„Tendencingai“ – tai pasakojimai apie madÄ…, jos santykį su kultÅ«ra, istorija, dabartimi bei mumis paÄiais. Kiekviena laida yra tarsi smalsus žvilgsnis, atrandantis aktualiausias mados industrijos problemas bei asmenybes, iÅ¡ryÅ¡kinantis svarbiausius virsmus ir atveriantis naujas galimybes matyti madÄ… kaip visiems suprantamÄ… ir artimÄ… reiÅ¡kinį. Nuo intriguojanÄių pasakojimų apie madÄ… kurianÄius iki įžvalgų apie jÄ… dÄ—vinÄius – „Tendencingai“ siÅ«lo madÄ… iÅ¡girsti naujai. LaidÄ… veda mados žurnalistÄ— DeimantÄ— BulbenkaitÄ—. Laida transliuojama treÄiadieniais 11.05 per LRT KLASIKÄ„.
„Gyvename parfumerinio pertekliaus amžiuje“, – sako parfumerijos ekspertė Rimantė Budrytė-Kvietkauskienė, apie kvapų meną bei verslą rašanti dar nuo 2009-ųjų. Pasak Rimantės, šiandieninės parfumerijos mados atitinka pasaulyje jaučiamą nerimą, bet sykiu jaučiamas ir poreikis savaip diegti tvarias praktikas bei stumtelti parfumerijos meną į ateitį.Ved. Deimantė Bulbenkaitė
Prieš daugiau nei dešimtmetį Marija Palaikytė Lietuvą sudomino itin netradicine savo profesija – baigusi studijas Florencijos mados institute „Polimoda“, ji prisistatė kaip mados tendencijų prognozuotoja. Po to sekė gausybė kitų įdomių projektų: nuo vyrų mados savaitės, organizuotos Vilniuje, iki televizijos stilistės darbo. Šiuo metu Marija veda realybės šou „Mados klubas“ ir į lietuviškos mados istoriją įneša naujų vėjų.Ved. Deimantė Bulbenkaitė
Už kostiumų dizainą Nauberto Jasinsko spektaklyje „Sugrįžimas“ „Auksinį scenos kryžių“ pelniusi Liucija Kvašytė pasakoja, kad teatro scenoje svarbu ne tik aprengti personažą, bet ir perteikti pjesės viziją. Pavyzdžiui, siurrealistinė Čilės autoriaus Roberto Bolaño „Sugrįžimo“ nuotaika buvo sukurta detalėmis: hiperbolizuotomis formomis, tarsi nereikalingais akcentais, logiką peržengiančiais sprendimais.Ved. Deimantė Bulbenkaitė
Sovietmečiu Vilniaus modelių namai drabužius kurdavo pagal gan griežtas taisykles: kiekvieno drabužio gamybą turėjo sudaryti lygiai septynios operacijos, apimant netgi sagų prisiuvimą. Nutikdavo ir taip, kad įdomaus dizaino modelis kartais likdavo nepatvirtintas, nes kokia vietinė ministrė nemėgdavo žalios spalvos. Tokia buvo sovietmečio realybė, bet vis stiprėjančios Vakarų įtakos pamažu keitė ir požiūrį, ir vartojimo įpročius.Ved. Deimantė Bulbenkaitė
Po Antrojo pasaulinio karo prasidėjus antram sovietizacijos etapui visiškai pasikeitė ir Lietuvos mados sistema. Iš Maskvos valdomas modelių namų tinklas, neturėjęs daug bendro su vakarietiška mados namų tradicija, buvo skirtas tarnauti planinei ekonomikai, o mados idėja atmesta kaip pernelyg skatinanti saviraišką. Vis tik mados žurnalų Sovietų Sąjungoje buvo, kaip ir pačios mados – tik viskas turėjo būti patvirtinta Lengvosios pramonės ministerijos štampu.Ved. Deimantė Bulbenkaitė
XX a. ketvirtojo dešimtmečio Lietuvą nuolat purtė globalūs bei vietiniai politiniai neramumai, bet kultūra, masinės informacijos priemonės bei mada patyrė ypatingą augimą. Šalyje ne tik leista gausybė madą apžvelgiančių žurnalų, padėjusių susipažinti su Paryžiaus ar Holivudo tendencijomis, bet neatsilikta nuo kino diktuojamų grožio standartų. Net sugalvota išrinkti gražiausią lietuvaitę, bet planas, deja, žlugo.Ved. Deimantė Bulbenkaitė
