Podcasts about informacija

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako, kad jo netenkina kariuomenės atstovų pateikti paaiškinimai, kodėl gyventojai nebuvo informuoti apie sekmadienio naktį radarų fiksuotą galimą oro grėsmę. Tikslesnėms įvykio aplinkybėms išsiaiškinti ministras paprašė sudaryti ekspertų darbo grupę.Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Lina Petronienė teigia, kad šią savaitę bus sprendžiama, ar imtis tyrimo dėl dabartinės komisijos narės Lauros Matjošaitytės teiktų paslaugų „Nemuno aušrai“.Rusijai smūgiavus į traukinį netoli Ukrainos ir Lenkijos pasienio, Europos Sąjungos diplomatijos vadovė pabrėžia, kad Maskva siekia įbauginti Vakarus, jog būtų nutraukta parama Kyjivui. Tuo metu Kremlius teigia ir toliau tęsiantis smūgius visoje Ukrainos teritorijoje.Šaltiniai teigia, kad Ukrainos generalinis prokuroras Ruslanas Kravčenka pabėgo iš šalies. Teigiama, kad pretekstu kirsti sieną jis pasinaudojo verslo kelione į Lietuvą.Per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje padaugėjo nesaikingų alkoholio vartotojų, taip pat šiek tiek išaugo tabako vartojimas, rodo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atliktas tyrimas.Po penktadienio incidento prie Kauno mečetės, kai musulmonų pamaldų metu maždaug šimtas baikerių trukdė pamaldas ir demonstravo kiaulės galvą, policija praneša pradėjusi ikiteisminį tyrimą.Ved. Madona Lučkaitė

Lietuvos mokyklų dienynai: kaip saugomi svarbūs švietimo duomenys ir kodėl populiariausių dienynų vartotojai, tarp jų ir mokiniai, tarp ugdymui būtinos informacijos gauna reklamas. Apie tai išsamiau – organizacijos „Švietimas #1“ vadovė Laura Tilvytė, Šeimų asociacijos atstovė Urtė Žukauskaitė-Zabukė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Ugdymo departamento direktorė dr. Jolanta Navickaitė, UAB „Nacionalinis švietimo centras“ atstovas Daniil Legus, „TAMO dienyno“ produkto vadovas Darius Ratkevičius.

Alen Slijepčević je iskusni voditelj u upravljanju šumskim požarima i hitnim situacijama i zamjenik glavnog zapovjednika CFA-a u Viktoriji. Slijepčević govori o proljetnim i ljetnim šumskim požarima u Viktoriji, rizičnim čimbenicima i pripremama za nadolazeću sezonu požara.

Kultūra, politika, ekonomika - kas sieja Lietuvą ir Vokietiją? Tai aiškinsis naujos laidos Vilnius-Berlynas autorės: televizijos ir radijo laidų kūrėja Rita Naujokaitytė ir istorikė, visuomenininkė Rūta Matimaitytė.Vilniuje jau penktą kartą organizuojama tarptautinės bendruomenės šventė „Vilnius Is My City“. Tai vienintelis tokio pobūdžio renginys Baltijos šalyse ir vienas didžiausių visoje Šiaurės Europoje, kuris šiemet vilniečius bei miesto svečius kviečia susitikti prie bendro stalo – pažinti sostinėje gyvenančius skirtingų kultūrų žmones, jų tradicijas, kalbas, muziką ir skonius.Ruduo ne tik naujų mokslų metų, bet daliai ir naujo darbo pradžia. Kaip tinkamai pasiruošti darbo pokalbiui ir padaryti gerą įspūdį potencialiam darbdaviui?Lietuvos paštas pradeda partnerystę su Lietuvos policija ir prisijungia prie visuomenės informavimo kampanijos prieš sukčius „Padėk ragelį“. Informacija, kaip apsisaugoti nuo sukčių pinklių, gyventojus pasieks per LP EXPRESS paštomatų ekranus, Lietuvos pašto socialinių tinklų kanalus ir skrajutes Lietuvos pašto skyriuose.Tęsiame pasakojimų ciklą apie sakralinį paveldą Lietuvoje. KaLtinėnų miestelyje, Šilalės rajone, įsikūręs Dvasingumo parkas. Jame įrengtos Tremtinių Kalvarijos, Mergelės Marijos lurdas, o greta skulptūrų stovi vienas aukščiausių kryžių mūsų šalyje.Ved. Darius Matas.

