Tendencingai

Baigiant trečiąjį laidos „Tendencingai“ sezoną visas dėmesys skiriamas auditorijos klausimams. Koks mados istorijoje buvo tvarumo vaidmuo? Kaip ugdyti kritinį mąstymą apie madą? Kodėl mados ekosistemoje turi egzistuoti net tie mados ženklai, kuriuos laikome blogo skonio etalonais? Klausimų gausu, o atsakymai – verčiantys susimąstyti. Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Žiūrėdami į podiumu einantį modelį turėtume atkreipti dėmesį ne tik į drabužius, bet ir į papuošalus. Svarbu paminėti, kad jie ne tik pratęsia kolekcijos temą, bet ir pereina per tikrai nemažai rankų, kol galiausiai tampa pristatymo dalimi. Papuošalų kūrėja Gintarė Pečkytė visus šiuos procesus pažįsta iš arti, mat jau metus gyvena bei dirba Paryžiuje, kur kartu su kolegomis kuria juvelyriką, skirtą tokiems mados namams kaip „Jacquemus“, „Maison Margiela“ ar „Diesel“.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Mados turinio kūrėjas Karolis Inokaitis karjerą pradėjo kaip modelis, dar šešiolikos išvykęs dirbti į Milaną. Vis tik pandemijos metu jaunas vyras kiek pakeitė savo karjeros trajektoriją ir pasinėrė į vyriškos mados turinio kūrimą socialiniame tinkle Instagram. Šiandien Paryžiuje gyvenantis ir bene 300 tūkst. sekėjų turintis Karolis ne tik dirba su tokiais mados namais kaip „Prada“ ar „Dior“, bet ir kritiškai bei smalsiai reflektuoja tiek šių dienų mados industriją, tiek nuomonės formuotojo karjeros niuansus.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Įdomus paradoksas: nors dizaineris Giedrius Paulauskas vyrišką madą kuria jau daugiau nei dvidešimt metų, jį vis labiau traukia ne ateities dizaino idėjos, o istoriniai uniformos ir tautinio paveldo aspektai. Jo projektas „Laisvės kariai“ – tai netikėtas istorijos ir dizaino susitikimas, kuris, dirbant archyvuose, leidžia atkurti garsiausių Lietuvos partizanų uniformas bei pasakoti apie jas ateities kartoms.Ved. Deimantė Bulbenkaitė.

Pastarasis vyriškos mados šimtmetis buvo paženklintas gausybe mados ir platesnės kultūros susidūrimų: nuo Povų revoliucijos septintojo dešimtmečio Londone iki hiphopo bei gatvės mados iškilimo devyniasdešimtųjų Niujorke ir Los Andžele. Žinoma, kas galėtų pamiršti ir įspūdingą metroseksualų erą, kurią išgarsino Davido Beckhamo stilius, ar pastarojo dešimtmečio mados flirtą su memų kultūra.Ved. Deimantė Bulbenkaitė.