Tarpukario Lietuvoje – kaip ir visoje Europoje – mada keitėsi neįtikėtinu greičiu. Tiesa, moterų sijonams ir plaukams trumpėjant kai kurie visuomenės nariai pradėjo rūpintis dorove, tad Kaune net surengtas viešas mados teismas. Jame dalyvavo medikai, dvasininkai, menotyrininkai ir, aišku, pačios moterys, kurių gyvenimas po Pirmojo pasaulinio karo tapo ir laisvesnis, ir aktyvesnis. Ar mada buvo išteisinta? Apie tai – šios savaitės laidoje.Ved. Deimantė Bulbenkaitė
Ką dėvėjo XIX a. antrosios pusės Vilniaus madistai? Pasirodo, kad į viešumą eidavo avėdami guminius kaliošus, kvepinosi prancūziškais kvepalais ir siekė įsigyti madingos – ir kartais net suklastotos – produkcijos, pagamintos Varšuvoje. Nors Rusijos imperijos sudėtyje buvęs Vilnius kiek atsiliko nuo naujausių Vakarų Europos madų, tai nereiškia, kad mieste nepradėjo formuotis visiškai nauja vartotojų visuomenė.Ved. Deimantė Bulbenkaitė
1944 m. Niujorko Modernaus meno muziejuje atidaryta paroda „Ar drabužiai yra modernūs?“. Ją kuravęs architektas Bernardas Rudofskis analizavo jau įsibėgėjusios modernybės atspindį gan konservatyvioje XX a. vidurio aprangoje. O štai 2017 m. prie šios idėjos grįžta jau su nauja paroda „Daiktai: ar mada yra moderni?“, kurioje atrinkti 111 mados objektų, be kurių modernybės eros dizainas – ir mūsų kasdienybė – išvis neįsivaizduojamas.Ved. Deimantė Bulbenkaitė
Garsiausiu pasaulio muziejumi vadinamame Luvre pirma paroda atidaryta dar prieš 231 metus, bet tik šiemet ten surengta pirmoji mados kūrinių ekspozicija. Sausio gale atidaryta „Louvre Couture“ – tai XIX a. Luvro apartamentuose įkurdinta paroda, apimanti apie 100 aukštosios mados objektų iš 45 skirtingų mados namų. Šis LRT Klasikos laidos „Tendencingai“ epizodas – galimybė po parodą pavaikščioti virtualiai bei suprasti, kodėl ji vadinama vienu svarbiausių metų mados įvykių.Ved. Deimantė Bulbenkaitė
1990-ieji – tai skurdo, nežabotos laisvės ir laukinio kapitalizmo laikas, atvaizduotas Igno Miškinio filme „Pietinia kronikas“. O kaip ši ankstyva nepriklausomybė atrodė Šiaulių jaunimo spintose? Ką jauni žmonės pirko turguose ir ką laikė mados ir puošnumo etalonais? Galų gale, kodėl treningai yra lietuviška autentika? Apie tai pokalbis su mados ir kino kostiumų dizainere Agne Biskyte.Ved. Deimantė Bulbenkaitė
Po raidžių junginiu SSTKMS slepiasi ne tik kriptiškas žodis „susitikimas“, bet ir dviejų jaunų mados dizainerių kūryba. Urtė Vosyliūtė ir Kotryna Lipkevičiūtė susipažino studijuodamos mados dizainą, o kurti drauge pradėjo 2019 m. Ir... iškart pateko ant „Mados infekcijos“ podiumo, o iki šios dienos sukūrė keturias konceptualių dėvimų drabužių kolekcijas.Ved. Deimantė Bulbenkaitė
Daugiau nei 150 metų istoriją skaičiuojantis Niujorko Metropoliteno meno muziejus ne per seniausiai paskelbė lankomiausių savo parodų dešimtuką. Ir kas galėjo pagalvoti, kad Picasso, Da Vinci ar Tutanchamono lobių parodas pralenks... paroda, dedikuota katalikiškos vaizduotės ir mados santykiui? Pasirodo, jog ne viename garsiame muziejuje lankomiausios yra būtent mados parodos. Kodėl?Ved. Deimantė Bulbenkaitė