Nebijoti gadinti ir eksperimentuoti – tokią pamoką išmoko tarpdisciplininio meno kūrėja Eglė Tamulytė (slapyvardžiu Aglaja Ray), persikrausčiusi gyventi į Kazlų Rūdą ir vykdžiusi ten meninį tyrimą, kurio rezultatu tapo Dūmų fabriko galerijoje Naujojoje Vilnioje atidaryta personalinė paroda „Mažiau garso – daugiau šviesos“.Rytoj, rugpjūčio 22-ąją, Nidoje minima Tarptautinė švyturių diena. Šiemet jos programa kvies pažvelgti į švyturius ne tik kaip į navigacinius ženklus, bet ir kaip į jūrinio, industrinio bei kultūrinio paveldo dalį. Ką apie Kuršių nerijos raidą pasakoja švyturių tinklas ir kaip tokį paveldą išsaugoti šiandien?Pasaulio bibliotekos sprendžia, kaip užtikrinti, kad technologijų pažanga nepadidintų atskirties tarp žmonių. Dirbtinis intelektas ir sparčiai skaitmenėjančios paslaugos keičia tai, kaip ieškome informacijos, mokomės ir sprendžiame kasdienes užduotis, tačiau kartu kelia klausimą, ar visi visuomenės nariai spėja prisitaikyti prie šių pokyčių. Kokio vaidmens mažinant skaitmeninę atskirtį gali imtis bibliotekos ir kokių gebėjimų šiandien reikia žmogui, kad jis neliktų technologinių pokyčių paraštėse?Šiandien prasideda tris dienas truksiantis Kauno energijos festivalis „Transformacijos“. Jau tradicija tapusi iniciatyva kviečia lankytojus į industrinės erdvės ir menininkų kuriamą patirtį. Šių metų festivalio tema „Procesai: Vanduo“.Šeštadienį prie Baltojo tilto Vilniuje pirmą kartą susitiks devynios Lietuvoje veikiančios savadarbių garso sistemų bendruomenės. Iki šiol dažniau pogrindžio renginiuose ir alternatyviose erdvėse gyvavusi „garso sistemų“ kultūra šįkart persikels į miesto centrą ir dienos šviesą. Kas yra savadarbių garso sistemų kultūra, kuo ji skiriasi nuo įprastų muzikos renginių ir kodėl jos kūrėjai siekia būti labiau matomi?Ved. Justė Krikščiūnė

Informacija apie orus.Užsienio naujienosUžsienio žiniasklaidos apžvalga.Rubrika „Praeiviai" - iš Panevėžio rajono.Rubrika „Auga ir balkone“. Patarimai, kaip išsirinkti augalus saulėtoms ir pavėsingoms erdvėms.Sunkiau besiverčiančios šeimos kviečiamos kreiptis dėl paramos vaikams įsigyti mokyklos reikmenis, taip pat galima pradėti teikti ir prašymus dėl nemokamo maitinimo mokyklose. Iki kada galima kreiptis paramos, kam tokia parama priklauso ir koks šiemet jos dydis?Paaiškėjo antroji pasaulio futbolo čempionato pusfinalio dalyvė. Rezultatu 2-1 Ispanija įveikė Belgiją. Rungtynes komentuoja - buvęs Lietuvos futbolo rinktinės žaidėjas A. Klimavičius.Estijos valdžia šalies stačiatikių bažnyčiai pateikė ultimatumą - per šešis mėnesius pasirinkti tarp dievo ir kremliaus.Kodėl Jungtinių tautų organizacija atsidūrė prie bankroto ribos?Ved. Liuda Kudinova

„Ne tu vienas kelyje“ – informacija iš Prienų policijos.

Utenos rajone nukritus dronui, Generalinė prokuratūra šį incidentą prijungė prie ikiteisminio tyrimo dėl Rusijos karo nusikaltimų Ukrainoje.Utenos rajono meras Marijus Kaukėnas sako, kad nei jo, nei savivaldybės administracijos tarnybos niekas neinformavo apie rajone nukritusį galimai karinį droną.Britas Koris Peinas į Kauną gyventi atvyko prieš maždaug pusantrų metų. Jis stebisi aukšta medicinos paslaugų kokybe ir sako, kad kainos už įvairias medicinos paslaugas Jungtinėje Karalystėje yra keliskart didesnės. Tuo metu privačios klinikos pastebi, kad vis daugiau užsieniečių renkasi gydymą Kaune. Kai kurios klinikos taikosi į užsienio rinkas ir ieško pacientų kitose šalyse.Ved. Darius Matas

Generalinė prokuratūra policijai pavedė atlikti aplinkybių patikslinimą dėl iš Kultūros ministerijos galimai paimtų duomenų. Visuomenininkas Andrius Tapinas teigia gavęs iš ministerijos darbuotojo informaciją, kad tuometinis kultūros ministras Ignotas Adomavičius dieną prieš atsistatydinimą su neįvardytais asmenimis iš įstaigos darbuotojų kompiuterių rinko duomenis.Nauja Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atlikta apklausa rodo, kad daugumos gyventojų požiūris dėl kolaboravimo su okupaciniais režimais yra nuosaikesnis. Nors viešojoje erdvėje dažnai girdimos radikalios nuomonės dėl atminimo lentų ar paminklų pašalinimo, žmonėms svarbiausia, kad būtų atvirai kalbama apie istorinius faktus. Vis dėlto, istorikai pažymi, kad šios diskusijos dažnai vyksta be pakankamo supratimo apie patį kontekstą ar pačias asmenybes, kurios tampa ginčų objektu.Šildymo sezonas Lietuvoje šiemet prasidėjo neįprastai anksti – kai kur radiatoriai šilo dar rugsėjo pabaigoje. Kai įprastai šidlymas prasideda apie spalio vidurį.Lietuvos energetikos agentūra skaičiuoja, kad šilumos kainos šiemet apie dviem procentais didesnės nei pernai, tačiau didžiausias iššūkis laukia nuo sausio, kai nebeliks lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio šildymui.Švedijos Karališkoji mokslų akademija pranešė, kad Nobelio fizikos premija skiriama už atradimus kvantinės mechanikos srityje.Seimas į atmetė siūlymą riboti nesveiko maisto reklamą.Ved. Agnė Skamarakaitė

