Podcasts about justino marcinkevi

Jau visai netrukus Alytaus miesto teatro scenoje išvysite spektaklį-koncertą vaikams „Voro vestuvės (Voro veseilia)“ (rež. Andra Kavaliauskaitė). Tikrai taip, ne tik vestuvės, bet ir veseilia ir tai, ne klaida, o bandymas priminti, kaip svarbu puoselėti, o ne sarmatytis savos šnektos. Electro-folk spektaklį-koncertą šeimai „Voro vestuvės (Voro veseilia)” pagal po paties pavadinimo Justino Marcinkevičiaus poemą kuria puikiai alytiškiams pažįstama režisierė Andra Kavaliauskaitė. Tiesa, pati režisierė nėra dzūkė. „Voro vestuvės“, anot režisierės, turės savą ypatingą spalvą, nes tekstas yra išverstas į dzūkų tarmę ir visa tai bus papasakota per muzikinę kalbą, elektroniką ir folklorą, prisijaukinant, kas kartais atrodo, sena.

Susipažįstame su publikacijomis kultūors tema.Kaip buvo sudaromi karinių mūšių pavadinimai?Lietuvos nacionalinis muziejus atidaro dvi parodas – „Neišspręsta kompozicija. Antrasis pasaulinis karas sovietų Lietuvos dailėje“ ir „Laiko šukės ir aidai. Sovietinė cenzūra Rimanto Dichavičiaus kūryboje“.Ar lankyti Lietuvos dvarus paskatino žaidimas „Pažinkime Lietuvos dvarus“?Rašytojų sąjunga surengė viešą diskusiją dėl Justino Marcinkevičiaus paminklo. Kokias nuomones buvo galima išgirsti?„Kompozitorius yra trečiasis filmo autorius“, – sako vienas žymiausių šių dienų kino muzikos kūrėjų Alexanderis Desplat, dažnai lyginamas su Johnu Williamsu.Buvusi Vilniaus senojo teatro vadovė Olga Polevikova apskundė konkursą teatro vadovo pareigoms užimti, Kultūros ministerija taip pat dalyvauja teisminiame procese dėl Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovo konkurso skaidrumo. Kokia politinė atsakomybė tenka kultūros ministrui dėl ne pirmo knkurso, kurio skaidrumu abejojama?Karoliniškių mikrorajono kieme bus galima išvysti režisierės Kamilės Gudmonaitės operos-dramos „Ledynai“ adaptaciją.Ved. Marius Eidukonis

Ryšiais su Rusijos spectarnybomis apkaltinta Baltarusijos aktyvistė Olga Karač žada teisybės ieškoti teisme. Ji kategoriškai atmeta visus teiginius apie bendradarbiavimą su Rusijos žvalgyba, bet pripažįsta, pavasarį dėl to buvusi įspėta. Pasak Karač, Lietuvos saugumas suklydo visur, kur tik buvo galima suklysti ir persekioja ne tuos baltarusius, kuriuos reikėtų.Lietuvos bankas teigia, kad mokesčių pertvarką inicijuojanti Vyriausybė, daugeliu atvejų pasirinko tinkamas priemones. Tačiau impulsas ekonomikai bus tik trumpalaikis, o inicijuojama reforma sumažins paskatas dirbti savarankiškai.Tęsiasi diskusijos dėl poeto Justino Marcinkevičiaus įamžinimo jo vardo skvere Vilniuje, šalia Lietuvos rašytojų sąjungos. Jos būstinėje šį klausimą aptarti šiandien susirinko literatūrologai, istorikai, architektai ir kitų sričių specialistai.Kultūros ministro sudaryta komisija, išnagrinėjusi Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos vadovo Audriaus Valotkos pasisakymus viešoje erdvėje, nutarė jam skirti pastabą.Ved. Andrius Kavaliauskas

Įdomūs istoriniai ir kiti įvairūs faktai apie Mindaugo karūnavimo dieną.Vilniaus universiteto botanikos sodo muziejuje liepos 5–7 d. veiks gėlių paroda „Lelija Mindaugo karūnai“.Kaip Valstybės dieną švenčia Ukrainos lietuviai?„Baltijos baleto teatro“ dramos šokio spektaklis „Mindaugas“ pagal Justino Marcinkevičiaus poemą.Valstybės diena kitaip: policijos pareigūnų ir motošaulių žygis motociklais per Lietuvą.Apie veiklą Lietuvoje ir liepos 6-ąją diriguojamą Amilcare Ponchielli operą „Lietuviai“ kalbamės su svečiu iš Ukrainos nacionalinės operos, dirigentu Mykolu Diadiura.Pokalbis apie patriotizmo ir nacionalizmo sankirtą bei skirtį šiandien. Dalyvauja Gintautas Mažeikis, Inga Vinogradnaitė.Ved. Gerūta Griniūtė ir Urtė Karalaitė

