Podcasts about gavelio

Ričardas Gavelis. „Vilniaus pokeris“. Išleido leidykla „Tyto alba“.Daugiau nei prieš trisdešimt metų išleistas „Vilniaus pokeris“ sukėlė tikrą sprogimą Homo sovieticus, bevirstančio laisvu žmogumi, sąmonėje. Tai neabejotinai žymiausias Ričardo Gavelio kūrinys. 2009 m. romanas buvo išverstas į anglų kalbą ir išleistas JAV, kur sulaukė pripažinimo ir pateko į 25 geriausių verstinių metų knygų sąrašą. „Vilniaus pokerio“ leidėjas Prancūzijoje šį romaną pristato kaip „galiausiai išverstą šiuolaikinės lietuvių literatūros šedevrą“, o prancūzų literatūros apžvalgininkai ir tinklaraštininkai ne tik nešykšti jam tokių epitetų kaip „tobulas“, „fantasmagoriškas“, „genialus“, bet ir lygina Gavelį su Kafka, Džoisu, Faulkneriu, Orvelu ir kitais pasaulyje pripažintais rašytojais. Knygos ištraukas skaito aktorius Egidijus Stancikas. (S)

Ričardas Gavelis. „Vilniaus pokeris“. Išleido leidykla „Tyto alba“.Daugiau nei prieš trisdešimt metų išleistas „Vilniaus pokeris“ sukėlė tikrą sprogimą Homo sovieticus, bevirstančio laisvu žmogumi, sąmonėje. Tai neabejotinai žymiausias Ričardo Gavelio kūrinys. 2009 m. romanas buvo išverstas į anglų kalbą ir išleistas JAV, kur sulaukė pripažinimo ir pateko į 25 geriausių verstinių metų knygų sąrašą. „Vilniaus pokerio“ leidėjas Prancūzijoje šį romaną pristato kaip „galiausiai išverstą šiuolaikinės lietuvių literatūros šedevrą“, o prancūzų literatūros apžvalgininkai ir tinklaraštininkai ne tik nešykšti jam tokių epitetų kaip „tobulas“, „fantasmagoriškas“, „genialus“, bet ir lygina Gavelį su Kafka, Džoisu, Faulkneriu, Orvelu ir kitais pasaulyje pripažintais rašytojais. Knygos ištraukas skaito aktorius Egidijus Stancikas. (S)

Ričardas Gavelis. „Vilniaus pokeris“. Išleido leidykla „Tyto alba“.Daugiau nei prieš trisdešimt metų išleistas „Vilniaus pokeris“ sukėlė tikrą sprogimą Homo sovieticus, bevirstančio laisvu žmogumi, sąmonėje. Tai neabejotinai žymiausias Ričardo Gavelio kūrinys. 2009 m. romanas buvo išverstas į anglų kalbą ir išleistas JAV, kur sulaukė pripažinimo ir pateko į 25 geriausių verstinių metų knygų sąrašą. „Vilniaus pokerio“ leidėjas Prancūzijoje šį romaną pristato kaip „galiausiai išverstą šiuolaikinės lietuvių literatūros šedevrą“, o prancūzų literatūros apžvalgininkai ir tinklaraštininkai ne tik nešykšti jam tokių epitetų kaip „tobulas“, „fantasmagoriškas“, „genialus“, bet ir lygina Gavelį su Kafka, Džoisu, Faulkneriu, Orvelu ir kitais pasaulyje pripažintais rašytojais. Knygos ištraukas skaito aktorius Egidijus Stancikas. (S)

Ričardas Gavelis. „Vilniaus pokeris“. Išleido leidykla „Tyto alba“.Daugiau nei prieš trisdešimt metų išleistas „Vilniaus pokeris“ sukėlė tikrą sprogimą Homo sovieticus, bevirstančio laisvu žmogumi, sąmonėje. Tai neabejotinai žymiausias Ričardo Gavelio kūrinys. 2009 m. romanas buvo išverstas į anglų kalbą ir išleistas JAV, kur sulaukė pripažinimo ir pateko į 25 geriausių verstinių metų knygų sąrašą. „Vilniaus pokerio“ leidėjas Prancūzijoje šį romaną pristato kaip „galiausiai išverstą šiuolaikinės lietuvių literatūros šedevrą“, o prancūzų literatūros apžvalgininkai ir tinklaraštininkai ne tik nešykšti jam tokių epitetų kaip „tobulas“, „fantasmagoriškas“, „genialus“, bet ir lygina Gavelį su Kafka, Džoisu, Faulkneriu, Orvelu ir kitais pasaulyje pripažintais rašytojais. Knygos ištraukas skaito aktorius Egidijus Stancikas. (S)

