Podcasts about dviej

Anthropic pristatė naujausią savo dirbtinio intelekto modelį Claude 4. Testuojant jį pastebėta, kad DI griebiasi šantažo, jei žino, kad bus išjungtas, o kai kuriais atvejais įskundžia naudotoją institucijoms. Nuo šiol Meta apmokys savo dirbtinio intelekto modelius ir europiečių duomenimis. Tad jeigu savarankiškai iš to nepasitraukėte (kaip ir mes bei dauguma naudotojų), jau pavėlavote. Pasakojame, kodėl mums tai atrodo nesąžininga. OpenAI už 6.5 mlrd. dolerių perka kompaniją, kuri dar nieko ypatinga nesukūrė. Ar pavyks Apple dizaino legendai Jony Ive pateikti Sam Altmanui puikų naują dirbtinio intelekto įrenginį be ekrano? Pabaigai – laidos pokyčiai: išeiname vasaros atostogų ir atsisveikiname su Žinių radiju. Pailsėję susigirdėsime per Dviejų bitų Spotify ir Youtube kanale!

133 kardinolai jau netrukus užsidarys nuo pasaulio tam, kad išrinktų naują popiežių. Jis turi surinkti dviejų trečdalių balsų daugumą. Ši konklava išskirtinė tuo, kad joje dalyvių daugiau nei bet kada ir jie atstovauja 70 valstybių.Dviejų branduolinių valstybių Indijos ir Pakistano konfliktas virsta kariniu.Lietuva ir Latvija neleis į vadinamosios „pergalės dienos“ paradą Maskvoje vykti per savo oro erdvę, o pačioje Maskvoje skrydžius trikdo ir Ukrainos dronų atakos.Dvejus metus veikianti vadinamoji Desovietizacijos komisija jau priėmė beveik 200 išvadų, tačiau ne visų jų laikomasi - apie pusę nurodymų pakeisti objektų pavadinimus iki šiol neįvykdyti.Socialiniame tinkle išplito vaizdo įrašas iš Kretingos Marijos Tiškevičiūtės mokyklos, kuriame užfiksuota, kaip viena iš pedagogių užsimoja plaktuku prieš ant žemės sėdintį mokinį. Anot ugdymo įstaigos vadovės, taip pedagogės bandė sudrausminti specialiųjų poreikių turintį jaunuolį, tačiau po incidento abi darbuotojos paliko pareigas. IKie kainuoja pirmosios šiųmetės lietuviškos braškės?Ved. Liepa Želnienė

Tinklalaidės ENBAS bendraautoriai Mykolas Jankaitis ir Rokas Grajauskas palydi kalendorinę žiemą aptardami šviežiausias NBA kuluarų peripetijas. Kurios komandos šią savaitę nuskynė „kylančių komandų“ statusą, kuriai atiteko „krentančios komandos“ etiketė ir kaip sekasi lietuviškiesiems NBA klubams – visa tai ir dar daugiau naujausiame ENBO epizode. Temos: Įžanga: paskutinė žiemos diena ir lietuviški kalnai (0:00); Kylančių komandų sąrašo pirmūnai: „Golden State Warriors“ (5:19); Kylanti komanda Rytuose: į namų pranašumą nusiteikę „Pistons“ (27:39); Krentančios žvaigždės: absoliuti „Suns“ neviltis (49:02); Dviejų pergalių seriją fiksuojantys „Kings“ ir jų likusi sezono kelionė (57:50); Tai ar „Bulls“ vėl bus įkrintamosiose? (1:07:56); Atgarsio sulaukusi Dončičiaus ir Jokičiaus akistata (1:18:49).

Prieš keletą metų Ričardas Čepas išgyveno staigią ir netikėtą brolio Gintaro mirtį. Netektis buvo labai sunki ir skausminga, nes su broliu siejo stiprus ir artimas ryšys.Keleris metus gedėjęs, ilgesį broliui Ričardas pavertė prasminga idėja - taip gimė unikali prisiminų platforma, kurioje visi gali kaupti prisiminimus apie išėjusius artimuosius.Ved. Lavija Šurnaitė

Būsimasis Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas prabilo apie artėjantį trečiąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą. Vaičiūno teigimu, smulkūs ir pažeidžiami elektros vartotojai nebus verčiami pasirinkti nepriklausomo tiekėjo. Jie galės rinktis visuomeninį elektros tiekimą. Tokių buitinių vartotojų yra apie 400-us tūkstančių.Ekonomistai nevienareikšmiškai vertina būsimosios Gintauto Palucko Vyriausybės pateiktą programą. Nors siekis didinti mokestinį progresyvumą jų vertinamas teigiamai, klausimų kelia noras prižiūrėti maisto kainas bei siūlymai dėl antrosios pensijų pakopos.Vilniuje sudužusį DHL siuntas gabenusį lėktuvą pilotavęs Ispanijos pilietis tolesniam gydymui perkeltas į savo gimtinę.Pietų Korėjos gynybos ministras Kim Jonghjunas pareiškė, kad atsistatydina dėl sumaišties, kurią sukėlė jo artimas sąjungininkas prezidentas Jun Sukjolas trumpam įvedęs karo padėtį.Ved. Andrius Kavaliauskas

Dviejų veislių mėsinius galvijus augina Šilalės r. Kantautalių kaimo ūkininkai Alma ir Rimantas Rimkai. Bandoje yra apie 600 limuzinų ir aubrakų veislės galvijų, o juos prižiūri penki samdomi darbuotojai. Ūkio šeimininkui labiau patinka aubrakų veislės galvijai dėl romaus būdo ir grožio. Dabar ūkyje jau atsisakyta kažkada buvusio galvijų mėsos perdirbimo, o ekologiškai užauginti mėsiniai galvijai parduodami šveicarams ir vietos rinkoje.„Riešutas ir uoga“ – taip pavadintą ūkį ryžosi sukurti trys jauni žmonės: Živilė Jonikaitė, Sandra ir Marius Žėkai. Taip Alytaus rajone, Verebiejuose, per kelerius metus buvo pasodintas 35 hektarų lazdynų riešutų ir 15 hektarų trešnių sodas. Pradžia nebuvo lengva – teko mokytis ir iš savų, ir iš svetimų klaidų. Riešutų derliui nuimti ieškota specialios technikos, tenka taikytis prie gamtos sąlygų. Iki šiol pavyksta užauginti ir nuimti derlių. Nors rinkoje tenka konkuruoti su lenkiškais ir vietinių užaugintais riešutais, savus kokybiškai užaugintus ir nuimtus riešutus pavyksta parduoti.Gamtininkas. Toli gražu ne visi paukščiai išskridę į šiltuosius kraštus. Laukuose dar pamatysime pempių, gulbių, varnėnų. Bet ir jie tuoj kels sparnus skrydžiui, – sako Lietuvos ornitologų draugijos direktorius Liutauras Raudonikis. Anot jo, jau dabar reikia pasirūpinti palesinti žiemojančius paukščius.Ved. Regina Montvilienė

Žaliasis kursas ir pastangos supaprastinti jo reikalavimus rūpi visų Europos šalių žemdirbiams. Apie žaliąjį ES kursą ir Lietuvos poziciją jame interviu su Europos Komisijos nariu Januszu Wojciechowskiu. Anot jo, Europos Sąjungos stiprybė yra jos žemės ūkio politikos lankstumas, svarbu ne žlugdyti, o pagelbėti ir taip išsaugoti smulkius ūkius.Dviejų kooperatyvų: „Pasaulio sėklos “ ir „Radviliškio aruodas“ narys, Mažaičių kaimo ūkininkas, agrarinių mokslų daktaras Jonas Ruškys įsitikinęs, kad tik kooperacija padės ūkininkams jaustis stipriems. Jo augalininkystės ūkyje auginami javai ir sėklinės žolės. Anot patyrusio ūkininko, žemdirbiai neturi apsiriboti vien javais, o auginti įvairesnes kultūras, galvoti apie jų perdirbimą. Tik taip galės ateityje išgyventi.Įdomu žinoti. Nedidelius, nereiklius žaliuojančius augalus aspidistras, lapkričio pabaigoje ir gruodį žydinčias violetiniais, tiesiog ant žemės išsiskleidusiais žiedeliais, apdulkina... sraigės. Apie šių augalų, augančių Kretingos muziejaus Žiemos sode ypatumus pasakoja Gamtos ir aplinkos tvarkymo skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė.Ved. Regina Montvilienė

Savaitgalis buvo produktyvus – baigėme Bepiločių orlaivių kompetencijų centro organizuojamus dronų valdymo kursus. Naikinti priešo per dvi dienas neišmokome, bet dronizmo pagrindus užsitvirtinom diplomu. Google NotebookLM įrankis leidžia dokumento klausytis kaip tinklalaidės (Dviejų bitų vedėjai ima stipriau prakaituoti). Jungtinėje Karalystėje kameros su vaizdo atpažinimu fiksuos ar vairuotojai segi diržus ir nenaudoja telefono vairuodami. Snapchat pristatė atnaujintus Spectacles – tik programuotojams skirtus papildytosios realybės akinius. Kada sulauksime proveržio šioje srityje?

