Podcasts about kristaus

Švęsdami Kristaus prisikėlimą pamėginkime įsivaizduoti gyvenimą be mirties. Skaitau ir reflektuoju apaštalo Pauliaus ir Melitono Sardiečio mintis apie nemirtingumą ir Paschą.

Miego poza gali veikti miego kokybę, kūną ir net smegenis. Apie kiekvienos privalumus ir minusus tinklalaidėje „Miego DNR“ paaiškina neuromokslininkė Laura Bojarskaitė.Darželių trūkumo problemą išsprendęs Kaunas atsilaisvinusiose vietose kuria kūdikių grupes. Penkiuose Kauno darželiuose priimami metų nesulaukę vaikai. Tėvai juos gali palikti ne ilgiau kaip keturioms valandoms. Dienos mokestis siekia vieną eurą.Policijos departamento duomenimis, šių metų pirmąjį ketvirtį sukčiavimo telefonu atvejų skaičius išaugo 15-a procentų, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Gyventojai dažnai susiduria su sukčiais, kurie skambina prisidengdami kitų žmonių telefono numeriais. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko Ramūno Sarapo teigimu, per šventes, kai žmonės atsipalaiduoja ir praranda budrumą, sukčiai itin suaktyvėja, todėl policijos pareigūnai prašo žmonių būti itin budriais, o sulaukus neaiškių skambučių iš karto nutraukti pokalbį bei apie tai informuoti policijos pareigūnus.Šiandien – Šventos Velykos. Viena svarbiausių krikščionių švenčių metuose, skirta paminėti Kristaus prisikėlimą iš numirusiųjų. Sveikindamas su Šventomis Velykomis, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas sako, kad prisikėlimo šviesa mažina kasdienes baimes ir visiems linki sugebėti priimti ramybę bei nenugalimą viltį, nepaisant sudėtingų aplinkybių.Prasidedant aktyviam dviračių sezonui, miestai atnaujino dviračių takus, tačiau dviratininkai atkreipia dėmesį, kad palikta nelogiškų ir nesaugių sprendimų. Dviratininkų bendrijos pirmininko teigimu, tokios bėdos kyla dėl nesusikalbėjimo ir netinkamo projektavimo, miestų savivaldybės žada pavojingus ruožus sutvarkyti.Ved. Paulius Selezniovas

Daugiau nei du dešimtmečius braškes šiltnamiuose ir laukuose augina Tauragės r. Gaurės kaimo ūkininkai Vida ir Raimondas Beskės. Pirmąsias braškes skins gegužės pradžioje ir veš į prekybos centrus. Kokiais rūpesčiais šį pavasarį gyvena didžiausių šalyje braškių plotų savininkai, kiti braškių augintojai? Išsamiau – ilgametis Braškių augintojų draugijos pirmininkas, ūkininkas Vidas Juodsnukis.Šiomis dienomis daugelio mintys užimtos rūpesčiu ir pasiruošimu Velykoms, Kristaus prisikėlimo šventei. Galvojama, kaip Velykų rytą, grįžus iš bažnyčios, skaniai ir sočiai pamaitinti šeimą ir draugus. Suprantama, bene pagrindinė stalo puošmena bus įvairiais raštais marginti kiaušiniai. Vis dažniau linkstama, kad jie būtų dažomi natūraliais, augaliniais dažais. Kaip nuo seno kiaušiniai buvo marginami Mažojoje Lietuvoje, laidoje gražia to krašto tarme pasakoja kultūros darbuotoja Virgina Asnauskienė iš Drevernos.Butėnų kaime, Anykščių rajone, Ugnė ir Eimantas Mateliai pasistatė bičių namą, nors jis vis dažniau ir jų pačių vadinamas medaus namu. Jame įsikū-ręs cechas, dirbtuvės, vedamos edukacijos. Bitininkystės ir verslo – me-daus skanėstų ir saldainių, vaško gaminių šeima ėmėsi išbandę ir paukščių, triušių bei avių auginimą. Ūkininkavimas jiems neprigijo, o bitininkystėje jie atrado ne tik pašaukimą, bet ir galimybę realizuoti savo verslumą ir kūry-biškumą. Vienas iš jų sumanymų – kiaušinių marginimo vašku rinkinys.Ved. Regina Montvilienė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros temomis.Su kokiomis problemomis susiduria dvikalbes šeimas sukūrę pasaulio lietuviai?Joniškyje gimė iniciatyva „Spalvų draugystė“, kurios metu kartu piešia senjorai ir ikimokyklinio amžiaus vaikai.Galerijoje „Tsekh“ atidaryta veikia dailininko, menotyrininko, kuratoriaus ir rašytojo Vido Poškaus paroda „Žmogaus kelias“.Vaikų literatūros premija bus įteikta Kauno rajono Lapių pagrindinės mokyklos bibliotekininkei Kristinai Brazauskienei. Kaip jai pavykti pritraukti vaikus skaityti?Kokių žingsnių Lietuva gali imtis siekdama išsaugoti Niujorko Kristaus Atsimainymo lietuvių bažnyčią?Tęsiame pažintis su „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančiomis knygomis. Šiandien pristatome knygos vaikams kategorijoje besivaržančią Eglės Jasės knygą „Kamandosė“, kurią iliustravo menininkė Julija Račiūnaitė.Seimo Švietimo ir mokslo komitetas kreipėsi į Vyriausybę, kad ji imtųsi veiksmų, siekdama, jog lietuvių kalba atsirastų pasaulinėse kalbų mokymosi platformose.Eglė Vaitkevičienė ėmėsi iniciatyvos Zarasuose atgaivinti ir įveiklinti apleistus bendruomenės namus.Ved. Marius Eidukonis

