POPULARITY
„Jorge Mario Bergoglio atvyko į Romą kaip pašalietis ir daugeliu atžvilgių toks liko. Niekada nepriklausęs Romos popiežiškiesiems akademiniams ar bažnytiniams-politiniams sluoksniams, jis taip ir valdė, remdamasis savo jėzuitiškais pagrindais. Tarptautinėje, diplomatinėje ir politinėje srityje ryškiausias Pranciškaus indėlis į popiežystės istoriją yra katalikybės atvėrimas tikrai globaliam matmeniui ir Bažnyčios deeuropietizavimas teologiniu, kultūriniu bei instituciniu požiūriu." Plačiau - vedamojo skiltyje.Gegužės mėnesiui skirtą Magnificat maldyno numerį pristato Inga Čiuberkytė.Kas taps popiežiaus Pranciškaus įpėdiniu? Artėjančios konklavos atgarsius užsienio katalikiškoje žiniasklaidoje apžvelgia Rosita Garškaitė-Antonowicz.Tėvą Antaną Saulaitį prisimins „Mažojoje studijoje“ apsilankiusi jo sesuo Marija Stankus-Saulaitė.Antano Šimkaus radijo apybraiža „Pakeliui (iš lydinčio dienoraščio)“.Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.
„Wrinkles of Style“ – ne tik madų šou. Tai – gyvenimo šventė, kuri įkvepia drąsiai žengti į priekį, mylėti save ir parodyti, kad stilius neturi amžiaus ribų!”, - sako viena iš projekto organizatorių Gabija Veronika Barkauskė.Kartu su ja laidoje dalyvaujančios projekto dalyvės Virginija Cimermonienė ir Nijolė Forman pasakoja: „Kada, jei ne dabar? Kodėl daugeliui atrodo, kad vyresnio amžiaus žmonės tik pavargę, dejuojantys ir nelaimingi? Mes griauname šiuos mitus ir rodome kitokią realybę!“Projektas, kuriame senjorai pasirodo ant podiumo, turi labai svarbią žinutę: visi turi teisę jaustis gražūs, unikalūs, pasitikintys savimi, nepriklausomai nuo amžiaus. Laidoje pašnekovės kviečia atsisakyti stereotipų apie vyresnio amžiaus žmones ir neužsidaryti vienatvės gniaužtuose – dalyvauti, savanoriauti, bendrauti.Ved. Žydrė Gedrimaitė
Mišraus ūkio bėdos dvigubos: prastos grūdų ir mėsos supirkimo kainosŠimtametyje tvartuke vienas po kito pasaulį išvysta ėriukai ir veršeliai, kuriais tenka rūpinti ūkininkams Irenai ir Kęstui Basijokams (Ignalinos r.) ir buteliukais šerti mažuosius net 3 val. nakties. Nedideliame ūkyje kiekvienas gyvulėlis labai brangus. Kai pavasarį išgins gyvulius į pievą, prasidės didieji metų darbai. Jie sunkūs, daugelį jų tenka dirbti rankomis. Žinoma, ūkyje yra ir modernūs traktoriai, padargai, bet atsinaujinti techniką reikia kasmet. Tad tik žiūrėk, kad galą su galu sudurtumei, ypač kai grūdų ir mėsos supirkimo kainos nedžiugina.Metus laiko Maišiagalos amatų centre (Vilniaus r.) veikia amatininkės Oksanos Graužinienės vilnos vėlimo studija. Amatininkei spaudžia širdį, kad lietuviškos vilnos ūkininkai neturi kur dėti. Tad ji įdeda daug širdies į gaminius, kad žmonės pamatytų, jog iš vilnos galima labai daug jaukių dalykų gaminti. Tad miestelio bažnyčiai iš lietuviškos vilnos Oksana nuvėlė prakartėlę, gamina valstybinėms šventėms skirtus papuošalus.„Miestiečiai kaime“. „Niekada nesakyk niekada“ – taip galima būtų pavadinti Vitos ir Mindaugo Balčiūnų istoriją. Gyvenimas kaime ir gausi šeima - buvo tai, ko Mindaugas sakė niekada gyvenime nedarysiąs. Dabar šeima gyvena vienkiemyje Padvariuose, Anykščių rajone, ir turi savo verslą - gamina obuolių sūrius, traškučius, veda edukacijas. Ir, kaip sako, tapo didžiausiais gyvenimo ir verslo galimybių provincijoje propaguotojais.Ved. Kristina Toleikienė
Įsivaizduokime, kad maistas niekada nebrangsta. Kas būtų? Ar griūtų politikų darbotvarkės? Ir kiek tuomet kainuotų šampūnas ar avalynė? Pokalbis su ISM universiteto prof. dr. Valdone Darškuviene.Taip pat laidoje – ne tik griaunantis bet ir kuriantis dirbtinis intelektas. Kaip jam pavyks sukurti apie 80 milijonų darbo vietų? Komentuoja "Šiaulių banko" ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.Ir apie mikroskopinę valstybę Tuvalu, kuri milijonus kraunasi tik iš savo vardo.Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė
Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.
Vinco Kudirkos muziejuje atidaroma vieno įdomiausių, kontraversiškiausių fotomenininkų - Rimaldo Vikšraičio fotografijų ir etnografinių žaislų paroda „Atgal į vaikystę“. Niekada viešai neeksponuoti, paties autoriaus atspausti darbai nukelia į sovietmečio vaikų gyvenimą kaime, tai jautrūs, estetiški kasdienybės vaizdai. Apie naują parodą pasakoja kuratorės Jolanta Bernotaitytė ir Lina Bukauskienė.Į Lietuvą atkeliauja Latvijos avangardas. Atidaroma legendinės 9-ojo dešimtmečio Latvijos pogrindinio meno bei muzikos grupės NSRD kūrybos paroda.„Negalvokite, kad turite viską suprasti. Nesijauskite tarsi turėdami įveikti kažkokį žinių testą“, – sako britų klavesinininkas ir dirigentas, senosios muzikos gyva legenda Trevoras Pinnockas. Į Lietuvą jis sugrįžo trims koncertams kartu su Šv. Kristoforo kameriniu orkestru ir soliste Lauryna Bendžiūnaite. Kodėl jo gyvenime ypatingas vaidmuo teko būtent senųjų meistrų kūriniams? Kaip muziką pažinti jis pataria klausytojams? Ir kodėl kartais „skambina“ kompozitoriams? Su Trevoru Pinnocku kalbėjosi Rasa Murauskaitė-Juškienė.Kompozitorius Jurgis Kubilius apžvelgia muzikos pasaulio naujienas: drastiškai brangsta kultūra Nyderlanduose, už kiek galima įsigyti Richardo Wagnerio juodraščius ir kokio amžiaus yra vidutinis Niujorko Metropolitan opera klausytojas.Kokį šiuolaikinės Lietuvos vaizdą matome literatūros veidrodyje? Kaip keičiasi Lietuvos visuomenė? Kiek mes turime kritinio mąstymo ir saviironijos? Ar demokratinėse valstybėse gali subręsti sąlygos diktatūrai? Rubrikos „Be kaukių“ svečias - filosofas dr. Viktoras Bachmetjevas.Ved. Jolanta Kryževičienė
„Pirma įkopiau į Everestą, o paskui supratau, kad ne į tą“, - pasakoja keliolika metų sėkmingai muzikanto keliu ėjęs Lukas Petrovas. Dėl emocinio valgymo vyras buvo užsiauginęs 60 kg antsvorį, nutaręs jo atsikratyti ėmė abejoti ir profesijos pasirinkimu. Galiausiai akordeoną ir sceną išmainė į darbą su žmonėmis treniruoklių salėje ir pasijuto laimingas.Ved. Lavija Šurnaitė
Donaldas Trampas paskelbė laimėjęs JAV prezidento rinkimus. „Tai politinė pergalė, kurios šalis niekada nebuvo mačiusi“, – teigė jis, paminėdamas ir respublikonų pergalę Kongreso rinkimuose.Lietuvos vadovai ir politikai sveikina Trampą, laimėjus Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento rinkimus. Šalies vadovas Gitanas Nausėda, siųsdamas sveikinimo žodžius perrinktam Trampui, akcentavo, kad Vašingtonas išlieka strateginiu Lietuvos partneriu.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasveikino Donaldą Trampą su „įspūdinga pergale“ JAV rinkimuose ir išreiškė viltį, kad jo prezidentavimas priartins „teisingą taiką Ukrainoje“.Ved. Andrius Kavaliauskas
Vaikystėje močiutei kaime ir tėvams ūkyje padėdavusi ir sakiusi į kaimą niekada negrįšiu, dabar – Rokiškio rajono Panemunio bibliotekininkė Elena Baronienė pati ūkininkauja. Kartu su vyru Evaldu jie laiko 70 mėsinių galvijų ir turi 150 ha pievų ir dirbamos žemės. Abu ne žemės ūkio specialistai, bet mokydamiesi kuria šeimos ūkį, prie veiklos pratina vaikus ir linksmai prisimena jaunystės pažadus negyventi kaime.Ne tik Kupiškio rajone žinomas ūkininkas Zigmas Aleksandravičius mėgsta eksperimentuoti, bandymams augalininkystės ūkyje kviečiasi mokslininkus, diegia naujausias technologijas. Šiemet įsigijo patį moderniausią javų kombainą, kainavusį apie milijoną ir juokauja, kad palūkanas bankui gali tekti mokėti ir anūkams. Koks šiemet javų derlius šeimos ūkyje ir kodėl ūkininkas nemėgsta apie jį kalbėti?Pomėgis gali tapti ir verslu. Taip nutiko Linai Giriūnaitei, kuri pabandžiusi tortais ir keksiukais pavaišinti šeimos narius ir draugus, sulaukė pasiūlymo ne tik dalinti saldumynus, bet ir parduoti. Jau antri metai „Linos gardėsiai“ žinomi ne tik Kupiškio ir Rokiškio rajonuose, bet užsakymų sulaukia ir iš didmiesčių, nes visi gaminiai iš natūralių produktų, išaugintų ar perdirbų šeimos ūkyje.Ved. Arvydas Urba
Lietuva toliau rengia įvairias stovyklas nuo karo kenčiantiems ukrainiečių vaikams. Iniciatyva „Stiprūs kartu“ šią vasarą į stovyklas ketina pakviesti apie 500 ukrainiečių vaikų. Dar 22 moksleiviai iš rusų okupuoto Severodonecko poilsiauja Vilkaviškyje. Kiek tokios stovyklos padeda atsigauti ukrainiečių vaikams?„Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad dirbsiu socialinėje srityje“, – sako Giedrė Šedbarienė, su vyru Juliumi Šakiuose bandžiusi kurti verslus, kurie palaipsniui tapo socialine įstaiga – čia nepasiturintieji nemokamai gali gauti pavalgyti, gali būti pavežti į gydymo įstaigą, kapines, gali susiburti ir pabendrauti. Pokalbis su kitiems padedančia Giedre Šedbariene.Žmonės vasarą pastebi gatvėje uždarbiaujančius vaikus, kurie groja, pučia burbulus, rodo įvairius triukus. Ar gali nepilnamečiai uždarbiauti gatvėje?Verslininkai sako, kad šiemet miško uogų derlius prastas, o grybų – geras. Tačiau didžiausia problema – trūksta grybautojų, todėl daug grybų kasmet ir lieka miške.Ved. Edvardas Kubilius
„Niekada nežinai. Ir viskas gerai su tuo."Youngblood vaidybos antrakursė Ieva Šiaudinytė kalbasi su savo kurso vadovais, režisiere Indre Juškute ir aktorium Petru Šimoniu. Apie pradžias kine, vaidybą, ir patirtis Youngblood'e.