Ričardas Gavelis. „Vilniaus pokeris“. Išleido leidykla „Tyto alba“.Daugiau nei prieš trisdešimt metų išleistas „Vilniaus pokeris“ sukėlė tikrą sprogimą Homo sovieticus, bevirstančio laisvu žmogumi, sąmonėje. Tai neabejotinai žymiausias Ričardo Gavelio kūrinys. 2009 m. romanas buvo išverstas į anglų kalbą ir išleistas JAV, kur sulaukė pripažinimo ir pateko į 25 geriausių verstinių metų knygų sąrašą. „Vilniaus pokerio“ leidėjas Prancūzijoje šį romaną pristato kaip „galiausiai išverstą šiuolaikinės lietuvių literatūros šedevrą“, o prancūzų literatūros apžvalgininkai ir tinklaraštininkai ne tik nešykšti jam tokių epitetų kaip „tobulas“, „fantasmagoriškas“, „genialus“, bet ir lygina Gavelį su Kafka, Džoisu, Faulkneriu, Orvelu ir kitais pasaulyje pripažintais rašytojais. Knygos ištraukas skaito aktorius Egidijus Stancikas. (S)

Ričardas Gavelis. „Vilniaus pokeris“. Išleido leidykla „Tyto alba“.Daugiau nei prieš trisdešimt metų išleistas „Vilniaus pokeris“ sukėlė tikrą sprogimą Homo sovieticus, bevirstančio laisvu žmogumi, sąmonėje. Tai neabejotinai žymiausias Ričardo Gavelio kūrinys. 2009 m. romanas buvo išverstas į anglų kalbą ir išleistas JAV, kur sulaukė pripažinimo ir pateko į 25 geriausių verstinių metų knygų sąrašą. „Vilniaus pokerio“ leidėjas Prancūzijoje šį romaną pristato kaip „galiausiai išverstą šiuolaikinės lietuvių literatūros šedevrą“, o prancūzų literatūros apžvalgininkai ir tinklaraštininkai ne tik nešykšti jam tokių epitetų kaip „tobulas“, „fantasmagoriškas“, „genialus“, bet ir lygina Gavelį su Kafka, Džoisu, Faulkneriu, Orvelu ir kitais pasaulyje pripažintais rašytojais. Knygos ištraukas skaito aktorius Egidijus Stancikas. (S)

Ričardas Gavelis. „Vilniaus pokeris“. Išleido leidykla „Tyto alba“.Daugiau nei prieš trisdešimt metų išleistas „Vilniaus pokeris“ sukėlė tikrą sprogimą Homo sovieticus, bevirstančio laisvu žmogumi, sąmonėje. Tai neabejotinai žymiausias Ričardo Gavelio kūrinys. 2009 m. romanas buvo išverstas į anglų kalbą ir išleistas JAV, kur sulaukė pripažinimo ir pateko į 25 geriausių verstinių metų knygų sąrašą. „Vilniaus pokerio“ leidėjas Prancūzijoje šį romaną pristato kaip „galiausiai išverstą šiuolaikinės lietuvių literatūros šedevrą“, o prancūzų literatūros apžvalgininkai ir tinklaraštininkai ne tik nešykšti jam tokių epitetų kaip „tobulas“, „fantasmagoriškas“, „genialus“, bet ir lygina Gavelį su Kafka, Džoisu, Faulkneriu, Orvelu ir kitais pasaulyje pripažintais rašytojais. Knygos ištraukas skaito aktorius Egidijus Stancikas. (S)

Ričardas Gavelis. „Vilniaus pokeris“. Išleido leidykla „Tyto alba“.Daugiau nei prieš trisdešimt metų išleistas „Vilniaus pokeris“ sukėlė tikrą sprogimą Homo sovieticus, bevirstančio laisvu žmogumi, sąmonėje. Tai neabejotinai žymiausias Ričardo Gavelio kūrinys. 2009 m. romanas buvo išverstas į anglų kalbą ir išleistas JAV, kur sulaukė pripažinimo ir pateko į 25 geriausių verstinių metų knygų sąrašą. „Vilniaus pokerio“ leidėjas Prancūzijoje šį romaną pristato kaip „galiausiai išverstą šiuolaikinės lietuvių literatūros šedevrą“, o prancūzų literatūros apžvalgininkai ir tinklaraštininkai ne tik nešykšti jam tokių epitetų kaip „tobulas“, „fantasmagoriškas“, „genialus“, bet ir lygina Gavelį su Kafka, Džoisu, Faulkneriu, Orvelu ir kitais pasaulyje pripažintais rašytojais. Knygos ištraukas skaito aktorius Egidijus Stancikas. (S)