Nuo kovo vidurio visi Tauragės darželinukai pradėti maitinti tik ekologišku maistu. Tam įsteigta speciali savivaldybei pavaldi įmonė.Per 83 tūkstančiai žmonių, kurie šiais metais buvo įtraukti į pensijų kaupimą antroje pakopoje, arba jiems siūloma atnaujinti anksčiau sustabdytų įmokų mokėjimą, dar neperskaitė „Sodros“ siunčiamų pranešimų asmeninėse paskyrose.Aktualus klausimas.Kiek pinigų planuojate išleisti Velykų stalui?Į LRT girdi kreipėsi vilnietė Marija, kuri skundžiasi, kad iš kaimynystėje esančios odontologijos klinikos nuolat sklinda erzinantis garsas ir nemalonus kvapas. Pasak moters, ji kreipėsi į įvairias institucijas, tačiau šios nepadėjo sustabdyti garso taršos.Po priesaikos vakar pareigas pradėjo eiti naujasis Valstybės saugumo departamento direktorius Remigijus Bridikis. Jo teigimu, kovojant su priešiškų valstybių veikimu, esminis vaidmuo tenka žvalgybos bendradarbiavimui su visuomene ir Lietuvos bei užsienio institucijomis.Praėjusią savaitę Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis LRT televizijos laidoje “Dienos tema” teigė, kad žvalgybos institucijos perpėja apie didėjantį sabotažo, diversijų ir įvairių provokacijų regione pavojų. Rusijos hibridines atakas prieš Europą Bendrijos diplomatijos vadovė neseniai pavadino “valstybės remiamu terorizmu”.Ved. Rūta Kupetytė

Pabradės poligone Švenčionių rajone tebeieškant ketvirto dingusio kario, amerikiečių kariuomenės vadavietė Europoje ir Afrikoje teigia, kad į įvykio vietą atvyko paieškos šunys ir specialūs dronai, taip pat talkina Estijos pajėgos.Suomijos sprendimas trauktis iš priepėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos sustiprina kitų regiono valstybių norą pasitraukti iš šio susitarimo, sako krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.Europos Parlamente – diskusijos, kaip užtikrinti, kad Rusija prisiimtų atsakomybę už karo nusikaltimus Ukrainoje.Šalies vaistinės pradeda dalyti naujas kalio jodo tabletes, kurios galios iki 2031-ųjų vidurio. Nemokamai 4-ias jodo tabletes galės atsiimti nuolatiniai 17-os savivaldybių, esančių 100 kilometru spinduliu nuo Astravo atominės elektrinės, gyventojai.Po devynių kosmose praleistų mėnesių du NASOS astronautai iš naujo pratinasi prie gyvenimo Žemėje. Dėl „Boing“ erdvėlaivio „Starliner“ techninių problemų jų misija, turėjusi trukti 8-ias dienas, pritraukė viso pasaulio dėmesį.Ved. Agnė Skamarakaitė

Apie įvykius Alytuje FM99 eteryje pasakoja Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato komunikacijos poskyrio vedėja Kristina Janulevičienė.

Apie įvykius pasakoja Alytaus Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyr. specialistas Povilas Armanavičius

Apie ugniagesių darbus pasakoja Alytaus Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyr. specialistas Povilas Armanavičius

Apie policijos darbą šventiniu laikotarpiu radijo stoties FM99 eteryje pasakojo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Kristina Janulevičienė.

Apie policijos darbą šventiniu laikotarpiu radijo stoties FM99 eteryje pasakojo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Kristina Janulevičienė.

Novi podaci otkrili su najnovije trikove prevaranata koji pokušavaju uloviti potencijalne žrtve slanjem SMS poruka u ranim jutarnjim satima i vikendom. Koriste i umjetnu inteligenciju kako bi svojim porukama dali jedinstveni australski prizvuk.

Možgani delujejo bolj kompleksno pri pisanju z roko kot pri tipkanju na tipkovnico. Informacija, ki jo napišemo z roko, se v spominu ohrani dalj časa, poudarjajo pri društvu Radi pišemo z roko. Ob Tednu pisanja z roko oddajo namenjamo vprašanjem, koliko in kaj je sodobni človek še pripravljen pisati z roko in zakaj je to tako pomembno. Gostja je Nadja Lazar, predsednica društva Radi pišemo z roko in vodja Tedna pisanja z roko (foto: Pixabay).

Tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ skelbia, kad du Rusijos milijardieriaus Romano Abramovičiaus vaikai yra įgiję, o galbūt ir tebeturi Lietuvos pilietybes.Vilniuje pristatytas įtariamųjų kaltinamųjų ir nuteistųjų registras ir nusikalstamų veikų žinybinio registro žemėlapis.Seimui siūloma priimti įstatymo pataisas, pagal kurias būtų privaloma drausti dalį paspirtukų, elektrinius motorolerius ir net žoliapjoves.Politikai raginami imtis veiksmų dėl socialiniuose tinkluose imituojamų Lietuvos naujienų portalų.Ved. Madona Lučkaitė

