Podcasts about Niekas

„Svarbiausia, kad vaikučiai būtų sveiki, o tada norėčiau, kad visi kartu išvyktume gyventi kur nors toliau nuo Ukrainos, kad galėtume gyventi tyliai ir niekas neprimintų to, ką patyrėme. Svajoju, kad Veronika, nors ir neturi rankytės, tikiuosi, kad gaus protezą, kad galėtų ja ir apsikabinti, ir pasisveikinti, pamojuoti“, – sako Aliona Černiak. Ji per vieną dieną neteko viduriniosios dukters, namų, vyras apdegė 60 procentų kūno, 4 metų sūnus irgi nukentėjo, o 11 metė dukra Veronika nebeturi dešinės rankos. Visa tai įvyko dėl rusų paleisto sprogmens, pataikiusio į šalia jų namų stovėjusią mašiną su dujų balionais.„Dabar, manau, įžengėm į trečią šito ilgo proceso etapą. Jau susitaikėm su mintimi, kad šitas karas gali tęstis dar dešimtmetį – ne dar vienerius metus ar dar vieną žiemą. Nes prieš tai sakėm, kad štai – sunkiausia žiema per visą mūsų istoriją. Bet dabar kiekviena žiema vis sunkesnė ir sunkesnė. Todėl dabar ir mūsų elgesys bei požiūris labiau primena antikos laikus, senovės Graikijos filosofiją. Nes matom savo gyvenimą kaip likimą, fatum. Kur mes negalim nieko padaryti. Niekas nuo mūsų nepriklauso. Nei karo baigtis, nei kiek laiko jis dar tęsis...“, – sako Ukrainos rašytojas Andriy Lyubka, dabar daugiausiai užsiimantis savanoryste.„Ar lietuvių folkloras gali tapti mūsų švelniosios galios įrankiu?“ Tokią diskusiją kelia VU TSPMI prof. Ainė Ramonaitė.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Saudo Arabijos sostinėje Rijade jau susitiko JAV valstybės sekretorius Markas Rubijas ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Jie kartu su kitais abiejų šalių derybininkais aptars, kaip galėtų būti organizuojamos taikos derybos. Vašingtonas teigia, kad šis susitikimas yra žingsnis siekiant nustatyti, ar Maskva rimtai nusiteikusi derėtis dėl taikos.Maskvos atstovai pareiškė, kad Rusijos lyderis Vladimiras Putinas yra pasirengęs kalbėtis su Volodymyru Zelenskiu, „jei to prireiks“, tačiau pakartojo abejojantys jo, kaip Ukrainos prezidento, teisėtumu.Kelių Europos šalių lyderiai per derybas Paryžiuje nepasiekė jokio susitarimo dėl atsako į JAV administracijos politikos kryptį dėl karo Ukrainoje ir galbūt mažėjančio ryžto užtikrinti Europos gynybą.Medikai skundžiasi, kad nėra tinkamai ruošiami dirbti karo sąlygomis. Anot jų, karo medicinai per šešerius metus studijų skiriamas vos kelių dienų kursas.Kauno rajono Zapyškio gyventojus piktina eismo sprendimai beveik baigtoje remontuoti pagrindinėje Vytauto gatvėje. Kadangi ši gatvė yra valstybinio kelio Kaunas – Šakiai dalis, ja važiuoja daug vilkikų. Jų vairuotojams dėl naujai įrengtų eismo saugumo salelių įsukti į gatvę tapo labai sudėtinga, kyla nemažai avarinių situacijų.Ved. Andrius Kavaliauskas

„Keturios baimės dienos“ – tai šešių dalių dokumentinis audioserialas apie pabėgimą iš komunistinės Rytų Vokietijos. Nauji epizodai įkeliami sekmadieniais.*2 dalis. 1973 m. liepos 2 d.Pirmoji slapstymosi diena. Berbel glaudžiasi pas draugę Leipcige. Bet visiems, kurie jai padeda, kyla pavojus. Ir ji turi tik vienos pabėgimo pagalbininkės Vakaruose telefono numerį, kuriuo niekas neatsiliepia.*2019 m. dokumentinį serialą „Keturios baimės dienos“ (vok. „4 Tage Angst“) prodiusavo Vokietijos Bavarijos radijas („Bayerischer Rundfunk“).Autorius – Till Ottlitz, režisierė – Alexandra Distler, garso inžinierius – Fabian Zweck, redaktorius – Klaus Uhrig, redaktoriaus padėjėja – Laura Freisberg.2024 m. lietuviškai adaptuoti serialą LRT RADIJUI licenciją suteikė „BRmedia Service“.Iš vokiečių kalbos vertė Lina Čerkauskienė, redagavo Miglė Bagdonė.Vertimą įgarsino: Inga Burneikaitė, Mindaugas Capas, Ignas Ciplijauskas, Violeta Podolskaitė ir Inga Šalkauskaitė.Lietuviškai adaptavo: Rūta Dambravaitė, Sonata Jadevičienė, Vaida Pilibaitytė ir Inga Tamulevičienė.Adaptacijos redaktorė – Vaida Pilibaitytė.

Ar tiesa, kad jauni darbuotojai pernelyg atsipūtę darbo vietose ir darbdaviai nenori jų samdyti? O gal tiesiog jaunimas moka išnaudoti darbdavių silpnybes?Taip pat laidoje – Michelin prakeiksmas. Kodėl užsidaro gaunantys žvaigždes?Ir kaip technologijos dar labiau atpigina greitą maistą?Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

Nors tiek moterys, tiek vyrai siekia geriausių rezultatų tose pačiose sporto šakose, jie tai daro dėvėdami kartais net labai skirtingas uniformas. Pavyzdžiui, paplūdimio tinklininkai dėvi laisvus šortus ir marškinėlius, o tinklininkės yra įpareigotos apsitempti itin atvirais bikiniais. Kodėl? Niekas negali paaiškinti, bet ir taisyklių keisti neketina net 2024-aisiais, kai lygybė turėtų būti savaime suprantamas profesinis aspektas.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Niekas tegul neniekina tavo jaunystės. Tiktai pats būk tikintiesiems pavyzdys žodžiu, elgesiu, meile, tikėjimu, skaistumu. 1 Tim 4, 12

Ar žinote, kad šiuo metu Katalikų Bažnyčia yra „susiskaldžiusi labiau nei bet kada per visą savo naujausią istoriją“? Ir ar suprantate, kad dėl visko kaltas vienintelis žmogus - popiežius Pranciškus? Šis teiginys buvo išsakytas naujausiame išpuolyje prieš 87-erių popiežių - pareiškime, kurį parašė (žinoma, anonimiškai!) kažkoks narsuolis, kaip teigiama, vienas iš Bažnyčios kardinolų. Kardinolų kolegiją sudaro anaiptol ne paaugliško amžiaus nariai, tačiau tik maždaug tokio amžiaus žmogus gali taip neišmanyti ir nesidomėti katalikybės „naujausia istorija“, kad leistų sau išdėstyti tokį teiginį. Plačiau apie konklavos nuojautas - vedamojo skiltyje.Apie naujos Lenkijos valdančiosios daugumos santykius su Katalikų Bažnyčia - Katarzynos Korzeniewskos pasakojime iš Krokuvos.Kovo 11-osios išvakarės: ką reiškia kalbos apie vienybę? Lauryno Peluričio komentaras.Thomas Mertonas apie staiga ištikusią meilę visai žmonijai.Tėvo Antano pasakojimai: „Kantrybė ir nuolankumas“.Gabrielės Gailiūtės-Bernotienės radijo esė „Apie laisvę, kurios niekas nebeatims“.Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Niekas neabejoja, kad už Rusijos opozicionieriaus Aleksejaus Navalno mirties stovi V. Putinas. Tačiau kodėl tai įvyko būtent dabar? Ir ar A. Navalno mirtis įžiebs neramumus Rusijoje?Diskusijoje dalyvauja: Eurokomisaras Virgijinus Sinkevičius, europarlamentarė Rasa Juknevičienė, analitikas Marius Laurinavičius ir VU TSPMI politologas Vytis Jurkonis.Vasario 16 d. ypatingojo režimo pataisos kolonijoje Arktyje mirė Rusijos opozicionierius Aleksejus Navalnas. Artimieji jo kūno vis dar negali atgauti. Navalno atstovė spaudai sakė, kad Rusijos tyrimų komitetas vengia atiduoti palaikus.Kalėjimo administracijos pranešime sakoma, kad po pasivaikščiojimo jis „pasijuto blogai“ ir „beveik iš karto prarado sąmonę“. Tačiau jau yra pranešimų, kad ant Navalno kūno aptiktos mėlynės nuo traukulių ir krūtinės suspaudimų.Ved. Mindaugas Aušra

Niekas prieš tave neatsilaikys per visą tavo gyvenimą. Kaip buvau su Moze, taip visuomet būsiu su tavimi. Aš nepaliksiu ir neapleisiu tavęs. Joz 1, 5

