Podcasts about informacija

Možgani delujejo bolj kompleksno pri pisanju z roko kot pri tipkanju na tipkovnico. Informacija, ki jo napišemo z roko, se v spominu ohrani dalj časa, poudarjajo pri društvu Radi pišemo z roko. Ob Tednu pisanja z roko oddajo namenjamo vprašanjem, koliko in kaj je sodobni človek še pripravljen pisati z roko in zakaj je to tako pomembno. Gostja je Nadja Lazar, predsednica društva Radi pišemo z roko in vodja Tedna pisanja z roko (foto: Pixabay).

Tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ skelbia, kad du Rusijos milijardieriaus Romano Abramovičiaus vaikai yra įgiję, o galbūt ir tebeturi Lietuvos pilietybes.Vilniuje pristatytas įtariamųjų kaltinamųjų ir nuteistųjų registras ir nusikalstamų veikų žinybinio registro žemėlapis.Seimui siūloma priimti įstatymo pataisas, pagal kurias būtų privaloma drausti dalį paspirtukų, elektrinius motorolerius ir net žoliapjoves.Politikai raginami imtis veiksmų dėl socialiniuose tinkluose imituojamų Lietuvos naujienų portalų.Ved. Madona Lučkaitė

Kodėl yra prieštaringai vertinamas Ukrainos tinklaraštininkas Oleksijus Arestovyčius, nutaręs siekti Ukrainos prezidento posto?Minima Europos sveikos mitybos diena. Kodėl dalis žmonių nemėgsta daržovių?Seime atmestas Vyriausybės siūlymas atsisakyti draudimo skatinti LGBT+ šeimos sampratą. Kaip informacija apie LGBT+ žmonių santykius veikia nepilnamečius?Pažintis su Rokiškio rajono jaunuoju ūkininku Modestu Vanagu, kurio negąsdina žemės ūkio reglamentai ir biurokratija. Mat jis pats yra baigęs teisės mokslus bei viešąjį administravimą.Auksinio proto atranka.Ved. Darius Matas

Gradska biblioteka Olovo u povodu 834.godišnjice Povelje Kulina bana realizovala radionicu sa djecom

Organų donorystės modelio keitimo į numanomo sutikimo donorystės modelį siūlymas Seime sukėlė įvairiausių žmonių reakcijų: vieni tokį sprendimą sveikino, kiti ėmė matyti įvairias grėsmes. Šis siūlymas atvėrė kelią ir naujoms baimėms – žmonės ėmė masiškai pasirašinėti nesutikimus organų donorystei, nes internete pasklido žinios, kad neva to nepadarę iki liepos 1 dienos nebeturės galimybės atsisakyti donorystės.Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorė Audronė Būziuvienė ir Kauno klinikų Intensyviosios terapijos klinikos vadovas, docentas Tomas Tamošuitis laidoje dar kartą patvirtina, kad nuo liepos 1-osios organų donorystės modelis nesikeičia ir pasakoja, kada ji galima, kas, kada ir kaip fiksuoja smegenų mirtį bei dar daug svarbių ir jautrių dalykų.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Gerbiamieji, po ilgos pertraukos atstatyti senieji firmos parametrai, viskas grįžo į seną gerą tvarką ir pagaliau kaip žmonės Sigis su Gintu aptarė viską, kas šiuo metu yra aktualiausia paprastam biznio žmogui.

#TiekŽinių Ketvirtadienį (vasario 2 d.) Tiek Žinių vedėja Silvija pasakoja apie rusų smūgius Kramatorskui ir D. Trumpo pareiškimus, galimai nutekėjusią informaciją apie įtarimus pedofilija buvusiam parlamentarui K. Bartoševičiui ir kandidatus, kuriuos VRK pašalino iš savivaldos rinkimų. ✅ Svarbiausios dienos naujienos kiekvieną pirmadienį-ketvirtadienį čia ir „Laisvės TV“ YouTube kanale: https://youtu.be/aO8ug126JP8

Podržite podcast jednokratnim donacijama:

