Podcasts about pacientai

Lietuvoje mažėja tiesioginės užsienio investicijos, rodo statistika. Ir tai lemia ne tik vyraujanti karo tematika, bet ir kitų šalių sprendimai investuotojus prisivilioti pinigais. Taip sako ekspertai.Vaistų gamintojų asociacija perspėja, kad nuo liepos 1 d. Lietuvoje įsigaliojusiame naujame kompensuojamųjų vaistų kainyne yra mažiau preparatų. Taip nutinka dėl to, kad Lietuva nekoreguoja nustatytos vaistų kainų tvarkos ir gamintojams mūsų šalis tampa nepatraukli. Pacientai skundžiasi, kad reikiamus vaistus tenka pirkti be kompensacijos, o tvarkos nesupranta ir medikai.Prieš metus Lietuvoje prekybos vietose buvo uždrausta nemokamai dalinti vienkartinius lengvuosius plastikinius maišelius. Skaičiuojama, kad per metus šių maišelių sunaudojimas krito beveik per pusę. Klausimas klausytojams - ar perkate parduotuvėje lengvuosius plastikinius maišelisu, ar jų jums nebereikia?Projekto „LRT ieško sprendimų“ kolegos šįkart domisi, kaip galima kovoti su vartotojiškumU ir daiktų švaistymu. Bendruomenių daiktų mainymosi inciatyvos Lietuvoje – vis labiau populiarėja. Tai ne tik padeda kovoti su aplinkosaugos problemomis, bet ir augina tarpusavio ryšį.Lietuvos olimpiečių cikle pristatome žaidynių debiutantą Aleksą Savicką. Floridoje studijuojantis plaukikas bilietą į Paryžių iškovojo pirmuoju bandymu, pernai pasaulio čempionate Japonijoje. Psichologiją studijuojantis Savickas patirtimi ateityje norėtų dalytis su kitais sportininkais. Geriausių savybių panevėžietis bando išmokti iš jį supančios aplinkos - olimpinių čempionų ir pasaulio rekordininkų.Ved. Rūta Kupetytė

Tūkstančiai žmonių Prancūzijoje išėjo į gatves protestuoti prieš kraštutinių dešiniųjų iškilimą, kai per pirmąjį parlamento rinkimų ratą stipriai pasirodė Nacionalinis sambūris.Lietuvoje pradėjus teikti pacientų pavėžėjimo paslaugą, sulaukta beveik 300 skambučių, didžioji dalis skambinusiųjų norėjo gauti informacijos apie šią naujovę. Pacientų pavežėjimas visoje Lietuvoje pradedamas po bandomojo projekto. Paslauga teikiama pacientui nuvykti į asmens sveikatos priežiūros įstaigas arba grįžti iš jų. Pavežėjimas taip pat vykdomas grįžti iš skubios pagalbos skyriaus.Vengrija perima pirmininkavimą Europos Sąjungai ir žada būti „sąžininga tarpininkė“, nepaisant plačiai paplitusio susirūpinimo dėl, kritikų nuomone, į autoritarizmą krypstančios, Rusijai palankios vyriausybės.Izraelyje tūkstančiai žydų ultraortodoksų vyrų protestavo prieš jų šaukimą į kariuomenę.Protestus įžiebė neseniai priimtas Aukščiausiojo Teismo sprendimas pradėti šaukti ultraortodoksus vyrus į karinę tarnybą.Įsigalioja svarbi Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pataisa. Pagal ją bus viešinamos įmonės, iš kurių nutekėjo klientų duomenys, organizacijos galės teikti grupinius ieškinius.Ved. Agnė Skamarakaitė