Queer archyvo „išgir̃stì“ erdvė Vilniuje kviečia į Antono Karyuko parodą „Neseniai neseniai“, kurioje pristato Neringos Dangvydės archyvą.Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazija šiais metais švenčia 85-erių metų sukaktį. Kaip suteikti gabiems vaikams bendrojo lavinimo žinių ir ugdyti jų talentus?Eshkol Nevo – rašytojas iš Izraelio, gausiai apdovanotas gimtojoje šalyje ir sulaukęs tarptautinio pasisekimo. Jo dėmesio centre – lemtingi kasdienio gyvenimo virsmai, intymios žmonių istorijos, paslaptys, nutylėjimai ir nepatogios tiesos.Utenos kultūros centre veikiantis lėlių teatras „Zuikis Puikis“ šiemet minės savo veiklos penkiasdešimtmtį, o jo vadovė režisierė Janina Baldauskienė, šiemet apdovanota už gyvenimo nuopelnus. Su ja kalbame apie lėlių teatro Utenoje istorije, aktorių paieškos subtilybes ir teatro kasdienybę.„O galėtų būti kitaip. Net ir homo sovieticus sudarkytas miestas, užuot smirdėjęs, gali atrodyti paslaptingas. Toks jis buvo pernykštėje MO muziejaus parodoje „Vilniaus pokeris“, atkūrusioje Ričardo Gavelio klaikų kanukų labirintą“, – menotyrininkės Agnės Narušytės komentaras apie naujausią „Go Vilnius“ reklamą.Pasaulio kultūros apžvalgoje apie Čečėnijoje uždraustą per greitą arba per lėtą muziką, nuo privalomosios karo tarnybos Ukrainoje atleidžiamą dalį kultūros lauko darbuotojų, taip pat apie tai kaip viename Australijos muziejuje veikianti vyrų dominavimą šimtmečiais įprasminanti instaliacija, skirtą tik moterims, po vieno vyro skundo turės būti prieinama ir vyrams, bei naują Nick‘o Cave‘o muziką.Ignalinos atomine elektrine reikėtų rūpintis ne mažiau nei į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktais objektais Lietuvoje. Juokais ar rimtai, bet apie branduolinį paveldą iš tiesų svarbu diskutuoti jau dabar. Su kritinio paveldo lauko atstove menotyrininke Linara Dovydaityte šią temą aptarė Kotryna Lingienė. Taip pat juodvi pasikalbėjo apie du muziejus Kaune, vieno kurių kol kas egzistuoja tik idėja, ir šiuolaikinio miesto kultūros foną.

Menininkas, kuratorius ir rašytojas dr. Vidas Poškus savitai mato miestą ir žmones. Ne tik mato, bet ir nupiešia, o nupiešęs aprašo.Kartais rašo ir nepiešdamas, bet išsaugodamas vaizdo gyvumą. VVJ meno galerijoje veikusioje Poškaus parodoje „Karalius – nuogas“ (kuratorė Algė Gudaitytė) susitiko istorinės asmenybės ir šiuolaikiniai artefaktai. Dabar Gedimino pilis matuojama ne tik Gavelio, bet ir Poškaus masteliu. Panašus ir menininko parašytų knygų ir nupieštų komiksų kuriamas įspūdis. Tarsi ne tik skaitytum apie keistas gatveles ir nematytas architektūros detales knygose „Nedingęs Vilnius“ ir „42 menininkų dirbtuvės“, bet ir matytum trijų dimensijų vaizdą. Apie naujausią parodą, neskęstantį „Titaniką“, Vilnių ir Alytų kalbamės su autoriumi.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė(Vaivos Lanskoronskytės nuotr.)

