POPULARITY
Tarptautinis aktualios muzikos festivalis GAIDA šiemet kviečia atrasti DUENDE – paslaptingą, galingą jėgą, stipriai veikiančią žmogaus vidų, sukeliančią katarsį. Kaip ta jėga pasireikš festivalyje – pokalbis vadovu Remigijumi Merkeliu.Šiandien pirmą kartą pasaulyje bus minima tarptautinė UNESCO nematerialaus kultūros paveldo diena. Mes šią dieną švęsime prisimindami senąją kabančių sodų tradiciją. Apie parodą, filmą ir kodėl tik dabar pirmą kartą minima ši diena kalbėsime su Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos kultūros programų vadove ir parodos kuratore Milda Valančiauskiene.Pasaulio muzikos naujienos ir kompozitoriaus Jurgio Kubiliaus pasakojimas apie nepadorių vaizdų supykintus Štutgarto operos žiūrovus, riaumojančio suomių dirigento mirtį ir Niujorko Metropolitan operos sezono pradžią.Koks likimas laukia muziejų ir jų kolekcijų okupacijos ar karo metu? Apie tai Luvro muziejuje vakar diskutavo Prancūzijos ir Lietuvos muziejininkai, istorikai, kuratoriai. Kokios idėjos nuskambėjo konferencijoje iš Paryžiaus papasakos Ignas Zalieckas.„Laimingi yra tie atvejai, kai literatūros kūrinio vertimas būna įkvėptas skaitymo ir tampa tiesioginiu to įkvėpimo padariniu,“- yra sakęs šių metų Šv. Jeronimo premijos laureatas, vertėjas iš lenkų kalbos Vyturys Jarutis. Kokios knygos tampa įkvėpimo šaltiniu, kaip perteikti kitos kalbos ir kultūros savastį – pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Jolanta Kryževičienė.
Lietuvos gyventojai – vieni laimingiausių pasaulyje. Kiti tyrimai rodo, kad ir ne daug pinigų mums iki tos laimės reikia. Kokia iš tiesų ta laimės ekonomika?Taip pat laidoje - apie vandenilio banką, kuris turėtų pakeisti Europos ekonomiką ir kaip Zet karta kuria naują amerikietišką svajonę.Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė
Spaudos publikacijų kultūros tema apžvalga.Kokių sunkumų mokantis lietuvių kalbos patiria iš užsienio grįžę vaikai?Kauno arkivyskupijos muziejuje atidaryta pirmoji ciklo „Modernėjant“ paroda „Kryžiaus link“.Šiandien Lietuvoje pirmą kartą minima žydų gelbėtojų diena.Valstybinės kalbos Konstitucinis projektas sulaukė neigiamo kalbininkų vertinimo. Kiek projekto iniciatoriai pasirengę jį redaguoti ir diskutuoti dėl projekte minimų tvarkų?Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie muziką iš 1997 m. Wong Kar-wai filmo „Laimingi dviese“Vilniuje jau trečia diena vyksta Šiaurės Europos šalių mėgėjų teatrų aljanso NEATA susitikimas. Kokia ateitis laukia mėgėjų teatrų?Po dviejų metų pertraukos į Adomo Mickevičiaus viešąją biblioteką sugrįžo Respublikinis Undinės Nasvytytės vardo skaitovų konkursas.Ved. Marius Eidukonis
