Podcasts about birut rutkauskait

Kodėl, nors Lietuvoje niekada nestovėjo Akropolis, taip noriai lankomės šio vardo prekybos centruose? Kodėl vieni istoriniai simboliai prigyja popkultūroje, o kiti ne? Kodėl žmonės mieliau renkasi istorijas, o ne mokslinius faktus? Apie tai, kam archeologija ir istorija reikalinga šiuolaikiniam žmogui, ir kokį vaidmenį čia vaidina komunikacija – pokalbyje su Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekanu, prof. Rimvydu Laužiku. Ved. Birutė Rutkauskaitė ir Rimvydas Laužikas

Šį kartą kartu su Sigita Maslauskaite-Mažyliene nagrinėjame krikščioniškojo meno ištakas ir aktualumą šiandien. Ar žinojote, kad Baroko laikais buvo priimta šventuosius vaizduoti su tiems laikams būdingais kostiumais? Ar įsivaizduojate šiais laikais nutapytą Mergelę Mariją, dėvinčią džinsus? Ką galima laikyti krikščioniškuoju menu ir kiek jis dera su šiuolaikiniu menu? Ved. Birutė Rutkauskaitė ir Sigita Maslauskaitė-Mažylienė

Apie Vilniaus Gaoną sklando daugiau legendų nei žinoma tikrų istorinių faktų. Kodėl Toros studijoms ir Talmudo taisymams pasišventęs išminčius, atsisakęs viešojo gyvenimo, sėdėjo kalėjime? Ir kodėl Vilniaus Gaonas svarbus mums šiandien? Ved. Birutė Rutkauskaitė ir Jurgita Verbickienė

Nacionalinėje dailės galerijoje – paroda „Laukinės sielos. Baltijos šalių simbolizmo dailė“. Kaip keičiasi lygių galimybių situacija Lietuvoje? Ekskursija po jau išnykusias Kauno naktinio gyvenimo vietas. Ved. Birutė Rutkauskaitė.

Naujausio leidinio „Metai“ numerio apžvalga su vyr. redaktoriumi Antanu Šimkumi. Pasaulio įvykių apžvalgoje: ar verta mokėti dešimtis tūkstančių dolerių už Harvardo universiteto studijas ant sofos? Kaip pandemija pakenkė italų smuikų gamintojams? Ir kodėl verta nustoti statyti dangoraižius?Prasideda Kristupo vasaros festivalis. Nepaisant šiemet kilusių sunkumų, organizatoriai vis tiek stengiasi laikytis svarbiausių principų: čia skambės kokybiška muzika, įdomūs atlikėjai, žanrų įvairovė bei galimybė kiekvienam atrasti tai, kas artima.Klaipėdoje pristatytas sumanymas iki 2023 metų sausio sukurti vaidybinį istorinį veiksmo filmą apie Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos.Artėjant Seimo rinkimams, domėsimės, kokio reguliavimo reikia tikslinei politinei reklamai internete. Koks dabar politinės reklamos reguliavimas internete ir kaip užtikrinti skaidresnes rinkimines kampanijas socialiniuose tinkluose? Apie tai diskutuosime su Vyriausios rinkimų komisijos primininke Laura Matjošaityte, „Transparency international“ Lietuvos skyriaus vadovu Sergejumi Muravjovu ir organizacijos „Baltosios pirštinės“ vadove Marija Šaraite. Apie moterų indėlį į Lietuvos istoriją Donato Puslio pokalbis su knygos „Vakaro istorijos Lietuvos mergaitėms“ autorėmis Viktorija Aprimaite ir Viktorija Urbonaite.Ved. Birutė Rutkauskaitė.

Kultūros naujienų apžvalga. Pasaulio įvykiai: britų vyriausybės parama kultūros sektoriui, Honkongo kūrėjų dilema po naujojo nacionalinio saugumo įstatymo ir apie už kūrybiškumą atsakingą smegenų pusrutulį.Nuo liepos 11-osios Klaipėdos Baroti galerijoje eksponuojama Antano Gudaičio paroda „Siela kaip paukštis“.KTU studentai kuria specialią, dirbtinio intelekto sprendimais grįstą programėlę, kuri nufotografuotas natas paverčia į populiarų gitarinės muzikos užrašymo būdą.Darbą pradėjo atnaujinta Medijų taryba. Kultūros ministerijos Medijų taryba yra patariamoji institucija, atliekanti eksperto ir konsultanto funkcijas analizuojant, vertinant ir sprendžiant visuomenės informavimo srities politikos formavimo ir įgyvendinimo klausimus. Pokalbis su tarybos pirmininku VU doc. Andriumi Šuminu ir tarybos pirmininko pavaduotoja, viešosios įstaigos „Nacionalinis socialinės integracijos institutas“ direktore Neringa Jurčiukonyte.„Brexitas“ skaudžiai kirs studentams – po metų studijos Jungtinės Karalystės universitetuose kainuos gerokai brangiau. Nelieka ir lengvatinių paskolų. Ką tai reiškia studentams iš Lietuvos? Mindaugo Jackevičiaus pokalbis su premjero patarėja švietimo, mokslo, kultūros ir sporto klausimais Une Kaunaite, viešosios įstaigos „Studijos ir karjera“ direktore Žaneta Savickiene ir edukacinių bendrovių savininku bei karjeros konsultantu Ryčiu Jurkėnu.Ved. Birutė Rutkauskaitė.

Ryto allegro. Kultūros naujienų apžvalga. Domanto Razausko muzikinių naujienų apžvalgoje: naujausi Klivlendo orkestro, džiazo būgnininko Quino Kirchnerio, pianistės Kiveli Dörken ir Auroros orkestro leidiniai.Tęsiame pasakojimų ciklą apie litvakus „Atminties akmenys“. Pasakojimas apie Cemachą Šabadą. Su rubrika „Kalbos rytas“ – apie sociolingvistų atliktą vilniečių kalbos tyrimą papasakos Lietuvių kalbos instituto Sociolingvistikos centro darbuotoja dr. Ramunė Čičirkaitė.Liepos 8-9 d. Lietuvos kino centras žiūrovus kviečia į antrąsias Lietuvių kino klasikos dienas nemokamai žiūrėti mylimiausius, geriausios kokybės restauruotus pripažintų Lietuvos kino klasikų filmus visoje Lietuvoje jau veikiančiuose kino teatruose. Pokalbis su LKC Filmų sklaidos, informacijos ir paveldo skyriaus vedėja Dovile Butnoriūte. Architekto Gintaro Balčyčio suprojektuota Vilkaviškio autobusų stotis nuo pat atidarymo dienos sulaukė tiek profesionalų, tiek gyventojų įvertinimo. Į savo erdvę įtraukusi skverą, pasipuošusi augalais naujoji stotis kviečia ne kirsti medžius, o darniai gyventi gamtoje. Pokalbis su Gintaru Balčyčiu.Ved. Birutė Rutkauskaitė.