Graži sukaktis: Eduardas Gabnys - akordeonininkas, LMTA prof. švenčia garbų jubiliejų. Per 70 metų - ir koncertai solo Lietuvoje bei užsienyje, ir profesionaliai scenai paruoštas ne vienas akordeono proefesionalas, ir vadovavimas pagrindinei Lietuvos aukštajai muzikos mokyklai ir kita svarbi veikla. Kaip savo kūrybinį kelią mato akordeono maestro šiandien ir kuo gyvena dabar?Šiaulių regione po kelerių metų pertraukos surengtas 8-asis tarptautinis fortepijonų duetų festivalis. Jame muzikuoja garsūs Lietuvos ir kelių užsienio šalių pianistai. Pasak festivalio rengėjų, vienas svarbiausių uždavinių yra atnešti profesionaliąją muziką į regionus. Daugiau apie festivalį su jo meno vadovu Rimantu Vingru ir pianistais Sonata ir Roku Zubovais Šiauliuose kalbasi Tomas Mizgirdas.Informacija apie karą Ukrainoje mus pasiekia ne tik per žiniasklaidos priemones, bet ir per socialinius tinklus, o kalbėti ne apie karą vis dar kartais atrodo beprasmiška. Tačiau kiek apie šį karą kalbama kitose, tolėliau esančiose šalyse ar net žemynuose? Pokalbis su Prancūzijoje gimusiu ir augusiu Karoliu Rožanskiu, kuris mokytojauja Pietų Amerikoje, Prancūzijos Gvianoje.Klasikinės muzikos naujienų apžvalgoje – Verbjė festivalio ir Deutsche Grammophon kolaboracija, Olgos Neuwirth pelnytas Ernsto von Siemenso muzikos prizas, nemokamos operų transliacijų platformos „OperaVision“ plėtra ir Rusijos karo prieš Ukrainą tolesnės pasekmės klasikinės muzikos laukui.Kažkada vaikystėje tėčio patarimas lėmė, kad smuikas yra tai, ką nori su savimi nuolat turėti gyvenimo kelyje Rasa Vosyliūtė. Studijos Lietuvoje ir užsienyje, solo koncertai, programos su seserimi Egle, gastrolės su orkestru „Kremerata Baltica“ ir koncertmeisterės pareigos Lietuvos nacionaliniame simfoniniame orkestre dabar. Koks tas kelias, kokios mintys skaudžioj šiandienoj niekad optimizmo nestokojančiai muzikei, brandaus jubiliejaus išvakarėse? Apie tai ir itin svarbias akimirkas kasdienybėje su Rasa Vosyliūte kalbamės rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė ir Ieva Buinevičiūtė

Pastaruoju metu susidaro toks įspūdis, kad COVID-19 praktiškai išnyko: naujienų portaluose antraštes apie COVID-19 simptomus, ligos sukeltus šalutinius reiškinius ir vakcinas pakeitė naujienos iš karo niokojamos Ukrainos. Ir patys matome, kad naujų COVID-19 atvejų skaičius ritasi žemyn. Jeigu dar vasario pradžioje naujų paros užsikrėtimų skaičius viršijo 13 tūkst., šiandien naujų atvejų registruojama 2-3 kartus mažiau. Krentant sergamumui atsipalaiduojame ir mes, o šylant orams tikimės, kad infekcija apskritai bent trumpam iš šalies pasitrauks.Tačiau jeigu Lietuvoje juntama šiokia tokia ramybė, kitose Europos šalyse ekspertai mato besiformuojančias naujas COVID-19 bangas. Susirgimų skaičius pamažu kyla Vokietijoje, Olandijoje. Kas tai lemia? Kokia tikimybė, kad kylantis sergamumas gali išvirsti į naują rimtą COVID-19 bangą, kuri atsiristų ir iki Lietuvos? Pokalbis su VU Medicinos fakulteto prodekanu, profesoriumi Vytautu Kasiulevičiumi.Kita laidos tema – nerimas, kurį sukelia bejėgiškumo jausmas. Trečią savaitę besitęsiantis karas Ukrainoje daugelį prikaustė prie televizijos ekranų, radijo imtuvų ar naujienų portalų. Vis dar karštligiškai gaudome kiekvieną naujieną iš fronto. Informacija mus pasiekia ir socialiniuose tinkluose, tik čia daugiau matyti ne pačių karo vaizdų, o lietuvių savanorių indėlio: vieni tonomis ukrainiečiams aukoja maisto produktų, vandens, kiti veža kovos lauke būtinos technikos, treti kelia nuotraukas su jų namuose įsikūrusiais karo pabėgėliais ir ieško jiems darbo, knygų, teiraujasi dėl sveikatos paslaugų. Bet jeigu esate tas, kuris negali su kenčiančiais nuo karo pasidalinti pinigais, maistu ar pastoge, greičiausiai jau kurį laiką jaučiate nerimą, gniaužiate keistos kaltės ir nepilnavertiškumo jausmus. Kaip šių jausmų atsikratyti? Pokalbis su bendrovės „Psichomera“ vadove, suaugusiųjų psichologe Karolina Gurskiene.Ved. Laura Adomavičienė

Laidos pradžioje - naujausia informacija iš karo niokojamos Ukrainos. Įvykius seka užsienio naujienų redaktorius.Jau daugiau kaip dvi savaites ukrainiečiai nepraranda ryžto ir atremia priešo puolimą. Prie to prisideda ir karinių technologijų parama, kurią skiria Vakarų šalys. Kokia ginkluotė dabar yra veiksmingiausia atremiant Rusijos atakas?Lietuvos kariuomenė pranešė sulaukianti daugybės gyventojų klausimų ne tik apie Putino karą Ukrainoje, bet ir apie dėl jo kylančias grėsmes Lietuvai bei kaip joms pasiruošti.Informacija yra galingas ginklas. Ši frazė ypač tapo aktuali Rusijai pradėjus karą Ukrainoje. Kaip ugdyti savo atsparumą dezinformacijai ir atpažinti melagingą bei klaidinančią informaciją?Nors Vengrija smerkia Rusijos puolimą prieš Ukrainą, ji nepritaria planams ir toliau plėsti ribojimus, ypač energijos importo iš Rusijos. O kokios nuomonės yra patys vengrai?Degalų kainos Lietuvoje artimiausiu metu gali perkopti du eurus už litrą. Daugelyje Europos šalių tai jau nutiko.Ved. Darius Matas