Valstybinis Vilniaus mažasis teatras kviečia šiuolaikiškai pažvelgti į Šekspyro tragediją „Karalius Lyras“. Spektaklio „L. yra S.“ režisierė, tarpdisciplininio meno kūrėja Greta Štiormer šios istorijos priešistorę atkuria per medijų kaitą, žanrų maišymą – muzikos, videomedžiagos, vaidybos sintezę. Koks tai sumanymas?Jaunosios kartos kauniečiai ne visi žino, kad tarpukariu sukurto paminklo Karo muziejaus sodelyje, šalia kurio rusena amžinoji ugnis, penkiasdešimt metų čia nebuvo. Galerijos „Meno parkas“ vadovas Arvydas Žalpys dažnai praeina pro šį atminimo ženklą „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“, prie kurio atgimimo prisidėjo ir organizaciniais darbais, ir fiziškai rikdamas akmenis ten, kur prieš šimtą metų vyko nepriklausomybės kovos.Šį pavasarį Vilniuje filmuojami net trys lietuvių kūrėjų filmai, kuriuos jungia laisvės ir laimės paieškos. Filmavimo komandos kovą įsikurs ne tik gerai žinomose sostinės vietose, bet ir mikrorajonuose. Režisieriai būsimus žiūrovus žada nukelti į skirtingus istorinius laikotarpius - kokie tai filmai ir kodėl jiems tinkamiausia vieta – Vilnius?Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie muziką iš 1997 m. Wong Kar-wai'aus filmo „Laimingi dviese“, perteikiančią dviejų įsimylėjėlių istoriją, nomadišką gyvenimo būdą argentinietiškais skambesiais.Rubrikos „Be kaukių“ svečias - kompozitorius ir atlikėjas, daugelio mums puikiai žinomų dainų autorius, Vyriausybės meno ir kultūros premijos laureatas Andrius Kulikauskas. Su muziku ir kalbamės apie kūrybą, spalvingą gyvenimą ir neblėstantį optmizmą.Ved. Gabija Narušytė
Tekstų kultūros tema dienos spaudoje apžvalga.Paveldosaugininkai priėmė sprendimą išbraukti Vilniuje esantį Petro Cvirkos paminklą iš saugomų kultūros vertybių sąrašo.Apie pirmą kartą tyrinėtus astrologijos terminus ir kilmę – pokalbis su Lietuvių kalbos instituto vyresniąja mokslo darbuotoja dr. Ramune Vaskelaite.Lietuvių kino gamybos kompanija „M–Films“ prisijungė prie tarptautinio „Pop Up Film Residency“ kino scenarijaus rezidencijų tinklo. To rezultatas – Lietuvoje reziduojantys pasaulio kino kūrėjai.Praėjusią savaitę baras „Bardakas“ sulaukė kritikos dėl moteris žeminančios reklamos. Kokių seksizmo apraiškų vis dar pastebima reklamose ir kodėl jis pasirenkamas kaip rinkodaros strategija? Pokalbis su lygių galimybių kontroliere Birute Sabatauskaite ir kūrybinės agentūros „Autoriai“ vadove Giedre Šileikyte.Maironio lietuvių literatūros muziejuje Kaune pristatomi išeivių rašytojų vaikystės ženklai. Su Išeivių literatūros skyriaus vedėja Virginija Paplauskiene kalbasi Kotryna Lingienė.Ieva Buinevičiūtės pasakojimas apie muziką iš 1997 Wong Kar-wai‘jaus filmo „Laimingi dviese“, perteikianti dviejų įsimylėjėlių istoriją, nomadišką gyvenimo būdą argentinietiškais skambesiais.Ved. Indrė Kaminckaitė
Kokios sostinės gatvės, asmenybės, legendos ar nutikimai sukelia šypseną ir šiltą jausmą krūtinėje vienai žinomiausių šalies gidžių, Vilniaus istorijų pasakotojai Gabijai Lunevičiūtei? Laimingi žingsniai, įspūdžiai ir iš džiaugsmo gimusių vietų legendos - proga kitomis akimis pamatyti miestą.Ved. Rimantė Kulvinskytė
„Nemačiau nei vieno vaikučio bijančio, o vienas pagrindinių argumentų tėveliams - jūs visi žinosite, kad visi šeimoje esate sveiki“, – sako šv.Benedikto gimnazijos direktorė Loreta Šernienė. Testavimas kaupinių metodu – tai būdas, kuriuo galima saugiai sugrįžti į mokyklas. Alytaus šv. Benedikto gimnazija pradėjo darbą klasėse kovo 22 dieną.