Ryto allegro. Kultūrinių publikacijų apžvalga.Pažintis su vienu žymiausių Ignalinos krašto tautodailininkų, skulptoriumi Svajūnu Rimkevičiumi.Rašytojos Dalios Staponkutės komentaras apie užmarštį.Prasideda 5-asis eksperimentinio kino festivalis „Suspaustas laikas“. Ar lietuviai režisieriai drąsiai eksperimentuoja ir ar eksperimentinis kinas turi socialinę, politinę, lytinę tapatybę? Pokalbis su festivalio vadovu Artūru Liutostanskiu.Įteikti konkurso „Jaunojo dizainerio prizas 2020“ apdovanojimai. „Peržiūrėdami atsiųstus darbus supratome, kad ne tik mes gyvenome su nerimu, bet ir kūrėjai. Didelė dalis darbų nagrinėja įvairias socialines temas: nerimas, emocinis intelektas, vienatvė, asmeninė erdvė. Ne mažai darbų vystė spekuliatyvinį dizainą, kūrė edukacines priemones vaikams, medicininių įrankių dizainą,“ – įžvalgomis dalinasi Vilniaus dailės akademijos Dizaino inovacijų centro direktorius Marius Urbanavičius. Apie „Jaunojo dizainerio prizą“ mintimis dalysis M. Urbanavičius ir laureatai Justinas Dadonas, Ada Rotomskytė bei Paulina Bradūnaitė. Įpusėjo Lietuvos nacionalino dramos teatro rekonstrukcija. Vienas jos tikslų – peroganizuoti pastatą taip, kad visos salės taptų pasiekiamos per vieną įėjimą. Po statybų aikštelę su teatro direktoriumi Martynu Budraičiu pasivaikščiojo kolegė Birutė Rutkauskaitė. Kas skambės šios savaitės „Klasikos koncertų salėse“ – LRT KLASIKOS vyr. muzikos redaktorės Rasos Murauskaitės apžvalgoje.Ved. Austėja Kuskienė.

Ryto allegro: kaip pamatuoti kultūros renginių poveikį visuomenei?Kultūros naujienų apžvalga. Mykolo Žilinsko dailės galerija užsidarė rekonstrukcijai.Valstybinis Jaunimo teatras užbaigs sezoną aktorės Viktorijos Kuodytės monospektaklio pagal Marko Aurelijaus knygą „Sau pačiam“ premjera.Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalga. Kokią įtaką mūsų visuomenei daro kultūros renginiai? Ar jie turi išliekamąją vertę ir kaip pamatuoti jų naudą? Tai bando išsiaiškinti Vilniaus universiteto mokslininkų grupė: tiria, kokį poveikį kultūros renginiai daro visuomenei ir siekia sukurti kultūros procesų socialinio poveikio matavimo metriką bei modelį. Su vienu iš mokslininkų – VU Komunikacijos fakulteto dekanu, kultūros istoriku prof. Rimvydu Laužiku. Platformoje „Netflix“ pasirodė aistras pakurstyti jau spėjęs filmas apie „Eurovizijos“ dainų konkursą „Eurovision Song Contest: The Story of Fire Saga“. Filmą vertina kino kritikė Laura Šimkutė.Startuoja pirmoji LRT KLASIKOS tinklalaidė „Savas miestas. Kelio podcastas“.Ved. Birutė Rutkauskaitė.

Mėnesinio kultūros ir meno žurnalo „Nemunas“ apžvalga.Šią vasarą sukanka 60 metų, kai buvo pastatyta Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčia. Česlovas Burba apie išskirtinę bažnyčios istoriją kalbasi su Klaipėdos universiteto istoriku profesoriumi Vasilijumi Safronovu.Ketvirtos kartos lietuvė Amber Gintarė Gray, gyvenanti Amerikoje, Virdžinijos valstijoje, savo meilę gimtajai šaliai įprasmina, prekiaudama gintaro dirbiniais. Dalį pelno ji skiria skiria labdaros projektams, skirtiems Lietuvos kaliniams.Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalga. Visame pasaulyje vykstant „Black lives matter“ protestams, „HBO Max“ filmų platforma trumpam nutraukė vieno populiariausių kino istorijoje filmo „Vėjo nublokšti“ rodymą. Jis į platformą sugrįš su istorikės komentaru apie filme romantizuojamą vergiją. Šis sprendimas sukėlė aršias visuomenės diskusijas: ar tai - cenzūra? Kaip iš šių dienų perspektyvos vertinti tokius meno kūrinius, diskutuosime su VDU profesore Milda Ališauskiene ir filosofu Nerijumi Mileriumi. Domantas Razauskas pristato muzikines naujienas. Ved. Birutė Rutkauskaitė.

Kultūros naujienų apžvalga spaudoje. Daugiausiai į užsienio kalbas verčiamą prancūzų autorių M. Houellebecq ir jo naujausią romaną „Seratoninas“ aptaria prof. Vytautas Bikulčius ir vertėja Liucija Černiuvienė. Domanto Razausko muzikinių naujienų rubrikoje: duoklė legendiniam praėjusio amžiaus britų džiazo muzikantui Tubby Hayesui ir „Deutsche Grammophone“ naujausias leidinys – belgų violončelininkė Camille Thomas, pristatanti modernų turkų kompozitorių Fazilį Say'ų. Apie besikeičiantį visuomenės ir kalbininkų santykį – pokalbis su Komunikacijos fakulteto Retorikos katedros vedėja dr. Lina Muriniene. Vilniaus universiteto Taryba pritarė Šiaulių universiteto prijungimo planui ir sąlygoms. Pagal patvirtintą planą ŠU prijungimo prie VU procesas turėtų būti baigtas iki šių metų pabaigos, tačiau tam dar turi pritarti Seimas. Universitetų jungimo planą aptarsime su VU prorektoriumi doc. Valdu Jaskūnu. Tęsiame projektą „Atminties akmenys“. Pasakojimas apie Clarą Rockmore. Kuo ypatingas B. Jenkinso filmo „Jei Bylo gatvė prabiltų“ garso takelis? Ved. Birutė Rutkauskaitė.

