Podcasts about nerijumi

Mūsų protėviai pelkėse apgyvendavo laumes, pinčiukus ir kitokias nesvetingas būtybes. Tačiau gal atėjo laikas į šitas ekosistemas pasižiūrėti kitomis akimis?Ved. Aidas Puklevičius

Jei Šv. Sostas nori užkirsti kelią Rusijos manipuliacijoms, popiežius Pranciškus privalo aiškiai pasisakyti dėl Ukrainos, nes jo pozicija labai svarbi ekumenizmo ateičiai. Plačiau apie tai - vedamojo skiltyje.Ar įmanoma ištirti absoliutų blogį? Pokalbis su Vilniaus Universiteto Istorijos fakulteto docentu dr. Nerijumi Šepečiu.Ginklų tiekimo etinės dilemos vokiečių katalikiškoje spaudoje (apžvelgia Giedrius Tamaševičius).Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Dar 1918 m. JAV senatorius Hiramas Johnsonas pastebėjo, kad pirmąja auka kiekviename kare krenta taika. Kiek vykstant karui reikalingi dvasią palaikantys mitai su legendoms, kada jie gali pradėti kaišioti koją situacijos fronte suvokimui, ir, apskritai, kaip apčiuopti ribą tarp priešo dezinformacijos ir savęs apgaudinėjimo?Ved. Aidas Puklevičius

Paneriai yra stambiausias masinių žudynių Lietuvoje memorialas, primenantis apie patį baisiausią Lietuvos istorijos etapą XX amžiuje.Kaip būtų galima nusakyti Panerių vietą nacių politikos visumoje? Kas buvo Ypatingasis būrys? Kokią vietą jis užima masinių žudynių vykdytų Antrojo pasaulinio karo metais Paneriuose istorijoje?Kaip buvo suformuota ir kiek laiko Paneriuose veikė vadinamoji degintojų komanda? Kaip keliolikai šios komandos narių pavyko pabėgti iš devinto pragaro rato?Visus šiuos klausimus aptarsime su ką tik pasirodžiusios knygos „Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės miške 1941–1944 metais” autoriais.Pokalbis su archeologu Sauliumi Sarcevičiumi, istorikais Stanislovu Stasiuliu, Nerijumi Šepečiu, Neringa Latvyte.Ved. Aurimas Švedas

Kiek įmanoma iš grėblių, ant kurių lipta vakar, išpranašauti rytojaus gumbus? Ir kodėl šis nedėkingas užsiėmimas nuolat patikimas ekonomistams?Ved. Aidas Puklevičius

Kas žinoma apie Juozo Krikštaponio (Krištaponio) biografiją Pirmosios Lietuvos Respublikos epochoje? Ar turimų duomenų pakanka už trafaretinių oficialios Lietuvos karininko biografijos frazių pamatyti asmenybę?Kas apie J.Krikštaponio (Krikštaponio) veiklą sakoma dviejose - Lietuvos Gyventojų Genocido ir Rezistencijos Tyrimų Centro ir Lietuvos istorijos instituto – mokslininkų parengtose pažymose, parengtose 2014 ir 2021 metais?Kiek ir kada prasmingos iniciatyvos viešai diskutuoti apie kontraversiškas asmenybes bei jų istorinio atminimo problemas, suvokiant kad tokios diskusijos, kaip taisyklė, sukelia įtampą tarp skirtingų visuomenės grupių ir atminčių bendruomenių?Ar Lietuvos karininko, o vėliau – partizaninio judėjimo dalyvio dalyvavimas žydų žudynėse Antrojo pasaulinio karo metais diskredituoja partizanų karą kaip herojišką veiksmą ir atima iš mūsų visuomenės egzistenciškai ir tapatybiškai labai svarbų siužetą?Pokalbis su istorikas dr. Alfredu Rukšėnu (Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras), dr. Nerijumi Šepečiu (Vilniaus universitetas Istorijos fakultetas), dr. Zigmu Vitkumi (Klaipėdos universitetas), dr Mindaugu Pociumi (Lietuvos istorijos institutas) ir politikos apžvalgininku Vytautu Bruveriu.Ved. Aurimas Švedas

