Podcasts about rytus

Populiarėja maudynės šaltame, o kartais ir lediniame, vandenyje. Kaip tai veikia smegenis, savijautą ir emocijas?Radijo dokumentikoje bus galima išgirsti unikalius džiunglių garsus, sužinoti, kuo ypatingi tokie nedideli šaltakraujai gyvūnai, kaip, pvz., varlės, ir su kokiais iššūkiais susiduria jos ir žmonės džiunglėse.2006 metais sudegusi garsioji Juknaičių sanatorija kyla kaip feniksas iš pelenų, tačiau, norint statyti viešbutį, sanatorijos entuziastams gali tekti bylinėtis su jau mirusiu žmogumi, kuriam patikėta valdyti valstybės žemę. Apie tai – rubrikoje „Savaitgalis už Vilniaus“.Moldovoje vyksta parlamento rinkimai, kurie gali nulemti, į kurią pusę pasuks ši valstybė – labiau į Vakarus ar į Rytus. Apklausos rodo, kad kova bus įtempta ir proeuropietiškiems valdantiesiems rimtą iššūkį meta prorusiškos jėgos.Pasaulinės širdies dienos išvakarėse vilniečiai šiandien kviečiami nemokamai pasimatuoti cholesterolio, gliukozės kiekį, kraujo spaudimą, pasikonsultuoti su specialistais. Būtent nuo širdies ir kraujagyslių ligų Lietuvoje ir miršta daugiausia žmonių.Ved. Edvardas Kubilius

Kas šiandien yra Baltarusija kaip geopolitinis subjektas? Tai vis dar sugebanti išlaviruoti tarp Rytų ir Vakarų valstybė, tai – sąjungoje su Rusijos Federacija esantis subjektas, o gal Rusijos – okupuota teritorija? Pastaruoju metu Baltarusijos demokratinių jėgų deklaruojamas noras siekti narystės Europos Sąjungoje pateikiamas kaip įsisąmoninta egzistencinė būtinybė. Kada subrendo šis apsisprendimas? Juk 2020-aisiais vykusios revoliucijos metu Baltarusijos visuomenė visų pirma reikalavo sąžiningų rinkimų?Ar revoliucija Baltarusijoje turėjo šansą laimėti? Jeigu taip – kada ši galimybė buvo prarasta?Ekspertai kalbėdami apie Baltarusijos visuomenės savivoką bei geopolitines orientacijas kartais sako: „jeigu jūs Baltarusijoje bandytumėte klausti, ką žmonės renkasi (Rytus ar Vakarus?), tai gautume atsakymą, jog klausimas suformuluotas blogai.“ Tokią nuomonę reiškiantys ekspertai yra įsitikinę, - vidutinis statistinis baltarusis ar baltarusė galvoja, jog toks pasirinkimas yra susijęs su grėsme. Ką mes tikro galime pasakyti apie baltarusių visuomenės geopolitines orientacijas šiandien? Juk dabar nėra jokių galimybių atlikti reprezentatyvių sociologinių tyrimų?Kiek pagrįstos svajonės, jog Ukrainos pergalė karo lauke automatiškai reikš ir Baltarusijos visuomenės pergalę?Lietuvoje yra pastangų subendravardiklinti baltarusius ir rusus, įvesti vienodus apribojimus atvykstantiems baltarusiams ir rusams. Ką nori pasakyti tokios politikos kritikai teigdami, jog pastarieji veiksmai atitinka Putino politiką?Lietuvoje susitelkė didžiulė baltarusių diaspora. Ar Lietuvos valstybė turi strategiją arba bent jau planą, kaip mes bendrausime su šia diaspora, ko ir kaip mes siekiame santykiuose su Baltarusijos demokratines jėgas atstovaujančiais žmonėmis?Pokalbis su politologu, žmogaus teisių gynėju, Freedom House Vilniaus padalinio direktoriumi Vyčiu Jurkoniu.Ved. Aurimas Švedas

„Niekur kitur iššūkis tarptautinei tvarkai nėra kompleksiškesnis tiek kalbant apie regioninės tvarkos organizavimą, tiek apie užtikrinimą, kad ši tvarka derėtų su likusio pasaulio taika ir stabilumu“, – taip apie Vidurio Rytus savo knygoje atsiliepė buvęs JAV valstybės sekretorius Henry Kissingeris. Trijų didžiųjų monoteistinių religijų lopšys. Teritorija, kurioje iškilo ir kurioje žlugo didžiosios imperijos. Į šį regioną dažnai žvelgiame per savo interesų – energetinių išteklių, valstybės kūrimo ir jos stabilumo užtikrinimo, demokratijos ir žmogaus teisių plėtros, kovos su terorizmu ir t.t. – prizmę. Tačiau kaip pasaulį ir jo esamą tvarką regi pagrindiniai šio regiono žaidėjai? Kokie yra jų siekiai ir vizijos?Ved. Donatas Puslys ir Vladas Liepuonius