Kultūros naujienų apžvalga spaudoje. Šeiko šokio teatras nuo birželio 12 dienos atnaujina savo teatrinę veiklą ir kviečią į spektaklį-istorinę ekskursiją po Nidos Parnidžio kopą. Literatūrologo, vertėjo Vytauto Bikulčiaus naujų knygų apžvalgoje – prancūzų rašytojo Jeano-Baptiste'o Andrea pirmasis romanas „Mano karalienė“ ir vokiečių rašytojo ir meno istoriko Floriano Illieso knyga „1913. Ką būtinai norėjau dar papasakoti“. Maironio lietuvių literatūros muziejuje – nauja ekspozicija, skirta Jono Mačiulio gyvenimui ir kūrybai. Lietuvoje, besibaigiant karantinui, pradeda veikti kino teatrai. Tačiau, ar yra, ką rodyti, sustojus ir pasaulinėms premjeroms? Tai aptarsime su kino teatro „Pasaka“ vadove Andre Balžekiene, teatro „Garsas“ kino programų koordinatore Kornelija Norkevičiute ir kino teatro „Multikino“ rinkodaros vadovas Raimundas Bilinskas. Kraštotyrininkas, muziejininkas, literatas, Anykščių A.Baranausko ir A.Vienuolio-Žukausko muziejaus padalinio – Siauruko muziejaus – gidas Raimondas Guobis, išleido naują knygą „Butėnai.Gimtojo kaimo istorija“. Kokių naujienų laukti LRT KLASIKOS vasaros tinklelyje? Ved. Birutė Rutkauskaitė.

Ar įmanoma apie Simoną Daukantą kalbėti kaip apie tarp mūsų gyvenusį žmogų, neidealizuojant jo? Už kokius ir dabar vartojamus lietuviškus žodžius turėtume padėkoti Daukantui? Kiek žmonių ryžosi skaityti jo tūkstančio lapų knygą? Ir kodėl Daukantas pykosi su Motiejumi Valančiumi? Apie tai pasakoja Vilniaus universiteto istorikas dr. Aurelijus Gieda. Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė

Naujausio „Kultūros barų“ numerio apžvalga. Užsienio kultūros naujienų apžvalga. Pasakojimas apie Lietuvių dailės klasiką Augustiną Savicką. „Mes vis labiau apsitveriame tvoromis, skirstomės kūrybiniais cechais. Todėl šiandien kritinis požiūris yra labai reikalingas“, – teigia skandalingais performansais žiūrovus stebinęs menininkas Evaldas Jansas, prieš pat karantiną atidaręs Janso muziejų. Lietuvos muziejų asociacija 2019 Metų muziejininko vardą suteikė ir premiją skyrė Žemaičių dailės muziejaus direktoriaus pavaduotojai dr. Jolantai Skurdauskienei. Apdovanojimas jai skirtas už Lietuvos muziejininkystės plėtrą, materialinių, dvasinių ir gamtos vertybių eksponavimą bei populiarinimą. Paskelbti nacionalinio fotografijų konkurso „Lietuvos spaudos fotografija 2020“ nugalėtojai. Kokios fotografijos pernai buvo geriausios, aptarsime su Lietuvos Žurnalistų Sąjungos Spaudos fotografų skyriaus pirmininke Evgenia Levin. Savaitgalį Kaunas šventė 612-ąjį gimtadienį. Renginiai vyko gatvėse, skveruose ir kiemuose, kad kauniečiai juos galėtų stebėti pro savo namų langus. Kaip sekėsi surengti masinę šventę per atstumą? Ved. Birutė Rutkauskaitė.

Tarpukariu mokytojo alga siekė 600-800 litų per mėnesį – tai rodo, kokia prestižinė buvo mokytojo profesija. Tačiau ar buvo kam mokyti tuometę mažai raštingą tautą? Ir kaip tarp žmonių, neskiriančių šešeto nuo devyneto, atsirado mokslininkas, kurio kandidatūra buvo teikta Nobelio premijai? Apie švietimą ir raštingumą tarpukario Lietuvoje pasakoja istorikas, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Naujosios istorijos katedros docentas dr. Saulius Kaubrys.Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė

Kultūros naujienos spaudoje. „Kai išvažiavau į Ameriką, žmonės ėmė vis dažniau kviesti pagroti kanklėmis ir aš supratau, kad tikrai susidomėjimas jomis yra didelis, nes niekas tokio instrumento nėra matęs. Tada pagalvojau, kad laikas į kankles pažiūrėti rimčiau ir jas įtraukti į mano atliekamą džiazo muziką“, - sako atlikėja, kompozitorė Simona Smirnova. Tęsiame projektą „Atminties akmenys“ apie žymius Lietuvoje gyvenusius žydus. Šį kartą – pasakojimas apie Lietuvių dailės klasiką Augustiną Savicką. Mykolas Drunga apžvelgia užsienio kultūrinę spaudą. Apžvalga - apie aktorius, norinčius vaidinti su publika, apie soprano balsu dainuojantį vyrą, apie baldus ir kaukes ir apie nepaprastą pagarbą mirusiam prancūzų aktoriui Mišeliui Piccoli. Kaip planuojama organizuoti kultūros renginius? Pasak kultūros ministro Mindaugo Kvietkausko, planuojama, kad nuo birželio 1 dienos bus galima organizuoti renginius iki 100 dalyvių uždarose patalpose, o iki 300 dalyvių - atvirose erdvėse, laikantis nustatytų atstumų ir kitų apsaugos priemonių. Pokalbis su leidinio „Vinco Svirskio mediniai stebuklai“ sudarytoja, fotografijos istorike dr. Margarita Matulyte. Šiuolaikinio šokio asociacija atneša šokį į kiemus, pasakoja Asociacijos pirmininkė Agnietė Lisičkinaitė. Vilniaus fotografijos galerijoje veikiančios Andriaus Repšio parodos „4 m² Laisvės“ fotografijose lemtingai susitiko dvi panoptikinės sistemos – kalėjimas ir dronas. Ved. Birutė Rutkauskaitė.