Hannah Arendt – viena įžvalgiausių XX a. mąstytojų, įvairiapusiškai apmąsčiusių blogio problemą. Ji suformulavo garsiąją „blogio banalumo“ sąvoką, kuri išlieka kontroversiška ir dažnai nesuprasta iki šių dienų. Kodėl žmonėms taip sunku pripažinti, kad radikalų blogį gali sukelti visiškos vidutinybės, neturinčios jokių demoniškų ketinimų? Kas sukelia ekstremalų blogį, kuris paplinta žaibiškai tarsi grybelis? Kaip nutinka, kad žmonės pradeda kitų žmonių nelaikyti žmonėmis? Ar XX a. totalitarizmo patirtys ir toliau veikia mūsų požiūrį į istoriją, atmintį ir politiką? Ką apie mus atskleidžia šiuo metu visuomenėje verdantys aršūs ginčai apie skaudžiausius XX a. Lietuvos istorijos puslapius? Apie tai – pokalbis su istoriku, filosofu, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentu Nerijumi Šepečiu.Ved. Simas Čelutka

Nerijus Milerius pirmiausia žinomas kaip filosofas, Vilniaus universiteto docentas, dėstytojas ir kino kūrėjas – režisierius, scenarijų autorius. Pastaruoju metu jis pasižymėjo ir kaip eseistas, apmąstantis sudėtingus visuomenės gyvenimo reiškinius ir procesus. Ypač daug dėmesio jis skyrė pandemijos ir karantino patirčių refleksijai. Koks šių apmąstymų ryšys su kitais N. Mileriaus interesais: apokaliptiniu kinu, miesto praktikomis ir kasdienybės analize? Ar mūsų mąstymą apie pandemiją galima laikyti apokaliptinio mąstymo forma? Kaip COVID-19 pakeitė miestietiško gyvenimo ritmą ir praktikas, kasdienybės patirtis? Koks yra santykis tarp asmens laisvės ir pareigos išsaugoti kuo daugiau gyvybių? Apie visa tai – pokalbis su dr. N. Mileriumi.Ved. Simas Čelutka

Istoriją norėtųsi palikti istorikams. Bet niekaip neišeina. Ir nors perrašinėti istoriją yra pats beprasmiškiausias užsiėmimas – juk praeities nepakeisi – vėl ir vėl tenka lipti, šokti ir kitaip strapalioti ant to paties grėblio.Ved. Aidas Puklevičius

„Kol šie įvykiai buvo politiškai aktualūs, tol jie buvo gyvi“, – sako istorikas Nerijus Šepetys, apgailestaudamas, kad Sausio 13-oji kol kas netapusi mokslinio pažinimo objektu. Kaip rašoma Sausio 13-osios istorija ir kokie šių įvykių vaizdiniai dominuoja? Kaip kuriamas jaunosios, tų įvykių nepatyrusios, kartos žinojimas apie tai, kas ir kodėl nutiko prieš tris dešimtmečius? Apie nestandartines Parlamento ir Televizijos bokšto gynėjų patirtis, kurios sunkiai išverčiamos į pasakojimo kalbą, – pokalbis su istoriku Nerijumi Šepečiu.Ved. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė ir Indrė Kaminckaitė