Karo pabėgėliai Lietuvoje. Pasakoja Edita Vitė.Dalis svarbiausių šalies finansų institucijų vis dar naudoja rusišką programinę įrangą. Išsamiau Paulius Selezniovas.Padėtis Ukrainoje. Ambasadorius ypatingiems pavedimams Linas Linkevičius, Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala.Medikai tiesia pagalbos ranką Ukrainai. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Urologijos centro vadovas, gydytojas urologas Arūnas Želvys, slaugytoja Snieguolė Statauskienė, Sveikatos apsaugos ministerijos ilgalaikės priežiūros koordinavimo ir įgyvendinimo patarėjas Marius Čiurlionis.Naujausios žinios iš Ukrainos – Giedrė Trapikaitė.Kaip sumažinti tvyrantį baimės jausmą? Pokalbyje dalyvauja karo psichologas Andrius Jurgaitis ir gydytojas psichiatras – psichoterapeutas Raimundas Alekna.Lietuvoje veikia 1609 įmonės, kurių kapitalas šimtu procentų priklauso Rusijos piliečiams arba Rusijos koncernams. Kai kurias jų jau tiesiogiai ar netiesiogiai veikia sankcijos, įvedamos dėl Rusijos agresijos Ukrainoje. Išsamiau Marius Jokūbaitis.Kur ir kaip vyks karo pabėgėlių ukrainiečių vaikų ugdymas. Studijoje Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kancleris Julius Lukošius, Vilniaus Levo Karsavino mokyklos vadovė Svetlana Butautienė.Sportas - Marius Andrijauskas.Dėl Rusijos sukelto karo, daugiau nei milijonas pabėgėlių jau paliko savo namus Ukrainoje. Didžiausias pabėgėlių srautas tenka Lenkijai. Per dieną Lenkija priima apie šimtą tūkstančių žmonių, daugiausia – moterų ir vaikų. Pabėgėlių stovyklose, pasienio kontrolės punktuose Lenkijoje ir Slovakijoje penkias dienas lankėsi žurnalistai Ewelina Mokšecka ir Daumantas Butkus.Ved. Rūta Kupetytė

Prasidėjus karui Ukrainoje, lietuviai stengiasi palaikyti brolišką tautą visais įmanomais būdais - aukojami rūbai, vaistai, negendantys maisto produktai, pinigai. Tačiau žmonės nustebę - dalis bankų į Ukrainos organizacijų sąskaitas pervedamą paramą apmokestina komisiniu mokesčiu. Dalis bankų šio mokesčio netaiko nuo karinės agresijos pradžios, kiti tokių pervedimų neapmokestina nuo šios savaitės ir žada, kad anksčiau atliktų mokėjimų mokesčiai bus grąžinti. Plačiau domisi Paulius Selezniovas.Kaip gali Rusijos gyventojus pasiektia objektyvi informacija apie vykstantį karą Ukrainoje. Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis ir politologas Viktoras Denisenko.Užsienio įvykių apžvalga. Giedrė Trapikaitė.Naujausios žinios iš Ukrainos ir sostinės Kijevo.Politologas, LRT radijo Naujienų tarnybos bendradarbis Alvydas Medalinskas, Lietuvių bendruomenės Kijeve vadovė Dalia Makarova.Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas apie situaciją kariaujančioje Ukrainoje, Lietuvos žmonių reakciją ir vykstančius karo veiksmus.Kas žinotina žmonėms, kurių dokumentų galiojimo laikas pasibaigęs arba greitai baigsis? Atsako Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė.Sporto pranešimai. Marius Andrijauskas.Raudonojo kryžiaus parama pasiekė Ukrainą ir dalijama gyventojams.Lietuvos Raudonojo kryžiaus komunikacijos vadovė Luka Lesauskaitė.Įvykių Ukrainoje komentarai. Autorė – Rita Miliūtė.Ved. Rūta Kupetytė

Per kibernetinę ataką prieš Užsienio reikalų ministeriją nutekinta įslaptinta informacija, ji gali padaryti žalos pirmiausia sąjungininkų atžvilgiu, portalui „Delfi“ sakė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.Nėra duomenų, kad antradienį prie Seimo vykusios riaušės buvo antivalstybinė veikla, organizuota Lietuvos ar užsienio jėgų, sako Valstybės saugumo departamentas vadovas Darius Jauniškis:Muitinės rentgeno aparato Kenos pasienio punkte konkursą laimėjo Kinijos bendrovės „Nuctech“ padalinys, šiemet jau eliminuotas iš Lietuvos oro uostų konkurso dėl grėsmės nacionaliniam saugumui. Tikėtina, kad įmonė iš konkurso bus eliminuota ir šįkart.Migrantų krizė atvėrė į Lietuvą duris žmonių kontrabandininkams.Lukas Savickas palieka Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakciją Seime dėl kolegų sveikinimų mitingo dalyviams.Ved. Agnė Skamarakaitė

Nelegalai plūsta iš Baltarusijos ir didžiausia problema - jų apgyvendinimas, sako VSAT atstovas Giedrius Mišutis.