„Nuo pat tos akimirkos, kai popiežius Pranciškus pasirinko precedento neturintį - ir bauginantį - vardą, jį imta lyginti su šv. Pranciškumi Asyžiečiu, kuris, kaip ir jo bendražygis vienuolijos steigėjas šv. Benediktas, be savo liturginės iškilmės spalio 4-ąją viena diena anksčiau mini savo „transitus“, arba perėjimą iš šio gyvenimo į kitą. Asyžiaus neturtėlio atveju tai ypač dera, prisimenant jo meilę „Sesei Mirčiai“ ir Kristaus kryžiui, kurią liudija jo stigmos. Pastarosiomis savaitėmis popiežius Pranciškus patyrė kai ką panašaus į tokį „transitus“. Nors jis tebėra gyvas ir jo būklė iš lėto taisosi, jo amžius ir tolydžio silpstanti sveikata tikrai pranašauja paskutinį jo pontifikato etapą". Plačiau - vedamojo skiltyje.Vilniaus knygų mugės metu buvo pristatyta dar viena į lietuvių kalbą išversta anglų rašytojo Evely'on Waugh knyga – jo romanas „Elena“, pasakojantis apie III-IV amžių sandūroje gyvenusią imperatorienę Eleną, kurią Katalikų Bažnyčia gerbia kaip šventąją tikrojo Kristaus kryžiaus atradėją. Apie kūrinį pasakoja jo vertėjas Augminas Petronis.Spaudos apžvalga: amerikiečių rašytojos katalikės Flannery O'Connor 100-ųjų gimimo metinių sukaktis (parengė Rosita Garškaitė-Antonowicz.„Krikščioniškosios minties puslapis“: „Pašaukti į sąžinę“.„Tėvo Antano pasakojimai“: kun. Antanas Saulaitis SJ apie Atgailos sakramentą.„Laisvas stilius“: Giedrės Kazlauskaitės radijo apybraiža „Sacrum ir profanum Pievėnuose“.Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Jau 25-erius metus Šilalės rajone, Laukuvoje, švenčiama didžiulė šventė Ka-lėdų išvakarėse, vadinama „Pasidalinkim užgimimo džiaugsmu“. Ji sutelkia miestelio ir aplinkinių kaimų žmones būti drauge bei bendrauti Kūčių vaka-rą iki Kristaus gimimo šventės. Išsamiau – daugelį metų Laukuvos kultūros namuose direktore dirbusi Virginija Mikutavičienė ir miestelio gyventoja Daiva Kairienė.Dabar jau nedaug kas laikosi senųjų Kūčių, Kalėdų tradicijų. Nebent 12 pa-tiekalų skaičiuodami. Tuo tarpu Varėnos rajone, Marcinkonyse, gyvenan-čios Angelės Liuolienės šeimoje prisimenami senieji papročiai, išsaugoti dar anuomet ruoštų ypatingų dzūkiškų valgių receptai. Jais Angelė Liuolienė su-tiko pasidalyti su „Gimtosios žemės“ laidos klausytojais.Pirmą kartą Lietuvoje išrinkta įspūdingiausia saugoma eglė, auganti Lietu-vos miškuose. Dėl šio titulo varžėsi penkios žaliaskarės: Noriūnų miško, Peršokšnos piramidė, eglės Sesės, Renavo eglė ir eglė Boba. Įspūdingiausia saugoma Lietuvoje išrinkta Renavo eglė, kuri yra storiausia Lietuvoje.Ved. Regina Montvilienė

Adventas (lot. adventus – atėjimas) simboliškai žymi atėjimą Gelbėtojo, kuris nugalės blogį ir įtvirtins savo karalystę – gėrio, tiesos, laimės ir amžinojo gyvenimo. Adventas primena, kad, kol blogis nenugalėtas, neteisybė, skausmas ir kančia yra neatskiriama gyvenimo dalis. Pasitelkęs Senojo Testamento pranašystes, Naujojo Testamento tekstus ir vieną ankstyvųjų Bažnyčios tėvų, Ireniejų, aptariu kelis kristologinius įvaizdžius, adventinius portretus – Kristų kaip Dievo avinėlį, kaip Žmogaus Sūnų ir kaip gyvatę – ir ko jie moko mus.

