Podcasts about katalik

Katalikų pasaulis sveikina naują popiežių Leoną 14-ąjį. Bažnyčios vadovu pirmą kartą išrinktas amerikietis Robertas Prevostas. Čikagoje gimęs dvasininkas kardinolu tapo vos prieš porą metų, tačiau, kad taps pirmuoju popiežiumi amerikiečiu, išgirdo dar būdamas vaikas.Naujasis popiežius yra Augustinų religinio ordino narys, daugiau nei dešimtmetį šiam ordinui jis ir vadovavo. Ką reikėtų žinoti apie Augustinų ordiną?Estijos Narvos mieste prie Rusijos pasienio pakabintas plakatas su dvigubu Vladimiro Putino ir Adolfo Hitlerio portretu. Su LRT RADIJO bendradarbiu Estijoje Vaidu Matulaičiu kalbamės apie gegužės 9-osios minėjimą šioje šalyje.O minintiems Pergalės dieną prie įėjimo į Antakalnio kapines Vilniuje visuomenininkai dalijo prezervatyvus. Prorusiškai nusiteikę teisėsaugai žinomi asmenys kapinėse viešai apgailestavo, kad negali demonstruoti sovietinės simbolikos, aukštino rusiją ir linkėjo jai pergalės.Vilniuje atidaryti dar vieni grupinio gyvenimo namai žmonėms su negalia.Ved. Agnė Skamarakaitė

Katalikų pasaulis turi naują popiežių – Leoną XIV-ąjį, arba kitaip - iš Jungtinių Valstijų kilusį Robertą Prevostą. Kokių jo žingsnių ir darbų laukiama, ar tai kompromisas kardinolų konklavoje? Su kokiais iššūkiais susidurs naujasis pontifikas?Šį savaitgalį Vilnius kviečia į vienuoliktąjį architektūros festivalį „Open House“. Duris atveria daugiau kaip 50 išskirtinių sostinės architektūros objektų. Aptarsime, kur, ką ir kodėl verta pamatyti.Radviliškio rajone Burbiškio dvaro parke pražydo didžiausias šalies tulpynas, kuriame auga net apie 500 skirtingų veislių tulpių. Apie šį grožį išgirsite kolegos Tomo Mizgirdo pasakojime.Na o Ignas Gudelevičius pristatys senosios muzikos ansamblio „Il Pomo d'Oro“ išleistą albumą, kuriame mažiau žinomi Baroko epochos šedevrai – liutniai skirti koncertai.Kompozitorių kūrinių penkioliktuke – Loretos Narvilaitės kūrinys „Kur veda kopų kelias“ smuikui ir kameriniam orkestrui.Rubrikoje „Be kaukių“ – žurnalistė Lavija Šurnaitė.Ved. Odeta Vasiliauskaitė

Ši „Pakartot“ laida – kiek neįprasta. Ji transliuojama laidojant popiežių Pranciškų, todėl ir tema susijusi su Katalikų bažnyčia. Kokį vaidmenį muzikos istorijoje vaidino Vatikanas ir popiežiai? Kaip jie prisidėjo prie muzikos išradimų, kismo, o kartais ir keistų draudimų?Ved. Domantas Razauskas(Laidos vizualas sugeneruotas DI)

Jurbarko rajono ugniagesiai teiks mokamas paslaugas gyventojams. Rezerviniais automobiliais tai darytų tuo metu nebudintys ugniagesiai. Tokias galimybes savo nuostatose yra numačiusios ir kitų savivaldybių priešgaisrinės tarnybos.Atvykstamojo turizmo kelionių organizatoriai ir asociacijos nuo šiandien gali pretenduoti į 100 tūkst. eurų finansavimą projektams, skirtiems pritraukti daugiau užsienio turistų į Lietuvą.Šalies vaistinėse dėl tiekimo sutrikimų nelikus geležies preparato „Tardyferono“, žmonės teigia susiduriantys ir su pakaitalų trūkumu.Šią savaitę šventuoju bus paskelbtas italas Karolis Akutis. Jis mirė būdamas dar paauglys, bet prieš mirtį sukūrė katalikišką svetainę ir garsėjo giliu tikėjimu. Tai – pirmasis Y kartos atstovas, kuris bus paskelbtas katalikų šventuoju.Ved. Karolina Panto

Eidamas 89-uosius mirė Katalikų bažnyčios vadovas Popiežius Pranciškus.Pasaulio valstybių lyderiai reiškia gilias užuojautas dėl Pranciškaus mirties.Lietuvos ambasadorė prie Šventojo sosto Sigita Maslauskaitė Mažylienė: Pranciškus nestokojo žmogiškumo ir meilės visiems žmonėms.VU profesorė, meno ir bažnyčios istorikė Irena Vaišvilaitė įvertino Popiežiaus Pranciškaus palikimą Bažnyčiai.Mažosios studijos vedėja Rūta Tumėnaitė: Popiežius visada rūpinosi ir tikinčiųjų bendruomenės pakraščiuose esančiais žmonėmis.Kardinolas Audrys Juozas Bačkis: Šventasis Tėvas bažnyčią priartino prie žmogaus ir išmokė, kaip bendrauti su visais žmonėmis.Bažnyčios istorikas Paulius Subačius sako, kad Pranciškų visi prisimins kaip popiežių, raginusį neveidmainiauti.Ved. Madona Lučkaitė

Petras Plumpa – neeilinis žmogus, sovietmečiu ne tik saugojęs savo vidinę laisvę, bet ir kovojęs už lietuvių tautos išsilaisvinimą nuo okupantų. Matęs pokarį, partizanų kovas, dalyvavęs pogrindinėje veikloje, du kartus kalintas ir pats patyręs, ką reiškia Sibiro lageriai, dalyvavęs Katalikų Bažnyčios kronikos leidyboje, už visa tai 2023 m. apdovanotas Laisvės premija, pats sako, kad ištverti išmėginimus padeda religinė viltis, tikėjimas, kad Dievas yra su žmonėmis. Pokalbis – apie P. Plumpos atsiminimus, ką reiškia patriotizmas ir kaip išsaugoti viltį grėsmės ir mirties akivaizdoje.Laidą parengė ir veda Augminas Petronis.