Po Aušvico, po Holokausto bet kokie žodžiai galėjo atrodyti tušti ir beprasmiški. Bet žmonės nenutilo: jau daugiau nei septyniasdešimt metų tekstuose, tekstais ir per tekstus bandoma kalbėti apie Holokaustą, mėginama priartėti prie šios sunkiai įsivaizduojamos tragedijos.Ar skaitant šiuos tekstus, ar skaitant dienoraščius, laiškus, publicistiką, literatūrą, įmanoma priartėti prie Holokausto supratimo? Ar autentiški liudijimai visada bus arčiau jo nei išgalvoti literatūriniai pasakojimai? Ar šis kalbėjimas ir rašymas vis dėlto nėra bergždžias, ar tyla nelaimi iš principo?„Pirmame sakinyje“ su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytoju, istoriku Nerijumi Šepečiu svarstome apie tekstus, kuriais mėginame priartėti prie Holokausto supratimo.Ved. Mindaugas Nastaravičius, Tomas Vaiseta

Tai nėra pokalbis apie alkoholį ar narkotikus. Klausimas kiek platesnis: kodėl mes, žmonės, svaiginamės? Siekiame pajausti daugiau ar nebejausti nieko? Kokie yra natūraliausi svaiginimosi būdai? Kaip atrasti balansą tarp dirgiklių ir nusijautrinimo? Kokį vaidmenį svaiginimesi užima technologijos? Nuo P. Širvio eilių ir Narcizo mito iki stereotipinio reiverio, S. Froido dirgiklio sampratos ir „lėto laiko“ – svaiginantis pokalbis nuvedė netikėtomis kryptimis. Apie visa tai su Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto docentu Dr. Nerijumi Čepuliu. Paremk Nebegėda https://www.patreon.com/nebegeda

Pokalbis su režisieriumi Nerijumi Petroku, gruodžio 7-8 dienomis Panevėžio muzikiniame teatre rengiančiu Johano Strausso operetės „Vienos kraujas“ premjerą. Toliau paminėsime estų muzikos klasiko Cyrilliaus Kreeko – Juozo Gruodžio amžininko – 130-ąsias gimimo metines. Kreekas Vakarų akiratyje atsidūrė pastaraisiais metais, kai jo kūrinius į savo programas įtraukė prestižinis britų vokalinis ansamblis „The King‘s Singers“. O paskutinį pusvalandį liesis tobulai „The Mantovani Orchestra“ atliekama sentimentalioji klasika – miuziklų ir Holivudo filmų melodijos. Ved. Jūratė Katinaitė.

Lapkričio pabaigoje Lietuvoje nusileido didžiojo futbolo sezono uždanga. A lygoje užtikrintai triumfavo Marijampolės „Sūduva“, tarptautinėje arenoje sezoną simboline pergale užbaigė Lietuvos rinktinė. Vyšnaitę ant torto uždėjo Pirmoji futbolo konferencija. Kadangi šį kartą viskas įvyko be rimtesnių netikėtumų ar intrigų, tai ir Nerijus Kesminas paskutinėje laidoje neišsišoko. Sudėliojęs esminius šio Lietuvos futbolo sezono akcentus ir nužymėjęs kito gaires jis leido sau net ir pozityvo kibirkštį, pavadinęs ją Pauliaus Golubicko vardu!

Ūkio naujienos. Penktadienį Kaune rinksis geriausi Lietuvos ūkininkai- konkurso „Metų ūkis“ laureatai. Jau ketvirtį amžiaus kasmet Lietuvos ūkininkų sąjungos rengiamo konkurso laureatų pagerbimo šventė šiemet - ypatinga, nes žemdirbiai rengiasi visuotinei protesto akcijai. Ką parodo tradicinis konkursas ir kokią žinutę jis siunčia visuomenei? Pokalbis su pirmojo konkurso 1994 m laureatu Šiaulių rajono ūkininku Linu Šateika ir šiemet geriausiu Kaišiadorių rajone pripažintu Gediminu Pašvensku bei abiejų sūnumis Juliumi ir Nerijumi. Ved. Arvydas Urba.