Gruodžio 7 dieną Vatikane vyks konsistorija, kurios metu popiežius Pranciškus suteiks kardinolo titulą 21-am būsimam Kardinolų kolegijos nariui, tarp kurių šį kartą nuskambės ir lietuviška pavardė. Tai – arkivyskupas Rolandas Makrickas, daugelį metų tarnavęs Šv. Sosto diplomatinėse atstovybėse įvairiose pasaulio valstybėse, nuo 2019 m. paskirtas į Vatikano valstybės sekretoriatą, o dar po dvejų metų – ypatinguoju popiežiaus Pranciškaus komisaru Romos Švč. Mergelės Marijos Didžiojoje bazilikoje. Pernai balandį Rolandui Makrickui Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolinas suteikė vyskupo šventimus. Lapkričio 21-osios rytą, prieš pat kelionę į Indiją, būsimasis kardinolas maloniai sutiko duoti interviu Mažajai studijai.Prieš trejus metus popiežiaus Pranciškaus pradėta Vyskupų Sinodo generalinė asamblėja buvo pirmoji, kurioje tarp 370-ies Romos delegatų dalyvavo ir pasauliečiai. Prieš mėnesį pasibaigęs sinodas paskelbė galutinį dokumentą, kuriame, be kitų rekomendacijų, raginama įtraukti moteris į vadovaujančius postus, o pasauliečiams sudaryti galimybę dalyvauti tose tarnystės ir sielovados formose, kurios nereikalauja kunigystės šventimų, taip pat ir „renkant vyskupus“. Apie tai, kaip trejus metus truko Sinodas, apie sinodiškumą ir jo paskelbtas baigiamasis dokumentas priimti atskirose Europos bažnyčiose, sužinosite vedamojo skiltyje.Spaudos apžvalga - apie popiežiaus Pranciškaus sprendimą įvesti naują „kasdienybės šventųjų“ liturginę šventę (parengė Giedrius Tamaševičius).Paskutinį eilinio liturginių metų laiko sekmadienį Bažnyčia skiria Jėzaus Kristaus, visatos valdovo iškilmei. Eiliniai tikintieji šią šventę įprastai vadina Kristaus Karaliaus sekmadieniu. „Mano karalystė ne iš šio pasaulio“, - sako Jėzus šio sekmadienio Evangelijos ištraukoje ir čia pat priduria, kad jis yra „karalius, tam gimęs ir atėjęs į pasaulį, kad liudytų tiesą. Kas tik brangina tiesą, klauso mano balso“. Tūkstantmečių eigoje Kristaus sekėjai – jo Bažnyčia – nevengė tapatintis su šio pasaulio valdžia. Kaip tokį persipynimą vertina šių dienų teologija, klausysimės „Krikščioniškos minties“ skiltyje. „Tėvo Antano pasakojimuose“ kunigas jėzuitas Antanas Saulaitis irgi kalbės apie Bažnyčią, kadaise galingą ir įtakingą, kurios galią ir autoritetą pakirto dvasininkų skandalai. Tačiau Kristus juk sakė, kad jo karalystė ne iš šio pasaulio, kažkaip pakoreguodamas mūsų silpnybes ir nesėkmes. „Naujasis valdžios pyragas raikomas taip negražiai, kad byrančių trupinių nuo to stalo pakaks ne tik esamos tarakonų kartoms, bet ir gausybei jų palikuonių“, - sako poetas ir eseistas Antanas Šimkus, kurio apybraižą Rūšių atsiradimas išgirsite laidos pabaigoje, o pradžioje, kaip jau įprasta, Šv. Rašto skaitinys – XXXIV-ojo eilinio laiko sekmadienii ištrauka iš Evangelijos pagal Joną.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Ar pagarbi Dievo baimė nėra tas pats, kas pagarbi Dievo meilė? Su Pauliumi Čerka aptariame šį ir kitus jūsų klausimus, kalbamės apie biblinės sąvokos „Dievo baimė“ prasmę, apie atleidimo reikšmę, šiek tiek apie karą Ukrainoje ir apie begalinę Kristaus meilę.

