Podcasts about nerija putinaite

Lietuvoje jau kurį laiką stebime pastangas normalizuoti sovietmetį: kultūros lauke gajus įsitikinimas „ir tada dirbome Lietuvai“, kai kurie istorikai atvirai romantizuoja sovietinę kasdienybę ir netgi Lietuvos sovietinę nomenklatūrą, heroizuojami tokie tarybiniai rašytojai kaip J. Marcinkevičius, o represijų nepatyrusio jaunimo tarpe plinta sovietmečio egzotizavimo tendencija. Atrodo, kad šių nuostatų niekaip nekoreguoja net ir Rusijos-Ukrainos karo realybė. Todėl rodosi aktualu apie tai ir toliau diskutuoti.Laidoje svarstomi klausimai: iš kur kyla bandymai normalizuoti sovietmetį? Kodėl vis mažiau kalbama apie santvarkų skirtumus, totalitarizmo prigimtį? Kas yra „tautinis komunizmas“? Kaip įgalinti atviresnį požiūrį į save, savo veikimo ir galvojimo įpročius? Apie tai diskutuojame su filosofe, istorike, VU TSPMI docente dr. Nerija Putinaite.Ved. Simas Čelutka

Pokalbis su kultūros istorike Nerija Putinaite. Pasak pašnekovės, Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio atsiradimo priežastys, tikslai ir vaidmuo atkuriant valstybingumą yra smarkiai mitologizuoti. Tam tikrais atvejais Sąjūdis pranoko pats save. Aplinkybės klostėsi Lietuvos naudai. Išlaisvintų emocijų jūroje susiformavo įsitikinimas, kad esame tauta.Laidos redaktorius Julius Sasnauskas

Ką naujo apie sovietinio laikotarpio Lietuvos visuomene sužinome, skaitydami Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kroniką?Girdėsite antrąją pokalbio dalį su dr. Nerija Putinaite ir filosofo Vytauto Ališausko komentarą.Redaktorius Julius Sasnaukas

Ką naujo apie sovietinio laikotarpio Lietuvos visuomene sužinome, skaitydami „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“? Pokalbis su VU TSPMI docente dr. Nerija Putinaite.Ved. Julius Sasnaukas

Kodėl europietiškumas šiandien nemenkos Lietuvos visuomenės dalies išgyvenamas kaip priedas prie tikrosios ir autentiškosios lietuviškos savivokos ar net kaip lietuviškajai tapatybei priešingas bei pavojingas darinys? Ar įmanomas lietuviškosios tautinės tapatybės ribų ir pozityviųjų europietiškumo prasmių suartėjimas?Kiek ir kaip Rusijos Federacijos karas Ukrainoje skatina Europos visuomenės ir Bendrijos politinio elito savistabos bei savivokos procesus? Kaip šį karą ir su juo susijusias grėsmes Ukrainai bei Europai padeda suvokti totalitarizmo studijos bei resentimento sovietinei civilizacijai kritinis apmąstymas? Kaip reikia (ir ateityje) reikės Europos Sąjungai reikės elgtis su Rusijos Federacija, kurios veiksmai meta iššūkį visam Vakarų normatyviniam pasaulėvaizdžiui?Kokius diplomatine prasme svarbiausius iššūkius teko spręsti XX-XXI a. sandūroje Lietuvai siekiant prisijungti prie Europos Sąjungos? Kokius tikslus turėtume sau iškelti rengdamiesi 2027 metais įvyksiančiam Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai? Į kokius dalykus reikėtų kreipti dėmesį galvojant apie Lietuvos buvimą pokarinėje Europos Sąjungoje?Kokia bus Europos ateitis ir ko ta ateitis nori iš mūsų?Pokalbis su filosofe, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių bei politikos mokslų instituto docente Nerija Putinaite bei diplomatu, buvusiu Lietuvos nuolatiniu atstovu Europos Sąjungoje Ryčiu Martikoniu.Ved. Aurimas Švedas