Apie pusė burnos vėžiu sergančių pacientų į odontologų kabinetus prisibeldžia jau pasiekę ketvirtą ligos stadiją. Kodėl? Pasirodo, šie pacientai yra biurokratijos įkaitai. Mat norint pradėti onkologinį gydymą pirmiausia reikia kreiptis į odontologą. Ne bet kurį, o tą, kuris dirba poliklinikoje, kurioje yra prisiregistravęs pacientas. Kodėl? Nes antraip už odontologines paslaugas teks mokėti iš savos kišenės, o tai gali atsieiti ne vieną tūkstantį eurų.Eilėje pas odontologą gali tekti laukti ir pusmetį, ir daugiau, tačiau medikai atkreipia dėmesį, kad burnos vėžys progresuoja per kelis mėnesius, todėl delsti nevalia. Ką daryti pacientams, jei valstybės apmokamos paslaugos apraizgytos biurokratijos voratinklių, o lėšų privačiam gydymui nepakanka?Laidoje dalyvauja onkologinius pacientus vienijančios organizacijos POLA direktorė Neringa Čiakienė, Nacionalinio vėžio instituto gydytoja odontologė ortopedė bei Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė ir Sveikatos apsaugos ministerijos Pirminės sveikatos priežiūros, odontologijos ir medicininės reabilitacijos skyriaus patarėja Viktorija Buzytė.Ved. Laura Adomavičienė

Lietuvoje kasdien daugiau nei 50 asmenų sužino, kad jiems onkologinė liga ir kasdien kas nors susiduria su tais pačiais iššūkiais, klausimais, problemomis, su kuriais jau buvo susidūrę ir galbūt net išsprendę kiti asmenys.Apie naują POLA iniciatyvą, skirtą padėti susiorientuoti einantiems onkologinės ligos keliu „Pacientai pacientams“ laidoje, skirtoje Pasaulinei kovos su vėžiu dienai, pasakoja POLA vadovė Neringa Čiakienė. „Gydytojams onkologams trūksta laiko bei galimybių suteikti pacientams visą juos dominančią informaciją, slaugytojai taip pat nėra įgalinti spręsti šią situaciją, pacientų organizacijoms trūksta išteklių ir instrumentų, nacionalinių projektų įgyvendinimas vėluoja ir Lietuvos onkologijos centruose vis dar nedirba pacientų atvejo vadybininkai“, – sako pašnekovė.„Nors internete gausu informacijos apie vėžį, ji yra išsibarsčiusi po skirtingus puslapius, dažniausiai pateikiama skaitmeninių leidinių pavidalu, tad asmenims išties yra sunku rasti atsakymus į konkrečius juos dominančius klausimus“, – pritaria naujos iniciatyvos savanorė Kristina Bružienė.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Sveikatos kalėdinis traukinukas jau pajudėjo. Vyriausybėje patvirtinta pacientų pavėžėjimo paslauga – gydymo procesas apims „nuo durų iki durų“. Pacientai nebus išleidžiami į gatvę, o parvežami namo, kai to reikalaus jų būklė ar amžius. Taip savo socialiniame tinkle Facebook rašė Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Kaip veiks ši sistema?Viešoje erdvėje svarstant, ar reikėtų Lietuvos mokyklose atsisakyti rusų kaip antrosios užsienio kalbos dalyko, prezidentas Gitanas Nausėda akcentuoja, kad didesnį dėmesį reikėtų skirti kitų užsienio kalbų pedagogų ugdymui. Pasak jo, šiuo metu rusų kalbos mokytojų Lietuvoje yra daugiau nei pakankamai. Tuo metu Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen siūlo vietoje draudimo koreguoti mokymo turinį, atsižvelgiant į dabartines aktualijas. Ką jūs manote, ar reikėtų atsisakyti rusų kalbos mokymo mokyklose?Nors metinė infliacija Lietuvoje palengva mažėja, lapkritį ji išliko viena didžiausių Europos Sąjungos šalyse. Kokių prekių ir paslaugų brangimo dar galime tikėtis netolimoje ateityje, o kas galėtų nupigti? Tema domisi Darius Matas.JAV viešintis kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako, kad iki karo Ukrainoje amerikiečių kariai Lietuvoje daugiausia buvo dėl atgrasymo, tačiau dabar jie bus pasiruošę ir gynybai. JAV kariuomenės vadas taip pat gavo pažadą, kad Jungtinių Valstijų kariai bus nuolat rotuojami Lietuvoje.Nors metinė infliacija Lietuvoje palengva mažėja, lapkritį ji išliko viena didžiausių Europos Sąjungos šalyse. Kokių prekių ir paslaugų brangimo dar galime tikėtis netolimoje ateityje, o kas galėtų nupigti? Tema domisi Darius Matas.Ved. Rūta Kupetytė