Kalbėti apie vyriškos aprangos raidą – tai pasakoti apie įdomiausius politinius ir kultūrinius lūžius. Pirmoji iš dviejų modernios vyriškos mados istorijai skirtų laidų prasideda nuo Prancūzijos revoliucijos ir Apšvietos amžiaus idealų, pradėjusių formuoti mums pažįstamą klasikinį kostiumą, ir pamažu keliauja link XX a. vidurio, Holivudo dėka įtvirtinusio jaunimo kultūrą, džinsų ir odinių striukių madą.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Ar žinojote, kad buvęs JAV prezidentas Bidenas savo mėgstamiausius Ray-Ban akinius dovanojo ir kitų valstybių vadovams? O kad dramaturgas Wilde'as pirmasis segėjo žalią gvazdiką kaip queer kultūros simbolį? Daugiau nei dešimt vyriškos mados istorijų – tai smalsūs žvilgsniai į tai, kokie vyrai kūrė madą, ją įdomiai dėvėjo ar savo laiku reprezentavo.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Kalbėti apie sportbačius šiandien – tai kalbėti ne tik apie avalynę, bet apie visą šiuolaikinės kultūros ekosistemą. Kadaise buvę tiesiog patogūs batai bėgimui ar krepšiniui, sportbačiai XXI amžiuje virto socialiniu manifestu ir kolekcionavimo objektais. „Nike Air Jordan 1“, „Adidas Superstar“, „Yeezy Boost 350“, „Balenciaga Triple S“ – tai ne tik modeliai, tai skirtingas kartas ir estetikas apibrėžiantys simboliai. Apie sportinių batelių kultūrą ir buvimą „sneakerheadu“ laidoje pasakoja batelių kolekcininkas-entuziastas ir didžėjus Lukas Misiukevičius.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Dizaineris ir Vilniaus dailės akademijos docentas Dainius Bendikas ne tik ugdo jaunąją mados dizainerių kartą, bet ir savo tyrimais bei eksperimentais apmąsto dizainą plačiąja prasme. Koks drabužio ir gamtos santykis? Kiek šiandien svarbi funkcija? Galų gale, kokios ateities vizijos formuoja spekuliatyvaus dizaino lauką? Kaip teigia pats pašnekovas, šie klausimai – kompleksiški, bet dabartinio dizaino kontekste itin įdomūs.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Dainininkas, prodiuseris, dainų autorius Free Finga – vienas stilingiausių Lietuvos muzikos scenos atstovų. Dažnai dirbantis su jaunosios kartos mados dizaineriais ir talentingais stilistais, Finga (arba Tomas Narkevičius) ne tik drąsiai imasi įvaizdžio eksperimentų, bet ir drabužiais šokinėja per įvairiausius žanrus nuo hiphopo iki metalo, sykiu nepamiršdamas ir lietuviškos estrados įtakų.Ved. Deimantė Bulbenkaitė.

Dizaineris Lukas Ivanavičius jau keletą metų įvariais formatais pasirodo lietuviškos mados scenoje. 2021-aisiais jo bakalauro darbo kolekcija „The Bigger the Better“ ne tik parodyta ant „Mados infekcijos“ podiumo, bet ir atrinkta į „Jaunojo dizainerio prizo“ konkursą. Šiuo metu Lukas studijuoja Mados dizaino magistro studijose Vilniaus dailės akademijoje bei nagrinėja itin įdomią temą – vestuvinius drabužius, skirtus tos pačios lyties poroms. Lukas Baltic pride proga surengė ir performatyvų veiksmą „Jungtuvės“, vykusį Nacionalinėje dailės galerijoje.Ved. Deimantė Bulbenkaitė.