Kokias galimybes rašytojui teikia šnipų romano žanras? Kokios knygos gali tapti amato mokytojomis norintiems perprasti šio žanro tekstų rašymo subtilybes?Kaip ir kada šnipų romano žanras gali tapti idėjų romano, neįvykusios istorijos tyrimų ir kitų intelektualinių eksperimentų laboratorija?Kodėl pagrindiniu ką tik pasirodžiusio Manto Adomėno romano „Moneta & labirintas“ herojumi yra istorikas? Ką reiškia (jeigu reiškia) herojaus vardas Tomas?Be istoriko ir žvalgybininko, Tomo knygoje yra trisdešimt veikėjų, kurie veikia lyg tiksliai funkcionuojančio laikrodžio detalės. Šių veikėjų portretai buvo kuriami ištisą dešimtmetį. Ar tiek laiko dirbant su tekstu būta situacijų, kuomet herojų pasirinkimai ir elgsena ėmė stebinti patį knygos autorių?Romane žvalgybininkai parodomi kaip tarnauti arba aukotis apsisprendę asketai, kaip ciniškų triksterių kelią pasirinkę avantiūristai arba kaip įgudę karjeros siekiantys pareigūnai. Kas yra žvalgyba XXI a.? Kokia šios veiklos prasmė ir reikšmė valstybės bei visuomenės gyvenime?Vienas iš svarbiausių romano erdvėlaikio taškų yra Vilnius. Šis miestas parodomas kaip pogrindinio intelektualinio pasaulio, besipriešinusio sovietinės civilizacijos radiacijai, erdvė. Tai – kokybiškai naujas, šalia Ričardo Gavelio arba Jurgio Kunčino tekstų, Vilniaus vaizdinys. Ar knygos autoriai pačiam teko pažinti vėlyvajame sovietmetyje egzistavusio pogrindžio pasaulio žmones?Aprašant Nepriklausomybės epochą Vilnius romane tampa dviejų skirtingų civilizacijų sandūros erdve, Europos Sąjungos ir NATO forpostu, žiaurių žvalgybų žaidimo ir beatodairiškos kovos vieta. Kiek šias nevienareiškmes ir ne vien tik meninės vaizduotės plotmėje egzistuojančias Vilniaus situacijas suvokia sostinės gyventojai?Knygoje plėtojama Didžiojo (civilizacinio) žaidimo tema. Šiame žaidime Vilnius ir Maskva yra nesutaikomi antagonistai, nes Rusijos istorijos dėsningumai kelia nuolatinę egzistencinę grėsmę Lietuvai. Ar yra šansų, kad Rusija kada nors gali nustoti būti grėsmingu ir pražūtį lemiančiu vandenynu jos kaimynėms?Kodėl romano „Moneta & labirintas“ autorius visas dedikacijas užrašo žaliu rašalu?Pokalbis su filologu-klasiku, filosofu, politiku, romano „Moneta & labirintas“ autoriumi dr. Mantu AdomėnuVed. Aurimas Švedas

Niekas iki galo nežino, kas glūdi mūsų archyvuose. Net tai, kas guli oficialiose atminties institucijose, nėra visiškai peržiūrėta ir įdomūs nepublikuoti literatūros kūriniai gali slėptis po nieko nesakančiais aprašais.Štai Lietuvos literatūros ir meno archyvo vadovas Juozapas Blažiūnas dalinasi paskutiniųjų metų atradimais: iki šiol niekur viešai nerodyti, privačiame Juozo Budraičio archyve buvę rašytojo Ričardo Gavelio kino scenarijai arba baltarusių poeto Jankos Kupalos kūriniai, kuriuos pamatę iš Baltarusijos atvykę tyrėjai nesulaikė ašarų.Su Juozapu Blažiūnu „Pirmame sakinyje“ kalbamės apie tai, kokių literatūrinių įdomybių jis yra atradęs archyve ir kas dar galėtų būti ten atrasta.Nuotraukos autorė – Isaiah Fainberg.Ved. Mindaugas Nastaravičius, Tomas Vaiseta

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Kodėl Wimas Wenderis roko ir alternatyviąją muziką naudojo kaip pabėgimą savo vazidinėse ir garsinėse klajonėse?Kaune prasideda japonų menininkų ir atlikėjų festivalis „Japonijos dienos WA”.Vilniuje vyksta Ričardo Gavelio romano „Vilniaus pokeris“ įkvėpta dailės darbų paroda „Ar tu ne kanukas?“10 metų organizuojamas kultūros kelias – „Vėtrungių kelias“ tapo antruoju sertifikuotu nacionaliniu kultūros keliu. Kuo jis ypatingas?Šiandien minima pasaulinė spaudos laisvės diena. Kaimyninėje Baltarusijoje įkalinti 33 žiniasklaidos atstovai. Ar dar yra nepriklausomos žiniasklaidos ir objektyvios informacijos Baltarusijoje? Pokalbis su Baltarusijos žurnalistų asociacijos vadovu Andrejumi Bastunets.Medijų edukacijų ir tyrimų centre „Meno avilys“ galima išvysti kelionių ir kraštovaizdžio filmų programą „Travelogai: mąstyti kraštovaizdį“.Tęsiame 2022 m. Lietuvos kompozitorių kūrinių penkioliktuko pristatymą. Šiandien susipažįstame su Šarūno Nako kompozicija „Moters žvilgsnis“.Kaip kalba miestas? Kokias žinutes mieste palieka menininkai ir kaip tai keičia miesto veidą?Šiandien atidroma fotografo Alfredo Pliadžio paroda „Žurnalistai. 36 kadrai“.Ved. Marius Eidukonis

Ką reiškia režisuoti parodą? Ypač pasitelkus fantasmagorišką Ričardo Gavelio romaną „Vilniaus pokeris“. Režisierius Oskaras Koršunovas ir kuratorės Algė Gudaitytė bei Dovilė Barcytė pasakoja apie MO muziejuje atidarytos parodos rengimo užkulisius ir svarbiausias idėjas, vaizdo ir garso sintezę, žiūrovų ir veikėjų susitikimus, miesto ir kūrinių istorijas. Kaip režisieriui, kuratorėms, scenografui Gintarui Makarevičiui ir parodos dizaineriui Liudui Parulskiui pavyko sukurti gavelišką miesto dvasią, kurią geriausiai apibūdina paties rašytojo žodžiai: „Vilnius – tai milžiniškas kokteilis, suplaktas bepročių rūko dievų“?Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė.Nuotrauka – Liudo Parulskio „Mūsų Vilniaus“ fragmentas.