Jonas Lekšas, Karolis Tiškevičius ir Jonas Miklovas aptarė „Žalgirio“ ir „Ryto“ derbį, LKL turnyrinės lentelės viduriuką ir Eurolygos įkrintamąsias. Tinklalaidės partneriai: – Fantazijos.lt jau 15 metų rūpinasi, kad lietuviai nenustotų žaisti. O dabar jūsų žaidimais pasirūpins ir Basketnews kolektyvas! Panaudokite labiausiai patinkantį nuolaidos kodą: LEKŠAS, MIKLOVAS ar KAROLIS ir žaiskite su 20% nuolaida. – Podcastą pristato PRO BRO 19-os Express tunelinių plovyklų tinklas Lietuvoje. Su kodu MENESIS30BN gauk 30 procentų nuolaidą pirmo mėnesio neribotam abonementui. Saugok nesaugojęs! Geriau plauk neribotai visose PRO BRO Express plovyklose. Kodas galioja iki gegužės 19-os dienos. Daugiau informacijos apie pasiūlymą -probroexpress.com/lt/akcijos/menesis30bn – Nealkoholinis alus „Gubernija”, daugiau informacijos – https://gubernija.lt/ Temos: Lekšo atostogos ir žaidimai (0:00); Link krepšinio per disko metimą (11:16); Linkėjimai merui (14:23); Pastiprinimas Jankūnui (18:49); Laisvę „Žalgiriui“ suteikęs „Rytas“ (26:14); Lekavičiaus svarba „Žalgiriui“ ir dingęs Fosteris (29:18); Cenzūra tribūnose ir rekordas RKL (33:34); Toliau nesustabdomas Vovoro „Neptūnas“ (40:37); Mūsų draftų finišas (54:33); Besidubliuojančios įkrintamosios ir atkrintamųjų poros (59:03); Kur pataikėme, o kur labai prašovėme Eurolygoje? (1:06:20).
„Kaip smegenyse susiformuoja sąmonė mes kol kas negalime sužinoti“ - teigia neuromokslininkė Urtė Neniškytė. Smegenų tyrinėjimai ir jose vykstantys procesai šiuolaikinėje visuomenėje yra tapę tokie įtakingi, jog neretai keičia mūsų suvokimą apie pasaulį. Nors mokslininkai dar negali atsakyti kaip veikia žmogaus ir kitų gyvūnų sąmonė, Urtė Neniškytė pripažįsta, kad smegenų sudėtingumas nebūtinai reiškia, jog esame geriau prisitaikę išlikti už kitus organizmus, kurie galbūt smegenų išvis neturi.Dvylika klausimų apie naujausius smegenų tyrinėjimus su Urte Neniškyte.Ved. Ignas Klėjus
„Neteisinga, kad tiek daug mokslininkų dirba, bet niekas nesupranta, ką jie daro“,– teigia mokslininkė Monika Mačiulienė, kuri pripažįsta, kad per daug metų įsišaknijęs užsidariusių mokslininkų įvaizdis turi keistis. Monika pasakoja, kad pasaulyje vis plačiau kalbama apie paprastų žmonių įsitraukimą į mokslo projektus, kuriuose lavinamas ne tik kritinis mąstymas, bet ir atliekami neįtikėtini atradimai. Vienas iš pavyzdžių susijęs su kosmoso tyrinėjimais, kuomet paprastas pilietis 2020 metais, nagrinėjant NASA paviešintus duomenis, atrado naują planetą.Ar tai įmanoma ir Lietuvoje?Dvylika punktų apie mokslininko įvaizdį, mokslo klaidas ir visuomenės įsitraukimą į svarbiausius žmonijos atradimus su VILNIUS TECH Piliečių mokslo centro vadove dr. Monika Mačiulienė.Ved. Ignas Klėjus
Kiek kartų sakei niekada, o vėliau pagavai save BŪTENT tai ir darant? Justina, Oru Oils įkūrėja, anksčiau buvo užtikrinta niekada nepradėjanti savo verslo ir tikrai nevesianti renginių. Šiandien abu dalykai - jos kasdienybė. Kodėl taip dažnai lūžta visi mūsų niekada? Kaip nebijoti keistis? Ko Justinai, kuri buvo užtikrinta, niekada neturėsianti savos įmonės, reikėjo išmokti ją įkūrus? Ir ne tik apie patį verslą, apie save tap pat? Šis pokalbis kviečia atlaidžiau pasižiūrėti į sau keliamus reikalavimus ir iš naujo apsivaryti ar dar nepribrendai kažkada pažadėtiems niekada? Registracija mano naujienlaiškiui Moterų stovykla gruodžio 8-10 dienomis Ankstesnis pokalbis su Justina - Kiek tavyje fėjos būrėjos?
Karolis Tiškevičius, Donatas Urbonas, Jonas Lekšas ir Jonas Miklovas biržos principu išsirenka savo pasaulio čempionato komandas – po penkis krepšininkus starto penketams ir trenerį. Po to diskusijoje, kurioje spėliojamas pasaulio čempionato išsidėstymas, Lietuvos rinktinei buvo nupieštas (pernelyg) optimistinis scenarijus. Šios dienos tinklalaidę pristato 7bet. Temos: Biržos tvarka ir taisyklės (0:00); Dvi didžiausios čempionato žvaigždės (7:50); Intriguojantis Kanados žaidėjas (15:30); Netikėtas susitikimas Liepojoje (17:48); Geriausias lengvasis kraštas čempionate? (21:28); Naujas ginklas Karibuose ir artima siela Karoliui (22:46); Geriausi žaidėjai šalia Dončičiaus (27:43); Patyręs Karolio ir jaunas Jono pasirinkimai (33:19); Didelis kūnas šalia Porzingio ir žibantis vokietis (37:09); Ketvirtieji Jono ir Karolio pasirinkimai (40:29); Baigta Donato komplektacija (43:31); Paskutinis Karolio pasirinkimas – vėtytas ir mėtytas (47:09); Nė vieno lietuvio??? (48:56); Gynybinis paskutinis Jono pasirinkimas (50:49); Labai prastas tėvelio bajeris baigiant draftus (52:40); Tobulas penketas (55:47); Trenerių pasirinkimai (57:12); Aiškūs pasirinkimai A ir B grupėje (1:04:50); Lietuva ar Graikija? (1:09:08); Gaidžių peštynės E grupėje (1:13:33); Kodėl verta palaikyti Žaliojo kyšulio rinktinę? (1:16:44); Ar slovėnus siunčiame į ketvirtfinalį? (1:20:12); Niekada nenurašyk šlovingos Ispanijos (1:25:22); Nuo bėgių nuvažiavęs traukinys (1:30:06).