Kodėl yra prieštaringai vertinamas Ukrainos tinklaraštininkas Oleksijus Arestovyčius, nutaręs siekti Ukrainos prezidento posto?Minima Europos sveikos mitybos diena. Kodėl dalis žmonių nemėgsta daržovių?Seime atmestas Vyriausybės siūlymas atsisakyti draudimo skatinti LGBT+ šeimos sampratą. Kaip informacija apie LGBT+ žmonių santykius veikia nepilnamečius?Pažintis su Rokiškio rajono jaunuoju ūkininku Modestu Vanagu, kurio negąsdina žemės ūkio reglamentai ir biurokratija. Mat jis pats yra baigęs teisės mokslus bei viešąjį administravimą.Auksinio proto atranka.Ved. Darius Matas

Gradska biblioteka Olovo u povodu 834.godišnjice Povelje Kulina bana realizovala radionicu sa djecom

Organų donorystės modelio keitimo į numanomo sutikimo donorystės modelį siūlymas Seime sukėlė įvairiausių žmonių reakcijų: vieni tokį sprendimą sveikino, kiti ėmė matyti įvairias grėsmes. Šis siūlymas atvėrė kelią ir naujoms baimėms – žmonės ėmė masiškai pasirašinėti nesutikimus organų donorystei, nes internete pasklido žinios, kad neva to nepadarę iki liepos 1 dienos nebeturės galimybės atsisakyti donorystės.Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorė Audronė Būziuvienė ir Kauno klinikų Intensyviosios terapijos klinikos vadovas, docentas Tomas Tamošuitis laidoje dar kartą patvirtina, kad nuo liepos 1-osios organų donorystės modelis nesikeičia ir pasakoja, kada ji galima, kas, kada ir kaip fiksuoja smegenų mirtį bei dar daug svarbių ir jautrių dalykų.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Gerbiamieji, po ilgos pertraukos atstatyti senieji firmos parametrai, viskas grįžo į seną gerą tvarką ir pagaliau kaip žmonės Sigis su Gintu aptarė viską, kas šiuo metu yra aktualiausia paprastam biznio žmogui.

#TiekŽinių Ketvirtadienį (vasario 2 d.) Tiek Žinių vedėja Silvija pasakoja apie rusų smūgius Kramatorskui ir D. Trumpo pareiškimus, galimai nutekėjusią informaciją apie įtarimus pedofilija buvusiam parlamentarui K. Bartoševičiui ir kandidatus, kuriuos VRK pašalino iš savivaldos rinkimų. ✅ Svarbiausios dienos naujienos kiekvieną pirmadienį-ketvirtadienį čia ir „Laisvės TV“ YouTube kanale: https://youtu.be/aO8ug126JP8

Podržite podcast jednokratnim donacijama:

Graži sukaktis: Eduardas Gabnys - akordeonininkas, LMTA prof. švenčia garbų jubiliejų. Per 70 metų - ir koncertai solo Lietuvoje bei užsienyje, ir profesionaliai scenai paruoštas ne vienas akordeono proefesionalas, ir vadovavimas pagrindinei Lietuvos aukštajai muzikos mokyklai ir kita svarbi veikla. Kaip savo kūrybinį kelią mato akordeono maestro šiandien ir kuo gyvena dabar?Šiaulių regione po kelerių metų pertraukos surengtas 8-asis tarptautinis fortepijonų duetų festivalis. Jame muzikuoja garsūs Lietuvos ir kelių užsienio šalių pianistai. Pasak festivalio rengėjų, vienas svarbiausių uždavinių yra atnešti profesionaliąją muziką į regionus. Daugiau apie festivalį su jo meno vadovu Rimantu Vingru ir pianistais Sonata ir Roku Zubovais Šiauliuose kalbasi Tomas Mizgirdas.Informacija apie karą Ukrainoje mus pasiekia ne tik per žiniasklaidos priemones, bet ir per socialinius tinklus, o kalbėti ne apie karą vis dar kartais atrodo beprasmiška. Tačiau kiek apie šį karą kalbama kitose, tolėliau esančiose šalyse ar net žemynuose? Pokalbis su Prancūzijoje gimusiu ir augusiu Karoliu Rožanskiu, kuris mokytojauja Pietų Amerikoje, Prancūzijos Gvianoje.Klasikinės muzikos naujienų apžvalgoje – Verbjė festivalio ir Deutsche Grammophon kolaboracija, Olgos Neuwirth pelnytas Ernsto von Siemenso muzikos prizas, nemokamos operų transliacijų platformos „OperaVision“ plėtra ir Rusijos karo prieš Ukrainą tolesnės pasekmės klasikinės muzikos laukui.Kažkada vaikystėje tėčio patarimas lėmė, kad smuikas yra tai, ką nori su savimi nuolat turėti gyvenimo kelyje Rasa Vosyliūtė. Studijos Lietuvoje ir užsienyje, solo koncertai, programos su seserimi Egle, gastrolės su orkestru „Kremerata Baltica“ ir koncertmeisterės pareigos Lietuvos nacionaliniame simfoniniame orkestre dabar. Koks tas kelias, kokios mintys skaudžioj šiandienoj niekad optimizmo nestokojančiai muzikei, brandaus jubiliejaus išvakarėse? Apie tai ir itin svarbias akimirkas kasdienybėje su Rasa Vosyliūte kalbamės rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė ir Ieva Buinevičiūtė

