Podcasts about tuomet

Gamtosaugininkai kaltina grūdų augintojus per didele aplinkos tarša. BAF ekspertas Justas Gulbinas teigia, kad grūdininkystė daro neigiamą poveikį aplinkai: teršia paviršinius vandenis ir Baltijos jūrą, mažina paukščių populiaciją. Tačiau žemdirbių atstovas, LGA asociacijos pirmininkas, Mažeikių rajono ūkininkas Audrius Vanagas įsitikinęs, kad daugiausia įtakos turi besikeičiantis klimatas, o žemdirbiai naudoja vis modernesnes, draugiškas aplinkai priemones grūdams auginti.Kaimo bendruomenei tarnauja elektrinis autobusiukas. Jurbarko rajono Vadžgiriškių bendruomenė, VVG „Nemunas“ parašę Sumanaus kaimo projektą, pernai įsigijo elektrinį autobusiuką. Nauja mašina bendruomenės narių poreikiams jau nuvažiavo per 12 000 kilometrų. Dažniausia ją vairuoja kultūros namų meno vadovė Lina Lukošienė ir kultūros renginių organizatorė, bibliotekininkė Erika Žievienė.Žinomas visame pasaulyje olandiškas tulpes geriausia pamatyti pavasarį, kai jos žydi. Tuomet veikia ir didžiausias pasaulyje 32 ha gėlių parkas Keukenhofe, kurį per sezoną aplanko 1,4 mln žmonių. LRT radijo bendradarbė Nyderlanduose Elona Puščiūtė pasakoja apie šių metų parodos ypatumus ir kodėl verta aplankyti gėlių paradą, kuris rengiamas tarp miestelių 42 km kelyje.Ved. Arvydas Urba

2023 m. birželio 6-ąją rusams susprogdinus jų kontroliuojamą Kachovkos užtvanką Ukrainoje, kilęs potvynis Dniepro žemupyje sukėlė didžiulę humanitarinę ir ekologinę katastrofą. Šimtai tūkstančių žmonių liko be geriamo vandens. Potvynio vandenys ne tik pražudė šimtus žmonių, bet ir daugybę gyvūnų bei augalų.Tuomet ekspertai prognozavo katastrofiškas pasekmes jau ir taip karo nualintai gamtai pietiniuose Ukrainos regionuose. Pasak jų, buvusio Kachovkos rezervuaro dugnas priminė negyvą „Marso kanjoną“. Buvo baiminamasi ir dėl to, ar pavyks užtikrinti Rusijos okupuotos Zaporižios atominės elektrinės aušinimą.Bet jau po pusmečio ukrainiečių mokslininkai pastebėjo, kad potvynio bangai nuslūgus, gamta atsigauna. Ukrainos aplinkos ir gamtos išteklių ministerijos duomenimis, buvusio rezervuaro vietoje dabar plyti 150 tūkst. hektarų jaunuolynas – penkiskart didesnis už visos Maltos teritoriją. Į senąją vagą sugrįžusioje Dniepro upėje vėl plaukioja aštuonis dešimtmečius čia neregėti eršketai.Dėl tebesitęsiančio karo, botanikai katastrofos paveiktas vietas daugiausia tyrinėja su palydovų pagalba. Pasak jų, viena vertus, bioįvairovė sugrįžta, bet kartu trūksta duomenų apie tai, kiek ir kokių pavojingų teršalų sukauptų rezervuaro dugne pasklido aplinkoje.Autorė Vaida Pilibaitytė

Bendrovės „Via Lietuva“ vadovas Marius Švaikauskas atleistas iš pareigų. Portalo LRT.lt šaltinių teigimu, toks valstybės kelių bendrovės valdybos sprendimas priimtas dėl politinio pasitikėjimo stokos. „Via Lietuva“ pernai sulaukė daug kritikos, kai aukštųjų technologijų bendrovės „Teltonika“ įkūrėjas Arvydas Paukštys lapkritį pareiškė, kad dėl biurokratizmo stringa bendrovės vystomo parko Vilniuje plėtra. Tuomet teigta, kad „Via Lietuva“ neleido tiesti elektros linijų kelio apsaugos zonoje. Pats Švaikauskas sako jo atleidimo su šia istorija nesiejantis.Ukrainai sustabdžius dujų tiekimą per savo teritoriją, Slovakija rado kitą būdą – gauna dujas per Turkiją.„Sodra“ patenkino Lietuvos žmogaus teisių centro vadovės Jūratės Juškaitės prašymą jai suteikti tėvystės atostogas, kad ji galėtų rūpintis jos ir Lygių galimybių kontrolierės Birutės Sabatauskaitės dukra. Kiek tai svarbus precedentas?Receptinių vaistų be recepto siūloma įsigyti ne tik turguje ar skelbimuose, bet ir iš pažiūros – legaliose, internetinėmis vaistinėmis pasivadinusiose interneto svetainėse.JAV prezidentas Donaldas Trumpas įvedė sankcijas Tarptautiniam baudžiamajam teismui. Kokios gali būti tokio sprendimo pasekmės?Socialiniuose tinkluose kilo pasipiktinimas, kad kai kurie šeimos gydytojai tam tikrų pacientų namuose nelanko, nors pagal nustatytą tvarką tai daryti privalo.Pranešama apie pastarosiomis dienomis išaugusį atmosferos slėgį, kai kuriems žmonėms tai gali lemti sveikatos sutrikimus.Ved. Agnė Skamarakaitė

Tuomet vienas iš Dvylikos, vardu Judas Iskarijotas, nuėjo pas aukštuosius kunigus ir tarė: „Ką man duosite, jeigu jį išduosiu jums?“ Tie pasiūlė trisdešimt sidabrinių Mt 26, 14-15

Jėzus meiliai pažvelgė į jį ir pasakė: „Vieno dalyko tau trūksta: eik parduok visa, ką turi, išdalyk vargšams, tai turėsi lobį danguje. Tuomet ateik ir sek paskui mane[i1].“ Mk 10, 21

Magistralinių šilumos tinklų hidrauliniai bandymai vyks nuo birželio 3 d. iki birželio 7 d. Tuomet karštas vanduo nebus tiekiamas visame mieste.

Buvusiose nušalintojo prezidento Rolando Pakso rėmėjo, Rusijos piliečio Jurijaus Borisovo valdose aptiktos ventiliacijos angos, galimai vedančios į slaptą požeminę šaudyklą. Tačiau statybos inspektoriams jos nepavyko pamatyti. Sklypą valdančiai bendrovei nurodyta statinį atkasti per kelias savaites.Praėjo keturios savaitės nuo paskutiniojo politinių partijų ir socialinių partnerių susitikimo dėl gynybos finansavimo. Tuomet buvo pranešta, kad Finansų ministerija netrukus pateiks savo siūlymus, iš ko finansuoti gynybą. Tačiau praėjo keturios savaitės, o pasiūlymų dar nėra. Savo ruožtu verslininkai ragina gynybai skirti ne tris, o keturis procentus bendrojo vidaus produkto.Vyriausybė nesutinka, kad žmonės galėtų bet kada atsiimti pensijų fonduose sukauptus pinigus. Tai leisti siūlė Seimo narė Ligita Girskienė. Tiesa, Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad pasitraukti iš pensijų fondų turi būti leista dėl svarbių priežasčių.Generalinė prokurorė Nida Grunskienė nurodė pradėti ikiteisminį tyrimą, ar perkant itin didelį COVID-19 vakcinų kiekį ir vėliau dalį jų utilizuojant, nebuvo padaryta nusikalstama veika.Ved. Liepa Želnienė

Pernai pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaravimas tarp ūkininkų kėlė sumaištį: taisyklės vėlavo, buvo daug naujovių, mažai paisyta žemdirbių interesų. Šiemet taisyklės jau parengtos, nors iki deklaravimo dar dvi savaitės. ŽŪM viceministras Egidijus Giedraitis teigia, kad šiemet naujovės, tai – palegvinimai.LŪS atstovas Gedas Špakauskas pritaria, kad pasiruošta geriau, bet pasigenda aiškios, nuosekliai aprašytos deklaravimo tvarkos.Tauragės raj. Trepų kaimo gyventojas Jonas Jankauskas nuo vaikystės užsiima įvairiais amatais. Profesinėje mokykloje mokėsi tapybos ir meninio dažymo, pats išmoko drožybos, baldų gamybos, akmens apdirbimo. Dabar liaudies meno puoselėtojas unikaliais darbais puošia Skaudvilės kraštą.Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos ekologas Vaidas Greičius – bitininkas, ūkininkas, turintis 30 ha dirbamos žemės. Didžiausią plotą užima pievos, bet augina ir javų. Ekologo nuomone būtina derinti ūkinę ir aplinkosauginę veiklą, o svarbiausia mylėti žemę. Tuomet ir pyktis su aplinka nereikės.Ved. Arvydas Urba

Tuomet ji išėjusi paklausė savo motiną: „Ko prašyti?“ O ši tarė: „Jono Krikštytojo galvos! Mk 6, 24

Išeikite iš jų ir atsiskirkite, ­ sako Viešpats, ­ir nelieskite netyrų daiktų. Tuomet aš jus priimsiu. 2 Kor 6, 17

Pirmieji eksperimentai su muzika, pirmosios grupės – 15-os. Tuomet – studijos Jungtinėje Karalystėje, aktyvus veikimas sunkaus eksperimentinio roko pogrindyje, projekto „Terra Fin“, kurio kompozicijos, beje, sukosi ir LRT OPUS eteryje, vystymas. Galiausiai – grįžimas į Lietuvą ir tvirtas grįžtelėjimas solinės kūrybos, į kurią suteka ir instrumentinės, ir elektroninės muzikos įtakos, link.LRT OPUS studijoje – pažintis su prodiuseriu, kūrinių autoriumi ir atlikėju Jonu Lapinu bei nauju jo singlu „Learn to Blink“.Kalbino Kristupas Naraškevičius.

Jei įmanoma įžodinti jausmų painiavą, kuri ateina kartu su žinia, jog laukiesi dvynių - šis pokalbis būtent tai ir padaro! Užplūdusios emocijos neretai tokios stiprios ir kartais visai ne tos, kurių tikėjomes. Tuomet lengva peršokti į savęs teisimą: kodėl aš taip jaučiuosi? Gal su manim kažkas negerai? Kai džiaugsmas maišosi su nerimu, kai juokas ne visada yra laimės išraiška. Kodėl manęs per mažai? Šie ir kiti laukimo išgyvenimai pokalbyje su Evelina Vasiljeva, psichologe, geštalto psichoterapeute, dvynių mama. Pokalbis buvo įrašytas kaip seminaro tėvams, laukiantiems dvynukų, dalis: „Besilaukiantiems dvynukų. Ką svarbiausia žinoti? (0-6 mėn.)” Jei norite daugiau žinių, reikalingų atkeliavus mažyliams, prisijunkite prie specialistų moderuojamos tėvystės prenumeratos MYLU Tėvai, kur rasite nuolat pildomą seminarų ir pokalbių biblioteką, palaikančią bendruomenę, renginius ir specialistų atsakymus 24/7!