„Katalikų Bažnyčios vadovybė, ypač Vatikanas, turi prisitaikyti prie šios naujos tikrovės. Trumpo Jungtinėse Valstijose vyksta staigus poslinkis nuo ankstesniame Amerikos šimtmetyje susiformavusių struktūrų link naujos populizmo suformuotos epochos. Ši slinktis turės gilių padarinių, nes iš naujo apibrėžia politinius, socialinius bei ekonominius parametrus, pagal kuriuos veikia katalikybė. Jungtinėse Valstijose ardoma ir perdėliojama tvarka, kuri iš esmės prieštarauja Katalikų Bažnyčios socialinio mokymo pagrindams. Ir tai vykdo prezidentas, kuris teigia turįs ypatingą misiją „sugrąžinti Dievą į mūsų gyvenimą“." Plačiau - vedamojo skiltyje.Koks turėtų būti geras krikščionių pamokslininkas, kad uždegtų savo klausytojus ir perteiktų tai, ką nori jiems pasakyti? Artėjant Vilniaus tarptautinei knygų mugei, laidoje vieši Vilniaus Universiteto Filosofijos fakulteto dėstytojas Alius Jaskelevičius, išvertęs garsiojo Bažnyčios pamokslininko, šv. Jono Auksaburnio veikalus, kuriuos išleido „Katalikų pasaulio leidiniai".Gero pamokslininko temą tęsia Rosita Garškaitė-Antonowicz, apžvelgsianti lenkų katalikiškos spaudos publikaciją apie populiariausią Lenkijos pamokslininką, kuris turi milijoną sekėjų youtube – ir jo fenomeno analizę lingvistiniu, psichologiniu bei sociologiniu požiūriu.„Krikščioniškos minties puslapis“: Hugo Rahner „Žaidžiantis žmogus“.„Tėvo Antano pasakojimai“: kunigas jėzuitas Antanas Saulaitis apie Bažnyčios autoritetą.Poeto Antano Šimkaus radijo apybraiža „Nieko netikėti“.Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Kūčių vakarą popiežius Pranciškus paskelbė 2025-ųjų Jubiliejinių metų pradžią. Kas ketvirtį amžiaus Katalikų Bažnyčioje švenčiamas jubiliejus – reta proga išgyventi ryšį su tais savo tikėjimo broliais ir seserimis, kurie minėjo šią tradiciją nuo pat 1300-ųjų metų, kai, pasak legendos, į Romą atvykęs būrys piligrimų kreipėsi į popiežių Bonifacą VIII-ąjį, prašydami suteikti jiems ypatingą palaiminimą. Tačiau šios tradicijos šaknys glūdi Senajame Testamente, kuris liudija, jog kas penkiasdešimt metų būdavo skelbiamas Jubiliejus, per kurį vergai būdavo išlaisvinami, skolos nurašomos, o dirbamai žemei leidžiama pailsėti. Jubiliejinių metų piligrimai pagal tradiciją lanko šventąsias vietas, daro artimo meilės darbus ir siekia pelnyti visuotinius atlaidus. Ir nors piligrimais galima tapti, neišvykstant iš savo gimtųjų vietų, nori ar nenori, bet visi keliai veda į Romą, kuri kartu su bazilikų Šventosiomis Durimis šiemet atveria duris daugiau kaip trims dešimtims milijonų piligrimų. Tie, kurie į jubiliejaus maršrutus įtrauks ir Šv. Petro baziliką, turės ypatingą progą patirti šventovės istoriją per unikaliose jos erdvės įrengtą parodą „Petros eni“ – „Petras yra čia“. Ši paroda – tai Vatikano bendradarbiavimo su didžiosiomis informacinių technologijų bendrovėmis vaisius, o jai regimą pavidalą įgyti padėjo lietuvių kūrėjų komanda, kurios atstovai šiandien svečiuojasi mūsų laidoje. Tai – dizaino studijos DADADA vadovas Martynas Birškys ir bendrovės „Processoffice“ architektas Rokas Kilčiauskas.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Visiems savo klausytojams linkime Šv. Kalėdų džiaugsmo, ramybės ir taikos mūsų visų pasauliui – ypač Ukrainai, kurios sostinę gruodžio 19-osios rytą vėl pažadino rusų bombos, šį kartą kritusios šalia Kyjivo katalikų šv. Mikalojaus katedros. Apaštalinis nuncijus arkiv. Visvaldas Kulbokas „Mažajai studijai“ sakė, kad katedra buvo apšaudyta 7 valandą ryto, kai joje buvo žmonių, atėjusių į Mišias. Laimei, niekas nenukentėjo, nuo smūgio išdužo katedros langai ir vitražai.Antras Kalėdas karo siaubiamoje Ukrainoje sutiks kardinolas Konradas Krajewskis, popiežiškasis išmaldininkas, vienas pats atvairavęs autobusiuką, pilną medicininės įrangos, tačiau labiausiai trokštantis tiesiog būti tarp Ukrainos žmonių ir kartu su jais atverti Didžiojo Jubiliejaus Vilties duris.Kardinolo Audrio Juozo Bačkio kalėdinis sveikinimas: „Jokie pamokslai ir pagraudenimai nepadės žmonėms Meilės pažinti ir susitikti su Jėzumi. Jokie pasiaiškinimai, kas geresnis katalikas, neišplės Meilės bendruomenės. Tik pasilenkę prie tų, kurie Dievo Meilės trokšta ir ilgisi, tik nušluostę liūdinčių ašaras ir nuplovę kojas, kaip mokė mūsų Išganytojas, padėsime žmonėms pažinti ir priimti Kristų.“Vilties savo kalėdiniame sveikinime linki ir Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas. Laidoje taip pat išgirsite pokalbį su arkiv. Grušu apie besibaigiančius metus - kokie jie buvo Bažnyčiai Lietuvoje ir kas planuojama 2025-iesiems.Vedamojo skiltyje - apie Vilties jubiliejų Amžinajame Mieste.Šių metų viduryje į Lietuvą atvyko naujasis apaštalinis nuncijus Baltijos šalyse, buvęs Benedikto XVI asmeninis sekretorius arkivyskupas Georgas Gaensweinas, pirmąjį didesnį interviu apie savo naują tarnystę davęs gimtosios Vokietijos katalikiškai spaudai. Jį apžvelgs Giedrius Tamaševičius.„Tėvo Antano pasakojimai“: kun. Antanas Saulaitis SJ apie Adventą.Poetės Giedrės Kazlauskaitės radijo apybraiža „Prasilenkimai laike“.Rerdaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Bruno Ferrero knyga „Svirplio giesmė“. Vertė Rasa Paleckytė, išleido „Katalikų pasaulio leidiniai“.Šie trumpi pasakojimai - tarsi svirplio giesmė miesto triukšme. Jie kviečia minutėlei susikaupti ir išgirsti balsus, kurių klausytis pamiršome: balsus ir giesmes, glūdinčius mumyse ir bylojančius apie žydrą dangų ir tyrą orą, apie svajones ir lūkesčius, apie troškimą apsikabinti ir verkti kartu. Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Bruno Ferrero knyga „Svirplio giesmė“. Vertė Rasa Paleckytė, išleido „Katalikų pasaulio leidiniai“.Šie trumpi pasakojimai - tarsi svirplio giesmė miesto triukšme. Jie kviečia minutėlei susikaupti ir išgirsti balsus, kurių klausytis pamiršome: balsus ir giesmes, glūdinčius mumyse ir bylojančius apie žydrą dangų ir tyrą orą, apie svajones ir lūkesčius, apie troškimą apsikabinti ir verkti kartu. Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Bruno Ferrero knyga „Svirplio giesmė“. Vertė Rasa Paleckytė, išleido „Katalikų pasaulio leidiniai“.Šie trumpi pasakojimai - tarsi svirplio giesmė miesto triukšme. Jie kviečia minutėlei susikaupti ir išgirsti balsus, kurių klausytis pamiršome: balsus ir giesmes, glūdinčius mumyse ir bylojančius apie žydrą dangų ir tyrą orą, apie svajones ir lūkesčius, apie troškimą apsikabinti ir verkti kartu. Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Bruno Ferrero knyga „Svirplio giesmė“. Vertė Rasa Paleckytė, išleido „Katalikų pasaulio leidiniai“.Šie trumpi pasakojimai - tarsi svirplio giesmė miesto triukšme. Jie kviečia minutėlei susikaupti ir išgirsti balsus, kurių klausytis pamiršome: balsus ir giesmes, glūdinčius mumyse ir bylojančius apie žydrą dangų ir tyrą orą, apie svajones ir lūkesčius, apie troškimą apsikabinti ir verkti kartu. Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Bruno Ferrero knyga „Svirplio giesmė“. Vertė Rasa Paleckytė, išleido „Katalikų pasaulio leidiniai“.Šie trumpi pasakojimai - tarsi svirplio giesmė miesto triukšme. Jie kviečia minutėlei susikaupti ir išgirsti balsus, kurių klausytis pamiršome: balsus ir giesmes, glūdinčius mumyse ir bylojančius apie žydrą dangų ir tyrą orą, apie svajones ir lūkesčius, apie troškimą apsikabinti ir verkti kartu. Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Bruno Ferrero knyga „Svirplio giesmė“. Vertė Rasa Paleckytė, išleido „Katalikų pasaulio leidiniai“.Šie trumpi pasakojimai - tarsi svirplio giesmė miesto triukšme. Jie kviečia minutėlei susikaupti ir išgirsti balsus, kurių klausytis pamiršome: balsus ir giesmes, glūdinčius mumyse ir bylojančius apie žydrą dangų ir tyrą orą, apie svajones ir lūkesčius, apie troškimą apsikabinti ir verkti kartu. Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Žodžiu „bambyzas“ vadinamas prakutęs vaikį, o XVII–XVIII amžiuje juo ironiškai būdavo vadinami reformatai ar reformatų kunigai, užsimoję reformuoti Katalikų Bažnyčią.