Žinoma, kad drabužiai meno parodose eksponuoti dar XVIII a., bet tikros specializuotos mados parodos pradėtos organizuoti tik XX a. viduryje. Tiesa, dažniausiai atsispirta nuo pavyzdžių, koks garsus žmogus ką dėvėjo ar koks drabužis skaičiuoja ne pirmą šimtmetį, bet einant laikui mados parodos tapo ir modernesnės, ir konceptualesnės. Tokios, kurios muša lankomumo rekordus net ir didžiausiuose pasaulio muziejuose.Ved. Deimantė Bulbenkaitė
Vilniaus dailės akademijos galerijoje „Titanikas“ veikia paroda „Costume & Contemplation On Religion“. Joje pinasi ne tik sudėtingi religija bei tikėjimu paremti naratyvai, bet ir kostiumo dizainas bei meninė kalba. Apie parodą pasakoja viena iš jos kuratorių bei dalyvių prof. Renata Maldutienė, taip pat vadovaujanti Vilniaus dailės akademijos mados dizaino katedrai.Ved. Deimantė Bulbenkaitė
Šįkart laidoje „Tendencingai“ – trys intriguojančios mados temos. Pirmoji – žvilgsnis į tai, kam ir kada reikalinga profesionali mados kritika. Antroji – pasvarstymai apie jaunosios Z kartos santykį su darbo aplinka, o kartu – ir apranga. Laidą užbaigia istorinis pasakojimas apie aukštakulnius batelius ir kodėl mados industrija vis nesugeba jų nusiauti.Ved. Deimantė Bulbenkaitė
Nuo įspūdingiausių kolekcijų, sudrebinusių visą mados pasaulį, iki svarbiausių įvykių Lietuvos mados padangėje – pasakoti apie 2024-uosius madoje tikrai yra ką. Palydint metus ir pasitinkant naujuosius verta aptarti ryškiausius industrijos įvykius, paminėti madą keitusius kultūros reiškinius ir prisiminti tuos, kurie išėjo Anapilin.Ved. Deimantė Bulbenkaitė
Ypatinga šventinė laida – tai geriausių vedėjos Deimantės Bulbenkaitės šiemet atrastų mados istorijų epizodas. Trumpi ir informatyvūs, šie pasakojimai supažindins tiek su Lietuvos krepšinio rinkinės atributika ar mados ir meno susikirtimais, tiek su 2024-ųjų mados aktualijomis.Ved. Deimantė Bulbenkaitė
Ramunės Piekautaitės mados namai yra tarsi lietuviškos mados konstanta: dizainerė dar 1994 m. baigė Vilniaus dailės akademijos kostiumo dizaino studijas ir drabužius klientėms kūrė tuomet, kai medžiagų reikėjo ieškoti buvusių Modelių namų sandėlyje. Savo vardo mados namus įkūrusi 1997 m., Piekautaitė iki dabar kas sezoną pristato po naują kolekciją ir toliau rašo lietuviškos mados istoriją. Apie tai – pokalbis pačios dizainerės studijoje Vilniaus centre.Ved. Deimantė Bulbenkaitė
Rodos, kūno idealo samprata kinta kartu su mados tendencijų ciklu. Vis tik praeitą dešimtmetį įsisiūbavęs kūno pozityvumo judėjimas suteikė vilties, kad kiekvienas kūnas gali būti priimtas ir vertas ne tik pagarbos, bet ir reprezentacijos madoje. O tuomet… viską pakeitė vaistas „Ozempic“, tapęs greito ir paprasto lieknėjimo pažadu. Apie tai – pokalbis su iniciatyvos „Dydis nesvarbu“ autore Giedre Valavičiūte.Ved. Deimantė Bulbenkaitė
