Podcasts about arkties

Vyriausybei svarstant liberalizuoti antros pensijų pakopos sistemą, o fonduose žmonėms sukaupiant santykinai nedaug lėšų, Lietuvos bankas siūlo į kaupimą įtraukti darbdavius bei atsisakyti valstybės įnašo, taip pat steigti valstybės valdomą pensijų fondą.Gyventojams vėl bus dalijamos kalio jodido tabletės.Išrinktojo Jungtinių Valstijų prezidento sūnus Donaldas Trampas jaunesnysis apsilankys Grenlandijoje - Danijai priklausančiame Arkties regione, kurį jo tėvas ne kartą ragino nusipirkti ir prijungti prie Jungtinių Valstijų.Potvynis vakarų Lietuvoje slūgsta – vandens lygis Minijos upėje ties Kartena bei Priekule krenta, tačiau vandens semiamų kelių ruožų vis dar yra.Į LRT girdi kreipėsi klausytoja iš Vilniaus, teigdama, kad viešojo transporto vairuotojas visos kelionės metu garsiai klausėsi rusų kalba transliuojamos laidos. Viešojo transporto atstovai tikina vairuotojus apie darbo etikos pažeidimus informuojantys. Tačiau nacionalinė viešojo transporto keleivių asociacija teigia, kad vairuotojų darbo kultūra Lietuvoje apskritai yra suprastėjusi.Ved. Agnė Skamarakaitė

Lietuvos kultūros sezonas įpusėjus, Ignas Zalieckas apžvelgia Prancūzijos žiniasklaidą apie šį renginių ciklą.Virtuvės šefas Theodor Tørrissen iš Šiaurės Norvegijos Nordlande regiono, rengia kasmetinį simpoziumą „Arkties maistas“. Taip pat šių metų Europos kultūros sostinei, už Šiaurės poliarinio rato esančiai Budei padeda įgyvendinti ambiciją įrašyti Arkties virtuvę į pasaulio kulinarinį žemėlapį. Anot šefo, per pastaruosius penkerius metus pastebimai išaugo užsienio žiniasklaidos ir turistų susidomėjimas Arkties virtuve, o kultūros sostinės inicijuoti, kultūrą ir gastronomiją apjungiantys projektai jau davė apčiuopiamų rezultatų – Nordlandas oficialiai varžosi dėl galimybės tapti 2028-ųjų Europos gastronomijos regionu. Apie Arkties virtuvės ypatumus, joje vykstančius pokyčius ir laukiančias intriguojančias galimybes bei kulinarinę komunikaciją su šefu Per Theodor Tørrissen pasikalbėjo Indrė Kaminckaitė.Parkerio Finno filmą „Šypsena 2“ apžvelgia kino kritikas Dmitrij Gluščevskij.Rūtos Dambravaitės parengta pasaulio kultūros naujienų apžvalga.Nuo tarpukario veikiančios jaunimo nevyriausybinės organizacijos po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo neatgauna iki 1940 m. turėto turto. Pokalbis su Ateitininkų federacijos pirmininku Gediminu Plečkaičiu ir studentų korporacijos "Neo-Lithuania atstovaus" Filisterių sąjungos valdybos nariu Vytautu Danilevičiumi.Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto (Vidurio Rytų Europos ir Lietuvos istorijos studijų) magistrantei Kotrynai Sarapinaitei buvo įteikta septintoji Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės akto signataro Saliamono Banaičio vardo stipendija. Ji studentei skirta už Lietuvos ir pasaulio gastronominės kultūros tyrinėjimus. Pasakoja Skirmantė Javaitytė.Jaunieji kūrėjai gali tapti būsimais nacionalinių ar net Nobelio premijų laureatais, todėl turime jais rūpintis, svarsto leidėjas Juozas Žitkauskas. Kokios galimybės šiandien jauniesiems poetams publikuoti savo kūrybą? Apie poetų kelią iki pirmosios knygos pasakoja Evelina Povilavičiūtė.Domanto Razausko muzikinės naujienos.