Šiandien Vatikane vyksiančios viešosios konsistorijos metu kardinolo titulas bus suteiktas ir lietuviui arkivyskupui Rolandui Makrickui, tad ir pirmoje programos dalyje laidoje daugiausia dėmesio skirsimešiai temai. Kaip atsirado kardinolų kolegijos institucija, kodėl kardinolai vadinami Bažnyčios kunigaikščiais ir kiek jie iš tikrųjų valdo Katalikų Bažnyčią – apie tai kalbės laidos svečias, buvęs Lietuvos Respublikos pasiuntinys prie Šv. Sosto, filosofas ir kultūros istorikas Vytautas Ališauskas.Gruodžio pabaigoje Katalikų Bažnyčia įžengs į Jubiliejinius 2025-uosius metus. Kaip įgyvendinti jubiliejaus šūkį ir tapti vilties piligrimais – pasakos žurnalo „Artuma“ vyriausiasis redaktorius Darius Chmieliauskas, pristatysiantis paskutinį šių metų leidinio numerį.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

„Paaiškėjus rinkimų į Europos Parlamentą rezultatams, Katalikų Bažnyčios vadovai išreiškė susirūpinimą dėl akivaizdžiai sumažėjusio Europos vienybės entuziazmo ir išaugusios paramos nacionalistinėms partijoms. „Žmonės aiškiai sunerimę dėl kai kurių Europos Sąjungoje priimamų sprendimų - jie nori, kad didžiausias dėmesys būtų sutelktas į pagrindinių teisių, žmogaus orumo, šeimos, švietimo ir taikos klausimus“, - sakė arkivyskupas Gintaras Grušas, Europos katalikų vyskupų konferencijų tarybos pirmininkas. „Kadangi pagrindinės centristinės partijos vis dar išlaiko daugumą, turime tikėtis, kad jos tai supras kaip raginimą daugiau dėmesio skirti žmonėms svarbiems klausimams", - sakė jis. Grušo teigimu, ES pareigūnų „pertekliniai bandymai“ priimti teisės aktus tose srityse, kurios yra šalių narių kompetencija, sukėlė visuomenės pasipriešinimą. Vilniaus arkivyskupas tikisi, jog naujai išrinkti Parlamento nariai susitelks į "pirmines visiems svarbias vertybes". Plačiau - vedamojo skiltyje.Birželio „Artuma“: apie kun. Tomašo Haliko kalbą, skirtą į Vatikaną susirinkusiems parapijų klebonams, ir apie kunigystę šiandieninėje Bažnyčioje. Naują numerį pristato žurnalo vyriausiasis redaktorius Darius Chmieliauskas.Apie mokslo metų pabaigą ir mokyklinio švietimo krizę - Lauryno Peluričio komentaras.„Tėvo Antano pasakojimai“: kunigas Antanas Saulaitis SJ apie daugelio katalikų Lietuvoje ir visame pasaulyje pamėgtą jo vardo globėją šv.Antaną Paduvietį.Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Šiandienos svečias – ryški asmenybė Eduardo Giménezas. Ketvirtį amžiaus dainuojantis ir argentinietišką tango šokantis vyras papasakos ne tik apie savo puoselėjamą Tango akademiją, bet ir rašomą knygą. Joje ne tik apie tango techniką, jo mokinių istorijas bet ir apie jo dviejų senelių emigraciją iš Lietuvos į Urugvajų Tarpukariu.Praėjusią savaitę Lietuvoje pasipiktinimo ir pašaipos bangą sukėlė Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovės teiginiai, esą muzikos festivaliuose turėtų būti mažiau trankios muzikos, nes ji skatina narkotinių medžiagų vartojimą. Ar tai tikrai netiesa? Aiškinosi LRT.lt portalo žurnalistė Jurga Bakaitė.Kiekvienais metais Lietuvoje pastebimas vis ryškesnis ergoterapeutų trūkumas. Jų nepakanka ne tik regionuose, bet ir Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestuose.Maždaug 70 Lietuvos tikinčiųjų beveik prieš metus kreipėsi į šalies Katalikų bažnyčios vadovybę, ragindami sudaryti nepriklausomą komisiją tirti dvasininkų seksualinio smurto atvejus. Kokio atsako sulaukta?Nuostabų botanikos sodą, kuriame puikuojasi per tūkstantį įvairiausių dekoratyvinių augalų, daugiausia spygliuočių – raganų šluotų, įveisė apželdintojas, gamtos mylėtojas Arūnas Bagdonas.Auksinio proto atrankos žaidimas.Ved. Darius Matas