Naujoje„Klausiame daktaro“ serijoje – pokalbis su VU TSPMI docente Nerija Putinaitę apie šį rudenį pasirodžiusią knygą „Skambantis molis: Dainų šventės ir Justino Marcinkevičiaus trilogija kaip sovietinio lietuviškumo ramsčiai“. Joje autorė analizuoja sovietinio tautiškumo specifiką bei retai pastebimą sovietmečio įtaką mūsų tautiškumo simboliuose.

Kaip apie lyčių stereotipus ir lytiškumą kalbėti mokyklose? O kaip kalbama dabar? Ir kaip lytiškumo temos atspindimos įvairiose medijose? Kalbėsime su ekspertais.Kodėl kančia ir skausmas – nuolatiniai lietuviško patriotizmo palydovai? Tokį klausimą VU TSMPI docentė Nerija Putinaitė kelia savo naujausioje monografijoje „Skambantis molis. Dainų šventės ir Justino Marcinkevičiaus trilogija kaip sovietinio lietuviškumo ramsčiai.“ Apie sovietinius bruožus patriotizme ir kaip savo suvokimą apie patriotizmą atnaujinti, kalbėsime studijoje.Ved. Živilė Kropaitė.

Lietuvybė sovietmečiu: filosofę Neriją Putinaitę, knygos "Skambantis molis: Dainų šventės ir Justino Marcinkevičiaus trilogija kaip sovietinio lietuviškumo ramstis" kalbina Julius Sasnauskas.

Vidurnakčio lyrikoje Justino Marcinkevičiaus eiles skaito Vytautas Paukštė.

Vidurnakčio lyrikoje Justino Marcinkevičiaus eiles skaito Vytautas Paukštė.

Justino Marcinkevičiaus ,,Vėjo pasaka“ iš rinktinės ,,Laukinė kriaušė“. Ši knyga įtraukta į reikšmingiausių lietuvių autorių knygų vaikams šimtuką. Vaidina aktoriai Jokūbas Bareikis, Sonata Visockaitė, Mindaugas Capas, Larisa Kalpokaitė, Jonas Braškys ir Miglė Greičiuvienė. Režisierė Inga Tamulevičienė, garso režisierė Eglė Jarmolavičiūtė.

Vidurnakčio lyrikoje Justino Marcinkevičiaus eiles skaito Gytis Lukšas.

Vidurnakčio lyrikoje Justino Marcinkevičiaus eiles skaito Gytis Lukšas.

Vidurnakčio lyrikoje Justino Marcinkevičiaus eiles skaito Gytis Lukšas.

Vidurnakčio lyrikoje Justino Marcinkevičiaus eiles skaito Gytis Lukšas.

„Iš tų laikų, ko gero, labiausiai prisimena nuoga tikrovė. Jokios vertikalės, vien horizontalė. Labai keistas laikotarpis“, – sako knygą apie paskutinį XX amžiaus dešimtmetį išleidęs Kęstutis Šapoka.Vilniaus socialektu parašytas ir iš daugybės autentiškų paskutinio XX amžiaus dešimtmečio kasdienybės detalių nuaustas Kęstučio Šapokos apysakų romanas „Pušis, kuri juokėsi“ jau sulaukė nemažai prieštaringų vertinimų. Ir dėl pavadinimo, ir dėl kalbos, ir formos dalykų.Kęstutis Šapoka rašė knygą apie savo kartą ir savo Vilnių, kurio nerado kitų lietuvių autorių knygose. Autorius savotiškai perinterpretuoja Justino Marcinkevičiaus apysaką tuo pačiu pavadinimu. Matomiausia šiuos du kūrinius siejanti gija – miestiečių jaunuolių ieškojimai, tas amžiaus etapas, kai gyvenimas dar neįsispraudė į aiškius ir prognozuojamus siužetus. Tik Kęstučio Šapokos jaunuoliai iš kito socialinio sluoksnio, balansuojantys ant asocialumo ribos, besiverčiantys trumpalaikiais darbais, įsiveliantys į kiemų ir rajonų reikalus. O pats Vilnius ne Katedros aikštė ir Gedimino prospektas, ne turistiniais maršrutai, o atokesni ir niūresni rajonai.Knygos veiksmas vyksta pirmoje dvidešimto amžiaus dešimtojo dešimtmečio pusėje, prisimename kai kuriuos visuomeninius to meto įvykius, bet daug didesnę dalį užima to meto buities, ekonomikos, gyvensenos detalių rekonstravimas.Laidoje su autoriumi kalbėsimės apie tai, kodėl dabar dešimtasis dešimtmetis mums tapo toks svarbus ir įdomus, kodėl jis dažnai atrodo juokingas, kas per tuos metus pasikeitė, o kas išliko nepakitę mūsų visuomenėje. Kuo autoriui patrauklus amerikietiškas „purvinasis realizmas“ ir rusiška „černucha“? Kodėl tas laikas atrodo „tikresnis“, negu šiandiena?Ved. Rimantas Kmita.