Pasaulio lyderių rubrikoje pokalbis apie Juzefą Pilsudskį, kurį lietuviai ir lenkai vertina visiškai skirtingai. Apie jį kalbamės su rašytoju Regimantu Dima.Kokios miškų politikos Lietuvai reikia? 32 Lietuvos organizacijos, įmonės ir iniciatyvos, mokslininkai ir ekspertai susibūrė į „Girių spiečių“ ir kartu ketina siekti gamtai palankios ir subalansuotos miškų politikos.„Moldovos narystė Europos Sąjungoje yra tik laiko klausimas, o reformų šaliai reikia ne dėl Briuselio ir Vilniaus, o dėl jos žmonių“, sako Lietuvoje besilankantis Moldovos Parlamento vadovas Igoris Grosas. Kokias Moldovos perspektyvas mato Lietuvoje gyvenantys moldavai? Pokalbis suLietuvos rumunų bendrijos „DAČIJA“, vienijančios ir moldavus, pirmininke Lučija Bartkiene.Vilniuje veikia Ričardo Gavelio romano „Vilniaus pokeris“ įkvėpta paroda „Ar tu ne Kanukas?“, režisierius Donatas Ulvydas tikisi, kad šie meno kūriniai atsidurs jo kuriamame filme.Ved. Agnė Skamarakaitė

Radijo balkone svečiuojasi literatūros tyrinėtoja, kritikė, vertėja, ilgametė Lituanistikos katedros Ilinojaus universitete Čikagoje vedėja profesorė Violeta Kelertas. Daugelis ją žino kaip feministinės literatūros kritikos ir postkolonijinio diskurso pradininkę Lietuvoje, Ričardo Gavelio, Valdo Papievio ir kitų rašytojų tyrinėtoja ir vertėja. 2020 m. pasirodė Violetos sudaryta ir kartu su Maryte Racys išversta Žemaitės tekstų rinktinė anglų kalba „Marriage for Love“ (Vedybos iš meilės). O anksčiau, 2006 m. leidykla „Baltos lankos“ išleido profesorės straipsnių apie lietuvių literatūrą rinktinę „Kita vertus...“, kurioje atsiskleidžia savitas autorės požiūris į moteris moterų prozoje, žemiškas ir dangiškas paskenduoles, Vilnių literatūrinėje vaizduotėje ir daugelį kitų svarbių temų. Su Violeta Kelertas kalbamės apie jos literatūrinius (ir ne tik) kelius, vaikystę, tėvo leistas knygas ir politines aktualijas.Ved. Menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė – Sonata Barčytė-Jadevičienė

Ričardo Gavelio romanas „Jauno žmogaus memuarai”. Ištraukas skaito aktorius Henrikas Savickis.

Ričardo Gavelio romanas „Jauno žmogaus memuarai”. Ištraukas skaito aktorius Henrikas Savickis.

Ričardo Gavelio romanas „Jauno žmogaus memuarai”. Ištraukas skaito aktorius Henrikas Savickis.

Ričardo Gavelio romanas „Jauno žmogaus memuarai”. Ištraukas skaito aktorius Henrikas Savickis.

Ričardo Gavelio romanas „Jauno žmogaus memuarai”. Ištraukas skaito aktorius Henrikas Savickis.

Ričardo Gavelio romanas „Jauno žmogaus memuarai”. Ištraukas skaito aktorius Henrikas Savickis.

Ričardo Gavelio romanas „Jauno žmogaus memuarai”. Ištraukas skaito aktorius Henrikas Savickis.

Ričardo Gavelio romanas „Jauno žmogaus memuarai”. Ištraukas skaito aktorius Henrikas Savickis.

Ričardo Gavelio romanas „Jauno žmogaus memuarai”. Ištraukas skaito aktorius Henrikas Savickis.

Ričardo Gavelio romanas „Jauno žmogaus memuarai”. Ištraukas skaito aktorius Henrikas Savickis.

Ričardo Gavelio romanas „Jauno žmogaus memuarai”. Ištraukas skaito aktorius Henrikas Savickis.