Dokumente, kuris buvo paskelbtas pasibaigus pirmajam iš dviejų baigiamųjų Sinodo proceso etapų, kalbama apie didžiulę Bažnyčios laukiančią pertvarką. Jame siūloma išplėsti moterų vaidmenį, privalomai įtraukti pasauliečius į sprendimų priėmimą, pertvarkyti seminarijų sistemą ir peržiūrėti Bažnyčios Kanonų teisės kodeksą. Dėl moterų diakonių Sinodas sutarė, kad šis klausimas prašosi nuodugnesnio apsvarstymo, tad atidėtas iki kitų metų spalio. Niekas ir nesitikėjo, kad ši Sinodo asamblėja ims gludinti karščiausiai ginčijamas Bažnyčios temas ir pateiks dramatiškų pasiūlymų. „Šiandien dar nematome visų šio proceso vaisių, tačiau toliaregiškai žvelgiame į prieš mus atsiveriantį horizontą“, - sakė popiežius Pranciškus per Sinodo uždarymo Mišias Šv. Petro bazilikoje. Plačiau - vedamojo skiltyje.Ką Dvasia kalba Bažnyčiai, arba kaip reikėtų skaityti ir suprasti vieną paslaptingiausių Šv. Rašto dalių - Apreiškimo Jonui knygą. „Mažosios studijos“ svečias - kun. Alain-Marie de Lassus, teologas, dvasinių ir teologinių veikalų autorius. Lietuviškai pasirodžiusią jo knygą „Ką Dvasia kalba Bažnyčiai. Rekolekcijos su Apreiškimo Jonui knyga“ išleido Magnificat leidiniai.Spaudos apžvalga: apie paminklus (parengė Laurynas Peluritis).„Ar dera melstis už mirusiuosius? Ar teisinga manyti, kad galime padėti mirusiesiems savo maldomis ir aukomis?“ - klausia kun. Johnas MsDade'as ir atsako: „Visas šias praktika sir įsitikinimus grindžia mintis, kad Kristaus malonės apstybė cirkuliuoja ir yra pernešama laisvų kūrinių.“Poetė Giedrė Kazlauskaitė savo rubrikoje „Laisvasis stilius“ stebi pageltusius rudens medžius ir galvoja, kokie jie panašūs į žmones.Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Niekas iki galo nežino, kas glūdi mūsų archyvuose. Net tai, kas guli oficialiose atminties institucijose, nėra visiškai peržiūrėta ir įdomūs nepublikuoti literatūros kūriniai gali slėptis po nieko nesakančiais aprašais.Štai Lietuvos literatūros ir meno archyvo vadovas Juozapas Blažiūnas dalinasi paskutiniųjų metų atradimais: iki šiol niekur viešai nerodyti, privačiame Juozo Budraičio archyve buvę rašytojo Ričardo Gavelio kino scenarijai arba baltarusių poeto Jankos Kupalos kūriniai, kuriuos pamatę iš Baltarusijos atvykę tyrėjai nesulaikė ašarų.Su Juozapu Blažiūnu „Pirmame sakinyje“ kalbamės apie tai, kokių literatūrinių įdomybių jis yra atradęs archyve ir kas dar galėtų būti ten atrasta.Nuotraukos autorė – Isaiah Fainberg.Ved. Mindaugas Nastaravičius, Tomas Vaiseta

Rusijai pradėjus plataus masto invaziją Ukrainoje, į Vokietiją atvyko daugiau nei milijonas karo pabėgėlių. Vokiečiai ukrainiečius priėmė ir į savo namus, organizuoja bendruomenių susitikimus, remia jų norą užbaigti karą.Maža dalis visuomenės garsiai protestuoja prieš bet kokį įsitraukimą į karą. Kai Vokietijos kancleris pareiškė, kad šalis ir toliau siųs ginklus Ukrainai, žmonės rėkė Olafą Scholzą vadindami karo kurstytoju ir reikalavo kurti taiką be ginklų. Scholzas jiems atgal šaukė, kad Vladimiras Putinas yra karo kurstytojas ir jei jie turėtų kiek nors proto, šauktų ant Putino.Bet gerokai tylesnis nepasitenkinimas, vidinis konfliktas vyksta vokiečių galvose. Nuo Antrojo pasaulinio karo pacifizmo, taikos ir dialogo idėjomis besiformavusi visuomenė dabar susidūrė su žiauria karo Europoje realybe. Tai, kas atrodė nekvestionuojama, tapo kvestionuojama. O veikti reikia greitai, to iš pajėgiausios Europos ekonomikos ir politinės galios, tikisi Ukraina ir likęs žemynas.Nuo karo į Vokietiją pabėgę ukrainiečiai atvyko su stipriomis patriotiškumo nuotaikomis, noru nugalėti agresorių ir atkurti stabilumą savo šalyje. Jiems kyla klausimas – ar vokiečiai pajėgūs juos suprasti.Antroje pasakojimo dalyje žvilgsnis į bendruomenes, kuriose pinasi vokiečių ir ukrainiečių ryšiai, gimsta draugystė, supratimas.Autorė Rūta Dambravaitė

Rusijai pradėjus plataus masto invaziją Ukrainoje, į Vokietiją atvyko daugiau nei milijonas karo pabėgėlių. Vokiečiai ukrainiečius priėmė ir į savo namus, organizuoja bendruomenių susitikimus, remia jų norą užbaigti karą.Maža dalis visuomenės garsiai protestuoja prieš bet kokį įsitraukimą į karą. Kai Vokietijos kancleris pareiškė, kad šalis ir toliau siųs ginklus Ukrainai, žmonės rėkė Olafą Šolcą vadindami karo kurstytoju ir reikalavo kurti taiką be ginklų. Šolcas jiems atgal šaukė, kad Vladimiras Putinas yra karo kurstytojas ir jei jie turėtų kiek nors proto, šauktų ant Putino.Bet gerokai tylesnis nepasitenkinimas, vidinis konfliktas vyksta vokiečių galvose. Nuo Antrojo pasaulinio karo pacifizmo, taikos ir dialogo idėjomis besiformavusi visuomenė dabar susidūrė su žiauria karo Europoje realybe. Tai, kas atrodė nekvestionuojama, tapo kvestionuojama. O veikti reikia greitai, to iš pajėgiausios Europos ekonomikos ir politinės galios, tikisi Ukraina ir likęs žemynas.Nuo karo į Vokietiją pabėgę ukrainiečiai atvyko su stipriomis patriotiškumo nuotaikomis, noru nugalėti agresorių ir atkurti stabilumą savo šalyje. Jiems kyla klausimas – ar vokiečiai pajėgūs juos suprasti.Autorė Rūta Dambravaitė

Spaudos apžvalga.„Nors entuziastai prognozuoja artėjančią dirbtinio intelekto pergalę, vis dėlto jis niekados nepralenks žmogaus vienoje srityje – tai abejonių srityje“, – komentare teigia rašytoja Dalia Staponkutė.Savaitgalį į Lietuvą pirmą kartą atvyksta Geteborgo alternatyvus orkestras „GAO“ iš Švedijos. Jo muzikoje susijungia skirtingos kultūros ir etninės grupės, kuriančios harmoningą ir dinamišką patirtį.Klasikos koncertų salės naujienos šią savaitę.Gegužės 22-osios vakarą Vilnių drebino legendinė vokiečių grupė „Rammstein“ – kokią vietą ji užima kultūros pasaulyje?Socialinio recepto iniciatyva skirta lengvus nerimo ar depresijos simptomus jaučiantiems, išgyvenantiems vienatvę pensinio amžiaus žmonėms. Ja siekiama stiprinti jų psichologinę gerovę ir psichikos sveikatą. Tačiau kol kas ja naudojasi tik ir taip socialiai aktyvūs senjorai. Kaip pritraukti atskirtį patiriančius?Ketvirtadienį Venecijos architektūros bienalėje atidarytas Lietuvą atstovaujantis „Vaikų miško paviljonas“. Kaip jis atrodo bendrame bienalės kontekste?Ved. Urtė Karalaitė

Apie reformų sėkmes ir nesėkmes Lietuvoje – pokalbis su ekonomistu Justu Mundeikiu.Ved. Marius Jokūbaitis

Über einen uralten Mythos und die Suche nach einer Heimat - ein überwältigender Roman von einem der bedeutendsten Erzähler der Niederlande.„Reden ist mein Ding“, sagt der Psychiater Mendel Adenauer, der in einer Klinik in Assen im Nordosten der Niederlande arbeitet und ganz gut zu tun hat, auch einige Erfolge verzeichnen kann. Bis ein mysteriöser Mann umherirrend im Wald gefunden wird und ebenso mysteriös wieder verschwindet. Die Geschichte dieses Niekas reicht viele Jahrhunderte zurück und vereint die Legende von Ahasver, dem wandernden Juden, und den uralten Mythos des Buches Raziel, nach dem Niekas sucht: Bei der Vertreibung aus dem Garten Eden gab der Engel Raziel Adam ein Buch, das das Schicksal der gesamten Menschheit enthalten soll …Quelle: Verlagstext

LRT OPUS laidoje „Be filtro“ – pokalbis su atlikėju Konstantinu Lilu, besibaigiančius 2022-uosius pažymėjusiu debiutiniu soliniu albumu „Niekas nėra tikra“. Valanda apie metų iššūkius, pasikeitusį skambesį, naujas pradžias ir traumas. Ved. Ramūnas Zilnys

Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginį planą Briuselis jau patvirtino, bet žemdirbiai, aiškindamiesi paramos gavimo taisykles, pasigenda ūkinės veiklos logikos, nuoseklumo reikalavimuose, planą kūrusių valdininkų atsakingumo. Dokumentas beveik 1000 puslapių, o dar neparengtos jo įgyvendinimo taisyklės. Anot žemdirbių, dalis paramos bus nepasiekiama.Skuodo rajone rekonstruojant vieškelį Ylakiai – Barstyčiai kelininkai ketino iškirsti 79 brandžius medžius. Leidimai kirsti buvo išduoti dar spalio pradžioje, tačiau paprieštaravus vietos gyventojams visi darbai įstrigo. Niekas nevyksta ir gruodžio pradžioje, nors kelininkai planų nekeičia.Ved. Arvydas Urba

Laida „10-12“ lankosi Molėtuose.Vyriausybė svarsto Molėtams ir miesto apylinkėms suteikti kurortinės teritorijos statusą. Ką tai keistų? Kokia nekilnojamojo turto situacija šiame regione?Molėtai garsėja ežerais ir žiūrėjimu į žvaigždes. Čia yra vienintelis Lietuvoje ir Europoje Etnokosmologijos muziejus.Taip pat Molėtuose įkurti „senelių namai“ žirgams, gaminamas šokoladas, veikia įvairios bendruomenių iniciatyvos.Ved. Agnė Skamarakaitė

Labanoro regioniniame parke daugelis turi tradiciją įkopti į Mindūnų apžvalgos bokštą. Niekas šiaip sau neatsiranda, sako Molėtų savivaldybės administracijos vadovas Sigitas Žvinys.Šiemet miestuose žiogams saugiai gyventi liko nešienautos pievos, vadinasi – niekas žiogų nesumalė, nesunaikino. Tačiau dėl vėsos groti jie pradės po kurio laiko, nes sparneliai, viena iš žiogų muzikinių instrumentų dalių, yra dar nedideli, gležni – tokiais muzikos neišgausi.Ar gera turėti savo ežerą, pasakoja Kauno Botanikos sodo vyresn. botaninių kolekcijų kuratorius Kęstutis Obelevičius. Kūmutės, voveraitės, žiogai - viskas iš vasaros gamtos.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Spaudos apžvalga.Kaip anoniminėse apklausose save pateisina skaitantieji nelegalias knygas?Šiandien rekonstruotoje vaikų poilsio stovykloje Kunigiškėse atidaromas Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos Menų edukacijos centras.Žemaitijoje įsikūręs Kulių miestelis liepos 2–10 dienomis jau šeštą kartą kviečia kultūros mylėtojus ir ieškotojus į SOFIJOS festivalio renginius.Kas šią savaitę skambės „Klasikos koncertų salėje“?Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centre vėl kyla nepasitenkinimas vadovu. Kokie priekaištai jam pateikiami ir kaip į juos reaguoja pats vadovas?Kodėl išskirtinai ukrainietiškus barščius UNESCO patvirtino saugomu Ukrainos kultūros paveldu?Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Girulių padalinys jau tryliktus metus kviečia į renginių ciklą „Pėdink į Girulius“.Ved. Marius Eidukonis

„Jūsų vaikas – jūsų problemos ir jei galite, pasilaikykite jas kuo toliau nuo mūsų“, - ne kartą tai girdėję atvirai prisipažįsta autistišką sūnų auginantys Smiltė ir Rolandas Juraičiai. Koučingo, marketingo specialistai, lektoriai, tačiau pirmiausia, kaip jie patys sako – vyras ir žmona, mama ir tėtis. „Niekas neišrašys laimingos šeimos recepto, jį sukurti turime patys“, - laidoje sako pašnekovai ir atvirai pasakoja, kad nėra taip lengva įgytas teorines žinias pritaikyti kasdieniniame gyvenime.Pokalbis apie tėvystę, kasdienius džiaugsmus, ritualus, liūdesį bei skausmą, kai aplinkiniai, dar vis neretu atveju, nėra pasirengę priimti kitokio. „Mes pasirinkome kalbėti ir pasakoti savo šeimos istoriją garsiai, norime, kad kasdienybėje būtų kuo daugiau tolerancijos, gerumo, šypsenų. Aš net vaikų gimtadieniuose atrandu būdų pasikalbėti su vaikais, kad mūsų sūnus gali pasielgti kitaip, nei įpratę jo bendraamžiai. Ir vaikai tai supranta bei priima daug paprasčiau nei kiti suaugę…“.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Niekas gyvenime nenutinka be reikalo. Šią taisyklę tikrai patvirtintų šios LAIMĖS DIETOS viešnia: laimės ieškojusi užsienyje, planavusi gyvenimą susieti su TV užkulisių blizgesiu, galiausiai tikrąją prasmę atrado įsidarbinusi mokytoja mažame Gelvonų miestelyje. Apie laimę mokyti, apie prasmę, kurią suteikia buvimas su vaikais, asmeninius ramybės receptus ir neseniai pasirodžiusią autorinį romaną „OK tyloje“ kalbamės su lietuvių kalbos mokytoja, rašytoja Odeta Bagdžiūne.Ved. Rimantė Kulvinskytė

Kaip Vokietijos visuomenė vertina šalies veiksmus Rusijai užpuolus Ukrainą? Pokalbis su su LRT RADIJO bendradarbe šioje šalyje Laima Žilaityte.Karo akivaizdoje gyvenimas tęsiasi - kodėl jaučiame kaltę? Eteryje - psichoterapeutas Laurynas Narbutas.Pokalbis su buvusiu ambasadoriumi Kyjive Algirdu Kumža, kuris pristato knygą apie Ukrainą.Ved. Dovilė Lisauskaitė

Anglų pasaką „Ničniekas“ seka aktorė Lina Budzeikaitė.

Geopolitinė situacija pasaulyje yra labai nestabili. Rusija aštrina padėtį prie sienos su Ukraina. Niekas negali atmesti net blogiausio varianto: galimos karinės agresijos Lietuvos atžvilgiu. Ar mūsų visuomenėje yra tvirta valia priešintis? Krašto apsaugos ministerija parengė Pilietinio pasipriešinimo strategiją. Ką ji sako? Ar stipri mūsų visuomenė?Apie tai diskutuoja Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Seimo narys Jonas Jarutis, Vilniaus universiteto sociologė Rūta Žiliukaitė.Ved. Virginijus Savukynas

Trečiadienį (sausio 26 d.) „Tiek žinių“ vedėjas Timūras pasakoja apie sprendimus dėl Belaruskalij, besitęsiančias diskusijas dėl taivaniečių atstovybės pavadinimo, pasiektą antirekordą ir visuomenės raminimą, kad mūsų niekas nepuls. ✅ Svarbiausios dienos naujienos kiekvieną pirmadienį - ketvirtadienį čia ir „Laisvės TV“ YouTube kanale: https://youtu.be/QyoRVu9OVGU Trečiadienį#TiekŽinių

Lauryno Jacevičiaus mokymas krikščioniškoje jaunimo konferencijoje Salthshaker / Druskinė 2021-2022, vykusioje LCC Tarptautiniame universitete (Klaipėda). Vaizdo įrašas: https://youtu.be/jcWgon-E3nU   http://apologetika.lt/ https://www.facebook.com/apologetika.lt/ Patinka, ką darome? Paremkite apologetika.lt misiją: http://apologetika.lt/index.php/parama/ Mūsų veikla įmanoma dėl tokių žmonių, kaip Jūs!

Ją stebint, jos klausant, girdint jos istorijas, susidaro įspūdis, kad ji visada labiau nori nei bijo, kad jai visada svarbiau pabandyti nei laimėti, o svarbiausia — jausti, ir nesvarbu, ar tai daryti dainuojant, tapant, šokant, ar tiesiog gyvenant. Šįkart LAIMĖS DIETOJE savo sielą nuolat apklostanti moteris — operos solistė, tapytoja, Lietuvos nacionalinės filharmonijos renginių vadybininkė Jomantė Šležaitė-Paukštė.Ved. Rimantė Kulvinskytė

Antradienį paaštrėjo padėtis Lenkijos pasienyje: migrantai bandė veržtis, griovė užtvaras, į Lenkijos pareigūnus mėtė akmenis. Niekas neabejoja, kad už to stovi ir Minskas, ir Maskva. Tačiau kokie slypi geopolitiniai tikslai? Ukrainiečiai vėl pradėjo kalbėti apie tai, kad jų šaliai gresia Rusijos agresija. Ar migrantų krizė nėra būdas nuo šios grėsmės nukreipti dėmesį? Koks yra JAV vaidmuo šiame regione?Apie tai diskutuoja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Dovilė Jakniūnaitė, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos dėstytojas Giedrius Česnakas, Nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signataras Mečys Laurinkus, politikos analitikas Marius Laurinavičius.Ved. Virginijus Savukynas

Niekas negali grįžti atgal ir pradėti iš naujo, bet kiekvienas mūsų gali nubudęs ryte nuspręsti sukurti kitokią pabaigą. Rytas - tai vilties, atradimų, naujų pažadų ir svajonių metafora, ir vis dėlto neretai nubundame prislėgti viso pasaulio rūpesčių. Tad šįkart LAIMĖS DIETA skirta rytams ir žmogui, su kuriuo prasideda nereto mūsų diena. Apie rytus be ir su žadintuvu, apie džiaugsmą augti ir dalykus, kurie nuspalvina kiekvieną dieną, kalbamės su „Labas rytas, Lietuva“ vedėja, žurnaliste, Ugne Sipare.Ved. Rimantė Kulvinskytė

Pirmadienį (rugsėjo 27 d.) „Tiek žinių“ vedėja Irma pasakoja apie savaitgalio neramumus migrantų stovykloje Rukloje ir apie padėtį pasienyje prabilusį A.Lukašenką, kas penktą Lietuvos gyventoją, gyvenantį žemiau skurdo rizikos ribos, nenorinčius dirbti ir EBPO įspėjimą Lietuvai dėl transporto teršalų. ✅ Svarbiausios dienos naujienos kiekvieną pirmadienį - ketvirtadienį čia ir „Laisvės TV“ YouTube kanale: https://youtu.be/Ej8iabqX_Gk Pirmadienį #TiekŽinių

Gintarė Adomaitytė. „Šokančių batų paslaptis“ ir „Ko nežino niekas niekas“. Skaito Angelė Kiliuvienė.

