Podcasts about kokiu

2025 m. balandžio mėn. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre įvyks spektaklio „Fermentacija“ premjera. Šiame spektaklyje pasakojama, kad bakterijoms nusibosta žmonių išnaudojimas ir kaip jos imasi ginti savo teises.Kaip ir kokią pasaulio raidą pranašauja šie maži maištingi organizmai grasinantys nutraukti įprastą savo veiklą?Kaip įsivaizduoti, ką galvoja, ko nori bakterijos? Kokiu būdu žmogus gali suprasti bakterijų interesus ir juos gerbti?Pjesės veikėjos Fatimos lūpomis atveriama ir kita šio kūrinio plotmė: žmonės taip pat gali jaustis kaip bakterijos – maži, nesvarbūs, nepastebimi, nematomi ir dėl šios priežasties – „nieko neverti“, jaučiantys įtampą, nelaimingi.Kaip žmonėms iš bakterijų vėl atvirsti žmonėmis?Pokalbis su spektaklio „Fermentacija“ režisieriumi Antanu Obcarsku ir to paties pavadinimo pjesės autoriumi Laurynu Adomaičiu.Ved. Aurimas Švedas

Lietuvos rašytojų sąjungai paskelbus apie Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos įsteigtą kasmetinę Salomėjos Nėries vardo literatūrinę premiją už reikšmingiausias praeitais metais išleistas poezijos knygas, socialiniame tinkle „Facebook“ skelbimas sulaukė audringų reakcijų: dalis komentatorių smerkia Salomėjos Nėries vardo premiją, įvardydami ją „kolaborantės vardo premija“, kiti pasisako už tai, kad būtų vertinama Nėries poezija ir kviečia nepainioti jos pasirinkimų ir klaidų su poetės kūryba. Pokalbis apie tai, ar tokia premija šiandien reikalinga.Kauno miesto simfoninis orkestras pasitinka 20-metį. Koks kelias nueitas? Kokiu koncertu orkestras pažymės gimtadienį? Pokalbis su Kauno miesto simfoninio orkestro vadovu Algimantu Treikausku ir vienu iš buvusių orkestro vyr. dirigentų Modestu Pitrėnu.Vartant muzikos istorijos puslapius, genialūs kompozitoriai neretai vaizduojami kaip rimti menininkai, kurių įtemptoje darbotvarkėje vietos linksmiems netikėtumams nebuvo. Vis dėlto tai – melas... Kaip Franzas Josephas Haydnas išgąsdino publiką netikėtu akordu? Kodėl Richardas Wagneris sykį pamiršo susitikimą su leidėju? Apie šias ir kitas nuotaikingas garsių kompozitorių istorijas pasakoja Ignas Gudelevičius.Rubrikos „Be kaukių“ svečias – jaunosios kartos aktorius Šarūnas Rapolas Meliešius, kuriantis vaidmenis ir teatre, ir kine. Kiek aktorystė jį išlaisvina? Kokiuose vaidmenyse Šarūnas Rapolas randa daugiausia įkvėpimo?Ved. Gerūta Griniūtė

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas pasiūlė regionų moksleiviams, ketinantiems studijuoti sveikatos ir gyvybės mokslus, ruoštis brandos egzaminams bei būsimoms studijoms nuotoliu.Nuo spalio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazija atvėrė virtualią mokyklą vyresniųjų klasių gimnazistams. Jie kviečiami nuotoliu mokytis biologijos, chemijos ir matematikos.Kaip vyksta mokymasis? Ir kiek tai sudomino regionų mokinius? Bei ką tai reiškia šalies švietimui? Ar nuotolinės pamokos gali iš tiesų mažinti žinių atskirtį tarp miesto ir regionų moksleivių bei keisti ateitį?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prorektorius, profesorius Kęstutis Petrikonis, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazijos direktorius Arūnas Bučnys ir Pakruojo rajono meras Saulius Margis.Ved. Jonė Kučinskaitė

„Kunigų seksualinio piktnaudžiavimo sukeltos traumos mastas buvo gausiai aprašytas įvairiuose dokumentuose. Nukentėjusiųjų ir išgyvenusiųjų patirtis turi likti svarbiausia šios istorijos dalimi, tačiau atskleista informacija smarkiai paveikė ir platesnę Anglijos bei Velso katalikų bendruomenę. Kokiu mastu visus Mišias lankančius katalikus, kurie liko Bažnyčioje po „bažnytinės traumos“ žaizdos, tam tikra prasme galima priskirti prie išgyvenusiųjų? Tokiu klausima tikrai nenorima užgožti aukų ir išgyvenusiųjų patirties, bet pripažinti, kad katalikybės socialiniame ir religiniame audinyje atsiradęs plyšimas traumuoja individus ir bendruomenes. Šią traumą sukėlė ne tik atskiri atvejai, bet ir piktnaudžiavimo mastas bei paplitimas, vyskupų nesugebėjimas tinkamai reaguoti ir tai, kad Bažnyčios vadovai pirmenybę teikė Bažnyčios ir kunigų reputacijai, o ne rūpinosi aukomis, teisingumu, tiesa ir Evangelija." Plačiau - vedamojo skiltyje.Spaudos apžvalga: apie Lenkijos bažnyčios pastangas padėti migrantams ir pabėgėliams, Europos politikams vis labiau žadant griežtinti atvykėlių srautus (parengė Rosita Garškaitė-Antonowicz).Žurnalo „Artuma“ spalio numerio pristatymas.„Krikščioniškos minties puslapis“: kun. Tomašas Halikas apie nežinomą katalikybės ateitį.Ištrauka iš „Mažosios studijos“ pokalbio su paskirtuoju kardinolu, arkiv. Rolandu Makricku.Gabrielės Gailiūtės-Bernotienės radijo esė „Apie laimę būti numestiems nuo sosto“.Red. Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas

Kas yra kontrafaktinė arba alternatyvioji istorija ir kodėl verta ja užsiiminėti? Kodėl istorikai vengia kelti klausimą „Kas būtų, jeigu…?“Su kokiais didžiausiais iššūkiais susiduria praeities tyrinėtojai, nusprendę imtis alternatyvų svarstybų? Kiek toli galima eiti tyrinėjant neįvykusios istorijos plotmę?Kontrafaktinės istorijos galimybės bene pirmą kartą Lietuvos istorikų buvo aptartos 1999-aisiais televizijos laidoje „Būtovės slėpiniai“ (ciklas „Janas Mateika ir Žalgiris Lietuvos istorijoje“, epizodas „Neįvykusi istorija“).Kaip Alfredui Bumblauskui pavyko įtikinti Edvardą Gudavičių imtis tokios temos svarstybų? Kokie klausimai nagrinėti šioje laidoje?Jeigu A.Bumblauskas turėtumų laiko parašyti neįvykusios senosios Lietuvos valstybės istoriją, nuo kokio alternatyvios istorijos siužeto pradėtų savąjį pasakojimą, kokius kontrafaktus svarstytų ir kokiu lemtingu įvykiu tokią knygą užbaigtų?Ar Vilnius liktų tokios alternatyvios Lietuvos istorijos sostine, o gal sostinę reikėtų iškelti į Kėdainius, Biržus, Klaipėdą arba… į Rygą?Alfonso Eidinto knygoje „Kitokios istorijos ilgesys. Alternatyvūs (kontrafaktiniai) pasakojimai“ centrinis siužetas – „Lietuva narsiai pasipriešina SSRS agresijai 1940 metais“. Lietuvos visuomenė iki šiol svarsto dilemą: o jeigu šūvis būtų iššautas, kas tada? Kokių tikslų buvo įmanoma pasiekti nusprendus priešintis?Norberto Černiausko knygos „Fado: Trumpa neįvykusi Lietuvos istorija“ galiniame viršelyje pirmasis sakinys skamba taip: „Įsivaizduokite, kad Lietuvos neištiko didžiausia XX a. katastrofa: šalis nebuvo okupuota ir išvengė Antrojo pasaulinio karo siaubo. Įsivaizduokite, kad nepriklausomos valstybės gyvenimas tęsėsi kupinas politinių realijų, ūkio reformų, sporto varžybų ir rokenrolo šėlsmo“. Kaip šio intriguojančio pasakojimo autorius atsako į klausimą - „Kokiu būdu Pirmoji Respublika galėjo išsigelbėti?“Su kokiais didžiausiais iššūkiais šioje alternatyviojoje istorijos versijoje Lietuvos Respublika susiduria po Antrojo pasaulinio karo?Žvalgantis į Nepriklausomybės epochą tenka pripažinti, kad joje irgi būta pavojingų pasirinkimų: „arba-arba“. Koks kontrafaktas, pokalbininkų nuomone, iki šiol buvo pats dramatiškiausias?Pokalbis su istorikais prof. dr. Alfredu Bumblausku, prof. dr. Alfonsu Eidintu, doc. dr. Norbertu Černiausku.Ved. Aurimas Švedas

Karolis ir Lukas laidoje „Prie aikštelės” bendravo su buvusiais Lietuvos rinktinės kapitonais – Robertu Javtoku ir Mantu Kalniečiu. Apie nacionalinę komandą ir kam dėl jos skauda? Temos: Sveiki, kapitonai, tai kaip nuotaikos? (0:00); Kokiu pavyzdžiu turi eiti mūsų krepšinis? (4:45); Rinktinės „baliai“ ir kaip spręsdavot problemas jūs? (11:58); Mandras Luko klausimas ir rimtas atsakymas (20:30); Sugrįžom į elitą: kas bus naujas treneris? (23:05); Asmeniniai interesai: kodėl Balčiūnas nenori užsienio trenerio? (27:00); Viceprezidentai ir koks LKF svoris prieš autoritetus? (31:18); Ar LKF kalta dėl rezultatų ir kam tiek asistentų? (40:00); Ar nauji LKF nariai yra fiktyvūs ir kaip laimėti LKF rinkimus? (48:07); Roberto parkingas (56:03); Rekordinis LKF biudžetas ir NKL skandalas (57:35); Mindaugas Balčiūnas - super vadybininkas (1:03:28); Kas eitų su Javtoku? (1:04:47); Ar Balčiūnas gali pralaimėti? (1:10:25); Rinktinės ateitis (1:12:35).

Pokalbis apie čekų mąstytojo fenomenologo Jano Patočkos paieškas, kaip įmanomas filosofinis atsakas blogiui.Kokius svarbiausius šio mąstytojo gyvenimo riboženklius reikėtų žinoti, kad galėtume suprasti kaip filosofas gyveno, ko mokė ir kokius tekstus jis rašė? Kodėl J. Patočka jo biografiją bei kūrybą interpretavusių žmonių kartais vadinamas „Prahos Sokratu“?Kodėl „Prahos Sokratas“ labai kritiškai žvelgė į Vakarų sukurtą technologinę civilizaciją? Kokios aplinkybės lėmė J. Patočkos sprendimą prisidėti prie disidentų judėjimo „Chartija 77“ taip prisiimant didžiulę atsakomybę ir riziką?Kodėl pasiaukojimas yra viena iš svarbiausių J. Patočkos mokymo temų? Kaip reikia suprasti šio mąstytojo idėją, jog „pasiaukojimas dėl nieko“ padeda įveikti technologinį pasaulio supratimą ir atveria naujo santykio su tiesa ir Būtimi galimybę? Kaip ir kada galimas „pasiaukojimas dėl nieko“? Kokiu būdu pasiaukojimo veiksmas J.Patočkai siejosi su oponavimu sovietinės civilizacijos steigiamiems gyvenimo ir veikimo principams?Kaip reikėtų suprasti kitą J. Patočkos tezę, jog „autentiškas pasiaukojimas formuoja sukrėstųjų solidarumą“? Kas jo mokyme yra „sukrėstieji“? Apie kokį solidarumą šiuo atveju eina kalba?Kur lygtyje „pasiaukojimas = moralinis apsisprendimas“ yra vieta intelektualui? Ar pasiaukojimas kaip moralinis apsisprendimas J.Patočkos mokyme susijęs su politiniu veikimu?Kokius pavyzdžius iš XX a. Lietuvos visuomenės istorijos būtų galima paminėti, kuomet (galbūt) radosi sukrėstųjų solidarumas?Kaip bene svarbiausios J. Patočka idėjos apie tai, jog reikia gyventi tiesoje ir rūpintis siela, o taip pat – samprotavimas apie pasiaukojimo vertę ir prasmę, skamba XXI amžiaus žmogui, kuris, atrodo, jau pamiršo XX a. totalitarizmų paspęstus spąstus žmogaus sielai?Ar šis mąstytojas nėra pernelyg senamadiškas ir patetiškas hipsterio, gyvenančio liberalioje demokratijoje, požiūriu?Pokalbis su filosofu, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoju dr. Simu Čelutka.Ved. Aurimas Švedas