Gegužės mėnuo gausus datų, susijusių su Europa. Minėjome 17-ąsias įstojimo į Europos Sąjungą metines ir tuojau turėsime pirmą pilnamečių kartą, kuri bus gimusi ir užaugusi ES ir kuriai narystė ES veikiausiai atrodys tiesiog kaip duotybė. Taip pat minėjome ir Europos dieną prisimindami 1950 metais paskelbtą Schumano deklaraciją. Tuomet Paryžiuje pasakytoje kalboje Prancūzijos užsienio reikalų ministras Robertas Schumanas išdėstė idėją apie Europos politinio bendradarbiavimo poreikį siekiant užtikrinti, kad karas tarp Europos tautų taptų neįsivaizduojamu dalyku.Filosofės Nerijos Putinaitės knyga „Trys lietuviškosios Europos“ pasirodė 2014 metais, kai Lietuva minėjo narystės ES dešimtmetį. Knygos pratarmėje autorė klausė: „Kas kliudo jaustis esant visaverčiais europiečiais? Kodėl europietiškumas kai kada išgyvenamas kaip priedas prie tikrosios ir autentiškosios lietuviškos savivokos ar net kaip jai priešingas? Kodėl vis dar „grįžtame“ į Europą, ir kada šis grįžimas baigsis? Kas yra Europa, kuri mums būtų prasminga, sava ir verta pastangų?“ Kaip nuo to laiko pakito atsakymai į šiuos klausimus? Apie visa tai – pokalbis su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto mokslininke filosofe Nerija Putinaite.Ved. Donatas Puslys

Laisvė yra viena pagrindinių dvasinių Vakarų civilizacijos atramų, tačiau kiekviena epocha turi vis iš naujo atsakyti į klausimą: kaip suprantame laisvę ir kur yra jos ribos? Mūsų gyvenamuoju laikotarpiu šį klausimą stipriai užaštrino koronaviruso pandemija ir jos suvaldymui įvesti žmonių laisvės suvaržymai, ypač karantinas. Kaip atrasti pusiausvyrą tarp asmens laisvės ir bendrojo gėrio? Koks yra laisvės ir kitų mums svarbių idealų santykis? Kas, be pandemijos, Lietuvoje šiandien kelia didžiausią grėsmę laisvei? Šiuos ir kitus aktualius klausimus svarstome kartu su filosofe, kultūros istorike, Vilniaus universiteto dėstytoja Nerija Putinaite.Ved. Simas Čelutka

Kaip žlugusių politinių režimų fotografija apmąstoma šiuolaikiniame dokumentiniame kine? Ką ir kaip pasakoja nuotraukos iš šeimos albumo ir vaizdai, užfiksuoti represinių struktūrų? Kaip archyvai aktualizuojami šiuolaikiniame mene ir kine? Kokie galios santykiai konstruojami žvelgiant į kūnus fotografijose ir dainų šventėse? Apie tai ir naują dr. Natalijos Arlauskaitės knygą „Nuožmi taika: žlugusių režimų fotografija dokumentiniame kine“ kalbamės su jos autore ir filosofe dr. Nerija Putinaite.Ved. Laima Kreivytė

Naujoje„Klausiame daktaro“ serijoje – pokalbis su VU TSPMI docente Nerija Putinaitę apie šį rudenį pasirodžiusią knygą „Skambantis molis: Dainų šventės ir Justino Marcinkevičiaus trilogija kaip sovietinio lietuviškumo ramsčiai“. Joje autorė analizuoja sovietinio tautiškumo specifiką bei retai pastebimą sovietmečio įtaką mūsų tautiškumo simboliuose.

Pokalbio su knygos"Skambantis molis" autore Nerija Putinaite-antra dalis. Laidą parengė Julius Sasnauskas.