Iki mokslo metų pradžios likus dar 10-iai dienų, korepetitorių paklausa pasiekė naujas aukštumas ir situacija tampa vis labiau įtempta tiek tėvams, tiek mokiniams. Štai vienuoliktokų ir dvyliktokų, besikreipiančių į korepetitorius ar korepetitorių įmones, skaičius išaugo dukart, o aštuntokų - net keturis kartus.Didžiausia paklausa - matematikos ir lietuvių kalbos disciplinų papildomas mokymas, toliau biologija, chemija ir anglų kalba ir istorija.Taigi, nors daugelis mokinių dar mėgaujasi paskutinėmis vasaros atostogų dienomis, tėvai jau susiduria su rimtu iššūkiu – rasti laisvą korepetitorių.Viena galimų priežasčių, kodėl aštuntokų poreikis korepetitoriams taip išaugo, yra tai, kad šiemet Lietuvos aštuntokai mokysis matematikos pagal atnaujintas programas (jau antrus metus) be matematikos vadovėlių. Be to, jie bus pirmoji laida, kuriai po 10-os klasės laikysimas Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas (PUPP) taps privalomu slenksčiu pereinant į 11-ą klasę.Dvyliktokams taip pat teks mokytis antrus metus be vadovėlių, o ir yra gerokai pasikeitęs valstybinio brandos egzamino turinys.Ši situacija kelia iššūkių dar ir dėl to, kad korepetitoriams tampant deficitu, kyla šių paslaugų kainos, o ir randasi daugybė žemos kokybės mokymo paslaugas siūlančių tiekėjų.LRT RADIJUJE diskutuoja biologijos mokytojas, korepetitorius Paulius Sungaila ir istorijos mokytojas, DIGI klasė korepetitorius dr. Algis Bitautas bei Evelina Morkūnienė, ManoKlasė Online matematikos korepetitorė.Ved. Jonė Kučinskaitė

666-oje „Modus“ laidoje, atsižvelgus į mįslingą skaičiaus simboliką, kalbama apie dviejų filmų muziką. Pirmasis filmas – Davido Fincherio trileris „Žudikas“ (2023), kuriam muziką sukūrė du kompozitoriai: amerikietis Trent Reznor (g. 1965) Ir britas Atticus Ross (g. 1968). Antrasis filmas – Martino Scorceses „Gėlių mėnulio žudikai“ (2023), kurio muzikos autorius kanadietis Robbie Robertson (1943-2023) nesulaukė filmo premjeros.Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas

„Dviejų vienodų žmonių nėra, net kai jie gimsta kartu“ - apie emocijų veikimą pasakoja neuromokslininkė Laura Vencė. Besigilindama į tai kaip jos veikia mūsų smegenyse ir gyvenime, Laura užsiima edukacija ne tik įvairiose organizacijose, bet ir paauglių stovyklose. Mokslininkė pripažįsta, jog šis jaunystės laikotarpis ypatingai svarbus besiformuojant mūsų asmenybės gebėjimui reikšti ir valdyti emocijas.Pokalbis su neurobiologe, biofizikos mokslų daktare Laura Vence apie emocijas ir neuromokslų įtaką tam kaip mes jas suprantame.Ved. Ignas Klėjus

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Australijos menininkė Jazmina Cininas Kaune pristato savo parodą „Padarė žvirblis alutį“.Ką Lietuvoje veikė žymūs aktoriai lankęsi festivalyje „Comic Con Baltics“?Kauno rajono muziejuje eksponuojama paroda „1964-ųjų kelionė į „laisvės salą“ ir Fidelio bei Evelynės meilės istorija”Sostinės katedros aikštėje šį vakarą įvyks jau 100 mitingas skirtas palaikyti kariaujančią Ukrainą.Vilniuje, Panevėžyje, Kupiškyje vyks II Lietuvos ir Ukrainos bibliotekų forumas „Bibliotekų vaidmuo sprendžiant demokratinės visuomenės iššūkius“.Į kino seansus antrą kartą kviečia „Kinas po žvaigždėmis. Junior“.Vilniaus Dailės akademija kviečia į antrą kartą organizuojamą studentų baigiamųjų darbų parodą.Kuo ypatinga praėjusį savaitgalį vykusi „Baltoji naktis“ Paryžiuje?Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Pokalbio tema – naujas Dalios Staponkutės paralelinių istorijų romanas „Vivat Regina!“, kurį išleido leidykla „Apostrofa“.Kas yra paralelinių istorijų romanas? Kaip būtų galima nusakyti paralelinių istorijų romano santykį su paralelinėmis biografijomis?Romano „Post scriptum“ D.Staponkutė rašo: „Šiame romane siekiau apmąstyti istorijos, politikos ir žmogiškosios būties paraleles, pasirinkusi dviejų Europos pakraščių, dviejų karalienių, dviejų moterų, dviejų meilės istorijų sugretinimą. Paralelės amžinos, jos nesusikerta, viena apie kitą nežino, atskirtos nustoja lyginimo stebuklo, o sugretintos viena kitą papildo ir, jei į jas giliniesi, padeda atverti istorinę tiesą ir geriau suprasti dabartį.“ Kokie dalykai atsiskleidė sugretinus venecijietės Kotrynos Kornaro (Caterina Cornaro, 1454-1510) ir lietuvės Barboros Radvilaitės (1520-1551) gyvenimus? Kaip paveikia žmogaus likimą gyvenimas pakraštyje, paribyje, paraštėje?Romane išryškinama mintis – abi karalienės buvo matomos ir tuo pat metu nematomos. Pastarąją idėją pabrėžia ir knygos dailininkė Sigutė Chlebinskaitė. Ką įsižiūrėję į beveidžius karalienių portretus pamatysime? Dviejų moterų veikimo politiniame lauke, dviejų valdovų negalėjimo valdyti dramą? O gal moteris, iš kurių buvo mėginama pavogti jų likimą?Keturių kūrinio struktūrą išlaikančias kolonų vaidmenį atlieka keturios emocijos: meilė, neapykanta, vienatvė, nostalgija. Kodėl praktiškai visi svarbiausi romano herojai yra supančioti nostalgijos tam kas patirta arba, deja, neišgyventa, voratinklio?Nepaisant to, kad Kotryna Kornaro ir Barbora Radvilaitė gyveno visiškai skirtingose realybėse, šių moterų erdvėlaikį susiejo vyro figūra – mokytojas, filosofas Chrizostomas. Kas buvo šis žmogus, atkeliavęs iš pietų Europos į šiaurę, praleidęs LDK didelę savo gyvenimo dalį, ir savo pasakojimuose sukūręs dviejų valdovių portretus? Kaip ir kokiomis proporcijomis kuriant šio veikėjo portretą buvo sulietos meninė ir istorinė tiesos?Pokalbis su filosofe, kultūrologe, vertėja ir rašyta Dalia Staponkute.Ved. Aurimas Švedas