Šiemet sukanka 60 metų nuo minimalizmo stilių, judėjimą reprezentuojančio Terry Riley kūrinio „In C“ premjeros. Kokiu raktu šį kūrinį atrakinti ir kaip jį suprasti? O taip pat – 200 metų garsiajai Ludwigo van Beethoveno Devintajai, taip dažnai išnaudotai politiniais tikslais. Kokia jos vieta dabarties politikos kontekste?Ved. Domantas Razauskas

Sovietmečiu durpės buvo labai dažnai naudojamos kolūkiuose: kaip kuras, kraikas gyvuliams ir netgi pieno šaldymui, nes jos gerai izoliuoja šilumą. Dėl to Lietuvoje ne viena aukštapelkė buvo nusausinta ir paversta durpiniu karjeru. Sovietmečio pabaigoje ir pirmaisiais nepriklausomybės metais Lietuvoje durpių tiek nebereikėjo, tad daugelis karjerų buvo apleisti ir virto dykromis, apaugo miškais. Apie kažkada šiose vietose veikusius durpių karjerus primena sausinimo grioviai.Pelkių atkūrimu užsiimančio Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo specialistai kartu su kolegomis mokslininkais ir ekologais parengė galimybių studiją, kurioje analizuoja, ką daryti su tokiais mišku apaugusiais pažeistais durpynais: https://am.lrv.lt/media/viesa/saugykla/2024/1/UeLJMXgcIl8.pdfJoje prieita prie išvados, jog gaisrų prevencijai, klimato kaitai, vandens kokybei ir biologinei įvairovei naudingiausia būtų atkurti pelkinę ekosistemą. O tai reiškia - iškirsti dalį miško, užtvenkti sausinimo kanalus ir atlikti dar eilę darbų, kurie padėtų sulaikyti vandenį pelkėje.Atkurti pelkes yra brangu ir sudėtinga, tai ne visada įmanoma dėl rizikos užlieti aplinkines teritorijas. Kokiu keliu planuoja eiti Aplinkos ministerija ir Valstybinė miškų urėdija?Autorė Inga Janiulytė-TemporinLeono Jarašiaus nuotraukoje - Sacharos pelkė Rokiškio rajone prieš atkūrimą

Jonas Lekšas, Karolis Tiškevičius ir Lukas Malinauskas pasidalino įspūdžiais apie kosmines „Žalgirio” pergales per dvigubą Eurolygos savaitė. Taip pat aptarėme ir Gintarės Petronytės karjeros pabaigą. Tinklalaidės partneriai: – „Ballzy”, viena geriausių sporto ir laisvalaikio prekių parduotuvių Baltijos šalyse, suteikia didelį prekių pasirinkimą krepšinio mėgėjams ir profesionalams. Sukurta gatvės gyvenimui. Apsilankykite https://ballzy.eu/! – Fantazijos.lt jau 15 metų rūpinasi, kad lietuviai nenustotų žaisti. O dabar jūsų žaidimais pasirūpins ir Basketnews kolektyvas! Panaudokite labiausiai patinkantį nuolaidos kodą: KAROLIS, LUKAS ar LEKŠAS ir žaiskite su 20% nuolaida. Temos: Pritrenkianti „Žalgirio” savaitė (0:00); Kevarius Hayeso kosminė savaitė (6:35); Dvejopas įspūdis apie Sumnerį (8:04); Lavrinovičiaus ir Montvilos pasirodymai (16:49); Estų antplūdis Kaune (18:48); Džiaugsmas dėl Dovydo Giedraičio (25:03); Fenomenalus Keenanas Evansas (29:05); Kokiu būdu „Žalgiris” patektų į įkrintamąsias? (32:40); Fantastiškas „Feneris” ir keistas „Barcos” elgesys (35:55); Gintarės Petronytės karjeros pabaiga (41:00); Gyčio Viliaus suspendavimas (56:40); Lekšo sezono pabaiga (1:03:15); Pokalbis su Modestu Paulausku (1:06:38); Krepšinio memai (1:08:26); Jau prasidėjusi „Ryto” ir „Wolves” kova (1:13:17).

Kaip užtikrinti valstybės institucijos tinklalapių veikimą, kad nesutriktų Vyriausybės, dalies ministerijų, Prezidentūros ir kitų valstybės institucijų tinklalapių veikimas.Kokiu būdu būtų galima finansuoti Europos gynybos pramonę? Dėl to Briuselyje tariasi Europos vadovų taryba.Vaiko teisių gynėjai ir policijos pareigūnai pasirašė susitarimą dėl bendrų veikimo algoritmų sudėtingais vaiko perkėlimo į saugią aplinką atvejais. Tai leis užtikrinti, kad vaiko perkėlimas vyktų kaip įmanoma draugiškiau ir sukeliant mažiau streso vaikui, apsaugant darbuotojus nuo agresyvių tėvų ar šeimos narių.Seimas priėmė Maisto įstatymo pataisas, kurios turėtų padėti mažinti maisto švaistymą. Prekybininkai įpareigoti neparduotą besibaigiančio galiojimo, tačiau tinkamą vartoti maistą atiduoti labdarai. Pataisose numatyti ir atvejai, kada įmonės gali atsisakyti tokį maistą perduoti labdarai, o paramos organizacijos – jį priimti.Aplinkosaugininkai pradeda tikrinti transporto priemonių taršą. Pirmomis savaitėmis vairuotojų žadama nebausti, vyks prevenciniai reidai. Vėliau, nustačius viršytą išmetamųjų dujų kiekį, vairuotojui bus skiriama bauda ir leidžiama važiuoti dar dvi paras: techninė apžiūra nustos galioti po 48 valandų.60 minučių. Ved. Agnė Skamarakaitė

Steponas Batoras valdė GTR jos jėgų žydėjime. Tačiau kelias iki sosto buvo ilgas, vingiuotas ir slidus. Iš gęstančios Vengrijos karalystės didiko, jis sugebėjo tapti vienos didžiausių Europos valstybių karaliumi. Vengrija XVI-ame amžiuje nesirodė nei stabili, nei saugi, todėl Batoras privalėjo greitai mokintis. Jo patirtis karyboje bei talentas politikoje buvo tiksliai tie bruožai, kurių darbo skelbime ieškojo Geriausių Tautų Respublika. Kokiu būdu Batoras kalėjimą iškeitė į sostą? Kokį planą ir vėl rezgė Habsburgai? Ir kuo į istoriją įsipaišė žymiausias (savo laiku) Lvivo muzikantas? PERSPĖJIMAS: Epizode aptinkami politinio thrillerio, tragedijos bei komedijos elementai. Muzika: Daddy_s_Music, JawadAliKhan, MusicLFiles, Tom Aldrich, Scott Buckley, LexinMusic, Hot_Dope, Nesrality, miyagisama, Onoychenkomusic

Kokiu teismu teisiate, tokiu ir patys būsite teisiami, ir kokiu saiku seikite, tokiu ir jums bus atseikėta. Mt 7, 2

Pokalbio epicentre – viena sukaktis. 1773 m. spalio 14 dieną Abiejų Tautų Respublikoje buvo įkurta Tautinė edukacinė komisija, pirmoji Europoje pasaulietinė švietimo ministerija.Kokiomis aplinkybėmis gimė ši komisija?Kaip derėtų vertinti Tautinės edukacinės komisijos atsiradimą – kaip integralią pastangą atlikti svarbius institucinius pertvarkymus bei reformas jungtinėje Lenkijos-Lietuvos valstybėje, o gal kaip pavykusį, tačiau vis tik išskirtinį projektą to meto valstybėje?Ar Tautinė edukacinė komisija Lietuvos ir Lenkijos švietimo reikalus tvarkė bendrai? Kokiu keliu naujos švietimo sistemos kūrėjai ėjo – Abiejų Tautų Respublikos švietimo centralizacijos ar decentralizacijos?Šiandien Lietuvos švietimo sistemos funkcionavimas yra neįsivaizduojamas be sklandžiai vadovėlių rengimo, spausdinimo bei platinimo industrijos. 1775 prie Tautinės edukacinės komisijos įkurta Vadovėlių rengimo draugija leido matematikos, fizikos, logikos, botanikos vadovėlius. Kiek Tautinės edukacinės komisijos epochoje vadovėlių rengimo bei leidybos procesai buvo centralizuotai prižiūrimi ir (reikalui esant) įtakojami? O gal ši sfera buvo palikta improvizacijai ir savieigai?XVIII a. Abiejų Tautų Respublikos visuomenėje plintančios Apšvietos idėjos brandino mintį, kad, norint sustiprinti valstybę, būtina iš esmės pagerinti jaunosios kartos ugdymą, o mokslo žinias privalu kuo plačiau skleisti tarp įvairių luomų gyventojų.Kokių dalykų jaunąją kartą siekė mokyti Apšvietos epochos idealais tikintys edukatoriai?Kaip būtų galima nusakyti šios įstaigos įtaką XVIII a. pabaigoje Abiejų Tautų Respublikoje vykusiems procesams, keitusiems visuomenę ir valstybę?Kodėl carinės Rusijos imperija, sužlugdžiusi Abiejų Tautų Respubliką, nepanaikino Lietuvoje Edukacinės komisijos iki pat 1803 m.?Ką būtų galima laikyti svarbiausiu Tautinės edukacinės komisijos nuveiktu darbu?2023 m. gruodžio 7-8 dienomis Valdovų rūmuose įvyko tarptautinė konferencija „Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė XVIII amžiuje. Pilietis. Šeima. Edukacija.“ Kokius svarbiausius uždavinius sau kėlė šio renginio organizatoriai formuodami konferencijos programą? Kiek pavyko įgyvendinti šiuos tikslus? Kokią vietą konferencijos darbe užėmė Tautinės edukacinės komisijos istorija?Pokalbis su Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktoriaus pavaduotoja ir Lietuvos istorijos instituto mokslininke dr. Ramune Šmigelskyte-Stukiene.Ved. Aurimas Švedas(M. Požerskytės nuotr.)

KRAUPUS įvykis Vilniuje sukėlė šoko bangas kontinente ir, tam tikra prasme, inicijavo reiškinį Europoje. Savižudybė-susišaudymas, pasiglemžęs šūsnį gyvybių, vyko pačiame sostinės centre, tačiau jo pradžia - tamsiuose žmogaus proto užkampiuose. Šis podkasto epizodas - tai skaudus priminimas apie pražūtingas smurto mokykloje pasekmes ir apie aplinkybes, kurios užaugino asmenis, diena iš dienos tapusius vienos juodžiausių Vilniaus miesto akimirkų istorijos autoriais. Kokiu būdu žmogus peržengia šį makabrišką slenkstį? Kuo harceris skiriasi nuo skauto? Ir kurios aplinkybės įgalino, o netgi paskatino šį žiaurų nusikaltimą?   Iliustracija: Tiny Mischiefs Muzika: Alexander Nakarada, Guilherme Bernardes, LexinMusic, Coma-Media, UNIVERSFIELD, SamuelFrancisJohnson, Keyframe_Audio   O jei jaučiates sunkiai, NEMOKAMA pagalba suteikiama čia: „Jaunimo linija“ - 8 800 28888  Emocinė pagalba suaugusiems „Vilties linija“ - 116 123  „Pagalbos moterims linija“ - 8 800 66366 Pagalbos vyrams linija „Nelik vienas“ – 8 604 11119