Mūsų visuomenėje gausu mitų, įvairiausių stereotipų ir prietarų. Vienas tokių – sužinojus apie aplankiusį nėštumą pirmus tris mėnesius niekam apie tai neprasitarti. Kodėl? Nes nuo seno galvota, kad taip vaisius motinos gimdoje geriau vystosi, be to, siekta apsisaugoti, kad laukiamo kūdikio kas bloga akim nenužiūrėtų. Bet iš tiesų, kad ir kaip pora norėtų su aplinkiniais pasidalinti laukimo džiaugsmu, viduje kirba mintis: o kas jeigu....Medikų skaičiavimais, apie 15-30 proc. visų ankstyvųjų nėštumų baigiasi persileidimu. Dalies jų nė pačios moterys nepastebi ir persileidimą palaiko prasidėjusiomis gausesnėmis mėnesinėmis. Visgi pastebėta, kad su moters amžiumi auga persileidimo tikimybė, tačiau priežasčių, dėl ko pora neteko kūdikio, gali būti gerokai daugiau.Per pandemiją du kartus persileidimą patyrusi vilnietė Giedrė pasakojo, kad pirmąją netektį buvo galima prognozuoti iš anksto, tačiau antroji buvo skaudus smūgis tiek jai pačiai, tiek jos vyrui Antanui. Patirtais sunkiais išgyvenimais šeima sutiko pasidalinti ir su LRT RADIJO laida „Sveikata“.Ir visgi kodėl poros netenka užsimezgusios gyvybės? Kokios priežastys lemia persileidimą ir kaip to būtų galima išvengti? Kaip netekties skausmą išgyvena ne tik moterys, bet ir greta jų esantys vyrai? Kokios pagalbos persileidimą patyrusios šeimos tikisi iš aplinkinių?Laidoje dalyvauja: gydytoja ginekologė Violeta Mačiulaitienė ir Krizinio nėštumo centro psichologė Rūta Julija Klovaitė.Ved. Laura Adomavičienė

Šįkart girdėsit mus su Indre tekšint per balas, kažkurioje vietoje mane šnabždančią apie medžio kamienu šliaužiančią sraigę (jų tądien buvo tiek daug, kad kai kur vaikštant reikėjo atidžiai dėti kojas), paukščių čiulbesį, kuris buvo toks malonus ausiai, jog pagalvojau, kad norėčiau visus pokalbius nuo šiol įrašinėti vaikštinėjant gamtoje. Taigi, apie ką gi tas mūsų pokalbis.  Apie netikėtą Indrės „Čiubo“ kepuryčių verslo pradžią, pasibeldusią į duris draugės ranka, apie dar labiau netikėtą Menjero sindromą, dėl kurio ji kaltina perfekcionizmą studijų metais ir norą būti geresne už gerą. Apie persileidimą ir kokią ryškią žymę jis paliko Indrės gyvenime: nepasitikėjimą savimi, savo kūnu, kuris nesugebėjo išnešioti ir užauginti gyvybės, nepilnavertiškumo, nesėkmės jausmą. Indrė, vienoje kišenėje besinešdama Menjero sindromą, kitoje – persileidimą, jautėsi tarsi „iškritusi iš kokybiškų žmonių kategorijos“. Tada ji tarsi suprato, kad suaugusiųjų gyvenimas, nėra toks, koks atrodė. Niekas mums nepasakoja apie nesėkmes. Ir kad ne visada v i s k ą galima pasiekti. Niekas mūsų neruošia nesėkmėms. Štai, mokykloje mums pasakoja tik apie tai, kaip išvengti nepageidaujamo nėštumo. O ką daryti, jei visą gyvenimą svajoji apie vaikus, atsakingai jiems ruošiesi, bet nepavyksta jų turėti? Indrės noras – kad į besilaukiančias moteris būtų žiūrima kaip į žmogų su istorija, su praeitimi, kuri gali turėti labai daug įtakos jos nėštumui. O ne tik kaip į kūdikį nešiojantį kūną. Svarbų tiek, kiek svarbus kūdikis. Ir kad moterys kalbėtų, dalintųsi, ieškotų pagalbos, nenumotų ranka į taip stipriai gyvenimą galintį sudrebintį dalyką kaip persileidimas. Šiame pokalbyje manęs girdėsite nedaug, todėl ir čia nedaugžodžiausiu, neperpasakosiu Indrės istorijos, kuria ji taip giliai ir atvirai dalinosi. Kviečiu klausytis. O norinčius paremti tinklalaidę kviečiu tą padaryti Patreon arba Contribee platformoje. Rėmėjus ir pašnekoves kviečiu prisijungti prie uždaros grupės Facebook‘e, kur bandome suburti bendruomenę. Apie naujus pokalbius tai pat greičiausiai sužinosite sekdami „Kalba mamos“ Instagram‘e ar Facebook‘e. Jei turit idėjų, ką galėtume nuveikti drauge, parašykite man! Linkėjimai, Marija

Tradicinis „BasketNews.lt podkasto“ trio – Jonas Miklovas, Jonas Lekšas ir Karolis Tiškevičius apžvelgia Europos krepšinio aktualijas, įskaitant artėjančias Eurolygos atkrintamąsias bei viešoje erdvėje sklandantį klubų nepasitenkinimą Jordi Bertomeu vadovavimu. Temos: Įžanga (00:00); apie Europos futbolo Super lygos susikūrimą (03:47); apie septynių Eurolygos klubų „maištą“ prieš Jordi Bertomeu (12:37); Eurolygos ketvirtfinalių apžvalga (20:02); Karolio ir Jonų lažybos (36:04); Skelbimų lenta (53:05);

Popiežius Pranciškus savo naujausioje knygoje „Pasvajokime: kelias į geresnę ateitį“ cituoja ekonomistės Marianos Mazzucato įžvalgas, kad kapitalizmas privalo iš naujo atrasti save, nes dabartinis jo modelis tiesiog neveikia. „Žvelgiant į ateitį, mums reikia mąstyti taip, kaip didžiųjų Viduramžių katedrų statytojai. Niekas nežinojo, kiek kainuos katedros statyba ir kiek ji užtruks. Tačiau ši misija turėjo tikslą - pademonstruoti Dievo šlovę per kūrybą - ir subūrė pačius įvariausius visuomenės sluoksnius, o katedros stovi iki šių dienų. Šiandien toks bendras tikslas yra statydinti įtraukesnį ir tvaresnį kapitalizmą“ , - teigia profesorė Mazzucato.Rusijos katalikai pasigenda šalies Bažnyčios vadovų pozicijos dėl valdžios represijų prieš taikius protestuotojus.Lauryno Peluričio komentare diskusijos apie tapatybę socialiniuose tinkluose.Ved. Rūta Tumėnaitė

Elenos Mezginaitės pjesė lietuvių pasakos motyvais „Pikto niekas nemylės“. Režisierė Kristina Gudonytė, garso režisierė Sonata Jadevičienė. Vaidina Remigijus Bučius, Evaldas Jaras, Neringa Bulotaitė, Regina Garuolytė, Jūratė Vilūnaitė.