Spaudos apžvalga.Jau kitą savaitę, gegužės 7 d., minėsime 120 metų, kai atgavome lietuvišką spaudą. Šįryt kolega Tomas Riklius pasakoja, kaip atrodė šis beveik penkiasdešimt metų trukęs spaudos draudimo laikotarpis, kokius pokyčius jis lėmė lietuvių kalboje ir kultūroje bei kaip galiausiai buvo panaikintas lietuviškos spaudos draudimas.„Žinau, kad kai kuriems jau atsibodo liaupsės šiam festivaliui, tačiau neįmanoma pakeisti ar paneigti to, jog daliai scenos menais besidominčiųjų tai yra metų renginys“, – apie „Naująjį Baltijos šokį“ sako kritikė Sigita Ivaškaitė.„Meno ir mokslo laboratorija“  Šiaulių, Kauno ir Vilniaus scenos meno gerbėjams pristato  premjerą „Pilėnai*“. Dviejų menininkų Nauberto Jasinsko ir Mato Dirginčiaus įgyvendinamas performansas kvestionuoja pasyvaus pasipriešinimo simboliu laikomą legendą ir kelia vyriškumo sampratos nūdienos kontekste klausimus.Šiandien Baltijos šalių muzikos dienose Estijoje Lietuvos Ansamblių Tinklas pristato net tris premjeras.Serialą „Trijų kūnų problema“ apžvelgia Vladas Rožėnas.  Tik du iš dešimties darbuotojų gali patys rinktis papildomas naudas, nors didžioji dalis norėtų šias motyvacijos priemones pasirinkti patys ir esant tokiai galimybei net sutiktų su mažesniu biudžetu nei dabar skiria jų darbdavys.Ved. Karolina Bieliauskaitė

M. K. Čiurlionio kelias jau pradėjo savo šeštąją kultūrinę topografijos kelionę, kuria kviečia pakilti į dangų. Kelionė pradėta Vilniuje, šiandien dvi stotelės Plungėje, toliau tęsis kelionė po kitus Lietuvos miestus.„Meno ir mokslo laboratorija“ Šiaulių, Kauno ir Vilniaus scenos meno gerbėjams pristato premjerą „Pilėnai*“. Dviejų menininkų Nauberto Jasinsko ir Mato Dirginčiaus įgyvendinamas performansas kvestionuoja pasyvaus pasipriešinimo simboliu laikomą legendą ir kelia vyriškumo sampratos nūdienos kontekste klausimus.Dezinformacijai atpažinti tereikia žinoti tris paprastas taisykles, skelbia pirmą kartą Lietuvos istorijoje dezinformacijos raštingumo egzaminą moksleiviams rengianti Vyriausybės kanceliarija su dezinformacijos analizės centru „Debunk.org“.Lietuvos kompozitorių sąjungos organizuotame konkursui atrinkti du Andriaus Šiurio kūriniai: „Naktipiečiams Jeronimas kepa tris kiaušinius, skrudina duoną ir įsipila puodelį kavos“ ir „tyla? ne, neteko girdėti“. Juos ir apie juos išgirsime būtent šioje laidoje.Rubrikoje „Ką man skaityti?“ labai mėgiama skaitytojų literatūra – atsiminimai. Tai - Aleksandros Kašubos „Tiksintis vaikas“.45-erius metus dirbanti su LRT vaikų choru dirigentė Regina Maleckaitė su chorine muzika gyvena visą savo gyvenimą. Nuo vaikystės į tai „įklimpusi“ ji to nesigaili, o kad muzikė neapsiriko pasirinkdama anuomet „vyrišką“ profesiją, kalba jos darbai. Tai - ir ilgametis darbas su vaikais, „Auksinė bitė“ ir, žinoma, batuta rankoje prieš šimtus dainininkų „Dainų šventėse“. Apie teisingą muzikei, prasmingą mūsų visuomenei ir be galo įdomų pasirinkimą – Regina Maleckaitė rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Per tris metus kainos už darželius mažiesiems alytiškiams pakilo trim ketvirtadaliais, o šeimos Alytuje už valstybinius darželius moka beveik pusantro karto daugiau nei Vilniuje.

Svečiuose režisierius Žilvinas Vingelis ir kompozitorius Andrius Šiurys.Pokalbis apie sapnus, fantaziją, kūrybą ir artėjančią premjerą.Ved. Richardas Jonaitis

Istorija apie tai, kaip Luko draugui pavogė Facebooko anketą. Dėl ko dažniausiai taip nutinka? Ką daryti tokiu atveju? Patarimais dalinasi ir kibernetinio saugumo ekspertas Marius Pareščius. Jonas pasakoja kitą kibernetinę pasaką – kaip per plauką buvo pastebėtas beveik visus pasaulio serverius paveikti galėjęs visraktis. Taip pat – Spotify pristatė su dirbtiniu intelektu kuriamų grojaraščių funkciją (įsivaizduok: „duok grojaraštį, kuris padėtų atsigauti po niūrios Dviejų bitų laidos”). Mokamoje ChatGPT versijoje generuojant paveikslėlius galima pergeneruoti nepatikusias detales.

Dainų šventei neofreską turėjusi sukurti menininkė jaučiasi apgauta Lietuvos nacionalinio kultūros centro. Centro vadovas atsako, kad įstaiga nemokės už darbą, kurio nėra.Tęsiame pažintį su „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančių knygų autoriais. Šįkart tai - Alvydo Šlepiko apsakymų knyga „Namas anapus upės“.Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios, esančios prie sostinės Lukiškių aikštės, varpinėje įrengtas karilionas nuo šio balandžio skelbia valandas muzikinėmis melodijomis.Klasikinės muzikos naujienos, kurias parengė Paulina Godliauskė.Rubrikos „Be kaukių” svečias - menininkas Gytis Arošius.Ved. Marius Eidukonis

Pirmą kartą Dviejų bitų laida transliuojama tiesiogiai, o klausytojai galėjo paskambinti į studiją ir užduoti savo klausimus apie technologijas ir dirbtinį intelektą. Atsakėme kaip tik galėjome geriau, buvo tikrai smagu išgirsti jus gyvai! Kai kuriuos klausimus atsakėme tekstu Technologijų naujienų grupėje facebooke.

Vokietijoje gyvenanti tekstų autorė Messenger Marta Kuzmickaitė Jurkevičienė, kuri taip pat yra NFQ komunikacijos vadovė.Kaip padėti pirmagimiui, kai į šeimą ateina daugiau vaikų? Ką jis ar ji išgyvena ir ką išgyvena visa šeima? Tokius ir kitus klausimus atsako Eglės Lukinaitės-Vaičiurgienės knyga "Dviejų vaikų mama", kurioje ji pasakoja savo dviejų vaikų motinystės istoriją, derindama ją su psichologijos žiniomis ir psichologijos praktika. Eglė neseniai išleido ir terapinę istoriją apie naujo vaikelio šeimoje atsiradimą "Didžioji sesė".Kaip nuspręsti, ar tuoktis bažnyčioje? Ko Bažnyčia moko apie santuoką? Kodėl kyla įtampų tarp bažnyčios bendruomenės ir besituokiančiųjų ir kaip jas sumažinti? Humanitarinių mokslų daktarė vertėja ir kultūrinės bei katalikiškos žiniasklaidos bendradarbė Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė parašė knygą "Žiedas ir priesaika", kurioje šiuos klausimus aptaria. O kokių jums neaiškumų kyla kalbant apie vestuves bažnyčioje? Lauksime ir klausytojų skambučių.Atsigręžkim šiek tiek į praėjusius metus, Vilniaus jubiliejų. Daug prisiminimų liko, daug sukurtos produkcijos, kuri žiūrovų akis pasiekia ir keliauja po įvairias erdves šiemet. Metus kurtas filmas "Kartą Vlniuje" – pirmasis toks, kurį kūrė ir kino profesionalų komanda, ir sostinės gyventojai, svečiai, turistai. Septyni trumpametražiai dokumentiniai filmai, skirti 700-ojo Vilniaus jubiliejaus minėjimui, simboliškai užbaigė ištisus metus trukusią miesto šventę. Filmo prodiuserė Živilė Diawara ir viena iš filmo režisierių Elvina Nevardauskaitė.LRT Auksinis protas.Ved. Živilė Kropaitė