Lenkijos vyriausybė, reaguodama į prezidento A. Dudos sprendimą vetuoti dalį kitų metų biudžeto, pranešė likviduojanti šalies visuomeninę žiniasklaidą. Tikimasi, kad tai padės išspręsti vadovybės klausimą, o pačių kanalų darbo iš esmės nepaveiks. Vis dėlto manoma, kad šie veiksmai gali dar labiau paaštrinti priešpriešą tarp vyriausybės ir prezidento.Maisto bankas sako iš kai kurių prekybos tinklų nebesulaukiantis paskutinės dienos galiojimo produktų. Problema kilo prekybininkams nusprendus juos pardavinėti iki galiojimo pabaigos. Paramos organizacija svarsto, kad tokie sprendimai didina maisto švaistymą, kadangi produktai dažnai yra neparduodamii ir išmetami. Tuo metu dalis prekybininkų teigia, kad paskutinėmis dienomis nukainojami besibaigiančio galiojimo produktai yra išperkami.Šventinis laikotarpis – dovanų metas. Tiesa, prekybininkai pastebi, kad prieš Kalėdas pirktos neapgalvotos dovanos grįžta pas pardavėjus. Vieniems gautas daiktas nepatinka, kitam netinka dydis ar spalva, treti gavo kelias tokias pačias dovanas. Ar jūs esate patenkinti gautomis dovanomis, ar yra tekę grąžinti dovaną?Ekonomistams skelbiant apie bendrą kainų lygio normalizavimąsi, kainų palyginimo portalo analitikai sako, kad per ilgesnį laiką - trejus metus - viskas kaip pabrango trečdaliu, taip ir liko. Todėl dažnas ir sako jokio pigimo nejaučiantis.Darbuotojų stygius regionuose verčia darbdavius imtis naujų paieškos būdų. Įmonės specialistų ieško nebe konkrečiame mieste, o visoje Lietuvoje. Tuomet vyksta derybos - darbuotojui pritraukti siūloma persikelti į kitą miestą, apmokant apgyvendinimo išlaidas ir siūlant tokį pat atlyginimą kaip didmiesčiuose.Seimo narių delegacija vyksta į Lenkiją aiškintis, kodėl stringa per šią šalį vežama Lietuvos parama Ukrainai.Šiuo metu Kijive dirbantis ir apie karo nusikaltimus duomenis renkantis M. Milta interviu „Svarbiam pokalbiui" sako, kad yra fiksuojama beveik 120 tūkst. Rusijos karo nusikaltimų ir jų nuolat daugėja. Pasak Miltos, organizacija pradeda dirbti su priverstinėmis vaikų deportacijomis. Iki dabar dėl karo nukentėjo iki 1.5 mln. Ukrainos gyventojų.Ved. Rūta Kupetytė

Mažiausiai 1 213 Rusijos piliečių, kurie nesilaikė imigracijos įstatymo nuostatų ir nepateikė prašymų išduoti leidimus gyventi, bus iškeldinti iš Latvijos.Serbijos sostinę Belgradą krečia protestai - žmonės reiškia nepasitenkinimą galimu rinkimų rezultatų klastojimu. Opozicija užginčijo gruodžio viduryje vykusių parlamento ir vietos valdžios rinkimų rezultatus. Prezidento Aleksandaro Vučičiaus partija pasiskelbė iškovojusi tvirtą pergalę.Susirūpinimą dėl rinkimų proceso Serbijoje reiškia ir tarptautiniai stebėtojai.Maisto bankas sako iš kai kurių prekybos tinklų nebesulaukiantis paskutinės dienos galiojimo produktų. Problema kilo prekybininkams nusprendus juos pardavinėti iki galiojimo pabaigos. Paramos organizacija svarsto, kad tokie sprendimai didina maisto švaistymą, kadangi produktai dažnai yra neparduodamii ir išmetamii. Tuo metu dalis prekybininkų teigia, kad paskutinėmis dienomis nukAinojami besibaiigiančio galiojimo produktai yra išperkamii.Algio Kalėdos premija apdovanota Lietuvos istorijos instituto vyresnioji darbuotoja daktarė Reda Griškaitė. Šis apdovanojimas jai skirtas už originalų Adomo Mickevičiaus poezijos knygos parengimą, taip pat už akademinius ir kultūrinius tiltus tarp Lietuvos ir Lenkijos.Darbuotojų stygius regionuose verčia darbdavius imtis naujų paieškos būdų. Įmonės specialistų ieško nebe konkrečiame mieste, o visoje Lietuvoje. Tuomet vyksta derybos - darbuotojui pritraukti siūloma persikelti į kitą miestą, apmokant apgyvendinimo išlaidas ir siūlant tokį pat atlyginimą kaip didmiesčiuose.Ved. Paulius Šironas

Šį mėnesį minima Teismų diena. Teisės istoriją analizavusi socialinių mokslų daktarė Dovilė Sagatienė sako, kad pirmieji teisėjai atsirado dar karaliaus Mindaugo laikais. Tuomet teismai buvo išvažiuojamieji, o teisėjai dirbo neatlygintinai. Koks teisingumo poreikis visuomenėje?Seimas leido gyventojams švenčių dienomis nekelti valstybės vėliavos prie namų, kuriuose nuolat negyvenama. Ar Jūs keliate vėliavą per valstybines šventes?Tarptautiniam olimpiniam komitetui leidus rusams ir baltarusiams varžytis po neutralia vėliava, lengvosios atletikos federacija griežtai pasisakė, kad neleis varžytis šių šalių sportininkams. Kaip elgsis Lietuvos sportininkai? Ką rodo olimpinių žaidynių istorija?Kaip susikuri gyvenimą miškų ir pelkių apsuptyje? Atsakys Plungės rajone gyvenanti Granickų šeima.Ved. Urtė Korsakovaitė

Ramunė Šapailaitė Norvegijoje įsimylėjo šiaurės pašvaistes. Ji sako, kad geriausias vakaro praleidimas - atsidarius langą stebėti šalies dangų.Anksčiau laidoje kalbėjome apie svarstymus Vilniaus oro uostui suteikti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio vardą. Tuomet gavome Jūsų pasiūlymų jį pavadinti kokios nors istorijoje pasižymėjusios moters vardu. Ar daugiau institucijų, gatvių ar kitų objektų turėtų būti pavadinta garsių moterų vardais?Laidoje - LRT ieško sprendimų diskusija. Apie senjorų vienišumo problemą. Kaip įtraukti senjorus ir paskatinti socalizuotis?Ved. Urtė Korsakovaitė

Ką veikė Jėzus iš Nazareto iki tol, kol nepradėjo Evangelijose aprašomos viešos veiklos? Kuo jis užsiėmė nuo paauglystės iki maždaug 30-ojo gimtadienio?Biblija konkretaus atsakymo neduoda, tačiau kitų mokymų atstovai turi savo versiją: Jėzus iškeliavo į Indiją, kur sužinojo apie reinkarnaciją, nušvitimą ir kitus panašius dalykus. Tuomet jis, kaip dvasinis guru, grįžo į Palestiną skelbti budistinio mokymo, o kai pats pasiekė nušvitimą, tapo Kristumi. Bažnyčia esą apie tai žinojo, bet nuslėpė „tikrąją tiesą“ nuo eilinių žmonių.Toks požiūris vieniems gali atrodyti juokingas, tačiau kiti – net ir dalis katalikų – tuo rimtai tiki. O kaip buvo iš tiesų? Ko verta versija apie guru Jėzų?Pašnekovas – VDU katalikų teologijos fakulteto dėstytojas dr. Gabrielius E. Klimenka, neseniai apgynęs daktaro disertaciją „Kristologinių tiesų iškraipymai indiškojo Jėzaus mite Katalikų Bažnyčios mokymo požiūriu“.Ved. Simonas Bendžius

Vieni svarbiausių dalykų – nuo pat pradžių glaudžiai dirbti su vietos gyventojais, verslu, politikais išsiaiškinant kokie jų poreikiai, ko jiems iš tikrųjų reikia, FM99 pasakoja Tanja Faganel, projekto įgyvendinto septyniose valstybėse ir devyniuose miestuose atstovė iš Slovėnijos. Tuomet – skirtingiems suinteresuotiems asmenims papasakoti, kas gali būti padaryta – pritaikyti komunikaciją politikams, gyventojams, kūrybininkams, kad visi suprastų, kad kalbame apie tas pačias problemas.

Per pustrečio šimto leidinių redagavusi Palmira Mikėnaitė savo pranešimą literatūros forume „Šiaurės vasara“ prieš daugiau kaip dešimtmetį pavadino „Trečia akis“. Tuomet ji pasakojo apie knygų redaktorės patirtį ir savo santykį su literatūra.Kas per šį dešimtmetį pasikeitė? Turbūt dar dažniau girdime leidėjų liūdesį, kad gerų redaktorių trūksta, o kūrėjų raštingumas menksta. Kaip visa tai mato kita akis?„Pirmame sakinyje“ – vasariškas pokalbis su Palmira Mikėnaite iš Voversių kaimo, Dusetų seniūnijoje.Antano A. Jonyno nuotr.Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta

Populizmas egzistuojantis nuo Senovės Romos laikų, nepraranda reikšmės ir šiandien. Tuomet dalis politikų, besiremiančių žemesniųjų visuomenės sluoksnių parama, buvo vadinami populiariais, o siekę elito – optimatais. Šių dienų kontekste populizmas neabejotinai įgauna vis naujas formas ilgoje žmonijos istorijos perspektyvoje. Šias formas dažniausiai skatina pasaulio krizės ir visuomenės nusivylimai, o į judėjimus telkiamų asmenų grupės tampa vis įvairesnės. Kokiu tikslu populizmą naudoja šiuolaikiniai politikai? Kodėl šis reiškinys mūsų žodyne yra tarsi keiksmažodis? Kuo Lietuvos populistiniai judėjimai išsiskiria pasauliniame kontekste?Pokalbis su sociologu, mokslų daktaru Karoliu Jonučiu, tyrinėjusiu populizmo veikimą Lietuvos visuomenėje.Ved. Ignas Klėjus

Šių metų pradžioje dviejų savo pašnekovų – rašytojos, iliustratorės, vertėjos Miglės Anušauskaitės ir istoriko, žurnalo „Naujasis Židinys-Aidai“ vyr. redaktoriaus Antano Terlecko – klausėme, kokie jų skaitymo planai.Tuomet nė vienas nežinojome, kokie neramūs ir sunkūs mėnesiai mūsų laukia. Metų pabaigoje vėl pasikvietėme juos pasikalbėti ir paklausinėti, kiek jiems pavyko ar nepavyko išpildyti skaitymo planų, ar apskritai jų laikėsi, kas tuos planus koregavo, jiems kliudė ar juos žlugdė.Ved. Mindaugas Nastaravičius, Tomas Vaiseta

Gintautė Valūnė – papuošalų dizainerė, kūrėja bei prekinio vardo „Gintaute Val Jewelry“ įkūrėja, kurią studijų programa nuvedusi į Vengriją paskatino iškeisti vos tik prasidėjusį teisininkės kelią į juvelyrės reples. Jaunos ir be galo smalsios merginos istorija perlų pasaulyje prasidėjo labai kurioziškai. Bevaikščiodama Budapešto gatvėmis, Gintautė ieškojo erdvės, kurioje galėtų organizuoti įmonės vakarėlį. Pasiekusi vieną butiką, kūrėja susipažino su dizainere, kuri pakvietė prisijungti ir tapti dizaino namų dalimi. Mergina taip ir padarė, o netrukus su pusseserės pagalba sukūrusi logotipą pristatė netikėtai startavusį asmeninį prekinį ženklą, ir, kaip ji pati sako: „Tuomet gniūštė nuo kalno pradėjo riedėti savaime...“ Pašnekovė taip pat atvirauja, jog mes dažnai esame linkę save priskirti tik vienai sričiai, apribojame ir neišnaudojame kitų, mums duotų duotybių. Nors papuošalų dizainerė jau seniai yra palikusi teisininkės kėdę, sako, jog įgytos žinios pasitarnavo verslo kūrimo ir tobulinimo kelyje. Gintautė skatina nebijoti, pasidaryti namų darbus prieš pradedant verslą ir nekurti į stalčių. Šiame pokalbyje Tavęs laukia: Kokios aplinkybės paskatino Gintautę palikti teisininkės kėdę? Kas jauną merginą nuvedė į Budapeštą? Kaip kūrėjos papuošalai atsirado didžiausiuose Vengrijos mados namuose? Kaip Gintautei padėjo verslo konsultacija She Is Glowing Klube su Dovile Urbanaite? Kokiais būdais dizainerei pavyko užauginti savo prekinį vardą? Kokia yra geriausia reklama kūrėjams, kurie ką tik papildė rinką? Kaip pradėti verslą, kuomet neturi jokios patirties? Kodėl kūrėja nusprendė net tris kartus keisti prekinio ženklo vardą? Kokios priežastys paskatino moterį grįžti į Lietuvą? Su kokiais sunkumais susiduria papuošalų kūrėjai? Kas įkvepia Gintautę kurti, kur ji sutinka geriausias kūrybos mūzas? Nori išgirsti daugiau įkvepiančių pokalbių? Prisijunk prie didžiausio verslių moterų Klubo Lietuvoje ir atrask online kursus, seminarus, privačius renginius, palaikančią bendruomenę ir begales kitų galimybių Tavo ir Tavo verslo augimui – www.sheisglowing.lt Nepraleisk tinklalaidės vedėjos Dovilės Urbanaitės patarimų verslo pradžios, vystymo, socialinės medijos ir asmeninio prekinio vardo kūrimo klausimais – www.instagram.com/dovileco She Is Glowing podcast'ą įrašome Workland verslo centre įsikūrusioje Podcast Studijoje. Tai jauki erdvė su puikia akustika ir aukštos kokybės įranga, kuria savo garso ir vaizdo įrašams gali pasinaudoti ir Tu! Daugiau informacijos ieškok www.wrkland.com/lt/sprendimai/podcast-studija