„Iš tų laikų, ko gero, labiausiai prisimena nuoga tikrovė. Jokios vertikalės, vien horizontalė. Labai keistas laikotarpis“, – sako knygą apie paskutinį XX amžiaus dešimtmetį išleidęs Kęstutis Šapoka.Vilniaus socialektu parašytas ir iš daugybės autentiškų paskutinio XX amžiaus dešimtmečio kasdienybės detalių nuaustas Kęstučio Šapokos apysakų romanas „Pušis, kuri juokėsi“ jau sulaukė nemažai prieštaringų vertinimų. Ir dėl pavadinimo, ir dėl kalbos, ir formos dalykų.Kęstutis Šapoka rašė knygą apie savo kartą ir savo Vilnių, kurio nerado kitų lietuvių autorių knygose. Autorius savotiškai perinterpretuoja Justino Marcinkevičiaus apysaką tuo pačiu pavadinimu. Matomiausia šiuos du kūrinius siejanti gija – miestiečių jaunuolių ieškojimai, tas amžiaus etapas, kai gyvenimas dar neįsispraudė į aiškius ir prognozuojamus siužetus. Tik Kęstučio Šapokos jaunuoliai iš kito socialinio sluoksnio, balansuojantys ant asocialumo ribos, besiverčiantys trumpalaikiais darbais, įsiveliantys į kiemų ir rajonų reikalus. O pats Vilnius ne Katedros aikštė ir Gedimino prospektas, ne turistiniais maršrutai, o atokesni ir niūresni rajonai.Knygos veiksmas vyksta pirmoje dvidešimto amžiaus dešimtojo dešimtmečio pusėje, prisimename kai kuriuos visuomeninius to meto įvykius, bet daug didesnę dalį užima to meto buities, ekonomikos, gyvensenos detalių rekonstravimas.Laidoje su autoriumi kalbėsimės apie tai, kodėl dabar dešimtasis dešimtmetis mums tapo toks svarbus ir įdomus, kodėl jis dažnai atrodo juokingas, kas per tuos metus pasikeitė, o kas išliko nepakitę mūsų visuomenėje. Kuo autoriui patrauklus amerikietiškas „purvinasis realizmas“ ir rusiška „černucha“? Kodėl tas laikas atrodo „tikresnis“, negu šiandiena?Ved. Rimantas Kmita.

Vidurnakčio lyrikoje Justino Marcinkevičiaus eiles skaito Vytautas Paukštė.

Vidurnakčio lyrikoje Justino Marcinkevičiaus eiles skaito Vytautas Paukštė.

Vidurnakčio lyrikoje Justino Marcinkevičiaus eiles skaito Vytautas Paukštė.

Vidurnakčio lyrikoje Justino Marcinkevičiaus eiles skaito Vytautas Paukštė.

Vidurnakčio lyrikoje Justino Marcinkevičiaus eiles skaito Vytautas Paukštė.

Vidurnakčio lyrikoje Justino Marcinkevičiaus eiles skaito Vytautas Paukštė.

Vidurnakčio lyrikoje Justino Marcinkevičiaus eiles skaito Vytautas Paukštė.