Dėl 24 kartus brangesnių mokymų medikams: premjeras informacija netiki.Ved. Jurgita Čeponytė

Laidoje, skirtoje neregių muzikai, kalbamės su Europoje pirmą kartą organizuojamo neregių ir silpnaregių dainų konkurso LOW vision nacionalinės atrankos laimėtojomis Irma Jokštyte ir Dainora Laukžemyte ir šio konkurso organizatore Lietuvoje Lina Puodžiūne. Kuo šis konkursas panašus ir kuo skiriasi nuo didžiosios Eurovizijos, kaip didžiąjame finale palaikyti Lietuvos atstoves, sužinosite laidoje.Balandžio 30 d. tiesioginės „Facebook“ transliacijos metu, buvo išrinktas Lietuvos atstovas, dalyvausiantis pirmą kartą vyksiančiame tarptautiniame dainų konkurse ILSC („International Low-Vision Song-Contest“). ILSC vyks gegužės 21 d. internetu, jame dalyvaus 17 Europos šalių, pristatysiančių dainas, kurias sukūrė ir atlieka žmonės su regėjimo negalia. „Siekėme suorganizuoti panašų konkursą į visiems pažįstamą Euroviziją, tik geresnį“, – transliacijos Lietuvoje atidarymo metu apie savo idėją pasakojo Vokietijos neregių ir silpnaregių federacijos atstovas Reineris Delgado.“ Pirmą kartą rengiamame konkurse, skambės dainos iš Belgijos, Bulgarijos, Danijos, Vokietijos, Prancūzijos, Graikijos, Didžiosios Britanijos, Italijos, Lietuvos, Lenkijos, Rumunijos, Rusijos, Šveicarijos, Turkijos ir Kipro. Dar dviejų šalių organizatoriai neįvardino. Informacija apie balsavimą bus skelbiama Vokietijos neregių ir silpnaregių federacijos puslapyje: https://www.dbsv.org/ilsc.htmlSusumavus išankstinius ir tiesioginės transliacijos metu gautus balsus, Lietuvos nacionalinėje atrankoje, pastebima balsų persvara, nugalėjo grupės „The Wind Rose“ (Vėjų rožė) daina „Invisible Colors“ (Neregėtos spalvos). Šios grupės vokalistė Irma Jokštytė ir pianistė bei aranžuotoja Dainora Laukžemytė tęsia savo muzikinį žygį toliau. Dabar visi lauksime merginų pasirodymo Europoje gegužės 21 d. 20:00 val. Lietuvos laiku, tiesioginėje transliacijoje Youtube.Grupės „The Wind Rose“ vokalistė ir dainų autorė Irma Jokštytė po šios pergalės sakė: „Dabar, kai tiek daug emocijų, norisi tik visiems padėkoti už šią pergalę. Mums tai ir didžiulė atsakomybė. Bet pagrindinis mūsų tikslas yra kviesti žmones kurti. Nenoriu svarstyti šio konkurso uždarumo ar svarbos. Aš noriu kurti. Kviečiu keliauti drauge su mumis ir dalytis mūsų žinute ir būti vieningiems.“Irmai antrino jos kolegė, grupės pianistė, kompozitorė bei aranžuotoja Dainora Laukžemytė: „Dalyvavome konkurse tik todėl, kad norėjome tiesiog išleisti šią mums labai brangią dainą į gyvenimą. Mes norime dalintis tomis spalvomis, kurias atrandame, norime susitikti ir kalbėtis, ką visuomet ir darydavome projekto „Dialogas tamsoje“ susitikimų metu. Čia esame tik dviese, bet mūsų komanda susideda iš daugybės žmonių, kurie kartu su mumis šią žinutę neša. Labai jiems dėkojame, ir ši nuostabi pergalė bus mums didžiulė paspirtis kurti toliau.“Taigi, Lietuva! Turime dar vieną viziją! Ir jai taip pat reikės jūsų paramos ir palaikymo. Grupės „The Wind Rose“ daina, kurią prodiusavo Germanas Skoris, ir, prie kurios aranžavimo prisidėjo smuikininkas Tadas Dešukas, netrukus iškeliaus į Europą. O gegužės 21 d. lauks jūsų visų palaikymo.Lietuvai atstovaujančios dainos video:https://www.youtube.com/watch?v=iHHdJXevNBQLietuviška dainos versija:https://www.youtube.com/watch?v=6na72y--Bn0&t=2sVed. Žydrė Gedrimaitė