"Tai yra pasaulio žmonių pažinimas ir, galų gale, gilesnis tautos mąstymo pažinimas, supratimas apie pasaulį, nes kiekvienas senas žmogus, jis nugyvenęs gyvenimą. O dainas paprastai išlaiko talentingi žmonės, giliau mąstantys, daugiau suprantantys", - taip etnomuzikologė Varsa Liutkutė-Zakarienė atsiliepia apie patirtį renkant tautosaką.Folkloro ekspedicijos tikslas – užrašyti tautosaką iš senų žmonių lūpų. Folkloro mylėtojai, ansamblių nariai ar profesionalūs muzikologai pasirenka tam tikrą kaimo vietovę ir lanko senus žmones jų pačių namuose, klausia apie jų gyvenimą, prašo padainuoti dainas ar giesmes, išmoktas vaikystėje. Tuomet jas įrašo, vėliau transkribuoja, deda į archyvus bei mokosi dainuoti patys. Šitaip liaudies kūryba nemiršta, o kaip tik atgimsta. Atradę senąsias liaudies dainas naujai jauni žmonės užmezga ryšį su protėviais ir tai jiems tampa kelrodžiu dabartyje.Šios ekspedicijos dalyviai vyko į Punską – lietuviškiausią vietą Lenkijoje, kur puoselėjamos senosios lietuviškos tradicijos.Autorė Teresė Bernatonytė

Inžinierius hidrotechnikas Jonas Jusčius melioracijos įmonėse pradėjo dirbti sovietmečiu. Jis yra nusausinęs ne vieną pelkių plotą, reikalingą žemės ūkiui. 2019 metais jis sutiko pelkių atkūrimu užsiimantį gamtininką Leoną Jarašių. Tuomet paaiškėjo, kad gamtininką ir melioratorių sieja kur kas daugiau negu iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti.Autorė Inga Janiulytė-Temporin

Svajoji sukurti sėkmingą prekės ženklą? Tuomet šis She Is Glowing podcast‘o epizodas yra būtent Tau! Šį kartą mūsų studijoje svečiuojasi Deimantė Stankevičienė – prekės ženklų strategė ir mentorė bei prekinio vardo „TOSOIE“ įkūrėja. Daugiau nei 9 metus Deimantė dirbo Lietuvos namų tekstilės prekės ženkle „DREAMON“, kurį šiandien puikiai atpažįsta daugelis. Su šiuo prekiniu vardu Deimantė dirbo nuo pat pirmųjų jo dienų ir turėjo galimybę stipriai prisidėti prie įspūdingo jo augimo ir plėtros. Susipažinusi su sėkmingo prekės ženklo vystymo užkulisiais ir sukaupusi pakankamai žinių, šiandien Deimantė ne tik plėtoja asmeninį verslą, bet savo patirtimi dalinasi ir su kitų verslų savininkais. Sužinok, kas slypi už stipriausių prekinių vardų Lietuvoje! Šiame pokalbyje Tavęs laukia: Kodėl Deimantė nusprendė palikti samdomą darbą ir pradėti kurti savo prekės ženklą? Kaip gimsta ir išpopuliarėja didieji prekiniai vardai? Kokios buvo didžiausios jos baimės pradedant savo verslą? Kokias dažniausias klaidas Deimantė mato prekinių vardų vystyme? Kokias klaidas jai teko padaryti pačiai? Kokio biudžeto reikia prekės ženklo startui? Kokie yra Deimantės patarimai sėkmingai prekinio vardo pradžiai? Ką svarbu žinoti prekės ženklams, norintiems pasiekti užsienio rinkas? Kodėl svarbu laiku plėsti komandą? Nori išgirsti daugiau įkvepiančių pokalbių? Prisijunk prie didžiausio verslių moterų Klubo Lietuvoje ir atrask online kursus, seminarus, privačius renginius, palaikančią bendruomenę ir begales kitų galimybių Tavo ir Tavo verslo augimui – www.sheisglowing.lt Nepraleisk tinklalaidės vedėjos Dovilės Urbanaitės patarimų verslo pradžios, vystymo, socialinės medijos ir asmeninio prekinio vardo kūrimo klausimais – www.instagram.com/dovileco She Is Glowing podcast'ą įrašome Workland verslo centre įsikūrusioje Podcast Studijoje. Tai jauki erdvė su puikia akustika ir aukštos kokybės įranga, kuria savo garso ir vaizdo įrašams gali pasinaudoti ir Tu! Daugiau informacijos ieškok www.wrkland.com/lt/sprendimai/podcast-studija

Turto bankas skelbia energijos taupymo konkursą „putinOut“. Viliamasi, kad prisukusios šildymą ir taupydamos elektrą valstybės institucijos per metus sutaupys apie pusantro milijono eurų. Tuomet jos galės laimėti simbolinių prizų.Artėjant rugsėjo pirmajai švietimo ir mokslo ministerija džiaugiasi, kad jungtinėse klasėse šiemet nebesimokys penktų - aštuntų klasių moksleiviai. Taip pat tikimasi, kad mokiniai ir jų tėvai iš mokytojų sulauks daugiau grįžtamojo ryšio. Tačiau kol kas ne visos mokyklos žino, kas mokys vaikus. Mokyklose trūksta šešių šimtų pedagogų.Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Rusijos karo Ukrainoje akivaizdoje diplomatija tampa priešakine linija strateginių Lietuvos interesų gynyboje. Kokie šiandieniniai Lietuvos diplomatų darbo iššūkiai sudėtingoje geopolitinėje situacijoje ?Europos Sąjunga ruošiasi pradėti specialią misiją, per kurią treniruos Ukrainos karius.Keturios Europos teisėjų organizacijos aukščiausios instancijos Europos Sąjungos teismui apskundė Europos sąjungos Tarybos sprendimą, kuriuo Lenkija iš Bendrijos atsigavimo po COVID-19 pandemijos fondo gavo 24 milijardus eurų. gal ir keista, bet Lenkijos politikai prarasti pinigus sako visai nebijantys.Artėjant rugsėjo pirmajai švietimo ir mokslo ministerija džiaugiasi, kad jungtinėse klasėse šiemet nebesimokys penktų - aštuntų klasių moksleiviai. Taip pat tikimasi, kad mokiniai ir jų tėvai iš mokytojų sulauks daugiau grįžtamojo ryšio. Tačiau kol kas ne visos mokyklos žino, kas mokys vaikus. Valstybinėse mokyklose trūksta šešių šimtų pedagogų. Neretai jie renkasi darbą privačiose ugdymo įstaigose.Ved. L.Želnienė

Per Žolinę palangiškius ir miesto svečius kviečia renginys už sveiką širdį. Taip tikimasi paskatinti atostogaujančius įsiklausyti savo širdies, padėti širdžiai kuo ilgiau išlikti sveika. Pokalbis su Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos vadovu apie tai, kokių svarbių dalykų būtina paisyti.Nuo šiandien Šiaulių bankas stabdo mokėjimus rubliais. Būtent šis bankas vykdė atsiskaitymus „Lietuvos geležinkeliams“ už Kaliningrado tranzitą. Kokios galėtų būti alternatyvos bankams?Užsienio naujienų redaktorius apžvelgia svarbiausius užsienio įvykius.Internetinė prekyba Lietuvoje pastaruoju metu susiduria su iššūkiais: gyventojai sugrįžta į fizines parduotuves, tad internetinė prekyba smunka, kai kurie verslai bankrutuoja.Pasaulio galingieji atsigręžė į Afrikos žemyną. Aukšto rango politikai rengia vizitus į šio kontinento šalis, žada investicinius projektus ir bendradarbiavimą. Kokia yra Afrikos žemyno geopolitinė reikšmė?Lygiai prieš metus Talibanas užėmė Afganistano sostinę Kabulą. Tuomet per dvi savaites Jungtinių Amerikos Valstijų ir sąjungininkų pajėgos evakavosi iš šalies. Po Talibano valdžios įsigalėjimo daugybė gyventojų badauja, trūksta net būtiniausių produktų. Šalyje stipriai suvaržytos moterų teisės.Miunchene prasideda Europos lengvosios atletikos čempionatas.Svarbiausius akcentus ir lietuvių medalių viltis aptariame su Vokietijoje besilankančiu portalo LRT.LT sporto redaktoriumi Roku Suslavičiumi.

Pernai Trakų gyventojai pasipriešino rajono savivaldybės planams iškirsti apie 500 senamiesčio medžių. ES lėšomis remiamą želdynų tvarkymo projektą parengusi savivaldybė tada atsisakė atlikti papildomą ekspertizę ir tikino, kad viskas daroma teisėtai. Tuomet mūsų atliktas žurnalistinis tyrimas atskleidė, kad projektas buvo pristatytas vos 20-čiai rajono gyventojų ir jam nepritarė paveldosaugininkai.Rudenį Vilniaus apygardos administracinis teismas galiausiai konstatavo, kad leidimas kirsti ir genėti saugotinus medžius buvo išduotas neteisėtai. Trakų rajono savivaldybės administracija sprendimą apskundė ir tęsė projektą. Jie nutraukė sutartį su rangovais ir pasamdė kitą želdynų ekspertą, kuris dalį senamiesčio medžių įvertino iš naujo. Arboristo Renaldo Žilinsko nuomone, tinkamai prižiūrint, dauguma brandžių Trakų centrinės gatvės medžių pavojaus gyventojams nekeltų, tad jis siūlo iškirsti vos kelis.Bet panašu, kad dabar rizikingu laikomas projektas neteks europinio finansavimo ir jo įgyvendinimo perspektyvos neaiškios.Autorė Vaida PilibaitytėProjekto priešistorė:https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000184060/radijo-dokumentika-iskirsim-ir-bukle-pageres-ihttps://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000184744/radijo-dokumentika-iskirsim-ir-bukle-pageres-iihttps://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000187727/spalvos-tyrimas-trakuose-uz-bioivairovei-skirtas-es-lesas-medziu-kirtimas-mieste-ir-trinkeliu-klojimas

Ukrainos karą jau aštuonerius metus fiksuoja fotografas Anatolijus Stepanovas, kuris pastarąjį mėnesį dirbo Carkivo srityje, o dar balandį fotografavo Sjeverodonecke ir Kramatorske. Šio fotografo paroda “Kariai” apie Donecką ginančius Ukrainos karius prieš dvejus metus buvo surengta ir Lietuvoje. Jo nautraukos pasiekia didžiausias agentūras ir redakcijas visame pasaulyje.Savižudybių Lietuvoje nuosekliai mažėja, tačiau rodikliai išlieka prasčiausi Europoje. 2018 metais Lietuvoje buvo užregistruotas didžiausias Europos Sąjungoje mirtingumas dėl savižudybių. Savižudybė išlieka viena iš svarbių mirties priežasčių, ypač tarp vyrų. Specialistai teigia, kad problemos išlieka regionuose, žmonės nelinkę sau padėti, be to labai trūksta pagalbos ir informacijos artimiesiems.Keturi dvylikamečiai kėdainiečiai atsidūrė ligoninėje, kaip įtariama parūkę elektroninę cigaretę. Tame pačiame Kėdainių rajone panašaus atvejo būta ir anksčiau. Tuomet teko gelbėti šešiolikmetės merginos gyvybę, nes parūkius elektroninės cigaretės jai sustojo širdis. Moksleivės gyvybę pavyko išgelbėti mokytojų dėka, tačiau paauglių rūkymas kelia vis daugiau nerimo.Užsitęsusi aukšta infliacija gali apsunkinti dalies gyventojų galimybes grąžinti paskolas ir skolintis. Anot Lietuvos banko valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus, augančios kainos neigiamai veikia tiek žmonių perkamąją galią, tiek įmonių padėtį – vis daugiau jų patiria finansinių sunkumų.Lietuvoje vykstant tarptautinėms pratyboms „Ramšteino palikimas 2022“ aviacijos bazėje Šiauliuose demonstruojama technika ir gynybos sistemos.Ved. Liepa Želnienė