Popiežius Pranciškus, skirtingai nuo pirmtakų, pasisako už „globalių Pietų“ katalikybę, propaguojančią išsilaisvinimą iš vakarietiškų normų ir gilesnę integraciją į nevakarietiškas kultūras, tuo tarpu Vakarų „kultūriniai krikščionys" siekia išsaugoti savo istorinį krikščionišką paveldą. Plačiau - vedamojo skiltyje.Pokalbis su Ukrainos Caritas-Spes vadovu kun. Vyacheslav Grynevich: „Net jei žiniasklaidoje nėra informacijos apie Ukrainą, žinokite, kad karas vis tiek nesibaigė. Prašau, nepamirškite mūsų, nes mes kiekvieną dieną laukiame stebuklo“.Užsienio spaudos apžvalga: Katalikų Bažnyčia Rusijoje - naujas vidaus priešas (parengė Giedrius Tamaševičius).Giedrės Kazlauskaitės radijo esė „Ar pragaras tikrai tuščias?“Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Su žurnalistu Roku Petkevičiumi prisimename šviesaus atminimo Kauno valstybinio muzikinio teatro solistę Danutę Dirginčiūtę-Tamulienę.LRT Klasika tęsia pažintis su „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančiomis knygomis. Šįkart susipažįstame su Eglės Bazaraitės monografija „Kapinės už miesto, miške. Katalikų laidojimo kraštovaizdžiai XIX a. Vilniuje“.Vokietijoje išleistos net trys lietuvių autorių knygos. Kaip lietuvių literatūrą priima vokiečiai? Pokalbis su Lietuvos kultūros atašė Vokietijoje Rasa Balčikonyte.Paulinos Godliauskės parengtos klasikinės muzikos naujienos.Rubrikos „Be kaukių“ svečias - teatro režisierius, papuošalų kūrėjas Algirdas Mikutis.Ved. Marius Eidukonis

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Pasaulio įvykių apžvalga.Žvalgomės po Nacionalinio Kauno dramos teatro užkulisius.Architektūros fondas paskelbė atvirą kvietimą dalyvauti Eksperimentų platformoje vyksiančioje tarp Vilniaus ir Paryžiaus.Chanenkų muziejaus Kyjive vadovė Julija Vaganova sako, kad visų šalių muziejai turi būti pasiruošę savo turimų vertybių evakuacijai, o susitarimai dėl šių procesų turi būti priimami aukščiausių šalies vadovu lygiu.LRT Klasika tęsia pažintis su „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančiomis knygomis. Šįkart susipažįstame su Eglės Bazaraitės monografija „Kapinės už miesto, miške. Katalikų laidojimo kraštovaizdžiai XIX a. Vilniuje“.Savaitgalį įvyko mėgėjų teatrų apdovanojimai „Tebūnie teatras“.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Šiemet sukanka dvidešimt metų nuo tos akimirkos, kai buvo užantspauduotas dar Sąjūdžio laikais išreikštas Lietuvos žmonių troškimas sugrįžti į Europos tautų šeimą, nuo kurios ištisus 50 metų buvome atplėšti brutalios sovietų okupacijos. 2004 m. gegužės 1 d. Lietuva oficialiai tapo Europos Sąjungos nare valstybe, lygiai metais anksčiau šią valią Lietuvos Respublikos piliečiai išreiškė per referendumą. Už Europos Sąjungos plėtrą, įtraukiant į bendriją buvusias sovietinio bloko valstybes, nuosekliai pasisakė ir tuometinis popiežius Jonas Paulius II, Europos idėją kone vienbalsiai palaikė ir Katalikų Bažnyčios vadovai narystės siekiančiose šalyse, minėdami bendrą Europos krikščionišką paveldą ir tikėjimą, įkvėpusį Europos Sąjungos tėvus kūrėjus. Kiek svarbus buvo religinis veiksnys vieningos Europos idėjai? Kaip katalikybė paveikė kasdienį Lietuvos gyventojų mąstymą apie Europos Sąjungą? Laidos viešnia - VU TSPMI dėstytoja Rosita Garškaite-Antonowicz, neseniai apgynusi daktaro disertaciją „Katalikybės vaidmuo kasdieniame mąstyme apie Europos Sąjungą: Lietuvos atvejis“.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, nepritarianti ministerijos siūlymams dėl mokytojų darbo užmokesčio didinimo, atnaujina streiką. Atlyginimą didinti 30 procentų – tokių sąlygų reikalauja prieš šešias savaites sustabdytą streiką atnaujinanti švietimo darbuotojų profsąjunga.Keliuose daugėjant eismo įvykių ir žūčių, Vidaus reikalų ministerija pranešė siūlanti didinti baudas už greičio viršijimą. Jas planuojama didinti maždaug du kartus, o viršijus greitį daugiau 30 kilometrų per valandą, kai vairuotojas jau buvo kartą baustas, siūloma atimti teisę vairuoti.Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija reikalauja sugrąžinti didesnes ligos išmokas, kokias darbuotojai gaudavo dar iki pandemijos. Dalis Seimo opozicijos sako, kad gyventojams mokėti didesnes išmokas būtų socialiai neteisinga. Kai kurie valdantieji pabrėžia, kad šių išmokų klausimas dabar yra neprioritetinis. Apie tai rubrikoje „Verslo laikas”.Apie nesutarimus koalicijoje ir biudžeto priėmimą – pokalbis su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen.Rubrikoje „LRT fakrtai”: gyventojai nerimauja, kad grynuosius pinigus išstumia elektroniniai mokėjimai, o tai taps grėsme demokratijai, gimsta net naujos sąmokslo teorijos. Tačiau ar tikrai situacija tokia, kaip vaizduojama?Prasidėjus karui Izraelyje, be garsiausių pasaulio politikų, laukta ir Šventojo Sosto institucijos pareiškimų. Katalikų bendruomenė, kaip ir daugelio neramumų metu, išsakė svarbiausią savo poziciją – išlaikyti taiką ir teisingumą. Tiesa, Vatikano vykdoma diplomatija yra viena uždariausių, todėl tolimesni sprendimai bus priimami tyliai ir juos pasaulis išgirs vėliau. Pasakojimas apie Šventojo Sosto diplomatiją.Ved. Rūta Kupetytė