Spalis futbolo mėgėjus pradžiugino net dviem Lietuvos futbolo grandų – Marijampolės „Sūduvos“ ir Vilniaus „Žalgirio“ akistatomis. Po kurių paaiškėjo, kad lapkritis jau nelabai kuo ir pradžiugins, nes A lygoje liko tik bronzinė intriga, o čempionų titulo savininkai paaiškės per artimiausią savaitę po kelių techninių formalumų. Bent jau taip mano lietuviško futbolo peripetijų žinovas Nerijus Kesminas. Priešpaskutinėje 2019 metų sezono laidoje apie Lietuvos futbolą Nerijus pažėrė klausimų Vilniaus „Žalgirio“ vadovams, peržvelgė Pirmos lygos prizininkų ir kandidatų į A lygą sąrašą ir pasidžiaugė Nacionalinės rinktinės progresu rungtynėse su Ukraina ir Serbija. Gerai, dėl pastarojo teiginio gal ir nesame labai tikri, bet kažkokio pozityvo krislą rinktinės žaidime įžvelgė net ir Nerijus Kesminas!

Marijampolės „Sūduva“ gal ir neišpildė lietuviškos svajonės apie žaidimą Europos taurių turnyrų grupėse, tačiau Lietuvoje sustoti nežada. Pergalė LFF taurės turnyro finale „Sūduva“ atnešė antrą trofėjų šiais metais, o A lygoje visi koziriai taip pat yra marijampoliečių rankose. Bent jau Nerijus Kesminas tuo neabejoja. Laidoje apie Lietuvos futbolą Nerijus pasidalino įžvalgomis apie nenustebinusį LFF taurės turnyro finalą, sudėliojo kertinius ketvirtojo A lygos rato akcentus, mintimis sugrįžo į rugsėjo pradžią, kai Lietuvą buvo apėmusi Ronaldo manija ir išraiškingai įvertino aplinkiniais keliais į laidos kūrėjų rankas patekusią Valdo Urbono parengtą Nacionalinių rinktinių žaidimo KONCEPCIJĄ!

Neišspildžiusių futbolo svajonių ruduo. Paskutinėms vasaros dienomis į Budapešto „Ferencvaroš“ rifą sudužo Marijampolės „Sūduvos“ ir visos progresyvios Lietuvos futbolo bendruomenės svajonės susipažinti su rudeniniu Europos lygos grupių varžybų futbolu. Tiesa, gyva liko dar viena svajonė – pamatyti Vilniuje žaidžiantį Cristiano Ronaldo. 1 prieš 1 su „Lietuvos futbolu“ žaidžiantis sporto komentatorius Nerijus Kesminas teigia, kad pastaroji svajonė turi daugiau šansų realizuotis nei Marijampolės „Sūduvos“ vizija Europos taurių turnyrų grupėje. Nebent Lietuvos futbolo A lyga stebuklingai prisikeltų naujam gyvenimui. Bet Nerijus, deja, Lietuvos futbolo stebuklais tikėti nėra linkęs...

Kaip ir kiekvienais metais keturi Lietuvos futbolo klubai liepą tradiciškai išgyvena audringą romaną su Europos taurių turnyrais, o likę tiesiog lūkuriuoja, kada galės grįžti prie savo kiemo futbolo reikalų. Kartais europinis romanas nusitęsia iki pat rugpjūčio pabaigos, bet šį sykį tokia laimė nusišypsojo tik Marijampolės „Sūduvos“ ekipai, kitos jau gali ramiai ruoštis sugrįžimui į A lygos kovų arenas. Tiesa ir į A lygą po pertraukėlės sugrįžta ne visi, mat Kauno „Stumbrui“ taip ir nepavyko pabėgti nuo savo likimo. Kodėl, kaip ir kas toliau? Visus atsakymus į šiuos klausimus nevyniodamas į vatą pateikia futbolo komentatorius Nerijus Kesminas.