Rėmėjais galite tapti paspaudę šią nuorodą: https://contribee.com/krepsinisnet Rėmėjams skirtoje dalyje – dėmesys Nacionalinei krepšinio asociacijai (NBA): aptarti vykstantys konferencijų finalai. Tuomet pažvelgta į laukiančią naujokų biržą, aptariant įdomiausius europiečius ir „Top 10“ šaukimus. Nagrinėta ir vasaros rinka, išskiriant įdomiausius laisvuosius agentus bei komandas, kurios turės daugiausiai/mažiausiai pinigų „algų kepurėse“ 00:00 – „Žalgirio“ fiasko 12:30 – blogų sprendimų virtinė 16:42 – „Lietkabelio“ sėkmės priežastys 20:15 – pesimistinis žvilgsnis į „Žalgirio“ vasarą 28:07 – žalgiriečių linksmybės 30:37 – „Žalgirio“ bronzinė motyvacija 33:54 – nenuspėjamas finalas 43:40 – Eurolygos finalas

Jauniūnų dujų kompresorių stotyje, Širvintų rajone oficialiai atidarytas prieš kelias dienas pradėjęs veikti Lietuvą ir Lenkiją jungiantis dujotiekis GIPL. Pasak pareigūnų ir specialistų, tai vienas svarbiausių pastarojo meto strateginių projektų, Baltijos šalis sujungiantis su Europos Sąjunga.Ukrainos gynybos štabas praneša, kad Rusijos kariai vėl bando šturmuoti Mariupolyje esančią Azovstal gamyklą.Ką demonstruoja Rusija surengusi raketų „Iskander“ pratybas Kaliningrado srityje?Iš kur kyla nežmoniškas žiaurumas? Psichologė Danutė Gailienė apie rusų kareivių elgesį Ukrainoje.Anot naujausio savivaldybių gyvenimo kokybės indekso (GKI) , pagal bendrą gyvenimo kokybę Vilnius 2013-2020 m. stabiliai užėmė pirmą vietą. Tarp 5-ių geriausiai įvertintų savivaldybių per visą laikotarpį buvo Klaipėdos bei Kauno miestai, tačiau atskirose srityse didžiuosius miestus pralenkė mažesnės savivaldybės, pavyzdžiui, viešoji infrastruktūra geriausiai išvystyta Neringos ir Birštono savivaldybėse. Žemiausias GKI rodiklis 2020 m. buvo nustatytas Kalvarijos savivaldybėje. Tuomet seka Šalčininkų, Lazdijų, Zarasų ir Ignalinos rajonų savivaldybės.Ved. Darius Matas

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Mykolo Drungos parengta kultūros publikacijų užsienio spaudoje apžvalga.Lietuvos nacionalinis dramos teatras kviečia į jaunos režisierės Eglės Švedkauskaitės premjerą pagal estų dramaturgo Martino Alguso pjesę „Sieros magnolijos”.Nuo 2008 – ųjų kasmet tęsiama tradicija languose uždegti žvakutes sausio 13-osios atminimo proga. Kokia ji šiemet?Panevėžio Laisvės aikštėje iškilo ledo skulptūra skirta sausio 13 – ajai. Ją sukūrė du broliai menininkai - Kęstutis ir Vytautas Musteikiai.Sausio 13 – osios įvykius prisimename su Vilniaus dailės akademijos Vilniaus fakulteto Tapybos katedros vedėju ir dėstytoju profesoriumi Arvydu Šalteniu.Kaip šiandieninis jaunimas vertina (ir ar vertina) Sausio 13-osios įvykius?Sausio 13 – oji – netekties, gedulo ar pergalės šventė? Diskutuojame su istorijos mokslų daktaru Norbertu Černiausku ir žurnalistu, laidos „Istorijos perimetrai“ autoriumi Rimu Bružu.Šiomis dienomis pristatoma ansamblio „Lietuva“ inicijuota, Sausio 13-ajai skirta oratorija „13“, kuriai muziką rašė tarptautinio garso latvių kompozitorius Erikas Ešenvaldas.LRT Sausio 13 – osios įvykius kviečia prisminti audio ekskurisjoje „Kalbanti Sausio 13-osios istorija“.Ved. Marius Eidukonis

Milašių šeimos ūkyje pusantro šimto galvijų iš kurių 60 melžiamos karvės. Ūkį kūręs Zenonas akcentuoja sūnaus Laimono ryžtą modernizuoti ūkį ir visų susiklausymą skirstantis darbus. Tuomet lengviau prie karvių eiti ir Kūčių vakarą, ir Naujųjų metų ankstų rytą.Geltonasis tulpmedis, japoniškasis puošmedis, skėtinė magnolija – tik keli retesni medžiai Telšių rajono Degaičių dendrologiniame parke. Visus juos ir dar 200 rūšių medžių sodino, parką kūrė Adolfas Kišonas. Prieš pat naujuosius paminėjęs 95 gimtadienį, jis sodins medelius ir šį pavasarį.Ved. Arvydas Urba

Kas iš tikrųjų yra meilė sau? Kas yra meilė kitam? Kodėl didžiausia pagalba dažniausiai yra tiesiog buvimas šalia. Šiandien pokalbis bus apie tai, kas svarbiausia: rūpestį, atlaidumą, užsispyrimą, viltį, šviesą, ėjimą, augimą, ir džiaugsmą gyventi. Nes šįkart LAIMĖS DIETOS svečio kėdėje sėdi žmogus, visu tuo persigėręs, visu tuo alsuojantis, visa tai duodantis kitiems. Kviečiu klausytis ir išgirsti pokalbį su paramos akcijų vaikams organizatore, fondo NE APIE MANE įkūrėja Ieva Krivickaite.Ved. Rimantė Kulvinskytė

2018 metų balandį Kornelija Anelauskaitė instagrame pradėjo viešai dalintis tuo, kas ją gyvenime itin žavi ir ką atranda – filmais, muzika, spektakliais. Tuomet, sako ji, net minties nebuvo, kad ši graži idėja taip išaugs - iki laidos „Apie ką tylite?“, o paskui - ir iki knygos. Kornelija sako, jog mintis išleisti knygą iš pradžių kėlė šiek tiek baimės. „Bet pagalvojom, ko laukti, kai yra vedanti jėga“, - pridurdama, jog kartais dalykų imtis reikia drąsiau ir ambicingiau.Kalbino Inga Ramoškaitė

Pažintis su kolega: Darius Kuodis apie aktualijų laidų redaktoriaus darbą.Projekto „LRT ieško sprendimų“ žurnalistai šįkart domisi migracijos tema. Kolegės Giedrės Trapikaitės pasakojime – Suomijos pavyzdys. Šalis prieš kelerius metus susidūrė su situacija, iš dalies panašia į tą, kurią dabar išgyvena Lietuva. Tuomet prieglobsčio prašytojų, atvykstančių per Rusiją, srautas sustabdytas priėmus dvišalį susitarimą. Žmonės apgyvendinti nedideliuose priėmimo centruose. Ar Lietuva galėtų sekti Suomijos pavyzdžiu?Nardymo metu blogai pasijutusiam žmogui suteikta pagalba Karinių jūrų pajėgų barokameroje. Kaip veikia šios kameros ir ar dažnai karinės pajėgos teikia pagalbą civiliams?Neseniai Lietuvoje pristatyta istoriko Arūno Bubnio monografija „Holokaustas Lietuvos provincijoje 1941 metais“, kurią ekspertai vadina itin solidžia žydų gyvenimo Lietuvoje studija. Gabija Strumylaitė.„Keturi milijonai“. Auditore Valonijos regionui Belgijoje dirbanti Sandra Uselytė sako, kad Belgijoje jaučiasi jau kaip namie ir apie Lietuvą po daugiau nei 10 gyvenimo metų šioje šalyje nebegalvoja. Ji juokiasi, kad Belgijoje atsidūrė per atsitiktinumą, už kurį atsakingas nepažįstamas pakeleivis autobuse, kai Sandra pirmą kartą vyko studijuoti į Antverpeną pagal „Erasmus“ mainų programą. Belgijoje gyvenančią Sandrą Uselytę kalbino kolegė Briuselyje Justina Ilkevičiūtė.Ved. Giedrė Čiužaitė

Maestro Juozui Domarkui – Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro garbės dirigentui, daugiau nei penkis dešimtmečius vadovavusiam šiam kolektyvui - šiandien sukanka 85 - eri. Dirigentas prieš beveik šešis dešimtmečius pakviestas vadovauti pagrindiniam simfoniniam orkestrui - itin anksti suformavo profesionalią ir raiškią interpretacinę manierą, kas buvo pastebėta iš karto ir vertinama iki dabar. Juozas Domarkas įvertintas daugeliu premijų, tarp jų ir aukščiausiu Lietuvoje - Nacionaline kultūros ir meno premija.Lietuva pasirašė susitarimą su Norvegija dėl vakcinų mainų. Kiek šie mainai prisidės prie šalių gyventojų vakcinavimo spartinimo? Komentuoja Sveikatos apsaugos ministerijos elektroninės sveikatos sistemos ir informacinių išteklių skyriaus vyriausiasis specialistas Lukas Galkus.Prieš tris dešimtmečius, liepos 31-ąją, Medininkų pasienio poste omoninkai nužudė 7 Lietuvos pareigūnus. Tarp jų ir du ARO pareigūnai Algimantas Juozakas ir Mindaugas Balavakas. Apie specialiojo policijos būrio darbą kuriant valstybę pasakoja iki šiol tarnyboje dirbantis pareigūnas. Savo taptybės nenorėjęs atskleisti vyras prisimena ir 91-ųjų rugpjūčio 21-ąją, kai prie seimo buvo rusų kariškių nušautas Artūras Sakalauskas. Tuomet jis sužeidė ir sulaikė vieną iš užpuolikų. Aro pareigūnas prisimena ir Medininkuose nužudytus kolegas. Edvardo Špoko parengtas pasakojimas.Užsienio naujienų apžvalga. Ieva Balsiūnaitė.Lietuva atsidūrė pasaulinio kibernetinio saugumo reitingo dešimtuke. Kaip mūsų šaliai pavyko užimti tokią aukštą vietą ir ką atskleidžia reitingo vertinimas, domėjosi Justė Urbonaitė.Verslo laikas. Studijoje Darius Matas.Strateginių Seimo komitetų ( užsienio reikalų, nacionalinio saugumo ir gynybos) atstovai apie parlamentarų darbus kovojant su nelegalia migracija per Baltarusiją. Laima Andrikienė – Seimo užsienio reikalų komiteto narė, Laurynas Kasčiūnas ir nacionalinio saugumo bei gynybos komiteto narė, socialdemokratų partijos vicepirmininkė Dovilė Šakalienė.Sporto naujienos. Studijoje Marius AndrijauskasSu karantino pabaiga baigėsi nemažos dalies žmonių meilė gyvūnams. Jie grąžina keturkojus prieglaudoms ar šiaip jais atsikrato, o pastarosios jau perpildytos ir nebegali priimti jų globoti. Tą patvirtina didžiausios Lietuvos gyvūnų prieglaudos: „Nuaras“, „Penkta koja“ ir kitos. Gydytoja - veterinarė, gyvūnų globos namų „Nuaras“ direktorė Jurgita Gustaitienė,Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė.Savaitės komentaras. Autorė – apžvalgininkė, LRT tyrimų skyriaus vadovė Indrė Makaraitytė.Ved. Gabija Narušytė

Seniau įsivaizdavau, kad nusipirkusi drabužį iš prekinio ženklo, kurio internetinėje parduotuvėje pilna įvairiausių ekologiškumo sertifikatų ir teiginių apie sodinamus medžius bei taupomą vandenį, visai nekenkiu žemei. Tuomet susidraugavau su Morta, kuri dirba mados industrijoje ir ji nuleido mane ant žemės sakydama, kad neįmanoma pagaminti drabužio taip, nebūtų sužalojama gamta. Sustojau. Tai dabar visai nebepirkti drabužių?! Bet gražiai atrodyti vis tiek norisi....  Tikiu, kad tokį dialogą ir pasimetimą išgyvenu ne viena, todėl apie drabužio atsiradimo kelią, būdus, kaip į drabužius žiūrėti, kaip išsirinkti kokybiškus ir kurie iš jų labiausiai teršia žemę šios savaitės epizode kalbuosi su Morta Rapalyte (@mortarapa), kuri Anglijoje baigė mados dizainą ir mados industrijoje (įskaitant ir Ameriką) dirba jau apie 5 metus.