Žemaitijoje yra miestelis turtingas pavadinimų: Naujoji Jeruzalė, Žemaičių Kalvarija, Varduva. Nors istoriniuose šaltiniuose vietovė pirmą kartą minima kaip Gardai.Žemaičių Kalvarija – Žemaitijos širdis. Per Didžiuosius Žemaičių Kalvarijos atlaidus plūsta tūkstančiai maldininkų iš visos Lietuvos. Čia prasidėjo Kristaus kančios kelio istorija, čia gimė poetas Vytautas Mačernis, čia radosi Pasaulio Tautų Teisuolių gatvė.Seną ir įdomią Žemaičių Kalvarijos istoriją pasakoja bendruomenės „Gardai“ pirmininkas Bronius Kleinauskas, mokytojas, Poeto Vytauto Mačernio muziejaus gidas, ekskursijų vadovas.Šateikių kaimas įsikūręs tarp Plungės ir Salantų. Dalis Šateikių dvaro pastatų, parko ir šv. Morkaus bažnyčia – architektūros paminklai – visada traukė lankytojus. Prieš 115 metų bažnyčioje tuokėsi M. K. Čiurlionis ir rašytoja Sofija Kymantaitė.Šateikių bibliotekininkė Margarita Gedvilienė yra kaimo liktarna, šviesuolė. Šateikių kultūros centre organizuoja renginius, vadovauja dramos kolektyvui, režisuoja, rašo scenarijus ir veda ekskursijas.Po Žemaitiją keliaujame su Lina Liūniene, kuriai gerai žinoma kiekviena Plungės krašto kertelė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Judėjai aukštino Torą, bet Kristaus, apie kurį ji kalbėjo, nepažino. Reikia būti labai atidiems, kad Raštą laikydami Dievo žodžiu nepakartotume šios klaidos. Dievo žodis yra ne vien Knyga, bet ir Asmuo, su kuriuo turime susipažinti, dar daugiau – susibičiuliauti. Pasitelkdamas modernius autorius, kaip antai Philip Yancey, ir klasikinius – Tomą Kempietį, įsižiūriu į Žodį, pilną malonės ir tiesos.

Tikintys yra Kristaus liudytojai. Svarbu, nepraleisti progos ir išdrįsti kitiems papasakoti apie Kristų. Tačiau nemažiau svarbu, kaip žiūrime į tuos, kuriems kalbame. Evangelisto Jono aprašytas epizodas, kurį nagrinėju, itin ryškiai atskleidžia, kuomet Evangelija pasiekia širdį. Registracija į renginį "Susitikimai Kelyje", kuris vyks Palangoje rugpjūčio 24 d. čia: https://biciuliams.lt/sk-registracija/

Visi sėdintys taryboje įsmeigė į jį akis ir matė, kad jo veidas tartum angelo. Apd 6, 15

 Jėzus tarė: „Eikite paskui mane! Aš padarysiu jus žmonių žvejais.“ Ir tuojau, palikę tinklus, juodu nuėjo su juo. Mk 1, 17-18

Jums suteikta malonė dėl Kristaus ne tik jį tikėti, bet ir dėl jo kentėti Fil 1, 29

Aiškindamas svarbią eschatologinę kategoriją, aptariu pagrindinius požiūrius į Apreiškimo knygoje paminėtą tūkstantmetę Kristaus karalystę.

Biblinės teologijos daktaras kun. Mozė Mitkevičius komentuoja Kristaus prisikėlimo poveikį apaštalo Pauliaus asmenybei ir sielovados stiliui I a. viduryje. Pauliaus nedomina dogminė ar ideologinė prisikėlimo pusė, bet tai, kaip šis įvykis gali toliau veikti tikinčiųjų gyvenime ir suformuoti „naują žmogų“. Puikus velykinio nusistatymo pavyzdys yra trumpiausias Pauliaus kūrinys – laiškas Filemonui, kuriame praktiškai sprendžiamas pabėgusio vergo likimas ir tokios dilemos kaip meilė ir įstatymas, pareiga ir laisvė, autoritetas ir draugystė.Laidos redaktorius Julius Sasnauskas.

Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas: "Kristaus mirtis ir prisikėlimas yra tas įvykis, kuris suteikia žmogui amžinojo gyvenimo viltį."Pagrindinis Velykų akcentas Ispanijoje-miestuose vykstančios iškilmingos procesijos.Australai per Velykas išperka 70 procentų per metus šalyje suvartojamo šokolado.Rusija dronais ir raketomis atakavo Ukrainos energetikos infrastruktūrą šalies pietuose ir vakaruose.Ved. Madona Lučkaitė

Didžiąją savaitę pasitinkame skaitydami spalvingą Šventraščio tekstą, kurio autorius nori prakalbinti mus ir pastūmėti arčiau Kristaus.

Aleksejaus Navalno laidotuvių kontekste drauge su Ignotu Antiochiečiu ir Polikarpu Smirniečiu, kitais Bažnyčios tėvais, ir, aišku, Naujojo Testamento autoriais apmąstau, kodėl pirmųjų kartų krikščionys siekė tapti kankiniais dėl Kristaus. Svarstau, kaip keistųsi mūsų tikėjimas šiandien, atradus šį aukščiausią tikėjimo dėmenį.

Remdamiesi Šventuoju Raštu ir Sun Tzu Karo meno įžvalgomis, svarstome apie tai, į kokį karą yra įtraukta Bažnyčia ir koks turėtų būti tikras Jėzaus Kristaus karys.