Kako doći do informacija o radu javnih službi? Neki Nišlije će vam pomoći... Van centra je podkast o ljudima koji ne sede skrštenih ruku! #vancentra

U 105. epizodi Pojačalo podkasta gost Ivana Minića je Strahinja Ćalović, kreativac i marketar koji stoji iza projekata poput popularnih Instagram stranica Aca Informacija i Tatin dnevnik, kao i Jutjub kanala Tata Straja. Standardnim pitanjem započinjemo razgovor, a potom prelazimo na gostovu obrazovnu pozadinu i sve ono što mu je Ekonomski fakultet doneo sa sobom. Sledeća stanica je njegov razvojni put od kablovskog akvizitera preko autora definicija na Vukajliji do scenariste emisije Veče sa Ivanom Ivanovićem i pisca za Njuz.net. Kao nekadašnji sportista, koji je dobar deo života posvetio košarci, podeliće sa nama lekcije koje izvukao iz bavljenja sportom i kasnije iste uspešno primenio u životu i poslu. U nastavku možete čuti o tome kako su se rodile ideje o hit stranicama Aca Informacija i Tatin dnevnik, dugoročnom planiranju istim, promenama koje su zadesile društvene mreže, te o jedinstvenostima Jutjuba, na kojem je pokrenuo sopstveni kanal Tata Straja. Za kraj epizode kreativac se detaljnije osvrnuo kako izgleda kampanja iz ugla marketara, a kako iz ugla jednog influensera. Takođe, razotkrio nam je planove za budućnost što se tiče gorenavedenih stranica, ali i svog Jutjub kanala. Teme u podkastu: - Uvod - Dečački snovi - Obrazovna pozadina - Šta Ekonomski fakultet donosi sa sobom - Razvojni put - Kako su nastale popularne stranice - Usvojene lekcije iz sporta - Uspeh ne dolazi preko noći - Kako planirati na duge staze - Promene na društvenim mrežama - Jedinstvenost Jutjuba - Tatin dnevnik - Kampanja iz ugla agencije i influensera - Planovi za budućnost Prijavite se na naš YouTube kanal: http://bit.ly/2Rgnu7o Pratite Pojačalo na društvenim mrežama: Facebook: http://bit.ly/2FfwqCR Twitter: http://bit.ly/2CVZoGr Instagram: http://bit.ly/2RzGHjN

Opsajd u deadlineu. Izbor selektora i dalje je tema o kojoj se najviše priča i pita, ali malo toga se novog ima za reći. Ivaylo Petev je odradio i prvu konferenciju za novinare i sada je (valjda) počeo raditi, iako mu je podrška u javnosti nikakva. I dok se priča o bojkotu i peticijama, prvi konkretan problem za Peteva mogla bi biti aktuelna forma naših reprezentativaca. Kako su Edin Džeko i Miralem Pjanić od legende kluba i najvećeg ljetnog pojačanja došli do statusa neželjenih? Kakva je njihova aktuelna situacija, šta ju je prouzrokovalo, a šta bi je na kraju moglo popraviti? I kada će se ona popraviti? Informacija je malo, odgovora još manje, ali je zato prostora za spekuliranje jako puno. Inostrani opsajd.Voditelji: Saša Ibrulj i Ismet TuršićProducent: Goran ObadRealizator: Slaven Ištuk See acast.com/privacy for privacy and opt-out information.

Speciali laida.LR Seimo rinkimų ll turo rezultatai. Ved. Rūta Kupetytė ir Deividas Jursevičius.Informacija iš Lietuvos regionų, užsienio lietuvių bendruomenių, partijų rinkimų štabų. Politikų, politologų, sociologų įžvalgos.

Iako je slijepa od rođenja, Ivana Vinko guta knjige zahvaljujući znanju brajice (Brailleovo pismo). Pojašnjava kakvi strojevi pomažu, koliko nam treba da ju naučimo te koliko svezaka i torbi trebate da biste posudili Anu Karenjinu u knjižnici gdje radi. Uvidom u jedinstvenu perspektivu jezika slabovidnih saznajemo i kakvu ulogu igra tehnologija, ali i kako slijepi pate od sličnih problema kao videći – preveliko oslanjanje na tehnologiju dovodi do nepismenosti. Ipak, današnji iPhoneovi i AI tehnologija omogućuju joj da razumije gotovo sve, čak i memeove! U inspirativnom razgovoru i o Gibonnijevim plakatima, razbijanja mitova o sljepoći, o tome koliko je Zagreb siguran i još mnogo toga. Kako se pretplatiti? Google #podcasts: https://bit.ly/2UFZZ6C Apple Podcasts: https://apple.co/2UivogF Spotify: https://spoti.fi/2DzXmyn Deezer: https://bit.ly/2CCtxwA Stitcher: https://bit.ly/3btbKEa TuneIn: https://bit.ly/3dqpz8m Društvene mreže, kontakt i suradnja: www.facebook.com/bliskisusreti www.instagram.com/bliskisusreti_podcast www.twitter.com/bliskisusreti