„Aš taip bijojau būti savim, parodyti, koks iš tiesų esu purvinas ar netikslus, kad viską taisiau. Tuomet niekad nežinai, koks geras iš tikrųjų esi, nes viskas sutaisyta, tobula. Pirmą kartą gyvenime imu sau atleisti – pripažinti, kad klystu, kad senstu ir leidžiu tam būti. Nenoriu būti klaidų maišas, aš jas taisau kiekvieną dieną labai sunkiai dirbdamas, bet tuo pat metu leidžiu sau būti toks, koks esu. Tobulėkim, aukim, senkim, tegu viskas vyksta taip, kaip turi vykti, o ne imituokim tobulumą, nes iš čia kyla įtampa“, – naujame epizode, retrospektyviai žvelgdamas į kintančias karjeros trajektorijas ir vidinius virsmus, svarsto muzikos kūrėjas Tautvydas Gaudėšius-FC Baseball. Šįkart ypač šviesiai, savikritiškai, bet tuo pačiu ir atlaidžiai apie visokią savo gyvenimų realybę, kurią priėmę, pametame dalį spaudžiančio sunkumo ir galbūt norą viską pabaigti. Prisidėk prie podkasto gyvavimo ir gauk epizodus anksčiau nei kiti ––> patreon.com/letipokalbiai Interviu ir montažo autorė – Urtė Karalaitė Epizodo muzika – FC Baseball kūrinys „Perplaukta upė“ Podkasto kūrimą dalinai finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas Podkasto draugai – portalas 15min, Vilniaus universiteto radijo stotis Start FM Pokalbio klausyk Spotify, iTunes, 15min Klausyk, podkastų klausymo programėlėse ir karalaite.com/podkastas

„Laimė turi būt autonomiška, tai, kam nieko daugiau nebereikia, kas yra aukščiausias gėris. Ji pati turi būti sau tikslas, kurio mes siekiame ne dėl kažko kito. Tuomet atkrenta pinigų kalimas kaip laimės forma, nes pinigai nėra tikslas savaime. Tokiu būdu, įvedę įvairius kriterijus, graikai pamato, kad laimė pagal tuos kriterijus privalo būti esminių žmogiškųjų funkcijų, mąstymo ir gėrio, kultyvavimas,“ – naujame epizode Antikos mąstytojų laimės ir moralės sampratą bei tarpusavio ryšius išskleidžia filosofas, Vilniaus universiteto dėstytojas dr. Vilius Bartninkas. Pokalbyje pašnekovas padeda suprasti Antikos mąstytojų nubrėžtas sąsajas tarp išminties ir moralės, kaip vis kintančiuose moralės normų rėmuose, remdamiesi klasikiniu mąstymu, šiandien galime užčiuopti gėrį bei ką bendro Antikoje turėjo geras peilis, geras arklys ir geras žmogus. Prisidėk prie podkasto gyvavimo ir gauk epizodus anksčiau nei kiti ––> Patreon Interviu ir montažo autorė – Urtė Karalaitė Muzika – Filipe Raposo Podkasto kūrimą dalinai finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas bei Benedikto Gylio fondas. Podkasto draugai – portalas 15min.lt, garso reklamos studija „Dropaudio", Vilniaus universiteto radijo stotis „Start FM“ Pokalbio klausyk Spotify, iTunes, 15min Klausyk, podkastų klausymo programėlėse ir www.karalaite.com/podkastas

Ingridos Šimonytės vadovaujamas Ministrų Kabinetas sieks stiprinti gyventojų saugumo jausmą, o santykiuose su Rusija bei Baltarusijos režimu – išlaikyti principingą poziciją.Karantinas pratęsiamas iki metų pabaigos, ribojimai griežtėja.Palangos miesto savivaldybė nelaukdama Vyriausybės nurodymų nusprendė ir pradinių klasių moksleivių ugdymą vykdyti nuotoliniu būdu. Pasak kurorto valdžios atstovų, stebima situacija ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose – jei jose būtų fiksuojami užsikrėtimo koronavirusu atvejai, planuojama uždaryti ir darželius.Ką su paskirtąja premjere Ingrida Šimonyte ir kadenciją baigiančiu ministru pirmininku Sauliumi Skverneliu aptarė eurokomisaras Virginijus Sinkevičius ?Opoziciniai socialdemokratai registravo įstatymo projektą dėl originalios pavardžių rašybos asmens dokumentuose, naudojant ir nelietuviškus lotyniško pagrindo rašmenis.Parlamentarai traukė burtus dėl butų Seimo viešbutyje. Kažkam atiteko vieno, o kažkam ir trijų kambarių butai. Į eilę stojo ir tie, kurie nuo seno gyvena Vilniuje ar šalia jo, turi butus arba namus. Praėjusią kadencijos vienas iš Seimo narių tris savo butus nuomojo rinkos kaina, o pats išimties tvarka gyveno Seimo viešbutyje. Tuomet kolegos Parlamente tokį politiko verslą mokesčių mokėtojų sąskaita gėdijo. Seimas pasikeitė, tradicijos liko.Rumunijos valdantieji proeuropietiški liberalai po parlamento rinkimų tikriausiai išliks valdžioje, nors gerai pasirodė ir opozicijoje esantys socialistai, rodo pirmadienį paskelbti daliniai rezultatai.Ved. Deividas Jursevičius

Organizacija pribrendo augimui. Tuomet reikia pasamdyti daug žmonių. Gal pereiti į kitą rinką. Ir tuomet dalis vadovų, priėję šią ribą, sustoja, nes juos sukausto baimė. Juk reikės perorganizuoti organizaciją. O, jeigu vadovai išsiugdytų įprotį nugalėti, gal įmonės augtų ir verslas klestėtų? Vadovų konsultantas Saulius Jovaišas apie savo asmenines pergales diskutavo su psichologijos mokslų daktaru, geštaltiniu psichoterapeutu ir valdymo konsultantu Viktoru Keturakiu. Ar sveika norėti laimėti? Kaip nesudegti kelyje į sėkmę?

Skaudi tiesa, kad mūsų šalyje nyksta pieno ūkiai. Jų savininkai, praradę viltį dėl žemų supirkimo kainų, parduoda melžiamas karves. Tačiau ne visi taip daro. Širvintų rajone, Žibėnuose ūkininkaujanti Kasia Jankun su vyru Zbignevu pieno ūkį pradėjo kurti Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Tuomet jauna šeima pradėjo nuo kelių melžiamų karvių. Dabar ūkio fermoje net septynios dešimtys piendavių. Neseniai išsipildė didžiausia Kasios Jankun svajonė – turėti šiuolaikišką sūrinę.Ši vasara bitininkų nelepino. Kai kurie bičiuliai medaus išsuko tik savo reikmėms. Pramoniniuose bitynuose situacija geresnė. Vilniaus rajone Anavilyje bitininkaujantys Stanislavas ir Robertas Liachovičiai šios vasaros labai nepeikia. Medaus prisuks beveik tiek pat kiek praėjusiais metais. Pasak Roberto Liachovičiaus, gero medunešio garantas - savalaikis gydymas nuo erkių ir jaunos bičių motinos. Ved. Nijolė Baronienė.

Krepsinis.net podcastas „Iš eilutės“ pasistengs į krepšinį pažvelgti kitu kampu: karščiausios savaitės temos, nestandartiniai pašnekovai bei unikalus turinys, kurį jums pateiks komentatorius ir žurnalistas Tautvydas Kubilius bei „Pralaužk vieną šaltą“ veidas ir balsas Airidas Jankus.Dvidešimt antrojoje laidoje T.Kubilius ir A.Jankus kalbino Eriką Venskų, kuris kitą sezoną atstovaus Panevėžio „Lietkabelio“ ekipai.Du sezonus savųjų šansų pagrindinėje Kauno „Žalgirio“ ekipoje vis sulaukęs aukštaūgis prisiminė pirmuosius savo žingsnius klubo sistemoje.„Tik atvykus iš Biržų turėjau galimybę prisijungti prie pagrindinės komandos treniruočių. Tuomet viskas atrodė „kosmosas“. Anksčiau į tokius žaidėjus kaip Jankūnas žiūrėdavau tik per televizorių, o čia iškart teko treniruotis su juo“, – pirmąsias treniruotes prisiminė krepšininkas.Itin daug pastaruoju metu kalbama apie E.Venskaus poziciją aikštėje. Nors praktiškai visą jaunystę šis krepšininkas žaidė vidurio puolėju, šiuo metu jis bando persiorientuoti į „ketvirtojo numerio“ poziciją.„Pastaruoju metu daugiausiai žaidžiu būtent „ketvirtu numeriu“. Akcentas šioje pozicijoje yra tas, kad turiu pataikyti iš toli. Ties tuo šiuo metu ir dirbu turbūt daugiausiai“, – pasakojo E.Venskus.Podcasto įrašus galite rasti jums patogiose platformose – „Podbean“, „Spotify“ bei „Apple Podcasts“. Laidos įrašą galite atsisiųsti ir į savo telefoną ar kompiuterį, kad jų galėtumėte klausyti sau patogiu laiku. „Iš eilutės“ podcastas taip pat pasiekiamas ir „YouTube“ platformoje.Prenumeruokite Krepsinis.net „Youtube“ kanalą ir viską pamatykite pirmieji.– Pirmieji įspūdžiai „Žalgirio“ sistemoje (00:40);– Žaidimas Biržuose (04:45);– Debiutas mače su Vilniaus „Rytu“ (10:10);– Šarūno Jasikevičiaus treniruotės bei autoritetas (16:00);– Savybės, kurias reikia tobulinti(19:25);– Nenado Čanako figūra ir žaidimas Europos taurėje (26:30);– Žaidimas paraleliai dublerių ekipoje (34:00);– Planai vasarai (37:10);– Ateities perspektyvos ir norai (41:15).

Boso valanda su Jovaišu: buvęs „Maxima Grupės“ generalinis direktorius Dalius Misiūnas. Tie, kurie nori tapti lyderiais, žiūri į aukštesnio lygio vadovus ir galvoja, kad jie nieko nebijo, jie nieko neabejoja, jie tiksliai žino, ko nori, o sprendimai ateina be jokių išgyvenimų ir dramų. Dalius Misiunas: Visi mes žmonės. Tie jausmai pas visus yra panašūs. Su laiku yra išmokstama neslėpti tam tikrų dalykų nuo savęs. Ypač tai veikia, kai tu neturi daug laiko. Ir atvirai tiek džiaugtis pergalėmis, tiek atvirai kovoti su baimėmis, daryti sprendimus ir priimti iššūkius. Tuomet atsiranda daug didesnis pasitikėjimas tais žmonėmis, kurie yra aplinkui. Pradžioje, kai dar pats nesi patyręs pakankamai, ir kaip nesi įvertintas, tu net ir su savo komanda labai stipriai matuojiesi, ar tu tikrai esi tas geriausias, ar tu pelnytai esi vadovo pozicijoje. Ir tas matavimas nekuria vertės. Turbūt geresnio būdo už laiką tam nėra - tam nugalėti. Bet galima greičiau į tai nueiti - per atvirumą. Visų pirma, per atvirumą su savimi. Su savimi sunkiausia susipykti, bet ir sunkiausia būti atviram.