Pastaruoju metu susidaro toks įspūdis, kad COVID-19 praktiškai išnyko: naujienų portaluose antraštes apie COVID-19 simptomus, ligos sukeltus šalutinius reiškinius ir vakcinas pakeitė naujienos iš karo niokojamos Ukrainos. Ir patys matome, kad naujų COVID-19 atvejų skaičius ritasi žemyn. Jeigu dar vasario pradžioje naujų paros užsikrėtimų skaičius viršijo 13 tūkst., šiandien naujų atvejų registruojama 2-3 kartus mažiau. Krentant sergamumui atsipalaiduojame ir mes, o šylant orams tikimės, kad infekcija apskritai bent trumpam iš šalies pasitrauks.Tačiau jeigu Lietuvoje juntama šiokia tokia ramybė, kitose Europos šalyse ekspertai mato besiformuojančias naujas COVID-19 bangas. Susirgimų skaičius pamažu kyla Vokietijoje, Olandijoje. Kas tai lemia? Kokia tikimybė, kad kylantis sergamumas gali išvirsti į naują rimtą COVID-19 bangą, kuri atsiristų ir iki Lietuvos? Pokalbis su VU Medicinos fakulteto prodekanu, profesoriumi Vytautu Kasiulevičiumi.Kita laidos tema – nerimas, kurį sukelia bejėgiškumo jausmas. Trečią savaitę besitęsiantis karas Ukrainoje daugelį prikaustė prie televizijos ekranų, radijo imtuvų ar naujienų portalų. Vis dar karštligiškai gaudome kiekvieną naujieną iš fronto. Informacija mus pasiekia ir socialiniuose tinkluose, tik čia daugiau matyti ne pačių karo vaizdų, o lietuvių savanorių indėlio: vieni tonomis ukrainiečiams aukoja maisto produktų, vandens, kiti veža kovos lauke būtinos technikos, treti kelia nuotraukas su jų namuose įsikūrusiais karo pabėgėliais ir ieško jiems darbo, knygų, teiraujasi dėl sveikatos paslaugų. Bet jeigu esate tas, kuris negali su kenčiančiais nuo karo pasidalinti pinigais, maistu ar pastoge, greičiausiai jau kurį laiką jaučiate nerimą, gniaužiate keistos kaltės ir nepilnavertiškumo jausmus. Kaip šių jausmų atsikratyti? Pokalbis su bendrovės „Psichomera“ vadove, suaugusiųjų psichologe Karolina Gurskiene.Ved. Laura Adomavičienė

Laidos pradžioje - naujausia informacija iš karo niokojamos Ukrainos. Įvykius seka užsienio naujienų redaktorius.Jau daugiau kaip dvi savaites ukrainiečiai nepraranda ryžto ir atremia priešo puolimą. Prie to prisideda ir karinių technologijų parama, kurią skiria Vakarų šalys. Kokia ginkluotė dabar yra veiksmingiausia atremiant Rusijos atakas?Lietuvos kariuomenė pranešė sulaukianti daugybės gyventojų klausimų ne tik apie Putino karą Ukrainoje, bet ir apie dėl jo kylančias grėsmes Lietuvai bei kaip joms pasiruošti.Informacija yra galingas ginklas. Ši frazė ypač tapo aktuali Rusijai pradėjus karą Ukrainoje. Kaip ugdyti savo atsparumą dezinformacijai ir atpažinti melagingą bei klaidinančią informaciją?Nors Vengrija smerkia Rusijos puolimą prieš Ukrainą, ji nepritaria planams ir toliau plėsti ribojimus, ypač energijos importo iš Rusijos. O kokios nuomonės yra patys vengrai?Degalų kainos Lietuvoje artimiausiu metu gali perkopti du eurus už litrą. Daugelyje Europos šalių tai jau nutiko.Ved. Darius Matas

Karo pabėgėliai Lietuvoje. Pasakoja Edita Vitė.Dalis svarbiausių šalies finansų institucijų vis dar naudoja rusišką programinę įrangą. Išsamiau Paulius Selezniovas.Padėtis Ukrainoje. Ambasadorius ypatingiems pavedimams Linas Linkevičius, Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala.Medikai tiesia pagalbos ranką Ukrainai. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Urologijos centro vadovas, gydytojas urologas Arūnas Želvys, slaugytoja Snieguolė Statauskienė, Sveikatos apsaugos ministerijos ilgalaikės priežiūros koordinavimo ir įgyvendinimo patarėjas Marius Čiurlionis.Naujausios žinios iš Ukrainos – Giedrė Trapikaitė.Kaip sumažinti tvyrantį baimės jausmą? Pokalbyje dalyvauja karo psichologas Andrius Jurgaitis ir gydytojas psichiatras – psichoterapeutas Raimundas Alekna.Lietuvoje veikia 1609 įmonės, kurių kapitalas šimtu procentų priklauso Rusijos piliečiams arba Rusijos koncernams. Kai kurias jų jau tiesiogiai ar netiesiogiai veikia sankcijos, įvedamos dėl Rusijos agresijos Ukrainoje. Išsamiau Marius Jokūbaitis.Kur ir kaip vyks karo pabėgėlių ukrainiečių vaikų ugdymas. Studijoje Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kancleris Julius Lukošius, Vilniaus Levo Karsavino mokyklos vadovė Svetlana Butautienė.Sportas - Marius Andrijauskas.Dėl Rusijos sukelto karo, daugiau nei milijonas pabėgėlių jau paliko savo namus Ukrainoje. Didžiausias pabėgėlių srautas tenka Lenkijai. Per dieną Lenkija priima apie šimtą tūkstančių žmonių, daugiausia – moterų ir vaikų. Pabėgėlių stovyklose, pasienio kontrolės punktuose Lenkijoje ir Slovakijoje penkias dienas lankėsi žurnalistai Ewelina Mokšecka ir Daumantas Butkus.Ved. Rūta Kupetytė