Jau porą savaičių Lietuvoje galioja tvarka, kai COVID-19 susirgę žmonės gali namuose atlikti greitąjį testą. Gavus teigiamą rezultatą, jo nuotrauką reikia nusiųsti šeimos gydytojui. Ar pacientai naudojasi šia galimybe?Ar reikėtų darbdaviams uždrausti darbuotojus trukdyti po darbo? Dalis socialdemokratų siūlo nuo 2023 metų leisti darbuotojams po darbo atsijungti nuo skaitmeninių įrenginių ir būti darbdavio nepasiekiamiems. Verslas tokią idėją vertina skeptiškai.Brangstanti elektra, dujos, šildymas – su tokia realybe šiuo metu susiduria Lietuva. Kaip valstybė žada padėti gyventojams? Pokalbis su socialinės apsaugos ir darbo ministre Monika Navickiene.„Verslo laike” - Europoje trūkstant vairuotojų Uzbekistane jie pradėti rengti pagal lietuvių sukurtą programą. Taip tikimasi pritraukti daugiau vairuotojų į Lietuvą.Dalis Vilniaus rajono gyventojų iki šiol neturi įstatymu numatytos galimybės pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją, pasinaudoti valstybės kompensacija už sunaudotas kilovatvalandes ar statytis saulės elektrinę. Jie priversti pirkti elektrą iš Lietuvos geležinkelių.Nors iki rugsėjo pirmosios liko vos kelios dienos, Klaipėdoje planuojamos įsteigti Tarptautinės ukrainiečių mokyklos likimą vis dar gaubia nežinia. Nors norą mokslo metus joje pradėti išreiškė daugiau nei šeši šimtai ukrainiečių, patalpų, kur galėtų veikti, ugdymo įstaiga vis dar neturi.Ved. Rūta Kupetytė.

Lietuvoje kasmet atliekama apie 4 tūkst. klubo sąnario keitimo operacijų ir apie 2-4 tūkst. kelio sąnario endoprotezavimo operacijų. Tiesa, laukiančiųjų tokios operacijos pacientų eilės gerokai ilgesnės – Valstybinė ligonių kasa (VLK) kasmet sulaukia po 6 tūkst. prašymų kompensuoti tiek kelio, tiek klubo sąnario protezą. Tai reiškia, kad šalyje kasmet diagnozuojama daugiau nei 10 tūkst. naujų jau pažengusios osteoartrozės atvejų.Įdomu tai, kad osteoartozė iš pradžių yra nebyli liga. Pacientai į gydytojus kreipiasi tik paūmėjus sąnarių skausmams, o tai reiškia, kad liga jau progresuoja. Pacientų, kuriems nustatoma osteoartrozė, amžius – labai įvairius, tad teiginys, kad ši liga mus pasiveja senstant, nėra visiškai teisingas.Pacientui, laukiančiam endoprotezavimo operacijos ir valstybės kompensuojamojo protezo, kyla daug klausimų, abejonių ir maišaties. Pavyzdžiui, dalis gyventojų yra įsitikinę, kad valstybė nemokamai pacientams skiria pigiausius ir galbūt ne pačios geriausios kokybės protezus. Dėl to dalis pacientų protezo paieškomis užsiima patys ir juos perka savomis lėšomis, vėliau iš ligonių kasų tikėdamiesi kompensacijos. Kiti protezą perka savomis lėšomis norėdami išvengti ilgų laukimo eilių.Kiek iš tiesų yra kokybiški valstybės kompensuojami protezai? Jei paaiškėtų, kad protezas turėjo defektų, ar už jo keitimą pacientui tektų mokėti iš savos kišenės? Galiausiai kas sukelia pačią osteoartrozę ir ar ši diagnozė reiškia, kad be kelio ar klubo sąnario keitimo operacijos išsiversti nepavyks?Laidoje dalyvauja VUL Santaros klinikų Ortopedijos-traumatologijos centro vadovas, gydytojas ortopedas-traumatologas dr. Giedrius Kvedaras bei Valstybinės ligonių kasos Centralizuotai apmokamų vaistų skyriaus vyriausiasis specialistas Vilius Petrėtis.Ved. Laura Adomavičienė