Mokesčių rojus Seišeliuose, skrydžiai prezidentiniu diktatoriaus A. Lukašenkos lėktuvu, o Lietuvoje – susigrąžinti mokesčiai ir klausimai dėl dešimtmilijoninių paskolų. Toks yra vieno iš turtingiausių Baltarusijos oligarchų A.Mošenskio verslas. Lukašenkai artimo oligarcho schemą atskleidė LRT tyrimų skyriaus ir kolegų iš Islandijos bei Baltarusijos tyrimas.Latvija pradėjo specialiųjų pasienio pajėgų mokymus. Taip reaguojama į „Wagner“ samdinių atvykimą į Baltarusiją ir Lenkijai pranešus, kad du baltarusių kariniai sraigtasparniai pažeidė Lenkijos oro erdvę. Dėl incidento Varšuva paskelbė didinanti karių skaičių pasienyje, taip pat siunčianti kovinius sraigtasparnius. Rubrikoje „Aktualus klausimas“ - ar pakankamai griežtai reaguojama į „Wagner” grupuotės keliamas grėsmes?Verslo rubrikoje apie tai, kad vis daugiau žmonių darbe jaučiasi nepakankamai motyvuoti ar net emociškai išsekę.Trijų vaikų, kuriuos iš globos įstaigos savavališkai pasiėmė tėvai, istorija sukėlė daugybę aistrų. Visuomenėje kilo diskusijos, kur yra ribos tarp tėvų ir valstybės laisvių bei atsakomybių už nepilnamečius. Kokiu savo elgesiu tėvai kelia grėsmę vaikams? Ir kokiais kraštutiniais atvejais vaikai atskiriami nuo tėvų?Nigeryje įvykdytas karinis perversmas, pasak analitikų, gali turėti rimtų pasekmių stabilumui regione ir kovai su džihadistų grupuotėmis, kur Nigeris yra pagrindinis Vakarų sąjungininkas. Šalyje tęsiantis sumaiščiai, Prancūzija paskelbė apie baigtas savo ir kitų Europos Sąjungos šalių piliečių evakuacijas. Netyla ir svarstymai, ar suirute Nigeryje pasinaudos kaimyniniame Malyje veikiantys „Wagner” samdiniai.LRT Radijo premjera: duetas „KAnDIS“ Algirdas Kaušpėdas ir Viktoras Diawara pristatys dar vieną kūrinį iš naujojo albumo.Ved. Darius Matas

Mokslininkai, filosofai ir eiliniai piliečiai iki šiol nesutaria, kas yra politika. Kokiu būdu galėtume paaiškinti svarbiausius, nekintančius politiškumo elementus? Koks yra politikos santykis su kitomis gyvenimo sritimis – morale, menu, technika ir mokslu? Kodėl politikos neįmanoma paaiškinti vien moksliškai ir iš kur kyla jos artimumas estetikai? Kuo panašus politinis ir skonio sprendinys? Apie visa tai diskutuojame su politikos filosofu, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesoriumi Alvydu Jokubaičiu.Laidoje taip pat keliami klausimai apie profesoriaus Jokubaičio politinės minties raidą. Kodėl, ilgą laiką plėtojęs pozityvią politikos sampratą, pastaruoju metu jis tampa vis skeptiškesnis pačios politikos atžvilgiu? Ar tiesa, kad gyvenimo tikrumą galime aptikti tik privačioje erdvėje – savo viduje arba geriausiu atveju šeimoje, draugystėje? Iš kur kyla mūsų susvetimėjimas su politika? Galbūt apskritai politika yra antrarūšė veikla, kuriai neturėtume skirti tiek daug dėmesio ir energijos?Ved. Simas Čelutka

Doc. dr. Artūras Lukoševičius ir kun. Arnoldas Valkauskas kalba apie dvasinę ekologiją. Kas yra kerigma? Kokiu atveju krikščionybė taptų neaktuali? Kodėl priklausomybės auga? Kas yra dvasinė ekologija? Kaip susargdinama mano siela?

Populizmas egzistuojantis nuo Senovės Romos laikų, nepraranda reikšmės ir šiandien. Tuomet dalis politikų, besiremiančių žemesniųjų visuomenės sluoksnių parama, buvo vadinami populiariais, o siekę elito – optimatais. Šių dienų kontekste populizmas neabejotinai įgauna vis naujas formas ilgoje žmonijos istorijos perspektyvoje. Šias formas dažniausiai skatina pasaulio krizės ir visuomenės nusivylimai, o į judėjimus telkiamų asmenų grupės tampa vis įvairesnės. Kokiu tikslu populizmą naudoja šiuolaikiniai politikai? Kodėl šis reiškinys mūsų žodyne yra tarsi keiksmažodis? Kuo Lietuvos populistiniai judėjimai išsiskiria pasauliniame kontekste?Pokalbis su sociologu, mokslų daktaru Karoliu Jonučiu, tyrinėjusiu populizmo veikimą Lietuvos visuomenėje.Ved. Ignas Klėjus

BasketNews.lt podkastas šį kartą - gyvas. Karolis Tiškevičius, Donatas Urbonas, Jonas Lekšas ir Jonas Miklovas „Teatro klube“ Kaune gyvai krepšinio aktualijas aptarė su BN+ prenumeratoriais. Tinklalaidės partneriai: – Michaelo Jordano ir „Nike“ istoriją pasakojantis filmas „Air“. Premjera Lietuvos kino teatruose - nuo balandžio 14 d.  – Restoranai „MOMO grill“. Maisto kokybė – prioritetas, dėmesys svečiui – prievolė. MOMO Grill Klaipėdoje, Kaune, Vilniuje. Daugiau informacijos – čia.   Temos: Kas čia vyksta? (0:00); Gera ir bloga atmosfera „Žalgirio arenoje“ (5:35); Geriausias epizodas rungtynėse su „Maccabi“ (9:30); Karolis Dubajuje ir Miklovas Katare (10:40); Gintaro Krapiko pergalė ir „Žalgiriuko“ pasaka (14:58); Masinės muštynės dėl atkrintamųjų (18:30); Kokiu būdu tiek pasiekė šitas „Žalgiris“? (21:47); Tarpgalaktinio lygio „Žalgirio“ gynyba (25:13); „BasketNews“ kelionės (26:22); Evansas, Tayloras ir Lekavičius – ką atkabinti? (28:07); Kam pinigus vežtų Tiškevičius? (31:45); Kemzūros iššūkis ir dingo Kurtinaitis? (39:43); Ahmadas Caveris „Žalgiryje“ (42:38); Sirvydis vietoje Lukošiūno? (44:15); Grigonio kaina ir galimybė žaisti „Žalgiryje“ (47:50); Kiek „sasų salinų“ fanai siūlo „Žalgiriui“? (49:49); Krepšininkams negailestingi dėdės (52:46); Vyr. redaktoriaus dosnios dovanos (54:40); Ko vertas Evanso pažadas likti „Žalgiryje“? (1:00:49); Kam patikėtume lemiamą „Žalgirio“ tritaškį (1:02:02); „Green Death“ ir „Green White Boys“ santykiai (1:04:14); Tiškevičiaus lyties keitimo operacija (1:07:56); Atamanas – šoumenas ar skystablauzdis? (1:10:15); Kleiza „BasketNews“ (1:20:20); Itoudis – geras „fake'inis“ treneris (1:20:48); Elitinė Butkevičiaus gynyba (1:22:07); Komanda vien su blogiukais (1:24:07); Ar Valančiūnas pateisino savo karjeros prognozes? (1:26:42); Keistas klausimas Maksvyčiui (1:28:31); Pabaiga, kurią reikėjo iškirpti (1:30:00).

Lietuvoje kol kas neišleista nė viena grožinės literatūros knyga, pritaikyta žmonėms, turintiems intelekto negalią ar bet kokių skaitymo sunkumų. Tačiau ne už kalnų turėtų pasirodyti pirmoji – Alvydo Šlepiko romanas „Mano vardas – Marytė“.Kokiu metodu dirbama su literatūra, kad jos prasmė ir vertė nebūtų prarasta, tačiau siužetą, jausmų peripetijas ir istorinį kontekstą suprastų visi, norintys skaityti, bet dažnu atveju į rankas gaunantys tik vaikiškas knygas ir žurnalus?Apie lengvai suprantamą kalbą – su Audiosensorinės bibliotekos vadove Inga Davidoniene ir VU Filologijos fakulteto mokslininke Justina Bružaite-Liseckiene.Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta

Galime drąsiai sakyti, jog naujausios tinklalaidės pašnekovė yra pati profesionaliausia skirtingų veiklų bei įvairiausių atsakomybių žongliruotoja. Šį kartą įrašų studijoje apsilankė ne bet kas kitas, o pati „Workland“ biurų ir bendradarbystės erdvių vadovė Lietuvoje Laura Panovienė. She Is Glowing Klubo įkūrėja Dovilė besiklausydama Lauros patarimų norėjo griebti baltą popieriaus lapą ir viską fiksuoti, kadangi pašnekovė dalijosi savo karjeros užkulisiais bei vertingais patarimais, kuriuos tą pačią minutę galime imti ir praktiškai pritaikyti asmeninėje gyvenimo rutinoje. Laurą galime apibūdinti, kaip standartus laužančią moterį, vos baigusi mokyklą ji nusprendė, jog nori savo jėgas išbandyti kariuomenėje, kurioje ne tik nuolankiai sekė visas komandas, iššoko parašiutu, išmoko išardyti ginklą, bet ir turėjo galimybę susiformuoti tvirtą charakterį. Juk tarnyboje negali parodyti nei sau, nei kitiems, kad negali susitvarkyti sunkiose situacijose. „Kuomet turiu sudėtingą situaciją, geriausias mano gydytojas yra darbas, negaliu sau leisti sėdėti ir pergalvoti šimtus kartų tą pačią situaciją, aš tiesiog žinau, kad turiu įveikti užduotį, kadangi svarstymams nėra laiko.“, - pasakoja pašnekovė. Užimdama vadovės pareigas Laura susiduria su daug skirtingų atsakomybių, tačiau viena iš jos darbo etikos taisyklių, nesukurti atskirties tarp jos ir kitų darbuotojų. Ji sako, jog dažnai pasitaiko taip, kad tarp vadovo ir pavaldinių įvairiose įmonėse atsiranda didžiulis atotrūkis. Laura teigia, jog kiekviena verslininkė, kiekviena vadovė turi nebijoti atsisėsti į tą pačią užduočių valtį kartu su kolegomis, ir nesvarbu, ar užduotį reikės atlikti registratūroje, ar svarbaus susitikimo metu. Darbuotojai neturi jausti šalto ryšio. Pažadame, jog šiame pokalbyje išgirsite įkvepiančių minčių bei naudingų patarimų. Nestigs juoko, pozityvios energijos bei postūmio tobulėti! Šiame pokalbyje Tavęs laukia: Kokį laiką pašnekovė yra nusistačiusi asmeniniam tobulėjimui? Kas Laurą privertė įstoti į 5:00 valandos ryto klubą? Griežtų ribų nustatymas: ankstyva jaunystė ar pirmasis senatvės požymis? Kaip Laura tvarkėsi su kategoriškumu, kam tai kišo koją? Du vaikai, vadovės pareigos bei trys augintiniai, kaip išlaikyti balansą ir nepamiršti savęs? Kodėl pašnekovei penktadienis būdavo blogiausia diena savaitėje? Kokie keli įpročiai Laurai suformavo naują rutiną, kurios pagalba ji turi kokybišką laiką viena? Kokio klausimo susilaukė ir pati Dovilė? Kaip Laurai kilo idėja „Workland“ atidarymo proga surengti madų demonstravimą? Kokiu būdu turime parduoti idėjas savo draugams, klientams, kolegoms ar net šeimos nariams? Praktika, kuri padės pasiruošti nepatogiems investuotojų klausimams. Nori išgirsti daugiau įkvepiančių pokalbių? Prisijunk prie didžiausio verslių moterų Klubo Lietuvoje ir atrask online kursus, seminarus, privačius renginius, palaikančią bendruomenę ir begales kitų galimybių Tavo ir Tavo verslo augimui – www.sheisglowing.lt Nepraleisk tinklalaidės vedėjos Dovilės Urbanaitės patarimų verslo pradžios, vystymo, socialinės medijos ir asmeninio prekinio vardo kūrimo klausimais – www.instagram.com/dovileco She Is Glowing podcast'ą įrašome Workland verslo centre įsikūrusioje Podcast Studijoje. Tai jauki erdvė su puikia akustika ir aukštos kokybės įranga, kuria savo garso ir vaizdo įrašams gali pasinaudoti ir Tu! Daugiau informacijos ieškok www.wrkland.com/lt/sprendimai/podcast-studija

Pokalbis su Švedijoje gyvenančia ir su didžiausiomis pasaulio žiniasklaidos priemonėmis dirbančia fotografe Joey Judita Abrait apie tai, kaip siekis atrasti pasaulį bei jame gyvenančius žmones tapo pašaukimu, gyvenimo būdu ir profesija. Kokia yra moters vieta klajojančių po šalis ir žemynus bei dramatiškus įvykius fiksuojančių fotografų bendruomenėje? Kaip žvelgiant per fotoaparato objektyvą atsiskleidžia visuomenių bei valstybių gyvenimai? Kaip turint savo dispozicijoje viso labo keletą dienų ar savaitę galima įsigilinti į sudėtingas konkrečioje šalyje gyvenančių žmonių patirtis bei problemas? Kuo JAV panašios į Rusijos Federaciją? Ar kelionės po pasaulį, fotoreportažų darymas ir vizualinės antropologijos pratybos padeda geriau suprasti save ir savosios tautos tapatybę? Kada ir kaip sielvartas gali tapti kūrybos tema? Kokiu būdu ilgatrukmės trauminės patirtys įsirašo į žmonių elgseną, kūno kalbą, veidų išraiškas?Pokalbis su fotomenininke ir knygos „Book of Sorrow“ (2022) autore Joey Judita Abrait.Ved. Aurimas Švedas