Prasidėjus karui Ukrainoje, lietuviai stengiasi palaikyti brolišką tautą visais įmanomais būdais - aukojami rūbai, vaistai, negendantys maisto produktai, pinigai. Tačiau žmonės nustebę - dalis bankų į Ukrainos organizacijų sąskaitas pervedamą paramą apmokestina komisiniu mokesčiu. Dalis bankų šio mokesčio netaiko nuo karinės agresijos pradžios, kiti tokių pervedimų neapmokestina nuo šios savaitės ir žada, kad anksčiau atliktų mokėjimų mokesčiai bus grąžinti. Plačiau domisi Paulius Selezniovas.Kaip gali Rusijos gyventojus pasiektia objektyvi informacija apie vykstantį karą Ukrainoje. Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis ir politologas Viktoras Denisenko.Užsienio įvykių apžvalga. Giedrė Trapikaitė.Naujausios žinios iš Ukrainos ir sostinės Kijevo.Politologas, LRT radijo Naujienų tarnybos bendradarbis Alvydas Medalinskas, Lietuvių bendruomenės Kijeve vadovė Dalia Makarova.Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas apie situaciją kariaujančioje Ukrainoje, Lietuvos žmonių reakciją ir vykstančius karo veiksmus.Kas žinotina žmonėms, kurių dokumentų galiojimo laikas pasibaigęs arba greitai baigsis? Atsako Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė.Sporto pranešimai. Marius Andrijauskas.Raudonojo kryžiaus parama pasiekė Ukrainą ir dalijama gyventojams.Lietuvos Raudonojo kryžiaus komunikacijos vadovė Luka Lesauskaitė.Įvykių Ukrainoje komentarai. Autorė – Rita Miliūtė.Ved. Rūta Kupetytė

Per kibernetinę ataką prieš Užsienio reikalų ministeriją nutekinta įslaptinta informacija, ji gali padaryti žalos pirmiausia sąjungininkų atžvilgiu, portalui „Delfi“ sakė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.Nėra duomenų, kad antradienį prie Seimo vykusios riaušės buvo antivalstybinė veikla, organizuota Lietuvos ar užsienio jėgų, sako Valstybės saugumo departamentas vadovas Darius Jauniškis:Muitinės rentgeno aparato Kenos pasienio punkte konkursą laimėjo Kinijos bendrovės „Nuctech“ padalinys, šiemet jau eliminuotas iš Lietuvos oro uostų konkurso dėl grėsmės nacionaliniam saugumui. Tikėtina, kad įmonė iš konkurso bus eliminuota ir šįkart.Migrantų krizė atvėrė į Lietuvą duris žmonių kontrabandininkams.Lukas Savickas palieka Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakciją Seime dėl kolegų sveikinimų mitingo dalyviams.Ved. Agnė Skamarakaitė

Nelegalai plūsta iš Baltarusijos ir didžiausia problema - jų apgyvendinimas, sako VSAT atstovas Giedrius Mišutis.

Dėl 24 kartus brangesnių mokymų medikams: premjeras informacija netiki.Ved. Jurgita Čeponytė