Apie sveikatos priežiūros įstaigų reformą kalbama jau metus, tačiau paklausus gatvėje pacientų, kokie pokyčiai jų laukia – retas kuris tiksliai gali įvardinti. Aišku viena – Sveikatos apsaugos ministerijos ruošiamą įstaigų reformą išsijuosusi kritikuoja ne tik Seimo opozicija, bet ir ne maža dalis gydytojų, daugiausia šeimos medicinos specialistų, kurių įsitikinimu, po pertvarkos šeimos medicina bus pasmerkta žlugimui Skeptiškai į laukiančius pokyčius žvelgia ir dalis rajonų ligoninių vadovų, nerimo neslepia ir tokių ligoninių steigėjai – savivaldybės. Mat nei būsimas modelis, nei jo finansavimas iki galo jiems neaiškūs. Kritikai įtaria, kad už reformos, kuri, medikų tikinimu, stumiama „buldozeriu“, vengiant atviros diskusijos su socialiniais partneriais, slypi tik viena – siekis užtikrinti didžiosioms šalies ligoninėms pacientų srautus, o kartu ir didesnį finansavimą.Tad ko iš tiesų siekiama šia reforma? Kodėl pertvarka rengiama ne pagal nuolat liaupsinamą Skandinavijos šalių, o Slovėnijos modelį? Kokį vaidmenį atliks naujieji bendruomenių sveikatos centrai ir kam reikalinga dar viena nauja specialybė – atvejo vadybininkas? Galiausiai kiek naudos pacientui iš to, kad dabar ranka pasiekiama rajono ligoninė virs dienos chirurgijos centru?Laidoje dalyvauja: Sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė, Seimo narys bei Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Linas Slušnys ir medicinos teisės ekspertas Andrejus Rudanovas.Ved. Laura Adomavičienė

Dvi JAV farmacijos kompanijos „Merck“ ir „Pfizer“ sukūrė tabletes nuo COVID-19 ligos. Pirmuosius geriamųjų vaistų nuo COVID-19 tyrimų rezultatus bendrovė „Merck“ paskelbė prieš mėnesį – vaistai daug žadantys, susirgus suteikia patikimą apsaugą nuo sunkios COVID-19 ligos eigos bei hospitalizacijos. Apie panašius klinikinių tyrimų rezultatus praėjusią savaitę paskelbė ir bendrovė „Pfizer“, kuri rinkai taip pat ketina pateikti geriamąsias tabletes nuo COVID-19.Skelbiama, kad „Pfizer“ tabletės suteikia iki 90 proc. apsaugą nuo sunkios COVID-19 ligos eigos bei hospitalizacijos, jeigu vaistas pradedamas vartoti ligos pradžioje. „Merck“ kompanijos gaminio teikiama pasauga siekia apie 50 proc. Šiandien vienintelė Didžioji Britanija yra patvirtinusi „Merck“ tablečių vartojimą, šį vaistą jau leidžiama skirti COVID-19 sergantiems pacientams. Tuo tarpu JAV bei Europos sąjungos vaistų kontrolės institucijos dar tik tikrina su vaistų klinikiniais tyrimais susijusią informaciją.Naujienų agentūra „Reuters“ skelbia, kad Europos Sąjunga aktyviai derasi tiek su „Merck“, tiek ir su „Pfizer“ dėl sutarčių tiekti geriamuosius vaistus nuo COVID-19. ES pareigūnų tikinimu, 27 valstybių narių blokas nori kuo greičiau įsigyti naujų gydymo priemonių, tačiau kartu norima turėti daugiau garantijų dėl jų saugumo. Tuo tarpu Didžioji Britanija jau yra įsigijusi apie pusę milijono „Merck“ tablečių kursų ir 250 000 „Pfizer“ tablečių kursų. Vienas vaistų kursas trunka 5 dienas.Kodėl procesas Didžiojoje Britanijoje vyksta sparčiau nei Europos Sąjungoje? Ką šiandien mes žinome apie abiejų kompanijų vaistus, kurie dar šiais metais turėtų pasiekti ir mūsų šalį? Kada tabletės nuo COVID-19 gali būti paskirtos pacientams, o kuriems iš jų vaistus reikėtų vartoti atsargiau? Koks galimas tablečių šalutinis poveikis? Ar jis turės įtakos nėštumui, vaisingumui?Apie tai laidoje kalba Kauno klinikų gydytoja klinikinė farmakologė Simona Stankevičiūtė ir Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos viršininkas Gytis Andrulionis.Ved. Laura Adomavičienė