Lietuvos futbolo birželis prasidėjo dviprasmiškais nacionalinės vyrų futbolo rinktinės viražais, suvirpino futbolo mėgėjų širdis šalies komandoms nelabai dėkingais Europos taurių turnyrų atrankos varžybų burtais ir iki negalėjimo suintrigavo dramatiška Kauno „Stumbro“ istorija. LFF Licencijavimo komitetas pasistengė dar mėnesiui pratęsti Kauno ekipos agoniją, bet Lietuvos futbolo aktualijas apžvelgęs komentatorius Nerijus Kesminas nebuvo toks gailestingas ir nepagailėjo aštrių pipirų ne tik „Stumbrui“, bet ir federacijai.

Lietuvos futbolo A lygoje gegužės mėnuo buvo pažymėtas permainingų kovų ženklu, o kai kurios rungtynės buvo vertos net ir prizo už geriausią Holivudinį scenarijų. Jau penktoje Lietuvos futbolo laidoje Legendinis futbolo komentatorius Nerijus Kesminas ir sporto žurnalistas Evaldas Gelumbauskas ne tik apžvelgė komandų perfomansus aukščiausioje šalies futbolo lygoje, tačiau įvertino ir Lietuvos nacionalinės rinktinės galimybes birželio 7 dieną sostinės LFF stadione mesti iššūkį Liuksemburgo futbolininkams. Nors nuomonės ir vėl išsiskyrė, bet šį kartą pozityvo buvo daugiau. Netgi stipriai daugiau!

LFF pasistengė, kad balandis futbolo mėgėjams paliktų stiprų ir įsimintiną įspūdį. Tiesa, ne dėl rinktinių pergalių tarptautinėse arenose ar klubinio futbolo pasiekimų, o dėl kitokio pobūdžio dalykų. Galingai šovusi į populiarumo viršūnes su pirmaisiais Lietuvos futbolo federacijos taurės turnyro burtais, balandžio pabaigoje LFF surengė dar vieną stiprų šou. Nors tai turėjo būti tik eilinė LFF konferencija, tačiau antrojo federacijos viceprezidento rinkimai pakylėjo šį įvykį į neeilines aukštumas. LFF Vykdomojo komiteto nariai ir konferencijos dalyviai įspūdinga balsų dauguma į federacijos valdžios viršūnes mestelėjo Tauragės apskrities futbolo federacijos prezidentą Arūną Pukelį. Ir po Aistės šou kiek aprimusi futbolo bendruomenė vėl sukunkuliavo. Kaip, kodėl ir už ką – laidoje aiškinasi futbolo komentatorius Nerijus Kesminas ir sporto žurnalistas Evaldas Gelumbauskas. Konstruktyviai ir su stipriu pozityvo skoniu!

Kovas į Lietuvą sugrąžino ne tik kalendorinį pavasarį, bet ir didįjį futbolą. Kovo pradžioje startavo 2019 m. Lietuvos futbolo A lygos čempionatas, kiek vėliau išjudėjo ir LFF Pirmos lygos pirmenybių karavanas. Vis dėlto, esminis kovo įvykis Lietuvos futbole nutiko Liuksemburge. Ten kovo 22 d. savo pasirodymą surengė naujo trenerių štabo diriguojama Lietuvos nacionalinė futbolo rinktinė, o pirmojo Valdo Urbono ir Co nutapyto rinktinės paveikslo niuansus vertina futbolo komentatorius Nerijus Kesminas ir sporto žurnalistas Evaldas Gelumbauskas. Atvirai, konkrečiai ir be jokio grimo.

Naujo futbolo sezono pradžią paženklino Geriausių Lietuvos futbolininkų apdovanojimai, dviejų pajėgiausių šalies futbolo klubų – Marijampolės „Sūduvos“ ir Vilniaus „Žalgirio“ rungtynės dėl Supertaurės ir 2019 m. A lygos futbolo čempionato startas. Nors futbolo komentatorius Nerijus Kesminas geriausių apdovanojimuose liko be įvertinimo, tačiau tai jam nesukliudė objektyviai įvertinti rinkimus ir jų nugalėtojus. Antroje Lietuvos futbolo laidoje žurnalistas Evaldas Gelumbauskas ir Nerijus Kesminas ne tik apžvelgia vasario mėnesio šalies futbolo aktualijas, bet ir išraiškingai dėlioja kovo 22 dieną Liuksemburge įvyksiančio Valdo Urbono debiuto Lietuvos nacionalinėje vyrų futbolo rinktinėje paveikslo štrichus.