Laidoje, skirtoje neregių muzikai, kalbamės su Europoje pirmą kartą organizuojamo neregių ir silpnaregių dainų konkurso LOW vision nacionalinės atrankos laimėtojomis Irma Jokštyte ir Dainora Laukžemyte ir šio konkurso organizatore Lietuvoje Lina Puodžiūne. Kuo šis konkursas panašus ir kuo skiriasi nuo didžiosios Eurovizijos, kaip didžiąjame finale palaikyti Lietuvos atstoves, sužinosite laidoje.Balandžio 30 d. tiesioginės „Facebook“ transliacijos metu, buvo išrinktas Lietuvos atstovas, dalyvausiantis pirmą kartą vyksiančiame tarptautiniame dainų konkurse ILSC („International Low-Vision Song-Contest“). ILSC vyks gegužės 21 d. internetu, jame dalyvaus 17 Europos šalių, pristatysiančių dainas, kurias sukūrė ir atlieka žmonės su regėjimo negalia. „Siekėme suorganizuoti panašų konkursą į visiems pažįstamą Euroviziją, tik geresnį“, – transliacijos Lietuvoje atidarymo metu apie savo idėją pasakojo Vokietijos neregių ir silpnaregių federacijos atstovas Reineris Delgado.“ Pirmą kartą rengiamame konkurse, skambės dainos iš Belgijos, Bulgarijos, Danijos, Vokietijos, Prancūzijos, Graikijos, Didžiosios Britanijos, Italijos, Lietuvos, Lenkijos, Rumunijos, Rusijos, Šveicarijos, Turkijos ir Kipro. Dar dviejų šalių organizatoriai neįvardino. Informacija apie balsavimą bus skelbiama Vokietijos neregių ir silpnaregių federacijos puslapyje: https://www.dbsv.org/ilsc.htmlSusumavus išankstinius ir tiesioginės transliacijos metu gautus balsus, Lietuvos nacionalinėje atrankoje, pastebima balsų persvara, nugalėjo grupės „The Wind Rose“ (Vėjų rožė) daina „Invisible Colors“ (Neregėtos spalvos). Šios grupės vokalistė Irma Jokštytė ir pianistė bei aranžuotoja Dainora Laukžemytė tęsia savo muzikinį žygį toliau. Dabar visi lauksime merginų pasirodymo Europoje gegužės 21 d. 20:00 val. Lietuvos laiku, tiesioginėje transliacijoje Youtube.Grupės „The Wind Rose“ vokalistė ir dainų autorė Irma Jokštytė po šios pergalės sakė: „Dabar, kai tiek daug emocijų, norisi tik visiems padėkoti už šią pergalę. Mums tai ir didžiulė atsakomybė. Bet pagrindinis mūsų tikslas yra kviesti žmones kurti. Nenoriu svarstyti šio konkurso uždarumo ar svarbos. Aš noriu kurti. Kviečiu keliauti drauge su mumis ir dalytis mūsų žinute ir būti vieningiems.“Irmai antrino jos kolegė, grupės pianistė, kompozitorė bei aranžuotoja Dainora Laukžemytė: „Dalyvavome konkurse tik todėl, kad norėjome tiesiog išleisti šią mums labai brangią dainą į gyvenimą. Mes norime dalintis tomis spalvomis, kurias atrandame, norime susitikti ir kalbėtis, ką visuomet ir darydavome projekto „Dialogas tamsoje“ susitikimų metu. Čia esame tik dviese, bet mūsų komanda susideda iš daugybės žmonių, kurie kartu su mumis šią žinutę neša. Labai jiems dėkojame, ir ši nuostabi pergalė bus mums didžiulė paspirtis kurti toliau.“Taigi, Lietuva! Turime dar vieną viziją! Ir jai taip pat reikės jūsų paramos ir palaikymo. Grupės „The Wind Rose“ daina, kurią prodiusavo Germanas Skoris, ir, prie kurios aranžavimo prisidėjo smuikininkas Tadas Dešukas, netrukus iškeliaus į Europą. O gegužės 21 d. lauks jūsų visų palaikymo.Lietuvai atstovaujančios dainos video:https://www.youtube.com/watch?v=iHHdJXevNBQLietuviška dainos versija:https://www.youtube.com/watch?v=6na72y--Bn0&t=2sVed. Žydrė Gedrimaitė

Kako doći do informacija o radu javnih službi? Neki Nišlije će vam pomoći... Van centra je podkast o ljudima koji ne sede skrštenih ruku! #vancentra

U 105. epizodi Pojačalo podkasta gost Ivana Minića je Strahinja Ćalović, kreativac i marketar koji stoji iza projekata poput popularnih Instagram stranica Aca Informacija i Tatin dnevnik, kao i Jutjub kanala Tata Straja. Standardnim pitanjem započinjemo razgovor, a potom prelazimo na gostovu obrazovnu pozadinu i sve ono što mu je Ekonomski fakultet doneo sa sobom. Sledeća stanica je njegov razvojni put od kablovskog akvizitera preko autora definicija na Vukajliji do scenariste emisije Veče sa Ivanom Ivanovićem i pisca za Njuz.net. Kao nekadašnji sportista, koji je dobar deo života posvetio košarci, podeliće sa nama lekcije koje izvukao iz bavljenja sportom i kasnije iste uspešno primenio u životu i poslu. U nastavku možete čuti o tome kako su se rodile ideje o hit stranicama Aca Informacija i Tatin dnevnik, dugoročnom planiranju istim, promenama koje su zadesile društvene mreže, te o jedinstvenostima Jutjuba, na kojem je pokrenuo sopstveni kanal Tata Straja. Za kraj epizode kreativac se detaljnije osvrnuo kako izgleda kampanja iz ugla marketara, a kako iz ugla jednog influensera. Takođe, razotkrio nam je planove za budućnost što se tiče gorenavedenih stranica, ali i svog Jutjub kanala. Teme u podkastu: - Uvod - Dečački snovi - Obrazovna pozadina - Šta Ekonomski fakultet donosi sa sobom - Razvojni put - Kako su nastale popularne stranice - Usvojene lekcije iz sporta - Uspeh ne dolazi preko noći - Kako planirati na duge staze - Promene na društvenim mrežama - Jedinstvenost Jutjuba - Tatin dnevnik - Kampanja iz ugla agencije i influensera - Planovi za budućnost Prijavite se na naš YouTube kanal: http://bit.ly/2Rgnu7o Pratite Pojačalo na društvenim mrežama: Facebook: http://bit.ly/2FfwqCR Twitter: http://bit.ly/2CVZoGr Instagram: http://bit.ly/2RzGHjN

Opsajd u deadlineu. Izbor selektora i dalje je tema o kojoj se najviše priča i pita, ali malo toga se novog ima za reći. Ivaylo Petev je odradio i prvu konferenciju za novinare i sada je (valjda) počeo raditi, iako mu je podrška u javnosti nikakva. I dok se priča o bojkotu i peticijama, prvi konkretan problem za Peteva mogla bi biti aktuelna forma naših reprezentativaca. Kako su Edin Džeko i Miralem Pjanić od legende kluba i najvećeg ljetnog pojačanja došli do statusa neželjenih? Kakva je njihova aktuelna situacija, šta ju je prouzrokovalo, a šta bi je na kraju moglo popraviti? I kada će se ona popraviti? Informacija je malo, odgovora još manje, ali je zato prostora za spekuliranje jako puno. Inostrani opsajd.Voditelji: Saša Ibrulj i Ismet TuršićProducent: Goran ObadRealizator: Slaven Ištuk See acast.com/privacy for privacy and opt-out information.