Kun. Virgilijus Poškus ir kun. Arnoldas Valkauskas kalba apie Kristaus kančią.

Rytų Europos vyskupai daugiausia neigiamai sutinka naująjį Vatikano dekretą dėl vadinamųjų nereguliarių sąjungų laiminimo. Apie tai plačiau išgirsite vedamojo temoje.„Kodėl Kryžius? Dieviškoji draugystė ir teisingumo galia". Ši angliškai išleista sisteminės teologijos knyga, kurios autorė – lietuvė, medicinos ir teologijos mokslų daktarė, Eucharistinio Jėzaus kongregacijos sesuo Ligita Ryliškytė, buvo išrinkta Europos katalikų teologijos draugijos teologijos metų knyga. Išgirsite trumpą knygos apibūdinimą iš Vilniuje, edukacinių medijų centre Lojoteka surengto jos pristatymo.Pirmųjų pošventinių dienų nuotaikas savo komentare apžvelgs Laurynas Peluritis.„O štai ir Naujieji, ir rodos, viskas, kas buvo iki tol, buvo ką tik", - sako rašytojas Antanas Šimkus, kurio radijo esė išgirsite paskutinėje laidos Septintoji diena skiltyje. Ir va, jau vaikštome po tuos Naujuosius, nors senieji, jais apsimetę, ir taikosi įsmukti pro praviras duris. O jei jie ir yra tie patys? Kaip ta kasdienė malda, vienas kertinių, o kartu ir sunkiausių religinio gyvenimo stulpų, ryšys su Dievu, apie kurį šiandien pasakos tėvas Antanas Saulaitis SJ. Kaip amžina krikščionio pareiga nenusigręžti nuo bendrojo gėrio įpareigojimų ir viešojo gyvenimo reikalavimų, kaip Krikščioniškos minties puslapyje kalba teologas Charlesas Matthewsas. Pagaliau kaip metai iš metų skaitomi Evangelijos skaitiniai. Nuo Šv. Rašto ištraukos ir pradėsime. Antrąjį sekmadienį po Kalėdų Bažnyčia kalba apie Kristaus krikštą. Tad klausykimės skaitinio iš Evangelijos pagal Matą, kurį palydės kunigo Juliaus Sasnausko homilija.Laidą parengė Rūta Tumėnaitė.

Kun. Virgilijus Poškus ir kun. Arnoldas Valkauskas kalba apie adventą. Ką galima akcentuoti advento laikotarpiu? Kodėl Jėzaus Kristaus gimimas džiugus? Kam gimė Jėzus? Kodėl Mergelė Marija yra bažnyčios motina?

„Dažnai vadovai garsiai pasisako ne tik kalbėdami, bet ir nutylėdami, ir panašu, kad pastarosiomis dienomis taip atsitiko ir su popiežiaus Pranciškaus požiūriu į Izraelį bei platesnį žydų pasaulį. Ta nežymių ignoravimo ženklų serija iš popiežiaus pusės prasidėjo spalio pabaigoje, kai Italijoje lankėsi grupė Hamas išpuolio aukų ir įkaitais paimtų izraeliečių šeimų narių. Ta grupė susitiko su daugeliu svarbių šalies veikėjų, įskaitant Italijos ministrę pirmininkę Giorgią Meloni. Pasak tuometinių naujienų pranešimų, grupės nariai prašė susitikimo ir su popiežiumi Pranciškumi, tačiau buvo informuoti, kad dėl vykstančio vyskupų sinodo pontifikas negali skirti tam laiko.“ Plačiau - vedamojo skiltyje.Įspūdžiais iš spalio 4-28 d. Vatikane vyskusio Vyskupų sinodo apie sinodiškumą dalinasi Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas.Spaudos apžvalga: sinodo atgarsiai Lenkijos katalikų žiniasklaidoje (parengė Giedrius Tamaševičius).Artėjant Pasaulinei vargstančiųjų dienai, tėvas Antanas Saulaitis SJ apie tai, kaip Kristaus sekimas sugyvena su žemiškomis gėrybėmis, pinigais.„Paraštės“: Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė ieško šviesiosios gyvenimo pusės tarp visų mus lydinčių baisybių ir negandų.Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Dokumente, kuris buvo paskelbtas pasibaigus pirmajam iš dviejų baigiamųjų Sinodo proceso etapų, kalbama apie didžiulę Bažnyčios laukiančią pertvarką. Jame siūloma išplėsti moterų vaidmenį, privalomai įtraukti pasauliečius į sprendimų priėmimą, pertvarkyti seminarijų sistemą ir peržiūrėti Bažnyčios Kanonų teisės kodeksą. Dėl moterų diakonių Sinodas sutarė, kad šis klausimas prašosi nuodugnesnio apsvarstymo, tad atidėtas iki kitų metų spalio. Niekas ir nesitikėjo, kad ši Sinodo asamblėja ims gludinti karščiausiai ginčijamas Bažnyčios temas ir pateiks dramatiškų pasiūlymų. „Šiandien dar nematome visų šio proceso vaisių, tačiau toliaregiškai žvelgiame į prieš mus atsiveriantį horizontą“, - sakė popiežius Pranciškus per Sinodo uždarymo Mišias Šv. Petro bazilikoje. Plačiau - vedamojo skiltyje.Ką Dvasia kalba Bažnyčiai, arba kaip reikėtų skaityti ir suprasti vieną paslaptingiausių Šv. Rašto dalių - Apreiškimo Jonui knygą. „Mažosios studijos“ svečias - kun. Alain-Marie de Lassus, teologas, dvasinių ir teologinių veikalų autorius. Lietuviškai pasirodžiusią jo knygą „Ką Dvasia kalba Bažnyčiai. Rekolekcijos su Apreiškimo Jonui knyga“ išleido Magnificat leidiniai.Spaudos apžvalga: apie paminklus (parengė Laurynas Peluritis).„Ar dera melstis už mirusiuosius? Ar teisinga manyti, kad galime padėti mirusiesiems savo maldomis ir aukomis?“ - klausia kun. Johnas MsDade'as ir atsako: „Visas šias praktika sir įsitikinimus grindžia mintis, kad Kristaus malonės apstybė cirkuliuoja ir yra pernešama laisvų kūrinių.“Poetė Giedrė Kazlauskaitė savo rubrikoje „Laisvasis stilius“ stebi pageltusius rudens medžius ir galvoja, kokie jie panašūs į žmones.Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Kam skirti vieni ir kiti?