Sausio penkioliktąją minime Klaipėdos atgavimo dieną. Apie istorines šio įvykio aplinkybes nekalbėsime, tačiau įdomu, kaip šiandien gyvena šiame gilios istorijos mieste, mūsų pajūryje – meno ir kultūros žmonės, kurių darbai tikrai mus džiugina. Viena iš uostamiesčio kultūrinės gyvybės kurstytojų – Šeiko šokio teatro vadovė Agnija Šeiko, su kuria apie šiandieną Klaipėdoje ir kalbamės.„Menininkui kurti scenoje – tai didžiulė laisvė ir galimybė atitrūkti nuo realybės. Niekas nevaržo, kaip kad kasdieniame gyvenime“ – sako balerina Eglė Špokaitė. Penkiasdešimties metų jubiliejų švenčianti viena garsiausių mūsų šokėjų dabar gyvena San Diege (JAV), turi kitą tikslą: moko vaikus šokio meno, bet ne tik baleto žingsnelių, o scenos nesiilgi, bet sapnuoja. Pokalbis su Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureate Egle Špokaite.Groti savo muziką, kuri neturėtų taisyklių – to savo kūryba siekia garso ir performanso menininkas Simonas Nekrošius. Rubrikoje „Užeikite“ – apie konstruojamus instrumentus, muzikavimą gatvėje ir festivalių scenose.Ar galima komiksu papasakoti ir apie skaudžius įvykius? Rubrikoje „Be kaukių“ – komiksų kūrėja Miglė Anušauskaitė. Apie tai, kaip gimsta jos pačios komiksai ir kokius komiksus piešia kaliniai.Ved. Gabija Narušytė ir Giedrė Trapikaitė

Kūnas niekada nemeluoja, o žmogus yra vientisas. Niekas nefunkcionuoja atskirai, viskas susiję ir kūnas, ir mintys, sako kūno terapeutė Rasa Skrabutėnas. Kaip atrasti ryšį su savo kūnu, kaip išmokti jo klausytis ir didinti dėmesingumą savo kūnui? Ką kiekvienas galime padaryti kasdien geros savijautos labui?Ved. Beata Nicholson

Niekas nepasakys, kada buvo nutapytas pirmasis autoportretas, nes jis paprasčiausiai galėjo neišlikti. Tačiau labai tikėtina, kad jo autoriui kūrybos metu nieko nenutiko. Skirtingai nuo trijų paauglių Jutos valstijoje, kurių selfyje, įdėtame į feisbuką, matyti atvažiuojantis traukinys, po kurio ratais jie ir žuvo. Kaip mes nukeliavome nuo autoportreto iki selfių? Ir ką šie kūriniai sako apie mus?Ved. Aidas Puklevičius

Ne toks populiarus kaip jo draugas, kolega Johnas Coltrane‘as, Yusefas Lateefas, vis dėlto, buvo vienas įtakingiausių praėjusio amžiaus kompozitorių, saksofonininkų. Dar daugiau, šis žmogus 6-ajame dešimtmetyje pradėjo groti „world“ muziką dar iki tokiam terminui atsirandant. Niekas iki jo džiaze nenaudojo pačių įvairiausių Artimųjų ir Vidurio Rytų etninių instrumentų, rytietiškų dermių ir gamų. Galų gale niekas nebandė į improvizacinę muziką įjungti simfoninių pučiamųjų, tokių kaip obojus. Per ilgą 80 metų besitęsusią karjerą, Yusefas Lateefas išleido 80 albumų, keletą vadovėlių ir padarė įtaką ištisoms muzikantų kartoms. Spalio 9 dieną jam būtų suėję 100 metų.Ved. Domantas Razauskas

Apie savanorystę, patyčių prevenciją ir kitus su vaikų psichologine sveikata susijusius dalykus kalbamės su „Vaikų linijos“ vadovu ir trijų vaikų tėčiu Robertu Povilaičiu.

Paskutinį kartą mokyklinės (bendrojo ugdymo) programos buvo naujinamos 2011 metais. Šiuo metu vėl rengiamasi keisti programas. Tiesa, tai užtruks. Planuojama, kad atnaujintos programos į mokyklas atkeliaus tik 2023-iaisias. Tikėtina, kad tada esmingai bus pakeista ir valstybinių brandos egzaminų sistema.Ar jie liks ir, kiek išliks privalomų egzaminų? O ir, ar pavyks rasti bendrą sutarimą su konfrontojančiomis mokytojų dalykininkų asociacijomis tiek dėl mokyklinių programų, tiek dėl valstybinių brandos egzaminų turinio? LRT radijo švietimo laidoje „Dešimt balų" dalyvauja: Nacionalinės švietimo agentūros direktorė Rūta Krasauskienė. Ved. Jonė Kučinskaitė

Balandžio 28 dieną laidoje „TIEK ŽINIŲ: kalba daktaras“ pokalbis su A. Knėpa, dirbančiu didelėje Niujorko Bronkso ligoninėje, kuri dabar paskirta kovai su koronavirusu. Medikas papasakojo, kokiu krūviu medikai dirba karščiausiame pasaulio viruso taške, kaip pats saugosi ir pasidalijo įžvalgomis apie šį klastingą virusą. --- Laikykitės, medikai! Mūsų medikai susiduria su grėsme savo ligoninėse. Siaučiant virusui jie ne tik patys rizikuoja susirgti, bet ir būdami šalia sergančių gali tapti užkrato nešiotojais. Daugybė Lietuvos medikų šiandien dirba be apsaugos priemonių, nes jų tiesiog neturi. „Laisvės TV” skatina burtis ir paremti tuos, kurie dirba pirmose fronto linijose kovoje su koronavirusu. Registruokitės ir pasidalinkite savo turimomis medicininėmis priemonėmis su medikais: http://bit.ly/2UdB22l Taip pat galite skirti piniginę paramą už kurią mes nupirksime regionų ligoninėms reikalingų priemonių: VšĮ Laisvės TV LT16 7300 0101 5692 7144 Swift: HABALT22 Aukojimo paskirtis: Laikykitės, medikai! Turmasis paramos numeris: 1880 parama 2 eurai. Daugiau apie projektą: https://apiekorona.lt/laikykitesmedikai/

Kultūros ir meno žurnalo „Kultūros barai“ kovo mėnesio numerio apžvalga su vyriausiąja redaktore Laima Kanopkiene.Vyriausybė pritarė Kultūros ministerijos siūlymui apmokėti kūrybines prastovas meno kūrėjams. Kultūros ministro dr. Mindaugo Kvietkausko komentaras.Įvertinęs iššūkius, kurie laukia ugdymo įstaigų bendruomenių, Vytauto Didžiojo universitetas pasiūlė pagalbą mokykloms, rengiantis ugdymą organizuoti nuotoliniu būdu. Apie šią iniciatyvą – VDU Inovatyvių studijų instituto vadovė prof. Airina Volungevičienė.Literatūros kritikė Elžbieta Banytė aptaria portugalų rašytojo Fernando Pessoa „Nerimo knygą" („Odilė“) ir Čilės rašytojo Roberto Bolano romaną "2666" („Kitos knygos“).Kaip Lietuvos regionuose veikiantys teatrai paminės Tarptautinę teatro dieną ir kaip su iššūkiais karantino sąlygomis kūrybiškai tvarkosi? Pokalbis su Alytaus miesto teatro vadove Inesa Pilvelyte, Klaipėdos dramos teatro vadovu Tomu Juočiu ir Šiaulių dramos teatro vadovu Aurimu Žviniu.Menininkui kurti scenoje – tai didžiulė laisvė ir galimybė atitrūkti nuo realybės. Niekas nevaržo, kaip kad kasdieniame gyvenime - sako balerina Eglė Špokaitė, Nacionalinės kultūros ir meno premijos bei Auksinio scenos kryžiaus laureatė.Ved. Laima Ragėnienė.

Niekas nieko nezino Buitinisfilosofas.lt

Jungtinės Valstijos nukovė aukšto rango Irano generolą, prisidėjusį prie neramumų Artimuosiuose rytuose. Teheranui grasinant kerštu, ar gali kilti atviras karinis konfliktas?

Fotožurnalistė, viena iš šiuolaikinių medijų agentūros „Nanook“ įkūrėjų Berta Tilmantaitė.

Elenos Mezginaitės pjesė „Pikto niekas nemylės” lietuvių liaudies pasakos motyvais. Režisierė Kristina Gudonytė.

Dailininkai, visuomenininkai, metų kultūros žmonių 2018 titulą pelnę broliai Algirdas ir Remigijus Gataveckai.

Domas ir Tomas - apie baisiai gražias knygas!Niekas nežino, kas yra knyga. Kaip ir niekas nepamena, kas ir kada parašė pirmąją lietuvišką knygą. O gal ne? Apie knygas pasakoja Domas, o “Baisiai gražius eilėraščius” pristato Tomas ir jų autorė Daiva Čepauskaitė, kurios knyga vaikams dalyvauja Metų knygos rinkimuose!Laidą veda Tomas Dirgėla

Anglų pasaka „Ničniekas”. Skaito aktorė Lina Budzeikaitė.

Anglų pasaka „Ničniekas”. Skaito aktorė Lina Budzeikaitė.

Stambiausias žemvaldys, kaip ir jo ministras, sako, kad duomenų, kiek žemės telkiama susijusiose rankose, niekas neturi. Nė pats žemvaldys. Netiesa. Turi. Tuos duomenis renka ir sistemina, taigi, prireikus gali bet kam pateikti, atskira, speciali ir tam skirta įmonė.

Kaip neprarasti gyvenimo krypties?Kaip jaučiasi gyvenimo aklavietėje atsidūręs jaunas vyras? Anksčiau į pakylėjimą vedę dalykai nebejaudina. Santykiai byra. Vis labiau gyvenimą apraizgo žalingi įpročiai. Niekas neįdomu. Viskas nebesvarbu. Kas tai – depresija, neviltis, o gal gyvenimo krypties praradimas? Tai suprasti padės viena istorija...Ved. Rūta Bačiulytė ir Aušra Griškonytė.

Kaip neprarasti gyvenimo krypties?Kaip jaučiasi gyvenimo aklavietėje atsidūręs jaunas vyras? Anksčiau į pakylėjimą vedę dalykai nebejaudina. Santykiai byra. Vis labiau gyvenimą apraizgo žalingi įpročiai. Niekas neįdomu. Viskas nebesvarbu. Kas tai – depresija, neviltis, o gal gyvenimo krypties praradimas? Tai suprasti padės viena istorija...Ved. Rūta Bačiulytė ir Aušra Griškonytė.