Kai prieš dvejus metus Rusija pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą, Lietuvos gyventojai buvo paraginti pasirūpinti maisto, vandens ir vaistų atsargomis bent trims paroms. Ekspertai sako, kad pasiruošimas ekstremalioms situacijoms gali padėti nusiraminti. Visgi realybėje į tokias grėsmes kiekvienas reaguojame skirtingai.2022-ųjų vasara. Dokumentikos autorė Vaida Pilibaitytė tyrinėja sąrašą, kuriame – kasdieniai daiktai, kurie turėtų tilpti į vadinamąjį „išvykimo krepšį“. Čia – ir maisto konservai, vanduo, baterijos, nešiojamas FM radijas ir artimųjų nuotraukos. Besiruošiant užplūsta emocijos ir prisiminimai apie ir iš kartos į kartą perduodamas traumas.„Galite ją vadinti žygio kuprine ir tada bus ne taip baisu“, – pataria civilinės saugos specialistas Donatas Gurevičius. Jis jau dvejus metus keliauja po Lietuvą su tipinės išgyvenimo kuprinės pavyzdžiu ir kantriai pasakoja, kodėl svarbu ruoštis blogiausiam.Vilnietis Vytas savo išvykimo kuprinę susidėjo visai neseniai, bet dar iki 2022-ųjų Rusijos invazijos Ukrainoje yra su draugais išsibandęs savo įgūdžius, jei tektų būti išgyvenimo ekstremaliomis sąlygomis. „Mes gyvename ne taikos sąlygomis, o tarp karų“, – niūrią realybę mūsų regione apibendrina jis. Dviejų vaikų mama Inesa iš Švenčionėlių būtinų daiktų sąrašą irgi moka mintinai. „Jis panašus į šaulio kuprinę“, – ji šaulė, kuri išgyvenimo įgūdžių moko kitus.Tuo metu kaime, visai šalia Baltarusijos sienos, Eglė aprodo nedidelį savo namo rūsį. Čia jos šeima svarsto įrengti ne tik gultus, bet ir ventiliaciją, kad prireikus, patalpą būtų galima naudoti kaip laikiną slėptuvę. O jos vyras Rokas ruošiasi į šaudyklą – nori išmokti valdyti ginklą.Kai pirminis šokas atslūgsta ir atsargų galiojimo laikas baigiasi, Vaida iš savo „karo pupelių“ išverda troškinį. Panašu, kad protas ir kūnas prie padidintos grėsmės ilgainiui prisitaiko, bet ruoštis karui dėl to netampa lengviau.Autorė Vaida Pilibaitytė

Praėjus daugiau nei savaitei nuo Silvester Belt ir „Luktelk“ pergalės EUROVIZIJA.LT diskusijos apie pasirodymą bei atlikėją nenutyla iki šiol. Vieni jį dievina, o kiti negaili pastabų. Apie tai, o taip pat ir apie Lenkijos, Belgijos, San Marino bei Kroatijos pasirinkimus – paskutiniame šios žiemos eurodienos podkaste. Laidos galite klausytis Youtube, Spotify, Apple podcasts ir kitose populiariausiose tinklalaidžių platformose. Temos: Naujasis intro (00:00); Pusė suskaičiuotų balsų bei komisijos šposai Lietuvos finale ir LEAVE SILVESTRAS ALONE (02:05); „TikTokinė“ Lenkijos paraiška ir keista uždara atranka (17:45); Lietuvos žiūrovams ir komisijai patiksianti Belgija (30:30); Siaubingas San Marino finalas su neblogu rezultatu (44:15); Favoritų Danny Saucedo ir Dotter pasirodymai Švedijoje (57:50); Dviejų arklių lenktynės Kroatijoje ir šalies šansai laimėti „Euroviziją“ (01:11:25); Super įtemptos savaitės belaukiant (01:29:25);

Kelmės rajono ūkininkas Aurelijus Remeikis turi mišrų 90 ha ūkį, naudojasi investicine ES parama ir įsipareigojęs plėsti gamybą. Tačiau reikalavimas atsėti 18 ha pievų verčia ūkininką iš dviejų blogybių rinktis mažesnę – nepaisyti jo, o laikytis investicinio plano. Kieno rūpestis atsėti pievas didžiausias ir kas labiau turėtų rūpintis gamta? Neakivaizdžiai diskutuoja ūkininkai Aurelijus Remeikis ir Romas Kubaitis su aplinkosaugininkais Gintaru Riauba ir Žymantu Morkvėnu.Širvintų rajone Bagaslaviškyje jau dveji metai veikia bendrovės “Traškija” gamybinis padalinys. Jame perdirbami ir fasuojami įvairūs riešutai, kepami trapučiai, o produkcija eksportuojama ne tik į Europos šalis. Reportaže pasakojama apie veiklos ypatumus, darbo vietas apylinkių gyventojams. Kalba savininkas Kęstutis Pakalnis ir keli darbuotojai.Ved. Arvydas Urba

Konstitucinis Teismas išaiškino, kad diakritiniai ženklai asmens dokumentuose galimi tik pritarus Valstybinei lietuvių kalbos komisijai.Dviejų Seimo komitetų pirmininkai Lenkijoje aiškinasi, kodėl stringa per šią šalį siunčiama parama Ukrainai.Mažiausiai 1213 Rusijos piliečių, kurie nesilaikė imigracijos įstatymo nuostatų ir nepateikė prašymų išduoti leidimus gyventi, bus iškeldinti iš Latvijos. Kol kas nėra aišku, kaip tai vyks. Trečdalį šalies gyventojų sudarantys rusakalbiai sprendimą vertina nevienareikšmiškai, tačiau nemaža dalis jam pritaria.Baigiantis metams apžvelgiami svarbiausi Lietuvos politikos įvykiai. Vieni ryškiausių - vadinamasis čekiukų skandalas, iniciatyvos dėl pirmalaikių rinkimų, apkaltos ir nesutarimai valdančiojoje koalicijoje.Ekonomistams skelbiant apie bendrą kainų lygio normalizavimąsi, kainų palyginimo portalo analitikai sako, kad per ilgesnį laiką - trejus metus - viskas kaip pabrango trečdaliu, taip ir liko. Todėl dažnas ir sako jokio pigimo nejaučiantis.Vilniaus Katedros aikštėje vyksta Ukrainos ir Lietuvos vaikų Kalėdų šventė.Serbijos sostinę Belgradą krečia protestai - žmonės reiškia nepasitenkinimą galimu rinkimų rezultatų klastojimu. Opozicija užginčijo gruodžio viduryje vykusių parlamento ir vietos valdžios rinkimų rezultatus. Prezidento Aleksandaro Vučičiaus partija pasiskelbė iškovojusi tvirtą pergalę.Ved. Agnė Skamarakaitė

Botsvanoje vykusioje UNESCO sesijoje į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą įtraukta ketvirtoji Lietuvos vertybė – šiaudinių sodų tradicija.Dviejų vandeningiausių šalies upių santakoje įsikūręs Kaunas kelis šimtmečius matavosi didžiausio regione upių uosto titulą. Šiandien anuometinio uosto gyvenimo likę tik pėdsakai. Atidžiau pažvelgti į Kauno uostamiestį kviečia kultūrinė upių tyrimų platforma TẽKA.„Turiu tokią nuojautą, kad lėtai kuriami produktai, daiktai ar suvenyrai, tikėtina, turės ir ilgesnį tarnavimo laiką“, – svarsto konferencijos ir kūrybinių dirbtuvių „More Than Tote“ organizatorė Stefanija Jokštytė. Ar atributika gali būti tvari?Pasaulio kultūros apžvalgoje apie naujai renovuotą ir nemokamai visiems lankytojams prieinamą muziejų Vienoje, neseniai mirusį vieną ryškiausių XX a. fotografų Elliot‘ą Erwitt‘ą, menininkų bendruomenės viešą laišką, prašantį atkreipti dėmesį į slopinamus Palestinos palaikytojų balsus, bei apie tai, ko šiemet daugiausiai žmonės ieškojo Vikipedijoje.Antazavės dvare atidaroma keliautojo ir LRT Televizijos laidos „1000 pasaulio stebuklų“ kūrėjo Audriaus Sutkaus paroda „Šaltas pasaulis“. Kalbėdamas apie pirmąją savo parodą, Audrius sako, jog kai kurios šaltos nuotraukos sugeba šildyti širdis.Filosofas Aldis Gedutis kviečia sėsti į tramvajų Nr. 71 ir užsukti į Vienos centrines kapines.Sovietiniai pastatai – tai modernistinė architektūra, kurios yra visame pasaulyje. Anot architekto Jano Gehlo, tai žmonių poreikius ignoruojantys, jiems nedraugiški pastatai. „Kai daugelis tokio mąstymo ėmė atsisakyti, Sovietų Sąjunga iki paskutiniųjų gyvavimo dienų toliau taip planavo miestus. Todėl jūsų šalyje daug tokių žmonėms nedraugiškų erdvių“, – sako urbanizmo ikona laikomas Janas Gehlas. Jis pasakoja, ką reikėtų daryti su žmonėms nedraugiškais sovietiniais pastatais, kaip miesto planavimą pakeitė kovido pandemija bei kodėl turėtume grįžti prie vadinamųjų 15-os minučių miestų.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