Drag menas – tai jau ne vieną tūkstantmetį žinomas kultūros fenomenas, dažnai siejamas ne tik su naktiniu gyvenimu, bet tapęs svarbia LGBTQ+ bendruomenės subkultūra. Vis tik šiandien drag atlikėjai bei atlikėjos savo auditoriją atranda naujuose kontekstuose: pavyzdžiui, Lietuvoje drag karalienės kviečiamos į televiziją bei radiją, yra fotografuojamos mados žurnalų viršeliams, taip pat neretai veda koncertus, temines vakarienes ir pramoginius šou bei intensyviai išnaudoja socialinių medijų potencialą. Apie drag kultūrą bei misiją Lietuvoje – ir, žinoma, bene centriniu tampantį mados aspektą – pasakos karalienė Aura More.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Amsterdame gyvenantis lietuvis fotomenininkas Vytautas Kumža pastaruoju metu vis dažniau minimas ne tik meno, bet ir mados kontekste. Praeitais metais dirbęs su mados namais „Bottega Veneta“, rengęs fotosesijas žurnalams „Vogue Man“ bei „Another Magazine“, šiame pokalbyje Vytautas pasakoja apie objektų fotografiją, estetišką groteską ir jį itin dominantį psichologinį reiškinį – pareidoliją.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Viena žinomiausių Lietuvos atlikėjų Jessica Shy yra žinoma ne tik dėl įspūdingų koncertų ar rekordus mušančių dainų perklausų, bet ir dėl ypatingo santykio su lietuviška mada. Jos sceninius bei raudonojo kilimo įvaizdžius dažnai ruošia talentingiausi jaunosios kartos dizaineriai, sugalvoti su stilistės Viltės Kinderevičiūtės pagalba, o kiekvienai detalei ištobulinti reikia daugybės primatavimų, praktinių žinių ir suvokimo, kokia yra sceninės aprangos specifika – arba kaip muziką atkleisti drabužiu.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Šios savaitės laidoje „Tendencingai“ – net trys intriguojantys mados pasakojimai. Laidą pradedame nuo istorijos apie bene įtakingiausią XX a. pirmosios pusės mados dizainerę Madeleine Vionnet, kurios vardas šiuo metu nepelnytai pamirštas, paskui keliaujame link temos apie mados ir meno santykį bei „pasiskolinto prestižo“ metodą, o laidą užbaigiame trumpu ir gan juokingu pasakojimu apie madą, aplink kurią formuojasi gerbėjų kultai.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Jaunosios kartos mados dizaineris Raimedas Latvys puikiai išmano ne tik drabužių konstrukcijos subtilybes, bet ir įvaldė mados komunikacijos kalbą. Jo socialinių medijų profiliuose pinasi humoras ir kūrybos pristatymas, o kolekcijose - įspūdingi hiperbolizuoti tūriai, įžvalgos apie visuomenę bei... atostogų Lietuvos pajūryje atgarsiai.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Vestuvių apranga – tai gerokai daugiau, nei tik balta suknelė. Nuotakų stilistė Akvilė Dambinskaitė, įkūrusi konsultacijų platformą „Ištekėjimai“, prieš vasaros švenčių maratoną pasakoja ne tik apie praktinę šventinių įvaizdžių parinkimo pusę, bet ir nurodo dažniausiai jaunųjų daromas klaidas, atskleidžia, dėl ko kyla didžiausi ginčai suknelių salonuose. Ir primena, kad mados tendencijos kinta, o štai vestuvių nuotraukos – išlieka iki gyvenimo galo.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Kostiumų dailininkės darbas kartais gali nuvesti iki labai netikėtų projektų, su, pavyzdžiui, legendine Lietuvos kompanija „Lelija“, skirtingais teatrais ir net atlikėjais iš skirtingų šalių. Stilistė bei kostiumų dailininkė Elena Marija Veleckaitė savo karjerą pradėjo nuo vintažinių drabužių archyvo kaupimo bei pardavinėjimo „Instagram“ platformoje, o šiandien dirba su įdomiausiais jaunosios kartos performanso menininkais.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Net jei nesate girdėję Marijos Petraitytės vardo, jos kurtus drabužius veikiausiai būsite matę. Galbūt ant Eurovizijos scenos Silvester Belt pasirodymo metu, Jessicos Shy koncerte, ant Šiaulių ar Panevėžio teatrų scenų, mados festivaliuose ar net bokso ringe. Panevėžyje kurianti jaunosios kartos dizainerė Marija savo pavyzdžiu rodo, kad avangardinė mados kryptis ir baltų genčių įkvėpta estetika gali atnešti gausybę užsakymų, o komercinis požiūris į madą nebūtinai yra vienintelis kelias į sėkmę.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