Sukanka 30-imt metų, kai 1989-aisiais buvo išleistas Ričardo Gavelio romanas „Vilniaus pokeris“. Kuo tuometis bestseleris aktualus šių laikų žmogui? Apie tai - kelionėje Vilniaus labirintu. Autorė Rūta Dambravaitė

„Vizijų stiprumu „Paskutinioji žemės žmonių karta” pranoksta „Vilniaus Pokerį””, sako Jūratė Čerškutė. Šiemet Tyto alba leidykla iš naujo išleido R. Gavelio romaną „Paskutinio žemės žmonių karta“. Tai – apokaliptinis kūrinys, pasakojantis septynių avatarų gyvenimus, o drauge ir kritikuojantis nepriklausomos Lietuvos atkūrimo procesą. Apie seksą, bliuzą, meną ir, žinoma, Vilnių šiame nepatogiame romane kalbamės su literatūrologe Jūrate Čerškute. Ved. Dovilė Kuzminskaitė.

„Vaikai, išgirdę Liudviko van Bethoveno „Elizai“, visada sako: „čia mamos daina,“ – pasakoja trijų vaikų mama Irma, prieš pusantrų metų atradusi klasikinę muziką ir pradėjusi mokytis groti pianinu. Kodėl suaugusieji vis dažniau praveria meno mokyklų duris?Kultūros svaitraščių apžvalga.„Pasirodymuose lygiavertiškai jungiame trijų medijų – teatro, kino ir muzikos – priemones. Nors tai spektaklis, žiūrovui vietomis atrodys, kad jis žiūri kino filmą ar klausosi koncerto“, – apie statomą audiovizualinį spektaklį „Vilniaus pokeris“ pagal Ričardo Gavelio prieš 30 metų išleistą romaną sako Matas Drukteinis, kompozitorius ir prodiuseris.„Pasikeitus festivalio vadovams, reikia duoti laiko jų saviraiškai. Norisi tikėti, kad Berlyno kino festivalis ir toliau liks puikiai funkcionuojančiu kino pasaulio traukos tašku, kuriame malonu ir patogu dirbti svečiams, o milžiniškiems srautams žiūrovų – susipažinti su naujausiais filmais“, – pastebi kinotyrininkė dr. Gražina Arlickaitė.„Klasikos enciklopedija“ – apie pirmąjį radiofono jubiliejų.Ved. Laima Ragėnienė.

„Pakeliui su klasika“ prisiminsime šeštadienį žemiškąją kelionę baigusią Ispanijos operos primadoną, vieną garsiausių mūsų laikų sopranų Montserrat Caballé. Vėliau atversime „Naujienų pulsą“ - kartu su vienu iš festivalio „Muzika erdvėje“ vadovų - Matu Drukteiniu - pasikalbėsime apie šio vakaro muzikinę ekskursiją Ričardo Gavelio romano „Vilniaus pokeris“ maršrutais. Rubrikoje „Retro“ - niekada nesenstantis vinilas ir pokalbis su ilgą laiką veikusios Vilniaus plokštelių studijos redaktore Zina Nutautaite. Laidos pabaigoje - melodijos iš skirtingų pasaulio miestų. Vedėjas Ignas Gudelevičius.

„Pakeliui su klasika“ prisiminsime šeštadienį žemiškąją kelionę baigusią Ispanijos operos primadoną, vieną garsiausių mūsų laikų sopranų Montserrat Caballé. Vėliau atversime „Naujienų pulsą“ - kartu su vienu iš festivalio „Muzika erdvėje“ vadovų - Matu Drukteiniu - pasikalbėsime apie šio vakaro muzikinę ekskursiją Ričardo Gavelio romano „Vilniaus pokeris“ maršrutais. Rubrikoje „Retro“ - niekada nesenstantis vinilas ir pokalbis su ilgą laiką veikusios Vilniaus plokštelių studijos redaktore Zina Nutautaite. Laidos pabaigoje - melodijos iš skirtingų pasaulio miestų. Vedėjas Ignas Gudelevičius.

Ričardo Gavelio romanas „Jauno žmogaus memuarai”. Ištraukas skaito aktorius Henrikas Savickis.

Ričardo Gavelio romanas „Jauno žmogaus memuarai”. Ištraukas skaito aktorius Henrikas Savickis.

Ričardo Gavelio romanas „Jauno žmogaus memuarai”. Ištraukas skaito aktorius Henrikas Savickis.

Ričardo Gavelio romanas „Jauno žmogaus memuarai”. Ištraukas skaito aktorius Henrikas Savickis.

Ričardo Gavelio romanas „Jauno žmogaus memuarai”. Ištraukas skaito aktorius Henrikas Savickis.

Ričardo Gavelio romanas „Jauno žmogaus memuarai”. Ištraukas skaito aktorius Henrikas Savickis.

Ričardo Gavelio romanas „Jauno žmogaus memuarai”. Ištraukas skaito aktorius Henrikas Savickis.