Kur prasideda ir baigiasi Rusija? Pastarąjį klausimą užduoda mokslininkai, siekiantys suvokti, kaip formuojasi Maskvos užsienio politika ir kodėl ji yra būtent tokia, kokia yra. Ar 2022 m. vasario 24 ir rugsėjo 30 d. riboženkliai leidžia mums aiškiau suprasti, ką Kremliuje susitelkę žmonės laiko jų esą kuriamos Rusijos imperijos ribomis?Kokiu būdu Lietuvai pavyko tapti dviejų prestižinių geopolitinių „klubų“ – ES ir ypač NATO – nare? Kodėl Rusija nesugebėjo sutrukdyti šiems procesams? O gal – neturėjo galimybių? Arba Lietuva tiesiog praslydo tarp aštrių rifų, nes itin palankiai susiklostė konjunktūros?Kaip per trisdešimt du Nepriklausomybės metus Lietuvos politinis elitas bandė spręsti iš esmės blogų santykių su Rusija problemą? Kokios strategijos buvo kuriamos? Kokių kompetencijų iš Lietuvos užsienio politikos strategų reikalauja nauja realybė, susiklosčiusi Rusijai pradėjus antrąjį karo etapą Ukrainoje?Kiek yra teisingas apibendrinimas, jog keletą pastarųjų metų Vladimiras Putinas, patekęs į užsienio politikos akligatvį, siekdavo savo problemas išspręsti didindamas statymus ir kurdamas naujas aštrias krizes? Kokį vaidmenį šių statymų didinimo „metodikoje“ iki šiol atlikdavo baimės resurso naudojimas? Koks yra Lietuvos atsparumas šios agresyvios politikos akivaizdoje?Ar tiesa, jog iki 2022 m. rugsėjo 30 d. Rusijos Federacija turėjo manevravimo ir netgi atsitraukimo galimybę, o dabar tiek Maskva, tiek Kijevas (tiek Vakarai) įžengia į nežinomybės, improvizacijų ir ypatingos rizikos zoną?Ar yra galimybių, kad Rusijos prieš Ukrainą taps paskutiniu imperiniu karu? Kokioms aplinkybėms susiklosčius šis mūsų noras galėtų tapti realybe? Kuo prie tokio įvykių scenarijaus susiklostymo galėtų prisidėti Lietuva?Pokalbis su dviem politologais, dirbančiais Vilniaus uiversiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute – prof. Dovile Jakniūnaite ir prof. Gediminu Vitkumi.Ved. Aurimas Švedas

Nuo birželio vidurio Lietuvoje pastebimai kyla sergamumas COVID-19 liga. Praėjusią savaitę paros užsikrėtimų skaičius vidutiniškai siekė apie 400 atvejų, o šią savaitę jau peržengėme ir 600 ribą. Nors Lietuvoje koronaviruso sekoskaita laikinai sustabdyta ir konkrečių duomenų apie šalyje plintančius mutavusius variantus nėra, visgi medikų ir epidemiologų bendruomenė įsitikinusi, kad naujai COVID-19 susirgimų bangai postūmį davė naujos omikron varianto atmainos BA4 ir BA5, kurios netrukus turėtų išstumti šiuo metu vyraujantį BA2 potipį.BA4 ir BA5 povariančiai nėra visiškai nauji, jie šių metų pradžioje buvo užfiksuoti Pietų Afrikoje. Pasaulio sveikatos organizacija naujuosius BA4 ir BA5 potipius dar šių metų kovą įtraukė į stebėsenos sąrašą ir priskyrė susirūpinimą Europoje keliantiems variantams. Ką per pastaruosius šešis mėnesius, stebint šias naujas mutacijas, pavyko išsiaiškinti mokslininkams? Kokiu greičiu jos plinta, kokie šioms mutacijoms būdingi COVID-19 ligos simptomai ir kiek veiksmingos BA4 ir BA5 potipių akivaizdoje lieka vakcinos? Pokalbis su Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologu dr. Mariumi Strioga.Kitas neraminantis klausimas – kokių priemonių prieš kylančią naują COVID-19 susirgimų bangą šį kartą ketina imtis Sveikatos apsaugos ministerija? Ministerijai pavaldus Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pirmadienį išplatino rekomendacijas, kuriomis siūlo gyventojams tiesiog laikytis bendrų ir visiems žinomų prevencijos priemonių: vengti masinių susibūrimų, patalpose ir viešajame transporte dėvėti apsaugines kaukes, laikytis saugaus 2 metrų atstumo, dažnai plauti ir dezinfekuoti rankas, o visus susitikimus planuoti lauke. Tačiau gyventojus neramina, ar kylant sergamumui bus imtasi kitų, taip pat visiems gerai pažįstamų apsaugos priemonių, pavyzdžiui, ar įsibėgėjant atostogų sezonui gali sugrįžti galimybių pasas? Ar ministerijos užkulisiuose svarstomi karantino scenarijai? Pokalbis su SAM Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Jurgita Pakalniškiene.Ved. Laura Adomavičienė

Specialiųjų tyrimų tarnyba pateikė išvadas, kad Lietuvos kultūros tarybos vykdomas projektų ir stipendijų finansavimas gali būti šališkas. Kultūros taryba teigia, kad neturėjo galimybių patikslinti informacijos. Anot tarybos, dalis pastabų remiasi „neišsamia informacija“ ir pateikiamos išvados turėtų būti vertinamos atsargiai.Klaipėdos kamerinis orkestras ką tik grįžo iš savaitę trukusių gastrolių Italijoje. Ar įdomūs esame italams? Kokių įspūdžių parsivežė orkestras? Kokius Lietuvos autorius Italijoje pristatė?Šiais metais „Grammy“ statulėle apdovanotų kompozitorių ir atlikėjų, kūrusių geriausius darbus vizualinėms medijoms apžvalga.Rubrikoje „be kaukių“ dirigentas Julius Geniušas. Ar galėjo kitokiu keliu nuvilnyti jo karjera? Ką vaikystėje su broliu Petru jam yra tekę vaidinti operos teatre? Kokią įtaką pašnekovo kūrybiniame kelyje turėjo jo tėvas, dirigentas, pianistas Rimas Geniušas? Kokiu dirigentu save laiko pats Julius Geniušas? Atsakymai pokalbyje „Be kaukių“.Pakeliui su klasika. Ved. Rasa Murauskaitė ir Ignas Andriukevičius

Pokalbis apie Romo Kalantos auką ir šio žmogaus poelgio prasmę mums, gyvenantiems laisvoje Lietuvoje.Ką tikro žinome apie devyniolikmetį vaikinuką, kuris ryžosi pačiai radikaliausiai (kokia tik įmanoma) protesto formai – vardan laisvės idėjos aukodamas savo gyvybę? Ar iš egzistuojančių šaltinių galima daryti prielaidą, kiek R.Kalantos sprendimas buvo spontaniškas arba – apgalvotas, ilgai brandintas? Kaip apibrėžti pačios R. Kalantos aukos ir po to vykusių protesto demonstracijų reikšmių Kaune santykį?Kodėl R. Kalanta susideginimui pasirinko šalia Laisvės alėjos esantį Muzikinio teatro sodelį? Kaip šis įvykis maištas pakeitė Laisvės alėją?Kokiu būdu R.Kalantos ir jo sielos šauksmą atsiliepusiųjų maištas paveikė 1972-ųjų kartos istorinę vaizduotę bei tapatybę?Kiek prasminga ieškoti sąsajų tarp Kauno įvykių ir visame pasaulyje tuo metu vilnijusių jaunimo protesto bangų? O gal tokia aprėptis būtų per didelė ir derėtų telktis tik į Vidurio Rytų Europą ir mąstyti apie joje liepsnojusius gyvuosius fakelus? Ar tikrai R.Kalantos auką galima interpretuoti žvelgiat į mums, europiečiams, itin artimą Prometėjo mitą?Pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto istorikais – profesoriumi Egidijumi Aleksandravičiumi ir docentu Kastyčiu Antanaičiu.Ved. Aurimas Švedas

Enbo duetas Mykolas Jankaitis ir Rokas Grajauskas šį sykį atsakinėja į Basketnews patreonų užduotus klausimus. Šią tinklalaidę pristato 7bet: https://7bet.lt/ Temos: Rokas žaidžia POELTL gyvai (0:00); Kokiu lietuvišku maistu vaišintume Zioną? (5:00); Įvairūs „Grizzlies“ trūkumai (11:00); Kuri iš loterijos komandų turi daugiausiai šansų iššauti? (21:35); Artėjantis milžiniškas Jokičiaus kontraktas (27:40); Kuri iš NBA žiedų dar neturinčių komandų turi daugiausiai šansų juos laimėti? (29:11); Dramos Jutoje (31:50); R.I.P. Hokšila (38:16); Rytų treneriai prieš Vakarų trenerius (41:10); Ar reikia duoti maksimalų kontraktą Zionui? (46:00); Labiausiai nuvylusios XXI a. komandos (48:27); „Rise of the Lakers dynasty“ serialas (54:37).

Kaip galima prakalbinti, perprasti, patirti, konkrečios vietos dvasią arba genius loci? Kaip įsigyventi į mažo kaimelio, įsikūrusio Molėtų rajone dvasią bandė kritikas, muziejininkas, kuratorius Vidas Poškus ir dailininkas Mindaugas Skudutis, nesenai kartu išleidę knygą „Videniškiai: kunigaikščių Giedraičių žemės beieškant“? Kodėl Videniškiai yra Renesanso Lietuvoje žemėlapyje? Ar tikrai šią vietą galima pavadinti savotišku Lietuvos mikrokosmosu, atskleidžiančiu mūsų valstybės istoriją bei jos įvairiasluoksnį, skirtingas epochas apimantį paveldą? Kaip šiai erdvei virstant istoriniu peizažu pastarojo žemės lopinėlio tapatybę formavo konkretūs žmonės? Kokiu būdu iškilių, su Videniškiais siejamų asmenybių, kūryba ir joje manifestuotos idėjos išlieka aktualiomis XXI amžiuje?Ar sunku dviem skirtingoms asmenybėms sukurti vieną knygą joje apjungiant vaizdo ir teksto plotmes? Kaip patys Videniškiai paveikė rašančiojo ir piešiančiojo žmonių mąstymą bei kūrybą?Ar ši vieta iš tiesų yra savotiškas labirintas, iš kurio pasitraukti nėra lengva?Pokalbis su kritiku, muziejininku, kuratoriumi dr. Vidu Poškumi.Ved. Aurimas Švedas

Gimtadienis – jo, bet dovana, panašu, klausytojams. Balandžio 12-ąją sukaktį minėjęs grupių „Flash Voyage“ ir „Flying Saucer Gang“ narys Germanas Daškevičius pranešė apie kelerius metus ruoštus, brandintus ir pagaliau žengsiamus pirmuosius žingsnius solinės kūrybos kelyje. Gal ir užtruko, bet žengta visa pėda: vos po keletos dienų išleidžiant debiutinį singlą, jo vaizdo klipą; vos po kelių mėnesių žadant pristatyti pilnametražį studijinį įrašą „Šaltos bangos“ ir paskelbiant apie koncertą.Kūrinio „Ne toks“ premjera ir pokalbis su jo autoriumi Gamka – LRT OPUS laidoje „Dienos pulsas“.Kalbino Kristupas Naraškevičius.