Vaikų radijo teatre premjera – Justino Marcinkevičiaus ,,Vėjo pasaka“ iš rinktinės ,,Laukinė kriaušė“. Ši knyga įtraukta į reikšmingiausių lietuvių autorių knygų vaikams šimtuką. Vaidina aktoriai Jokūbas Bareikis, Sonata Visockaitė, Mindaugas Capas, Larisa Kalpokaitė, Jonas Braškys ir Miglė Greičiuvienė. Režisierė Inga Tamulevičienė, garso režisierė Eglė Jarmolavičiūtė.

Vidurnakčio lyrikoje Justino Marcinkevičiaus eiles skaito Vytautas Paukštė.

Dešinieji siekia įstatymu įpareigoti nukelti likusius sovietmečio paminklus ir visus kitus viešus komunistinius objektus. Anot jų, aiški įstatymo tvarka pabaigtų audringas kovas. Anot kairiųjų, priešingai – įstatymas skirtas visuomenei priešinti, o ne telkti. Taip, kaip yra parašytas, jis uždraustų net Algirdo Brazausko ar Justino Marcinkevičiaus atminimą. Diskusijoje dalyvauja konservatorius Laurynas Kaščiūnas, socialdemokratas Liutauras Gudžinskas, filosofė TSPMI docentė Nerija Putinaitė.Vilniaus gatvėse pakalbintų žmonių nuomonės.

Dešinieji siekia įstatymu įpareigoti nukelti likusius sovietmečio paminklus ir visus kitus viešus komunistinius objektus. Anot jų, aiški įstatymo tvarka pabaigtų audringas kovas. Anot kairiųjų, priešingai – įstatymas skirtas visuomenei priešinti, o ne telkti. Taip, kaip yra parašytas, jis uždraustų net Algirdo Brazausko ar Justino Marcinkevičiaus atminimą. Diskusijoje dalyvauja konservatorius Laurynas Kaščiūnas, socialdemokratas Liutauras Gudžinskas, filosofė TSPMI docentė Nerija Putinaitė.Vilniaus gatvėse pakalbintų žmonių nuomonės.

Vidurnakčio lyrikoje Justino Marcinkevičiaus eiles skaito Vytautas Paukštė.

Vidurnakčio lyrikoje Justino Marcinkevičiaus eiles skaito Vytautas Paukštė.

Vidurnakčio lyrikoje Justino Marcinkevičiaus eiles skaito Gytis Lukšas.

Vidurnakčio lyrikoje Justino Marcinkevičiaus eiles skaito Vytautas Paukštė.

Vidurnakčio lyrikoje Justino Marcinkevičiaus eiles skaito Vytautas Paukštė.

Vidurnakčio lyrikoje Justino Marcinkevičiaus eiles skaito Vytautas Paukštė.

Vidurnakčio lyrikoje Justino Marcinkevičiaus eiles skaito Vytautas Paukštė.

Vidurnakčio lyrikoje Justino Marcinkevičiaus eiles skaito Vytautas Paukštė.

Vidurnakčio lyrikoje Justino Marcinkevičiaus eiles skaito Vytautas Paukštė.

Justino Marcinkevičiaus tekstus skaito Audrius Daukša,laidą parengė Giedrius Genys.

Justino Marcinkevičiaus tekstus skaito Audrius Daukša,laidą parengė Giedrius Genys.

Vidurnakčio lyrikoje Justino Marcinkevičiaus eiles skaito Vytautas Paukštė.

Justino Marcinkevičiaus nuotaikinga,eiliuota pasaka. Įrašyta 1963m.

Knygų redaktorė Donata Linčiuvienė„Darbas „Vagoje“ buvo ir gyvenimo teatras, ir gyvenimo realybė – reikėjo plaukti. Jei rašytojas, su kuriuo dirbdavom, būdavo giminingų pažiūrų ar lankstus, tuos rifus aplenkdavom“, – sako knygų redaktorė Donata Linčiuvienė, redagavusi žymiausių sovietmečio rašytojų – tarp jų ir Juozo Baltušio, Justino Marcinkevičiaus, Juozo Grušo, Broniaus Radzevičiaus – knygas. D. Linčiuvienė (g. 1938 m.) – Sorbonos universiteto daktaro, tarpukariu vienintelio Baltijos šalyse diplomuoto sociologo Prano Dielininkaičio dukra, Vilniaus universitete baigė lietuvių kalbą ir literatūrą, dirbo leidyklose „Mintis (1962-1969 m.), „Vaga“ (Valstybinės grožinės literatūros leidykla, 1969-1994 m), o nuo 1994-ųjų – Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, kur redagavo Balio Sruogos, Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės raštus. 2008-aisiais ji tapo pirmąja premijos „Auksinė lupa“ laureate.Kaip pasakoja D. Linčiuvienė, sovietmečio redaktoriams tam, kad nenuskęstų, reikėjo ne tik numanyti, kur išsidėstę cenzūros rifai, bet ir jausti povandenines politikos sroves, o kartais plukdyti ir nusivylimo ar depresijos prislėgtus rašytojus. Nepaisant įtampos ir absurdo, redaktorė sako savo darbą mylėjusi, „kaip ir likę 90 proc. „Vagos“ darbuotojų“. „Dabar daugiausiai prisimenu, kas buvo linksma, smagu, kaip antai dainavimą su kolegėmis įkurtame ansamblyje „Purienos“, – sako redaktorė. Nepaisant suprastėjusios regos, tekstus ji taiso iki šiol – tik jau tokius, kurie jai labiausiai patinka, t.y. muzikologijos veikalus ir vertimus iš prancūzų kalbos.