„Marija susiruošė ir skubiai iškeliavo“ – šią Luko evangelijos eilutę popiežius Pranciškus pasirinko Pasaulio jaunimo dienų temai Lisabonoje. Kaip ją išlukšteno Lietuvos jaunimo grupė, kokią reikšmę vis kitoje valstybėje nuo 1986 m. Bažnyčios organizuojamas katalikiško jaunimo susitikimas su popiežiumi turi mūsų jaunimui, pasakoja Vilniaus arkivyskupijos jaunimo centro vadovė Kristina Trinkūnaitė ir vienuolė Adelė Pilibavičiūtė iš Nukryžiuotojo Kristaus seserų kongregacijos.Redaktorė Jūratė Kuodytė

Mongolija yra šalis, neturinti išėjimo į jūrą ir nedrąsiai įsiterpusi tarp Kinijos ir Rusijos. Istorinė popiežiaus kelionė gali būti ne tik diplomatinė galimybė, bet ir pastoracinis vizitas į vieną atokiausių pasaulio katalikų bendruomenių. Plačiau - vedamojo skiltyje.Apie kelionę – jau XVII-ą jaunimo piligrimystę iš Auršos Vartų šventovės į Trakus pasakos Vilniaus arkivyskupijos jaunimo centro vadovė Kristina Trinkūnaitė ir Nukryžiuoto Kristaus seserų kongregacijos vienuolė Adelė Pilipavičiūtė (aut. Jūratė Kuodytė).Lauryno Peluričio apžvalga apie reakcijas viešojoje erdvėje į popiežiaus pasisakymus apie Rusiją.Kunigas Antanas Saulaitis SJ - apie stovyklaujančią Bažnyčią.Teologo Dietricho Bonhoefferio mintys apie pigią malonę.„Laisvas stilius“: Giedrė Kazlauskaitė apie tai, kiek priešiškumo iš kai kurių katalikų pusės sulaukia mokyklose planuojamos lytinio švietimo pamokos, nors tai, kas Bažnyčios vardu siūloma auklėjant jaunimą, dažnai yra, švelniai tariant, netikroviška.Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas

Laida skiriama Česlovo Kavaliausko 100-osioms gimimo metinėms. Kunigas, teologas, Biblijos vertėjas, poetas, politinis kalinys. Šalia galingo intelekto – romantiška siela. Aistringas tikėjimas, kančių istorija, neturto ir paprastumo dvasia. 1950 m. buvo suimtas ir apkaltintas kontrrevoliucine veikla. Laidoje apžvelgiama jo baudžiamoji byla ir kalinimo metai Norilsko ir Kolymos lageriuose. Su lagerio draugais lietuviais ir ukrainiečiais organizavo legendinį kalinių sukilimą ir tik per plauką išvengė mirties bausmės. Perėjęs tikrą žemės pragarą, kuriame negalioja patogios religinės klišės, kunigas Kavaliauskas įvedė į teologiją netiesinio Kristaus ir tuneliuojančios Dievo malonės terminus. Joks kitas dvasininkas mūsų laikais nesugebėjo taip gyvai ir įtikinamai skelbti tikėjimo kaip jis.Laidos redaktorius Julius Sasnauskas

Atrodo, kad Jėzaus Kristaus žodžius galima suprasti taip - palaiminti tie, kurių ketinimai arba charakteris yra sąžiningi ir dorybingi

Kodėl mokiniai nepažino prisikėlusio Kristaus? Kaip mums jį pažinti? Į šiuos klausimus turėtų padėti atsakyti trys evangelijų epizodai ir Augustino mintys iš jo polemikos su donatistais.