Kaip elgtis su pabėgėliais: ką numato tarptautinė ir Europos Sąjungos teisė? Komentuoja Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos profesorė Lyra Jakulevičienė.Kokiu būdu ir dėl kokių priežasčių galima bankrutuoti? Apie fizinio asmens bankroto procedūrą pokalbyje su Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Stočkiene.Skyrybos gali kainuoti tūkstančius ar net dešimtis tūkstančių eurų. Nuo ko tai priklauso? Apie bylinėjimosi išlaidas šeimos bylose advokatų kontoros „Pakėnas ir partneriai“partneris, advokatas Domas Pakėnas.Ved. Artūras Matusas

Kur LDK žmonės keliavo XVI-XVIII a.? Kokius maršrutus, jų aprašymus ir sukeltus įspūdžius galima atrasti keliautojų dienoraščiuose? Kokiu tikslu, kokiam potencialiai skaitytojui jie rašyti? Kuo to meto kelinių dienoraščiai skiriasi nuo šių laidų blogerių aprašymų? Apie tai pasakoja kelionių istorikė, Lietuvos raštijos tyrėja, senųjų knygų specialistė Milda Kvizikevičiūtė. Ji taip pat pristato „Theatrum libri“, „Knygų teatrą“ – Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje veikiančią senojo dokumentinio paveldo parodą.Ved. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė ir Indrė Kaminckaitė

Kokiu būdu antropocenas tapo didžiuoju pasakojimu, kuris užpildė tiek akademinę erdvę, tiek populiariąją kultūrą, tiek ir mūsų kasdienybės plotmę? Kaip šioje epochoje, apgaubusioje mus nerimo ir netikrumo atmosfera, kinta žmogaus santykis su laiku bei erdve?Kiek antropocene pati gamta dar lieka tikrovė, o kiek – „hibridas“, utopija, vieta, į kurią mus grįžti motyvuoja nostalgija? Ką apie žmogaus santykį su gamta gali atskleisti makabriška istorija apie Kopenhagos zoologijos sode 2014-aisiais specialiai užmuštą žirafą – patiną Marių, kuris buvo viešai išskrostas, o jo kūnas padalytas į penkis gabalus ir sušertas liūtams?Kas antropocene yra žmogus, atsidūręs sužalotos ir nykstančios gamtos akivaizdoje? Kur antropoceno epochoje egzistuoja erdvė, kurioje gali skleistis viltį teikiančios utopijos?Pokalbis su filosofais doc. dr. Mintautu Gutausku ir dr. Vaiva Daraškevičiūte.Ved. Aurimas Švedas

Lietuvos slidinėjimo centrai, nepaisant sniegingos žiemos turi begalę darbo kalnų ir lygumų trasose: nuolatinės priežiūros reikalauja permaininga žiema, kuri visgi žiemos sporto entuziastų neatbaido nuo noro slidinėti.Kokia ši snieginga žiema slidininkams Lietuvos kalvotose trasose?Sukanka 70metų, kai Didžiąją Britaniją valdo karalienė Elžbieta II. Karūnuota ji 1952 metų vasario 6-ąją po to, kai mirė tėvas karalius Jurgis VI. Šiandien karalienė yra ilgiausiai valdanti monarchė Britanijos istorijoje.Svarbus atradimas lietuvių muzikos istorijai: aptiktos iki šiol niekam nežinomi vieno svarbiausių lietuvių kompozitorių – Juozo Naujalio motetai.Juodkrantės gyventojams ramybės pastaruoju metu neduoda šernai. Gyvūnai ne tik iškniso miestelio centre pasodintus šimtus tūkstančių krokų svogūnėlių, bet jau įsidrąsino žengti ir į žmonių kiemus. Specialistai aiškina, kad stebėtis tokiu reiškiniu – neverta, o išspręsti jį galima tik vienu būdu. Kokiu?Pasaulinę cepelinų dieną visi, kokiame planetos krašte bebūtų – raginami jais gardžiuotis. Būtent toks tikslas Amerikos lietuvio Juozo Vaičiūno, kurio iniciatyva, vasario pirmąjį sekmadienį visose pasaulio šalyse kviečiama švęsti cepelinų dieną. Kiek žinomi ir valgomi pasaulyje didžkukuliai?Ved. Gabija Narušytė

Kino režisierių Sergejų Loznicą be išlygų galima pavadinti istoriku, todėl laidoje kalbamasi apie jo darbo metodą: šis kūrėjas kino kalba apmąsto svarbias istorijos ir atminties temas.Kaip S. Loznica mokėsi kino režisieriaus-dokumentalisto amato? Kokius žmones jis galėtų pavadinti savo mokytojais? Kas svarbiau kuriant dokumentinį kino filmą – idėja ar scenarijus? Kaip vyksta darbas archyvuose? Ar šio darbo metu kino režisierius yra patyręs kiekvienam istorikui pažįstamą atradimo džiugesį ir nuostabos jausmą? Ar kino režisierius-dokumentalistas, savo filmuose kalbėdamas apie žiaurią, baisią, alsuojančią absoliučiu blogiu istoriją, turi siekti išlikti šaltu, emociškai neįsitraukusiu, atsiribojusiu? Kokiu būdu filme kūrėjas gali postuluoti jam svarbias idėjas ir vertybes?Kaip gimė sumanymas sukurti profesoriaus Vytauto Landsbergio portretą ir pasakojimą apie Lietuvos visuomenės kelią į Nepriklausomybės atkūrimą? Su kokiais svarbiausiais iššūkiais kurdamas paskutinįjį savo filmą „Mr. Landsbergis. Sugriauti blogio imperiją“ susidūrė kino režisierius?Pokalbis su kino režisieriumi Sergejumi Loznica.Ved. Aurimas Švedas

Šį pokalbį paskatino Vilniuje besikartojanti situacija kai skirtingų rajonų gyventojai priversti aukoti asmeninį laiką daugiabučių kiemų ir skverų gynimui nuo naujų daugiabučių projektų, kurie nepaiso gyventojų poreikio kokybiškai, sveikatą tausojančiai urbanistinei aplinkai. Sudarant gyventojams galimybę tik formaliai pareikšti pastabas jau parengtiems projektiniams pasiūlymams, miesto plėtra vykdoma anapus viešojo intereso. Kokiu būdu buvo nustatomas skirtingų rajonų gyventojų poreikis darželiams, mokykloms, sveikatos, sporto infrastruktūrai bei želdynams Vilniaus miesto bendrajame plane, pavyzdžiui, Šnipiškėse? Kokius viešojo intereso užtikrinimo mechanizmus numato Architektūros įstatymas, kuris savo tikslu skelbia viešuosius interesus atspindinčios, išliekamosios vertės turinčios aplinkos kūrimą? Ką reikia keisti teritorijų planavimo sistemoje, kad gyventojams po savo darbų nereikėtų kovoti už urbanistinės aplinkos kokybę? Šios laidos pašnekovas – Vilniaus miesto savivaldybės visuomeninės miesto planavimo komisijos pirmininkas, teismo ekspertas (sritys - teritorijų planavimo ir statinių projektavimo) Gintautas Tiškus.Laidos vedėja - miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.Diskusijas apie Vilniuje įgyvendinamus projektus galite rasti Gintauto Tiškaus administruojamoje fb grupėje „Miesto planavimo diskusijos“.

Kokiu faktu iš Lietuvos istorijos dažniausiai pasididžiuojame užsieniečiams? Kad kažkada mūsų sienos driekėsi iki Juodosios jūros ar kad dar išgyvename didžiausią laiko tarpą be karo visoje savo istorijoje? Galvojant apie pirmą lietuvišką knygą ir jos atsiradimo datą, turėtume būti visiški tamsuoliai, bet ar jau taip viskas ir buvo tamsu toje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijoje? Apie laimės receptus, kurių galime išmokti iš didžiųjų kunigaikščių, jų žmonų, žymiausių mūšių ir kitų šiandienos Lietuvai svarbių įvykių LAIMĖS DIETOJE kalbamės su istorike, Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus muziejininke Kristina Petrauske.Ved. Rimantė Kulvinskytė

Parodoje „Expo2020“ Dubajuje atidaryta fotografo Andriaus Repšio fotoparoda „Vaizduotės kelionė“. Fotografijose pati „Expo2020“ paroda, tačiau netikėtu kampu.„Umberto Eco mėgo linksmą gyvenimą, dažnai lankėsi kavinėse. Net ir jo „Rožės vardas“ parašytas smagumui“, - sakė Umberto Eco kūrybos vertėja į lietuvių kalbą Inga Tuliševskaitė. Rašytojo 90-o gimtadienio proga – pokalbis su vertėja.Savo naujoms rezidencijų programoms menininkų ieško „Sodas2123“ ir Nidos meno kolonija. Kokia rezidencijų nauda kviečiantiems meno centrams ir patiems menininkams?Susipažįstame su praėjusio amžiaus antroje pusėje tarp gospelo, soulo ir R&B grupių lyderiavusiu kolektyvu „The Impressions”.Nacionalinės premijos laureatė Agnė Narušytė galėjo tapti fizike, bet ja nepanoro būti, nes tai per lengvas kelias. Galėjo tapti smuikininke, bet pasirinko menotyrą. Apie A. Narušytės gyvenimo kelius, posūkius pokalbis „Be kaukių“.Ved. Jolanta Kryževičienė ir Marius Eidukonis

ŠVEDAI išjautė idealią progą užpulti Geriausių Tautų Respubliką. Livonija tebuvo pirmas kąsnis atliekant Lietuvos-Lenkijos žlugimo simfonijos uvertiūrą. O kol valstybę klojo lavonai dviejuose frontuose, Žygimantas III Vaza kopė į vis įspūdingesnes nekompetencijos aukštumas.   Šį kartą konfliktas su skandinavais žymėjo naują amžių pasaulio karybai. Ir šių pokyčių vėliavą nešė valdovas, išvedęs Švediją iš kontinento prieškambario, į Europos priešakį. O mūšio laukuose vietoj husarų, dažniau dundėjo karo, bado, maro ir mirties kanopos.   Kokiu būdu Radvila bandė suprovokuoti priešo puolimą? Koks buvo Sigio slaptas planas? Ir kaip karas Lietuvoje ir Lenkijoje susijęs su Trimis Muškietininkais?   Muzika ir garsai: Scott Buckley, Pixabay.com, SoundBible, BBC Sound Library, Kevin “Malicious” McLeod

Rugsėjo 8 d. Vakarų krikščionybėje yra laikoma Marijos gimimo diena. Kokiu pamaldumu Švč. Mergelei ir kodėl pasižymėjo kunigaikštis Vytautas? Koks buvo LDK žmonių santykis su stebuklingais švč. Mergelės Marijos atvaizdais? Pokalbis su menotyrininke dr. Tojana Račiūnaite.Ved. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė ir Indrė Kaminckaitė

Neseniai išleista naujausia filosofo, Lietuvos filosofijos istoriko, vertėjo, pedagogo, Vilniaus universiteto profesoriaus emerito Arūno Sverdiolo knyga „Kultūra čia ir dabar. Penkios esė“. Knygoje autorius kritiškai analizuoja Lietuvos viešosios sąmonės, žiniasklaidos, politinės ir intelektualinės kultūros būklę. Užklausdamas šiuolaikinės demokratijos prielaidas ir joje vyraujantį reliatyvizmą, A. Sverdiolas sugrąžina mus prie tokių primirštų sąvokų kaip dorybė, išmintis, skonis ir aukštoji kultūra. Kokiu pagrindu šiandien galime teigti, kad kažkas yra gerai arba blogai, išmintinga arba kvaila, kai visų nuomonės traktuojamos kaip vienodai vertingos? Kaip įmanomas kokybiškas sprendimas kultūroje, kuri pripažįsta tik kiekybę ir lygybę? Ar toks reliatyvizmas negriauna pačių visuomenės pagrindų? Samprotavimai apie šiuos ir kitus klausimus – pokalbyje su A. Sverdiolu.Ved. Simas Čelutka

Lietuvos oro uostai net patys nustebo – per pirmąjį elektroninį aukcioną lengvai pardavė pikapus, gaisrinį automobilį. Anksčiau yra prdavę senojo VIP terminalo baldus, ant kurių sėdėjo pasaulinio garso įžymybės ir valstybių vadovai, bei keleivius į lėktuvą laipinančius laiptus. Kas perka tokį nebenaudojamą oro uostų turtą?Rusnės gyventojai ant marių kranto nori paplūdimio, čia pat ketinama statyti didelį apžvalgos bokštą. Kokiu keliu toliau ketina sukti turizmas Pamaryje?Ką kuria jaunieji technikos entuziastai ir kaip jų idėjos gali pasitarnauti kovojant su Covid-19?Ved. Edvardas Kubilius