XIX amžiaus medikai aprašė 97 jo sukeliamas ligas, reformatorė Gabrielle Chanel jį pasmerkė, o Christianas Dioras netrukus vėl grąžino į mados leidinių puslapius. Tai – korsetas, keturis šimtus metų moterų vadintas tiek kankinimo instrumentu, tiek svarbiausia aprangos detale, tačiau savo istoriją tęsiantis ir šiandien.Ved. Deimantė Bulbenkaitė
Mados industriją neseniai apskriejo naujiena, kad beveik 3000 eurų kainuojančios „Dior“ rankinės gamyba iš tiesų atsieina... vos 53 eurus. Likusią kainą sudaro išlaidos reklamai, logistikai bei medžiagoms, bet didžioji dalis yra grynas pelnas. Tad, stebint nuolat kylančias kainas, pradeda kilti ir klausimas, ką perka klientas: tikrą prabangą ar tiesiog brangų daiktą?Ved. Deimantė Bulbenkaitė
Viltė Savickaitė – jaunosios kartos dizainerė, savo kūryboje nagrinėjanti miesto ir kaimo sankirtas, amato tradiciją bei socialinių vaidmenų klausimus. Šiemet baigusi Vilniaus dailės akademijos mados dizaino studijas, Viltė pristatė kolekciją „Prie stalo“, kuri vos per kelis mėnesius sulaukė mados gerbėjų dėmesio bei tapo Viltės prekių ženklo „Ve Sav“ pradžia.Ved. Deimantė Bulbenkaitė
1977-aisiais įkurta apatinių drabužių kompanija „Victoria's Secret“ jau seniai matoma kaip peržengusi savo kategorijos ribas ir įsirėžusi į mūsų kultūrinę atmintį. Kasmet rengiami kompanijos madų šou ne tik priartino apatinius drabužius prie aukštosios mados, bet ir suformavo problematišką grožio standartą, paveikusį milijonus moterų visame pasaulyje.Ved. Deimantė Bulbenkaitė
Jaunosios kartos dizainerė Urtė Katiliūtė – viena iš kelių lietuvių kūrėjų, savo kolekcijas sėkmingai pristatančių didžiosiose pasaulio mados sostinėse. Nors dažnai atrodo, kad lietuviška mados industrija per maža, kad pasiektų, tarkime, Paryžių, Urtė pabrėžia, kad galimybių tikrai netrūksta. Tiesa, tenka pripažinti ir tai, kad kultūrinis finansavimas mados kūrėjų atžvilgiu ne visuomet skirstomas sąžiningai ar įvertinant lietuviškos mados potencialą.Ved. Deimantė Bulbenkaitė
Istoriškai kvepalai jau seniai yra išsilavinusių ir pasiturtinčių miestiečių kasdienės rutinos dalis. Kvepalų nešiojimui specialiai kurti madingi aksesuarai, o savu laiku tikėta, kad geras kvapas net padeda išvengti ligų. Eglė Bertašienė, kvepalų istorijos ir kultūros tyrinėtoja, ne tik atskleidžia įdomiausius kvapnius XVI-XX a. niuansus, bet ir pasakoja apie šiandienį parfumerijos ir mados santykį.Ved. Deimantė Bulbenkaitė
Dizainerė ir menininkė Inga Skripka kelis pastaruosius metus atlieka įdomų tyrimą: keliauja po Lietuvą ir kalbina iki pat šių dienų tekstilės paveldą saugančias audėjas. Nors jauniausiai sutiktai audėjai buvo net 85-eri, Inga stengiasi austinių tradiciją atskleisti tiek atvirais pasakojimais apie nykstantį amatą, tiek pati interpretuodama austinius savo kaip dizainerės kūryboje.Ved. Deimantė Bulbenkaitė
Kol Lietuvoje bei užsienyje nekantriai laukiame rinkimų, verta atkreipti dėmesį į tai, ką ir kaip dėvi moterys politikės. Tiesa, net įsibėgėjus XXI a. jos vis dar paiso morališkai pasenusių aprangos taisyklių, o sykiu susiduria su klausimu, kiek asmeninio skonio gali rodyti neužgoždamos savų pažiūrų.Ved. Deimantė Bulbenkaitė