Argi nėra gaila, kad galvodami apie Šv. Dvasią išgyvename liūdesį arba savo netinkamumo jausmą? O Ji vadinama Guodėju, siųsta apreikšti mums Kristų - gyvenimo džiaugsmą ir viltį. Dar liūdniau yra, kad Dvasia, kuri gyvena mumyse ir guodžia mus yra nuliudinta, nes mes neleidžiame jai veikti ir vesti mus į Kristaus meilę.

Balandžio 16-oji - Šv. Velykų diena ukrainiečiams! Šviesios, gražios, džiaugsmingos pavasario šventės linkėdami, sveikiname visus prieglobstį nuo karo atradusius Alytuje ar kituose pasaulio kampeliuose, visus, likusius Ukrainoje! Linkime stiprybės, tikėjimo ir taikos! FM99 studijoje pasikalbėti apie Kristaus prisikėlimo šventės tradicijas susitikome su ukrainiete Ksenija Romashenko, Alytuje gyvenančia jau antrus metus, Dzūkijos sostinėje sutinkančia jau antrąsias Šv. Velykas.

Kun. Virgilijus Poškus ir kun. Arnoldas Valkauskas kalba apie Kristaus prisikėlimą - Velykas. Kas daro mus Kristaus sekėjais? Koks yra pats svarbiausias klausimas? Kokia yra mūsų nuodėmių kaina?

Ar galite įsivaizduoti šių laikų gavėnią, kai nuo Pelenų trečiadienio iki pat Velykų, t.y. keturiasdešimt dienų, atėję į Mišias negalėtumėte matyti, kas vyksta presbiterijoje: nei altoriaus, nei kunigo, nei patarnaujančių, nei iškeliamos ostijos - tik didžiulę uždangą, dekoruotą biblinių siužetų vaizdais. Lyg kokiame teatre, kuriame veiksmas prasideda jau kulisuose - girdi, bet nematai. Ir vis dėlto tokia mintis turi pagrindą įsikūnyti, nes gavėnios uždangos buvo kuriamos ir taikomos baroko epochoje, ypač Vokietijos Alpių regione, kaip ir Kristaus kapo įrengimo tradicija; jų pavyzdžiai aptikti ir Lietuvoje. Į šią Bažnyčios tradiciją gilinosi ir savo atradimais dalijasi dailėtyrininkė dr. Asta Giniūnienė.Redaktorė Jūratė Kuodytė

Kun. Virgilijus Poškus ir kun. Arnoldas Valkauskas kalba apie Verbų sekmadienį. Kuo Jėzus neįtiko aukštiesiems kunigams? Kokia Jėzaus pasmerkimo priežastis? Kodėl fariziejams kilo pavydas?

Kun. Virgilijus Poškus ir kun. Arnoldas Valkauskas kalba apie Kristaus įvykį. Kodėl Jėzus mokino tris metus, o daugiausiai kalbame apie tris paskutines dienas?

Šv. Kalėdų laidoje pasakojame, kaip Kristaus gimimą šiemet švenčia popiežius Pranciškus.Apie metus, praėjusius karo šešėlyje, pasakoja Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas.Apie dovanojimo prasmę „Šeštadienio komentaro“ skiltyje svarsto filosofas ir kultūros istorikas Vytautas Ališauskas.Giedrius Tamaševičius apžvelgia kalėdines temas vokiečių katalikų spaudoje.Redaktoė Rūta Tumėnaitė

Adventinė refleksija apie Kristaus priesaką – mylėti.

Sekmadienio transliacijos metu, prieš pamokslą, ir po jo pamaldų vedėjai dalinasi MB bendruomenės informacija.

Miesto Bažnyčia yra evangeliška nedenominacinė krikščionių bažnyčia, kurios misija - palydėti žmones į artimą draugystę su Jėzumi Kristumi. www.miestobaznycia.lt

1 Dalis | Kristaus gimimo liudininkai | Pastorius Saulius

Tinklalaidėje svarstau, ar pacifistinis požiūris, vienodai vertinantis abi kariaujančias puses – Ukrainą ir Rusiją, remiasi Kristaus mokslu, ar Naujasis Testamentas mokydamas apie meilę visiems, ir mūsų skriaudikams, nepakeičia Dievo, teisiančio nedorėlius, paveikslo Senajame Testamente, ar Pranciškaus kaip vyriausiojo Romos katalikų bažnyčios ganytojo laikysena karo metu teisinga ir pagrįsta Šventuoju Raštu.