Kaip karas Ukrainoje pakeitė šios šalies muzikantų gyvenimus?Katalikų bažnyčia mini Šventojo Juozapato kankinystės 400-ąsias metines. Šventojo Petro Bazilikoje Vatikane aukojamos mišios.Ar pakanka lėšų išlaikyti socialinės globos namus?Po daugiau negu dvejus metus trukusios renovacijos vartus lankytojams atveria Kauno zoologijos sodas.Ved. Madona Lučkaitė

"Norėčiau, kad karas baigtųsi dabar, nes tikrai noriu sustabdyti kraujo liejimą. Manau, kad po šio epizodo vienintelė išeitis yra atskirti dvi bendruomenes. Vienintelė įmanoma išeitis – dvi valstybės", sako Palestinos užsienio reikalų viceministrė Amal Jadou.Dalis smurtą šeimoje patyrusių moterų teigia nesulaukiančios reikalingos pagalbos iš institucijų. Apie tai ir kokių pokyčių reikėtų?Ko reikia imtis, kad reikalavimai dėl žemės įsigijimų nebūtų pažeidinėjami?Ukraina ir Moldovą - per žingsnį arčiau narystės Europos Sąjungoje. Kai kurie apžvalgininkai kalba apie tai, kad Europos Sąjungos plėtra po Rusijos invazijos į Ukrainą tapo geopolitine būtinybe. Visgi kiti kalba apie tai, kad prieš priimant naujas nares, Bendriją būtina reformuoti ir iš vidaus.Suklastotą sąskaitą atsiuntę sukčiai iš Vilniaus įmonės išviliojo 23 tūkst. eurų. Kiek dažnas tokio pobūdžio sukčiavimas, kokia tikimybė atgauti pinigus ir kaip apskritai tai įvyksta?Vatikanas pranešė, kad translyčiai tikintieji gali būti krikštijami Katalikų bažnyčioje, jei tai nesukelia skandalo ar sumaišties, taip paaiškindamas opią doktrinos sritį.Ved. Agnė Skamarakaitė

Vatikane baigiantis Vyskupų sinodui apie sinodiškumą, kritikai abejoja pačia sinodo struktūra ir autoritetu. Ar ta kritika turi pagrindo – išgirsite žinių skiltyje.Vedamajame šį kartą klausyotjų laukia pasakojimas apie netikėtus Vengrijos gyventojų surašymo rezultatus, atskleidusius per dešimtmetį drastiškai sumažėjusį katalikų skaičių, nepaisant gausių valdžios dotacijų Bažnyčiai.Lauryno Peluričio komentaras: apie sveiko proto stygių mūsų gyvenime.Tėvas Antanas Saulaitis SJ apie Vėlines.Dominikonų kunigo Timothy Radcliffe OP katechezė Sinodo dalyviams - apie samarietę prie šulinio.Povilo Aleksandravičiaus radijo esė „Apie tamsą ir šviesą visų šventųjų gyvenimuose“.Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Stebint Lietuvos viešosios erdvės diskusijas, gali susidaryti įspūdis, kad Lietuvos katalikai gana skeptiškai žiūri į Europos Sąjungą. ES paprastai siejama su modernybe ir sekuliarizacija, liberaliu arba kairuolišku požiūriu į seksualinę moralę, šeimos institutą ir lytiškumą, taip pat su prielankumu migrantams. Daliai katalikų šios tendencijos kelia nerimą ir jie jas sieja būtent su ES įtaka. Kita vertus, Europos Sąjunga stipriai prisideda prie Lietuvos ekonominio saugumo ir klestėjimo, užtikrina piliečių vertinamas laisves ir mobilumą, įtvirtina Lietuvos strateginę gravitaciją į Vakarus ir tolyn nuo Rusijos. Žvelgiant į šį kompleksiškumą, darosi smalsu, koks yra Lietuvos katalikų požiūris į Europos Sąjungą? Ar Lietuvos katalikai – euroskeptikai? Ar veikiau kritiški, ambivalentiški palaikytojai? Apie tai – pokalbis su VU TSPMI dėstytoja, socialinių mokslų daktare Rosita Garškaite-Antonowicz.Ved. Simas Čelutka