Galima sakyti, kad prekių ženklas „labàdienà“ nuo pat 2012 m. yra gatvės mados neišvengiamybė: miestų sienas ne kartą buvo nukloję plakatai su kairiniu kirčiu pažymėta A raide, kažkur vis pasirodo ir žodžiu „labàdienà“ puošti marškinėliai ar kasdieniai aksesuarai. Drįsę į lietuviškumą pažiūrėti konceptualiai, prekių ženklo įkūrėjai Rapolas Vosylius ir Petras Navickas tarsi netyčiomis pradėjo naują dizaino tendenciją, bet visad laikėsi vieno esminio principo - kurti turi būti smagu.Ved. Deimantė Bulbenkaitė
Nuo vaikystės senelių siuvykloje Anykščiuose iki nuolatinių kolekcijų pristatymų ant svarbiausių šalies podiumų – dizainerė Kristina Kruopienytė pati juokauja, kad kitos karjeros nei kurti drabužius niekada nesvarstė. Šiandien Kristina ne tik vysto savo vardo mados namų veiklą, bet ir atvirai pasakoja, ką reiškia kurti kitiems, ruošti pramonines kolekcijas ir sugebėti išlaikyti balansą tarp komercijos bei konceptualumo.Ved. Deimantė Bulbenkaitė
Jau beveik 25-erius metus Vilniuje dirbantis plaukų ir įvaizdžio stilistas Kęstas Rimdžius yra tas žmogus, pas kurį prieš svarbius renginius lankosi didžiausios šalies įžymybės. Vis dėlto, pasak Rimdžiaus, raudonojo kilimo kultūra Lietuvoje į priekį pastaraisiais metais daug nepasistūmėjo, nors klientų finansinė padėtis ženkliai pagerėjo. Kas lemia, kad Lietuvoje vis dar sunku gerai atrodyti viešuose renginiuose? Ar tai skonio, ar išsilavinimo problema?Ved. Deimantė Bulbenkaitė
Kalbant apie Lietuvos mados industrijos sėkmės istorijas daugelis tikrai paminėtų pasaulyje pripažintus mados namus „D.Efect“ ir jų įkūrėją Eglę Oną Žiemytę. Vis tik po dešimtmečio industrijoje „D.Efect“ užvėrė duris, o įkūrėja nusprendė, kad atėjo laikas sustoti. Visa laimė, kad penkmečio pauzė pasibaigė, o dabar „D.Efect“ grįžta su nauja kolekcija.Ved. Deimantė Bulbenkaitė
Nors dažnai galvojama, kad vasaros metu mados pasaulyje tvyro ramybė, ši vasara buvo itin aktyvi. Lietuvoje pristatytos jaunosios kartos mados dizaino specialistų kolekcijos, bendrus renginius organizavo vietinėje rinkoje puikiai žinomi vardai, o aktyvesnis vartotojų susidomėjimas lokalia kūryba paskatino ne vieno naujo produkto pasirodymą. Užsienyje naujienų taip pat netrūko, mat apžvalgininkai kalbėjo apie nuolat besikeičiančius garsių mados namų dizainerius, o itin daug dėmesio skyrė Kamalos Harris įvaizdžiui.Ved. Deimantė Bulbenkaitė
Nors tiek moterys, tiek vyrai siekia geriausių rezultatų tose pačiose sporto šakose, jie tai daro dėvėdami kartais net labai skirtingas uniformas. Pavyzdžiui, paplūdimio tinklininkai dėvi laisvus šortus ir marškinėlius, o tinklininkės yra įpareigotos apsitempti itin atvirais bikiniais. Kodėl? Niekas negali paaiškinti, bet ir taisyklių keisti neketina net 2024-aisiais, kai lygybė turėtų būti savaime suprantamas profesinis aspektas.Ved. Deimantė Bulbenkaitė
Įdomus paradoksas: dar vos prieš šimtmetį žmonės sportuodami turėjo dėvėti kasdienai skirtus formalius drabužius, o šiandien jau kasdien dėvime sportinę aprangą neturėdami jokios intencijos aktyviai judėti. Neįmanoma paneigti, kad demokratiškėjanti mada juda naujo patogumo ir universalumo standarto link, bet ne visada aišku, kokie faktoriai nulėmė, jog šiandien sportinius batelius avime visur ir visada, o sportinė stilistika tampa madinga.Ved. Deimantė Bulbenkaitė