Rasa Bagdonienė yra dirbusi ryšių su visuomene Lietuvai, vėliau – Baltijos šalims vadove, korporatyvinių reikalų vadove Vidurio Europai vienoje didžiausių pasaulyje maisto produktų grupių "Mondelez International" (buvusi "Kraft Foods") įmonėje "Kraft Foods Lietuva", taip pat komunikacijos vadove VšĮ „Versli Lietuva“ komandoje. Laidos vedėjo paklausta, kodėl organizacijos savo komunikaciją dažnai įvardina kaip probleminę sritį, R. Bagdonienė pamini didžiausią skirtingų organizacijų daromą klaidą. „Didžiausia klaida yra ta, kad galvojama, štai sutvarkysime komunikaciją, o tada – visa kita. Pirmiausia, kiekvienas tobulai sutvarkykime save, o tada – tą tobulą aplinką. Ta terpė, kurią mes vadiname komunikacija, niekada nebus tobula. Kai priimi kažkokį dalyką, net ir probleminį, kaip neišvengiamybę, tai išlaisvini save. Išsilaisvinęs gali sakyti, darome, ką galime geriausiai tuo metu. Ir turėkime tokį tikslą“, – sakė R. Bagdonienė. Pradėti daryti, ką galime geriausiai, anot R. Bagdonienės, turime nuo įsiklausymo, kas vyksta aplinkui. Tai padaryti dažnai trukdo egocentriškumas. „Egocentrinis požiūris, neklausant arba neadekvačiai save suvokiant, ir žmogų, ir organizaciją, kuri yra žmonių grupė, žudo. Jeigu vadovas visada žino ir neklauso, jis žudo komandą. Niekas ten nevyksta.

Dūsaujame, jog stinga jėgų. Galuojamės apnikti apatijos. Niekas nedžiugina, nieko nenorime. Lyg ir ne depresija, bet sveikata to irgi nepavadinsi. Spėliojame, ar pavasaris kaltas, ar vitaminų bei saulės trūksta. Tačiau retas kuris revizuoja savo gyvenimo būdą lyg pavasarį pertvarkytų spintas.Užslopintos emocijos, atidėliojami sprendimai, pasidavimas prievolių diktatui, baimė ištarti ne, nesveiki lūkesčiai ir ambicijos, klaidingi pasirinkimai, savidrausmės stoka ir dar galybė visokiausių trukdžių lyg smėlis vandenį susiurbia mūsų energiją.Kaip planuoti savo kasdieną? Kaip ugdyti savidrausmę? Kaip susigrąžinti jėgas ir gyvenimo džiaugsmą?

Dūsaujame, jog stinga jėgų. Galuojamės apnikti apatijos. Niekas nedžiugina, nieko nenorime. Lyg ir ne depresija, bet sveikata to irgi nepavadinsi. Spėliojame, ar pavasaris kaltas, ar vitaminų bei saulės trūksta. Tačiau retas kuris revizuoja savo gyvenimo būdą lyg pavasarį pertvarkytų spintas.Užslopintos emocijos, atidėliojami sprendimai, pasidavimas prievolių diktatui, baimė ištarti ne, nesveiki lūkesčiai ir ambicijos, klaidingi pasirinkimai, savidrausmės stoka ir dar galybė visokiausių trukdžių lyg smėlis vandenį susiurbia mūsų energiją.Kaip planuoti savo kasdieną? Kaip ugdyti savidrausmę? Kaip susigrąžinti jėgas ir gyvenimo džiaugsmą?

Elenos Mezginaitės pjesė „Pikto niekas nemylės” lietuvių liaudies pasakos motyvais. Režisierė Kristina Gudonytė.

„60 minučių“: JAV prezidentas pasaulio elitui Davose pasakys, jog nori laisvos prekybos, tačiau ji turi būti „sąžininga ir abipusiai naudinga“, pareiškė aukštas JAV administracijos pareigūnas.Žmogaus teisių specialistai siūlo plačiau taikyti civilinės apsaugos orderį, kuris užkirstų kelią smurtautojui artintis prie aukos gyvenamosios vietos. Vilniuje prasidėjusi tarptautinė turizmo ir aktyvaus laisvalaikio paroda „Adventur“ skatins atrasti ir tradicinių, ir naujų kelionių pasiūlymų, maršrutų, paslaugų. Socialiniuose tinkluose dalinamasi sostinės reklama, skelbiančia, kad „Vilnius, tai Europos G-taškas. Niekas nežino, kur tai yra, bet kai atranda, būna nuostabu“. Tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos išvakarėse, šiandien šios aukos pagerbiamos Vilniuje ir Panevėžyje.Šį savaitgalį antrajame rinkimų ture čekai renka šalies prezidentą ir tikimasi įtemptos kandidatų kovos.

„60 minučių“: JAV prezidentas pasaulio elitui Davose pasakys, jog nori laisvos prekybos, tačiau ji turi būti „sąžininga ir abipusiai naudinga“, pareiškė aukštas JAV administracijos pareigūnas.Žmogaus teisių specialistai siūlo plačiau taikyti civilinės apsaugos orderį, kuris užkirstų kelią smurtautojui artintis prie aukos gyvenamosios vietos. Vilniuje prasidėjusi tarptautinė turizmo ir aktyvaus laisvalaikio paroda „Adventur“ skatins atrasti ir tradicinių, ir naujų kelionių pasiūlymų, maršrutų, paslaugų. Socialiniuose tinkluose dalinamasi sostinės reklama, skelbiančia, kad „Vilnius, tai Europos G-taškas. Niekas nežino, kur tai yra, bet kai atranda, būna nuostabu“. Tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos išvakarėse, šiandien šios aukos pagerbiamos Vilniuje ir Panevėžyje.Šį savaitgalį antrajame rinkimų ture čekai renka šalies prezidentą ir tikimasi įtemptos kandidatų kovos.

Anglų liaudies pasaka „Ničniekas”. Skaito aktorė Lina Budzeikaitė.

Užsienio kultūros naujienose kalbėsim apie vieną svarbiausių šiuolaikinio meno renginių pasaulyje – Venecijos bienalę, taip pat tradicinį festivalių mėnesį Liublianoje, ir ilgai lauktą Bobo Dylano Nobelio premijos paskaitą. Su rubrika „Vasaros įdomybės“ nuo šiol domėsimės, kaip vasaras leidžia kultūros žmonės. „Mieste – paskutinės dienos, visai vasarai pabėgsiu į kaimą. Esu grafikė, bet vasaros spalvos, gamta įkvepia tapyti“, – pasakoja dailininkė Jūratė Stauskaitė. Kodėl menininkai taip aktyviai dalyvauja verslumo, o verslininkai – kūrybiškumo seminaruose? Apie tai – menotyrininko Virginijaus Kinčinaičio komentaras. „Žiūrėjome į juos, klausėmės, bandėme suprasti jų gabumus, perspektyvas“, – sako Vytautas ir Velta Anužiai Klaipėdos universitete išugdę garsųjį Liepojos teatro šešioliktuką. Pasakojimas iš Klaipėdoje vykstančio festivalio „TheATRIUM“. Meno mugėje ArtVilnius susitiksime su geriausiu jaunuoju menininku išrinktu tapytoju Povilu Ramanausku, geriausios instaliacijos autore Raimonda Sereikate. Taip pat – netikėtą muzikos istoriją pristatančiu kompozitoriumi Šarūnu Naku, grafike Kristina Norvilaite, performanso „Niekas neatims manęs iš manęs“ kūrėjais Monika Dirsyte ir Gyčiu Ivanausku. Lankysimės ir vienoje iš geriausių pripažinta Dusetų dailės galerijoje, kur apsilankyti Marse kviečia stiklo menininkas Remigijus Kriukas.

Užsienio kultūros naujienose kalbėsim apie vieną svarbiausių šiuolaikinio meno renginių pasaulyje – Venecijos bienalę, taip pat tradicinį festivalių mėnesį Liublianoje, ir ilgai lauktą Bobo Dylano Nobelio premijos paskaitą. Su rubrika „Vasaros įdomybės“ nuo šiol domėsimės, kaip vasaras leidžia kultūros žmonės. „Mieste – paskutinės dienos, visai vasarai pabėgsiu į kaimą. Esu grafikė, bet vasaros spalvos, gamta įkvepia tapyti“, – pasakoja dailininkė Jūratė Stauskaitė. Kodėl menininkai taip aktyviai dalyvauja verslumo, o verslininkai – kūrybiškumo seminaruose? Apie tai – menotyrininko Virginijaus Kinčinaičio komentaras. „Žiūrėjome į juos, klausėmės, bandėme suprasti jų gabumus, perspektyvas“, – sako Vytautas ir Velta Anužiai Klaipėdos universitete išugdę garsųjį Liepojos teatro šešioliktuką. Pasakojimas iš Klaipėdoje vykstančio festivalio „TheATRIUM“. Meno mugėje ArtVilnius susitiksime su geriausiu jaunuoju menininku išrinktu tapytoju Povilu Ramanausku, geriausios instaliacijos autore Raimonda Sereikate. Taip pat – netikėtą muzikos istoriją pristatančiu kompozitoriumi Šarūnu Naku, grafike Kristina Norvilaite, performanso „Niekas neatims manęs iš manęs“ kūrėjais Monika Dirsyte ir Gyčiu Ivanausku. Lankysimės ir vienoje iš geriausių pripažinta Dusetų dailės galerijoje, kur apsilankyti Marse kviečia stiklo menininkas Remigijus Kriukas.