Danas razgovaramo o informacijama - kome i čemu (ne) treba verovati? Informacija je danas više nego ikada, pa je sve teže snaći se i razlučiti šta je istina, a šta potpuna laž.  Da li je bolji izvor Vikipedija ili neko ko je osvojio Nobelovu nagradu? Odgovor na ovo pitanje nije nimalo jednostavan, iako se na prvi pogled čini očiglednim.  Proverene izvore koje koristimo delimo i sa vama! Neki od njih su: Science Daily (https://www.sciencedaily.com/) Emisija Solaris (https://www.rts.rs/page/radio/sr/news/24/radio-beograd-2/5454/solaris.html?position=-1) Portali Klima 101 (https://www.klima101.rs/), TrippinSrbija (http://trippinsrbija.rs/) i Zelene priče (https://zeleneprice.info/) Udruženja i organizacije Dete zaštitnik planete (http://dzp.rs/) i Društvo za zaštitu i proučavanje ptica Srbije (http://pticesrbije.rs/) Brainz TV (https://brainz.center/) Fejsbuk grupe i stranice: Nauka, Nauka u Srbiji, Nauka kroz priče, Za manje smeća i više sreće, Eko Straža Instagram nalozi: @_eko20__, @andjastvara Fact-check na FakeNews Tragaču (https://fakenews.rs/) I, naravno, http://ekoblog.info/ Imate li i vi izvore kojima verujete? Podelite ih sa nama!

Spaudos konferencija iš SAM. Naujausia informaciją apie koronaviruso situaciją Lietuvoje. Dalyvauja: sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento vadovė Rolanda Lingienė.

Tiesioginė spaudos konferenciją iš Sveikatos apsaugos ministerijos, kur pristatyta naujausia informacija dėl koronaviruso grėsmės valdymo ir prevencijos.Spaudos konferencijoje dalyvauja: sveikatos apsaugos ministras, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas Aurelijus Veryga;Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento vadovė Rolanda Lingienė;Lietuvos kariuomenės Depų tarnybos administracijos viršininkas, Lietuvos kariuomenės atstovas Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių situacijų operacijų centre Aurimas Guščius.

Lietuvos ir pasaulio teniso naujienų aptarimas podcaste „13 geimas“. Vedėjai: Tomas Ganuskauskas, Tomas Langvinis, Vilius Žukas ir Ričardas Berankis.

Paskutines 580 dienų padariau gyvą video kievieną dieną ir dažnai du ar tris video per dieną. Žmonės dažnai manęs klausia kokia informaciją dalintis per socialinius tinklus. Šiame podcaste apie tai šneku daugiau...

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėjos Ginretos Megelinskienės spaudos konferencija. Naujausia informacija apie koronaviruso padėtį šalyje.

​Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos spaudos konferencija, kurios metu pristatyta naujausia informacija dėl koronaviruso grėsmės valdymo ir prevencijos. Dalyvauja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Ginreta Megelinskienė.

Spaudos konferencija iš SAM. Naujausia informacija dėl koronaviruso grėsmės valdymo ir prevencijos. Dalyvauja sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento vadovė Rolanda Lingienė.

Dar pandemijos pradžioje buvo kalbama apie tai, jog didžiausiu priešu ekstremalioje situacijoje gali tapti panika. Ypatingai palanki terpė faktų, skaičių ir įvairių teorijų interpretacijai yra internetas, o melagienų skleidimui virtualioji erdvė yra turbūt palankiausia aplinka. Apie interneto pavojus pandemijos akivaizdoje ir persisotinimą informacija kalbėsime su psichiatru Raimundu Milašiūnu.Ved. Rimas Bružas.

Spaudos konferencija iš Vyriausybės. Informacija apie šiandien prasidedantį pajamų deklaravimą. Dalyvauja VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė. Konferenciją veda Visuomenės informavimo grupės vadovas Giedrius Surplys.

Tiesioginė transliacija. Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos spaudos konferencija. Naujausia informacija apie koronaviruso situacijos valdymą.

Tiesioginė transliacija. Spaudos konferencija iš Vyriausybės. Naujausia informacija apie koronaviruso protrūkio situaciją šalyje. Dalyvauja Visuomenės informavimo grupės vadovas Giedrius Surplys, Lietuvos šaulių sąjungos vadas pulkininkas leitenantas Gintaras Koryzna.