Niekada neskelbti džiazo pianisto Billo Evanso įrašai, eksperimentai su violončelės rezonansais, Briano Eno garsovaizdžiai, Gustavo Mahlerio 9-oji, klasikinė Seano Shibe gitara ir libaniečio Karimo Sulaymano tenoras Vakarų ir Rytų kultūrų susidūrimo kontekste ir naujas žvilgsnis į Beethoveno smuiko koncertą!Ved. Domantas Razauskas
Rūta Skudienė yra muzikologė, džiazo istorikė, Lietuvos tarpukario estrados žinovė, leidėja, prodiuserė. Bet kartu Rūta pati yra Lietuvos roko muzikos ištakų liudininkė. Mūsų roko aušroje ji grojo bigbyto grupėje „Eglutės“. Tačiau svarbiausias pastarųjų metų Rūtos darbas – internetinė Lietuvos džiazo enciklopedija, sąvadas, istorija naujame tinklalapyje jazzhistory.lt. Niekada per visą mūsų istoriją nėra buvę visos Lietuvos džiazui, jo istorijai skirtos medžiagos vienoje vietoje! Rūtą Domantas Razauskas kalbina tarptautinės Džiazo dienos proga!
Žurnalo „Nemunas“ naujo numerio apžvalga.Vilniuje sužydėjus sakuroms, muzikai antradienio rytą pasveikino saulę ir žydinčias sakuras su tradicine japonų muzika ir arbata. Saulės pasitikimo performansas įvyko Chiunės Sugiharos sakurų sode antradienį 6 valandą ryto.Renatos Karvelis komentaras apie religines bendruomenes, kurios, pasak autorės, tampa užuovėja pasaulietiškų iššūkių neįveikiantiems žmonėms.Meno outsaideriai – Lietuvoje vis dar retai sutinkamas kūrėjų apibūdinimas. Į šią savoką patenka visi jokiai meno institucijai ar judėjimui nepriklausantys kūrėjai. Dažniausiai jie kuria slapčia, savo darbų nėra linkę pristatyti viešai. Nelengvos užduoties – outsaiderių menininkų kūrybą iškelti į dienos šviesą ir pristatyti visuomenei – ėmėsi pirmoji tokia iniciatyva Lietuvoje – projektas Outsider Art LT.Klasikos koncertų salės naujienos šią savaitę.Savaitgalį Vilniuje vyko Problematonas, kuriame susitiko įvairiausių sričių specialistai ir kūrėjai – susibūrę į komandas jie nagrinėjo plataus spektro problemas, pristatė savo siūlomus inovatyvius sprendimus, o geriausias pasiūlymas buvo apdovanotas 15 000 Eur premija.Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija (NKIKIA) visuotiniame narių susitikime išrinko naują valdybą ir jos pirmininką, kuriuo dvejų metų kadencijai išrinktas „Low Air“ Vilniaus miesto šokio teatro ir mokyklos bendraįkūrėjas Laurynas Žakevičius. Kokį iššūkių bagažą perima naujasis pirmininkas?Šių metų vasario 4 d. vienam reikšmingiausių visų laikų Lietuvos poetų Sigitui Gedai sukako 80 metų. Ta proga Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerijoje šiandien atidaroma grafiko Petro Repšio piešinių, sukurtų specialiai Sigito Gedos poezijos rinkiniams, paroda „Piešiniai Gedai“.Ved. Urtė Karalaitė
Birutės Kapustinskaitės pjesė „Niekada nežinai“.Režisierė Aldona Vilutytė. Garso režisierius Saulius Urbanavičius.Kompozitorius Vytautas Leistrumas.Vaidina LMTA Vaidybos kurso studentai: Joris Zaliauskas, Irena Sikorskytė, Urtė Povilauskaitė, Martynas Berulis, Matas Sigliukas, Povilas Barzdžius, Kasparas Varanavičius, Erika Grigelevičiūtė.Garso režisūrą kuria LMTA Garso dizainos kurso studentai: Laurynas Kamarauskas, Jonas Parfionov, Rūta Girnytė, Marius Pakštas, Vilius Daumantas. 2020 m.
„Niekada nepjausiu ąžuolo, neginsiu iš lauko atklydusių stirnų, palieku plotus ir natūraliai augmenijai“, – sako ekonomiką Vilniaus universitete studijavęs, bet ūkininkavimą pasirinkęs jurbarkiškis Arnas Stasaitis. 300 ha dirbamos žemės plote grūdines kultūras auginantis jaunasis ūkininkas šiais metais tikisi didžiausių iššūkių. Pasėti žiemkenčius, rapsus sąnaudos buvo išaugusios kelis kartus, o kokios bus supirkimo kainos – nėra aišku.Gyvuliai ir paukščiai ūkiuose gali būti ne tik ūkiniai, bet ir auginami terapijai, kad būtų galima pasimėgauti jų retumu, išvaizda bei charakteriu. Tokį dekoratyvinių paukščių ūkį įsiveisė ir Kauno r. gyventoja Genovaitė Petruškevičiūtė. Be to, ji sukūrė ir Facebook bei Instagram paskyras, kuriose pasakoja apie savo paukščių gyvenimą. Meilumu ir įdomumu ėmė varžytis ir šį pavasarį atsivestų 17-os ėriukų būrys.Rubrikoje „Miestiečiai kaime“ dar vienas pasakojimas apie terapinį ūkį. Tik šį kartą - apie alpakų ūkį „Čiobrelių rojus“, esantį Klaipėdos rajone. Reklamos agentūros savininkai Gintarė ir Tomas Tarvydavičiai pardavė namą, vyro svajonių garažą ir ryžosi avantiūrai - persikelti gyventi į mišką, mat Gintarė norėjo auginti bent vieną alpaką. Dabar jų ūkyje jų - 32, ir dar laukiama 13-os jauniklių. Visos jos turi vardus ir taip prijaukintos, kad mielai bendrauja su žmonėmis. Mat alpakos, kaip ir žirgai, šunys, delfinai, yra terapiniai gyvūnai.Vedėja Kristina Toleikienė
Lietuvos gyventojai – vieni laimingiausių pasaulyje. Kiti tyrimai rodo, kad ir ne daug pinigų mums iki tos laimės reikia. Kokia iš tiesų ta laimės ekonomika?Taip pat laidoje - apie vandenilio banką, kuris turėtų pakeisti Europos ekonomiką ir kaip Zet karta kuria naują amerikietišką svajonę.Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė
Jei reikia motyvacijos - šis pokalbis šiandien bus būtent tai ko tau reikia! Atrodo, kad dar neperskaitei pakankamai knygų, kad galėtum pradėti siekti svajonės? O gal tavo verslo idėja dar nepakankamai gera? O gal dar nesukaupei pakankamai patirties? Neturi pakankamai finansų? O kiek gyvenimų turi, kad šį leistum turėdama svajonę, BET jos nesiekdama? Besiskolindama laiką iš ateities savęs? Šis Rasos Jusionytės ir Karolinos Brusokienės pokalbis - švelnus, motyvacinis, meilės pilnas, bet spyris į sėdynę. Abi dalinasi asmenine patirtimi, pasakoja istorijas iš gyvenimo ir kviečia tave juose pamatyti save. Jei nori toliau mokytis iš įkvepiančių lektorių ir būti palaikančios moterų bendruomenės dalimi, PRISIJUNK Į VEIKLIŲ MOTERŲ KLUBĄ.