GYVENIMAS SU ŠVENTĄJA DVASIA (I) Šventosios Dvasios pripildymas, o gal geriau būtų sakyti, apglėbimas paliečia ir visą žmogaus esybę. Tuomet mano vidinis Aš susitinka su tikru, mane mylinčiu ir iki galo pažįstančiu Dievo Tu. Aš atsiveriu Dievui, o jis man apreiškia save. Tai naujos kokybės santykis. Dievas nebėra vien iš tikėjimo doktrinų sudarytas aukščiausias objektas, o tikrasis Gyvenimas. Pasitelkiant Martino Buberio mintį: „Tai virsta Tu. Ir Tu yra daugiau, negu žino Tai. Tu nuveikia daugiau, ir jam daugiau nutinka, negu žino Tai. Į šį santykį neįsiskverbia jokia apgaulė: čia Tikrojo Gyvenimo lopšys.“ Rekomenduotinas skaitinys: Šventosios Dvasios reikšmė https://youtu.be/T93NCDVSCGI https://open.spotify.com/episode/1IzGYTCkVdknK79uI532pu?si=_ALoFBFlT2KygVIg5gKXmA

„Pakeliui su klasika“ – laidos pradžioje kelios naujienos iš Lietuvos ir užsienio. Tuomet laidoje – pokalbis su pedagogais apie muzikos nuotolinį mokymą karantino metu. Mintimis dalysis Loreta Pugačiukienė, Svetlana Puidokienė, Algirdas Kiškis ir Inga Vyšniauskaitė. Baigiantis laidai atsisveikinsime su kovu. Ved. Ignas Gudelevičius.

Prasidėjus laidai „Pakeliui su klasika“ keliausime į „Naujienų pulsą“, kuriame žinia apie Sidnėjaus operos teatro koncertų salėje prasidėjusius rekonstrukcijos darbus. Tuomet keliais garso failais pasidalins kolega iš LRT OPUS – Donatas Šukelis. Rubrikoje „Retro“ skambės šeštąjį – septintąjį dešimtmečiais ryškų pripažinimą pelniusio turkų dainininko, aktoriaus, kompozitoriaus ir gitaristo Dario Moreno balsas. Laidai baigiantis – Klasicizmo kūrėjų muzika. Ved. Ignas Gudelevičius.

Laiko pasukti atgal neįmanoma - jis skuba į ateitį, tačiau jį pristabdyti pavyksta. Tuomet, kai pasineriame į veiklą, kai kažkas mus sudomina taip, kad viskas aplinkui išnyksta ir telieka tik dominantis objektas - subjektyvus laikas pranyksta. Stebimės: „Juk ką tik pradėjome, o žiū jau ir vakaras!“Prasmingas laikas yra prasmingos veiklos palydovas. Dar žiloje senovėje žmonėms egzistavo tik toks laikas, nužymėtas įvykusių įvykių pėdsakais. Šiandien mes linkę skaičiuoti valandas ir minutes bei dejuoti, kaip viskas pabodo, neįdomu, vargina.Tad kaip pasinerti į srauto būseną, kuri lyg koks magas pradangina laiką?Ved. Rūta Bačiulytė ir Aušra Griškonytė.

Pokalbį su L. Digriu pradėjome jo vadinamojoje kontoroje, įkurtoje Šv. Kazimiero bažnyčios patalpose. Pasitikęs, jis pasikvietė lipti laiptais aukštyn, kaip pats sakė, kur arčiau dangaus. „Mano charakteris kampuotas, tokį padarė gyvenimas“, – sakė vargonininkas. Tuomet prasidėjo ilgas pokalbis, kuriame turbūt ir atsiskleidė gyvenimo vingiai ir pašnekovo, šiemet švenčiančio 85-metį, charakteris. Ved. Ieva Buinevičiūtė.

Šioje laidoje „Boso valanda su Jovaišu“ svečiuojasi jauno verslo, portalo „BZN start“ įkūrėja Živilė Baubonienė. Investicinis fondas „Nextury Ventures“ ir „BZN start“ beveik prieš porą metų pranešė vienijantys jėgas. Tuomet Ž. Baubonienė džiaugėsi, jog tai leis sustiprinti jų veiklą ir išplaukti į naujus vandenis. „Mane dažnai pavadina startuolių mama. Aš pradėjau tą biznį pirmoji, visą startuolių mediją, komunikaciją, apie juos rašyti, domėtis ir t.t. Pradėjome nuo žiniasklaidos, turėjome žurnalą, kurį visi labai gerai prisimena. Dar iki šiol manęs klausia, ar leidžiame jį. Žurnalo nebeleidžiame, nes iš esmės pasikeitė vartotojų elgsena, jie perėjo į elektroninę erdvę. Mūsų verslo dalis dabar yra ir renginiai, jų organizavimas“, – pasakojo Ž. Baubonienė. Laidos dalyvė džiaugiasi, kad jaunas verslas ir jame esantys žmonės yra labai atviri, įžvalgūs ir niekada neatsikantys padėti kitam. „Galvoju, juk tai yra nerealu, kokia auga karta. Jie važinėja, o tai reiškia, kad nuvažiavę pamato kitą patirtį. Jie kartais man sako, kad už viską, ką jie ten gauna nemokamai, o tai ir ekspertų pasidalinta informacija, ir kontaktai, turėtų sumokėti milijonus. Jie supranta, kad gauna paslaugą, kuri leidžia jiems sukurti vertę.”

„Kai viskas nuolat keičiasi, kai visas tavo gyvenimas yra virstanti mišrainė, galbūt už to nėra nieko stabilaus, nėra nieko, ką tu gali atpažinti kaip tikrovę, kaip tiesą, nes tai tuoj pasikeis“, – svarstydamas apie nesibaigiančio šios epochos virsmo poveikį žmogui, sako politikos antropologas Arvydas Grišinas. Tikriausiai visi kartais pastebime, kaip greit viskas pabosta, kaip norisi vis kažko naujo, o spėt maitinti savo vidinį žvėrį nėra lengva. Man taip yra su informacija, požiūriu, nuomonėmis, mintimis. Kartais atrodo, kad sutikti panašiai mąstantį žmogų tampa nebeįdomu. Kiek gi galima pritariančiai linksėti galva? Tuomet norisi kažko naujo, kitokio kampo, kontroversiškos minties, kuri pakviestų pažiūrėti į situaciją naujai. Pokalbis su Arvydu pakviečia į daug ką žvilgterti naujai. Tai nereiškia, kad tokia yra nauja tiesa. Tai pasiūlo savęs paklausti, ar ji išvis yra? Ar dar egzistuoja aiški riba tarp tiesos ir melo? Ir kas formuoja mano tiesą, tikrovę?PASTABOS: pokalbyje minimas Arvydo tekstas ČIAInterviu, montažo ir vizualų autorė – Urtė Karalaitė Muzika – Komiku Pokalbio garso kokybe rūpinasi garso reklamos kūrėjai „Dropaudio“ Pokalbis įrašytas Vilniaus universiteto radijo stotyje „Start FM“Prisidėk prie podkasto gyvavimo ir gauk epizodus iš anksto patreon.com/letipokalbiai

„Naujienų pulse“ – apie naują koncertų ciklą „Po kilimu“ pokalbis su jo sumanytoju, aktoriumi ir muzikantu Gabrieliumi Zapalskiu. Tuomet kelionėje su klasika – lietuvių ir čekų muzikės Giedrės Lukšaitės-Mrázkovos šiemet pasirodžiusi kompaktinė plokštelė, kurioje interpretuojami preliudai ir fugos iš baroko meistro Johanno Sebastiano Bacho „Gerai temperuoto klavyro“ II tomo. Sambūvį su muzika papildys pačios atlikėjos bei sesers – kultūros istorikės Ingės Lukšaitės ir muzikologės Vytautės Markeliūnienės mintys. Laidos pabaigoje muzikanto Richardo Stoltzmano meistriškai valdomas klarnetas. Ved. Ignas Gudelevičius.

Laidos tema – kelionės. Kai kurios – įkvėptos religinių motyvų ar troškimo pažinti, kitos – akistata su savimi, tačiau visos jos – inspiruojančios, išskirtinės ir savaip žavios.Pirmoji laidos pašnekovė – keliautoja, fotografė, Vilniaus universiteto (VU) Orientalistikos centro Azijos studijų dėstytoja, VU Konfucijaus instituto lektorė, kelionių po egzotiškąsias šalis vadovė, o taip pat ir knygos „Išskirtinės kelionės. Kinija, Tibetas, Mianmaras, Nepalas“ autorė bei kiniškų arbatų meistrė Ieva Rutė. Moteris aplankė tiek mistiškąjį Baikalą, tiek Kamčiatkos ugnikalnius, tiek išmaišė Pietų Amerikos Atiplaną, Kiniją, Tibetą, Peru, Boliviją ir Etiopiją. Po pokalbio – žvilgsnis į akistatą su savimi. Videografas, žygių organizatorius, visuomenininkas ir organizacijos „Gamta yra daugiau“ įkūrėjas Mantas Žalkauskas būtent tokią akistatą turėjo 2016-aisiais. Tuomet jaunas vyras žiemą išsiruošė į 1000 kilometrų žygį aplink Lietuvą. Nors pasirengimas kelionei pėsčiomis į Pietų ašigalį dėl išsekimo baigėsi ties 38 dienomis ir nupėdintais 900 kilometrų, Mantas šį iššūkį vienareikšmiškai laiko pergale.O ar žinote, kad garsusis, katalikų piligrimų itin pamėgtas Šv. Jokūbo kelias turi alternatyvą Lietuvoje? LRT RADIJO studijoje svečiuojasi asociacijos „Camino Lituano“ nariai Rasa Augutytė ir Vytautas Dubniakovas. Pašnekovai savanoriškai sudarinėja piligriminius kelius Lietuvoje, kurių šiuo metu iš viso yra 12. Rasa ir Vytautas dalinasi savo „Camino Lituano“ maršrutų rekomendacijomis, kurias vėliau galima tęsti Europos tarptautiniais Šv. Jokūbo keliais. Laidos pabaigoje – skambutis Lietuvos kartvelui Niko Amirgulašvili, kuris šiuo metu pėsčiomis iš Vilniaus keliauja į Sakartvelo sostinę Tbilisį. Žygeivis ketina nueiti maždaug 2200 kilometrų, aplankyti apie 150 miestų ir miestelių bei išgerti 350 litrų vandens. Birželio 9 d. startavęs Niko šiuo metu yra Lenkijoje. Prie mikrofonų – Inga Ramoškaitė ir Tomas Lukaševičius.

Visko turime be galo, be krašto, bet nepaliaujame norėti daugiau: turtų, garbės, valdžios, dėmesio, meilės, sekso, jaunystės, grožio... Kai gėrybės ima laužyti lentynas ar išpučia mūsų šonus, metamės į kitą kraštutinumą – asketišką gyvenimą. Tuomet suskaičiuojame kiekvieną burnon keliaujantį kąsnį, atsisakome daugelio maisto produktų, sportuojame tol, kol iš sporto salės patenkame į ligoninės palatą, parduodame turėtus dvarus ir apsigyvename sodo namelyje. Švytuoklės principu blaškosi ir emocijos - pakilimus lydi nuopoliai, euforija veda į neviltį ir liūdesį.Kodėl taip sunku surasti saiką? Kodėl nepajėgiame gyventi vadovaudamiesi aukso vidurio principu?Ved. Rūta Bačiulytė ir Aušra Griškonytė.

„Pakeliui su klasika“ pradžioje „Naujienų pulsas“ – Lietuvos kompozitorių sąjunga pirmą kartą dalyvaus projekte „Menų dūzgės“. Tuomet pasiklausysime vieno ryškiausių Lietuvos džiazo kontrabosininkų Eugenijaus Kanevičiaus atliekamų kompozicijų – menininkas šiandien pasitinka šešiasdešimtmečio jubiliejų. Taip pat laidoje – ansamblio „Forma Antiqva“ interpretuojama Baroko muzika ir naujose Kubos scenose skambantys Roberto Fonsecos fortepijono pasažai. Ved. Ignas Gudelevičius.

Pasaulinę sveikatos dieną visi raginami prisiminti, jog sveikata – brangiausias turtas. O kaip branginti tai, kas svarbiausia? Yra įvairiausių būdų, vienas jų, kas nieko nekainuoja: mankštintis, bėgioti ar tiesiog vaikščioti specifiniu žingsniu gryname ore. Kokiomis nuotaikomis gyvena lietuviai Jungtinėje Karalystėje, kurioje tęsiasi sumaištis dėl išstojimo iš Europos Sąjungos? Prieš 25 metus vykęs genocidas Ruandoje – tarptautinėje bendruomenėje įvardijamas kaip vienas skaudžiausių praėjusio šimtmečio įvykių Afrikos valstybės. 1994 m. balandį įvykdytas genocidas nusinešė beveik milijoną gyvybių, paliko begalę našlaičių, skausmo ir skurdo pėdsakus. Vilniaus arkikatedros bazilikos vargonams šiemet sukanka 50 metų. Tuomet, kai jie buvo sukonstruoti – tai buvo įvykis ne tik muzikų bendruomenėje. Kaip jų atsiradimo istoriją mena tie vargonininkai, kurie Arkikatedros vargonais groja iki šiol? Ištrauka iš „Radijo dokumentikos“: „Balsai iš praeities“, antroji dalis. Vaida Pilibaitytė tęsia istoriją apie retas tarpukario žydų jaunimo autobiografijas, neseniai atrastas Vilniuje.Taip pat laidoje – etnologo Liberto Klimkos pasakojimas, interneto portalų ir savaitraščių apžvalga. Laidą veda Gabija Narušytė.