Visuomenės informavimo grupės vadovas Giedrius Surplys teigia, kad yra matomas sergančiųjų dalies tarp ištirtųjų mažėjimas, tačiau detalesnės išvados paaiškės penktadienį.Per praėjusią parą ištirta rekordiškai daug - 2444 mėginių dėl koronaviruso.Sostinės savivaldybė uždaro Šeškinės polikliniką.Koronavirusas yra nustatytas dviem Klaipėdos policijos pareigūnams. Klaipėdos miesto savivaldybė ieško galimybių kaip įmanoma greičiau uostamiestyje atidaryti karščiavimo kliniką.Penkios šalies medicininės reabilitacijos įstaigos ruošiasi priimti lengva koronaviruso forma sergančius pacientus.Paramos fondo kovoje su koronavirusu tarybos pirmininkė, kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad jos vadovaujamas fondas užsakymus ir toliau teikia Lietuvos gamintojams. Finansų ministras, sako, kad priemonės dėl mokesčių atleidimo, delspinigių netaikymo, išieškojimo netaikymo yra taikomos visoms įmonėms, kurios karantino metu patiria sunkumus.Dėl apribojimų karantino laikotarpiu, gyventojų prašoma atsisakyti nebūtinų laisvalaikio išvykų į Trakus.Karantino laikotarpiu didelei daliai prekybos persikėlus į internetą, pastebima, kad daugėja grėsmių ir sukčiavimo atvejų įsigyjant prekes. Pastarąją parą policija sulaukė 104 pranešimų dėl galimo karantino draudimų nesilaikymo.Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas kreipėsi į premjerą Saulių Skvernelį, vidaus reikalų ministrę Rita Tamašunienę, Seimo valdybą ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, prašydami užtikrinti koronaviruso židiniuose dirbančių statutinių pareigūnų socialines garantijas. Pasikeitimai šalies pasienyje įsigalios nuo vidurnakčio iš ketvirtadienio į penktadienį, informavus kaimynines valstybes. Prezidento vyriausiasis patarėjas Jaroslavas Neverovičius pareiškė, kad aviacijos sektoriui ypač skaudžiai smogusi koronaviruso krizė gali tapti galimybe gerinant Lietuvos pasiekiamumą lėktuvais ateityje.Jungtinių Valstijų prezidentas sako, kad šalies medicininių priemonių atsargos yra beveik pasibaigusios.Graikija uždarė netoli Atėnų esančią migrantų stovyklą, kurioje 21-am žmogui nustatytas COVID-19.Orai.Ved. Paulius Šironas.

Apie vieną svarbiausių ginklų šiuo mums visiems tenkančių išbandymų metu – laiku ir tinkamai perduotą bei mus pasiekiančią informaciją. Kokios žinios apie viruso grėsmę ir kaip iki mūsų atkeliauja, kokiais šaltiniais ir kieno pateikiama informacija pasitikime labiausiai, kieno žodis šiandien turėtų būti svarbiausias? Ar galime pasiremti praeities krizių patirtimis?Pašnekovai: sociologė, Kauno technologijos universiteto profesorė Audrone Telešienė; komunikacijos ekspertas, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentas Andrius Šuminas; gydytojas psichiatras ir psichoterapeutas Jonas Fugalis; politologas, Vytauto Didžiojo universiteto docentas Bernaras Ivanovas. Ved. Artūras Matusas.

Koronaviruso situacija Lietuvoje ir pasaulyje. Kodėl ir JAV trūksta medikams apsaugos priemonių ir ko galima pasimokyti iš Vokietijos, kurioje fiksuojamas sąlyginai mažas mirtingumas nuo šio viruso. O mokslas sako, kad pati geriausia priemonė apsaugai - atstumas.Taip pat laidoje domimės, kaip karantinas veikia Neringą, kur suplūdo saviizoliacijai žmonės iš viso Lietuvos, kuo užsiima veikli kaimo bendruomenė taip pat lietuviškos ir užsienio spaudos apžvalgos. Bus ir kitų temų. Ved. Gabija Narušytė.

Spaudos konferencija. Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos naujausia informacija apie koronavirusą Lietuvoje.

Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga: naujausia informacija apie koronavirusą.Koronavirusas pasaulyje.Pokalbių ciklas su jaunuoliais, gimusiais 1990 metų kovo 11-ąją – MUMS 30.Pasaulyje dėl koronaviruso pandemijos augant gyventojų nerimui dėl finansinės perspektyvos, ekspertai siūlo nemokamas konsultacijas.Darbą pradėjo Nacionalinis savanorių koordinavimo centras, kuris padės gyventojams spręsti problemas, kilusias dėl koronaviruso (COVID-19) paskelbto karantino.Menininkai – viena pažeidžiamiausių profesijų tokiu metui: renginiai nevyksta jokie, honorarų negauna muzikai ar aktoriai – jokių, ir nežinia kiek tai tęsis. Panika dėl viruso ir visos kitos psichologinės problemos.Apie Tokijo olimpinių žaidynių ateitį ir kodėl sudėtinga priimti lemiamą sprendimą.Prekybos centrų darbuotojų saugumas. Taip pat laidoje – orų apžvalga. Prof. Andriaus Bielskio komentaras. „Ryto garsai“ per 10 min.Ved. Rūta Kupetytė.

Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga: naujausia informacija apie koronavirusą.Koronavirusas pasaulyje.Pokalbių ciklas su jaunuoliais, gimusiais 1990 metų kovo 11-ąją – MUMS 30.Pasaulyje dėl koronaviruso pandemijos augant gyventojų nerimui dėl finansinės perspektyvos, ekspertai siūlo nemokamas konsultacijas.Darbą pradėjo Nacionalinis savanorių koordinavimo centras, kuris padės gyventojams spręsti problemas, kilusias dėl koronaviruso (COVID-19) paskelbto karantino.Menininkai – viena pažeidžiamiausių profesijų tokiu metui: renginiai nevyksta jokie, honorarų negauna muzikai ar aktoriai – jokių, ir nežinia kiek tai tęsis. Panika dėl viruso ir visos kitos psichologinės problemos.Apie Tokijo olimpinių žaidynių ateitį ir kodėl sudėtinga priimti lemiamą sprendimą.Prekybos centrų darbuotojų saugumas. Taip pat laidoje – orų apžvalga. Prof. Andriaus Bielskio komentaras. „Ryto garsai“ per 10 min.Ved. Rūta Kupetytė.

Kaip dėl koronaviruso bendradarbiauja mokslininkai ir medikai? Kodėl delsiama priimti sprendimą dėl Tokijo olimpinių žaidynių? Įspūdžiai, baigiantis pirmajai karantino savaitei – kaip ją išgyveno menininkai ar keliautojai? Ved. Simona Vasiliauskaitė.

Naujausia informacija apie koronavirusą Lietuvoje. Vilniaus politikos analizės institutas pradeda projektą, skirtą supažindinti visuomenę su kitų šalių patirtimi dorojantis su koronavirusu.Kaip bankai ruošiasi padėti verslui ir žmonėms?Kokia aviakompanijų ateitis, visame pasaulyje atšaukiant skrydžius? Europos Sąjunga turi duomenų, kad Rusijos valstybinė žiniasklaida vykdo dezinformacijos kampaniją apie koronavirusą. Kaip mokslininkai mato šį virusą? Prasideda Kino pavasaris – šiemet kiek kitoks nei įprastai. Ved. Simona Vasiliauskaitė.

Naujausia informacija apie koronavirusą Lietuvoje. Kokia aviakampanijų ateitis, visame pasaulyje atšaukiant skrydžius? Europos Sąjunga turi duomenų, kad Rusijos valstybinė žiniasklaida vykdo dezinformacijos kampaniją apie koronavirusą. Kaip naująjį kovid 19 virusą mato Ebolą tyręs mokslininkas? Prasideda Kino pavasaris – šiemet kiek kitoks nei įprastai. Ved. Simona Vasiliauskaitė.

Tiesioginė transliacija. Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos komentaras: naujausia informacija dėl koronaviruso grėsmės valdymo ir prevencijos.Ved. Evelina Stankūnaitė.

Tiesioginė spaudos konferencija iš Vilniaus, kur savivaldybės Administracijos vadovas Povilas Poderskis pateiks daugiau informacijos apie situaciją Vilniuje, susidariusią dėl mobilių koronaviruso patikros punktų. Tikimasi, kad vienas jų jau galėtų pradėti veikti šiandien.

Tiesioginė spaudos konferencija iš Vilniaus, kur savivaldybės Administracijos vadovas Povilas Poderskis pateiks daugiau informacijos apie situaciją Vilniuje, susidariusią dėl mobilių koronaviruso patikros punktų. Tikimasi, kad vienas jų jau galėtų pradėti veikti šiandien.

Tiesioginė transliacija iš SAM ministro spaudos konferencijos. Ministras Aurelijus Veryga čia turi pateikti pačią naujausią situaciją dėl koronaviruso. Naujų koronaviruso atvejų Lietuvoje neužfiksuota. Šiauliuose tebegydoma kol kas vienintelė moteris. Kodėl Saudo Arabija naftos kainas sumažino iki žemiausio lygio per pastaruosius pora dešimtmečių?Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė: KT pripažinus, kad draudimas atlikti kratą pas teisėją prieštarauja Konstitucijai, nebeliks prielaidų teisėjams išvengti baudžiamosios atsakomybės.Apie artėjančią Seimo sesiją – tiesiogiai prezidento patarėjo Simono Krėpštos komentaras.Teismas Nyderlanduose pradėjo nagrinėti bylą, kurioje keturi kaltinamieji teisiami dėl 2014-ais metais virš Ukrainos numušto keleivių lėktuvo. Paminklą prezidentui Antanui Smetonai siūloma statyti Gedimino prospekte Vilniuje.Sportas. Laidos vedėja Madona Lučkaitė.

Današnja priča nas vodi u zamišljeni svet u kome je svaka informacija, od 34GB informacija koje su plasirane svakom pojedincu tog sveta iskrivljene i isprepletane istine i fikcije koje idu u korist, samo onome ko ih plasira.