Prasideda virtualus Europos kultūros forumas. Medijų raštingumo projektas „Dideli maži ekranai“. LNDT organizuoja nuotolines pamokas. Ved. Ved. Birutė Rutkauskaitė.

Gegužės 18-oji – Tarptautinė muziejų diena. Kaip kūrėsi pirmieji muziejai ir kaip kito idėja, koks turi būti muziejus? Ko muziejų darbuotojai tikisi iš lankytojų ir kaip pastarieji priima naujoves? Apie tai kalbamės su Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekanu prof. Rimvydu Laužiku ir Šiaulių „Aušros“ muziejaus vadovu, Lietuvos muziejų asociacijos valdybos pirmininku Raimundu Balza. Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė

Prieš šimtą metų įvyko rinkimai į Lietuvos Steigiamąjį Seimą. Kodėl Nepriklausomybės aktą 1918 m. paskelbusi Lietuva į demokratinėms valstybėms įprasto parlamentinio gyvenimo kelią pasuko tik po dvejų metų? Kaip vyko politinė agitacija ir kokius pažadus dalijo politikai? Apie tai pasakoja Lietuvos istorijos instituto XX a. istorijos skyriaus vyr. mokslo darbuotojas, dr. Algimantas Kasparavičius.Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.

Kultūros naujienos spaudoje.Igno Meilūno animacinio filmo „Matilda ir atsarginė galva“ pasaulinė premjera vyks viename svarbiausių industrijos renginių – tarptautiniame Annecy animacijos festivalyje.LRT RADIJAS ir LRT KLASIKA tęsia projektą „Atminties akmenys“. Pokalbis su Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Šiuolaikinės literatūros skyriaus vyr. mokslo darbuotoja dr. Loreta Mačianskaite apie vieną iškiliausių Lietuvos rašytojų, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatą Icchoką Merą. Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalgoje: Europos laikraščiai liūdi dėl švedų rašytojo Pero Olovo Enquisto mirties, o Kinijos vyriausybės taikiklyje - rašytojos Fang Fang dienoraštis. Balandžio 30-ąją pasaulis mini Tarptautinę džiazo dieną. UNESCO 2011 m. pradėta iniciatyva jau tapo gražia tradicija, suburiančia margą džiazo bendruomenę – muzikos kūrėjus ir atlikėjus, džiazo mėgėjus. Lietuviškos muzikos platforma „Pakartot“ tampa mokama. Apie šį sprendimą ir klausytojų sąmoningumą dėl autorių teisių kalbamės su Lietuvos gretutinių teisių asociacijos „Agata“ direktore Agne Begete ir „Agata“ projektų vadovu Justu Prascevičiumi. Kas skambės kitos savaitės „Klasikos koncertų salėse“ - LRT KLASIKOS vyr. muzikos redaktorės Rasos Murauskaitės apžvalgoje. Ved. Birutė Rutkauskaitė.

Kultūros naujienos spaudoje.Balandžio 28-ąją minime tapytojos Monikos Bičiūnienės 110-ąsias gimimo metines. Kuo įdomūs televizijos serialai? Kaip jie gali mums padėti suprasti savo vaikus? Pokalbis su kino istorike Lina Kaminskaite-Jančoriene.Vertėjos Tomos Gudelytės komentaras apie pasirinkimo laisvę ir privatumą pandemijos kontekste. Gidė, „Savaitgalio ekskursijų“ vedėja Gabija Lunevičiūtė išleido knygą „Vilniaus atminties punktyrai“. Joje - dvylikos senųjų vilniečių pasakojimai apie jų vaikystės ir paauglystės miestą. Domantas Razausko muzikinių naujienų apžvalga. 1989 m. balandžio 26-28 dienomis paskelbtas Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimo aktas. Apie dabarties universitetą – pokalbis su VDU Tarptautinių ryšių prorektore prof. Ineta Dabašinskiene. Ved. Birutė Rutkauskaitė.

„Ryto allegro“ tinklalaidė „Ką veikti?“ siūlo leistis į virtualias ekskursijas po Valdovų rūmų muziejų. Su muziejaus direktoriumi dr. Vydu Dolinsku aptariame ne tik virtualias paslaugas, bet ir tai, kaip muziejus ruošiasi sutikti lankytojus po karantino. Ved. Birutė Rutkauskaitė.

Kultūros naujienos spaudoje.„Kalbos rytas“ šį kartą apie žodžio „partizanas“ vartoseną Didžiajame lietuvių kalbos žodyne, reikšmes, partizanų slapstymosi vietas ir ideologijos įtaką informantams ir žodyno sudarytojams.Domantas Razauskas pristato keturias muzikines naujienas.Su rubrika „Mano skaitiniai“ rašytojas Sigitas Parulskis apžvelgia čekų rašytojo Bohumilo Hrabalo apysaką „Pernelyg triukšminga vienatvė“ bei sentencijų rinkinį „Optimisto ir pesimisto vadovas“.Mokslininkai iš daugiau nei keturiasdešimties valstybių vykdo bendrą tyrimą „COVID-19 psichologiniai stresoriai ir poveikis elgsenai“ apie tai, kaip pandemija veikia žmones priklausomai nuo šalies, kultūros ar individualių ypatumų. Virtualios Valdovų rūmų muziejaus ekskursijos. Su muziejaus direktoriumi dr. Vydu Dolinsku aptarsime ne tik virtualias paslaugas, bet ir tai, kas vyksta muziejuje, kai nėra lankytojų. Transdisciplininis edukacijos, rezidencijų ir šiuolaikinio meno centras „Rupert“ kviečia į virtualią paskaitą – „Vaizduojamasis menas ir negalia, rūpesčio ir tarpusavio priklausomybė“. Ją skaitys etikos, socialinių mokslų tyrėjas ir aktyvistas Tom Shakespeare. Ved. Birutė Rutkauskaitė.