Šiemet sukanka 400 metų, kai gimė garsusis prancūzų mokslininkas ir filosofas Blaise Pascalis. Jubiliejaus proga laišką paskelbė ir popiežius Pranciškus, kurio Jėzaus Draugiją savo laikų Pascalis ir jo bendražygiai nuožmiai kritikavo. Plačiau – vedamojo skiltyje.Dar vienas laidos herojus prancūzas – filosofas Jean-Luc Marionas, kurį savaitraštis Tablet yra priskyręs prie 50-ies žymiausių šių dienų mąstytojų katalikų. Sorbonos Universiteto profesorius ir Prancūzų akademijos narys, Marionas dalyvavo ir skaitė paskaitą birželio 27 d. VDU surengtame akademiniame seminare „Namai ir egzilis Emanuelio Levino mąstyme ir po jo“. Renginio metu svečia trumpai pakalbino mūsų radijo bendradarbis Laurynas Peluritis, tad klausytojų dėmesiui siūlome ištrauką iš pokalbio, kur profesorius Marionas atsako į klausimą apie sekuliarizaciją ir nihilizmą. „Sekuliarizacija staigiai įvyko tose šalyse, kuriose Katalikų Bažnyčia atliko socialinį vaidmenį, per daug didelį socialinį vaidmenį, tai – Nyderlandai, šiaurinė Belgija, Kvebekas, Airija, galimai Lenkija, kur Bažnyčia buvo atsakinga už sunaikintą ar neegzistuojančią valstybę. Taigi, galima suprasti, kad šis socialinis krikščionybės aspektas galėjo būti staiga sukrėstas“, – kalbėjo prof. Marionas. Visą pokalbį rasite viename artimiausių žurnalo Naujasis Židinys-Aidai numerių.Spaudos apžvalga – apie sąmokslus (parengė Laurynas Peluritis).Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Remiantis Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti duomenimis, pernai metais į Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto katalikų teologijos studijų programą įstojo 9 jaunuoliai, užpernai – irgi 9, dar anksčiau – 8.Dalis abiturientų, pasvajojančių tapti tikybos mokytojais, išsigąsta, kai pamato, kad šios studijos yra valstybės nefinansuojamos, nors dažnas jų yra baigęs mokyklas aukštais balais. Tiesa, realiai įstojusieji nemoka už studijas.Taigi, kokie jaunuoliai renkasi tapti tikybos mokytojais? Kiek jų nubyra? Kiek lengva tikybos mokytojui rasti darbo? Koks yra tikybos mokytojo darbas? Ar tikrai jis apsiriboja tik poterių pamokymu? Kokius klausimus kelia ir kokių atsakymų pas tikybos mokytoją ieško vaikai ir paaugliai, taip pat jaunuoliai, pasirinkę ne dorinio ugdymo, o tikybos pamokas? Kaip atrodo tipinė tikybos pamoka?Diskutuoja Gintarė Dragūnaitė, Lentvario pradinės mokyklos tikybos mokytoja, ir dr. Benas Ulevičius, Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto dekanas.Ved. Jonė Kučinskaitė

Šią savaitę popiežius Pranciškaus lankosi karo nuniokotose Afrikos valstybėse – Kongo Demokratinėje Respublikoje ir Pietų Sudane. Tai šalys, kuriose Bažnyčia užima svarbią vietą pilietinėje visuomenėje ir jau seniai vykdo humanitarinės pagalbos iniciatyvas karo, skurdo ir stichinių nelaimių akivaizdoje. Abi šalys yra turtingos gamtinių išteklių: Kongas – naudingųjų iškasenų, o Pietų Sudanas – naftos. Tačiau abi jas niokoja užsitęsę konfliktai, dėl to jos negali išvystyti turimo potencialo. Be to, abiejose šalyse Katalikų Bažnyčia atlieka pagrindinį vaidmenį sveikatos ir švietimo srityse, taip pat stengiasi kurti demokratiją ir skatinti taiką. Plačiau – vedamojo skiltyje.Apie „Naujojo Židinio-Aidų“ išleistus vadinamuosius Nag Hammadi apokrifus (Evangelija pagal Tomą, Evangelija pagal Pilypą, Petro ališkas, kurį jis pasiuntė Pilypui, Evangelija pagal Mariją, Sielos išaiškinimas) kalbasi Laurynas Peluritis ir vertėja iš koptų kalbos Gražina Kelmelytė-Ratniecė.Komisijos, tyrusios Arkos bendruomenės įkūrėjo Jeano Vanier veiklą, ataskaita ir jos atgarsiai užsienio katalikiškoje spaudoje (parengė Giedrius Tamaševičius).Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Ką žvilgsnis į lietuvių grožinę literatūrą gali pasakyti apie kintantį mūsų santykį su žydais? Kodėl Lietuvos rašytojai laikėsi vienos ar kitos pozicijos vietos žydų, ir apskritai visos žydų tautos atžvilgiu? Kas lėmė lietuvių rašytojų mąstymą? Kaip įtakojo lietuvių literatūrą tradicinė per šimtmečius nusistovėjusi Katalikų Bažnyčios pozicija, neretai tiesmukai žydus įvardijanti kaip Viešpaties kankintojus, katalikybės priešus? Šiuos ir kitus klausimus savo knygoje „Žydai lietuvių literatūroje: nuo priešo iki sąjungininko“ nagrinėja mokytojas Vytautas Toleikis.Ved. Donatas Puslys ir Vladas Liepuonius

Berniukai vyskupai – kalėdinis „princo ir elgetos“ variantas Katalikų Bažnyčioje. Pasakojama apie senąsias Kalėdų tradicijas. Kelis šimtmečius Vakarų Europos katedrose gyvavo paprotys per Kalėdų šventes į vyskupo sostą pasodinti vieną iš „klapčiukų“, mažamečių altoriaus tarnų. Buvo sugalvotas smagus ir žavingas vaistas nuo bažnytinio pasipūtimo, puikybės, kvailos garbėtroškos.Ved. Julius Sasnauskas

Dar praėjusį birželį tėvai, norintys, kad jų vaikai pakliūtų į katalikiškas mokyklas, pradėjo teikti pareiškimus kitiems, 2023–24 mokslo metams. Dauguma katalikiškų mokyklų atsirenka mokinius per pokalbius, o dalis dar ir organizuoja gilius akademinių žinių patikrinimus (mat paprastai į vieną šių mokyklų moksleivio vietą pretenduoja po 3–7 mokinius). Vis dėlto dažna šeima prisipažįsta per pokalbius, kad yra netikinti ar nepraktikuojanti tikėjimo, esantys „proginiai katalikai“, Bažnyčią prisimenantys tik per dvi didžiąsias metų šventes.Kodėl katalikiškų mokyklų administracijos priima mokytis tokių šeimų vaikus? Kiek tikėjimo nepraktikuojančių šeimų vaikų ir jų tėvų ilgainiui atsiverčia ir įtiki? Ar privalu katalikiškų mokyklų mokiniams ir jų tėvams lankyti mišias sekmadieniais? Kuo krikščioniškų mokyklų ugdymo filosofija skiriasi nuo savivaldybių ir valstybinių mokyklų?Dalyvauja: Gražina Gailiūnienė, Panevėžio K. Paltaroko gimnazijos direktorė, Ramutė Latvelienė, Kauno Jono Pauliaus II gimnazijos direktorė ir Saulius Andriuška, Marijampolės Marijonų gimnazijos direktorius.Ved. Jonė Kučinskaitė