Ko siekia aukštojo mokslo reformatoriai?Bemaž du mėnesius dirbusi Premjero sudaryta vyriausybinė darbo grupė pristatė mokslo ir studijų institucijų tinklo pertvarkos planą. Lietuvoje per ketverius metus turėtų likti du plačios aprėpties universitetai, Vilniaus universitetas su prie jo prijungtais Lietuvos edukologijos, Mykolo Romerio ir Šiaulių universitetu, naujai atsirandantis Kauno universitetas, kurio pagrindą sudarytų Kauno technologijos universitetas su prie jo prijungtais Vytauto Didžiojo, Aleksandro Stulginskio bei Lietuvos sporto universitetu.Taip pat liks veikti specializuotas Lietuvos sveikatos mokslų universitetas Kaune, Vilniaus Gedimino technikos universitetas sostinėje, o uostamiestyje – Klaipėdos universitetas, turėsiantis tik technologinį profilį.Tuo tarpu Šiauliuose liks viso labo Vilniaus universiteto Šiaulių fakultetas. O Panevėžyje ir toliau veiks Kauno technologijos universiteto padalinys.Iš dviejų menų akademijų liks viena – siūloma sujungti Lietuvos muzikos ir teatro akademiją bei Vilniaus dailės akademiją. Niekas nesikeis ir Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje, vykdančioje valstybinį užsakymą.O štai Kaune bus įkurta dar viena aukštoji mokykla – Mykolo Romerio universiteto pagrindu buriama Policijos akademija. Reforma palies taip pat ir valstybines kolegijas. Pradėjus tinklo pertvarką buvo kalbama, jog ketinama jungti tik universitetus, o štai kolegijų tinklas esąs optimalus.Pertvarkomų aukštųjų mokyklų vadovai ir bendruomenės jau reiškia nepritarimą siūlymams. Ar reformatoriai kalbėjosi su aukštosiomis mokyklomis, kaip jos įsivaizduoja galinčios prisidėti prie mokslo ir studijų kokybės gerėjimo? Kokią pridėtinę vertę sukurs universitetų sujungimas? Kodėl eina piketuoti studentai, nors jiems žadama, kad studijų sąlygos gerės, bakalauro studijos taps nemokamos, o ir jie gaus prestižiškesnių universitetų diplomus.Kokiais skaičiavimais rėmėsi pertvarkos autoriai?Laidoje dalyvaus vyriausybinės darbo grupės nariai – Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro laikinasis direktorius dr. Ramojus Reimeris, bendrovės „Lietuvos energija“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius dr. Dalius Misiūnas.

Ko siekia aukštojo mokslo reformatoriai?Bemaž du mėnesius dirbusi Premjero sudaryta vyriausybinė darbo grupė pristatė mokslo ir studijų institucijų tinklo pertvarkos planą. Lietuvoje per ketverius metus turėtų likti du plačios aprėpties universitetai, Vilniaus universitetas su prie jo prijungtais Lietuvos edukologijos, Mykolo Romerio ir Šiaulių universitetu, naujai atsirandantis Kauno universitetas, kurio pagrindą sudarytų Kauno technologijos universitetas su prie jo prijungtais Vytauto Didžiojo, Aleksandro Stulginskio bei Lietuvos sporto universitetu.Taip pat liks veikti specializuotas Lietuvos sveikatos mokslų universitetas Kaune, Vilniaus Gedimino technikos universitetas sostinėje, o uostamiestyje – Klaipėdos universitetas, turėsiantis tik technologinį profilį.Tuo tarpu Šiauliuose liks viso labo Vilniaus universiteto Šiaulių fakultetas. O Panevėžyje ir toliau veiks Kauno technologijos universiteto padalinys.Iš dviejų menų akademijų liks viena – siūloma sujungti Lietuvos muzikos ir teatro akademiją bei Vilniaus dailės akademiją. Niekas nesikeis ir Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje, vykdančioje valstybinį užsakymą.O štai Kaune bus įkurta dar viena aukštoji mokykla – Mykolo Romerio universiteto pagrindu buriama Policijos akademija. Reforma palies taip pat ir valstybines kolegijas. Pradėjus tinklo pertvarką buvo kalbama, jog ketinama jungti tik universitetus, o štai kolegijų tinklas esąs optimalus.Pertvarkomų aukštųjų mokyklų vadovai ir bendruomenės jau reiškia nepritarimą siūlymams. Ar reformatoriai kalbėjosi su aukštosiomis mokyklomis, kaip jos įsivaizduoja galinčios prisidėti prie mokslo ir studijų kokybės gerėjimo? Kokią pridėtinę vertę sukurs universitetų sujungimas? Kodėl eina piketuoti studentai, nors jiems žadama, kad studijų sąlygos gerės, bakalauro studijos taps nemokamos, o ir jie gaus prestižiškesnių universitetų diplomus.Kokiais skaičiavimais rėmėsi pertvarkos autoriai?Laidoje dalyvaus vyriausybinės darbo grupės nariai – Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro laikinasis direktorius dr. Ramojus Reimeris, bendrovės „Lietuvos energija“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius dr. Dalius Misiūnas.

Gintarės Adomaitytės pasakos „Šokančių batų paslaptis“ ir „Ko nežino niekas niekas“. Skaito Angelė Kiliuvienė.

Gintarės Adomaitytės pasakos „Šokančių batų paslaptis“ ir „Ko nežino niekas niekas“. Skaito Angelė Kiliuvienė.

Politika - šmolitika. Niekas nėra svarbu jei nesi prikaupęs silkės ir kitų reikiamų dalykų išgyventi apokalipsę. Apie šiuos reikalus argonautai šį kartą ir kalba. Endžoi!

Mistinė, egzotiška, dvasinga šalis. Čia – šventos karvės, šventyklos, joga, ajurveda. Skurdas, chaosas ir šiukšlės. Niekas iš Indijos negrįžta toks pats, koks išvyko: apie populiariausius mitus apie Indiją ir tai, kaip tie mitai atsirado, kas tokius mitologizuotus šios kultūros įvaizdžius palaiko ir kiek juose yra tiesos pokalbis su Indijos kultūrą tyrinėjančiu KTU Filosofijos ir psichologijos katedros lektoriumi Šarūnu Paunksniu.

Mistinė, egzotiška, dvasinga šalis. Čia – šventos karvės, šventyklos, joga, ajurveda. Skurdas, chaosas ir šiukšlės. Niekas iš Indijos negrįžta toks pats, koks išvyko: apie populiariausius mitus apie Indiją ir tai, kaip tie mitai atsirado, kas tokius mitologizuotus šios kultūros įvaizdžius palaiko ir kiek juose yra tiesos pokalbis su Indijos kultūrą tyrinėjančiu KTU Filosofijos ir psichologijos katedros lektoriumi Šarūnu Paunksniu.

Elenos Mezginaitės pjesė „Pikto niekas nemylės” lietuvių liaudies pasakos motyvais.Režisierė Kristina Gudonytė.

Žoržo Simenono apysaką vertė ir radiofonizavo Balys Dačiulis, režisavo Elena Baltrukonytė. Įrašyta 1980 m.

Žoržo Simenono apysaką vertė ir radiofonizavo Balys Dačiulis, režisavo Elena Baltrukonytė. Įrašyta 1980 m.

Žoržo Simenono apysaką vertė ir radiofonizavo Balys Dačiulis, režisavo Elena Baltrukonytė. Įrašyta 1980 m.

Žoržo Simenono apysaką vertė ir radiofonizavo Balys Dačiulis, režisavo Elena Baltrukonytė. Įrašyta 1980 m.

Pažvelgus į Lietuvos žemėlapį, Dieveniškių kraštas atrodo tarsi pusiasalis, įsiterpęs į kaimyninę valstybę. Dieveniškių ir Poškonių seniūnijas beveik iš visų pusių supa Baltarusijos teritorija. Vietiniai mėgsta legendą, kurioje kalbama apie Stalino pypkę. Dar 1939 m. Maskvoje braižant Lietuvai grąžintinas Vilniaus krašto dalies sienas, ant žemėlapio gulėjusi paties Stalino pypkė. Niekas neišdrįso jos pajudinti, tad palei ją ir apibrėžė valstybinės sienos liniją. Tačiau viskas buvo kitaip...Dieveniškių istorinio regioninio parko direktorius Robertas Jomantas, kultūrologė Irutė Eidukienė ir kraštotvarkininkas Jonas Kuprijanas supažindina su parko istorinėmis ir kultūrinėmis vertybėmis.