Pirmuosius Jėzaus mokinius vadiname apaštalais. Tai buvo žmonės, patikėję Kristaus skelbiama gerąja naujiena pasauliui, galinčia jį perkeisti, gebančia blogį nugalėti tikėjimu, viltimi ir meile. Persekiojami, kalinami, žudomi pirmųjų amžių krikščionys atlaikė išbandymus, neišsižadėjo savo mokytojo ir šiandien, nepaisant pranašautos ir vis dar pranašaujamos krikščionybės pabaigos, Jėzaus sekėjų ir mokinių gretos pasipildo naujais nariais, kuriuos Bažnyčia paskelbia palaimintaisiais ir šventaisiais, t.y. sektinais pavyzdžiais ir dangiškaisiais globėjais. Vilniaus piligrimų centras išleido naują knygą, kuri pasakoja apie dviejų 20 a. apaštalų - vienuolės, Faustinos Kovalskos ir kunigo Mykolo Sopočkos - susitikimą ir jo vaisius: Gailestingojo Jėzaus paveikslą, Gailestingojo Jėzaus seserų kongregaciją, pasaulyje plintantį pamaldumą, Vilnių kaip Dievo Gailestingumo miestą. Apie knygą „Susitikimas Vilniuje“ ir ne tik - pokalbis su Vilniaus piligrimų centro vadove Lina Šapauskiene ir bendradarbėmis Evelina Karčevska ir Vilija Tauraite.Redaktorė Jūratė Kuodytė

Dievo žodis į žemę ateina apsivilkęs kūnu: Šv. Raštas užrašytas daugelio autorių skirtingais laikmečiais ir, žiūrint žanro, yra labai skirtingas. Neretai pabrėžiama, kad Biblija yra Dievo žodis (ir taip yra iš tikrųjų), tačiau sykiu dedama labai mažai pastangų Dievo mintims išsiaiškinti. Skirtingų literatūrinių žanrų, kaip antai, kronikų, pranašysčių, apokaliptinio, epistolinio ir kitų sumetimas į vieną krūvą, neatsižvelgiant į kultūrinį ir istorinį kontekstą, kiša koją, mėginant suprasti, ką Dievas nori pasakyti. Epistolos sudaro nemažą NT dalį ir teologine prasme yra ypač reikšmingos. Paskaitoje mėginame įsižiūrėti į Dievo žodžio kūną, – papirusus ir pergamentus, – nes juose įrėžtos žymės tarsi Kristaus stigmos apreiškia, koks yra Dievas.

Susipažįstame su Luku, aptariame savitus jo evangelijos bruožus, įsimintinus palyginimus ir kitų evangelistų nepapasakotus epizodus. Apžvelgiame Apaštalų darbų knygos turinį, atkreipdami dėmesį į ypatingą Šventosios Dvasios reikšmę ankstyvojoje Kristaus bendrijoje ir dinaminį pastarosios pobūdį.

Pär Lagerkvist. „Barabas“. Pagrindinis romano veikėjas piktadarys Barabas – jį minia pasirinko vietoj Kristaus. „Evangelijoje nedaug tepasakyta apie Barabą, tačiau Peras Lagerkvistas, remdamasis tais šykščiais paliudijimais, sukūrė romaną apie vienišą žmogų, sykiu turėdamas galvoje save ir visą žmoniją. Tai šiuolaikinio žmogaus simbolis, žmogaus, neįstengiančio nei įtikėti Dievą, nei jo išsižadėti“, – teigia romano „Barabas“ vertėja Zita Mažeikaitė. Romano ištraukas skaito aktoriai Rimantas Bagdzevičius, Tomas Vaisieta ir Aldona Janušauskaitė.

Advokatas Paulius Čerka ir kun. Sigitas Jurkštas kalba apie Bibliją. Ar Biblijos tekstas autentiškas? Kiek metų po Kristaus mirties parašytos Evangelijos? Ar daug neatitikimų skirtingose knygų ir raštų kopijose?

Pasaulis stebi situaciją Kazachstane. Kokią įtaką neramumai turės Lietuvos eksportui į šią šalį?Bendrą operaciją su Europos Sąjungos sienų apsaugos agentūra „Frontex“ pasienyje su Baltarusija planuojama pratęsti, sako Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Rustamas Liubajevas. O Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius teigia, kad Lietuva kol kas neketina atsisakyti migrantų apgręžimo politikos.Lietuvoje gyvenančios stačiatikių ir sentikių bendruomenės švenčia Kalėdas. Rytų krikščionių religijos Kristaus gimimą švenčia pagal senąjį Julijaus kalendorių.Pirmininkavimą Europos Sąjungai perimanti Prancūzija sako, kad jau artimiausiu metu planuoja atsakyti į Kinijos spaudimą Lietuvai ir visai Europos Sąjungai.Ved. Madona Lučkaitė