Ved. Darius Matas
Kviečiu Tave prenumeruoti mano Elektroninį Naujienlaiškį ir gauti mano nemokamą E-Knygą “Tinklinio Marketingo Juodasis Diržas” čia http://gediminonaujienlaiskis.lt/ kad nepraleistum naujausių mokymų :)Ar naudojiesi TikTok? Sek mane čia: https://www.tiktok.com/@verslotrenerisTaip pat prisijunk prie mano Telegram kanalo kur dalinsiuos mokymais, naujienomis ir kitais įdomiais dalykėliais https://t.me/tinklinismarketingas
Jungtinių Valstijų Valstybės departamentas leido Lietuvai įsigyti aštuonias raketinės artilerijos HIMARS sistemas su raketomis. Gynybos saugumo bendradarbiavimo agentūros pranešime nurodoma, kad numanoma sandorio suma beveik penki šimtai milijonų dolerių. Amerika šiomis sistemomis yra parėmusi Rusijos invazijai besipriešinančią Ukrainą. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad HIMARS sistemos yra galingas pajėgumas, kurio Lietuva niekada neturėjo.Jungtinėse Valstijose toliau skaičiuojami kadencijos vidurio rinkimų balsai. Rinkimų rezultatai rodo, kad Atstovų rūmuose Respublikonų partija turėtų laimėti nedidelę daugumą. Tuo metu Senato daugumą lems paskutiniai balsai iš trijų svyruojančių valstijų – Džordžijos, Nevados ir Arizonos.Rusijai paskelbus apie atsitraukimą iš Chersono, Ukrainos prezidentas sako, kad tokie Maskvos pareiškimai turėtų būti vertinami santūriai.Pirmą kartą apsvarstęs 2023-ųjų valstybės biudžeto projektą Seimas jį grąžino Vyriausybei. Ministrų kabinetas dabar vertins komitetų bei parlamentarų siūlymus ir teiks Seimui patikslintą biudžeto projektą. Antrasis svarstymas turi vykti ne vėliau kaip po 15 dienų.Kaip Rusijos piliečiai, suplūdę į Sakartvelą, keičia šios šalies veidą? Nuo karo pradžios šią šalį atvažiavo ketvirtis milijono rusų. Iš jų apie šimtas tūkstančių putinui rugsėjų paskelbus mobilizaciją. Kolegos Daumanto Butkaus pastebėjimai tiesiogiai iš Sakartvelo.Santaros klinikose pristatyta lietuvių įsigyta inovacija – neišnešioto kūdikio simuliatorius. Jis atkuria 27-ąją nėštumo savaitę gimusį neišnešiotą kūdikį. Austrijoje sukurtą inovaciją Lietuva pradės naudoti pirmoji Baltijos šalyse.Ved. Madona Lučkaitė
Rugsėjo pabaigoje Italijoje vykusius rinkimus laimėjo dešiniųjų partija „Italijos broliai“, o naująja šalies ministre pirmininke turėtų tapti partijos lyderė Giorgia Meloni, kurios rinkimų kampanijos šūkis buvo „Dievas, šalis ir šeima“. Ką tokia politinė retorika ir posūkis į dešinę gali reikšti ne tik Italijai, bet ir Europai bei Vakarams apskritai?Kunigas Rytis Baltrušaitis pasakoja apie palaimintojo Karolio Akučio relikvijų įkurdinimą Alytaus Šv. Kazimiero bažnyčioje. Šis italų paauglys savo gyvenimu rodė tikėjimo pavyzdį, liudijo jį bendraamžiams, o naująsias technologijas pritaikė Dievo Žodžio skelbimui. Netikėtai susirgęs leukemija, 2006 m. mirė sulaukęs vos penkiolikos (parengė Jūratė Kuodytė).Rūta Lazauskaitė supažindina su naujo Artumos numerio temomis.Spaudos apžvalgoje - publikacijos, skirtos Vatikano II Susirinkimo 60-mečiui (parengė Giedrius Tamaševičius).Redaktorė Rūta Tumėnaitė
Birutės Kapustinskaitės pjesė „Niekada nežinai“. Režisierė Aldona Vilutytė. Garso režisierius Saulius Urbanavičius. Kompozitorius Vytautas Leistrumas.Vaidina LMTA Vaidybos kurso studentai: Joris Zaliauskas, Irena Sikorskytė, Urtė Povilauskaitė, Martynas Berulis, Matas Sigliukas, Povilas Barzdžius, Kasparas Varanavičius, Erika GrigelevičiūtėGarso režisūrą kuria LMTA Garso dizainos kurso studentai: Laurynas Kamarauskas, Jonas Parfionov, Rūta Girnytė, Marius Pakštas, Vilius Daumantas.2020 m.įrašas
Keičiantis sezonams kyla vis naujų sveikatos iššūkių. Jei žiemą aktualios buvo traumos dėl slidžios kelio dangos, vasarą pavojai tyko dviratininkų paspirtukininkų, maudynių, saulės vonių mėgėjų. Artėjant karščio bangoms paūmėja sveikatos būklė ir sergančių širdies bei kraujagyslių ligomis. Niekada nežinai, kada greta esančiam prireiks pirmosios pagalbos, bet ar visi ją mokame teikti?Mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad dažniausiai gyventojams širdis ima stoti ne ligoninėje, o namuose, gatvėje ar kitur, kur nėra ranka pasiekiamų skubios pagalbos medikų. Sakytume, nieko tokio, paskambinus 112 greitoji medicinos pagalba mieste turi atskubėti per 15 min, užmiestyje – per 25 min. Deja, to nepakanka. Tyrimai rodo, kad atsitiktinių praeivių ar artimųjų laiku pradėtas gaivinimas net iki 70 proc. padidina tikimybę išgelbėti žmogaus gyvybę. Tuo tarpu kiekviena uždelsta minutė šansą išgyventi smukdo 7-10 proc.Bet jeigu pastebėjote gatvėje susmukusį praeivį ir neturite žinių, kaip teisingai teikti pirmąją pagalbą, kaip reikėtų elgtis: vis tiek pulti daryti širdies masažą ir dirbtinį kvėpavimą pagal tai, ką atsimenate iš veiksmo filmų, ar geriau žmogaus apskritai neliesti ir kviesti greitąją pagalbą? Ar žinome, kam reikalingas turniketas? Kaip naudotis defibriliatoriumi, jeigu toks po ranka yra?Iš kitos pusės su kokiais iššūkiais susiduria priėmimo skyriuose dirbantys medikai, kai atvežamas pacientas, kuriam pirmoji pagalba nebuvo suteikta laiku? Kokios komplikacijos gresia tokiems pacientams?Laidoje dalyvauja: Kauno klinikų skubios medicinos gydytoja rezidentė Gabrielė Mickutė ir Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės skubios medicinos gydytojas Andrius Černauskas.Ved. Laura Adomavičienė
Rytoj Lietuvos televizijai sukanka 65-eri metai. Kaip keičiasi televizija? Kiek joje yra nenatūralumo? Kodėl kiekvienas žmogus per televiziją nori atrodyti gerai? Pokalbis su milžinišką patirtį sukaupusia televizijos laidų kūrėja, vedėja, muzikologe Zita Kelmickaite.Tarptautinės Džiazo dienos proga LRT KLASIKA kviečia klausytis išskirtinės transliacijos iš LRT.Viešojo sektoriaus pertvarką parengę valdžios atstovai ir ekspertai sako, kad Lietuvoje yra didžiulė problema su vadovais – apskritai gerų vadovų nėra itin daug, o viešasis sektorius gerų vadovų nelabai pajėgia pritraukti. Kodėl taip yra?Paskelbti geriausi praėjusių metų Lietuvos bibliotekininkai. Geriausia jauniausia bibliotekininke pripažinta laikinoji Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Kultūros vadybos skyriaus vedėja Monika Straupytė.Ved. Edvardas Kubilius
Kijivas skelbia, kad po kelias savaites trukusios okupacijos Rusijos pajėgos paliko Ukrainos Černobylio jęgainę, bet paėmė į nelaisvę kažkiek ukrainiečių karių. Ši elektrinė yra netoli sienos su Baltarusija ir buvo užimta Rusijos pajėgų pačią pirmąją invazijos dieną.Vyriausybė šiandien pristatė naujai siūloma pagalbos paketą, kuriuo siekiama sušvelninti energetikos, mainų ir kitų kainų augimą. Siūloma didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį , senatvės pensijas, šalpos išmokas, vaiko pinigus. Pusę milijardo eurų planuojama skirti tam, kad elektra ir dujos gyventojams brangtų mažiau.Kai demokratinis pasaulis skelbia sankcijas Rusijai, Tarptautinė futbolo asoaciacijų federacija nepašalino Rusijos iš šios organizacijos ir kaip oficialią patvirtino rusų kalbą. Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Tomas Danilevičius sako, kad Rusijos šalinimo klausimas nebuvo svarstytas.Ved. Madona Lučkaitė
Kviečiu Tave prenumeruoti mano Elektroninį Naujienlaiškį ir gauti mano nemokamą E-Knygą “Tinklinio Marketingo Juodasis Diržas” čia http://gediminonaujienlaiskis.lt/ kad nepraleistum naujausių mokymų :)Ar naudojiesi TikTok? Sek mane čia: https://www.tiktok.com/@verslotrenerisTaip pat prisijunk prie mano Telegram kanalo kur dalinsiuos mokymais, naujienomis ir kitais įdomiais dalykėliais https://t.me/tinklinismarketingas
Vienam žymiausių Lietuvos smuikininkų ir pedagogų Aleksandrui Livontui paminėti skirtas vakaras į LMTA sukviečia jo mokinius, draugus. Kokia tai buvo neeiliinė asmenybė, kokią smuiko mokyklą jis kūrė Lietuvoje, pasakoja LMTA Styginių instrumentų katedros profesorius Petras Radzevičius.Gražina Brašiškytė – pirmoji Lietuvos profesionali dailininkė statytoja, kurios multiplikacinius filmukus žinojo kiekvienas vaikas. Istorijos apie juodulį, Jūratę ir Kąstytį, apie nenugalimą godumo drakoną šiandien jau tapo aukso fondu. Dailininkė daugiau kaip 30 metų dirbo Sojuzmiltfilm studijoje. Naujoje parodoje - atgyja senasis Gražinos Brašiškytė multiplikacijos pasaulis. Pasakoja parodos kuratorės Aušra Endriukaitienė ir Daina Tilvytytė.Ignas Gudelevičius pasakoja apie Škotijos valdovo vardu pavadintą senosios muzikos ansamblį „Capella Musicale Enrico Stuart“.Aktorė Nelė Savičenko, sukūrusi daugelį įsimintinų vaidmenų teatre ir kine, pelniusi ne vieną svarų apdovanojimą, tarp jų ir aukščiausiąjį – Nacionalinę kultūros ir meno premiją, pastebi, kad jos gyvenime būta visko: ir euforijos akimirkų, ir abejonių dėl profesijos pasirinkimo. Išgyvenimai aktorę išmokė džiaugtis, tad ji visuomet stengiasi būti laiminga. Apie būtiną stiprybę šioje profesijoje, apie vaidmenis ir gyvenimą, užgesus rampos šviesoms – aktorė Nelė Savičenko rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė ir Jolanta Kryževičienė
Aktualijos iš Nyderlandų - su LRT RADIJO bendradarbe šioje šalyje Elona Huijben-Puščiūtė.Lieka pusmetis iki visuotinio gyvūnų čipavimo. Ką reikėtų žinoti turintiems augintinių?LRT GIRDI pasiūlyta tema: nemokama paslauga sunkumų turintiems jaunuoliams - ji teikiama terapijos forma.Balerina Neli Beliakaitė šiandien į sceną dažniau palydi savo mokines iš „Neli Beliakaitės Baltijos baleto akademijos“ bei Nacionalinės M. K. Čiurlionio meno mokyklos. Kaip ji pati sako, šiandien ji laiminga, nes šį šokį ryžtasi išbandyti ne tik suaugusios moterys, bet ir vyrai.Ved. Dovilė Lisauskaitė
Danutė Kalinauskaitė. „Niekada nežinai“. Novelę „Išregistruoti vaiduoklį“ toliau skaito aktorė Lina Budzeikaitė.