Šį kartą laidoje kviečiame prisiminti, kaip kūrėsi pirmieji Europos universitetai, ir iš arčiau pažvelgti į Vilniaus universiteto istoriją. Kodėl Vilniaus universitetas vadinamas „labiausiai į rytus nutolusiu Europos universitetu“? Kaip studijų kokybę suprato XII amžiuje? Apie tai pasakoja istorikė, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanė dr. Loreta Skurvydaitė.Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.

Šį kartą archeologas, Valdovų rūmų muziejaus vyr. muziejininkas dr. Povilas Blaževičius atskleidžia geriausio žmogaus draugo – šuns – istoriją. Ar visada šuo Lietuvoje buvo žmogaus draugas? O gal šunys buvo laikomi ir maistu? Kodėl ir kaip anksčiau šunys naudoti žmogaus higienai? Kada atsiranda šunų veislės? Ir kaip savo mylimiausius šunis – Sibilę ir Grifą – lepino Žygimantas Augustas?Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.

Prieš Velykas – metas pasidomėti, kaip joms ruošdavosi didikai XVIII a. O tai sužinosime per Izabelės Pliaterienės kasdienybę: kaip laikydavosi pasninko Gavėnios metu? Kas vykdavo Didžiąją savaitę ir kaip buvo sutinkamos Velykos? Apie tai pasakoja LDK istorijos skyriaus vadovė, VDU Švietimo akademijos profesorė dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė.Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.

Kultūros naujienų spaudoje apžvalga. Domanto Razausko muzikinėse naujienose: Shabaka Hutchings & The Ancestors naujausias albumas „We are sent here by history“ ir albumas „Penderecki: Horn and Violin Concertos“. Literatūrologas, vertėjas Vytautas Bikulčius apžvelgia Maurice'o Maeterlincko dramą „Pelėjas ir Melisanda“ ir Oskaro Milašiaus laiškų rinktinę „Laiškai“. Lietuvos kino centras inicijuoja projektą „Nuotolinės kino klasikos pamokos“ mokytojams, dėstantiems 5–12 klasių moksleiviams. Kaip karantiną savo tyrimams išnaudoja menininkai? Fotografas Adas Vasiliauskas pradėjo projektą „Karantino portretai“: su dronu, per atstumą, fotografuoja linksmai prie langų ar balkonuose pozuojančius žmones. O teatras „Atviras ratas“ kviečia visus norinčius prisidėti prie naujo spektaklio kūrimo, kartu rašyti šio laiko dienoraštį, fiksuoti savo kasdienybę, asmenines istorijas ir pasakojimus, kurie galės tapti būsimo spektaklio pagrindu.Kompozitorės Justės Janulytės du kūriniai - „Was there a swan?“ ir „Now I’m nowhere“ atrinkti į ryškiausią praėjusių metų kūrinių penkioliktuką. Aktorius Žilvinas Tratas sako, kad pasiruošimas būsimiems filmavimams visgi vyksta ir apie ateities projektus mąsto visi. Ved. Birutė Rutkauskaitė.

Kultūros naujienų spaudoje apžvalga.Kaip keliauti, neišeinant iš namų? Kotryna Lingienė domisi, kaip ir kokių rašytojų kūriniuose vaizduotas Kaunas.Su rubrika „Požiūris“: architektas ir semiotikas Justinas Dūdėnas rašo atvirą laišką bičiuliui Antanui, su kuriuo prieš 15 metų siekė išsaugoti „Lietuvos“ kino teatrą Vilniuje.Premjeras Saulius Skvernelis, atsiliepdamas apie į Lietuvą sugrįžusius ir čia saviizoliuotis turinčius emigrantus, pavartojo frazę „žmonėmis pavadinti jų negalime“. Kaip kontroliuojant pandemiją valdžios institucijoms nepaminti žmogaus teisių, aptarsime su Lietuvos žmogaus teisių centro direktore Birute Sabatauskaite.Kokią svarbą ekstremalių situacijų metu užima komunikacija tarp valstybės institucijų ir tarp valstybės bei piliečių? Ką komunikacija pasako apie valdžios pasirengimą valdyti pandemiją ir kokią žinutę siunčia faktas, kad COVID-19 sukeltos situacijos valdymo komitete neliko vietos Kultūros ministrui?Vilniaus miesto centrinė biblioteka pradeda iniciatyvą, kurios metu du kartus per savaitę telefonu (arba Facebook Messenger programėle) skaitys knygas senjorams. Apie iniciatyvą pasakoja bibliotekos rinkodaros vadybininkė Julija Glosaitė.Lietuvos leidyklos ir autoriai, net turėdami mažus biudžetus, sugeba kurti tarptautinio lygio dizaino knygas. Kodėl tokius jau pasaulinėje praktikoje įprastus eksperimentus Lietuvos skaitytojai priima gana sunkiai?Ved. Birutė Rutkauskaitė.

Kultūros naujienų spaudoje apžvalga. „Šios krizės akivaizdoje reiktų kalbėti apie galimą naują pasaulio tvarką, kurioje Kinijos vaidmuo bus dar didesnis“, - sako Vilniaus politikos analizės instituto vyr. analitikas Marius Laurinavičius. Jolanta Kryževičienė apžvelgia Steveno Pinkerio knygą „Proto amžius: mokslas, humanizmas ir pažanga mūsų laikais“. Su rubrika „Kalbos rytas“ - apie Vaižgantą. Šv. Kristoforo kamerinio orkestro muzikantai siunčia linkėjimus internetu: griežia kiekvienas savo namuose Josefo Haidno divertismento III d. Adagio. Taip muzikai prisideda prie iniciatyvos „Lik namuose“. Šiais mokslo metais pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas (PUPP) dešimtokams ir nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai (NMPP) nevyks. Kokia šio sprendimo reikšmė ir įtaką mokinių motyvacijai bei kiek šis sprendimas ateityje gali lemti egzaminų pokyčius?Modernios šeimos, emigracija ir tėvo paieškos – tokias temas gvildena „Kino pavasaryje“ pristatomas trumpametražis Urtės Oettinger animacinis filmas vaikams „Pieno baras“. Kaip vaikams kalbėti aktualiomis temomis ir ar sulauksime filmo tęsinio ar net tapsmo serialu? Šiuolaikinio šokio asociacija kviečia kasdien 10 val. ryte Facebooke prisijungti prie Lietuvos šokėjų vedamų nemokamų 20 min. šokio pamokų. Jos subalansuotos visiems: tiek šokantiems, tiek pradedantiems, tiek niekada nešokusiems. Ved. Birutė Rutkauskaitė.