Pažvelgus į Lietuvos žemėlapį, Dieveniškių kraštas atrodo tarsi pusiasalis, įsiterpęs į kaimyninę valstybę. Dieveniškių ir Poškonių seniūnijas beveik iš visų pusių supa Baltarusijos teritorija. Vietiniai mėgsta legendą, kurioje kalbama apie Stalino pypkę. Dar 1939 m. Maskvoje braižant Lietuvai grąžintinas Vilniaus krašto dalies sienas, ant žemėlapio gulėjusi paties Stalino pypkė. Niekas neišdrįso jos pajudinti, tad palei ją ir apibrėžė valstybinės sienos liniją. Tačiau viskas buvo kitaip...Dieveniškių istorinio regioninio parko direktorius Robertas Jomantas, kultūrologė Irutė Eidukienė ir kraštotvarkininkas Jonas Kuprijanas supažindina su parko istorinėmis ir kultūrinėmis vertybėmis.

Hey there, I‘m Jack and I‘m Raminta and welcome back to Lithuanian Out Loud where we offer the world the Lithuanian language.  Today we have a special recording that a listener sent us.  This is a story from Jonas who wanted to tell us about his days as a young man in 1969.  First we'll play his recording for you and then we‘ll translate it and break some of it down. Photograph: A windmill near Darbėnai, LithuaniaPhotographer: Julius (Wikipedia) So, here is Jonas with a short story about his youth! Tūkstantis devyni šimtai šešiasdešimt devintaisiais metais buvau jaunas ir gražus, man buvo devyniolika metų. Studijuoti aukštąjį mokslą noro nebuvo, tuo metu buvau baigęs vidurinę mokyklą, vienuolika klasių. Kadangi aukštesnės pakopos mokslai netraukė, o tais senais sovietiniais laikais buvo privaloma karinė tarnyba, aš buvau nusiteikęs du savo gyvenimo metus atiduoti tarybinei armijai. Kareiviu būti nenorėjau, bet tais laikais buvo tokios taisyklės kurių reikėjo laikytis. Tuo metu aš dirbau cemento gamykloje prie tekinimo staklių, darbas nebuvo nei mielas, nei sunkus. Prie bet kokių santvarkų pasaulyje, aišku, reikia dirbti, turėti pajamų pragyvenimui. Planų ateičiai, galima sakyti, neturėjau. Taigi, gavęs pakvietimą iš karinio komisariato, pradėjau ruoštis sovietinio kareivio tarnybai. Tais laikais Sovietų Sąjunga pagal teritoriją buvo labai didelė. Niekas iš šauktinių, išskyrus didelių viršininkų vaikus, nežinojo į kokį regioną gali papulti atlikti karinę prievolę. Tuo metu man nebuvo svarbu kur atliksiu karinę tarnybą nors, tiesą sakant, truputį bijojau pakliūti į jūrų skyrių, kadangi jūreivio tarnyba tęsėsi trejus metus. Man tuometinė darbovietė surengė labai dideles išleistuves: didžiulis, gausiai, valgiais ir degtine,  nukrautas stalas. Aš nebuvau svaigalų mėgėjas, bet per šias išleistuves teko nemažai išgerti. Pamenu, jog baigiantis vakarėliui ėmė svaigti galva ir aš nustojau gerti pildamas degtinę į vazoną su didele gėle. Ne visai vėlų vakarą grįžau namo. Mama, taip pat buvo suruošusi išleistuves. Namuose manęs laukė giminės iš kaimo, mamos brolis Kazys su žmona, keli draugai ir kaimynai. Kadangi buvau nemenkai prisivaišinęs, šiek tiek pavakarojus nuėjau miegoti, o rytojaus dieną turėjau prisistatyti kariniam komisariate. Well, now we see how Jonas entered the army.  Maybe someday he‘ll tell us about his experiences as a soldier beginning in 1969. Okay, great, now let‘s go over the story again with a translation... Tūkstantis devyni šimtai šešiasdešimt devintaisiais metais buvau jaunas ir gražus, man buvo devyniolika metų. In 1969 I was young and handsome, I was 19 years old. Studijuoti aukštąjį mokslą noro nebuvo, To study high education I didn’t wish, tuo metu buvau baigęs vidurinę mokyklą, vienuolika klasių. at that time I had finished high school, eleven grades. Kadangi aukštesnės pakopos mokslai netraukė, Because higher grades didn’t attract me, o tais senais sovietiniais laikais buvo privaloma karinė tarnyba, and in these old Soviet times military service was compulsory, aš buvau nusiteikęs du savo gyvenimo metus atiduoti tarybinei armijai. I was set to surrender two years of my life to the Soviet Army. Kareiviu būti nenorėjau, bet tais laikais buvo tokios taisyklės kurių reikėjo laikytis. I didn‘t want to be a soldier, but in those times there were rules which you needed to follow. Tuo metu aš dirbau cemento gamykloje prie tekinimo staklių, darbas nebuvo nei mielas, nei sunkus. At that time I was working in a cement factory next to a lathe machine, the job wasn‘t pleasant nor hard. Prie bet kokių santvarkų pasaulyje, aišku, reikia dirbti, turėti pajamų pragyvenimui. Whatever system in the world, clearly, you need to work, you have to have income to live. Planų ateičiai, galima sakyti, neturėjau. Future plans, I can say, I didn‘t have. Taigi, gavęs pakvietimą iš karinio komisariato, pradėjau ruoštis sovietinio kareivio tarnybai. So, when I got an invitation from the Soviet Commissariat, I started to get ready for Soviet soldier service. Tais laikais Sovietų Sąjunga pagal teritoriją buvo labai didelė. These times the Soviet Union, as far as territory goes, was very large. Niekas iš šauktinių, išskyrus didelių viršininkų vaikus, nežinojo į kokį regioną gali papulti atlikti karinę prievolę. Nobody from the conscripts, except high commander‘s children, knew to what region they might be stationed for military duty. Tuo metu man nebuvo svarbu kur atliksiu karinę tarnybą nors, tiesą sakant, At that time it wasn‘t important to me where I would do military duty but frankly speaking, truputį bijojau pakliūti į jūrų skyrių, kadangi jūreivio tarnyba tęsėsi trejus metus. I was a little afraid to get into the sea department, because a sailor‘s service continued for three years.    Man tuometinė darbovietė surengė labai dideles išleistuves: didžiulis, gausiai, valgiais ir degtine,  nukrautas stalas. The then workplace that I worked at arranged a very large farewell party: big, full, dishes and vodka, a loaded table. Aš nebuvau svaigalų mėgėjas, bet per šias išleistuves teko nemažai išgerti. I wasn‘t a strong drinks amateur but by way of that farewell party I drank not a little. Pamenu, jog baigiantis vakarėliui ėmė svaigti galva ir aš nustojau gerti pildamas degtinę į vazoną su didele gėle. I remember at the end of the evening my head began to whirl and I stopped drinking by pouring vodka into a big flower pot. Ne visai vėlų vakarą grįžau namo. Not very late in the evening I came back home. Mama, taip pat buvo suruošusi išleistuves. Mother as well had arranged a farewell party. Namuose manęs laukė giminės iš kaimo. at home for me were waiting my relatives from the country.  mamos brolis Kazys su žmona, keli draugai ir kaimynai. My mother‘s brother Kazys with his wife, a few friends and neighbors.  Kadangi buvau nemenkai prisivaišinęs, šiek tiek pavakarojus nuėjau miegoti, o rytojaus dieną turėjau prisistatyti kariniam komisariate. Because I was not a little filled up, a little partying (and) I went to sleep and the next day I needed to report to the military commissariat. Okay, now let‘s break down a few of the words and phrases in this story. high school                                       vidurinė mokyklabecause, due to, inasmuch                  kadangiwe went home because we were tired išejome namo kadangi buvome pavargęto pull                                               trauktito attract                                           patraukti, pritrauktito not attract                                     netrauktiSoviet times                                      sovietiniai laikaiin Soviet times                                  sovietiniais laikaiscompulsory                                       privalomasmilitary rank                                     karinis laipsnis military service                                  karinė tarnybamilitary oath                                      karinė priesaika work, service, job                              tarnybain the mood                                       nusiteikęsto give                                              duotito surrender                                       atiduotisoviet                                               tarybinisthe army                                         kariuomenė, armijasoldier                                             kareivisa rule                                             taisyklėcement                                           cementascement mixer                                 cemento maišyklė a mill                                             gamyklaa cement factory                             cemento gamyklain the cement factory                     cemento gamyklojea turning lathe                               tekinimo staklės a system                                         santvarkarevenue, income                             pajamosto live                                             gyventito survive                                       pragyventiservice                                           prievolėto do                                               atliktito fear                                           bijotito get into                                       pakliūtisection, chapter, department       skyriusa sailor                                           jūreivis, jūrininkasthe then government                     tuometinė vyriausybė a workplace                                   darbovietėto stage, to arrange                       surengtia farewell party                             išleistuvėsamply, aplenty, richly                     gausiaito load up tables with tasty foods nukrauti stalus skaniais valgiais strong, hard drinks                         svaigalaiamateur                                          mėgėjasto whirl                                           svaigtia plant pot                                     vazonasrelatives                                          giminėsa few                                              keli, keletasa few friends                                   keli draugaito take part in an evening party     vakarotito fill up                                          prisivaišintito report                                         prisistatytimilitary                                            karinis Alright, thanks for tuning in and we’ll see you on the next episode of Lithuanian Out Loud!  Have a great day!  Geros dienos!  Iki pasimatymo!