Praėjusią savaitė paaiškėjo Nacionalinės koncertų salės, „Tautos namų„ architektūrinio konkurso nugalėtojas. Aptarsime laimėjusį projektą.Šią vasarą Kultūros ministerija pirmą kartą parengė Kultūros politikos pagrindų įstatymo projektą. Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija teigia, kad į jų pasiūlymus nebuvo atsižvelgta. Ji ir kitos 11 asociacijų pasirašė raštą, kuriame dėsto, kad su įstatymo projektu nesutinka. Laidoje — asociacijos pirmininkė Živile Diawara ir valdybos narys Vygintas Gasparavičius.Žiniasklaidoje pasirodžius pranešimams apie tai, kad Lietuvos paštas parduos 1893 metais statytą ir į Kultūros vertybių registrą įtrauktą Klaipėdos centrinio pašto pastatą, imta svarstyti, kas bus su jo bokšte įsikūrusi karilionu. Iš Klaipėdos pasakoja Česlovas Burba.Antradienį Lukiškių aikštėje pastatytas Laisvės kalvos maketas – tai 2017 metais konkursą laimėjusio skulptoriaus Andriaus Labašausko projektas. Kaip jaučiasi skulptorius, kurio idėjos dvejus metus realizuoti neleidžia nesibaigiantys teismo procesai, o prie pastatyto maketo būriuojasi protestuotojai? Apie tai su Andriumi Labašausku kalba Rita Giniūtė.Lietuvos Humanitarinių mokslų Raudonoji knyga -- taip vadinasi studija apie humanitarinių mokslų padėtį Lietuvoje. Su knygos autoriais dr. Nerija Putinaite ir dr. Vytautu Ališausku kalbėjosi Birutė Rutkauskaitė.Po Antrojo Pasaulinio karo žydų muzikos tradicija klezmer praktiškai išnyko. Etnomuzikologas Darius Bagdonavičius tyrinėja tai, kaip skambėjo Lietuvos žydų vakarėliai prieš karą. Ir kartu su grupe „Rakija Klezmer Orkestar“ bando atkurti lietuviško klezmer skambesį.Medijų kritiko Karolio Klimkos komentaras apie MO muziejaus tvorą.Vitos Ličytės parengta pasaulio kultūros apžvalga.Birutė Letukaitė — tarptautinio festivalio ir to paties pavadinimo teatro AURA įkūrėja ir vadovė, stebuklingomis aplinkybėmis sovietmečiu uždraustą modernųjį šokį atradusi kaunietė studijoje pasidalino ir istoriniais festivalio epizodais, ir šios scenos menų tendencijomis. Su ja kalbėjosi Kotryna Lingienė.Ved. Adomas Zubė.

Skelbiami akcijos „Metų knygos rinkimai“ geriausių knygų penketukai. Juos pristato komisijos nariai Kęstutis Urba ir Neringa Butnoriūtė. Vilniuje prasideda tarptautinis teatro festivalis „Sirenos“, šiemet pasitinkantis šūkiu „Ryšio klaida“ ir kviečiantis nepasiduoti manipuliacijoms. Apie festivalį – su „Sirenų“ meno vadove Kristina Savickiene. „Kultūra spaudos puslapiuose“. Kaip komunikacijos specialistė Brigita Miežiūnienė atrado pašaukimą dirbti lietuvių kalbos mokytoja? Pristatyta Lietuvos humanitarinių mokslų raudonoji knyga. Kokį vaidmenį visuomenėje vaidina humanitariniai mokslai ir kaip gerinti jų kokybę? Ar tikrai humanitariniams mokslams gresia išnykimas? Apie tai – su VU TSPMI doc. Nerija Putinaite ir VU Filologijos fakulteto prof. Vytautu Ališausku.Ved. Birutė Rutkauskaitė.

Turbūt ne vienam karts nuo karto tenka išgirsti, kad Lietuvos moksleiviai iš vieno ar kito dalyko olimpiados grįžo su medaliais. Kaip vyksta pasaulinės olimpiados, pasikalbėsime su ką tik iš geografijos olimpiados grįžusisias lietuviais.Lietuvos humanitarinių mokslų raudonoji knyga. Knyga tokiu pavadinimu ryt bus pristatoma Seime. O kodėl raudonoji knyga ir kas gresia humanitariniams mokslams dabar kalbamės su trimis knygos autoriais, jų yra ir daugiau: Seimo nariu Mantu Adomėnu, VU TSPMI docente Nerija Putinaite, ir VU Istorijos fakulteto dekanu, profesoriumi Rimvydu Petrausku. Ved. Rūta Kupetytė.