Knygų redaktorė Donata Linčiuvienė„Darbas „Vagoje“ buvo ir gyvenimo teatras, ir gyvenimo realybė – reikėjo plaukti. Jei rašytojas, su kuriuo dirbdavom, būdavo giminingų pažiūrų ar lankstus, tuos rifus aplenkdavom“, – sako knygų redaktorė Donata Linčiuvienė, redagavusi žymiausių sovietmečio rašytojų – tarp jų ir Juozo Baltušio, Justino Marcinkevičiaus, Juozo Grušo, Broniaus Radzevičiaus – knygas. D. Linčiuvienė (g. 1938 m.) – Sorbonos universiteto daktaro, tarpukariu vienintelio Baltijos šalyse diplomuoto sociologo Prano Dielininkaičio dukra, Vilniaus universitete baigė lietuvių kalbą ir literatūrą, dirbo leidyklose „Mintis (1962-1969 m.), „Vaga“ (Valstybinės grožinės literatūros leidykla, 1969-1994 m), o nuo 1994-ųjų – Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, kur redagavo Balio Sruogos, Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės raštus. 2008-aisiais ji tapo pirmąja premijos „Auksinė lupa“ laureate.Kaip pasakoja D. Linčiuvienė, sovietmečio redaktoriams tam, kad nenuskęstų, reikėjo ne tik numanyti, kur išsidėstę cenzūros rifai, bet ir jausti povandenines politikos sroves, o kartais plukdyti ir nusivylimo ar depresijos prislėgtus rašytojus. Nepaisant įtampos ir absurdo, redaktorė sako savo darbą mylėjusi, „kaip ir likę 90 proc. „Vagos“ darbuotojų“. „Dabar daugiausiai prisimenu, kas buvo linksma, smagu, kaip antai dainavimą su kolegėmis įkurtame ansamblyje „Purienos“, – sako redaktorė. Nepaisant suprastėjusios regos, tekstus ji taiso iki šiol – tik jau tokius, kurie jai labiausiai patinka, t.y. muzikologijos veikalus ir vertimus iš prancūzų kalbos.

Vidurnakčio lyrikoje Justino Marcinkevičiaus eiles skaito Vytautas Paukštė.

Prienų apylinkės pilnos netikėtumų. Vien tik apie Nemuno kilpas galima pasakoti valandų valandas. Nuostabioje gamtoje tarsi susilieji su pasauliu ir tampi maža jo dalimi.Laidoje mėginsime atskleisti neįprastai gražią Prienus supančią gamtą, ten gyvenančių ir kuriančių žmonių pasaulėžiūrą ir pasaulėvoką.Kelionę pradėsime nuo Birštono lankytojų centro, kurame mus pasitiks Nemuno kilpų regioninio parko kultūrologė Ramutė Milušauskienė. Po to važiuosime į Žvėrinčiaus mišką, susitiksime su medžio drožėju Algimantu Sakalausku, pasivaikščiosime po Prienų parką, pasigrožėsime medžio drožybos darbų ansambliu, aplankysime Prienų lankytojų centrą, Prienų Justino Marcinkevičiaus viešąją biblioteką, kurioje įrengtas poeto memorialinis kambarys ir nuvyksime į jo tėviškę Važatkiemyje.Ekskursiją veda kultūrologė Ramutė Milušauskienė.