Kovo 20 – ąją, minima Žemės diena, Pavasario lygiadienis ir – Tarptautinė laimės diena. Kaip atrodo laimingi žmonės? Ar egzistuoja ryšys tarp asmenybės bruožų ir pasitenkinimo gyvenimu? Ir apskritai – ar galime laimę apibrėžti kažkokiais kriterijais?Šioje laidoje pamėginome sužinoti dviejų laimingų merginų laimės receptus. Vaiva Dulevičiūtė – gimusi 900 gramų, nuo vaikystės kojomis nėra lietusi žemės, juda neįgaliojo vežimėliu, jai diagnozuotas cerebrinis paralyžius. Ir Rima Malickaitė – Nukryžiuotojo Kristaus seserų kongregacijos sesuo, humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvių katalikų mokslo akademijai priklausančios Mažosios akademijos kursų apie krikščionybę suaugusiesiems koordinatorė, knygos vaikams „Mėlynas apsiaustas“ autorė. Abi pašnekovės, paklaustos, ar jos yra laimingos, labai užtikrintai pasakė „taip“!Mokslininkai, atskleisdami ryšį tarp asmenybės bruožų ir pasitenkinimo gyvenimu, atskleidžia penkias laimingų žmonių asmenines savybes. Su pašnekovėmis aptarsime tokias asmenines savybes: entuziazmą, meilę sau, darbštumą, atjautą, jautrumą ir smalsumą. Kitais tyrimais yra nustatyta, kad laimė yra gebėjimas mėgautis dabartine padėtimi, darbavimasis su malonumu, pasimėgavimu, gyvenimas šia diena, būti optimistu, gebėjimas tinkamai pasirinkti, visada būti savimi ir t.t.Laimės sąvoką nuo seno tyrinėja filosofijos, etikos, psichologijos ir teologijos mokslai. Laidoje, su pašnekovėmis, patyrinėsime ir mes.Ved. Žydrė Gedrimaitė
Vido Morkūno knyga „Pakeleivingų stotys“ Metų knygos rinkimuose pretenduoja tapti geriausiu prozos kūriniu. Kaune atidarytas pirmasis kambarinių augalų plantariumas Lietuvoje. Čia įsikurs ir keletą metų veikianti augalų prieglauda. Planai Panevėžyje vietoje kino teatro „Garsas“ įkurti Stasio Eidrigevičiaus menų centrą patinka ne visiems. Iniciatyvinė piliečių grupė siekia išsaugoti kino teatrą ir siūlo naują menų centrą statyti kitur. Kasandros prakeiksmas iš graikų mitų persikėlė į šiandienos klimatologų gyvenimą. Kaip ir kodėl kultūros komentare aiškina klimatologas, VU doktorantas Justinas Kilpys. Pasaulio kultūros apžvalgoje: prieštaringai vertinamas „Oskarų“ nominantų sąrašas, pokyčiai Kanų kino festivalyje. Naujienos BTS ir David Bowie gerbėjams. Prancūzų rašytojas Pascal Bruckner sako, kad Vakarų pasaulyje laimė tapo naujuoju visuotiniu kvaišalu. Apie amžiną euforiją ir prievolę būti laimingam kalba psichologas Gintaras Chomentauskas, reklamos kūrėja Stefanija Jokštytė, filosofė Rūta Bagdanavičiūtė. Ved. Juta Liutkevičiūtė.
Rugsėjo dešimtoji – savižudybių prevencijos diena, tačiau šiandien mes kalbamės platesne tema. Kokia yra Lietuvos emocinė būsena ir kokie veiksniai nulemia tai, kaip jaučiasi jos žmonės? Studijoje – Seimo narys Robertas Šarknickas ir Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro vadovas Martynas Marcinkevičius.
„Pakeliui su klasika“ pradžioje skambės Steve‘o Reicho kūrinių fragmentai, vėliau klausysimės jaunesnės kartos amerikiečių kompozitoriaus Bryce‘o Dessnerio opusų, tarp kurių ir vieno žymiausių – „Aheym“. Vėliau – keli kūriniai, sukurti dar XIX a. atgaivinami džiazo muzikantų. Wong Kar Wai – Honkongo kino magas, atmosferos kūrimo meistras – taip dažnai apibūdinamas režisierius, savo kalbą radęs jausminguose, ilguose, emocionalioje muzikoje paskendusiuose vaizduose. Klausysimės muzikos iš trijų jo filmų: „Nusiteikimas meilei“, „2046“ ir „Laimingi kartu“. Laidos pabaigoje – brazilų dainininko Phillo Veras muzika iš 2014-ųjų albumo „Carpete“. Ved. Ieva Buinevičiūtė.
Ideali santuoka gali būti su neidealiais žmonėmis. „Jūs nerasite tokio žmogaus, kuris jums absoliučiai tiks. Mylėti galima labai daug žmonių, bet gyventi galima su labai nedaug žmonių. Bet tu gali rasti žmogų, kuris nori keistis. Laimingi sukuria savo unikalų receptą. Tai panašu į gėlę, kurią reikia pastoviai auginti, ją prisiminti, stebėti, kas tai gėlei patinka, saulė ar daug vandens, ar mažai. Tu negali pamiršti savo gėlės,“– sako emocinio ir dvasinio intelekto mokymų centro „SoulACTION“ įkūrėjas bei vadovas, lektorius Rimvydas Židžiūnas.
Ideali santuoka gali būti su neidealiais žmonėmis. „Jūs nerasite tokio žmogaus, kuris jums absoliučiai tiks. Mylėti galima labai daug žmonių, bet gyventi galima su labai nedaug žmonių. Bet tu gali rasti žmogų, kuris nori keistis. Laimingi sukuria savo unikalų receptą. Tai panašu į gėlę, kurią reikia pastoviai auginti, ją prisiminti, stebėti, kas tai gėlei patinka, saulė ar daug vandens, ar mažai. Tu negali pamiršti savo gėlės,“– sako emocinio ir dvasinio intelekto mokymų centro „SoulACTION“ įkūrėjas bei vadovas, lektorius Rimvydas Židžiūnas.