Kultūros dėmuo politinių partijų programose vis ryškesnis, tačiau, kaip pastebi jas nagrinėję ekspertai, gilesnių įžvalgų ir priemonių, kaip spręsti kultūros sektoriaus problemas, trūksta.Šiuo metu atnaujinamas Sugiharos namų muziejus Kaune sulaukė gerų žinių – įsteigtas neliečiamojo kapitalo fondas, kuris sieks sukurti nepriklausomą pasyvių pajamų srautą, leisiantį muziejui toliau skleisti Čijunės Sugihara, Jano Zwartendijkos ir kitų diplomatų, gelbėjusių gyvybes Antrojo pasaulinio karo metu, istorijas ir puoselėti tolerancijos bei humanizmo vertybes.„Mūsų virtuvė nėra prašmatni, tai ne triufeliai ir ikrai. Neišsiskiriame tokiu pasididžiavimu kaip italai ar prancūzai“, – sako Arkties virtuvę populiarinantis šefas Per Theodor Tørrissen. Jis šių metų Europos kultūros sostinei, už Šiaurės poliarinio rato esančiai Budei padeda įgyvendinti ambiciją įrašyti Arkties virtuvę į pasaulio kulinarinį žemėlapį.Pasaulio kultūros apžvalgoje – žvilgsnis į duris iš lėto atveriantį didžiausią pasaulyje archeologijos muziejų Egipte, naujai pasirodžiusią informaciją apie Kristupo Kolumbo kilmę bei šią savaitę žuvusį britų muzikos grupės „One Direction“ narį Liamą Payne'ą.„Apie motinas karo metu kalbama atsargiai, pagarbiai ir, kaip ten bebūtų, saikingai. Tikrieji motinų išgyvenimai per karą – tai milžiniškas aisbergo kūnas po vandeniu, nematomas ir nebylus“, – komentare sako rašytoja Dalia Staponkutė.„Tie veikėjai supanašėjo su balandžiais – vis slampinėja, kažko ieško, kaulija“, – apie naujos parodos personažus, įkvėptus Vilniaus stoties rajono, sako tapytojas Andrius Makarevičius.Svarbu, kad Klaipėda nenueitų „popsiniu“ keliu, kas būdinga uostamiesčiui, – apie tokią nerimą keliančią riziką kalba rašytoja, muziejininkė, Vilniuje augusi, tačiau jau keletą dešimtmečių Klaipėdoje gyvenanti ir šio miesto kultūrinį pulsą skatinanti Sondra Simana. Kokius utopinius ir distopinius kultūrinius scenarijus ji piešia Klaipėdai?Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Seime gimsta iniciatyva mopedus ir keturračius leisti vairuoti tik išlaikius praktinį egzaminą. Šiuo metu šios transporto priemonės priskiriamos AM kategorijai, jas vairuoti leidžiama nuo 15-os metų.Lygiai prieš metus Rusiją sukrėtė žinia apie ginkluotą sukilimą. Kremliaus remiamos „Wagner“ samdinių armijos vadas Jevgenijus Prigožinas, apkaltinęs Rusijos kariuomenę atakavus jo dalinius, pradėjo grupuotės maištą. Užgrobė karinę būstinę pietuose ir pradėjo žygiuoti link Maskvos. Išsamiau apie grupuotę šiandien, kalbėsime su analitiku po aštuntos valandos žinių.Taip pat tęsime pasakojimų ciklą „100 balsų Dainų šventei“. Šiandien Tomo Rikliaus pasakojime apie tai, kodėl liaudies dainose bernelis visuomet turi žirgelį, o mergelės prižiūri rūtų darželius.Ir dar viena tema. Trys Šiaurės Europos šalys susitarė sukurti Arkties „karinio transporto koridorių“, kuriuo būtų galima nukreipti karius ir įrangą į Suomiją tvyrant įtampai su kaimynine Rusija.Laidos pabaigoje, kaip įprasta savaitgalio „Ryto garsuose“, jūsų laukia konkursas.Ved. Darius Matas