Kultūros naujienų spaudoje apžvalga. Pasaulio kultūros įstaigos siūlo vartotojams kultūros lobyną pasiekti iš namų, bet tuo pačiu metu sprendžia ir didėjančios interneto apkrovos problemą. „Turbūt tai buvo pati pirma premjera nepriklausomoje Lietuvoje“, – taip spektaklį „Ten būti čia“, pristatytą praėjus lygiai 11 dienų po kovo 11-osios, prisimena jo režisierius Oskaras Koršunovas. Kovo 22-ąją pirmasis O. Koršunovo ir, tikėtina, apskritai pirmasis spektaklis nepriklausomoje Lietuvoje švenčia 30-metį. O pats OKT/Vilniaus miesto teatras mini 20-ąjį sezoną. Apie sukaktis – pokalbyje su O. Koršunovu. Daugelyje Europos šalių įvedus karantiną, žiniasklaida skelbia apie teigiamus pokyčius gamtoje: Venecijos kanaluose – švarus vanduo, o kosmoso nuotraukos rodo sumažėjusį užterštumą. Tačiau, ar pasibaigus karantinui, ekonomiką siekiančios atgaivinti valstybės nesmogs gamtai su dviguba jėga? Tai aptarsime su ekologijos temų žurnaliste, LRT RADIJO laidos „Vienkartinė planeta“ autore Vaida Pilibaityte. Londone sužaliuos lietuviškas miškas. Startuoja internetinis trumpametražių filmų festivalis „My Darling Quarantine“ („Mano mielas karantine“), padėsiantis rinkti lėšas nuo koronaviruso nukentėjusiems asmenims bei institucijoms. VDU psichologijos katedros docentas Visvaldas Legkauskas pataria, kaip šiuo įtemptu laikotarpiu nepasiduoti nerimui. Ved. Birutė Rutkauskaitė.

Kultūros naujienų spaudoje apžvalga. Kaune šiemet pradėjo veikti pirmasis Lietuvoje kambarinių augalų „Plantariumas“. Ignas Gudelevičius kalbina muzikologę, LMTA doc. dr. Laimą Budzinauskienę apie senosios muzikos tyrimų specifiką.Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalgoje: kaip koronavirusas atsiliepia Niujorko kultūriniam gyvenimui? Menininko Alexanderio Iskino performansas Berlyne ir architekto Vittorio Gregotti mirtis Italijoje.Lietuvos nacionalinis muziejus, kaip ir visos kultūros įstaigos, prisitaiko prie naujų sąlygų ir siūlo virtualias parodas.Ar Vyriausybės patvirtintas Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso sukeltų padarinių mažinimo priemonių planas – naudingas kultūros atstovams? Kokie nuostoliai laukia įvairių kultūros sričių ir kiek šis planas padės juos mažinti? Tai aptarsime su Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generaliniu direktoriumi Jonu Sakalausku, Vilniaus kino biuro direktore Jūrate Pazikaite, „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022” vadove Virginija Vitkiene. Rasos Antanavičiūtės knygos „Menas ir politika Vilniaus viešosiose erdvėse“ žinutė: savo istorijos – kad ir kokia sunki ar nepatogi ji būtų – nereikia bijoti, ir visų pirma reikia su ja susipažinti.LRT KLASIKOS redakcijos vadovas Julijus Grickevičius apžvelgia virtualias koncertų transliavimo platformas. Ved. Birutė Rutkauskaitė.

Kultūros naujienų spaudoje apžvalga. Kaune šiemet pradėjo veikti pirmasis Lietuvoje kambarinių augalų „Plantariumas“. Ignas Gudelevičius kalbina muzikologę, LMTA doc. dr. Laimą Budzinauskienę apie senosios muzikos tyrimų specifiką.Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalgoje: kaip koronavirusas atsiliepia Niujorko kultūriniam gyvenimui? Menininko Alexanderio Iskino performansas Berlyne ir architekto Vittorio Gregotti mirtis Italijoje.Lietuvos nacionalinis muziejus, kaip ir visos kultūros įstaigos, prisitaiko prie naujų sąlygų ir siūlo virtualias parodas.Ar Vyriausybės patvirtintas Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso sukeltų padarinių mažinimo priemonių planas – naudingas kultūros atstovams? Kokie nuostoliai laukia įvairių kultūros sričių ir kiek šis planas padės juos mažinti? Tai aptarsime su Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generaliniu direktoriumi Jonu Sakalausku, Vilniaus kino biuro direktore Jūrate Pazikaite, „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022” vadove Virginija Vitkiene. Rasos Antanavičiūtės knygos „Menas ir politika Vilniaus viešosiose erdvėse“ žinutė: savo istorijos – kad ir kokia sunki ar nepatogi ji būtų – nereikia bijoti, ir visų pirma reikia su ja susipažinti.LRT KLASIKOS redakcijos vadovas Julijus Grickevičius apžvelgia virtualias koncertų transliavimo platformas. Ved. Birutė Rutkauskaitė.

Kodėl ikimoderniais laikais LDK už garbės įžeidimą bausmės buvo didesnės nei už fizinius nusikaltimus? Kaip garbę ir orumą suprato miestiečiai, o kaip – bajorai ir kiti kilmingieji? Ar egzistavo garbės kodeksai? Apie tai pasakoja istorikas, Vidurio Europos universiteto doktorantas Povilas Dikavičius. Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.