Vyriausybė sprendžia dėl siūlymo nuo kitų metų didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį, bei minimalią mėnesio algą.Situacija ligoninėse blogėja: plūsta COVID-19 pacientai, jie užima vis daugiau kitiems ligoniams skirtų vietų.Lietuvos sporto ateities forumas.Ved. Irina Andrianova

Beveik penktadalis gyventojų davė kyšį šalies ligoninėse. Tai vienas aukščiausių rodiklių Europos Sąjungoje. Kodėl sveikatos sistemą vis dar valdo grynieji?Taip pat interesų grupių įtaka ir korupcijos apraiškos viešajame sektoriuje.Diskusijoje dalyvauja: SAM ministro patarėja Eglė Butkevičienė, Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentė Kristina Norvainytė, „Transparency International“ programų vadovė Ingrida Kalinauskienė, STT direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė ir Seimo narys Vytautas Bakas.Ved. Mindaugas Aušra

Beveik trims savaitėms prabėgus nuo karantino atšaukimo, daugelis mūsų gyvenimo ir veiklos sričių grįžta į įprastinį ritmą. Tačiau viena – medicinos paslaugos – dar vis mūsų visų dėmesio ir svarstymų centre. Pacientai kalba apie dideles eiles, pasikeitusią tvarką ir ilgą vizito laukimą. Žmonėms trūksta informacijos ir apie planines operacijas, ir apie specialisto konsultaciją, ir apie prieš karantiną gauto siuntimo likimą. Nors gydymo įstaigos teigia maksimaliai bandančios atnaujinti įprastinę savo veiklą, Sveikatos apsaugos minsterijos specialistai sako, kad medicininės paslaugos dar kurį laiką į senas vėžes negrįš – visi turime prisitaikyti prie naujos realybės. Laidoje dalyvauja: SAM Pirminės sveikatos priežiūros ir slaugos skyriaus Asmens sveikatos departamento patarėja Birutė Kavaliauskienė; Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos gydytojas, Lietuvos šeimos gydytojų kolegijos viceprezidentas dr. Gediminas Urbonas; VU Medicinos fakulteto Odontologijos instituto profesorė, Žalgirio klinikos direktorė Alina Pūrienė; Lazdijų ligoninės direktorius Valdas Vabuolas; Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų direktorė valdymui Aušra Bilotienė Motiejūnienė. Ved. Artūras Matusas.

Naujas viruso židinys. Kartenos slaugos ligoninėje virusu užsikrėtė 22 pacientai ir 5 darbuotojai. Paramos verslui priemonės yra netinkamos ir apraizgytos ilgomis biurokratinėmis procedūromis, skelbia dar neviešinta Vyriausybės užsakyta ataskaita. Rusija, Kinija, Iranas koordinuotai skleidžia netikras naujienas apie koronavirusą. Kinija toliau kelia klausimą, kad virusas kilo ne Uhane. Praėjusią savaitę prasidėjęs Ramadanas dėl viruso apribojimų tampa iššūkiu musulmonams. Šį vakarą Vilniaus oro uoste startuoja AEROKINO seansai. Vedėjas Deividas Jursevičius.