Vokietijos kariai noriai vyksta į Lietuvą. Juos atvykti čia motyvuoja galimybė treniruotis su pačia moderniausia karine technika. Be to, jie gaus priedą prie atlyginimo", sako Lietuvoje besilankantis Vokietijos Bundestago Gynybos komiteto pirmininkas Markusas Faberis. Jis priduria, kad reikalingas finansavimas Vokietijos brigados dislokavimui Lietuvoje bus rastas.Trys Šiaurės Europos šalys susitarė sukurti Arkties „karinio transporto koridorių“, kuriuo būtų galima nukreipti karius ir įrangą į Suomiją tvyrant įtampai su kaimynine Rusija.Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose atidaryti du medicinos ir mokslo tyrimų centrai .Klaipėdoje pristatomas modernus elektra varomas atliekų surinkimo laivas.Kaune gyvena apie šešiasdešimt-septyniasdešimt gyvenamąją vietą čia deklaravusių italų. Kasmet ši bendruomenė auga, todėl italų kultūra Kaune vis labiau populiarėja. Kodėl italai renkasi Kauną ir kaip jie čia gyvena?Ved. Darius Matas

„Mano kūnas turi pavargti, kad protas pailsėtų“, - apie savo keliones į atšiaurius kraštus pasakoja šeimos gydytojas Kęstutis Juška. Jis jau daugiau nei 10 metų kelionėse tyrinėja atokiausius kraštus. Aplankęs Rytų Sajanus, Poliarinį Uralą, Jakutiją ir Mongoliją, Putoranų plynaukštę bei perėjęs daugiau nei 700 km užšalusiu Baikalo ežeru. Dar šią vasarą Kęstutis burine jachta ruošiasi plaukti per Arkties vandenyną su tikslu pasiekti kuo didesnę platumą, apiplaukti Svalbardo salyną ir surinkti mėginius Lietuvos mokslininkams.Apie praeities ir ateities keliones, patirtus pavojus ir prasmes su atokių kraštų tyrinėtoju, šeimos gydytoju Kęstučiu Juška.Ved. Ignas Klėjus

Tik prasidėjus rudeniui, mūsų lūpų kampučiai ima krypti žemyn. Skundžiamės trumpomis, apsiniaukusiomis dienomis, orais, rūbų sluoksniais ir skaičiuojame dienas iki pavasario. Tuo tarpu šiauriausioje Europos teritorijoje, Arkties vandenyne, esančio Svalbardo salyno gyventojai, pasak tyrimų, pasižymi vienu aukščiausių laimės rodiklių. Apie tai, kaip generuoti laimę tarp baltųjų meškų, keturis mėnesius trunkančią speiguotą naktį kalbamės su Rimante Hegland, kuri keturiolika metų Svalbarde vadina gražiausiais gyvenime.Ved. Rimantė Kulvinskytė

Trečiadienio (gegužės 19 d.) „Tiek žinių“ vedėjas Dominykas apžvelgia pirmąjį „Eurovizijos“ pusfinalį, ilgai lauktus karantino palengvinimus, karštą Rusijos ir JAV kovą dėl šaltosios Arkties ir užblokuotą nepriklausomą Baltarusijos naujienų portalą. ✅ Svarbiausios dienos naujienos kiekvieną pirmadienį - ketvirtadienį čia ir „Laisvės TV“ YouTube kanale: https://youtu.be/5fiXWzVlr_s #TiekŽinių iš šios dienos

Ar pasiryžtumèt kelionei į pasaulio kraštą, prie Arkties vandenyno su trimis vaikais ir ne su automobiliu ar autobusu, bet su pakeleivingomis mašinomis. Įkvepiantis pokalbis su trijų vaikų mama Vilma Venckutonyte, Ved. Beata Nicholson