Nepilnametę sumušusiam ir išžaginti pasikėsinusiam jurbarkiškui Klaipėdos apygardos teismas realios laisvės atėmimo bausmės neskyrė, jam skirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė jos vykdymą atidedant trejiems metams.Europos Centriniam Bankui toliau didinant palūkanų normas, o daliai gyventojų susiduriant su sunkumais mokant įmokas, ekspertai rekomenduoja derėtis su bankais. Tuo metu Nekilnojamojo turto rinkoje stebimas ženklus sulėtėjimas, Lietuvos bankui prognozuojant, kad augančios palūkanų normos šiemet gali didėti dar kartą.Lietuvoje per metus ketinama įkurti 18 kontrmobilumo priemonių parkų, kuriuose bus laikomos inžinerinis struktūros priešo stabdymui.Kokia ateitis laukia Baltarusijos pasibaigus karui Ukrainoje? Kur pasuks – į Rytus ar į Vakarus - dabartinė Rusijos sąjungininkė?Ved. Agnė Skamarakaitė

Klausysimės ankstyvosios roko muzikos dainų, kuriose skamba sitara, tabla ar kiti indų tradicinės muzikos instrumentai. Prisiminsime ir labai žinomus 7 d. įrašus, bet pristatysime gal ir mažiau girdėtus vardus, kaip paslaptingas dainininkas Darius, grupės „Krokodil“ ar „Velvet Opera“.Ved. Lukas Devita

Pirmame vasaros laidų ciklo „Tendencingai“ epizode pasakojama apie tai, kodėl būtent XX amžius mados istorijoje nulėmė daugiausia pokyčių bei į žmonių spintas atnešė didžiausius perversmus. Ypatingas dėmesys laidoje skiriamas pačiai XX a. aušrai – pirmajam dešimtmečiui, kai Europos kultūra svaigo nuo susižavėjimo Tolimaisiais Rytais, Strausso bei Puccini‘o operų kostiumai darė didžiulę įtaką mados dizaineriams, o plunksnomis puoštos skrybėlės buvo tokios madingos, kad teko riboti paukščių medžioklę.Laidą veda mados žurnalistė bei analitikė Deimantė Bulbenkaitė.

Pirmadienį Ženevoje įvyko JAV ir Rusijos derybos saugumo klausimais. Žinios iš jų yra šykščios: abi pusės apsiribojo pareiškimais, jog aiškinamasi skirtingi požiūriai. Rusija kelia įtampas prie Ukrainos sienos, o taip pat įvedė savo kariuomenę į Kazachstaną, tuo dar labiau sustiprindama savo įtaką šioje šalyje. Taip pat Rusija reikalauja garantijų, kad NATO nesiplėstų į Rytus. Politologai kalba apie imperinio mąstymo atgimimą. Tai reiškia, kad pasaulį įtakos zonomis pasidalina didžiosios šalys ir taip išvengia interesų susidūrimo bei kartu užtikrina globalų saugumą. Tačiau jei tokia tvarka bus įtvirtinta, ką tai reikš mažoms šalims, tokioms kaip Lietuva? Koks turėtų būti Europos Sąjungos vaidmuo?Apie tai diskutuoja Kovo – 11-osios akto signataras Mečys Laurinkus, RESC vadovas Linas Kojala, Vilniaus politikos analizės instituto vyr. mokslininkė Eglė Murauskaitė, Seimo narys Raimundas Lopata.Ved. Virginijus Savukynas

Kiek griežtai Lietuva kontroliuoja, kaip grįžtantieji iš užsienio laikosi pandemijos reikalavimų?Pamario gyventojai jau kelias savaites gyvena su potvyniu, tačiau kol kas didesnių nepatogumų žmonės nepatiria, nors ugniagesiams jau teko iš apsemto automobilio vaduoti gyventoją.„Verslo laike“ – metų ekonomikos apžvalga.Kaip Prezidentūra vertina pandemijos valdymą, ekonominę ir socialinę padėtį, besibaigiant šiems metams ir artėjant naujiesiems? Pokalbis su prezidento vyriausiąja patarėja Irena Segalovičiene.Lygiai prieš 30-imt metų buvo suteikti atkurtos Lietuvos kariuomenės pirmieji karininkų laipsniai. Kaip tai vyko ir kuo šis įvykis svarbus Lietuvai?Kada Lietuvoje reikės skiepytis ketvirtąja doze?Kas slypi po Rusijos prezidento žodžiais, neva NATO buvo pažadėjusi nesiplėsti į Rytus?Ved. Edvardas Kubilius