Valstybės dieną minėsime šventiškai: seksime Dainų šventės dalyvių eitynes nuo Katedros aikštės iki Vingio parko, o studijoje kalbėsimės apie Lietuvos identitetą.Kokią įtaką šiandienai turi Mindaugo karūnavimas? Kiek prie valstybės valdymo prisidėjo karalienė Morta? Apie tai papasakos prof. Rimvydas Petrauskas.Menotyrininkės Jūratės Tutlytės klausime, kodėl Kaunas nori atsikratyti Laikinosios sostinės etiketės.Kaip per šimtmetį pasikeitė lietuvių mentalitetas, pasikalbėsime su knygos „Lietuvio kodas“ autoriumi Gediminu Kulikausku.Su Donatu Pusliu, Milda Venckute ir Pauliumi Leščinsku aiškinsimės, kokią Lietuvą mato jaunoji karta.Ką mums reiškia Dainų šventė ir kiek ji turi keistis? Apie tai diskutuosime su Vytautu Miškiniu, Dainiumi Vaičekoniu ir Nerija Putinaite.Ved. Birutė Rutkauskaitė, Adomas Šimkus, Lukas Kivita.

Valstybės dieną minėsime šventiškai: seksime Dainų šventės dalyvių eitynes nuo Katedros aikštės iki Vingio parko, o studijoje kalbėsimės apie Lietuvos identitetą.Kokią įtaką šiandienai turi Mindaugo karūnavimas? Kiek prie valstybės valdymo prisidėjo karalienė Morta? Apie tai papasakos prof. Rimvydas Petrauskas.Menotyrininkės Jūratės Tutlytės klausime, kodėl Kaunas nori atsikratyti Laikinosios sostinės etiketės.Kaip per šimtmetį pasikeitė lietuvių mentalitetas, pasikalbėsime su knygos „Lietuvio kodas“ autoriumi Gediminu Kulikausku.Su Donatu Pusliu, Milda Venckute ir Pauliumi Leščinsku aiškinsimės, kokią Lietuvą mato jaunoji karta.Ką mums reiškia Dainų šventė ir kiek ji turi keistis? Apie tai diskutuosime su Vytautu Miškiniu, Dainiumi Vaičekoniu ir Nerija Putinaite.Ved. Birutė Rutkauskaitė, Adomas Šimkus, Lukas Kivita.

Ar Dainų šventė – gyvybingas ir inspiruojantis reiškinys, ar paveldo objektas, kuris kelia nuobodulį? „Muzikiniame pastiše“ apie šventę istoriškai, ideologiškai ir emocingai klabėsime su muzikologe Vytaute Markeliūniene, filosofe Nerija Putinaite ir kompozitoriumi, chorvedžiu bei rokeriu Vaclovu Augustinu. Veda Jūratė Katinaitė.

Ar Dainų šventė – gyvybingas ir inspiruojantis reiškinys, ar paveldo objektas, kuris kelia nuobodulį? „Muzikiniame pastiše“ apie šventę istoriškai, ideologiškai ir emocingai klabėsime su muzikologe Vytaute Markeliūniene, filosofe Nerija Putinaite ir kompozitoriumi, chorvedžiu bei rokeriu Vaclovu Augustinu. Veda Jūratė Katinaitė.

Pokalbis su filosofe, politikos veikėja Nerija Putinaite ir kultūrologu, diplomatu Vytautu Ališausku apie tai kaip ,kodėl ir kam yra nepriklausoma Lietuva.

Pokalbis su filosofe, politikos veikėja Nerija Putinaite ir kultūrologu, diplomatu Vytautu Ališausku apie tai kaip ,kodėl ir kam yra nepriklausoma Lietuva.

Kodėl evangelikų liuteronų kunigų – M.Mažvydo ir K. Donelaičio – kūryba buvo paranki sovietinei ideologijai? Pokalbis su Vilniaus evangelikų liuteronų parapijos pirmininke filosofijos dr. Nerija Putinaite. Redaktorė Jūratė Kuodytė.

Kodėl evangelikų liuteronų kunigų – M.Mažvydo ir K. Donelaičio – kūryba buvo paranki sovietinei ideologijai? Pokalbis su Vilniaus evangelikų liuteronų parapijos pirmininke filosofijos dr. Nerija Putinaite. Redaktorė Jūratė Kuodytė.