„Nemanau, kad pasibaigus karantinui ir mano vaikui grįžus į mokyklą, reikės suskubti ieškoti kokio nors prarasto laiko ar lopyti atsiradusias žinių spragas. Paskelbus karantiną mūsų mokykla tiesiog nuotoliniu būdu persikėlė į namų erdvę“, – taip sako mama Daiva, kurios 6-okė dukra, kaip ir visi kiti moksleiviai, mokosi nuotoliniu būdu. Taigi nuo ko priklauso, kiek veiksmingas nuotolinis mokymas?Viešvilės miestelyje jau trejus metus veikia ugniagesių savanorių komanda. Apie 20 vyrų pasikeisdami budi ir, jei miestelyje kyla gaisras, patys pirmieji atvyksta jo gesinti. Kiek Lietuvoje išvystytas savanorių ugniagesių tinklas? Kokiu keliu apskritai turėtų pasukti priešgaisrinė sistema?Jau šį sekmadienį per LRT TELEVIZIJĄ bus pradedamas rodyti penkių dalių mini serialas „Černobylis“. Dalis šio serialo scenų buvo filmuotos Lietuvoje. Pokalbis su serialo kūrėjais bei jais kalbinusiu kolega Ramūnu Zilniu.Ved. Karolina Panto

Kodėl Lietuvos visuomenei vertėtų leistis į intriguojančią kelionę laiko mašina ir iš naujo atrasti XVIII amžių? Kaip šios epochos pažinimas padeda mums geriau suvokti Naujųjų ir Naujausiųjų laikų Lietuvos istoriją?Kokiu būdu pastaruoju metu suintensyvėję XVIII amžiaus tyrimai keičia visuomenėje susiklosčiusius vaizdinius apie Lietuvos valstybės ir visuomenės istoriją, valstybės reformavimo ir modernėjimo procesą, pagaliau Abiejų Tautų Respublikos žlugimą?Pokalbis su Valdovų rūmų muziejaus direktoriaus pavaduotoja, Lietuvos istorijos instituto mokslininke dr. Ramune Šmigelskyte-Stukiene.Ved. Aurimas Švedas

Tema: ką kviesti į savo šventę. Kokiu svečiu būti pačiam. Nuo kada reikia pradėti ruoštis vakarėliui. Kada kviesti svečius į savo šventę. Kiek šventė turėtų trūkti. Koks turi būti šventės aprangos kodas. Šiandien pakalbėsime apie vestuves, darbo renginius, gimtadienius, įkurtuves, draugų vakarėlius. Tomas Kul. Ir Karolina Meginytė papasakos kada reikia kviesti svečius į šventę. Ar užtenka svečius pakviesti į vestuves prieš 3 mėnesius? Ar svarbu kreipti dėmesį į pakvietimo gaminimą? Šiame podcast’e Vedėjas Tomas Kul. ir vestuvių planuotoja Karolina Meginytė papasakos apie tai, kad kvietimas yra kaip šventės vizitinė kortelė, kuri nurodo, ko gali tikėtis svečiai iš šventės. Vedėjai padiskutuos apie tai ar būtina kvietime nurodyti šventės pabaigos laiką, aptars kokia turi būti šventės trukmė. Kaip nuteikti save teigiamai vakarėlio metu ar kaip įnešti daug daugiau juoko ir šypsenų į šventę ir kodėl svarbu turėti šventės idėją, o ne tiesiog susirinkti švęsti. Jeigu Jums patinka šis podcast’as, užprenumeruokite jį spausdami šią nuorodą. https://manychat.com/l1/apiesventes Raginame aktyviai komentuoti ir siūlyti temas apie kurias norėtumėte daugiau išgirsti. Mes norime, kad tai jums būtų įdomu ir naudinga! Nepraleiskite naujų podcast’ų ir sekite mus Facebook puslapyje. Podcast‘o vedėjai: Tomas Kul. ir Karolina Meginytė Garso operatorius: Titas Morkūnas Otus Sound

Seimui teikiamas kitų metų biudžetas. Ekonomistai sako, kad siūlomas biudžetas suteikia Lietuvai istorinę galimybę transformuoti ekonomiką ir užtikrinti ateities augimo potencialą, tačiau taip pat kelia rizikų, kad netinkamai panaudotos lėšos gali paskatinti ūkio perkaitimą ir infliacijos augimą. Kokiu keliu nueisime? Pokalbis su ekspertais ir į Seimą išrinktų partijų lyderiais.Ved. Deividas Jursevičius

„Boso valanda“: vadovavimo ekspertas Saulius Jovaišas ir RIMI Lietuva Personalo vadovė Dovilė Buinickaitė-Struckienė tiesioginiame eteryje kalbės apie organizacijos brangiausią turtą – darbuotojus. Labai dažnai kalbama apie klientus, jų poreikius ir apie tai, kad „klientas visada teisus“. O klientus aptarnauja organizacijos darbuotojai. Kokiu būdu sukurti pridėtinę vertę klientui, suteikiant pridėtinę vertę darbuotojui? Kodėl darbdaviui turi rūpėti darbuotojo patirtys darbo vietoje? Diskusija apie tai, kaip žodžiai ir mintys turi realizuotis, o vadovai turi parodyti, kad organizacijos pagrindas – darbuotojai.

Minima Tėvo diena. Koks vyrų vaidmuo vaikų auklėjime ir su kokiu požiūriu susiduria tėvystės atostogų išėję vyrai? Žmonės pavargo nuo kelis mėnesius trunkančio netikrumo, o bendruomenės gyvenimas apmiręs. Taip apie gyvenimą kaime karantino metu kalba Pelutavos kaimo seniūnaitė, Kėdainių pagalbos šeimai centro socialinė darbuotoja Vida Česienė. Jungtinėse Valstijose beveik dvi savaites besitęsiant protestams ir riaušėms, čia gyvenantis lietuvis Kimo Arbas pabrėžia, kad situacija Amerikos visuomenėje nesikeičia jau daug metų - Los Andžele panašaus masto masiniai protestai ir riaušės dėl tų pačių, policijos brutualumo ir rasinės nelygybės priežasčių, vyko ir prieš beveik trisdešimt metų. Vilniečiai ir miesto svečiai savaitgalį kviečiami atostogauti Italija virtusiame miesto senamiestyje. Ką žinome apie italų kultūrą, o kas tėra stereotipai? Ved. Darius Matas.

Kaip Lietuvos partizanai rinkdavo informaciją iš Vakarų? Kokių radijo stočių klausydavosi – ir ar tikrai tikėjosi, kad Vakarai ateis į pagalbą? Apie tai pasakoja Kauno miesto muziejaus istorikas, VDU doktorantas Simonas Jazavita.„Amerikos balso“ ir kitų JAV radijų transliacijos į Sovietų Lietuvą vadinamos atsvara propagandai bei vilties žinute. Taip pat dažnai teigiama, kad jos skatino ginklu priešintis okupantui bei žadėjo karinę pagalbą. Tačiau pastarasis teiginys – mitas, sako VU istorikė dr. Inga Arlauskaitė-Zakšauskienė, kuri tyrinėja JAV radijo transliacijas į Sovietų Lietuvą. Ji paaiškina, kodėl tai mitas, kodėl JAV pradėjo tokias transliacijas bei kokia žinią norėjo perduoti. Australijos tyrėjai atrado 13 megafaunos, kadaise gyvenusios šiame žemyne, rūšių – tokių kaip milžiniškos kengūros, sterbliniai liūtai ar į vilkus panašūs krokodilai. Mokslininkai taip pat išsiaiškino, kad ilgą laiką šalia jų gyveno ir žmonės. Išsamiau apie tai – VU Geologijos ir mineralogijos katedros docentas dr. Andrejus Spiridonovas.Ved. Simonas Bendžius ir Sigita Vegytė.

Kaip istoriją suvokia vaikas? Kokiu būdu apie sudėtingus praeities įvykius, reiškinius ir procesus kalbėtis su žmogumi, kuris žaidžia su lėlėmis, piešia, važinėja dviračiu, derasi su tėvais, kad jie gimtadienio proga nupirktų Playstation? Istorikams vis dar atrodo, kad svarbiausias dalykas pasakojime apie praeitį yra datos, o kas svarbiausia vaikui, žengiančiam į praeities teritoriją – paslaptys, nuotykiai, šiurpūs nutikimai, kasdienybės pasaulio keistenybės ar…? Šiuos ir kitus klausimus svarstysime su istorikais, publicistais, aktyviais visuomenės aktualijų komentatoriais Zigmu Vitkumi ir Norbertu Černiausku. Zigmas Vitkus yra parašęs „Lietuvos istoriją nuo seniausių laikų iki 21 amžiaus“, kuri skirta vaikams. Norbertas Černiauskas yra knygos „Apie šaulius, riterius ir drakonus Lietuvoje“ autorius. Ved. Aurimas Švedas

Nepaaiškinama baimė, nesugebėjimas kontroliuoti savo kūno, minčių, oro trūkumas, intensyvus širdies plakimas, ūžimas ausyse - vieni simptomų perspėjančių apie galimą panikos ataką. Kodėl kyla panikos atakos? Kaip elgtis jų metu? Kokiu ritmu kvėpuoti? Kodėl nereikia skubėti simptomus malšinti vaistais? Kodėl yra labai svarbu suvokti, kokią naudą mes iš jų gauname?Šiuos ir dar daugelį kitų klausimų 'Ai, viskas gerai...' analizavome kartu su gydytoju psichoterapeutu Eugenijumi Laurinaičiu ir savo asmenine patirtimi pasidalinusia Jurgita Gaižutyte.Support the show (https://www.patreon.com/rss?campaign=3818600&auth=e--XzCYyoZz9eAi2X3elpcmiITj4KQro)

Regionų naujienos. Šį mėnesį baigiamas dvejus metus trukęs, ketvirčio milijonų eurų vertės projektas, kuriuo atnaujintas garsaus poeto, kunigo, profesoriaus Maironio muziejus Raseinių rajone. Jaunieji ūkininkai piktinasi, kad pagal naujus Kaimo plėtros programos priemonės reglamento pakeitimus liks be papildomo 20-ties procentų intensyvumo. Kokiu pagrindu prieš baigiantis paraiškų teikimui buvo pakeistos taisyklės ir kokią įtaką tai turi jauniesiems šalies ūkininkams? Ligita ir Mindaugas Raliai – vieno didžiausio avininkystės ūkio šalyje šeimininkai. Vokietijos juodgalves auginantys ūkininkai sukūrė ekologinę grandinę, nuo ūkio iki stalo. Ved. Rūta Katkevičienė.

Labas! Čia ir vėl aš, Aurelija, ir BreakingFit naujas podkasto epizodas. O jame - dar nediskutuota tema - sunkioji atletika. Apie ją kalbame su sunkiosios atletikos atstovu, daugkartiniu Lietuvos čempionu, Europos turnyrų dalyviu, sunkiosios atletikos treneriu Mindaugu Januliu. Šiame sporte Mindaugas jau beveik 10 metų, todėl man buvo įdomu ne tik jo paklausinėti apie pačio weightliftigo plonybes, bet ir jo patirtį būnant atletu ir treneriu. Tuo labiau, kad pašnekovas treniruoja ne tik vaikus, bet ir suaugusiuosiu. Man pačiai sunkioji atletika - viena preciziškiausių sporto šakų po gimnastikos, ir ne ką lengviau perprantama tiek psichologiškai, tiek fiziologiškai. Tad daug kalbėjome apie treniravimą, varžybinį rengimą, atletų ir trenerių stipriąsias, silpnasias savybes bei įgimtus ir įgytus pranašumus. Na, o prieš tai tik noriu visiems priminti, kad vasario 1 d. laukiame jūsų seminare “Kaip sportuoti protingai”, kuris vyks sporto ir sveikatingumo studijoj “Sportis”, Ogmios mieste. Seminare kalbėsime apie tai: - Kaip ir nuo ko pradėti? - Kokį sportą geriausia pasirinkti? - Kokiu intensyvumu? - O kaip visa tai turėtų kisti laikui bėgant? - Kaip apskritai pasiekti to, kad sportas taptų gyvenimo būdu? Jei tokie klausimai kyla ir tau ar tavo artimiesiems – šis renginys skirtas būtent jums! Pats renginys yra mokamas, bet kiek - priklauso nuo jūsų. Žodžiu - kiek kas gali, tiek įmeta į dėžutę prieš renginį. Patronams, žinoma, nemokamai. Na, o dabar - paklausom podkasto!

Ką apie žmogų gali pasakyti jo parašas? Kokiu atveju reikėtų susimąstyti apie parašo keitimą? Apie tai pokalbis su grafologu Rolandu Bilinsku. Laidoje – patarimai ir apie vandenį. Ar tikrai žmogui reikia išgerti bent du litrus vandens per dieną? Ved. Giedrė Trapikaitė.