Niekas negali grįžti atgal ir pradėti iš naujo, bet kiekvienas mūsų gali nubudęs ryte nuspręsti sukurti kitokią pabaigą. Rytas - tai vilties, atradimų, naujų pažadų ir svajonių metafora, ir vis dėlto neretai nubundame prislėgti viso pasaulio rūpesčių. Tad šįkart LAIMĖS DIETA skirta rytams ir žmogui, su kuriuo prasideda nereto mūsų diena. Apie rytus be ir su žadintuvu, apie džiaugsmą augti ir dalykus, kurie nuspalvina kiekvieną dieną, kalbamės su „Labas rytas, Lietuva“ vedėja, žurnaliste, Ugne Sipare.Ved. Rimantė Kulvinskytė

Lėtėjant skiepijimui nuo koronaviruso Vilniuje nuo rugpjūčio uždaromas skiepijimo centras “Litexpo” parodų rūmuose. Pasak Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus, dabar Vilniuje skiepijama keturis kart mažiau žmonių nei gegužę, kai per parą buvo paskiepijama po 10 000 žmonių. Skiepijimas Vilniuje bus organizuojamas mobiliuose centruose, vaistinėse ir poliklinikose.vVaikai nuo 12-os metų Comirnaty vakcina Lietuvoje skiepijami nuo birželio vidurio – taigi maždaug mėnesį. Amžiaus grupėje nuo 12-os iki 15-os metų paskiepyta apie 11-ka procentų gyventojų. iki naujų mokslo metų lieka pusantro mėnesio, o epidemiologai perspėja, kad sergamumas koronavirusu, plintant DELTA viruso atmainai, artimiausiu metu tik augs. Apie priežastis, kodėl vaikai skiepijami vangiai ir kaip vangus skiepijimas paveiks mokymosi procesą rudenį: Premjerės Ingridos Šimonytės patarėja Živilė Gudlevičienė ir Kauno technologijos universiteto inžinerijos licėjaus direktorius, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas.Anglijoje nuo šios dienos atlaisvinama dalis suvaržymų pandemijos valdymui. Vietos mokslininkai šį sprendimą vertina skeptiškai. Pasak Opozicinės Leiboristų partijos atstovo sveikatos klausimais Džonatano Ašvorto, toks atsivėrimas kelia grėsmę pasaulinei sveikatai. Iš Jungtinės karalystės, kurioje gyvena apie ketvirtį milijono lietuvių, į Lietuvą pilnai nuo koronaviruso paskiepyti asmenys gali atvykti be ribojimų. Tuo metu iš Lietuvos į didžiąją Britaniją atvykusiems asmenims privaloma izoliuotis ir tirtis, nepaisant to, ar asmuo pasiskiepyjęs, ar ne. TIK Jungtinėje Karalystėje nuolat gyvenantiems asmenims, grįžtantiems į Jungtinę Karalystę iš geltono sąrašo valstybių grįžus izoliuotis neprivaloma. Apie skirtingas taisykles kelionėms ir kokią įtaką tai gali turėti koronaviruso plitimui - Pasaulio sveikatos organizacijos pasiuntinys Europai Vytenis Andriukaitis ir Londone gyvenanti ir dirbanti Viktorija Rinkevičiūtė.Į Kauno intermodalinį terminalą šiandien atvyko pirmasis krovininis traukinys iš Europos. Atvykus kroviniui iš Nyderlandų, terminalas oficialiai tapo toliausiai į Rytus nutolusiu Europos geležinkelių tašku, kurį europinėmis vėžėmis gali pasiekti krovininiai traukiniai. Šio - reikšmingo projekto “Rail baltica” etapo pristatymą Kaune stebėjo kolegė- LRT žurnalistė Kristina Karlonė.Baltijos jūrą šiandien paleisti pirmieji Lietuvos jūrų muziejuje slaugyti ruoniukai. Pavasarį į specialistų rankas patekę ruonių jaunikliai buvo nusilpę, sirgo įvairiomis ligomis. Dabar, sustiprėję ir priaugę svorio jie grįžta į jūrą, kurioje, tikimasi, jiems pavyks išgyventi. Plačiau - apie tai, kaip ruoniukai palydėti į jūrą, papasakos kolega Paulius Selezniovas.Sportas. Tautvydas MeškonisVed. Vaida Zakarkienė.