Švietimo ir mokslo ministro pareigas laikinai einantis Rokas Masiulis sako, kad galima pasiekti kompromisą, kai visos pusės bus patenkintos, bent jau šiame etape, tol, kol išaiškės kokie kiti trūkumai, kuriuos galima bus taisyti. Anot ministro, per ketvirtadienį mokytojų profsąjungos parengs prioritetų sąrašą dėl papildomo finansavimo švietimui, nes penktadienį vyks pirmasis Vyriausybėje sudarytos darbo grupės posėdis dėl ilgalaikio viešojo sektoriaus finansavimo.Sveikatos apsaugos ministerija skelbia, kad pagerėjo medicinos priemonių prieinamumas cukriniu diabetu sergantiems žmonėms. Pacientai, kurių sveikatos priežiūrai namuose reikalingos paprastos ar išmaniosios insulino pompos, gali jas išsinuomoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis. Vaikams netrukus bus pradėtos kompensuoti ir insulino adatos.Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvauja Briuselyje vykstančiuose Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdžiuose. Pagrindinė darbotvarkės tema – derybos dėl 2021–2027 m. Europos Sąjungos biudžeto. Jose Lietuva siekia trijų pagrindinių tikslų: kad mažėjant ES biudžetui nebūtų drastiškai mažinama parama iš ES sanglaudos fondų, tiesioginės išmokos mūsų šalies žemdirbiams greičiau pasiektų ES vidurkį ir būtų užtikrinta tinkama parama tiek Ignalinos AE uždarymui, tiek strateginių energetikos ir transporto projektų įgyvendinimui.Augant ekonomikai, daugėja tų, kurie laisvas dienas nusprendžia leisti ilsėdamiesi užsienyje ar Lietuvoje kuriame nors iš SPA centrų. Šiemet šventinio laikotarpio kalendorius itin palankus ilsėtis. Prisidūrus prie švenčių ir savaitgalių vos kelias poilsio dienas, galima atostogauti net 11 dienų – tad nenuostabu, jog vis daugiau žmonių pasirenka tuo metu išvykti į kitus kraštus ar pasilepinti Lietuvos kurortuose. Ką reiktų žinoti keliaujant per šventes? Ko galbūt vengti? Kaip sutaupyti?Iš Naujosios Akmenės į Ukrainos Mariupolio miestą išvežama labdaros siunta.Atlantinis paltusas Tado Ivanausko zoologijos muziejuje.Verslo naujienose – apie prekybą eglutėmis. Užsienio politikos aktualijos.Dramos edukatorės Raimondos Medeišienės komentaras. „Naujienų žemėlapis“: antisemitizmas Europoje – didėjanti problema. Orai. Dienos renginiai.Ved. Giedrė Čiužaitė.

Švietimo ir mokslo ministro pareigas laikinai einantis Rokas Masiulis sako, kad galima pasiekti kompromisą, kai visos pusės bus patenkintos, bent jau šiame etape, tol, kol išaiškės kokie kiti trūkumai, kuriuos galima bus taisyti. Anot ministro, per ketvirtadienį mokytojų profsąjungos parengs prioritetų sąrašą dėl papildomo finansavimo švietimui, nes penktadienį vyks pirmasis Vyriausybėje sudarytos darbo grupės posėdis dėl ilgalaikio viešojo sektoriaus finansavimo.Sveikatos apsaugos ministerija skelbia, kad pagerėjo medicinos priemonių prieinamumas cukriniu diabetu sergantiems žmonėms. Pacientai, kurių sveikatos priežiūrai namuose reikalingos paprastos ar išmaniosios insulino pompos, gali jas išsinuomoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis. Vaikams netrukus bus pradėtos kompensuoti ir insulino adatos.Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvauja Briuselyje vykstančiuose Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdžiuose. Pagrindinė darbotvarkės tema – derybos dėl 2021–2027 m. Europos Sąjungos biudžeto. Jose Lietuva siekia trijų pagrindinių tikslų: kad mažėjant ES biudžetui nebūtų drastiškai mažinama parama iš ES sanglaudos fondų, tiesioginės išmokos mūsų šalies žemdirbiams greičiau pasiektų ES vidurkį ir būtų užtikrinta tinkama parama tiek Ignalinos AE uždarymui, tiek strateginių energetikos ir transporto projektų įgyvendinimui.Augant ekonomikai, daugėja tų, kurie laisvas dienas nusprendžia leisti ilsėdamiesi užsienyje ar Lietuvoje kuriame nors iš SPA centrų. Šiemet šventinio laikotarpio kalendorius itin palankus ilsėtis. Prisidūrus prie švenčių ir savaitgalių vos kelias poilsio dienas, galima atostogauti net 11 dienų – tad nenuostabu, jog vis daugiau žmonių pasirenka tuo metu išvykti į kitus kraštus ar pasilepinti Lietuvos kurortuose. Ką reiktų žinoti keliaujant per šventes? Ko galbūt vengti? Kaip sutaupyti?Iš Naujosios Akmenės į Ukrainos Mariupolio miestą išvežama labdaros siunta.Atlantinis paltusas Tado Ivanausko zoologijos muziejuje.Verslo naujienose – apie prekybą eglutėmis. Užsienio politikos aktualijos.Dramos edukatorės Raimondos Medeišienės komentaras. „Naujienų žemėlapis“: antisemitizmas Europoje – didėjanti problema. Orai. Dienos renginiai.Ved. Giedrė Čiužaitė.