„Gyvename parfumerinio pertekliaus amžiuje“, – sako parfumerijos ekspertė Rimantė Budrytė-Kvietkauskienė, apie kvapų meną bei verslą rašanti dar nuo 2009-ųjų. Pasak Rimantės, šiandieninės parfumerijos mados atitinka pasaulyje jaučiamą nerimą, bet sykiu jaučiamas ir poreikis savaip diegti tvarias praktikas bei stumtelti parfumerijos meną į ateitį.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Prieš daugiau nei dešimtmetį Marija Palaikytė Lietuvą sudomino itin netradicine savo profesija – baigusi studijas Florencijos mados institute „Polimoda“, ji prisistatė kaip mados tendencijų prognozuotoja. Po to sekė gausybė kitų įdomių projektų: nuo vyrų mados savaitės, organizuotos Vilniuje, iki televizijos stilistės darbo. Šiuo metu Marija veda realybės šou „Mados klubas“ ir į lietuviškos mados istoriją įneša naujų vėjų.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Už kostiumų dizainą Nauberto Jasinsko spektaklyje „Sugrįžimas“ „Auksinį scenos kryžių“ pelniusi Liucija Kvašytė pasakoja, kad teatro scenoje svarbu ne tik aprengti personažą, bet ir perteikti pjesės viziją. Pavyzdžiui, siurrealistinė Čilės autoriaus Roberto Bolaño „Sugrįžimo“ nuotaika buvo sukurta detalėmis: hiperbolizuotomis formomis, tarsi nereikalingais akcentais, logiką peržengiančiais sprendimais.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Sovietmečiu Vilniaus modelių namai drabužius kurdavo pagal gan griežtas taisykles: kiekvieno drabužio gamybą turėjo sudaryti lygiai septynios operacijos, apimant netgi sagų prisiuvimą. Nutikdavo ir taip, kad įdomaus dizaino modelis kartais likdavo nepatvirtintas, nes kokia vietinė ministrė nemėgdavo žalios spalvos. Tokia buvo sovietmečio realybė, bet vis stiprėjančios Vakarų įtakos pamažu keitė ir požiūrį, ir vartojimo įpročius.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Po Antrojo pasaulinio karo prasidėjus antram sovietizacijos etapui visiškai pasikeitė ir Lietuvos mados sistema. Iš Maskvos valdomas modelių namų tinklas, neturėjęs daug bendro su vakarietiška mados namų tradicija, buvo skirtas tarnauti planinei ekonomikai, o mados idėja atmesta kaip pernelyg skatinanti saviraišką. Vis tik mados žurnalų Sovietų Sąjungoje buvo, kaip ir pačios mados – tik viskas turėjo būti patvirtinta Lengvosios pramonės ministerijos štampu.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

XX a. ketvirtojo dešimtmečio Lietuvą nuolat purtė globalūs bei vietiniai politiniai neramumai, bet kultūra, masinės informacijos priemonės bei mada patyrė ypatingą augimą. Šalyje ne tik leista gausybė madą apžvelgiančių žurnalų, padėjusių susipažinti su Paryžiaus ar Holivudo tendencijomis, bet neatsilikta nuo kino diktuojamų grožio standartų. Net sugalvota išrinkti gražiausią lietuvaitę, bet planas, deja, žlugo.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Tarpukario Lietuvoje – kaip ir visoje Europoje – mada keitėsi neįtikėtinu greičiu. Tiesa, moterų sijonams ir plaukams trumpėjant kai kurie visuomenės nariai pradėjo rūpintis dorove, tad Kaune net surengtas viešas mados teismas. Jame dalyvavo medikai, dvasininkai, menotyrininkai ir, aišku, pačios moterys, kurių gyvenimas po Pirmojo pasaulinio karo tapo ir laisvesnis, ir aktyvesnis. Ar mada buvo išteisinta? Apie tai – šios savaitės laidoje.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Ką dėvėjo XIX a. antrosios pusės Vilniaus madistai? Pasirodo, kad į viešumą eidavo avėdami guminius kaliošus, kvepinosi prancūziškais kvepalais ir siekė įsigyti madingos – ir kartais net suklastotos – produkcijos, pagamintos Varšuvoje. Nors Rusijos imperijos sudėtyje buvęs Vilnius kiek atsiliko nuo naujausių Vakarų Europos madų, tai nereiškia, kad mieste nepradėjo formuotis visiškai nauja vartotojų visuomenė.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