Laimingi marškiniai... Laida tęsia marškinių bylą ir pasakoja apie nekasdienišką jų „dalyvavimą“ kasdieniame gyvenime, darbuose, gydymosi praktikose, jų vaidmenį žmogaus gimimo bei vedybų apeigose aptarus balandžio 30 d. laidoje, šįkart paliečia trečiąjį svarbiausią žmogaus gyvenimo virsmą – mirties virsmą. Ir visur praktinis požiūris persipina su mitiniu pasaulėvaizdžiu ir magija. Juolab būta ir ikrai stebuklingų marškinių, be to jais dėvi ne tik žmonės, bet ir mitinės būtybės.
Laimingi marškiniai... Laida tęsia marškinių bylą ir pasakoja apie nekasdienišką jų „dalyvavimą“ kasdieniame gyvenime, darbuose, gydymosi praktikose, jų vaidmenį žmogaus gimimo bei vedybų apeigose aptarus balandžio 30 d. laidoje, šįkart paliečia trečiąjį svarbiausią žmogaus gyvenimo virsmą – mirties virsmą. Ir visur praktinis požiūris persipina su mitiniu pasaulėvaizdžiu ir magija. Juolab būta ir ikrai stebuklingų marškinių, be to jais dėvi ne tik žmonės, bet ir mitinės būtybės.
„Lietuvos teatrai yra paskelbę varžytuves, kas žmonėms įvarys daugiau depresijos“, - sako režisierius Gytis Padegimas. Kaip tapti atspariam tokiam depresiniam fonui, egzistuojančiam ne vien teatro salėse? „Laimingi yra tie, kurių darbas, profesija sutampa su jų pomėgiais. Jie veikia savo interesų, gabumų, kompetencijos ribose. Jie laimingi. Svarbiausia yra surasti savo pašaukimą. Kai žmogus tai suvokia, jis gyvena harmonijoje su pasauliu ir su savimi. O kas yra depresija? Tai yra frustracija, kai mūsų norai neatitinka mūsų galimybių. Tuomet visąlaik susiduriame su mums nepalankia aplinka ir kovojam, o taip pat ir su mumis kovoja. Ta kova ir veda į tokį byrėjimą, destrukciją, savigraužą ir griovimą apie save“, - pastebi režisierius. Apie dvasinį kapitalą, reikalingą gėriui, o ne destrukcijai kurti – pokalbis su režisieriumi Gyčiu Padegimu, naujausią savo spektaklį skyrusiu šeimai.
„Lietuvos teatrai yra paskelbę varžytuves, kas žmonėms įvarys daugiau depresijos“, - sako režisierius Gytis Padegimas. Kaip tapti atspariam tokiam depresiniam fonui, egzistuojančiam ne vien teatro salėse? „Laimingi yra tie, kurių darbas, profesija sutampa su jų pomėgiais. Jie veikia savo interesų, gabumų, kompetencijos ribose. Jie laimingi. Svarbiausia yra surasti savo pašaukimą. Kai žmogus tai suvokia, jis gyvena harmonijoje su pasauliu ir su savimi. O kas yra depresija? Tai yra frustracija, kai mūsų norai neatitinka mūsų galimybių. Tuomet visąlaik susiduriame su mums nepalankia aplinka ir kovojam, o taip pat ir su mumis kovoja. Ta kova ir veda į tokį byrėjimą, destrukciją, savigraužą ir griovimą apie save“, - pastebi režisierius. Apie dvasinį kapitalą, reikalingą gėriui, o ne destrukcijai kurti – pokalbis su režisieriumi Gyčiu Padegimu, naujausią savo spektaklį skyrusiu šeimai.
Liepė vadinti Audriumi, bet man jis Frykas. „MiestoMuzika.lt“, kadaise labiau interneto platformos, dabar – radijo laidos kūrėjas, šį bei tą organizuojantis, komunikuojantis, skleidžiantis, kuruojantis, besidomintis, atviras, ir tikrai gero miestietiško skonio savininkas. Ne kartą gyvenime man padėjęs jei ne fiziškai, tai morališkai. Taip pat ir pakompiliuojantis dainų, jei gražiai paprašai. O ir pasakyti turi daugiau nei porą žodžių!