Danutė Kalinauskaitė. „Niekada nežinai“. Novelę „Išregistruoti vaiduoklį“ skaito aktorė Lina Budzeikaitė.
Danutė Kalinauskaitė „Niekada nežinai“. Novelę „Daiktai“ skaito aktorė Lina Budzeikaitė.
Kviečiu Tave prenumeruoti mano Elektroninį Naujienlaiškį ir gauti mano nemokamą E-Knygą “Tinklinio Marketingo Juodasis Diržas” čia https://tinyurl.com/y6sy43zk kad nepraleistum naujausių mokymų :)Ar naudojiesi TikTok? Sek mane čia: https://www.tiktok.com/@verslotrenerisTaip pat prisijunk prie mano Telegram kanalo kur dalinsiuos mokymais, naujienomis ir kitais įdomiais dalykėliais https://t.me/tinklinismarketingas
Šioje laidoje "Vaikų pasaulis mūsų pasaulyje" kalbėjome su Alytaus pedagoginės psichologinės tarnybos logopede Gerda Šlenfuktaite apie vaikų kalbos raidą, sutrikimus ir pagalbą mūsų mažiesiems. Į ką svarbiausia atkreipti dėmesį, kaip lavinti vaikučių kalbą ir kada jau kreiptis profesionalių patarimų, neatidėliojant ir neneigiant problemų.
Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.
Jūs grojate klavišiniais? Valio! Jums atrodo, kad jūsų fortepijonas, pianinas dera? Deja, ponai ir ponios, nedera… Pala, neskubėkite kviesti derintojo, jis iš esmės nedera, jau kokius 150 metų! Niekada tobulai nederėjo, bet dabar nedera ypatingai! O ar žinote, ką daro su jūsų pianinu padaro derintojas? Tobulai jį išderina! Manote žaidžiu žodžiais, juokauju? Anaiptol. Kviečiu į „Kitą laiką“, rubriką „Muzikos enšteinai“. Joje istorija apie derinimus, apie tai, kas yra lygioji temperacija, prie ko čia Pitagoras, Galilėjaus tėvas ir ką Bachas norėjo parodyti savo kūriniu „Gerai temperuotas klavyras“?Ved. Domantas Razauskas
LRT KLASIKA vasaros sezoną pasitinka atsinaujinusi, kupina įvairiausių vasariškų transliacijų ir su naujais šaukiniais. Kaip jie kuriami, kodėl juos reikia atnaujinti ir kaip sutalpinti tai, kas skamba LRT KLASIKOJE, į keliolika sekundžių?Šv. Kristoforo kamerinis orkestras skelbia pirmąjį Tarptautinį kompozitorių konkursą, kurio tikslas – atrasti talentingus jaunus kūrėjus, juos skatinti, užmegzti kūrybinius ryšius ir praturtinti kamerinio orkestro repertuarą naujais opusais.Lietuvoje – dar vienas skambantis dvaras: ežeringame Zarasų krašte, naujai atkurtame dvare savaitgalį prasidės I – asis Tarptautinis Antazavės dvaro vasaros festivalis.„Tai didžiulis įvertinimas, atrodo lyg išsipildė kažkokia svajonė, kurios niekada nebuvau sau įsivardinusi“ – taip neslėpdama ašarų kalbėjo moksleivė Barbora Bareikytė, pirmą kartą rengiamuose Nacionaliniuose Lietuvos kino apdovanojimuose paskelbta Metų geriausia aktore už vaidmenį filme „Pilis“. Ką reiškia toks įvertimas, kai tau tik šešiolika, ar tai ženklas, kad turime stiprų talentą kino pasaulyje? Apie kiną, teatrą ir šeimą, kurioje ne vienas žinomas aktorius ir kalbamės su jaunąja aktore Barbora Bareikyte rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė ir Marius Eidukonis
Birutė Kapustinskaitė. „Niekada nežinai“. Režisierė Aldona Vilutytė, garso režisierius Saulius Urbanavičius. Kompozitorius Vytautas Leistrumas. Vaidina LMTA vaidybos kurso studentai. Garso režisūrą kuria LMTA Garso dizainos kurso studentai. 2020m.
Ciklą „Koncertas vienam“ penktadienį užbaigs boso-baritono Almo Švilpos ir pianistės Nijolės Ralytės koncertas iš Klaipėdos. Pokalbis su solistu – apie sugrįžimą į sceną po septynių mėnesių pertraukos, įspūdingą Olando vaidmenį ir tai, ką reiškia dainuoti gimtojoje Klaipėdoje.„Tęsiame pokalbių su pasaulio lietuviai ciklą „4 milijonai“ ir šiandien keliaujame į pietryčių Švediją, į Hiogano miestą, kur jau kelis dešimtmečius gyvena ir dirba menininkė iš Lietuvos Dalia Lopez Madrona. Su dailininke, knygriše Dalia Lopez Madrona kalbėjosi Jolanta Kryževičienė.Paulinos Nalivaikaitės pasaulio muzikos naujienų apžvalga.„Niekada nesiekiau būti rimtu menininku, rimtu žmogumi ar kalbėti rimtai“, – viename interviu yra pasakojusi iliustruotoja, dizainere ir tiesiog knygų mylėtoja save vadinanti Greta Alice. Apie jos meilę dailei, knygoms ir muzikai – rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gerūta Griniūtė ir Rasa Murauskaitė
„Mama visada sakė, kad gyvenimas yra kaip šokoladinių saldainių dėžutė. Niekada nežinai kokį skonį gausi", - to paties pavadinimo filme sako herojus Forestas Gumpas. Maistas kine. Nuo svaidymosi tortais iki gurmaniškos vakarienės prie žvakių. Žymiausios kino scenos su maistu, skoniai, istorijos. Apie tai festivalio „Kino pavasaris“ programos sudarytoja bei platinimo veiklos vadove Aiste Račaityte.Ved. Vytaras Radzevičius
Kai Karla Gruodis 1989-aisiais atvyko studijuoti į Vilnių, ji tapo istorinio šalies virsmo bendrakūrėja ir feministinių idėjų knygneše. Vėliau gimtojoje Kanadoje dirbdama su autochtonų studentais, ji siekė jiems geresnių mokymosi sąlygų. Grįžusi atgal į Lietuvą, Karla apsigyveno kaime, ieškodama autentiškesnio santykio su gamta ir pačia savimi. Čia ir susitikome. Pamatykite fotografijas: https://nara.lt/articles-lt/karla-gruodis Palaikykite mūsų darbą: https://patreon.com/naralt
“Dar tos čia” #16 su Aistė Kabašinskaite, Ieva Mackevičiene ir Gelmine Glemžaite! www.youtube.com/negyvaseteris www.instagram.com/negyvaseteris www.patreon.com/veltiepatys
Kūnas niekada nemeluoja, o žmogus yra vientisas. Niekas nefunkcionuoja atskirai, viskas susiję ir kūnas, ir mintys, sako kūno terapeutė Rasa Skrabutėnas. Kaip atrasti ryšį su savo kūnu, kaip išmokti jo klausytis ir didinti dėmesingumą savo kūnui? Ką kiekvienas galime padaryti kasdien geros savijautos labui?Ved. Beata Nicholson
Birutė Kapustinskaitė. „Niekada nežinai“. Režisierė Aldona Vilutytė, garso režisierius Saulius Urbanavičius. Kompozitorius Vytautas Leistrumas. Vaidina LMTA vaidybos kurso studentai.
Spaudos kultūros puslapių apžvalga.Jau dvidešimt ketvirtą kartą vykstanti akcija „Ant gerumo sparnų“ pakvietė LDS Klaipėdos skyriaus menininkus dovanoti meno kūrinį, taip praturtinant uostamiesčio Jūrininkų ligoninės meno kūrinių kolekciją. Domisi Česlovas Burba.Rašytojos Dalios Staponkutės komentaras apie bendrystę pandemijos metu.Parodoje „I Remember, Therefore I Am. Unwritten Stories: Women Artists’ Archives“ Latvijos šiuolaikinio meno centras ragina atsigręžti į sovietmetį ir apmąstyti tuomet kurtą lyčių lygybės iliuziją. Indrės Kaminckaitės pasakojimas.Tęsiant pasakojimų ciklą, skirtą Lietuvos teatro 100-mečiui, kviečiame pasidairyti po mūsų operos gyvenimą ir raidą. Pasakoja Ignas Gudelevičius.LRT Klasikos vyresnioji muzikos redaktorė Rasa Murauskaitė apžvelgs „Klasikos koncertų sales“.LRT Klasika gruodžio 27 dieną kviečia klausytis premjerinio radijo spektaklio – Aldonos Vilutytės ir garso režieriaus Sauliaus Urbanavičiaus „Niekada nežinai“ pagal to paties pavadinimo Birutės Kapustinskaitės pjesę. Pokalbis apie gyvenimo nenuspėjamumą ir radijo spetkalio kūrimą.Ved. Austėja Kuskienė
Antrojo „Tau viskas gerai” epizodo herojė Margarita Molienė. Ji būdama 31-erių kardinaliai pakeitė profesiją iš pardavėjos į mokytoją ir šiuo metu padeda gabiems vaikams augti taip, kaip jiems norisi. Margarita tiesiog švyti kalbėdama apie vaikų ugdymą, praėjusi saviugdos metus, atrado, kad geriausia daryti tai kas patinka, o pradėti niekada nevėlu.
