes jas paaiškinsim. Kadangi neturim tam kompetencijos ir neraukiam nieko dvasių pasaulyje, pasikvietėm žmogų, kuris tai išmano, tai ekstrasensas Leopoldas Malinauskas. Apie visatos dievų struktūrą, jūsų siųstų istorijų aiškinimas, ateivių egzistavimas, Antano būrimas. Daug antgamtinių istorijų, norit tikėkit norit net, tiesa slypi kažkur anapus, gero Helovino!!Patreon:https://www.patreon.com/pralauzksaltaInstagram:https://www.instagram.com/mantasgm/https://www.instagram.com/jankusairidas/https://www.instagram.com/kaipsuprast/https://www.instagram.com/pralauzkvienasalta

Vyriausybė tariasi kaip kompensuoti nuostolius nuo gaisro Alytuje nukentėjusiems ūkininkams. Specialistai pristato žemės taršos tyrimus. Sveikatos apsaugos ministerija teigia, kad kai kurie insulto gydymo centrai Lietuvoje dirba neefektyviai, o dalis įstaigų - ir neteisėtai. Garsus Ukrainos žurnalistas Arkadijus Babčenka, protestuodamas prieš Janukovičiaus aplinkos politikų sugrįžimą, palieka šalį. Vilniuje susirinkę Šiaurės ir Baltijos šalių dešiniųjų lyderiai pripažįsta Astravo atominės grėsmę ir žada paramą Lietuvai. Nuo šiandien galima pateikti prašymą kompensacijai už įsigytą mažiau taršų automobilį. Po griaunamais Profsąjungų rūmais rastas bunkeris pristatomas visuomenei. Kur dėti po Helovino likusius moliūgus? Vedėjas Deividas Jursevičius.

„Mano dukra gimė Spalio 31-ąją. Jos gimimas yra mano Helovino istorija“, – dabar jau be nerimo kalba Celina, Vilniuje gyvenanti filipinietė. Šiame „Nyla“ podkasto epizode devynios moterys dalijasi liudijimais apie gimdymą Lietuvos ligoninėse, kur patyrė nuo elementarios nepagarbos iki psichologinių ir fizinių traumų. Nors medikų bendruomenėje vis labiau sutariama, kad moteris turėtų būti lygiavertė gimdymo proceso dalyvė, pašnekovių liudijimuose atsikartoja panaši mintis – jog jų kūnai gimdymo metu joms nebepriklausė. Gydytojai akcentuoja, kad 80% gimdymų Lietuvoje praeina gerai, gimdyvių mirtingumas – ypač mažas. Jie taip pat primena, kad akušerių atlyginimai yra „nusikalstamai maži“. Tačiau taip pat sutinka, kad patirtys gimdymo namuose lieka visam gyvenimui, dėl to būtina siekti, kad jos nebūtų traumuojančios. Žurnalistės Daivos Repečkaitės tyrime kviečiame atkreipti dėmesį į emocinę gimdymo priežiūros pusę ir ieškoti būdų, kaip ją pagerinti. Kiekvienas esame gimę – tačiau kalbėti apie šį procesą ir moters pojūčius jo metu vis dar yra tabu. Pabandykime jį pralaužti. Fotoistorija: https://nanook.lt/podcast/mano-gimdymas-kaip-ne-mano/ Palaikykite NYLA: https://patreon.com/NanookMultimedia

Laidos pradžioje - apie Reformacijai skirto koncertų ciklo baigiamąjį vakarą. Vėliau rubrikoje „Rūgštynės“ - visai neseniai smuikininkę Dalią Kuznecovaitę ištikęs nuotykis scenoje. Laidai įsibėgėjus, skambant „vaiduokliškai“ muzikai domėsimės Helovino švente. Kelionę su klasiką baigsime rudens harmonijomis.

Laidos pradžioje - apie Reformacijai skirto koncertų ciklo baigiamąjį vakarą. Vėliau rubrikoje „Rūgštynės“ - visai neseniai smuikininkę Dalią Kuznecovaitę ištikęs nuotykis scenoje. Laidai įsibėgėjus, skambant „vaiduokliškai“ muzikai domėsimės Helovino švente. Kelionę su klasiką baigsime rudens harmonijomis.

Tema „Visų Šventųjų iškilmė ir Helovino pagundos“. Lektorius – Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos rektorius kun. lic. Robertas Šalaševičius. Daugelyje Europos šalių, kurių visuomenes formavo katalikų tikėjimas, lapkričio 1-oji yra šventinė diena. Lietuvoje taip pat. Tačiau vis dažniau girdime kalbant apie Heloviną nei apie Visus Šventuosius, vieną didžiausių katalikų švenčių. Paskaita supažindina su šios šventės istorija bei prasme. Pats Visų Šventųjų iškilmės pavadinimas kviečia susimąstyti apie šventumą. Biblija šią charakteristiką priskiria išskirtinai Dievui, o žmogus prasmę atranda ir pilnatvę pasiekia atsiliepdamas į Kūrėjo reikalavimą visas gyvenimo sritis persmelkti šventumu.Tačiau ar modernus žmogus, nors ir einantis per gyvenimą su Dievu, šiandieniame pasaulyje gali pasiekti šventumo? Visų Šventųjų iškilmė būtent tokį iššūkį jam ir kelia.

Tema „Visų Šventųjų iškilmė ir Helovino pagundos“. Lektorius – Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos rektorius kun. lic. Robertas Šalaševičius. Daugelyje Europos šalių, kurių visuomenes formavo katalikų tikėjimas, lapkričio 1-oji yra šventinė diena. Lietuvoje taip pat. Tačiau vis dažniau girdime kalbant apie Heloviną nei apie Visus Šventuosius, vieną didžiausių katalikų švenčių. Paskaita supažindina su šios šventės istorija bei prasme. Pats Visų Šventųjų iškilmės pavadinimas kviečia susimąstyti apie šventumą. Biblija šią charakteristiką priskiria išskirtinai Dievui, o žmogus prasmę atranda ir pilnatvę pasiekia atsiliepdamas į Kūrėjo reikalavimą visas gyvenimo sritis persmelkti šventumu.Tačiau ar modernus žmogus, nors ir einantis per gyvenimą su Dievu, šiandieniame pasaulyje gali pasiekti šventumo? Visų Šventųjų iškilmė būtent tokį iššūkį jam ir kelia.