Kultūros naujienų spaudoje apžvalga. Kūrybiškiausia praėjusių metų knyga išrinktas Vido Morkūno trumpų novelių ciklas „Pakeleivingų stotys“. Šiuolaikinio rusų dramaturgo Michailo Durnenkovo pjesės yra tarsi socialinės fantazijos laboratorijos, kuriose be jokių kompromisų dekonstruojamos sovietinio bloko šalių mąstymo iliuzijos. Su rubrika „Požiūris“ - rašytojos Giedrės Kazlauskaitės komentaras apie tai, kodėl 30 Lietuvos laisvės metų geriausiai atspindi trisdešimtmečiai. Kilus koronaviruso pandemijai, pasaulyje auga sinofobija. BBC skelbia, kad valstybėse, kuriose gyvena didelės žmonių iš Azijos bendruomenės, šie žmonės įžeidinėjami, prieš juos įvykdomi neapykantos nusikaltimai. Kaip nepasiduoti panikai ir kodėl baimė iššaukia tokias rasistines reakcijas, aptarsime su Vilniaus universiteto docentu, psichologu dr. Antanu Kairiu. MO muziejus, nors dėl karantino ir priverstas laikinai užrakinti duris, lankytojams siūlo specialią rubriką - #menasnaMO. Ved. Birutė Rutkauskaitė.

Kaip skleidėsi lietuviškumo idėjos? Kodėl Vincas Kudirka niekada nevedė? Kiek prie Lietuvos modernėjimo prisidėjo moterys? Apie tai pasakoja Lietuvos istorijos instituto XX a. istorijos vyr. mokslo darbuotojas dr. Tomas Balkelis.Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.

Ar per 30 metų tapome lygiaverte Europos dalimi? Diskutuoja Lietuvos šokio informacijos centro vadovė Gintarė Masteikaitė, Vilniaus universiteto fizikos fakulteto dekanas Juozas Šulskus ir filosofas Kęstas Kirtiklis.Ved. Adomas Šimkus ir Birutė Rutkauskaitė.

Kultūrinių savaitraščių apžvalga. Vietoje neatskridusių „Sidabrinių gervių“ kitąmet laukia nauji Lietuvos kino apdovanojimai. Apdovanojimus organizuos Lietuvos kino centras ir LRT. Literatūros kritikas dr. Ramūnas Čičelis pristato dvi naujas poezijos knygas – Tomo Vyšniausko antrąjį eilėraščių rinkinį „Invazinės rūšys“, ir Aisčio Žekevičiaus debiutą „Maratonas“. Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla siekia, kad būtų pakeistas jos pavadinimas – į Lietuvos jūrų akademiją. „Vaikų linija“ kovo mėnesį skelbia Sąmoningumo didinimo mėnesiu BE PATYČIŲ. „Prospekto“ galerijoje atidaryta menininkės Dovilės Dagienės fotografijų paroda „8:20“ .Pristatome naujas LRT KLASIKOS laidas. Ved. Birutė Rutkauskaitė.

Ar žinojote, kad šventasis Kazimieras į istoriją įsirašė ne tik savo atsidavimu tikėjimui, bet ir grožiu? Kodėl anksčiau jis buvo vaizduojamas kaip riteris, ant žirgo jojantis į mūšį, o dabar – akcentuojamas jo skaistumas? Apie tai pasakoja Bažnytinio paveldo muziejaus direktorė, menotyrininkė dr. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė.Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.

Kultūros naujienų apžvalga spaudoje.Klaipėdos Parodų rūmuose veikia Virginijaus Viningo retrospektyvinė paroda „Trys dešimtmečiai“. Garso patirtis „Glaistas“ visą kovo mėnesį kviečia į pasivaikščiojimus po buvusio Vilniaus geto teritoriją.Su rubrika „Kalbos rytas“ - kaip „šiukšlės“ gali atskleisti svarbius istorinius faktus?Kiek kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie užsienio turizmo Lietuvoje skatinimo? Ir kodėl „neatvirukinis“ turizmas ne visada naudingas vietiniams gyventojams? Pamėnkalnio galerijoje atidaroma edukacinė paroda „Matilda: lėlinio animacinio filmo anatomija“.Ved. Birutė Rutkauskaitė.

Kultūros naujienų apžvalga spaudoje.Kaip „Brexitas“ paveiks Jungtinėje Karalystėje norinčius studijuoti Lietuvos abiturientus? Pokalbis su Seimo Švietimo ir mokslo komiteto nare Viktorija Čmilyte-Nielsen. Parodoje „Revizija“ eksponuojami XX a. 5 ir 6 dešimtmečių studentų tapybos darbai. Kaip jie atskleidžia anuometinio tapybos dėstymo ypatumus ir kokius fiksuoja pokyčius pačioje sistemoje?Užsienio įvykių apžvalgoje: Berlynalės scena ir užkulisiai. Martino Liuterio Kingo žygis virtualioje realybėje. Opera A. Litvinenkai. Lietuvoje viešėjo „Oskaro“ laureatė, iliustruotoja ir animacinių filmų kūrėja iš Kanados Torill Kove.Nors kasmet nuo gripo miršta daugiau žmonių nei iki šiol pareikalavo koronaviruso epidemija, pastaroji sėja nerimą. Kokia žiniasklaidos atsakomybė? Kur riba tarp informavimo ir panikos kėlimo? Apie tai diskutuosime su lrt.lt portalo vyr. redaktoriumi Mindaugu Jackevičiumi, Žurnalistų sąjungos pirmininku Dainiumi Radzevičiumi ir VU Komunikacijos fakulteto profesoriumi Gintaru Aleknoniu.Prie Vidaus reikalų ministerijos pradeda veikti nauja darbo grupė, skirta veiksmingesniam atsakui į neapykantos nusikaltimus ir neapykantos kalbą Lietuvoje didinti. Jos tikslus aptarsime su darbo grupės atstovais Tomu Vytautu Raskevičiumi ir Birute Sabatauskaite. LRT KLASIKA atsinaujina. Programos pokyčius ir naujas laidas aptarsime kartu su LRT KLASIKOS redakcijos vadovu Julijumi Grickevičiumi. Ved. Birutė Rutkauskaitė.

Kodėl XVI-XVIII amžiuje lenkų bajorai kėlėsi gyventi į Žemaitiją? Kaip jiems sekėsi susikalbėti su žemaičiais ir integruotis į lietuvišką gyvenimą? Kokios garsios giminės, kurias dabar laikome lietuviškomis, išaugo iš šių imigrantų? Apie tai pasakoja Lietuvos istorijos instituto Archeografijos skyriaus darbuotojas dr. Jonas Drungilas. Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.