Ričardo Gavelio romanas „Jauno žmogaus memuarai”. Ištraukas skaito aktorius Henrikas Savickis.

Ričardo Gavelio romanas „Jauno žmogaus memuarai”. Ištraukas skaito aktorius Henrikas Savickis.

Ričardo Gavelio romanas „Jauno žmogaus memuarai”. Ištraukas skaito aktorius Henrikas Savickis.

Ričardo Gavelio romanas „Jauno žmogaus memuarai”. Ištraukas skaito aktorius Henrikas Savickis.

Ričardo Gavelio romanas „Jauno žmogaus memuarai”. Ištraukas skaito aktorius Henrikas Savickis.

Ričardo Gavelio romanas „Jauno žmogaus memuarai”. Ištraukas skaito aktorius Henrikas Savickis.

Ričardo Gavelio romanas „Jauno žmogaus memuarai”. Ištraukas skaito aktorius Henrikas Savickis.

Ričardo Gavelio romanas „Jauno žmogaus memuarai”. Ištraukas skaito aktorius Henrikas Savickis.

Ričardo Gavelio romanas „Jauno žmogaus memuarai”. Ištraukas skaito aktorius Henrikas Savickis.

Ričardo Gavelio romanas „Jauno žmogaus memuarai”. Ištraukas skaito aktorius Henrikas Savickis.

Ričardo Gavelio romanas „Jauno žmogaus memuarai”. Ištraukas skaito aktorius Henrikas Savickis.

Ričardo Gavelio romanas „Jauno žmogaus memuarai”. Ištraukas skaito aktorius Henrikas Savickis.

Ričardo Gavelio romanas „Jauno žmogaus memuarai”. Ištraukas skaito aktorius Henrikas Savickis.

Ričardo Gavelio romanas „Jauno žmogaus memuarai”. Ištraukas skaito aktorius Henrikas Savickis.

Ričardo Gavelio romanas „Jauno žmogaus memuarai”. Ištraukas skaito aktorius Henrikas Savickis.

Ričardo Gavelio romanas „Jauno žmogaus memuarai”. Ištraukas skaito aktorius Henrikas Savickis.

Ričardo Gavelio romanas „Jauno žmogaus memuarai”. Ištraukas skaito aktorius Henrikas Savickis.

„Galima drąsiai konstatuoti faktą, kad tai rašytojas, kurį aktyviai mėginama užmiršti“, – apie rašytoją Ričardą Gavelį rašė filosofas Leonidas Donskis.Laidoje prisiminsime šį nepatogų rašytoją. Rugsėjo 18 dieną sukanka lygiai 15 metų nuo rašytojo Ričardo Gavelio mirties. Tai gera proga pagalvoti, ar ta situacija per tuos metus keičiasi, ar kitaip imame suvokti Ričardo Gavelio vietą mūsų kultūroje.Išleidęs 12 prozos knygų, rašęs visuomenės ir politikos komentarus „Respublikoje“ ir „Veide“ šis rašytojas niekada nebuvo savas, niekada nebuvo lengvai įrašomas į lietuvių literatūros kontekstą. Jo šaltas, analitinis protas, apgalvoti sukonstruoti kūriniai kritikams atrodė stokojantys autentišumo, nuoširdumo, tiesioginės patirties. Nors ir sunkiai su kuo palyginimas šiandien Ričardas Gavelis jau vadintinas klasiku, nors ir dekonstravęs tai, ką klasikai tvirtina – lietuviškumą, pasitikėjimą visagaliais ir visažiniais autoritetais.Apie tai, kaip keičiasi Ričardo Gavelio kūrybos recepcija, kuo jo kūryba išlieka aktuali, kaip priimamos verstos knygos užsienyje kalbėsimės su dr. Jūratė Čerškute, parašiusia disertaciją apie šio rašytojo kūrybą. Ričardo Gavelio pasvarstymus apie klijuojamas filosofinės prozos etiketes, apie lietuvių norą demonstruoti savo tautos kančią ir žaizdas, apie erotiką ir perversijas kūryboje girdėsime iš archyvinių laidų fragmentų, kuriose rašytoją kalbina Leonidas Jacinevičius ir Marius Ivaškevičius.