Klausysimės Vokietijos roko novatorių – „Diuseldorfo mokyklos“ atstovų,to pat laikmečio mažai žinomų džiazroko grupių ir etninės muzikos ansamblio „Between“(„"Tarp“).Ved. Lukas Devita

„Paukščių stebėjimas yra sočių žmonių hobis“, – tokius žodžius ornitologas Marius Karlonas anksčiau girdėjo Vakarų Europoje. Dabar jau ir Lietuvoje populiarūs Mariaus ar kolegų rengiami žygiai su žiūronais, padedančiais matyti sparnuočius. Gamtos gidas šiame interviu duoda patarimų, kur, kaip ir kada stebėti paukščius, juos fotografuoti, tačiau sako, kad dar svarbiau gamtą saugoti. Pats Marius netoli sodybos Dzūkijoje, Baltarusijos pasienyje, ėmėsi atkurti pelkę ir pievą, kurios taptų sala gyvajai gamtai ir tarsi Nojaus laivas ją išplukdytų ateities kartoms. Kalbino Giedrė Čiužaitė.Tinklalaidė parengta pagal Vokietijos ambasados remiamą audio platformos projektą

Šį kartą laidoje kviečiame prisiminti, kaip kūrėsi pirmieji Europos universitetai, ir iš arčiau pažvelgti į Vilniaus universiteto istoriją. Kodėl Vilniaus universitetas vadinamas „labiausiai į rytus nutolusiu Europos universitetu“? Kaip studijų kokybę suprato XII amžiuje? Apie tai pasakoja istorikė, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanė dr. Loreta Skurvydaitė.Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.

Kerintys grafų Tiškevičių rūmai vėl prisipildys romantiškų fortepijono muzikos garsų – liepos 3-čią - 13-tą dienomis Palangoje vyks tarptautinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muzikos festivalis. Mintimis apie muzikos šventę dalinasi jos sumanytoja ir organizatorė prof. Aleksandra Žvirblytė.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Literatūros kritiko dr. Ramūno Čičelio parengtoje naujų knygų apžvalgoje – Viktoro Gulbino poezijos knyga „Urbanistinis vienetas“, kupina eilėraščių, žyminčių futurizmo ir kitų techniką akcentavusių meno srovių galutinę pabaigą, bei Ievos Rudžianskaitės eilėraščių rinkinys „Kita“, kalbantis apie klasikinės poezijos gyvybę ir patį meno kūrinį kaip žmogaus atramą.Paskaičiuota, kad į garbę turėti Europos geografinį centrą – pretenduoja apie dešimt valstybių. Ypač tai tapo populiaru, Europos Sąjungai plečiantis į Rytus. Vienur manoma, kad eurocentrai traukia turistus, kitur – centrus sukūrė politika. Tad Europos žemė nusėta tariamus „centrus“ žyminčiais obeliskais. Apie Europos geografinį centrą – pirmadienio viktorinoje.„Klasikos enciklopedija“ – apie paminklus Vilniuje. Ved. Viktoras Paulavičius.

Švedų pasaką „Į rytus nuo saulės, į šiaurę nuo žemės ” skaito aktorius Mindaugas Capas.

Švedų pasaką „Į rytus nuo saulės, į šiaurę nuo žemės ” skaito aktorius Mindaugas Capas.

Švedų pasaką „Į rytus nuo saulės, į šiaurę nuo žemės ” skaito aktorius Mindaugas Capas.

Šiame pokalbyje Eglė Murauskaitė, Marylando universiteto vyr. mokslininkė, narplioja Vidurio Rytų geopolitikos mazgą ir atsako į klausytojų klausimus. Specialus dėmesys skiriamas Egiptui (nuo 2:40 min), kur ji dirbo Arabų Pavasario metu, Jemenui (34:50 min) ir Izraelio-Palestinos konfliktui (nuo 55 min). Taip pat užduodame klausimus: ar ISIS jau tikrai įveikta (nuo 17:30)? Kaip turėtume reaguoti į Saudo Arabijos liberalėjimą – kiek jis realus, o kiek plakatiškas (nuo 51:30 min)? Kodėl tokie izraeliečiai kaip Yuval Noah Harari ar Natalie Portman atsisako būti vienoje scenoje su dabartiniu Izraelio premjeru ir jo atstovais (nuo 1:10:00 min)? Pateikiame istorinį ir geopolitinį įvykių kontekstą. Pokalbį veda podkasto redaktorius Karolis Vyšniauskas. Tai eksperimentinis NYLA Update epizodas, visą dėmesį skiriant ne naujausiems pasaulio įvykiams, bet konkrečiam regionui. „Nanook“ žurnalistai skirtingu laiku yra keliavę po Vidurio Rytus. Pamatykite jų fotografijas: https://nanook.lt/podcast/dekonstruojant-vidurio-rytus/ Prisidėkite prie podkasto klausytojų bendruomenės: https://www.patreon.com/NanookMultimedia  