GTA VI pristatomasis filmukas sumušė Youtube paros peržiūrų rekordą. Pirmieji Cybertruck elektromobiliai pristatyti jų pirkėjams. Palaikydami Tesla darbuotojų profsąjungą Švedijoje streikuoja šalies pašto darbuotojai, į streiką jungiasi ir kitos Europos profsąjungos. Spotify leido visiems pažiūrėti, kiek kartų jie klausė Taylor Swift ar Dviejų bitų ir atleido 15% savo darbuotojų. Šnabždamasi, kad Samas Altmanas iš OpenAI buvo atleistas dėl to, kad neinformavo valdybos apie Q* algoritmą, gebantį spręsti elementarias matematikos užduotis. Amazon prisijungia prie chatbotizacijos su debesijai skirtu Q. Kažkas netyčia labai daug sumokėjo už bitkoino pavedimą.

Šimtoji Dviejų bitų laida! Švenčiam, tad padėjome technologijų naujienas į šalį ir surengėme vienas kitam technologijų viktoriną. Paspėliokit kartu su mumis

Į Dzūkijos sostinę ir vėl užsuks menamas traukinys – spalio 18 d. 17 val. Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2) skambės pašnekesiai apie kūrybos, o jeigu dar tiksliau – prozos kelius ir klystkelius. Jau trečiasis literatūrinis traukinys iš kultūrinių renginių ciklo „Dėmesio! Dvi kartos traukinyje“ pakvies alytiškius į minčių ir pamąstymų kelionę su šiuolaikinės literatūros kūrėjais. FM99 studijoje viešnios iš Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vida Grišmanauskienė ir Indrė Navickė.

ChatGPT galės priimti ir atsakyti užklausas balsu bei su prisegtais paveikslėliais, o atsinaujinusio DALLE-3 dėka kurs vaizdus. Dirbtinio intelekto paieška ir asistentas Google Bard leidžia pasiekti kitus Google įrankius, tokius kaip YouTube ar Gmail. Microsoft numarina Cortana asistentą ir į Windows kiša dirbtinį intelektą CoPilot. Amazon paskelbė investuosianti 4 milijardus dolerių į OpenAI konkurentą Anthropic. Su draugais važiuojant automobiliu klausytis muzikos (ir Dviejų bitų) dabar dar patogiau su Spotify Jam funkcija.

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi ⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje. Kviečiu klausyti pokalbio su psichologe, dviejų vaikų mama, nuostabių knygų „Ryšys su savimi, ryšys su savimi“, „Dviejų vaikų mama“ bei tinklaraščio „Ryšyje“ autore Egle Lukinaite-Vaičiurgiene. Eglės teiravausi, kada ir kodėl ji nusprendė išleisti savo abi dukras į darželį (su jaunesniąja, beje dabar kaip tik prasidėjo darželio adaptacijos kelionė), kaip taip nutiko, kad prieš tampant mama dairėsi darželio, kuris priima vaikus anksčiausiai, o išleido pirmąją dukrą tik maždaug ketverių metų. Ir, žinoma, palietėme daug esminių klausimų: kas apskritai yra toji adaptacija, kokie ženklai leidžia nuspėti, kad ji vyksta ir vaikas po truputį susidraugauja su darželiu, su auklėtojomis, koks elgesys rodo, kad vaikas darželiui dar nepasiruošęs, kodėl labai svarbu leisti vaikui su nauja aplinka susipažinti būnant šalia tam suaugusiam žmogui, su kuriuo jis jaučiasi ramus ir saugus. Adaptacija vyksta ne tik vaikams, bet ir tėvams - ką daryti su savo nerimu išleidžiant vaiką į darželį? Eglė kviečia pažvelgti giliau ir paklausti savęs: iš kur tas nerimas kyla? Ar aplinka, kurioje paliekame vaiką, mums atrodo saugi? Jei ne, ar turime kitą pasirinkimą? O jei žmonėmis, kurie rūpinasi mūsų vaiku, galime pasitikėti, ką tas viduje krebždantis nerimas mums sako, kokią žinią siunčia? Galų gale, ar tikrai sprendimas vesti vaiką į darželį yra mūsų pačių sprendimas? O gal jaučiame aplinkos spaudimą? Eglė pateikia ir keletą argumentų, kodėl visgi darželis lengvesnė ir turtingesnė patirtis yra vyresniems vaikams, ir kaip atsirado mitas, kad metukų amžiaus vaikai adaptuojasi lengviau. Kalbėkime, mamos. Marija

Jei nori klausyti daugiau pokalbių, junkis prie KALBA MAMOS narystės, ateik į mūsų bendruomenės narėms skirtus rytmečius įvairiuose miestuose ir prisijunk prie diskusijų KALBA MAMOS Discord serveryje. Daugiau apie narystę, visą mūsų veiklą ir planus sužinosi www.kalbamamos.lt bei Instagram‘e ir Facebook‘e. Junkis prie KALBA MAMOS ir kurkime laimingų mamų bendruomenę kartu! Kviečiu klausyti pokalbio su psichologe, dviejų vaikų mama, nuostabių knygų „Ryšys su savimi, ryšys su savimi“, „Dviejų vaikų mama“ bei tinklaraščio „Ryšyje“ autore Egle Lukinaite-Vaičiurgiene. Eglės teiravausi, kada ir kodėl ji nusprendė išleisti savo abi dukras į darželį (su jaunesniąja, beje dabar kaip tik prasidėjo darželio adaptacijos kelionė), kaip taip nutiko, kad prieš tampant mama dairėsi darželio, kuris priima vaikus anksčiausiai, o išleido pirmąją dukrą tik maždaug ketverių metų. Ir, žinoma, palietėme daug esminių klausimų: kas apskritai yra toji adaptacija,kokie ženklai leidžia nuspėti, kad ji vyksta ir vaikas po truputį susidraugauja su darželiu, su auklėtojomis,koks elgesys rodo, kad vaikas darželiui dar nepasiruošęs,kodėl labai svarbu leisti vaikui su nauja aplinka susipažinti būnant šalia tam suaugusiam žmogui, su kuriuo jis jaučiasi ramus ir saugus. Adaptacija vyksta ne tik vaikams, bet ir tėvams - ką daryti su savo nerimu išleidžiant vaiką į darželį? Eglė kviečia pažvelgti giliau ir paklausti savęs: iš kur tas nerimas kyla?Ar aplinka, kurioje paliekame vaiką, mums atrodo saugi?Jei ne, ar turime kitą pasirinkimą?O jei žmonėmis, kurie rūpinasi mūsų vaiku, galime pasitikėti, ką tas viduje krebždantis nerimas mums sako, kokią žinią siunčia? Galų gale, ar tikrai sprendimas vesti vaiką į darželį yra mūsų pačių sprendimas? O gal jaučiame aplinkos spaudimą? Eglė pateikia ir keletą argumentų, kodėl visgi darželis lengvesnė ir turtingesnė patirtis yra vyresniems vaikams, ir kaip atsirado mitas, kad metukų amžiaus vaikai adaptuojasi lengviau. Kviečiu pratęsti diskusiją KALBA MAMOS Discord‘e, prie kurio prisijungti galite tapę KALBA MAMOS narystės prenumeratorėmis. Lauksime jūsų mamų rytmečiuose, kviesime į KNYGŲ KLUBĄ ir kitas, bendruomenei skirtas, veiklas. Daugiau apie narystę sužinoti ir prisijungti galima čia. Kalbėkime, mamos. Marija