Kunigų pedofilijos skandalai neaplenkia ir Lietuvos. Visai neseniai nepilnamečių tvirkinimu apkaltintas Telšių kunigas pašalintas iš kunigystės. Kitas seksualine prievarta kaltintas kunigas mirė taip ir nesulaukęs tyrimo pabaigos.Kas apsaugos vaikus nuo dvasininkų ir ar įmanoma sulaukti teisingumo?Apie tai laidoje diskutuoja Lietuvos vyskupų konferencijos generalinis sekretorius kunigas Kęstutis Smilgevičius, Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė, Vytauto Didžiojo universiteto profesorė sociologė Milda Ališauskienė, Vytauto Didžiojo universiteto Teisės ir Katalikų teologijos fakultetų dėstytojas Vygantas Malinauskas bei kunigą dėl seksualinės prievartos vaikystėje apkaltinęs menininkas Denisas Kolomyckis.Ved. Mindaugas Jackevičius

Vis mažiau sielos, tuštuma, viskas dulkina ir netvarkinga – šie žodžiai tik iš pažiūros apibūdina bažnyčią, kurioje Piotras kalba apie kunigo – šeimos draugo – jam padarytą skriaudą. Tačiau šis pasakojimas ne apie pastatą... Kaip atrodo skriaudžiamo vaiko siela? Kaip atrodo Katalikų bažnyčia kaip institucija, po dviejų tūkstančių metų išskirtinės teisės į žmogaus sielą, ir galios apibrėžti gėrį ir, dorybę ir nuodėmę? Kur teisingumas, žalos atlyginimas ir atleidimas? Kaip mumyse miršta tikėjimas, viltis ir meilė?Ši Lenkijos Liublino radijo dokumentika – intymi išpažintis ir kartu viešas pareiškimas apie daugelį metų slėptą seksualinio išnaudojimo problemą Katalikų bažnyčioje. Ji remiasi pagrindinio herojaus pasitikėjimu ir tikėjimu, kad žurnalistas gali kažką pakeisti.Autorė Agnieszka Czyżewska Jacquemet mano, kad radijas gali ne tik patikimai perteikti faktus, bet ir žmonių emocijas. Pasak jos, šnabždesys gali būti garsesnis už šauksmą, ir ilgam išlikti širdyse bei atmintyje.2021 metais sukurta radijo dokumentika „Sielos vis mažiau“ (lenk. Duszy coraz mniej) Lenkijoje prisidėjo prie atviros diskusijos apie Katalikų bažnyčios atsakomybę už seksualinius nusikaltimus.Dokumentika įvertinta tarptautiniame festivalyje PRIX EUROPA 2021.Prodiuserė Agnieszka Czyżewska JacquemetGarso inžinierius Piotr KrólMuzika Artur GiordanoLietuviškai adaptuota audiofestivaliui „Banguoja 2022“ (www.banguoja.lt)Į lietuvių kalbą vertė Agnė MackėĮgarsino Adomas Zubė, Linas Zubė, Vaida Pilibaitytė, Rima Žilinskaitė, Angelė Daugininkaitienė, Rūta DambravaitėGarso dizaineris Martynas Gailius

173-ią Rusijos karo prieš Ukrainą dieną Maskva ruošiasi okupuotų teritorijų aneksijai. Tuo metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ragina stiprinti spaudimą ne tik Rusijos institucijoms, bet ir piliečiams.Nacionalinis kraujo centras primena, kad aktyvūs donorai gali gauti valstybinę pensiją. Dėl pensijos gali kreiptis 40-imt kartų kraujo arba du šimtus kartų plazmos neatlygintinai paaukoję donorai. Šią vasarą padidinta pensija jiems būtų pridedama prie senatvės pensijos.Lietuvoje aktyviai kuriasi realios ir virtualios mamų bendruomenės, skirtos pogimdyvine depresija sergančioms ar kūdikio susilaukusios mamos, kurios išgyvena melancholiją, nerimą, kaltę, vienatvę. Šiose bendruomenėse moterys išsikalba, randa bendraminčių, užmezga ryšius, kurie padeda joms iškęsti motinystės sunkumus ir jaustis mažiau vienišomis auginant vaikus. Pasak projekto įkūrėjų, į virtualią anoniminę išpažinčių klausyklą kasdien plūsta šimtai skaudžių išpažinčių laiškų.Lietuvoje švenčiama Žolinė, Katalikų bažnyčioje vadinama Švenčiausiosios Mergelės Marijos ėmimo į dangų iškilme. Garsiausi atlaidai šią dieną vyksta Krekenavoje, Pivašiūnuose, Kaišiadoryse, Zarasuose. Žmonės į bažnyčias nešasi naujojo derliaus vaisius ir žolynus.Ved. M.Lučkaitė

„2010 m. ant vieno Time žurnalo numerio viršelio puikavosi tokia antraštė: „Kodėl buvimas popiežiumi reiškia, jog niekada neteks atsiprašinėti“, - tame numeryje buvo svarstomas popiežiams būdingas nenoras pripažinti Katalikų Bažnyčios praeities klaidas. Tačiau liepos 24 d. popiežius Pranciškus nukeliaus beveik 8 tūkstančius kilometrų iš Romos į Kanadą vien tam, kad tą padarytų. 37-oji Pranciškaus užsienio kelionė bus nepanaši į nė vieną ankstesnį jo valstybinį vizitą – šį kartą jis ketina atsiprašyti Kanados vietinių tautų už katalikiškose internatinėse mokyklose patirtas skriaudas." Plačiau apie kelionę - vedamojo skiltyje.Vilniaus arkivyskupo Gintaro Grušo įspūdžiai iš kelionės po Ukrainą.Spaudos ažvalgoje - reakcijos į Vatikano pareiškimą dėl Sinodinio kelio Vokietijoje (parengė Giedrius Tamaševičius).Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Laida iš ciklo „Prie Naujojo Židinio“. Ką tik pasirodžiusiame kultūros, religijos ir visuomenės gyvenimo mėnraštyje Naujasis Židinys-Aidai skaitytojus pasitinka Laiškas redaktoriui, nagrinėjantis vieną labiausiai rūpimų karo Ukrainoje temų – Šv. Sosto laikyseną, popiežių pasisakymus ir vadinamąją teisingo karo doktriną.Laidoje dalyvauja Laiško autorius, istorikas Arūnas Streikus, tyrinėjantis Katalikų Bažnyčios vaidmenį Antrojo pasaulinio karo metais, ir filosofas, buvęs Lietuvos Respublikos pasiuntinys prie Šv. Sosto Vytautas Ališauskas. Juos kalbina Laurynas Peluritis.Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Ką naujo apie sovietinio laikotarpio Lietuvos visuomene sužinome, skaitydami Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kroniką?Girdėsite antrąją pokalbio dalį su dr. Nerija Putinaite ir filosofo Vytauto Ališausko komentarą.Redaktorius Julius Sasnaukas