Kelionė į Tibetą. Kai keliaujame po Europą, ieškome muziejų, aplankome bažnyčias, pilis, dvarus ir rūmus, apžiūrime senamiesčio architektūrą, žodžiu susipažįstame su materialiu Europos kultūros paveldu, kai keliaujame į Rytus mus domina dvasinis tų kultūrų palikimas.Apie prigimtinį protą Tibeto bonų religijoje, apie bon religijos sklaidą Rytų Europoje, sunkumus ją suprantant, – VU Orientalistikos centro doktorantės, etnologės Ievos Rutės pasakojimas.

Kelionė į Tibetą. Kai keliaujame po Europą, ieškome muziejų, aplankome bažnyčias, pilis, dvarus ir rūmus, apžiūrime senamiesčio architektūrą, žodžiu susipažįstame su materialiu Europos kultūros paveldu, kai keliaujame į Rytus mus domina dvasinis tų kultūrų palikimas.Apie prigimtinį protą Tibeto bonų religijoje, apie bon religijos sklaidą Rytų Europoje, sunkumus ją suprantant, – VU Orientalistikos centro doktorantės, etnologės Ievos Rutės pasakojimas.

Plaukikei Rūtai Meilutytei Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse užėmus 7-ąją vietą, kritikos strėlės lekia į jos trenerį Džoną Rudą. Tuo metu krepšininkai rengiasi šio vakaro rungtynėms su Nigerija. Mažėja socialinės rizikos šeimų bei juose augančių vaikų.Sankt Peterburge susitinka Rusijos ir Turkijos prezidentai. Vakarai baiminasi, kad Ankara ima gręžtis į Rytus. Mobilusis žaidimas „Pokemon Go“ per mėnesį uždirbo 200 milijonų dolerių ir tapo rekordininku. Tyrimas rodo, kad žmonės valgo daugiau, kai mažai miega, patiria stresą ar žiūri televizorių. Kodėl, kai jaučiamės blogai, kemšame viską iš eilės?

Laida apie tai, kokia muzika lydi šv. Velykų dienas.Ši daugybę prasmių turinti šventė nuostabiai sujungia savyje tolimas viena kitai nuotaikas – liūdesį ir džiaugsmą. Milijonams tikinčiųjų tenka vos ne per vieną parą išgyventi staigų šuolį nuo ašarų ir skausmo iki džiugesio ir gerosios naujienos sukeltos euforijos. Kas, jei ne muzika gali tas permainas geriausiai parodyti. Laidoje skamba tradicinės ir aranžuotos Velykų melodijos, originalios, Prisikėlimo dvasia persmelktos kompozicijos, o pabaigoje – netikėtas posūkis į Rytus, kuriuose, anot vienos iš versijų, Gerosios Naujienos nešėjas galimai tęsė savo nesibaigiančią misiją.

Laida apie tai, kokia muzika lydi šv. Velykų dienas.Ši daugybę prasmių turinti šventė nuostabiai sujungia savyje tolimas viena kitai nuotaikas – liūdesį ir džiaugsmą. Milijonams tikinčiųjų tenka vos ne per vieną parą išgyventi staigų šuolį nuo ašarų ir skausmo iki džiugesio ir gerosios naujienos sukeltos euforijos. Kas, jei ne muzika gali tas permainas geriausiai parodyti. Laidoje skamba tradicinės ir aranžuotos Velykų melodijos, originalios, Prisikėlimo dvasia persmelktos kompozicijos, o pabaigoje – netikėtas posūkis į Rytus, kuriuose, anot vienos iš versijų, Gerosios Naujienos nešėjas galimai tęsė savo nesibaigiančią misiją.

Kiek realiai užsienio žvalgybos kelia sumaištį Lietuvoje?Lietuvoje prasidėjus skandalams, dažnai akys krypsta į Rytus, esą šių valstybių žvalgybos yra prisidėjusios prie sumaišties. Ar viską galimą paaiškinti tik priešiška nedraugiškų jėgų veikla?