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.Kokią žaliąją ateities Lietuvą mato miškininkas Raimundas Ereminas?Marcinkonių geležinkelio stoties galerijoje atidaryta paroda „Ir saulė, ir mėnulis, ir visos žvaigždės. Orvidų sodyba fotografijose“.Standup komedijos pradininkai Lietuvoje – „Humoro klubas“ švenčia savo 15 metų sukaktį.Kaip anksčiau buvo sutinkamos lietuviškos estrados žvaigždės?Vaikų choras „Ugnelė“ tarptautiniame chorų konkurse „Golden Gate“ iškovojo pirmąją vietą vaikų folkloro muzikos kategorijoje.Kas paskatino įsteigti literatūrinį apdovanojimą „Už negrožinės knygos grožį“?Ved. Marius Eidukonis

Šiandien kviečiu nerti į kiek kitokį nei įprastai pašnekesį – tai Eglės Lukinaitės-Vaičiurgienės antrosios knygos „Dviejų vaikų mama“ pristatymo įrašas, kuris vyko balandžio mėnesį Vilniuje. Čia savo mintimis ir patirtimis taip pat dalinosi TV ir radijo laidų vedėja, kulinarinių knygų autorė, 4 vaikų mama Beata Nicholson ir psichologė, nuostabių iniciatyvų ir projektų, tokių kaip „Niekieno vaikai“ ar „Drauge“ iniciatorė ir autorė, 3 vaikų mama Ieva Šuipė. Ačiū Eglei už galimybę visas šias nuostabias moteris, mamas pakalbinti ir drauge giliai palukštenti motinystės temą. „Motinystė yra tokia kupina įvairiausių jausmų, sunkumų, temų, potemių, kurios kažkaip dažnai būna gana giliai nuglostytos, padėtos, nepamatytos. Man labai norisi apie tai kalbėti, jas papurenti ir leisti joms sudygti. Man atrodo, tai yra labai svarbu. Ir netgi jaučiu kažkokią pareigą daryti tai taip, tokiu būdu, kokiu galiu – per psichologinę prizmę, per rašymą, per žmonių pakvietimą kalbėti kartu.“ Jei antro vaiko tema šiuo metu aktuali, labai kviečiu paklausyti ir mūsų pokalbio su psichologe, tinklaraščio „Švelni tėvystė“ autore, dviejų vaikų mama Milda Kukulskiene. Tai trečiojo sezono ketvirtas epizodas ir jis vadinasi „Apie antrojo vaiko gimimą ir nuovargį tėvystėje“. Jame dalinomės, kada mums buvo sudėtingiausi motinystės etapai, kuo skyrėsi pirmo ir antro vaiko laukimas, lūkesčiai ir realybė, vaikų santykiai ir pykčiai bei kaip juos sprendžiame savo šeimose, kada stipriausiai smogia mamiškas kaltės jausmas, kas labiausiai nustebino ir ko išmokė pačios intensyviausios motinystės patirtys.

Šiandien kviečiu nerti į kiek kitokį nei įprastai pašnekesį – tai Eglės Lukinaitės-Vaičiurgienės antrosios knygos „Dviejų vaikų mama“ pristatymo įrašas, kuris vyko balandžio mėnesį Vilniuje. Čia savo mintimis ir patirtimis taip pat dalinosi TV ir radijo laidų vedėja, kulinarinių knygų autorė, 4 vaikų mama Beata Nicholson ir psichologė, nuostabių iniciatyvų ir projektų, tokių kaip „Niekieno vaikai“ ar „Drauge“ iniciatorė ir autorė, 3 vaikų mama Ieva Šuipė. Ačiū Eglei už galimybę visas šias nuostabias moteris, mamas pakalbinti ir drauge giliai palukštenti motinystės temą. „Motinystė yra tokia kupina įvairiausių jausmų, sunkumų, temų, potemių, kurios kažkaip dažnai būna gana giliai nuglostytos, padėtos, nepamatytos. Man labai norisi apie tai kalbėti, jas papurenti ir leisti joms sudygti. Man atrodo, tai yra labai svarbu. Ir netgi jaučiu kažkokią pareigą daryti tai taip, tokiu būdu, kokiu galiu – per psichologinę prizmę, per rašymą, per žmonių pakvietimą kalbėti kartu.“ Jei antro vaiko tema šiuo metu aktuali, labai kviečiu paklausyti ir mūsų pokalbio su psichologe, tinklaraščio „Švelni tėvystė“ autore, dviejų vaikų mama Milda Kukulskiene. Tai trečiojo sezono ketvirtas epizodas ir jis vadinasi „Apie antrojo vaiko gimimą ir nuovargį tėvystėje“. Jame dalinomės, kada mums buvo sudėtingiausi motinystės etapai, kuo skyrėsi pirmo ir antro vaiko laukimas, lūkesčiai ir realybė, vaikų santykiai ir pykčiai bei kaip juos sprendžiame savo šeimose, kada stipriausiai smogia mamiškas kaltės jausmas, kas labiausiai nustebino ir ko išmokė pačios intensyviausios motinystės patirtys.

Europos Parlamentas pritarė pozicijai dėl Dirbtinio intelekto akto, tad šios srities reguliavimas įgauna konkrečius rėmus. Dalinamės pavyzdžiais, kaip galėtų atrodyti AI kontrolė konkrečiose srityse. Kitas Parlamento sprendimas susijęs su europiečių naudojamomis baterijomis, kurias, naujajam įstatymui įsigaliojus, galėtume pakeisti patys. Pasakojame ir apie besitęsiančią Reddit dramą – moderatoriai kovoja išradingai, pasinaudodami pornografijos atgrasumu reklamdaviams ir Johno Oliverio mielumu. Twitch'ui iššūkį meta kita geimerius sužavėti mėginanti platforma, žaidėjui xQc pasiūlusi rekordinį kontraktą. Nemažiau svarbu – ačiū jums, kad klausėte ir atsisveikiame iki rudens! Tikimės susigirdėti trečiąjame Dviejų bitų sezone.

Kai prieš penkiolika metų Vilniaus žydė Amit Goldman ėjo Gedimino prospektu su drauge, ant jų spjovė skinhedas. Šiandien jai atėjus į barą su žydais studentais Vilniaus senamiestyje juos pasitiko energingu „shalom“. Antisemitizmas Lietuvoje, iš pirmo žvilgsnio, nyksta. „Žinau, kad yra žmonių, kurie Lietuvą mato kaip krauju suteptą žemę ir niekada čia nevažiuos. Bet dabar rakursas pasikeitęs. Lietuvos žmonėms Lietuvos žydai tampa smalsu“, – NARA podkastui sako Amit, buvusi Europos žydų studentų sąjungos viceprezidentė, dabartinė Lietuvos žydų bendruomenės tarybos narė. Šis pokalbis, kurį veda NARA žurnalistas Karolis Vyšniauskas, yra mūsų naujos partnerystės su Lietuvos žmogaus teisių centru pirmasis kūrinys. Dviejų podkasto epizodų ir dviejų video dokumentikų serijoje kalbėsimės su žmonėmis iš Lietuvos visuomenės audinyje nuo seno labiausiai atskirtų etninių bendruomenių – žydų ir romų. Pamatykite fotografijas: https://nara.lt/lt/articles-lt/amit-goldman  Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara 

Minint Kovo 11-ąją, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, laidoje svečiuojasi visuomenės veikėja, Sąjūdžio „pilkoji kardinolė“, Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus vadovė Angonita Rupšytė ir Laura Gradeckienė, Seimo nario padėjėja, „Blue Yellow“ savanorė, būsima šaulė, dviejų vaikų mama.„Laisvė pirmiausia yra pareiga“, – sako A. Rupšytė, prisimindama, pasak jos, emociškai neatkartojamą 1990-ųjų kovo 11-ąją. Ir, paprašyta pasidalinti dar niekur nepasakotais faktais, prisimena kelis nutylėtus momentus. „Kare nėra išeiginių“, – supranta L. Gradeckienė ir dėkoja už galimybę auginti vaikus laisvoje šalyje.Pokalbis apie paprastus žmones, darančius didelius dalykus ir pasirinkimus tarp dviejų „G“: gyvybė ar gerovė?Ved. Žydrė Gedrimaitė