Daugeliui Užgavėnės asocijuojasi su žiemos išvarymu, sočiu pavalgymu prieš Gavėnią ir, žinoma, kaukėmis. Tačiau kaip keičiantis socialinėms normoms ir klimatui turėtų keistis ir Užgavėnės? Domėjosi Birutė Rutkauskaitė, pakalbinusi Lietuvos kultūros centro direktoriaus pavaduotoją regionų kultūros veikloms Ingą Kriščiūnienę ir tautodailės specialistę Astą Valiukevičienę. Vilniaus knygų mugėje savo leidžiamas knygas vaikams ir jaunimui pristatė leidykla „MeMo“ iš Nanto miesto Prancūzijoje. Leidėją Yara Nascimento pakalbino Alma Valantinienė. Menotyrininko Ernesto Parulskio komentaras apie aimanas dėl rusiško Vilniaus. Muzikologės Jūratės Katinaitės įspūdžiai iš Vienoje vykusios operos „Egmontas“, kur pagrindinę partiją atlieka mūsų solistas Edgaras Montvidas. Pristatyta naujoji Šiuolaikinio šokio asociacijos pirmininkė – jaunosios kartos šokio kūrėja Agnietė Lisičkinaitė. Pokalbis apie naujus vėjus asociacijoje bei šiuolaikinio šokio Lietuvoje kryptis. Pokalbis su kompozitoriumi Mantvydu Leonu Pranuliu, vienu iš pirmosios M. K. Čiurlionio stipendijos laureatų apie įvairialypę kūrybą teatrui, kinui ir atlikėjams bei sąsajas su Čiurlioniu. Ved. Austėja Kuskienė.

„Aš, kaip istorijos mokytojas, džiaugčiausi, nes tada mano alga būtų kaip Danijos ar Šveicarijos mokytojo“, - kokia Lietuva būtų šiandien, jei čia būtų įsitvirtinęs protestantų tikėjimas, svarsto profesorius Deimantas Karvelis. Kodėl bajorai dažnai kaitaliodavo savo tikėjimą? Kodėl protestantų tikėjimo nesirinko Lietuvos valdovai? Ir kodėl Reformacija sklido per Radvilas?Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.

XVIII amžiuje, tarp įvairių tautų, Lietuvoje gyveno ir nemažai škotų. O toks škotas Augustinas Midletonas – Kauno pavieto bajoras – užėmė ir svarbias diplomatines pareigas: buvo ATR atstovybės Hagoje pasiuntinybės sekretorius ir dešinioji Mykolo Kleopo Oginskio ranka. O gal Midletonas tiesiog buvo šnipas? Ir ar jo gyvenimas ir karjera baigėsi geriau nei Oginskio? Šiuos faktus atskleidžia Lietuvos istorijos instituto LDK istorijos skyriaus vadovė, VDU Švietimo akademijos profesorė dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė.Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.

Londone žaliuos lietuviškas miškas. Gražiausia metų knyga. J. Basanavičiaus premija – mitologei N. Laurinkienei. Ved. Birutė Rutkauskaitė.

Šiandien Užgavėnės dažnam asocijuojasi su blynais, Kanapiniu, Lašininiu ir žiemos išvarymu. O kaip Lietuvoje istoriniais laikais Užgavėnes švęsdavo aristokratai? Apie porą mėnesių trukusias Užgavėnių linksmybes pasakoja architektūros istorikas Lietuvos kultūros tyrimų instituto ir Vilniaus dailės akademijos doktorantas Marius Daraškevičius.Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.

Kaip dažnai valdovas buvo puolamas iš už nugaros? Kada atsiranda išdavystės samprata? Kokios bausmės laukdavo valdovo išdavikų? Ir kas buvo baisiau už mirties bausmę? Apie tai pasakoja Lietuvos istorijos instituto Archeografijos skyriaus darbuotojas dr. Andrejus Ryčkovas.Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.

Kokie šunys gyveno Vilniuje?Kaip sugriauti stereotipą, kad lopšines dainuoja tik mamos?Nauja Aleksandro Vasiljevo paroda.Ar socialiniai tinklai gali praturtinti mūsų kalbą?Kodėl skubėti tapo madinga?Pokalbis su Remigijumi Šimašiumi apie Vilniaus kultūrinius simbolius. Ved. Birutė Rutkauskaitė.

Kodėl vedybos buvo suvokiamos kaip šansas pagerinti socialinį statusą ir turtinę padėtį? Kiek sėkmingos buvo santuokos iš išskaičiavimo ir kaip dažnai vienas iš sutuoktinių bėgdavo iš naujųjų namų? Kodėl jaunikis turėdavo padvigubinti nuotakos atsivežtą turtą? Ar brangus buvo Barboros Radvilaitės kraitis? Apie tai pasakoja Lietuvos istorijos instituto doktorantė Andželika Polinkevičiūtė. Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.„

Pokalbis su fotomenininku Rimantu Dichavičiumi, apie kurio garsųjį albumą „Žiedai tarp žiedų“ iki šiol netyla kalbos.Kultūros ir meno žurnalo „Nemunas“ apžvalga.Jono Meko kūryba pirmą kartą pristatoma Izraelyje. Ar įdomus Mekas ir Fluxus judėjimas Izraelio gyventojams, pasakoja Lietuvos kultūros atašė Izraelyje Elena Keidošiūtė. Su rubrika „Kalbos rytas“ - užsienio baltistikos centrų dėstytojų kvalifikacijos kėlimo kursų dalyviai pasakoja apie lietuvių kalbos mokymą užsienyje ir priežastis, kodėl užsieniečiai nori išmokti šią archajišką kalbą.Penkioliktą kartą prasideda prancūzų kino festivalis „Žiemos ekranai“. Kur slypi prancūziško kino fenomenas? Ir ar vis dar galime kalbėti apie ryškius nacionalinio kino bruožus globalizacijos ir koprodukcijų kontekste? Apie tai kalbamės su festivalio organizatorėmis Ramune Vrubliauskiene, Egle Čepaite ir Juste Litinskaite. Kodėl muzikiniai vaizdo klipai verti parodos galerijoje? Lankomės Rimo Sakalausko parodoje „Dispozicija“.„Klasikos enciklopedija“ – apie Neroną.Ved. Birutė Rutkauskaitė.