Orų prognozė.Spaudos apžvalga.Kalbos receptas.Baigėsi NATO viršūnių susitikimas. Pacientai, kurių sveikatos priežiūrai reikalingos insulino pompos, jau gali jas išsinuomoti. Kultūros pasas – ilgalaikė priemonė, skirta visiems Lietuvos mokiniams.Pasaulio futbolo čempionato apžvalga.Socialinių tinklų apžvalga.Savaitės komentaras (parengė Ramunė Sotvarė-Šemetienė).Klaipėdoje gaujos santykius ėmė aiškintis vidury dienos, stebint niekuo dėtiems žmonėms.Kuo reikšmingi didžiųjų pasaulio valstybių lyderių susitikimai?Verslo naujienos: Europos Parlamente svarstomos pataisos, kurios gerokai pakeistų krovinių vežimą Europoje. Kultūros renginių anonsas.Meditacija gryname ore.Liepą ir rugpjūtį LRT RADIJAS skelbia mandagaus vairavimo mėnesiais.Ved. Alvyda Bajarūnaitė ir Saulius Liauksminas.

Orų prognozė.Spaudos apžvalga.Kalbos receptas.Baigėsi NATO viršūnių susitikimas. Pacientai, kurių sveikatos priežiūrai reikalingos insulino pompos, jau gali jas išsinuomoti. Kultūros pasas – ilgalaikė priemonė, skirta visiems Lietuvos mokiniams.Pasaulio futbolo čempionato apžvalga.Socialinių tinklų apžvalga.Savaitės komentaras (parengė Ramunė Sotvarė-Šemetienė).Klaipėdoje gaujos santykius ėmė aiškintis vidury dienos, stebint niekuo dėtiems žmonėms.Kuo reikšmingi didžiųjų pasaulio valstybių lyderių susitikimai?Verslo naujienos: Europos Parlamente svarstomos pataisos, kurios gerokai pakeistų krovinių vežimą Europoje. Kultūros renginių anonsas.Meditacija gryname ore.Liepą ir rugpjūtį LRT RADIJAS skelbia mandagaus vairavimo mėnesiais.Ved. Alvyda Bajarūnaitė ir Saulius Liauksminas.

Si menesi Dr. Kudirka kalbes apie alergijas. 1. Pacientai daznai serga nuo alergiju tuo paciu sezonu kiekvienais metais. 2. Alergijos turi genetini paveldima. 3. Antihistaminai yra geri vaistai numazinti alergiju simptomus, bet jauni vaikai, vyresni pacientai ir glaukomos pacientai turetu pirma konsultuoti su gydytoju. 4. Pacientai kuri daznai turi alergijos simptomu turetu pasitikrinti pas gydytoja. #205 (PLAY)