Visa tiesa apie svečius #4 Šiandien pakalbėsime apie vestuves, darbo renginius, gimtadienius, įkurtuves, draugų vakarėlius. Tomas Kul. Ir Karolina Meginytė papasakos kada reikia kviesti svečius į šventę. Ar užtenka svečius pakviesti į vestuves prieš 3 mėnesius? Ar svarbu kreipti dėmesį į pakvietimo gaminimą? Šiame podcast’e Vedėjas Tomas Kul. ir vestuvių planuotoja Karolina Meginytė papasakos apie tai, kad kvietimas yra kaip šventės vizitinė kortelė, kuri nurodo, ko gali tikėtis svečiai iš šventės. Vedėjai padiskutuos apie tai ar būtina kvietime nurodyti šventės pabaigos laiką, aptars kokia turi būti šventės trukmė. Kaip nuteikti save teigiamai vakarėlio metu ar kaip įnešti daug daugiau juoko ir šypsenų į šventę ir kodėl svarbu turėti šventės idėją, o ne tiesiog susirinkti švęsti. Jeigu Jums patinka šis podcast’as, užprenumeruokite jį spausdami šią nuorodą. https://manychat.com/l1/apiesventes Raginame aktyviai komentuoti ir siūlyti temas apie kurias norėtumėte daugiau išgirsti. Mes norime, kad tai jums būtų įdomu ir naudinga! Nepraleiskite naujų podcast’ų ir sekite mus Facebook puslapyje. Podcast‘o vedėjai: Tomas Kul ir Karolina Meginytė Garso operatorius: Titas Morkūnas Otus Sound #Tomas Kul #Vestuviuplanuotoja #KarolinaMeginyte # DJ #TitasMorkunas # KMvestuves #patarimai #visatiesaapiesventes #podkastas #svente #vestuves #podcast #podcasting #interview #newpodcast #podcastshow

Nuo šiol nauji podcasto epizodai pasieks jus penktadieniais, o naujoji penktadienio laida su daugeliui pažįstamu treneriu Liutauru Kasparavičiumi! Puikiai ištreniruotas kūnas, nuolat besišypsantis veidas, draugiškas balso tembras, bet ar tikrai mes jį taip gerai pažįstame? Mums vis tik buvo labai smalsu sužinoti ne tik apie tai, kaip sportas atsirado jo gyvenime ir kokius išbandymus teko jam atlaikyti, kol ėmėsi treniruoti kitus, bet ir Liutauro vaikystę, paauglystę, pasirinkimus ir kitą gyvenimišką patirtį. Ir tikrai ne vieno jo atsakymo buvome nustebinti! Štai keletas temų, kurias aptarėme: 1) Apie gimtąjį miestą, pasirinktas studijas ir galiausiai - savanoriavimą kariuomenėje. 2) Kada ir kodėl Liutauras iškeitė Kauną į Vilnių. 3) Kaip ir kada sportas atsirado jo gyvenime? 4) Kokias sporto šakas yra pats išbandęs ir kokias didžiausias pamokas kiekviena jų išmokė. 5) Apie sunkų paauglystės laikotarpį. 6) Apie tai, kas yra laimė ir kas vis tik jį pykdo ar liūdina. 7) Dėmesys vs privatumas. 8) Kada ir kodėl Liutauras stipriai apmažino socialinių tinklų naudojimą. 9) Kas trenerio darbe yra lengviausia, o kas sunkiausia. 10) Kokias treniruotes mieliau renkasi vesti. 11) Kalbėjome apie savęs išbandymą įvairiose varžybose, išmoktas pamokas ir baigtą “karjerą”. 12) Apie tai, kiek darbo reikia įdėti, kad atrodytų taip kaip atrodo. 13) Ką Liutauras dabar veikia ir kur jį galima rasti kaip trenerį. 14) Bei apie meilę vaikams ir asmeninius ateities planus. Visa tai ir dar daug daugiau išgirsite šiame epizode. Na, o prieš tai dar norėčiau visiems priminti, jog BreakingFit - tai ne tik podcastas! Mūsų tinklalapyje rasite jau virš 30 mokslu grįstų straipsnių įvairiomis sporto, sveikatos temomis, o gruodžio 14 dieną visų patronų laukia BreakingFit seminaras “KAIP SPORTUOTI PROTINGAI”. Seminaras skirtas žmonėms, norintiems pakeisti savo gyvenimo būdą ir pradėti gyventi aktyviau. Jeigu kyla šie klausimai: Kaip ir nuo ko pradėti? Kokį sportą geriausia pasirinkti? Kokiu intensyvumu? O kaip visa tai turėtų kisti laikui bėgant? Kaip apskritai pasiekti to, kad sportas taptų gyvenimo būdu? Šis renginys skirtas būtent tau. Seminaro metu kiekvienas dalyvis ne tik įgaus neįkainojamų žinių, bet ir: turės galimybę įsivertinti savo dabartinių fizinių galimybių ribas; galės susidėlioti individualų savo kelio pradžios planą. Detalesnė informacija renginio aprašyme! Tiesa, tam, kad ne tik tų straipsnių sparčiau daugėtų ir podcastas toliau gyvuotų, bet ir daugėtų panašių renginių, atsirastų video - kviečiu tapti BreakingFit patronais. Jau dabar projektas reikalauja nemažai išlaidų, tad pirmas surinktas lėšas būtent ten ir panaudosime, tačiau tam, kad aprėptume kuo daugiau visus dominančių temų kuo įvairesniu formatu, turime ne tik skirti visą savo laiką, bet ir plėsti komandą. Na, o BreakingFit komanda sparčiai auga ir stiprėja: prie mūsų ne tik savanoriškai prisijungė mylima kineziterapeutė Santa Povilonyte, bet ir trečio kineziterapijos kurso studentė Vytautė Melkūnaitė! Šiuo metu kaip tik paleidome Vytautės, Santos ir dėstytojo, kineziterapeuto Tomo Juraičio bendrom pajėgom ruoštą stiprų straipsnį kineziterapijos teipavimo tema. Taigi, nuveiksime tikrai daugiau darbų visų labui, tad kviečiu užsukti į Patreon.com/breakingfit ir 1 puodelį kavos per mėnesį iškeisti į žinias visam gyvenimui. O diiidelis diiidelis AČIŪ jau skrieja mūsų pirmiesiems patronams: Loretai, Tomui, Astai, Julitai, Renatai ir Erikai. AČIŪ, kad mus palaikote, remiate mūsų darbus ir tikite mūsų idėjomis! Na, ir pagaliau kviečiu klausyti naujojo epizodo. Beja, BreakingFit podcastas pasiekiamas ir per Spotify, Apple Podcasts, Google Podcasts, Stitcher ir kitose pop programėlėse.

Seimas bei Vyriausybė raginami parengti ir priimti specialų Kuršių nerijai skirtą įstatymą. Neringos savivaldybė, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija ir Valstybinė kultūros paveldo komisija kreipėsi į Seimą dėl tokio įstatymo sukūrimo. Teigiama, kad visoms Lietuvos savivaldybėms skirti bendri reglamentai netinka unikalioms Kuršių nerijos sąlygoms ir neleidžia šiam kraštui pasiekti tokio tvarkymo ir apsaugos lygio, kokio jam reikia. Kokiu atskiru įstatymu ir kaip raginama saugoti UNESCO jau globojamą Kuršių neriją?Laidoje dalyvauja: Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Evelina Karalevičienė, Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser, Neringos meras Darius Jasaitis, Seimo narys Vytautas Kernagis.Ved. Artūras Matusas.

Šalčininkų rajone sėkmingai ūkininkaujantis Aidynas Zulfijevas – Šalčininkų rajono žemdirbių asociacijos primininko Kamalo Zulfijevo sūnus. Jaunas vyras seka tėvo pėdomis. Tik pasirinko ne augalininkystę, o gyvulininkystę. Jo laikomi angusai pagal skaitlingumą užima antrąją vietą po Herefordų. Šie galvijai pasižymi ilgaamžiškumu, todėl yra pranašesni už kitas veisles. Jie nereiklūs, ištvermingi. Išvesti angusai Škotijoje, XIX amžiaus pradžioje. Šiandien jų bandos paįvairina ir Lietuvos kraštovaizdį.Tabariškėse netoli Eišiškių ūkininkaujantis Rišardas Lavcelas su žmona Lilija ėmėsi projekto, kuris garsina Tabariškių miestelį. Augalų gausa ir skoningas jų komponavimas ir žinovams atima žadą. Kas bendro, tarp Nobelio premijos ir mūsų pievose augančio pelyno. Ar galima būtų pereiti prie aplinką tausojančio biodinaminio ūkininkavimo? Kokiu tašku pasaulio žemėlapyje Lietuvą siūlo pavadinti žinomas fitoterapeutas Virgilijus Skirkevičius? Laidos vedėja Nijolė Baronienė.

Menotyrininko Ernesto Parulskio komentaras apie Liublino unijos palikimą šiandien. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Prasideda Tarptautinis gatvės teatro festivalis „SPOT“. Kokios erdvės „pasiduoda“ gatvės teatrui ir kuo pasižymi šiuolaikinis gatvės teatras? Pokalbis studijoje su viena iš festivalio organizatorių Giedre Putramentaite.Prieš mėnesį į pirmąjį posėdį susirinko Lietuvos dizaino taryba. Kokius tikslus ir uždavinius išsikėlė tarybos nariai? Kodėl Lietuva iki šiol neturėjo dizaino politikos ir strategijos? Kokiu dizainu išsiskiria Lietuvos kūrėjai? Išsamiai – Dizaino tarybos pirmininkė, asociacijos „Dizaino forumas“ valdybos narė Audronė Drungilaitė ir viena tarybos narių, Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos valdybos narė Eglė Opeikienė.„Klasikos enciklopedija“: režisierius Sergejus Paradžanovas.Ved. Austėja Kuskienė.

Artėja Europos kultūros sostinės forumas. Šis didžiulis tarptautinis renginys yra skirtas aptarti kultūros lauko situaciją šiuolaikinėje Europoje. Forumo tema šiemet – „Žmogiškasis faktorius”. Ką ir kaip kultūros procesuose lemia kiekvienas iš mūsų. Kokiu būdu mes kiekvienas esame savo šalies kultūros atstovai. Kaip veikia kultūros diplomatija? Laidoje svečiuosis Kultūros sostinės forumo vadovė Ana Čižauskienė.Ved. Rytis Zemkauskas.

Kalbėsime apie miestą, kaip vietą gyventi. Kas sukuria jaukumą ir patogumą? Kaip miestų vadovų sprendimai atsiliepia žmonių laimei? Kaip mūsų savijautą keičia mažmožiai, kurių net nepastebime? Kokiu būdu miestas yra gyvas organizmas? Ar mokame miestą pritaikyti visiems, pačių įvairiausių poreikių gyventojams? Kaip miestą jaučia tie, kurie negali jo matyti?Laidos svečiai: filosofas Algirdas Davidavičius ir pianistė Silvija Beatričė PetkevičiūtėVed. Rytis Zemkauskas.

Yra įprasta manyti, kad modernusis menas suprantamas ir vertinamas tik žinovų tarpe. Neretai galima išgirsti ir pačius menininkus ar meno kritikus sakant, kad šiuolaikinis menas reikalauja pasiruošimo, apsiskaitymo ir aktyvaus domėjimosi. Ar tikrai taip yra? Kokiu būdu galima pristatyti modernųjį meną plačiajai miesto visuomenei? O kaip miestelio bendruomenė? Kas būna kai modernaus šokio trupė atvyksta į bendruomenės šventę?Laidos svečiai Lietuvos šokio informacijos centro direktorė Gintarė Masteikaitė ir Zapyškio kultūros centro renginių organizatorė Karolina Žemaitytė.Ved. Rytis Zemkauskas.

Kiek istoriko amatas yra panašus į detektyvo darbą, kuomet tenka imtis sudėtingų praeities siužetų tyrimo?Kokiu būdu žurnalistei, rašytojai ir istorikei Gražinai Sviderskytei pavyko „atrakinti” svarbiausias „Lituanicos“ paslaptis, glūdinčias istorijos, atminties ir mito sferose?Kokie trys „Lituanicą“ galinčios ištikti nelaimės pranašai temdė horizontą dar prieš prasidedant Stepono Dariaus (Jucevičiaus) ir Stasio Girėno (Girskio) skrydžiui? Kokie penki svarbiausi žmonės tapo mito apie „Soldino miško paslaptis“ kūrėjais? Kaip „Lituanicos“ žūtimi ciniškai pasinaudota sovietmečiu ir kodėl ši atminties klastotės skleidžiama radiacija mus veikia iki šiol? Kokias prasmes „Lituanicos“ istorija, apvalyta nuo sovietinio mito apnašų, teikia mūsų dabarčiai?Pokalbis su žurnaliste, rašyta ir istorike Gražina Sviderskyte.Ved. Aurimas Švedas.