Uždaroma ir Klaipėdos universitetinė ligoninė. Čia neveiks dešimt skyrių. Virusu užsikrėtė apie 30 medikų. Dėl karantino šiemet Velykos bus kitokios. Mišios vyks, bet be žmonių bažnyčiose. 19 valandą pasauliui tiesiogiai bus transliuojama Popiežiaus Pranciškaus malda. Jis melsis vienas, tuščioje Šv.Petro aikštėje. Virtualios platformos, kuriose galima rasti literatūros ar kino kūrinius, šiomis dienomis lūžta nuo lankytojų. Kurios iš jų geriausios?Atidedamas Auksinių scenos kryžių įteikimas. Bet, šiandien - tarptautinę  teatro dieną – išgirsime teatralų mintis - kolegų pasakojime. Nukeliausime į Svalbardo salyną ir pasidomėsime naujausiais Arkties tyrinėjimais.Vedėjas Deividas Jursevičius.

Įdomybės. Mokslas. Pirmąsias baidares sukūrė Arkties ir Aliaskos regionuose gyvenusios gentys.

Rekordiniai karščiai, sausra ir intensyvus miškų kirtimas šią vasarą sukėlė rekordinio masto miškų gaisrus visame pasaulyje. Nevaldomi gaisrai siaubia Amazonę, Sibiro taigą, Afrikos ir net Arkties miškus. Aplinkosaugininkai tai vadina katastrofa, kurią daugeliu atveju sukėlė žmogaus veikla ir pelno siekis.Kokios šių gaisrų ekologinės pasekmės ir kaip aštrėjančią problemą siūlo spręsti specialistai? Autorė Rūta Dambravaitė

Trečiadienį Pakistanas pranešė, jog nušovė du Indijos karinius lėktuvus ir sulaikė vieną iš pilotų. Indijai reikalaujant vyrą paleisti, Pakistanas nusileidžia, tačiau įtampa dėl Kašmyro tik didėja. Konfliktas dėl teritorijos tarp Indijos ir Pakistano rusena nuo 1947 m. Ar pastarųjų dienų suaktyvėjimas kažkuo išskirtinis ir ko trūksta, kad konfliktas galiausiai būtų išspręstas?Šiaurės Korėjos lyderiui bei JAV prezidentui nepavyko pasiekti susitarimo dėl branduolinio nusiginklavimo antrame vadovų susitikime. Vietnamo sostinėje šalių lyderiai derėjosi dvi dienas, tačiau susitikimas nutrauktas anksčiau. Teigiama, kad JAV prezidentas nesutiko su Pchenjano reikalavimu Šiaurės Korėjai nutraukti visas dabar galiojančias sankcijas.Tirpstant ledynams pasaulio galioms vis aktualesnis tampa Arkties regionas. Dėl įtakos planetos šiaurėje varžosi Rusija, Vakarų valstybės, pretenzijas reiškia ir Kinija. Rusija ten didina karinius pajėgumus, ją regione vytis bando ir NATO. Ekspertų teigimu, Arktis tampa nebe regionine, o globalia žaidimų lenta.

Įsigalioja nauja kompensuojamųjų vaistų skyrimo tvarka. Nuo šiol gydytojui receptuose nurodžius veikliąją medžiagą, vaistinės galės išduoti tik pigiausią kompensuojamųjų vaistų sąraše esantį medikamentą. Prasideda balsavimas namie. Aiškėja rinkėjų aktyvumas atiduodant balsą savivaldos rinkimuose iš anksto. Rinkimus stebi visuomeninė organizacija „Baltosios pirštinės“. Koks aktyvumas, ar fiksuojami pažeidimai, ką svarbu žinoti turintiems teisę balsuoti namie?Tirpstant ledynams, pasauliui vis aktualesnis tampa Arkties regionas. Dėl įtakos planetos šiaurėje varžosi Rusija, Vakarų valstybės, pretenzijas reiškia ir Kinija. Ekspertų teigimu, Arktis tampa nebe regionine, o globalia žaidimų lenta. Apie tai su rubrika „Naujienų žemėlapis“ pasakoja Greta Klimkaitė. Taip pat laidoje žvigsnis į tradicinę, tačiau besikeičiančią Kaziuko mugę, kalbėsime apie naują laidą LRT PLIUS kanale – „Mokytojų kambarys“, kaip visuomet verslo naujienos, spaudos ir socialinių tinklų apžvalgos. Bus ir kitų temų. Ved. Artūras Matusas. Red. Gabija Narušytė.