Šiandienos 'Swan Show' podcast'o svečias yra Nerijus Venckus, kuris būdamas 22-jų metų pateko į auto įvykį, deja po kurio, neteko galimybės vaikščioti. Nepaisant savo negalios, Jis sugebėjo profesionaliai žaisti krepšinį ir atstovauti Lietuvą, rungtis ant kultūrizmo scenos bei sukurti nuostabią šeimą. Kaip jis pats sako, viskas geriausia įvyko po nelaimės. Jautrus, motyvuojantis ir liečiantis neįgalumo problemas Lietuvoje pokalbis su Nerijumi tikrai suteiks sparnus!

Žaidžiame operą. Šį kartą Kolombina į svečius pasikvietė teatro režisierių ir aktorių Rimantą Vaitkevičių ir operos solistę - tarptautinio edukacinio kasmetinio projekto „Nomedos Kazlaus vokalo ir aktorinio meistriškumo vasaros akademija“ vadovę Nomedą Kazlaus. Jie jau trečius metus vasarą su vaikais Palangoje“ žaidžia operą“.Taip pat į pokalbį įsijungs šios akademijos studentė 14 metė Anika Vaitiekūnaitė su dešimtmečiu broliu Nerijumi bei mama Daina Vaitiekūnienė. Išgirsime žaidimo taisykles ir rezultatus.

Žaidžiame operą. Šį kartą Kolombina į svečius pasikvietė teatro režisierių ir aktorių Rimantą Vaitkevičių ir operos solistę - tarptautinio edukacinio kasmetinio projekto „Nomedos Kazlaus vokalo ir aktorinio meistriškumo vasaros akademija“ vadovę Nomedą Kazlaus. Jie jau trečius metus vasarą su vaikais Palangoje“ žaidžia operą“.Taip pat į pokalbį įsijungs šios akademijos studentė 14 metė Anika Vaitiekūnaitė su dešimtmečiu broliu Nerijumi bei mama Daina Vaitiekūnienė. Išgirsime žaidimo taisykles ir rezultatus.

„Kiek egzistuoja žmonija, tiek ji ir svaiginasi“, – sako KTU Filosfijos ir psichologijos katedros docentas Nerijus Čepulis. Svaiginasi ir benamiai, ir aukštuomenės elitas, vyrai ir moterys, vaikai, ir net gyvūnai. Kodėl? Kokius gyvybės plačiąja prasme poreikius svaiginimasis tenkina? Kokios giluminės priežastys lemia, kad įvairiausiomis formomis žmonija nepaliaujamai siekia palikti budrumo būseną? Svaiginimosi priežasčių ieškosime drauge su KTU Filosfijos ir psichologijos katedros docentu Nerijumi Čepuliu.

„Kiek egzistuoja žmonija, tiek ji ir svaiginasi“, – sako KTU Filosfijos ir psichologijos katedros docentas Nerijus Čepulis. Svaiginasi ir benamiai, ir aukštuomenės elitas, vyrai ir moterys, vaikai, ir net gyvūnai. Kodėl? Kokius gyvybės plačiąja prasme poreikius svaiginimasis tenkina? Kokios giluminės priežastys lemia, kad įvairiausiomis formomis žmonija nepaliaujamai siekia palikti budrumo būseną? Svaiginimosi priežasčių ieškosime drauge su KTU Filosfijos ir psichologijos katedros docentu Nerijumi Čepuliu.