Ką naujo apie sovietinio laikotarpio Lietuvos visuomene sužinome, skaitydami „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“? Pokalbis su VU TSPMI docente dr. Nerija Putinaite.Ved. Julius Sasnaukas

Keliaukime po Kaišiadorių rajoną ir atraskime įvairių tikėjimų bendruomenes! Kelią rodo gidas Juozas Sindaravičius.Kaip gyvena vaišnavai Šventojo vardo vienuolyne Paltininkų kaime?Su aplinka, senų karvių prieglauda ir vienuoliais supažindina Gediminas Bukanas.Guronių kaime pasivaikščiokime po Rožinio slėpinių parką, kardinolo Vincento Sladkevičiaus tėviškę. Rekolekcijų namuose vienuolė sesuo Milda papasakos apie rožinių ekspoziciją. Pasilabinsime su Žaslių parapijos klebonu kunigu Algiu Ananiu.Susipažinti su senovės baltų tikėjimo tradicijomis į Dovainonių kaimą kviečia „Saulės vartų“ bendruomenės vaidilė Audronė Jotkonė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Vakarų lyderių nuolaidžiavimas Putino valdomai Rusijai atvedė į karą Ukrainoje, ši situacija lyginama su Vakarų nuolaidžiavimu Hitleriui Antrojo pasaulinio karo išvakarėse. Kokia buvo oficiali Katalikų Bažnyčios pozicija tada ir kokia ji yra dabar? Laidos svečias - Bažnyčios istorikas Arūnas Streikus.Redaktorius Julius Sasnauskas

„Tarptautinis olimpinis komitetas pabrėžia, jog politikos klausimais laikosi „neutralios“ pozicijos, tačiau tai yra naivu. Ten, kur žmonės, ten ir politika. Kad ir kaip skaudėtų širdį dėl sportininko, kuris daugybę metų ruošėsi, bet negalėjo dalyvauti olimpiadoje, yra dalykų, kurie žmogiškumo požiūriu yra svarbesni už sportą, o tarp tokių yra pasipriešinimas priverstiniam darbui, genocidui ir mėginimams užgniaužti demokratiją", - plačiau apie tai vedamojo skiltyje.Vasario 13 d. Šiluvos piligrimų centre prasidės pirmasis renginys, kuriuo bus pažymėtos Katalikų Bažnyčios Kronikos 50-osios metinės. Ir netikėta, kad jis skirtas vaikams, mat bus pristatomas naujas ilistruotas pasakojimas „Kronika. Slaptos knygos istorija“. Visais laikais Šiluva buvo svarbi vieta Lietuvos tikintieisiems, tačiau ypatingą reikšmę ji įgijo sovietmenčiu. Klausytojų dėmesiui – Jūratės Kuodytės pokalbis su menotyrininke, Šiluvos muziejaus bendradarbe Rūta Giniūnaite.Užsienio krikščioniškos spaudos apžvalgoje - sinodinio kelio naujienos Vokietijos Bažnyčioje (parengė Giedrius Tamaševičius).Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Šiuo metu vyksta Pasaulinė maldos už krikščionių vienybę savaitę. Ne vienas turbūt sakytų: verčiau melskimės už pačios Katalikų Bažnyčios vienybę. Čia pat, Vilniaus parapijose, kuriasi alternatyvios, uždaros, radikalios tikinčiųjų grupės, norinčios priešintis popiežiaus Pranciškaus reformoms ir kovoti už vadinamąjį „tradicinį tikėjimą“. Ar vyskupai turi atsakymą, kaip visa tai vertinti ir ką toliau daryti?Laidos svečias - Vilniaus vyskupas pagalbininkas Arūnas Poniškaitis.Redaktorius Julius Sasnauskas

Katalikų tikėjimo tradicija tingumą laiko viena iš septynių didžiųjų nuodėmių, tačiau ar gali tingumas duoti vaisių, dėl kurių žmogui nederėtų graužtis ir nešiotis kaltės jausmo? Pokalbis kaip tik apie tokią tinginystės rūšį, kuri vadinama prokrastinacija, o progą plačiau pakalbėti apie įvairius jos aspektus, ypač aktualius nūdienos pasaulyje, suteikė neseniai lietuvių kalba pasirodžiusi filosofo Johno Perry'io knyga „Prokrastinacijos menas“, kurią išleido leidykla Hubris. Laidoje dalyvauja jos vadovas, filosofas Viktoras Bachmetjevas ir knygą išvertęs VU Filosofijos instituto vadovas, docentas Jonas Dagys. Juos kalbina „Mažosios studijos“ bendradarbis Laurynas Peluritis.Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Šių metų rugsėjo mėnesį sukako 700 metų nuo Vakarų literatūros genijaus, „Dieviškosios komedijos“ autoriaus mirties. Kodėl pasaulis iki šiol skaito Dantės kūrinius, o net trys naujausių laikų popiežiai, tarp jų ir dabartinis Katalikų Bažnyčios vadovas Pranciškus paskyrė savo apaštalinius laiškus jo asmeniui ir kūrybai?„Mažojoje studijoje“ vieši tikras Dantės entuziastas ir gerbėjas ir vienas iš žurnalo „Naujasis Židinys-Aidai“ naujausio numerio autorių Tomas Riklius, Vilniaus Universiteto klasikinės filologijos katedros doktorantas, tyrinėjantis ankstyvojo baroko katalikiškąją meno teoriją ir šiuo metu esantis stažuotėje Romoje. Jį kalbina Laurynas Peluritis.Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Kun. Arnoldas Valkauskas komentuoja Didįjį Katalikų Bažnyčios Katekizmą. Laida "Katekizmo komentaras" transliuojama antradieniais 17:20 per Marijos Radiją.

Kun. Arnoldas Valkauskas komentuoja Didįjį Katalikų Bažnyčios Katekizmą. Laida "Katekizmo komentaras" transliuojama antradieniais 17:20 per Marijos Radiją.

Apie virtuvę ir altorių, dvi sakralias katalikų vietas. Palaimintojo Jurgio Matulaičio atlaidai Marijampolėje. Užsienio spaudos apžvalga.Redatorė Jūratė Kuodytė