Speciali laida.LR Seimo rinkimų ll turo rezultatai. Ved. Rūta Kupetytė ir Deividas Jursevičius.Informacija iš Lietuvos regionų, užsienio lietuvių bendruomenių, partijų rinkimų štabų. Politikų, politologų, sociologų įžvalgos.

Iako je slijepa od rođenja, Ivana Vinko guta knjige zahvaljujući znanju brajice (Brailleovo pismo). Pojašnjava kakvi strojevi pomažu, koliko nam treba da ju naučimo te koliko svezaka i torbi trebate da biste posudili Anu Karenjinu u knjižnici gdje radi. Uvidom u jedinstvenu perspektivu jezika slabovidnih saznajemo i kakvu ulogu igra tehnologija, ali i kako slijepi pate od sličnih problema kao videći – preveliko oslanjanje na tehnologiju dovodi do nepismenosti. Ipak, današnji iPhoneovi i AI tehnologija omogućuju joj da razumije gotovo sve, čak i memeove! U inspirativnom razgovoru i o Gibonnijevim plakatima, razbijanja mitova o sljepoći, o tome koliko je Zagreb siguran i još mnogo toga. Kako se pretplatiti? Google #podcasts: https://bit.ly/2UFZZ6C Apple Podcasts: https://apple.co/2UivogF Spotify: https://spoti.fi/2DzXmyn Deezer: https://bit.ly/2CCtxwA Stitcher: https://bit.ly/3btbKEa TuneIn: https://bit.ly/3dqpz8m Društvene mreže, kontakt i suradnja: www.facebook.com/bliskisusreti www.instagram.com/bliskisusreti_podcast www.twitter.com/bliskisusreti

Danas razgovaramo o informacijama - kome i čemu (ne) treba verovati? Informacija je danas više nego ikada, pa je sve teže snaći se i razlučiti šta je istina, a šta potpuna laž.  Da li je bolji izvor Vikipedija ili neko ko je osvojio Nobelovu nagradu? Odgovor na ovo pitanje nije nimalo jednostavan, iako se na prvi pogled čini očiglednim.  Proverene izvore koje koristimo delimo i sa vama! Neki od njih su: Science Daily (https://www.sciencedaily.com/) Emisija Solaris (https://www.rts.rs/page/radio/sr/news/24/radio-beograd-2/5454/solaris.html?position=-1) Portali Klima 101 (https://www.klima101.rs/), TrippinSrbija (http://trippinsrbija.rs/) i Zelene priče (https://zeleneprice.info/) Udruženja i organizacije Dete zaštitnik planete (http://dzp.rs/) i Društvo za zaštitu i proučavanje ptica Srbije (http://pticesrbije.rs/) Brainz TV (https://brainz.center/) Fejsbuk grupe i stranice: Nauka, Nauka u Srbiji, Nauka kroz priče, Za manje smeća i više sreće, Eko Straža Instagram nalozi: @_eko20__, @andjastvara Fact-check na FakeNews Tragaču (https://fakenews.rs/) I, naravno, http://ekoblog.info/ Imate li i vi izvore kojima verujete? Podelite ih sa nama!

Spaudos konferencija iš SAM. Naujausia informaciją apie koronaviruso situaciją Lietuvoje. Dalyvauja: sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento vadovė Rolanda Lingienė.

Tiesioginė spaudos konferenciją iš Sveikatos apsaugos ministerijos, kur pristatyta naujausia informacija dėl koronaviruso grėsmės valdymo ir prevencijos.Spaudos konferencijoje dalyvauja: sveikatos apsaugos ministras, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas Aurelijus Veryga;Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento vadovė Rolanda Lingienė;Lietuvos kariuomenės Depų tarnybos administracijos viršininkas, Lietuvos kariuomenės atstovas Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių situacijų operacijų centre Aurimas Guščius.

Lietuvos ir pasaulio teniso naujienų aptarimas podcaste „13 geimas“. Vedėjai: Tomas Ganuskauskas, Tomas Langvinis, Vilius Žukas ir Ričardas Berankis.

Paskutines 580 dienų padariau gyvą video kievieną dieną ir dažnai du ar tris video per dieną. Žmonės dažnai manęs klausia kokia informaciją dalintis per socialinius tinklus. Šiame podcaste apie tai šneku daugiau...

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėjos Ginretos Megelinskienės spaudos konferencija. Naujausia informacija apie koronaviruso padėtį šalyje.

​Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos spaudos konferencija, kurios metu pristatyta naujausia informacija dėl koronaviruso grėsmės valdymo ir prevencijos. Dalyvauja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Ginreta Megelinskienė.