1944 m. Niujorko Modernaus meno muziejuje atidaryta paroda „Ar drabužiai yra modernūs?“. Ją kuravęs architektas Bernardas Rudofskis analizavo jau įsibėgėjusios modernybės atspindį gan konservatyvioje XX a. vidurio aprangoje. O štai 2017 m. prie šios idėjos grįžta jau su nauja paroda „Daiktai: ar mada yra moderni?“, kurioje atrinkti 111 mados objektų, be kurių modernybės eros dizainas – ir mūsų kasdienybė – išvis neįsivaizduojamas.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Garsiausiu pasaulio muziejumi vadinamame Luvre pirma paroda atidaryta dar prieš 231 metus, bet tik šiemet ten surengta pirmoji mados kūrinių ekspozicija. Sausio gale atidaryta „Louvre Couture“ – tai XIX a. Luvro apartamentuose įkurdinta paroda, apimanti apie 100 aukštosios mados objektų iš 45 skirtingų mados namų. Šis LRT Klasikos laidos „Tendencingai“ epizodas – galimybė po parodą pavaikščioti virtualiai bei suprasti, kodėl ji vadinama vienu svarbiausių metų mados įvykių.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

1990-ieji – tai skurdo, nežabotos laisvės ir laukinio kapitalizmo laikas, atvaizduotas Igno Miškinio filme „Pietinia kronikas“. O kaip ši ankstyva nepriklausomybė atrodė Šiaulių jaunimo spintose? Ką jauni žmonės pirko turguose ir ką laikė mados ir puošnumo etalonais? Galų gale, kodėl treningai yra lietuviška autentika? Apie tai pokalbis su mados ir kino kostiumų dizainere Agne Biskyte.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Po raidžių junginiu SSTKMS slepiasi ne tik kriptiškas žodis „susitikimas“, bet ir dviejų jaunų mados dizainerių kūryba. Urtė Vosyliūtė ir Kotryna Lipkevičiūtė susipažino studijuodamos mados dizainą, o kurti drauge pradėjo 2019 m. Ir... iškart pateko ant „Mados infekcijos“ podiumo, o iki šios dienos sukūrė keturias konceptualių dėvimų drabužių kolekcijas.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Daugiau nei 150 metų istoriją skaičiuojantis Niujorko Metropoliteno meno muziejus ne per seniausiai paskelbė lankomiausių savo parodų dešimtuką. Ir kas galėjo pagalvoti, kad Picasso, Da Vinci ar Tutanchamono lobių parodas pralenks... paroda, dedikuota katalikiškos vaizduotės ir mados santykiui? Pasirodo, jog ne viename garsiame muziejuje lankomiausios yra būtent mados parodos. Kodėl?Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Žinoma, kad drabužiai meno parodose eksponuoti dar XVIII a., bet tikros specializuotos mados parodos pradėtos organizuoti tik XX a. viduryje. Tiesa, dažniausiai atsispirta nuo pavyzdžių, koks garsus žmogus ką dėvėjo ar koks drabužis skaičiuoja ne pirmą šimtmetį, bet einant laikui mados parodos tapo ir modernesnės, ir konceptualesnės. Tokios, kurios muša lankomumo rekordus net ir didžiausiuose pasaulio muziejuose.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Vilniaus dailės akademijos galerijoje „Titanikas“ veikia paroda „Costume & Contemplation On Religion“. Joje pinasi ne tik sudėtingi religija bei tikėjimu paremti naratyvai, bet ir kostiumo dizainas bei meninė kalba. Apie parodą pasakoja viena iš jos kuratorių bei dalyvių prof. Renata Maldutienė, taip pat vadovaujanti Vilniaus dailės akademijos mados dizaino katedrai.