Elektroninės muzikos prodiuseris ir atlikėjas Vilius Tamošaitis, geriau žinomas slapyvardžiu GeraiGerai prieš dešimtmetį sukūrė anglišką dainą “Moon & Feather”, kurią tuomet atliko Miss Sheep. Šiandien šis kūrinys suskambo naujai – Alano Chošnau balsu, o lietuviškas tekstas įgavo naują prasmę. Daina vadinasi „Niekada“. „Vakarop su Vyteniu“ klausyk šiokiadieniais nuo 16 val., o geriausius epizodus rasi mūsų podcaste „Vakarop su Vyteniu“.
Niekada nepasiduok ir visada tikėkis geriausio!
Niekada nelygink savęs su kitais, tu nežinai jų kelionės. Lygink save su savo ankstesne versija.
Dauguma žmonių atidėlioja savo svajones ir nesiima veiksmų tikėdamiesi, kad padarys kažkada ateityje.
Niekada nepavydėk, laimink tai ko norėtum gyvenime.
Niekada nenuspręsk už kitus žmones. Pasidalink galimybe su visais ir leisk jiems patiems nuspręsti.
Tu gali pasiekti viską ko tik nori jei nuspręsi padaryti viską ką reikia. Niekada nepasiduok ir daryk viską, kad tave pastebėtų.
Žurnalistikoje dažnai siekiama paprastai paaiškinti dalykus. Rusiškųjų „Nyla“ podkastų vedėja ir prodiuserė Ina Šilina siekia priešingo – parodyti, kad žmonių istorijos yra daug sudėtingesnės. Ir kad „rusas“ ar „rusė“ savaime dar nieko nereiškia. Per metus ji ir kolega Artūras Morozovas parengė virš 30 podkasto epizodų rusų kalba, kuriuose kalbėjo Rusijos politiniai pabėgėliai, regionuose gyvenantys politikų užmiršti Lietuvos rusakalbiai ir Lietuvos akademikai ir menininkai, reflektuojantys šiandieninę Rusiją. „Niekada nekursiu nei propagandinio, nei antipropagandinio turinio. Tai yra kaip vienos paklodės skirtingos pusės. Aš tiesiog norėjau kitokios medijos rusų kalba. Norėjau kalbėti rusiškai apie tai, ko negirdžiu“, – sako Ina. Šis interviu su ja ir Artūru lietuvių kalba – duoklė klausytojams, kurie norėjo apie „Nyla Ru“ sužinoti daugiau, bet dėl kalbos barjero to negalėjo padaryti. Kartu tai yra paskutinis podkasto epizodas prieš pereinant į lėtesnį vasaros tvarkaraštį. Fotografijos ir papildoma informacija: https://nanook.lt/podcast/matykim-pasauli-sudetingesni-apie-nyla-ru-lietuviskai/ Palaikykite podkastą: https://patreon.com/nanookmultimedia
Pokalbis su UAB „Burokėlis ir krapas“ direktore Odeta Bložiene. ----- #LaikykitėsMedikai Mūsų medikai susiduria su grėsme savo ligoninėse. Siaučiant virusui jie ne tik patys rizikuoja susirgti, bet ir būdami šalia sergančių gali tapti užkrato nešiotojais. Daugybė Lietuvos medikų šiandien dirba be apsaugos priemonių, nes jų tiesiog neturi. „Laisvės TV” skatina burtis ir paremti tuos, kurie dirba pirmose fronto linijose kovoje su koronavirusu. Registruokitės ir pasidalinkite savo turimomis medicininėmis priemonėmis su medikais: http://bit.ly/2UdB22l Taip pat galite skirti piniginę paramą už kurią mes nupirksime regionų ligoninėms reikalingų priemonių: VšĮ Laisvės TV LT16 7300 0101 5692 7144 Swift: HABALT22 Aukojimo paskirtis: Laikykitės, medikai! Turmasis paramos numeris: 1880 parama 2 eurai. Daugiau apie projektą: https://apiekorona.lt/laikykitesmedikai/
Daugiau nei keturis dešimtmečius smuikiniko kelią mynęs Donatas Stančiauskas - pakeitė profesiją iš esmės. Kodėl? Laidoje dar vienas pokalbis su mūsų muziku, Lietuvą palikusiu prieš ketvirtį amžiaus. LRT TELEVIZIJOS laidos „Duokim garo“ vedėja, etnomuzikologė Loreta Sungailienė pažintį su muzika pradėjus nuo L. van Bethoveno muzikos negali klausyti dirbdama, o LRT KLASIKĄ vadina muzikos ir turinio lobynu. „Naujienų pulse“ - spektakliai virtualioje erdvėje dabar arba optimistinis muzikų scenarijus ateičiai.Ved. Gabija Narušytė.
Lina Žigelytė rašė apie LGBTQ teises, feminizmą ir įspėjo apie augantį nacionalizmą kai tai buvo laikoma antraeilėmis temomis. Ji vertė kontrkultūrines knygas ir leido zinus, bet tada dingo iš Lietuvos viešosios erdvės. Nuvažiavome į Ročesterį, JAV šiaurę, su ja susitikti ir sužinoti kodėl. Lina čia gyvena su žmona, dėsto koledže, bet toliau seka gyvenimą ją formavusiame Vilniuje. Šis pokalbis – tai diskusija tiek apie dabarties Lietuvą, tiek apie JAV ir Linos tikėjimą jaunais žmonėmis, kurie, anot jos, nori pokyčių kaip niekada anksčiau. Foto esė ir papildoma informacija: https://nanook.lt/podcast/ateina-karta-kuri-kovoja-kaip-niekad-anksciau-rochesteryje-su-lina-zigelyte/ Palaikykite podkastą: https://patreon.com/nanookmultimedia
Niekada neišlaikysiu automobilio teisių. Manęs neįmanoma mylėti. Su mama niekad nebūsime artimi. Niekaip nerasiu sau tinkamo darbo – juk tiek kartų bandžiau. Visi kartais pasijaučiame bejėgiai. Tačiau kol vieni atranda savyje jėgų stengtis pakeisti padėtį, kiti nuleidžia rankas. Kaip atsiduriama būsenoje, kai keisti nepalankią padėtį atrodo beprasmiška? Kaip išmokstama bėjėgiškumo? Paremk Nebegėdą https://www.patreon.com/nebegeda
Darbo rinka susiduria su kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu. Ar tikrai, mokytis ir keisti karjerą, niekada ne vėlu ? Juk gyvename pasaulyje, kur viskas nuolat keičiasi, daugelis turime gebėti prisitaikyti prie naujų technologijų ir aplinkos pokyčių.Praėjus daugiau kaip trims mėnesiams po gaisro Alytaus padangų perdirbimo gamykloje, miestas po truputį atsigauna. Kaip šiandien atrodo gaisravietė „Ekologistikoje“ ir kokie iššūkiai dar laukia? Dalis žemdirbių piktinasi, kad Lietuvos siekis per kelis dešimtmečius 9 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą žemės ūkyje yra pernelyg ambicingas ir galimai žalingas sektoriui.Ved. Alvyda Bajarūnaitė.
Aktorė, rašytoja Nijolė Narmontaitė.
Nusižiūrėjus į evangelijų tekstus, kur Kristaus gimimo įvykiuose dalyvauja pagyvenę žmonės, kalėdinėje „Mažosios studijos“ laidoje kalbės Alksnėnų parapijos senbuvė Zuzana. 33 metus išdirbusi klebonijos šeimininke, ji išmoko ne tik visų ūkio darbų, bet ir vairuoti automobilį, groti vargonais, puošti bažnyčią ir slaugyti ligonius. Niekada už savo darbą neėmusi jokio atlyginimo. Dabar gyvena vienišos bažnytkaimio davatkos gyvenimą. „Meldžiuosi ir meldžiuosi“, - sako ji apie savo kasdienybę, pilną netikėto orumo ir laisvės. Mistinės patirtys, anekdotinės sovietmečio situacijos, kunigų portretai - visa tai Zuzanos pasakojime. Parengė Julius Sasnauskas.
Альберт Тогобицкий / Albert Togobickij
„Vienoje labai protingoje knygoje skaičiau, jog violončelė neturi humoro jausmo ir gali grodama tik kentėti. Niekada nesusimąsčiau, kad violončelę yra ištikęs toks skaudus likimas.O dar toje pačioje knygoje sužinojau, jog pats didžiausias linksmuolis muzikos instrumentų pasaulyje yra saksofonas. Ar tai tiesa? Vedėja Fausta Savickaitė.
Dvi istorijos apie pokyčius ir apie tai, kad niekada nevėlu.Kęstučiui Vaštakui sulaukus 45-erių jo vaikystės aistra jį nuvedė ten, kur jis pats nesitikėjo. Rimantė Balsienė dabar mėgaujasi darbu, kurį pradėjo 40-ies.Rimantę ir Kęstą vienija drąsa ir siekis daryti tai, ką nori. Autorė Vita Ličytė.