Nuo gripo šį sezoną mirus keturiems žmonėms, sveikatos specialistai primena, kad skiepytis būtina ne tik vyresnio amžiaus gyventojams, bet ir jaunesniems, sergantiems lėtinėmis ligomis.Džocharo Dudajevo čečėnų batalionas, pavadintas pirmojo Čečėnijos respublikos prezidento garbei, Ukrainoje kaunasi nuo 2014 metų. Dviejų šio bataliono karių pasakojimas.Aktualus klausimas. Ar švęsdami Naujuosius metus ketinate pirkti ir šaudyti fejerverkus?„Verslo laike“ – kokiomis nuotaikomis metus baigia verslas ir gyventojai?Trečius metus iš eilės daugėja žmonių, kurie mano, kad reikalai Lietuvoje iš esmės krypsta į blogąją pusę. 87 proc. gyventojų sako, kad padėtis šalyje prastėja. Kodėl gyventojų nuotaikos blogėja ir ką daryti?Ved. Edvardas Kubilius

Pasaulio lyderių rubrikoje – drąsūs Ukrainos žmonės. Šiandien Europos Parlamente Ukrainos lyderiams įteikiama Sacharovo premija. Dviejų iš tų lyderių – Melitopolio mero Ivano Fedorovo ir Ukrainos „Pilietinių laisvių centro“ (šiais metais gavusio ir Nobelio taikos premiją) vadovės Oleksandros Matvičiuk, interviu laidoje.Koks Juozas Miltinis ir jo trupė atsiskleidžia Aleksandro Špilevojaus spektaklyje „Sala, kurios nėra“? Pokalbis su režisieriumi, J. Miltinio dramos teatro meno vadovu Aleksandru Špilevojumi.Pokalbis su informacinės kampanijos „Rape is a war crime” vadove, tarptautinės teisės eksperte dr.Inga Martinkute, teisininke, Vilniaus universiteto docente, dr. Ilona Michailovič ir Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadove Kristina Mišinienė apie seksualinę prievartą kaip karo ginklą.Ved. Agnė Skamarakaitė

Šiandien iškeptas pyragas, šaldyta mėsa ar moliūgai iš daržo – tik dalis produktų, socialiniuose tinkluose siūlomų visiškai nemokamai. Tvarumo specialistai sako, kad užsienyje jau seniai žinoma maisto dalijimosi mada pamažu atkeliauja ir į Lietuvą. Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai džiaugiasi maisto švaistymą mažinančiomis iniciatyvomis, tačiau ragina kritiškai vertinti atiduodamo maisto kokybę.Šiandien Indonezijos Balio saloje įvyks pirmasis JAV prezidento ir Kinijos vadovo susitikimas. Džo Baidenas žada per Didžiojo 20-tuko viršūnių susitikimą raginti Kinijos lyderį tramdyti Šiaurės Korėją. Dviejų didžiųjų valstybių lyderių susitikimas vyks po Šiaurės Korėjos raketų bandymų virtinės, privertusios nuogąstauti, kad Pchenjanas gali netrukus įvykdyti 7-tą branduolinį bandymą. Pasak Baltųjų rūmų, Džou Baidenas nekels reikalavimų Kinijai, tik išdėstys savo požiūrį.Kaip valstybės institucijoms sekasi įrengti kambarius vaikams? Nuo kitų metų didelėse valstybės institucijose turės būti įrengti vaiko kambariai, tačiau įrengti patalpas pradėjo dar ne visos.Klausytojų klausiame, kur dedate senas, nebereikalingas knygas? Kur jas reikėtų dėti?Vilniaus miesto savivaldybei nusprendus, kad pirmus metus dirbantiems mokytojams prie atlygio bus mokami papildomi 300 eurų, Seimo narys socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas pateikė skundą Lygių galimybių kontrolierei. Skunde prašoma įvertinti, ar mokytojai nėra „diskriminuojami socialinės padėties atžvilgiu“, kai vieniems mokamas didesnio atlygis už tą patį darbą nei kitiems. Diskusija su Vilniaus ir Kauno rajono savivaldybėmis, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei anglų kalbos mokytoja Smilte Redeckaite.Į LRT Girdi besikreipusi klausytoja atkreipia dėmesį, kad šalyje trūkstant baseinų, o daliai esamų dėl elektros kainų užsidarius, stringa planai išmokyti plaukti daugumą antrokų. Tokį planą turi Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Reporterio Viliaus Narkūno kalbinti savivaldybių atstovai sako - kol nebus naujų baseinų problemos neišspręs.Ved. Rūta Kupetytė

Rusijai vis grasinant panaudoti branduolinį ginklą ir tvyrant įtampai Ukrainos Zaporižios atominėje elektrinėje, dalis Lietuvos gyventojų vėl ėmė ieškoti kalio jodido tablečių. Ar jų Lietuvoje dar yra ir kiek prasmingos būtų jodo tabletės, jeigu Rusija panaudotų branduolinį ginklą?Lietuvai uždraudus įvažiuoti turistams iš Rusijos, Baltarusijos piliečiai į mūsų šalį patenka be didesnių apribojimų. Kokie jų kelionių tikslai, kaip baltarusiai vertina Rusijos ketinimus įtraukti jų šalį į karą su Ukraina?Aktualus klausimas. Jau gali registruotis atlikėjai, norintys dalyvauti Eurovizijos atrankoje. Kurie atlikėjai turėtų atstovauti Lietuvai artimiausioje Eurovizijoje Liverpulyje, Anglijoje?„Verslo laike“ – apie didžiulį vandentvarkos specialistų trūkumą.Kuo baigsis politikų nesutarimai dėl vokiečių brigados dislokavimo Lietuvoje, krašto apsaugos ministrui pareiškus, kad 10 dienų laikotarpis, per kurį brigados kariai karo atveju atsirastų Lietuvoje, yra visiškai tinkamas. Pokalbis su ministru Arvydu Anušausku.Dviejų pareigūnų mirtys per vieną savaitę sukrėtė policijos bendruomenę ir atvėrė sistemos problemas. Kaip tikrinama policijos pareigūnų sveikata ir fizinis pasirengimas, kokias galimybes gauti valstybės garantuojamas sveikatinimo paslaugas turi eiliniai policininkai?Ved. Edvardas Kubilius

Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja trečiadienį didele balsų persvara pasmerkė Rusijos įvykdytą okupuotų Ukrainos sričių aneksiją, o JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad tai yra „aiški žinia“ Maskvai. JT balsavime dėl Ukrainos Rusiją palaikė vos keturios pasaulio šalys: Sirija, Nikaragva, Šiaurės Korėja ir Baltarusija. 35 šalys, įskaitant Kiniją, Indiją, Pietų Afriką ir Pakistaną, susilaikė.Briuselyje susitinka NATO gynybos ministrai. Daugiausiai dėmesio skiriama Rusijos keliamai branduolinei grėsmei, aptariamas rytinio flango stiprinimas ir karinė parama Ukrainai.Ukrainiečiams lėtai stumiantis į priekį, Rusija siekia įtvirtinti naują gynybos liniją Chersono srityje.Dviejų pareigūnų mirtys per vieną savaitę sukrėtė policijos bendruomenę ir atvėrė sistemos problemas. Abu Šiaulių policininkai nebuvo sulaukę penkiasdešimties, vienas jų mirė iškart po fizinio pasirengimo normatyvų laikymo. Kaip tikrinama policijos pareigūnų sveikata ir fizinis pasirengimas, kokias galimybes gauti valstybės garantuojamas sveikatinimo paslaugas turi eiliniai policininkai?Vilniuje, prie Seimo, gyventojai rinkosi atkreipti dėmesį į sunkia lėtine plaučių liga(cistine fibroze)sergančiųjų vaikų gydymo situaciją Lietuvoje - vaistai ir gydymas brangūs, o už visa tai moka patys tėvais, nes vaikų gydymo valstybė nekompensuoja.Per devynis šių metų mėnesius krova Klaipėdos uoste krito beveik penktadaliu. Nors rezultatas nedžiugina, tačiau prognozės, anot uosto atstovų, buvo niūresnės. Nerimą kelia ir planuojamas įvesti aštuntasis sankcijų Rusijai paketas, nes tai esą taip pat gali atsiliepti Klaipėdos uostui.Telšių rajone šiandien atidarytas didžiausias vėjo elektrinių parkas Baltijos šalyse. Tikimasi, kad naujosios jėgainės beveik penktadaliu padidins šalies elektros generaciją iš vėjo.Ved. Andrius Kavaliauskas

Pusė metų karo Ukrainoje. „Valtybė išliko“... Pokalbis su europarlamentaru Petru Auštrevičiumi.