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Šįkart laidoje „Tendencingai“ – trys intriguojančios mados temos. Pirmoji – žvilgsnis į tai, kam ir kada reikalinga profesionali mados kritika. Antroji – pasvarstymai apie jaunosios Z kartos santykį su darbo aplinka, o kartu – ir apranga. Laidą užbaigia istorinis pasakojimas apie aukštakulnius batelius ir kodėl mados industrija vis nesugeba jų nusiauti.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Nuo įspūdingiausių kolekcijų, sudrebinusių visą mados pasaulį, iki svarbiausių įvykių Lietuvos mados padangėje – pasakoti apie 2024-uosius madoje tikrai yra ką. Palydint metus ir pasitinkant naujuosius verta aptarti ryškiausius industrijos įvykius, paminėti madą keitusius kultūros reiškinius ir prisiminti tuos, kurie išėjo Anapilin.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Ypatinga šventinė laida – tai geriausių vedėjos Deimantės Bulbenkaitės šiemet atrastų mados istorijų epizodas. Trumpi ir informatyvūs, šie pasakojimai supažindins tiek su Lietuvos krepšinio rinkinės atributika ar mados ir meno susikirtimais, tiek su 2024-ųjų mados aktualijomis.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Ramunės Piekautaitės mados namai yra tarsi lietuviškos mados konstanta: dizainerė dar 1994 m. baigė Vilniaus dailės akademijos kostiumo dizaino studijas ir drabužius klientėms kūrė tuomet, kai medžiagų reikėjo ieškoti buvusių Modelių namų sandėlyje. Savo vardo mados namus įkūrusi 1997 m., Piekautaitė iki dabar kas sezoną pristato po naują kolekciją ir toliau rašo lietuviškos mados istoriją. Apie tai – pokalbis pačios dizainerės studijoje Vilniaus centre.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Rodos, kūno idealo samprata kinta kartu su mados tendencijų ciklu. Vis tik praeitą dešimtmetį įsisiūbavęs kūno pozityvumo judėjimas suteikė vilties, kad kiekvienas kūnas gali būti priimtas ir vertas ne tik pagarbos, bet ir reprezentacijos madoje. O tuomet… viską pakeitė vaistas „Ozempic“, tapęs greito ir paprasto lieknėjimo pažadu. Apie tai – pokalbis su iniciatyvos „Dydis nesvarbu“ autore Giedre Valavičiūte.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

XIX amžiaus medikai aprašė 97 jo sukeliamas ligas, reformatorė Gabrielle Chanel jį pasmerkė, o Christianas Dioras netrukus vėl grąžino į mados leidinių puslapius. Tai – korsetas, keturis šimtus metų moterų vadintas tiek kankinimo instrumentu, tiek svarbiausia aprangos detale, tačiau savo istoriją tęsiantis ir šiandien.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Mados industriją neseniai apskriejo naujiena, kad beveik 3000 eurų kainuojančios „Dior“ rankinės gamyba iš tiesų atsieina... vos 53 eurus. Likusią kainą sudaro išlaidos reklamai, logistikai bei medžiagoms, bet didžioji dalis yra grynas pelnas. Tad, stebint nuolat kylančias kainas, pradeda kilti ir klausimas, ką perka klientas: tikrą prabangą ar tiesiog brangų daiktą?Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Viltė Savickaitė – jaunosios kartos dizainerė, savo kūryboje nagrinėjanti miesto ir kaimo sankirtas, amato tradiciją bei socialinių vaidmenų klausimus. Šiemet baigusi Vilniaus dailės akademijos mados dizaino studijas, Viltė pristatė kolekciją „Prie stalo“, kuri vos per kelis mėnesius sulaukė mados gerbėjų dėmesio bei tapo Viltės prekių ženklo „Ve Sav“ pradžia.Ved. Deimantė Bulbenkaitė