Šią savaitę vasariškuose „Šortų dialoguose“ Robertas Petrauskas. Ką jie su Timūru veikė „Lobių dirbtuvėse“? Kodėl Robertą metė iš mokyklos, ko gali išmokyti knygų rašymas, ir kas būna, kai nusikeiki eteryje? Žiūrim! „Lobių dirbtuvės“ padeda integruotis proto negalią turinčius žmones. Kviečiame savanoriauti šioje organizacijoje. Daugiau informacijos www.lobiudirbtuves.lt ir el. paštu lobiudirbtuves@gmail.com.
Niekada nemiegančiame, jaunatviškame ir atvirame Tel Avive jau prasidėjo iki šiol didžiausias šiuolaikinės Lietuvos kultūros pristatymas, truksiantis iki gegužės pabaigos. Kultūra spaudos puslapiuose. Lietuvos dailininkų sąjungos galerijoje „Arka“, veikia jaunosios kartos tapytojo Andriaus Makarevičiaus paroda „Stoties rajono pasakojimai arba Mandelos efektas“. Kokią fotografijos istoriją pasakoja fotomenininko Kazio Daugėlos (1912-1999) palikimas? Koncertai. Parodos. Spektakliai. Ved. Laima Ragėnienė.
„Maxima“ generalinė direktorė Kristina Meidė.
Kompozitorius Algirdas Klova. „Esu įvairiapusiškas: jei norisi kurti džiazo projektą, kuriu tokį, jei chorinę kompoziciją ar vaikams, rašau jiems. Niekada nevaržau savęs“, – sako kompozitorius.Pokalbis su kompozitoriumi Algirdu Klova. Laisvė, kuri leidžia svajojant apie kaimą kurti įvairaus žanro kompozicijas, pratęsti buvimą gamtoje.Ved. Ieva Buinevičiūtė.
Kompozitorius Algirdas Klova. „Esu įvairiapusiškas: jei norisi kurti džiazo projektą, kuriu tokį, jei chorinę kompoziciją ar vaikams, rašau jiems. Niekada nevaržau savęs“, – sako kompozitorius.Pokalbis su kompozitoriumi Algirdu Klova. Laisvė, kuri leidžia svajojant apie kaimą kurti įvairaus žanro kompozicijas, pratęsti buvimą gamtoje.Ved. Ieva Buinevičiūtė.
Robertas Šaltis, draudimo brokerių įmonės „Balto Link“ generalinis direktorius. Be jau tradiciniu tapusiu laidos vedėjo klausimo svečiui, kas jūs toks, S. Jovaišas paprašo laidos dalyvio papasakoti savo sekmės istoriją. „Dažnai sau užduodavau klausimą, kodėl man sekasi, kodėl daug kas pavyksta. Ir suvokiau, kad nemažai yra atėję iš šaknų, iš vaikystės. Tėvai augino, skatino kažkuo domėtis. Tas žingeidumas – kraujyje įaugęs. Mano tėtis buvo labai darbštus. Niekada nebijojau ir juodžiausio darbo. Gimiau tarybiniais laikais, nebuvo lengva. Reikėdavo prisidurti. Uogaudavau, grybaudavau, o tai jau buvo uždarbis. Savarankiškai turguje prekiauti pradėjau nuo 12 metų. Turguje atsirado ir pirmieji derybų įgūdžiai. Ten gavau ir pirmąsias pokalbio vystymo pamokas“, – prisiminė R. Šaltis. Laidos svečias įsitikinęs, kad tapti sėkmingu verslininku ir vienos stambiausių pabaltyje draudimo brokerių kompanijos vadovu, jam pavyko dėl to, kad pelningumas niekada nebuvo pirminis tikslas. „Aš dažnai pastebiu, kad verslininkai, kurie orientuojasi tik į pelną, dažniausiai arba padaro tik trumpalaikį verslą, arba jis nepavyksta. O nepavyksta dėl to, kad pelnas nėra pagrindinis verslo produktas. Jis yra šalutinis arba pasekmė. Jeigu tu dirbi gerai, pelnas neišvengiamai ateis“, – įsitikinęs laidos svečias. Daugiau laidoje „Boso valanda su S. Jovaišu“ apie didžiausius iššūkius, su kuriais verslininkui teko susidurti, apie vertybes versle ir ar kompanija privalo jas turėti bei jomis gyventi. Ir kodėl R. Šaltis draudimą lygina su automobilio stabdžiais.
Projektas – ekspedicija į Mažąją Lietuvą. „Niekada nebūčiau pagalvojęs, kad tam tikros Lietuvos vietovės dar saugo vokiečių paveldą ir kultūrą. Tiek bažnyčių ir tiek senų žmonių, kurie turi daug ką papasakoti, pasiguosti ar pasidžiaugti. Aplinka neįtikėtinai įdomi, niekada nemačiau užlieto horizonto ir niekada neįsivaizdavau, kaip turėtų atrodyti kryžiuočių žemė“, – sako vienas ekspedicijos dalyvis Paulius Sadauskas, Donatas Baltrušaitis pratęsia: „ Tiek daug nuostabių evangelikų liuteronų bažnyčių ir žmonių, kurie visi yra vienas už kitą įdomesni“, Ieva Sadauskaitė reziumuoja: „Prieš važiuojant į šitą kelionę nelabai supratau, kuo Klaipėdos kraštas turėtų būti man svarbus, apskritai, kas ta Mažoji Lietuva? Paliko įspūdį“. Laidoje dalyvauja ekspedicijos dalyviai Donatas Baltrušaitis, Ieva Sadauskaitė ir kelionės vadovas Vytautas Toleikis, turintis sentimentų savo gimtinei. Jis, jausdamas skolą šiam kraštui, nori jį įamžinti užrašydamas krašto žmonių, kunigų prisiminimus, dalyvauti kuriant muziejų, kuriam eksponatų, sekančių sudėtingą krašto istoriją tikrai netrūktų.
Projektas – ekspedicija į Mažąją Lietuvą. „Niekada nebūčiau pagalvojęs, kad tam tikros Lietuvos vietovės dar saugo vokiečių paveldą ir kultūrą. Tiek bažnyčių ir tiek senų žmonių, kurie turi daug ką papasakoti, pasiguosti ar pasidžiaugti. Aplinka neįtikėtinai įdomi, niekada nemačiau užlieto horizonto ir niekada neįsivaizdavau, kaip turėtų atrodyti kryžiuočių žemė“, – sako vienas ekspedicijos dalyvis Paulius Sadauskas, Donatas Baltrušaitis pratęsia: „ Tiek daug nuostabių evangelikų liuteronų bažnyčių ir žmonių, kurie visi yra vienas už kitą įdomesni“, Ieva Sadauskaitė reziumuoja: „Prieš važiuojant į šitą kelionę nelabai supratau, kuo Klaipėdos kraštas turėtų būti man svarbus, apskritai, kas ta Mažoji Lietuva? Paliko įspūdį“. Laidoje dalyvauja ekspedicijos dalyviai Donatas Baltrušaitis, Ieva Sadauskaitė ir kelionės vadovas Vytautas Toleikis, turintis sentimentų savo gimtinei. Jis, jausdamas skolą šiam kraštui, nori jį įamžinti užrašydamas krašto žmonių, kunigų prisiminimus, dalyvauti kuriant muziejų, kuriam eksponatų, sekančių sudėtingą krašto istoriją tikrai netrūktų.
Miegu prastai, padės tik vaistai? „80 procentų tų, kurie blogai miega ir neišsimiega, padeda susitvarkius savo gyvenimo režimą arba laikantis miego higienos, ir tam nereikia tablečių. Tabletė, kuri padėjo kaimynei ar draugei, nebūtinai padės tau. Yra tokių miego sutrikimų, kai jokiu būdu negalima vartoti migdomųjų vaistų”, – sako VU docentė, gydytoja neurologė Rūta Mameniškienė. Svarbiausia sporte: tikslas ir netikėtumas. „Niekada nesustokit fokusuodamiesi ties vienu komponentu. Duokit kūnui truputį šoko reakcijos kasdien. Ne tiek, kad nugriūtumėt ant žemės ir nebežinotumėt, kur randatės. Kalbu apie netikėtumo komponentą. Tada kūnas nežino kam ruoštis ir ima ruoštis viskam. Kai kūnas ruošiasi viskam, jis labai greit stiprėja“, – teigia CrossFit treneris, ultramaratonininkas Paulius Anciukevičius.
Miegu prastai, padės tik vaistai? „80 procentų tų, kurie blogai miega ir neišsimiega, padeda susitvarkius savo gyvenimo režimą arba laikantis miego higienos, ir tam nereikia tablečių. Tabletė, kuri padėjo kaimynei ar draugei, nebūtinai padės tau. Yra tokių miego sutrikimų, kai jokiu būdu negalima vartoti migdomųjų vaistų”, – sako VU docentė, gydytoja neurologė Rūta Mameniškienė. Svarbiausia sporte: tikslas ir netikėtumas. „Niekada nesustokit fokusuodamiesi ties vienu komponentu. Duokit kūnui truputį šoko reakcijos kasdien. Ne tiek, kad nugriūtumėt ant žemės ir nebežinotumėt, kur randatės. Kalbu apie netikėtumo komponentą. Tada kūnas nežino kam ruoštis ir ima ruoštis viskam. Kai kūnas ruošiasi viskam, jis labai greit stiprėja“, – teigia CrossFit treneris, ultramaratonininkas Paulius Anciukevičius.