Prieš dvidešimt metų mados modelius žurnaluose pradėjo keisti pramogų pasaulio įžymybės, o šiandien jas jau keičia atletai. Turintys dešimtis milijonų sekėjų socialiniuose tinkluose bei sekami tiek dėl sporto rezultatų, tiek dėl asmeninio stiliaus, būtent sportininkai tampa naujausiais tendencijų diktatoriais ir didžiausių mados namų ambasadoriais.Ved. Deimantė Bulbenkaitė
Paralimpinės žaidynės – tai vienas svarbiausių globalių sporto renginių, kuriame varžosi tūkstančiai atletų iš viso pasaulio. Deja, apie specialias jiems pritaikytas uniformas pradėta galvoti visai neseniai, o platesnė mados industrija žmonių su negalia poreikius išvis dažnai linkusi ignoruoti. Vis dėlto populiarėja nauja mados dizaino šaka – pritaikomas dizainas, atliepiantis skirtingų kūnų poreikius ir svarbą teikiantis estetikai.Ved. Deimantė Bulbenkaitė
Pirmųjų modernių olimpinių žaidynių metu atletų delegacijoms specialios uniformos nebuvo kuriamos ir sportininkai savo tautybę pažymėdavo tik įsegamais ženkliukais ar emblemomis. O štai 2024-aisiais šalys net varžosi uniformų dizainu bei į pagalbą pasitelkia garsiausius pasaulio mados kūrėjus, inovatyvias medžiagas bei stengiasi patraukti mados žiniasklaidos dėmesį.Ved. Deimantė Bulbenkaitė
Mados dizainerė Eglė Čekanavičiūtė - viena iš nedaugelio lietuvių kūrėjų, kuriai pavyko įsitvirtinti Paryžiaus aukštosios mados ekosistemoje. Vis dėlto kelis pastaruosius metus dizainerė skyrė asmeniniam projektui „Gowns for Sport“, kurio kontekste nagrinėja problematišką mados ir kūno santykį ir net kuria sukneles Lietuvos bei Prancūzijos sportininkėms olimpietėms.Ved. Deimantė Bulbenkaitė
Vos peržengusi XX a. slenkstį, sportinių drabužių mada pradėjo vytis visuomenės progresą. Kurti specialūs apsiaustai pirmiesiems automobilių vairuotojams bei jų keleivėms, tarp moterų populiarėjantis plaukimas paskatino sukurti atviresnį ir patogesnį maudymosi kostiumėlį. O žiemos sporto entuziastai surado būdų, kaip slidinėti ar užsiimti alpinizmu neapsunkinant kūno keliais sluoksniais vilnos.Ved. Deimantė Bulbenkaitė
Sportinių drabužių istorija – tai ne tik socialinių ar ekonominių skirtybių analizė, bet ir galimybė pažvelgti į mūsų santykį su savo pačių kūnais. Jeigu Antikoje sportinė veikla buvo įsivaizduojama tik be varžančių drabužių ir atletai varžydavosi nuogi, XIX a. buvo gaminami, pavydžiui, lininiai teniso kostiumai arba net moterims dviratininkėms skirti korsetai.Ved. Deimantė Bulbenkaitė
Šiandien bene visi kasdien avime sportinius batelius, žavimės garsių pasaulio atletų stiliumi ir net nepastebime, kaip sportinės aprangos elementai persilieja tiek į kasdienę madą, tiek pasirodo ant aukštosios mados podiumų. Vasarinis LRT Klasika laidos „Tendencingai“ ciklas skiriamas mados ir sporto sankirtoms, o pirmoji laida pateikia dešimt perspektyvų, atskleidžiančių, kaip mados industrijoje kalbama apie aktyvų laisvalaikį.Ved. Deimantė Bulbenkaitė