Ar gali būti, kad Europos tautas kaip tik labiau vienija Šopenas, Šopenhaueris, Škėma, Šagalas ir Šo, nei Šengeno erdvė ar bendroji valiuta? Kokiu būdu Europos Sąjunga yra visų pirma kultūrų sąjunga, pagrįsta bendromis europietiškosios civilizacijos tradicijomis? Iš kur kyla niekuo nepagrįsti svaičiojimai apie nacionalinių kultūrų „naikinimą” ES? Kaip Lietuva turtina savo kultūrą ES dėka?Kalbėsime apie Europos Sąjungą kaip kultūros projektą su „Kauno – Europos kultūros sostinės" programos kuratore Ana Čižauskiene ir Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovu Arnoldu Pranckevičiumi.Ved. Rytis Zemkauskas.

Mokslininkai baigė tirti, kaip beicuotas rapsas veikia bičių šeimas. „Penktadienio pašnekesiai“. Jaunieji šalies ūkininkai siekia įteisinti medicininių kanapių auginimą. Kokiu instrumentu laisvalaikiu groja Labanoro regioninio parko specialistas? Ved. Darius Švenčionis.

Mokslininkai baigė tirti, kaip beicuotas rapsas veikia bičių šeimas. „Penktadienio pašnekesiai“. Jaunieji šalies ūkininkai siekia įteisinti medicininių kanapių auginimą. Kokiu instrumentu laisvalaikiu groja Labanoro regioninio parko specialistas? Ved. Darius Švenčionis.

Vasarį Europą užplūdus neįprastai šaltiems, sausiems ir saulėtiems orams, padidėjo oro tarša šalies miestuose. Lietuvos visuomenės sveikatos specialistai dėl didelės kietųjų dalelių koncentracijos net ragino lauke dėvėti kaukes arba, esant galimybei, išvis likti namuose. Duomenys rodo, kad normas viršijanti oro tarša – daugumos Europos miestų problema, kurios nespręsdami sumokame savo gyvenimo metais. Pagrindiniu kaltininku išlieka transportas, nors naujausi mokslo tyrimai atskleidžia, kad mūsų plaučiams kenkia ir švariu kuru laikomas biokuras.Kokiu oru kvėpuoja Lietuvos miestų gyventojai ir ko galėtume pasimokyti iš švariausių miestų konkursuose vis pirmaujančių skandinavų?

Vasarį Europą užplūdus neįprastai šaltiems, sausiems ir saulėtiems orams, padidėjo oro tarša šalies miestuose. Lietuvos visuomenės sveikatos specialistai dėl didelės kietųjų dalelių koncentracijos net ragino lauke dėvėti kaukes arba, esant galimybei, išvis likti namuose. Duomenys rodo, kad normas viršijanti oro tarša – daugumos Europos miestų problema, kurios nespręsdami sumokame savo gyvenimo metais. Pagrindiniu kaltininku išlieka transportas, nors naujausi mokslo tyrimai atskleidžia, kad mūsų plaučiams kenkia ir švariu kuru laikomas biokuras.Kokiu oru kvėpuoja Lietuvos miestų gyventojai ir ko galėtume pasimokyti iš švariausių miestų konkursuose vis pirmaujančių skandinavų? Autorė Vaida Pilibaitytė.

Vatikano vedamajame – CNS žurnalistės Cindy Wooden apybraiža „Gelbėkite visas gyvybes, priešinkitės mirties bausmei“. Kokiu tikslu Vilniaus arkivyskupijos Caritas ėmėsi koncertų organizavimo šv. Kotrynos bažnyčioje pasakos šios organizacijos atstovė Žavinta Pašiulevičė. Užsienio spaudos apžvalgoje Giedrius Tamaševičius pristatys ir komentuos atspindėtas religines temas.

Vatikano vedamajame – CNS žurnalistės Cindy Wooden apybraiža „Gelbėkite visas gyvybes, priešinkitės mirties bausmei“. Kokiu tikslu Vilniaus arkivyskupijos Caritas ėmėsi koncertų organizavimo šv. Kotrynos bažnyčioje pasakos šios organizacijos atstovė Žavinta Pašiulevičė. Užsienio spaudos apžvalgoje Giedrius Tamaševičius pristatys ir komentuos atspindėtas religines temas.

Kokia yra reali verslo grupių įtaka Lietuvos politikams?Visose demokratinėse šalyse baiminamasi pernelyg didelio „pinigų maišų“ poveikio politiniams procesams. Ne išimtis ir Lietuva. Koks interesų grupių vaidmuo Lietuvos politinėje sistemoje? Ar į nevyriausybines organizacijas ir asociacijas susibūrę piliečiai turi teisę legaliai daryti įtaką valdžios politiniams ir teisėkūriniams sprendimams? Kokiu laipsniu yra naudinga ir kokiu žalinga verslo grupių įtaka politikams? Ir kokiu būdu tokia veikla yra mūsų šalyje teisiškai reguliuojama ir kontroliuojama?Laidoje dalyvaus „Transparency International“ Lietuvos skyriaus projektų vadovė Rugilė Trumpytė, Seimo narys Vytautas Bakas, Europos Parlamento narys Valentinas Mazuronis.

Kokia yra reali verslo grupių įtaka Lietuvos politikams?Visose demokratinėse šalyse baiminamasi pernelyg didelio „pinigų maišų“ poveikio politiniams procesams. Ne išimtis ir Lietuva. Koks interesų grupių vaidmuo Lietuvos politinėje sistemoje? Ar į nevyriausybines organizacijas ir asociacijas susibūrę piliečiai turi teisę legaliai daryti įtaką valdžios politiniams ir teisėkūriniams sprendimams? Kokiu laipsniu yra naudinga ir kokiu žalinga verslo grupių įtaka politikams? Ir kokiu būdu tokia veikla yra mūsų šalyje teisiškai reguliuojama ir kontroliuojama?Laidoje dalyvaus „Transparency International“ Lietuvos skyriaus projektų vadovė Rugilė Trumpytė, Seimo narys Vytautas Bakas, Europos Parlamento narys Valentinas Mazuronis.

„Gamta – visų namai˜˜“:Kaip kas rūpinasi vasara ir savo šeimomis? Vilkai savo namuose. Kokiu samčiu kabinsime liepų medų?

„Gamta – visų namai˜˜“:Kaip kas rūpinasi vasara ir savo šeimomis? Vilkai savo namuose. Kokiu samčiu kabinsime liepų medų?

STT krėtė parlamentarą V. Gapšį, istorijoje figūruoja ir MG Baltic. Vilniuje žuvo 2 metų berniukas, iškritęs per 9 aukšto langą. Kaip saugoti vaikus? JAV ir dalis ES šalių nepritaria EK pirmininko vizitui į Rusiją. Meksikos pareigūnai per operaciją išlaisvino pagrobtą futbolininką Alaną Pulidą. Kokiu ritmu teka gyvenimas Laukuvos miestelyje, kai per avariją žuvo net trys vietos gyventojai?

Ar Briuselis sieks reanimuoti Rytų partnerystės politiką? Rytų partnerystės politiką ES vykdo jau kelerius metus, bet be ypatingos sėkmės. Iki šiol trukdė ir kietas Kremliaus pasipriešinimas, ir pačios ES nenuoseklumas.Vis dėlto paaiškėjo, kad Briuselis savo tikslų neatsisako – kaip tik šią savaitę ES užsienio reikalų ministrai paskelbė, jog susivienijusios Europos santykiai su Rytų kaimynėmis bus ir toliau stiprinami. Kokiu būdu tai bus daroma? Ir ko tikimasi pasiekti? Ir ką čia veiks Lietuva, kurios užsienio politikos prioritetų sąraše Rytų partnerystė užima reikšmingą vietą?Diskusijoje dalyvaus politologas Saulius Spurga, ambasadorius ypatingiems pavedimams Žygimantas Pavilionis, Rytų geopolitikos studijų centro analitikas Vytautas Keršanskis.

Kai geriausias sprendimas – atsisveikinti. Keista, bet neretai išsiskiria partneriai, kuriems kartu gyventi ir gyventi, tačiau, o siaube, niekaip palikti vienas kito nepajėgia besidraskantys kasdieniuose konfliktuose, kovojantys aršius tarpusavio karus ar partizanines kovas. Kokia čia paslaptis?Kaip atpažinti ženklus, kad santykiai neturi geros, prasmingos ateities? Kokiu būdu laiku pasitraukti iš ryšio, kol jis dar nesusargdino šio ryšio dalyvių? Kuo skiriasi sveiki ir liguisti santykiai?

Kai geriausias sprendimas – atsisveikinti. Keista, bet neretai išsiskiria partneriai, kuriems kartu gyventi ir gyventi, tačiau, o siaube, niekaip palikti vienas kito nepajėgia besidraskantys kasdieniuose konfliktuose, kovojantys aršius tarpusavio karus ar partizanines kovas. Kokia čia paslaptis?Kaip atpažinti ženklus, kad santykiai neturi geros, prasmingos ateities? Kokiu būdu laiku pasitraukti iš ryšio, kol jis dar nesusargdino šio ryšio dalyvių? Kuo skiriasi sveiki ir liguisti santykiai?

„Manasis aš“: ko iš tiesų reikia muzikai išgirsti? Muzikos prirašyta tiek, kiek suskaičiuoti niekada negalėtume. O jei pridėsime dar ir improvizacijas, kada nors skambėjusias šioje žemėje, jei skaičiuosime ir kada nors duše skambėjusias dainas - muzika taps nesuvokiamos aprėpties reiškinys. Vis dėlto ne kiekviena kompozicija pasiekia žmogų, ir ne tie patys kūriniai pasiekia skirtingų kultūrų žmones. Ko reikia muzikai iš tiesų išgirsti? Kokiu būdu natos iš popieriaus prisibeldžia iki žmogaus sielos?

„Manasis aš“: ko iš tiesų reikia muzikai išgirsti? Muzikos prirašyta tiek, kiek suskaičiuoti niekada negalėtume. O jei pridėsime dar ir improvizacijas, kada nors skambėjusias šioje žemėje, jei skaičiuosime ir kada nors duše skambėjusias dainas - muzika taps nesuvokiamos aprėpties reiškinys. Vis dėlto ne kiekviena kompozicija pasiekia žmogų, ir ne tie patys kūriniai pasiekia skirtingų kultūrų žmones. Ko reikia muzikai iš tiesų išgirsti? Kokiu būdu natos iš popieriaus prisibeldžia iki žmogaus sielos?

„Politikų šūkius reikia skaityti ne vien pažodžiui, bet kaip ir gerą eilėraštį vertėtų šiek tiek interpretuoti patiems. Labai dažnai rinkiminiuose šūkiuose parodoma ne tik, ką žada vienas ar kitas politikas, bet ir ką tas politikas galvoja apie rinkėjus. O iš to, ką jis galvoja apie mus, galime spręsti, koks jis yra ir kaip vertina save...“- suprasti viešąją ervdę užplūdusią rinkiminę atributiką moko viešųjų ryšių specialistas Mykolas Katkus. Kokiu būdu gauti informacijos apie politikus ir jų deklaruojamas idėjas, kokios pagrindinės rinkimų politikos temos, kodėl politikai kartais būna visiškai nutolę nuo realybės, kokios rinkėjų pažiūrų sistemos ir ką gali visagalė reklama – apie visa tai pasakos paskaitos lektorius - ryšių su visuomene bendrovės „VRP|Hill&Knowlton“ direktorius M.Katkus.

„Politikų šūkius reikia skaityti ne vien pažodžiui, bet kaip ir gerą eilėraštį vertėtų šiek tiek interpretuoti patiems. Labai dažnai rinkiminiuose šūkiuose parodoma ne tik, ką žada vienas ar kitas politikas, bet ir ką tas politikas galvoja apie rinkėjus. O iš to, ką jis galvoja apie mus, galime spręsti, koks jis yra ir kaip vertina save...“- suprasti viešąją ervdę užplūdusią rinkiminę atributiką moko viešųjų ryšių specialistas Mykolas Katkus. Kokiu būdu gauti informacijos apie politikus ir jų deklaruojamas idėjas, kokios pagrindinės rinkimų politikos temos, kodėl politikai kartais būna visiškai nutolę nuo realybės, kokios rinkėjų pažiūrų sistemos ir ką gali visagalė reklama – apie visa tai pasakos paskaitos lektorius - ryšių su visuomene bendrovės „VRP|Hill&Knowlton“ direktorius M.Katkus.