Pokalbis su knygų redaktore Brone Balčiene.„Niekada neskaičiavau savo suredaguotų knygų, bet kartais pasijuokiu: jeigu sustatytume jas į lentyną, tai ta lentyna nusitęstų gal ne iki Kauno, bet bent iki Elektrėnų“, – sako redaktorė Bronė Balčienė. B. Balčienė penkiolika metų dirbo „Vagos“ Verstinės literatūros redakcijoje, nuo 1994-ųjų iki šiol redaguoja leidyklos „Alma littera“ leidžiamas knygas. Ji išvertė per keturiasdešimt knygų iš latvių, rusų, anglų kalbų, daugiausia vaikų literatūros. Tarp jų ir J. R. R. Tolkieno „Hobitą“.Redaktoriaus darbą vadina tarnyste: „Tarnauji knygai, literatūrai, ir kas svarbiausia, mano nuomone, – kalbai. O per tai – autoriui ir vertėjui.“
Pokalbis su knygų redaktore Brone Balčiene.„Niekada neskaičiavau savo suredaguotų knygų, bet kartais pasijuokiu: jeigu sustatytume jas į lentyną, tai ta lentyna nusitęstų gal ne iki Kauno, bet bent iki Elektrėnų“, – sako redaktorė Bronė Balčienė. B. Balčienė penkiolika metų dirbo „Vagos“ Verstinės literatūros redakcijoje, nuo 1994-ųjų iki šiol redaguoja leidyklos „Alma littera“ leidžiamas knygas. Ji išvertė per keturiasdešimt knygų iš latvių, rusų, anglų kalbų, daugiausia vaikų literatūros. Tarp jų ir J. R. R. Tolkieno „Hobitą“.Redaktoriaus darbą vadina tarnyste: „Tarnauji knygai, literatūrai, ir kas svarbiausia, mano nuomone, – kalbai. O per tai – autoriui ir vertėjui.“
Pokalbis su knygų redaktore Brone Balčiene.„Niekada neskaičiavau savo suredaguotų knygų, bet kartais pasijuokiu: jeigu sustatytume jas į lentyną, tai ta lentyna nusitęstų gal ne iki Kauno, bet bent iki Elektrėnų“, – sako redaktorė Bronė Balčienė. B. Balčienė penkiolika metų dirbo „Vagos“ Verstinės literatūros redakcijoje, nuo 1994-ųjų iki šiol redaguoja leidyklos „Alma littera“ leidžiamas knygas. Ji išvertė per keturiasdešimt knygų iš latvių, rusų, anglų kalbų, daugiausia vaikų literatūros. Tarp jų ir J. R. R. Tolkieno „Hobitą“.Redaktoriaus darbą vadina tarnyste: „Tarnauji knygai, literatūrai, ir kas svarbiausia, mano nuomone, – kalbai. O per tai – autoriui ir vertėjui.“
Pokalbis su knygų redaktore Brone Balčiene.„Niekada neskaičiavau savo suredaguotų knygų, bet kartais pasijuokiu: jeigu sustatytume jas į lentyną, tai ta lentyna nusitęstų gal ne iki Kauno, bet bent iki Elektrėnų“, – sako redaktorė Bronė Balčienė. B. Balčienė penkiolika metų dirbo „Vagos“ Verstinės literatūros redakcijoje, nuo 1994-ųjų iki šiol redaguoja leidyklos „Alma littera“ leidžiamas knygas. Ji išvertė per keturiasdešimt knygų iš latvių, rusų, anglų kalbų, daugiausia vaikų literatūros. Tarp jų ir J. R. R. Tolkieno „Hobitą“.Redaktoriaus darbą vadina tarnyste: „Tarnauji knygai, literatūrai, ir kas svarbiausia, mano nuomone, – kalbai. O per tai – autoriui ir vertėjui.“
Gelgaudiškio dvaras yra Šakių rajone, Gelgaudiškyje, ant Nemuno kranto. Tai stambus ir vienas originaliausių Lietuvos dvarų ansamblių. Jį sudaro rūmai, ūkiniai pastatai ir angliško stiliaus parkas, apipintas įvairiausiomis legendomis. Bevaikštant parko takais nutinka patys netikėčiausi dalykai.Gelgaudiškio dvaro parke ketureilė sidabrinių klevų alėja kerta į Nemuną nukreiptus rūmus iš pietų pusės. Parke gausu ir kitų retų medžių, tai – europinis maumedis, raudonasis ąžuolas, paprastasis bukas, juodoji pušis, Veimutinė pušis, Krymo liepa, rausvažiedis kaštonas ir kt. Parke yra aikštelė, iš kurios į aštuonias pasaulio kryptis taisyklingai išsidėsčiusios proskynos. Ši vieta vadinama ŽVAIGŽDE. Legenda pasakoja, kad dvarininkai per medžiokles čia pietaudavo. Taip pat galima rasti Velnio kalną, aukščiausią Sūduvos eglės kelmą, pasigrožėti Nemuno lankomis ir Panemunės pilimi kitapus Nemuno.Gelgaudiškio dvaro parkas kupinas paslapčių ir atrakcijų. Niekada nežinai ką sutiksi. Jei girdi rago garsą – lauk susitikimo su medžiotojais.Gelgaudiškio dvaro parko takais vedžioja ir pasakoja Gelgaudiškio kultūros centro direktorius Edgaras Pilipaitis, po dvaro rūmus – Diana Šležienė.
Gelgaudiškio dvaras yra Šakių rajone, Gelgaudiškyje, ant Nemuno kranto. Tai stambus ir vienas originaliausių Lietuvos dvarų ansamblių. Jį sudaro rūmai, ūkiniai pastatai ir angliško stiliaus parkas, apipintas įvairiausiomis legendomis. Bevaikštant parko takais nutinka patys netikėčiausi dalykai.Gelgaudiškio dvaro parke ketureilė sidabrinių klevų alėja kerta į Nemuną nukreiptus rūmus iš pietų pusės. Parke gausu ir kitų retų medžių, tai – europinis maumedis, raudonasis ąžuolas, paprastasis bukas, juodoji pušis, Veimutinė pušis, Krymo liepa, rausvažiedis kaštonas ir kt. Parke yra aikštelė, iš kurios į aštuonias pasaulio kryptis taisyklingai išsidėsčiusios proskynos. Ši vieta vadinama ŽVAIGŽDE. Legenda pasakoja, kad dvarininkai per medžiokles čia pietaudavo. Taip pat galima rasti Velnio kalną, aukščiausią Sūduvos eglės kelmą, pasigrožėti Nemuno lankomis ir Panemunės pilimi kitapus Nemuno.Gelgaudiškio dvaro parkas kupinas paslapčių ir atrakcijų. Niekada nežinai ką sutiksi. Jei girdi rago garsą – lauk susitikimo su medžiotojais.Gelgaudiškio dvaro parko takais vedžioja ir pasakoja Gelgaudiškio kultūros centro direktorius Edgaras Pilipaitis, po dvaro rūmus – Diana Šležienė.
„Gamta – visų namai“:Niekada nenurimstančio Žuvinto naujienos.Naujas konkursas.Kas žydi,žaliuoja,kas.
„Gamta – visų namai“:Niekada nenurimstančio Žuvinto naujienos.Naujas konkursas.Kas žydi,žaliuoja,kas.
„Pašnekesiai apie tave ir kitus“: gyvenimo būdas – skolininkas. „Niekada niekam neskolinsiu pinigų“, – nusprendžiate, kai jau ne pirmą kartą nusiviliate savo įsipareigojimų nesilaikančiu skolininku. Tačiau ir vėl Jūsų kelyje pasitaiko žmonių, kurie netikėtai įvelia į skolos žaidimus ir pažadina Jumyse dviprasmiškus jausmus: pyktį ir gėdą, didingumą ir menkumą. Tie žmonės – tikri manipuliacijų meistrai. Gyvena skolon naudodamiesi mūsų žmogiškosiomis silpnybėmis. Jie mano, jog gyvenimas jiems nuolat ką nors skolingas. O malonumą patiria tik tuomet, kai pavyksta ką nors apmulkinti ar gauti dykai tai, už ką kiti brangiai moka. Veltui siekia daiktų, jausmų, santykių, įspūdžių.Kaip atpažinti „amžinąjį skolininką”? Kaip nepakliūti į jo spąstus? Kas slypi po tokiu elgesiu?
„Pašnekesiai apie tave ir kitus“: gyvenimo būdas – skolininkas. „Niekada niekam neskolinsiu pinigų“, – nusprendžiate, kai jau ne pirmą kartą nusiviliate savo įsipareigojimų nesilaikančiu skolininku. Tačiau ir vėl Jūsų kelyje pasitaiko žmonių, kurie netikėtai įvelia į skolos žaidimus ir pažadina Jumyse dviprasmiškus jausmus: pyktį ir gėdą, didingumą ir menkumą. Tie žmonės – tikri manipuliacijų meistrai. Gyvena skolon naudodamiesi mūsų žmogiškosiomis silpnybėmis. Jie mano, jog gyvenimas jiems nuolat ką nors skolingas. O malonumą patiria tik tuomet, kai pavyksta ką nors apmulkinti ar gauti dykai tai, už ką kiti brangiai moka. Veltui siekia daiktų, jausmų, santykių, įspūdžių.Kaip atpažinti „amžinąjį skolininką”? Kaip nepakliūti į jo spąstus? Kas slypi po tokiu elgesiu?