Prienų apylinkės pilnos netikėtumų. Vien tik apie Nemuno kilpas galima pasakoti valandų valandas. Nuostabioje gamtoje tarsi susilieji su pasauliu ir tampi maža jo dalimi.Laidoje mėginsime atskleisti neįprastai gražią Prienus supančią gamtą, ten gyvenančių ir kuriančių žmonių pasaulėžiūrą ir pasaulėvoką.Kelionę pradėsime nuo Birštono lankytojų centro, kurame mus pasitiks Nemuno kilpų regioninio parko kultūrologė Ramutė Milušauskienė. Po to važiuosime į Žvėrinčiaus mišką, susitiksime su medžio drožėju Algimantu Sakalausku, pasivaikščiosime po Prienų parką, pasigrožėsime medžio drožybos darbų ansambliu, aplankysime Prienų lankytojų centrą, Prienų Justino Marcinkevičiaus viešąją biblioteką, kurioje įrengtas poeto memorialinis kambarys ir nuvyksime į jo tėviškę Važatkiemyje.Ekskursiją veda kultūrologė Ramutė Milušauskienė.

Vidurnakčio lyrikoje Justino Marcinkevičiaus eiles skaito Vytautas Paukštė.

Justino Marcinkevičiaus poema „Heroika, arba Prometėjo pasmerkimas”. Režisierė Elena Baltrukonytė. Įrašyta 1991m.

Justino Marcinkevičiaus poema „Heroika, arba Prometėjo pasmerkimas”. Režisierė Elena Baltrukonytė. Įrašyta 1991m.

Vidurnakčio lyrikoje Justino Marcinkevičiaus eiles skaito Gytis Lukšas.

Vidurnakčio lyrikoje Justino Marcinkevičiaus rinktinės "Pasivaikščiojimas rudenį" eiles skaito Gytis Lukšas.

Vidurnakčio lyrikoje Justino Marcinkevičiaus eiles skaito Vytautas Paukštė.

Justino Marcinkevičiaus trijų dalių giesmė „Mažvydas”. Režisierius Henrikas Vancevičius. Įrašyta 1977m.

Justino Marcinkevičiaus trijų dalių giesmė „Mažvydas”. Režisierius Henrikas Vancevičius. Įrašyta 1977m.

Justino Marcinkevičiaus trijų dalių giesmė „Mažvydas”. Režisierius Henrikas Vancevičius. Įrašyta 1977m.

Justino Marcinkevičiaus trijų dalių giesmė „Mažvydas”. Režisierius Henrikas Vancevičius. Įrašyta 1977m.

Justino Marcinkevičiaus trijų dalių giesmė „Mažvydas”. Režisierius Henrikas Vancevičius. Įrašyta 1977m.

Justino Marcinkevičiaus trijų dalių giesmė „Mažvydas”. Režisierius Henrikas Vancevičius. Įrašyta 1977m.

Justino Marcinkevičiaus trijų dalių giesmė „Mažvydas”. Režisierius Henrikas Vancevičius. Įrašyta 1977m.

Justino Marcinkevičiaus trijų dalių giesmė „Mažvydas”. Režisierius Henrikas Vancevičius. Įrašyta 1977m.

Justino Marcinkevičiaus trijų dalių giesmė „Mažvydas”. Režisierius Henrikas Vancevičius. Įrašyta 1977m.

Justino Marcinkevičiaus trijų dalių giesmė „Mažvydas”. Režisierius Henrikas Vancevičius. Įrašyta 1977m.

Justino Marcinkevičiaus trijų dalių giesmė „Mažvydas”. Režisierius Henrikas Vancevičius. Įrašyta 1977m.

Justino Marcinkevičiaus dešimties giesmių drama „Katedra”. Režisierius Henrikas Vancevičius. Įrašyta 1976m.

Justino Marcinkevičiaus dešimties giesmių drama „Katedra”. Režisierius Henrikas Vancevičius. Įrašyta 1976m.

Justino Marcinkevičiaus dešimties giesmių drama „Katedra”. Režisierius Henrikas Vancevičius. Įrašyta 1976m.

Justino Marcinkevičiaus dešimties giesmių drama „Katedra”. Režisierius Henrikas Vancevičius. Įrašyta 1976m.

Justino Marcinkevičiaus dešimties giesmių drama „Katedra”. Režisierius Henrikas Vancevičius. Įrašyta 1976m.