„Galima drąsiai konstatuoti faktą, kad tai rašytojas, kurį aktyviai mėginama užmiršti“, – apie rašytoją Ričardą Gavelį rašė filosofas Leonidas Donskis.Laidoje prisiminsime šį nepatogų rašytoją. Rugsėjo 18 dieną sukanka lygiai 15 metų nuo rašytojo Ričardo Gavelio mirties. Tai gera proga pagalvoti, ar ta situacija per tuos metus keičiasi, ar kitaip imame suvokti Ričardo Gavelio vietą mūsų kultūroje.Išleidęs 12 prozos knygų, rašęs visuomenės ir politikos komentarus „Respublikoje“ ir „Veide“ šis rašytojas niekada nebuvo savas, niekada nebuvo lengvai įrašomas į lietuvių literatūros kontekstą. Jo šaltas, analitinis protas, apgalvoti sukonstruoti kūriniai kritikams atrodė stokojantys autentišumo, nuoširdumo, tiesioginės patirties. Nors ir sunkiai su kuo palyginimas šiandien Ričardas Gavelis jau vadintinas klasiku, nors ir dekonstravęs tai, ką klasikai tvirtina – lietuviškumą, pasitikėjimą visagaliais ir visažiniais autoritetais.Apie tai, kaip keičiasi Ričardo Gavelio kūrybos recepcija, kuo jo kūryba išlieka aktuali, kaip priimamos verstos knygos užsienyje kalbėsimės su dr. Jūratė Čerškute, parašiusia disertaciją apie šio rašytojo kūrybą. Ričardo Gavelio pasvarstymus apie klijuojamas filosofinės prozos etiketes, apie lietuvių norą demonstruoti savo tautos kančią ir žaizdas, apie erotiką ir perversijas kūryboje girdėsime iš archyvinių laidų fragmentų, kuriose rašytoją kalbina Leonidas Jacinevičius ir Marius Ivaškevičius.

Iš Ričardo Gavelio apsakymų rinkinio „Taikos balandis”. Skaito aktorius Nerijus Gadliauskas.

Iš Ričardo Gavelio apsakymų rinkinio „Taikos balandis”. Skaito aktorius Nerijus Gadliauskas.

Iš Ričardo Gavelio apsakymų rinkinio „Taikos balandis”. Skaito aktorius Nerijus Gadliauskas.

Iš Ričardo Gavelio apsakymų rinkinio „Taikos balandis”. Skaito aktorius Nerijus Gadliauskas.

Iš Ričardo Gavelio apsakymų rinkinio „Taikos balandis”. Skaito aktorius Nerijus Gadliauskas.

Literatūrinė kelionė po Vilnių su literatūriniais miesto žemėlapiais.„Pagal skirtingus tekstus sudaryti literatūros žemėlapiai parodo, kaip keičiasi Vilnius. Iš tiesų jau baigia išnykti ir R. Gavelio, J. Kunčino, A. Ramono Vilnius“, – pasakoja drauge su kolegomis literatūrinius žemėlapius kurianti literatūrologė Inga Vidugirytė-Pakerienė.Kodėl mokslininkai ėmėsi kartografuoti literatūros kūrinius ir vaizduotės dalykus perkelti į tikrus žemėlapius? Kaip tai padeda perskaityti tekstą ir atrasti miestą?

Literatūrinė kelionė po Vilnių su literatūriniais miesto žemėlapiais.„Pagal skirtingus tekstus sudaryti literatūros žemėlapiai parodo, kaip keičiasi Vilnius. Iš tiesų jau baigia išnykti ir R. Gavelio, J. Kunčino, A. Ramono Vilnius“, – pasakoja drauge su kolegomis literatūrinius žemėlapius kurianti literatūrologė Inga Vidugirytė-Pakerienė.Kodėl mokslininkai ėmėsi kartografuoti literatūros kūrinius ir vaizduotės dalykus perkelti į tikrus žemėlapius? Kaip tai padeda perskaityti tekstą ir atrasti miestą?

Praėjus 25-eriems metams nuo pirmojo leidimo, neseniai pasirodė naujas romano „Jauno žmogaus memuarai“ leidimas, vis perleidžiamos ir kitos Ričardo Gavelio knygos, nemažiau traukia ir rašytojo asmenybė, apie jį sukurti mitai. Pasak literatūrologės Jūratės Čerškutės, tam tikrą pasakojimą apie save pats rašytojas kūrė sąmoningai. Kodėl?Laidoje klausysimės fragmentų iš archyvinės laidos, taip pat kalbėsimės su R. Gavelio kūrybos tyrinėtoja mokslų daktare J. Čerškute.

Praėjus 25-eriems metams nuo pirmojo leidimo, neseniai pasirodė naujas romano „Jauno žmogaus memuarai“ leidimas, vis perleidžiamos ir kitos Ričardo Gavelio knygos, nemažiau traukia ir rašytojo asmenybė, apie jį sukurti mitai. Pasak literatūrologės Jūratės Čerškutės, tam tikrą pasakojimą apie save pats rašytojas kūrė sąmoningai. Kodėl?Laidoje klausysimės fragmentų iš archyvinės laidos, taip pat kalbėsimės su R. Gavelio kūrybos tyrinėtoja mokslų daktare J. Čerškute.