Prieš keletą metų pasaulį apskriejo žinia apie mokslininkų planus atkurti gyvą mamutą. Sibire, vienoje Arkties vandenyno saloje padedami mamutų ilčių ieškotojų rusų mokslininkai rado neįtikėtinai gerai išsilaikiusių šio išnykusio ledynmečio žinduolio liekanų ir net... skysto kraujo.„Man mamutas yra išnykusios gamtos simbolis. Tai pagrindinis senovės gyvūnas – didžiausias, charizmatiškiausias, iki galo neištirtas milžinas, užžalęs kaip mūsų visa Jakutija. Todėl tas projektas mums simbolizuoja mokslo galimybes ne tik naikinti, bet ir sugrąžinti tai, kas seniai sunaikinta,“ – sako Semionas Grigorjevas, zoologas, vadovaujantis Rusijos Šiaurės rytų federalinio universiteto Mamuto muziejui. Šiandien jis dirba drauge su Pietų Korėjos mokslininkais, kurie tikisi klonuoti mamutą. Tuo metu kitoje planetos pusėje – JAV Harwardo universiteto genetikas Georgas Churchas žada prikelti mamutą genų inžinerijos keliu. Mokslininkai tikina, kad bioinžinerija žada neįtikėtinas galimybes žmonijai.Tačiau ar tai, kas įmanoma, yra būtina ir naudinga? Kokias pasekmes gali atnešti žmonijos bandymas eksperimentuoti su pačia gyvybe Žemėje? Tokius klausimus kelia šveicarų režisierius Christianas Frei'jus filme „Pradžia 2.0“, kuris rodomas šių metų Vilniaus dokumentinių filmų festivalyje. Autorė Vaida Pilibaitytė.

Prieš keletą metų pasaulį apskriejo žinia apie mokslininkų planus atkurti gyvą mamutą. Sibire, vienoje Arkties vandenyno saloje padedami mamutų ilčių ieškotojų rusų mokslininkai rado neįtikėtinai gerai išsilaikiusių šio išnykusio ledynmečio žinduolio liekanų ir net... skysto kraujo.„Man mamutas yra išnykusios gamtos simbolis. Tai pagrindinis senovės gyvūnas – didžiausias, charizmatiškiausias, iki galo neištirtas milžinas, užžalęs kaip mūsų visa Jakutija. Todėl tas projektas mums simbolizuoja mokslo galimybes ne tik naikinti, bet ir sugrąžinti tai, kas seniai sunaikinta,“ – sako Semionas Grigorjevas, zoologas, vadovaujantis Rusijos Šiaurės rytų federalinio universiteto Mamuto muziejui. Šiandien jis dirba drauge su Pietų Korėjos mokslininkais, kurie tikisi klonuoti mamutą. Tuo metu kitoje planetos pusėje – JAV Harwardo universiteto genetikas Georgas Churchas žada prikelti mamutą genų inžinerijos keliu. Mokslininkai tikina, kad bioinžinerija žada neįtikėtinas galimybes žmonijai.Tačiau ar tai, kas įmanoma, yra būtina ir naudinga? Kokias pasekmes gali atnešti žmonijos bandymas eksperimentuoti su pačia gyvybe Žemėje? Tokius klausimus kelia šveicarų režisierius Christianas Frei'jus filme „Pradžia 2.0“, kuris rodomas šių metų Vilniaus dokumentinių filmų festivalyje. Autorė Vaida Pilibaitytė.