Justino Marcinkevičiaus dešimties giesmių drama „Katedra”. Režisierius Henrikas Vancevičius. Įrašyta 1976m.

Justino Marcinkevičiaus dešimties giesmių drama „Katedra”. Režisierius Henrikas Vancevičius. Įrašyta 1976m.

Justino Marcinkevičiaus dešimties giesmių drama „Katedra”. Režisierius Henrikas Vancevičius. Įrašyta 1976m.

Justino Marcinkevičiaus dešimties giesmių drama „Katedra”. Režisierius Henrikas Vancevičius. Įrašyta 1976m.

Justino Marcinkevičiaus dešimties giesmių drama „Katedra”. Režisierius Henrikas Vancevičius. Įrašyta 1976m.

Vidurnakčio lyrikoje Justino Marcinkevičiaus eiles skaito Vytautas Paukštė.

Vidurnakčio lyrikoje Justino Marcinkevičiaus eiles skaito Gytis Lukšas.

Vidurnakčio lyrikoje Justino Marcinkevičiaus eiles skaito Gytis Lukšas.

Vidurnakčio lyrikoje Justino Marcinkevičiaus eiles skaito Vytautas Paukštė.

Vidurnakčio lyrikoje Justino Marcinkevičiaus eiles skaito Vytautas Paukštė.

Vidurnakčio lyrikoje Justino Marcinkevičiaus eiles skaito Vytautas Paukštė.

Vidurnakčio lyrikoje Justino Marcinkevičiaus eiles skaito Vytautas Paukštė. Įrašas 1995 m.

Vidurnakčio lyrikoje Justino Marcinkevičiaus eiles skaito Vytautas Paukštė. Įrašas 1995 m.

Vidurnakčio lyrikoje Justino Marcinkevičiaus eiles skaito Vytautas Paukštė.

Vidurnakčio lyrikoje Justino Marcinkevičiaus eiles skaito Vytautas Paukštė.

Vidurnakčio lyrikoje Justino Marcinkevičiaus eiles skaito Vytautas Paukštė.

Vidurnakčio lyrikoje Justino Marcinkevičiaus eiles skaito Vytautas Paukštė.

Justino Marcinkevičiaus drama-poema „Mindaugas”. Režisierius Henrikas Vancevičius. Įrašyta 1974 m.

Justino Marcinkevičiaus drama-poema „Mindaugas”. Režisierius Henrikas Vancevičius. Įrašyta 1974 m.

Justino Marcinkevičiaus drama-poema „Mindaugas”. Režisierius Henrikas Vancevičius. Įrašyta 1974 m.

Justino Marcinkevičiaus drama-poema „Mindaugas”. Režisierius Henrikas Vancevičius. Įrašyta 1974 m.

Justino Marcinkevičiaus drama-poema „Mindaugas”. Režisierius Henrikas Vancevičius. Įrašyta 1974 m.

Justino Marcinkevičiaus drama-poema „Mindaugas”. Režisierius Henrikas Vancevičius. Įrašyta 1974 m.

Justino Marcinkevičiaus drama-poema „Mindaugas”. Režisierius Henrikas Vancevičius. Įrašyta 1974 m.

Justino Marcinkevičiaus drama-poema „Mindaugas”. Režisierius Henrikas Vancevičius. Įrašyta 1974 m.

Laida skirta poeto Justino Marcinkevičiaus gimimo 80-mečiui paminėti.Rašytojo eiles skaito aktorius Henrikas Kurauskas.

Laida skirta poeto Justino Marcinkevičiaus gimimo 80-mečiui paminėti.Rašytojo eiles skaito aktorius Henrikas Kurauskas.

Laida skirta poeto Justino Marcinkevičiaus 80-čiui.

Laida skirta poeto Justino Marcinkevičiaus 80-čiui.

Laida skirta poeto Justino Marcinkevičiaus gimimo 80-mečiui. Ištraukas iš rašytojo kūrybos skaito aktorius Henrikas Kurauskas.

Laida skirta poeto Justino Marcinkevičiaus gimimo 80-mečiui. Ištraukas iš rašytojo kūrybos skaito aktorius Henrikas Kurauskas.

Šiandien laidoje kalbėsime apie Justino Marcinkevičiaus eilėraščių knygą „Naktį užkluptas žaibo ”. Leidėjas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.

Šiandien laidoje kalbėsime apie Justino Marcinkevičiaus eilėraščių knygą „Naktį užkluptas žaibo ”. Leidėjas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.