Pirmuosius Jėzaus mokinius vadiname apaštalais. Tai buvo žmonės, patikėję Kristaus skelbiama gerąja naujiena pasauliui, galinčia jį perkeisti, gebančia blogį nugalėti tikėjimu, viltimi ir meile. Persekiojami, kalinami, žudomi pirmųjų amžių krikščionys atlaikė išbandymus, neišsižadėjo savo mokytojo ir šiandien, nepaisant pranašautos ir vis dar pranašaujamos krikščionybės pabaigos, Jėzaus sekėjų ir mokinių gretos pasipildo naujais nariais, kuriuos Bažnyčia paskelbia palaimintaisiais ir šventaisiais, t.y. sektinais pavyzdžiais ir dangiškaisiais globėjais. Vilniaus piligrimų centras išleido naują knygą, kuri pasakoja apie dviejų 20 a. apaštalų - vienuolės, Faustinos Kovalskos ir kunigo Mykolo Sopočkos - susitikimą ir jo vaisius: Gailestingojo Jėzaus paveikslą, Gailestingojo Jėzaus seserų kongregaciją, pasaulyje plintantį pamaldumą, Vilnių kaip Dievo Gailestingumo miestą. Apie knygą „Susitikimas Vilniuje“ ir ne tik - pokalbis su Vilniaus piligrimų centro vadove Lina Šapauskiene ir bendradarbėmis Evelina Karčevska ir Vilija Tauraite.Redaktorė Jūratė Kuodytė

Pokalbis su rašytoja Sandra Avižienyte apie koncertą "Tarp dviejų krantų", poeziją, muziką, kūrybos bendrakeileivius, gyvenimą tarp dviejų krantų... Koncertas "Tarp dviejų krantų" rugpjūčio 4 d. 18 val. Alytaus sinagogoje!

Šiandien apie Kiniją daugiausia kalbama geopolitiniuose, tarptautinių santykių kontekstuose, tačiau labai trūksta supratimo apie giliuosius, kultūrinius ir pasaulėžiūrinius kinų kultūros klodus. Kodėl mes nuoširdžiai nesiekiame pažinti kinų kultūros, kai tuo tarpu kinai labai detaliai analizuoja Vakarų kultūrą? Kuo ypatinga ir unikali įtakinga kinų moralinio mąstymo tradicija – konfucinė etika? Ar ją galima laikyti alternatyva vakarietiškam individualizmui? Kaip kinai supranta asmens tapatybę ir santykį su šeima, bendruomene ir valstybe? Kokia hierarchijų vieta žmogaus gyvenime? Apie tai – pokalbis su filosofu, Sun Yat-sen universiteto (Kinija) tyrėju dr. Vyčiu Siliumi.Ved. Simas Čelutka

Po Kalantos susideginimo vyko protestai, kurių pirmosiose eilėse ėjo jaunuoliai, vėliau sunumeruoti KGB darytose Kauno pavasario nuotraukose. Tai jie, ne pats Kalanta, tapo centrine Kauno valstybiniame muzikiniame teatre statomos Kipro Mašanausko roko operos „1972“ ašimi. Studijoje – siužeto ir libreto autorė dramaturgė Goda Simonaitytė ir vienas Kaladės personažo kūrėjų dainininkas Jeronimas Milius.„Pagrindinis dalykas kuriant sportinę aprangą, kad sportininkai kaip aktoriai nori būti gražūs“, – teigia dizaineris Aleksandras Pogrebnojus, sukūręs ne vieną aprangos modelį įvairių Lietuvos sporto šakų atstovams. Apie esminius sportinių drabužių kūrimo procesus ir juos lydinčias patirtis dizainerį kalbino kolegė Karina Metrikytė. Tai Krepšinio šimtmečio ciklui skirtas pasakojimas.Nacionaliniame Kauno dramos teatre – dokumentinio spektaklio premjera. „Kauno pavasaryje'72“ persipina faktinė medžiaga, išmonė ir šiandieninis žvilgsnis į penkiasdešimties metų senumo įvykius. Ar istorija kartojasi, kalbėsimės su spektaklio režiseriumi ir dramaturrgu Jonu Terteliu bei dramaturgu Andriumi Jevsejevu.Paulina Sofija Nalivaikaitė parengė klasikinės muzikos naujienas. Jose – Pulitzerio premija apdovanotas Raveno Chacono kūrinys, „Decca Records“ kontraktas su Chineke! orkestru, Hamburgo Elbės filharmonijos ir Laeiszhalle generalinio ir meno vadovo Christopho Liebeno-Seutterio ilgam pratęsta sutartis ir BBC radijo iniciatyva, kuria siekiama pritraukti klausytojus į šiuolaikinės muzikos koncertus.VDU Menų fakulteto profesorė Rasa Žukienė – naujos parodos „1972: Pramušti sieną“ kuratorė. Pokalbis rubrikoje „Be kaukių“ – ne tik apie tai, kaip menotyrininkės žvilgsnis nukrypo į prieš penketą dešimtmečių Kaune tvyrojusią modernią ir maištaujančią profesionaliąją kultūrą ir subkultūrinius reiškinius.Ved. Kotryna Lingienė

Laidoje „Prie aikštelės“ Karolis Tiškevičius kalbina sporto žurnalistą bei buvusį LNK sporto žinių vedėją Šarūną Mazalą ir TV3 Sport komentatorių bei krepsinis.net portalo įkūrėją Romaną Buršteiną. Šią tinklalaidę pristato 7bet: https://7bet.lt/ Temos: Studijoje – labai seni vyrai (00:00); Krepsinis.net ir Eurobasket.lt pradžioje (2:54); Informacijos šaltiniai prieš 15 metų (6:33); Neapsimeskime, kad tada buvo gerai (12:29); Didžiausia Buršteino paslauga Miklovui (14:13); Netikėtas Mazalo debiutas televizijoje (16:18); Romano Buršteino ir Gintaro Krapiko bendradarbiavimas (18:18); Paauglys žurnalistas Europos čempionate (19:42); Čempionate darbingiausi – lietuvių žurnalistai (21:18); Romano pradžia TV3 Sport kanale (22:23); Geriausias Romano transferas – Gediminas Reklaitis (27:17); Kas pavogė Čeponį? (29:14); Dviejų komentatorių standartas eteryje (30:42); Kodėl buvę profesionalai nekomentuoja krepšinio? (30:51); Kodėl TV3 Sport neturi studijos prieš rungtynes? (34:31); LRT ir TV3 Sport konkurencija (38:58); TV3 Sport komentatorių netrūksta (39:58); Mazalo konfliktas su Šarūnu Jasikevičiumi (40:52); Kas atrado Vyšniauską? (43:54); Kas komentuoja visur? (46:20).

Laidoje apie dvylika lietuviško darbo įpročių. Kaip šie įpročiai pasikeitė nepriklausomos Lietuvos kartoje? Kokie įgūdžiai bus svarbūs naujajame darbo pasaulyje, ar Lietuvoje galime tikėtis trumpesnės darbo savaitės?Pokalbis su organizacijų psichologe, Vilniaus universiteto doc. dr. Jurgita Lazauskaite-Zabielske.Ved. Ignas Klėjus