Prieš 25 metus regėjome stebuklą: paskutinis okupacinės kariuomenės kareivis paliko nepriklausomą Lietuvą. Tuomet dar faktiškai beginklė valstybė priveikė vieną didžiausių pasaulyje karinių mašinų, daugiau nei 50 metų padėjusią laikyti Lietuvą po sovietų padu. Kai Lietuva paskelbė atkurianti nepriklausomą valstybę, čia buvo per 200 tūkstančių SSRS kareivių su tankais, lėktuvais, laivais ir bazėmis strateginėse Lietuvos vietose. Daliniai pasienyje kontroliavo mus skyrusią nuo pasaulio geležinę uždangą. Praėjus daugiau nei trejiems metams paskutinis Rusijos karinis ešelonas išvažiavo iš Lietuvos. Net greičiau nei iš kitų buvusių Rytų bloko šalių.Penktadienio „Dienos temoje“ su Audriumi Matoniu – tie, kas betarpiškai prisidėjo maksimalistinę idėją paverčiant realybe: derybų dėl okupacinės kariuomenės išvedimo delegacijos buvęs vadovas Česlovas Stankevičius – signataras, ambasadorius, buvęs krašto apsaugos ministras, ir derybininkų koordinatorius Aleksandras Abišala – signataras ir buvęs ministras pirmininkas.

Povilas Česonis, Europos socialinio fondo agentūros (ESFA) vadovas. ESFA agentūra įsteigta dviejų ministerijų: Švietimo ir mokslo bei Socialinės apsaugos ir darbo tam, kad organizuotų žmogiškųjų išteklių plėtros projektus Lietuvoje. Tai socialinis Europos Sąjungos (ES) fondas, kuris atsirado 1957m., dar iki įsisteigiant ES. „Jo misija – mažinti nedarbą Europos šalyse ir didintų žmonių užimtumą. Na, o mūsų agentūros misija – administruoti žmogiškųjų išteklių projektus, kurie yra vadinami minkštieji projektai. Tai nėra asfaltas, tai nėra pastatai, tai yra prasminga investicija į žmogų. Tai gali būti ir padėti žmogui susirasti darbą, pakelti žmogaus kvalifikaciją, sugrąžinti žmones į normalų gyvenimą, pagerinti žmogaus gyvenimą“, – paaiškina P. Česonis. Pašnekovas mano, kad šiuolaikiniame pasaulyje įmonių ir organizacijų vadovams vien charizmos nepakanka ir jie turi nuolat mokytis tam, kad nebijotų nuolat besikeičiančios aplinkos. „Vadybininkas ir vadovas turi būti ir pokyčių vadovas. Tam, kad pokyčiai netaptų grėsme, o būtų valdomu reiškiniu, reikia išmokti gyventi pokytyje. To reikia išmokyti ir savo žmones. Tuomet pokyčių nėra bijoma ir į juos žiūrimą, kaip į normalų gyvenimo ritmą“, – sako P. Česonis. Apie tai, kodėl P. Česoniui norisi nuveikti kažką naudingo ir pagerinti viešojo sektoriaus įvaizdį, apie naują nuotolinio darbo projektą ir kas tai yra.

Žurnalistė Rita Miliūtė. Įprasta, kad Saulius Jovaišas savo laidose dažniausiai kalbina verslininkus, įmonių ir organizacijų vadovus. Klausimą, ką turi mokėti ir daryti išties geras vadovas, iš vedėjo lūpų yra girdėję dešimtys laidos svečių. Žurnalistės R. Miliūtės vedėjas klausia, kas gi politikui turėtų pasakyti, kad jis kažko nemoka ar neturi tam reikiamos kvalifikacijos? „Jeigu versle tą padaro akcininkai, tai valstybės gyvenime tą turėtų padaryti visi rinkėjai, piliečiai ir šiaip žmonės, kurie gyvena Lietuvoje. Kol jie to nepadaro, neturėkime iliuzijų, kad politikai liausis kabinę makaronus. Kaip kabina tuos makaronus, taip ir kabins toliau. Tiesiog reikia neleisti, kad jie tai darytų“, – sakė R. Miliūtė. „Kas turėtų įvykti, kad visuomenė suprastų, kad tik ji pati atsakingi už tai, kas sėdi valdžioje? “, – savo pašnekės klausia S. Jovaišas. „Reikia ,kad žmonės negalvotų tik apie save, bet truputį pagalvotų apie tą, kuris yra šalia. Jeigu šiandien jam yra blogai, tai rytoj tu gali atsidurti jo situacijoje ir tada tau bus blogai. Tuomet tas, kuriam geriau sekasi, nepagalvos apie tave. Ir nebus tokios tradicijos, įpročio padėti, arba, banaliai šnekant, užjausti tą, kuris šią akimirką yra silpnesnis“, – įsitikinusi R. Miliūtė.

Šie Vytauto Skripkos eilėraščiai įrašyti 2013 m. gegužės mėnesį, prieš pat poeto mirtį. Tuomet sakė, kad mažai vertina savo ankstesnę kūrybą, esą dabar jam svarbiausia – minimalistiniai eilėraščiai. Visgi parašytas paskaitė šį tą ir iš ankstesnės savo kūrybos.

Šie Vytauto Skripkos eilėraščiai įrašyti 2013 m. gegužės mėnesį, prieš pat poeto mirtį. Tuomet sakė, kad mažai vertina savo ankstesnę kūrybą, esą dabar jam svarbiausia – minimalistiniai eilėraščiai. Visgi parašytas paskaitė šį tą ir iš ankstesnės savo kūrybos.

“Tuo metu nebuvo baimės. Buvo pasakyta, kad reikia ginti ir čia, prie Televizijos bokšto, buvo susirinkusi masė žmonių”. “Tuo laikotarpiu svarbiausias visų tikslas buvo laisvė.Tuomet žmonės kalbėjo vienu žodžiu. “Aišku, prisimename visus žuvusiuosius, bet šiandien tikriausiai reikėtų šia diena džiaugtis”, - tokiomis mintimis dalijasi vilniečiai. Žodžiai “Sausio 13-oji” mažai ką palieka abejingais. Daugelis puikiai pamena, kokia buvo jų sausio 13-oji ir jų 1991-ieji. Kokius įspaudus prieš beveik tris dešimtmečius paliko Sausio įvykiai? Kas žmonėms buvo svarbiausia tuometinėje Lietuvoje? Ir kaip visa taip pasikeitė šiandien?

“Tuo metu nebuvo baimės. Buvo pasakyta, kad reikia ginti ir čia, prie Televizijos bokšto, buvo susirinkusi masė žmonių”. “Tuo laikotarpiu svarbiausias visų tikslas buvo laisvė.Tuomet žmonės kalbėjo vienu žodžiu. “Aišku, prisimename visus žuvusiuosius, bet šiandien tikriausiai reikėtų šia diena džiaugtis”, - tokiomis mintimis dalijasi vilniečiai. Žodžiai “Sausio 13-oji” mažai ką palieka abejingais. Daugelis puikiai pamena, kokia buvo jų sausio 13-oji ir jų 1991-ieji. Kokius įspaudus prieš beveik tris dešimtmečius paliko Sausio įvykiai? Kas žmonėms buvo svarbiausia tuometinėje Lietuvoje? Ir kaip visa taip pasikeitė šiandien?

„Tai prasidėjo kaip privatus tėvo ir sūnaus projektas. Bet paskui suvokiau, kad klausimai, į kuriuos bandau atsakyti raštu, yra ne tie, kurių jis klaustų, bet kuriuos visuomenė kelia,“ – prisimena Kauno technologijos universiteto dėstytojas, semiotikas dr. Dario Martinellis, kurio knyga „Laiškai sūnui vegetarui“ neseniai pasirodė lietuvių kalba. „Tuomet man pačiam teko atsakinėti daktarui, kuris nepatenkintas, kad jo paciento tėvai maitina jį vegetariškai, pagyvenusiai giminaitei, kuri bando mane įtikinti, kad vaikas be mėsos neišgyvens, ir panašiai“, – pasakoja jis. Lietuvoje gyvenantis mokslininkas vadina save visų pirma gyvūnų teisių aktyvistu. Todėl prieš septynerius metus, gimus sūnui, jie su žmona nusprendė Elmį auklėti gyvūnų teisių gynimo dvasia. Beveik tuopat metu gimė ir idėja savo motyvus bei patirtis aprašyti ir sudėti į knygą. Dario Martinellis su sūnumi Elmiu. Linos Navickaitės-Martinelli nuotr.

„Tai prasidėjo kaip privatus tėvo ir sūnaus projektas. Bet paskui suvokiau, kad klausimai, į kuriuos bandau atsakyti raštu, yra ne tie, kurių jis klaustų, bet kuriuos visuomenė kelia,“ – prisimena Kauno technologijos universiteto dėstytojas, semiotikas dr. Dario Martinellis, kurio knyga „Laiškai sūnui vegetarui“ neseniai pasirodė lietuvių kalba. „Tuomet man pačiam teko atsakinėti daktarui, kuris nepatenkintas, kad jo paciento tėvai maitina jį vegetariškai, pagyvenusiai giminaitei, kuri bando mane įtikinti, kad vaikas be mėsos neišgyvens, ir panašiai“, – pasakoja jis. Lietuvoje gyvenantis mokslininkas vadina save visų pirma gyvūnų teisių aktyvistu. Todėl prieš septynerius metus, gimus sūnui, jie su žmona nusprendė Elmį auklėti gyvūnų teisių gynimo dvasia. Beveik tuopat metu gimė ir idėja savo motyvus bei patirtis aprašyti ir sudėti į knygą. Dario Martinellis su sūnumi Elmiu. Linos Navickaitės-Martinelli nuotr.

2000-aisiais per repeticiją Christianas Stuecklis ant pianino pasisodino geriausiai dainuojantį dešimtmetį. „Mes padainuojam ir matau, kad jo plaukai trumpi. Klausiu: tu turkų berniukas? Jis atsako: taip. Sakau, turi auginti plaukus spektakliui kaip ir kiti kaimo vaikai. O jis atsako: man čia negalima būti“, – prisimena režisierius. Tuomet jis net nenutuokė, kad po penkiolikos metų šitą istoriją linksniuos visa Bavarijos spauda.Tai pasakojimas apie vieną nedidelį kaimą Alpėse ir jo meilę teatrui. Tiksliau vienam spektakliui, kuriame nori vaidinti beveik visi. Bet ne visiems leidžiama. Tai taip pat istorija apie tikėjimą, kančią, atjautą ir namus.

2000-aisiais per repeticiją Christianas Stuecklis ant pianino pasisodino geriausiai dainuojantį dešimtmetį. „Mes padainuojam ir matau, kad jo plaukai trumpi. Klausiu: tu turkų berniukas? Jis atsako: taip. Sakau, turi auginti plaukus spektakliui kaip ir kiti kaimo vaikai. O jis atsako: man čia negalima būti“, – prisimena režisierius. Tuomet jis net nenutuokė, kad po penkiolikos metų šitą istoriją linksniuos visa Bavarijos spauda.Tai pasakojimas apie vieną nedidelį kaimą Alpėse ir jo meilę teatrui. Tiksliau vienam spektakliui, kuriame nori vaidinti beveik visi. Bet ne visiems leidžiama. Tai taip pat istorija apie tikėjimą, kančią, atjautą ir namus.

„Lietuvos teatrai yra paskelbę varžytuves, kas žmonėms įvarys daugiau depresijos“, - sako režisierius Gytis Padegimas. Kaip tapti atspariam tokiam depresiniam fonui, egzistuojančiam ne vien teatro salėse? „Laimingi yra tie, kurių darbas, profesija sutampa su jų pomėgiais. Jie veikia savo interesų, gabumų, kompetencijos ribose. Jie laimingi. Svarbiausia yra surasti savo pašaukimą. Kai žmogus tai suvokia, jis gyvena harmonijoje su pasauliu ir su savimi. O kas yra depresija? Tai yra frustracija, kai mūsų norai neatitinka mūsų galimybių. Tuomet visąlaik susiduriame su mums nepalankia aplinka ir kovojam, o taip pat ir su mumis kovoja. Ta kova ir veda į tokį byrėjimą, destrukciją, savigraužą ir griovimą apie save“, - pastebi režisierius. Apie dvasinį kapitalą, reikalingą gėriui, o ne destrukcijai kurti – pokalbis su režisieriumi Gyčiu Padegimu, naujausią savo spektaklį skyrusiu šeimai.

„Lietuvos teatrai yra paskelbę varžytuves, kas žmonėms įvarys daugiau depresijos“, - sako režisierius Gytis Padegimas. Kaip tapti atspariam tokiam depresiniam fonui, egzistuojančiam ne vien teatro salėse? „Laimingi yra tie, kurių darbas, profesija sutampa su jų pomėgiais. Jie veikia savo interesų, gabumų, kompetencijos ribose. Jie laimingi. Svarbiausia yra surasti savo pašaukimą. Kai žmogus tai suvokia, jis gyvena harmonijoje su pasauliu ir su savimi. O kas yra depresija? Tai yra frustracija, kai mūsų norai neatitinka mūsų galimybių. Tuomet visąlaik susiduriame su mums nepalankia aplinka ir kovojam, o taip pat ir su mumis kovoja. Ta kova ir veda į tokį byrėjimą, destrukciją, savigraužą ir griovimą apie save“, - pastebi režisierius. Apie dvasinį kapitalą, reikalingą gėriui, o ne destrukcijai kurti – pokalbis su režisieriumi Gyčiu Padegimu, naujausią savo spektaklį skyrusiu šeimai.

Dažnai žmonės siekia užsibrėžtų ar net primestų tikslų, nepaisydami nieko: nesirenka priemonių, neatsižvelgia į resursus ar į pasekmes sveikatai, santykiams. Kai išpūtus akis lekiama į tikslą, ignoruojant tai, kas vyksta kelyje į jį, dažniausiai pasiektas rezultatas didelio džiaugsmo nesuteikia. Tuomet vėl dairomasi naujo tikslo. Tikslų vaikymasis tampa apsėdimu.Kuo skiriasi žmonės, besiorientuojantys į tikslą, nuo tų, kuriems labiau svarbus tikslo siekimo procesas? Kurie iš jų produktyvesni ir sėkmingesni?

Dažnai žmonės siekia užsibrėžtų ar net primestų tikslų, nepaisydami nieko: nesirenka priemonių, neatsižvelgia į resursus ar į pasekmes sveikatai, santykiams. Kai išpūtus akis lekiama į tikslą, ignoruojant tai, kas vyksta kelyje į jį, dažniausiai pasiektas rezultatas didelio džiaugsmo nesuteikia. Tuomet vėl dairomasi naujo tikslo. Tikslų vaikymasis tampa apsėdimu.Kuo skiriasi žmonės, besiorientuojantys į tikslą, nuo tų, kuriems labiau svarbus tikslo siekimo procesas? Kurie iš jų produktyvesni ir sėkmingesni?

„Poezijos pavasario“ laureatė Ramutė Skučaitė „Visi žaidžiam su laiku, tik bėda, kad jis su mumis nežaidžia. Jei labiau suprastume, kad laikas laikinas, pasaulis būtų kitoks. Gyvenime reikia pasirinkti, ar būti, ar turėti. Tuomet daugiau žmonių, manau, rinktųsi būti“, – sako šių metų festivalio „Poezijos pavasaris“ laureatė Ramutė Skučaitė. Apie kūryboje svarbias idėjas pokalbis su Nacionalinės premijos laureate poete, dramaturge ir vertėja R. Skučaite.

„Poezijos pavasario“ laureatė Ramutė Skučaitė „Visi žaidžiam su laiku, tik bėda, kad jis su mumis nežaidžia. Jei labiau suprastume, kad laikas laikinas, pasaulis būtų kitoks. Gyvenime reikia pasirinkti, ar būti, ar turėti. Tuomet daugiau žmonių, manau, rinktųsi būti“, – sako šių metų festivalio „Poezijos pavasaris“ laureatė Ramutė Skučaitė. Apie kūryboje svarbias idėjas pokalbis su Nacionalinės premijos laureate poete, dramaturge ir vertėja R. Skučaite.

„Trept trept kojele“, – reikalaudavo savo norų tenkinimo vienos humoro laidos herojė. Nesusimąstome, kad neretai taip elgiamės ir mes. Tikime, kad esame verti (nežinia kodėl) nesibaigiančių malonumų, sėkmės, laimės, besąlyginės meilės, tad drąsiai reikalaujame, kad jie ir būtų mums paduoti ant lėkštės auksiniais krašteliais. Negavę trokštamo gėrio jaučiamės apgauti, įskaudinti, nusivylę. Tuomet mojame ranka ir atsukame nugarą savo artimui, darbui, gimtai šaliai. Ir... atsiduriame savo pačių sau paspęstuose spąstuose.

„Trept trept kojele“, – reikalaudavo savo norų tenkinimo vienos humoro laidos herojė. Nesusimąstome, kad neretai taip elgiamės ir mes. Tikime, kad esame verti (nežinia kodėl) nesibaigiančių malonumų, sėkmės, laimės, besąlyginės meilės, tad drąsiai reikalaujame, kad jie ir būtų mums paduoti ant lėkštės auksiniais krašteliais. Negavę trokštamo gėrio jaučiamės apgauti, įskaudinti, nusivylę. Tuomet mojame ranka ir atsukame nugarą savo artimui, darbui, gimtai šaliai. Ir... atsiduriame savo pačių sau paspęstuose spąstuose.

Lietuviai pagal suvartojamo alkoholio kiekius Europoje pirmauja, pasaulyje – užima trečią vietą. Vis dėlto visuomenėje ši priklausomybė dažnai tarsi pateisinama arba neatpažįstama, kaip tokia. „Daug kas galvoja, kad savaitgaliais atsipalaiduoti po darbo su alkoholiu – nieko bloga, ir kad čia visai ne alkoholizmas. Tuomet pabandykite be alkoholio ištverti mėnesį. Jei pavyks – sveikinu, galite įsirašyti save į nepriklausomų žmonių sąrašą. O jeigu ne – bus proga susimąstyti“, – sako br. Laimonas Mituzas. Pokalbis su pagalbą kenčiantiems nuo priklausomybių teikiančios Pilnų namų bendruomenės moderatoriumi br. Laimonu Mituzu.

Lietuviai pagal suvartojamo alkoholio kiekius Europoje pirmauja, pasaulyje – užima trečią vietą. Vis dėlto visuomenėje ši priklausomybė dažnai tarsi pateisinama arba neatpažįstama, kaip tokia. „Daug kas galvoja, kad savaitgaliais atsipalaiduoti po darbo su alkoholiu – nieko bloga, ir kad čia visai ne alkoholizmas. Tuomet pabandykite be alkoholio ištverti mėnesį. Jei pavyks – sveikinu, galite įsirašyti save į nepriklausomų žmonių sąrašą. O jeigu ne – bus proga susimąstyti“, – sako br. Laimonas Mituzas. Pokalbis su pagalbą kenčiantiems nuo priklausomybių teikiančios Pilnų namų bendruomenės moderatoriumi br. Laimonu Mituzu.

Sutikime, kad neretai mąstome apie save taip, lyg būtume išskirtinė visagalė būtybė. Įsivaizduojame, jog viskas gyvenime įmanoma ir pasiekiama. Tereikia labai norėti ir pasistengti. Kaskart susidūrę su kliūtimi karčiai nusiviliame, lyg nuolatinė sėkmė būtų savaime suprantamas dalykas. Pasižadame sau ir kitiems kalnus nuversti, stengiamės, o neįveikiam nei kalvos. Tuomet barstome galvą pelenais ir jaučiamės niekam tikę. Taip ir siūbuojame nuo vieno kraštutinumo prie kito.Ar tikrai žmogus visagalis? O gal svarbu suvokti savo galimybių ribas, kad galėtume džiaugtis gyvenimu ir savo pasiekimais? Kaip teisingai prisiimti atsakomybę ir neužsiversti ant pečių Dievo naštos?

Sutikime, kad neretai mąstome apie save taip, lyg būtume išskirtinė visagalė būtybė. Įsivaizduojame, jog viskas gyvenime įmanoma ir pasiekiama. Tereikia labai norėti ir pasistengti. Kaskart susidūrę su kliūtimi karčiai nusiviliame, lyg nuolatinė sėkmė būtų savaime suprantamas dalykas. Pasižadame sau ir kitiems kalnus nuversti, stengiamės, o neįveikiam nei kalvos. Tuomet barstome galvą pelenais ir jaučiamės niekam tikę. Taip ir siūbuojame nuo vieno kraštutinumo prie kito.Ar tikrai žmogus visagalis? O gal svarbu suvokti savo galimybių ribas, kad galėtume džiaugtis gyvenimu ir savo pasiekimais? Kaip teisingai prisiimti atsakomybę ir neužsiversti ant pečių Dievo naštos?

Europos Sąjunga jau keletą metų bando rasti sutarimą, ar verta leisti pačioms šalims pasirinkti auginti joms savo žemėje genetiškai pakeistus augalus ar ne, nepriklausomai nuo to, ar tokį sprendimą galima pagrįsti moksliškai. Be diskusijų auginti ar neauginti ne pirmus metus tarp Bendrijos narių svarstoma ir – žymėti ar nežymėti genetiškai modifikuotais pašarais šertų gyvūnų produktus. Pasaulio žemėlapyje, kuriame genetiškai modifikuotų laukų plotai plečiasi, Europa iki šiol buvo laikoma „BE GMO zona“, tačiau pastebima, kad jos kartelė po truputį leidžiasi žemyn ir požiūris laisvėja. Pasaulio sveikatos organizacija, Europos maisto saugos tarnyba, kitos institucijos, kurių rekomendacijomis vadovaujasi Pasaulio prekybos organizacijos narės, sako: genetiškai modifikuoti organizmai saugūs ir jų rizika ne didesnė nei tradicinio maisto. Tuomet kodėl ypač europiečiai, tarp jų ir Lietuvos gyventojai, nelabai noriai šiuos produktus deda į savo lėkštes?

Europos Sąjunga jau keletą metų bando rasti sutarimą, ar verta leisti pačioms šalims pasirinkti auginti joms savo žemėje genetiškai pakeistus augalus ar ne, nepriklausomai nuo to, ar tokį sprendimą galima pagrįsti moksliškai. Be diskusijų auginti ar neauginti ne pirmus metus tarp Bendrijos narių svarstoma ir – žymėti ar nežymėti genetiškai modifikuotais pašarais šertų gyvūnų produktus. Pasaulio žemėlapyje, kuriame genetiškai modifikuotų laukų plotai plečiasi, Europa iki šiol buvo laikoma „BE GMO zona“, tačiau pastebima, kad jos kartelė po truputį leidžiasi žemyn ir požiūris laisvėja. Pasaulio sveikatos organizacija, Europos maisto saugos tarnyba, kitos institucijos, kurių rekomendacijomis vadovaujasi Pasaulio prekybos organizacijos narės, sako: genetiškai modifikuoti organizmai saugūs ir jų rizika ne didesnė nei tradicinio maisto. Tuomet kodėl ypač europiečiai, tarp jų ir Lietuvos gyventojai, nelabai noriai šiuos produktus deda į savo lėkštes?

Nuo tėvų atsiskiriame dviem etapais: iš pradžių išeidami gyventi atskirai, o paskui ir atsiplėšdami emociškai. Kai pastebime, kad mūsų tėvai – paprasti, klystantys, mirtingi žmonės, turintys teisę į savo gyvenimą ir klaidas, mes tampame suaugusiais. Tuomet grįžtame į tėvų (nebe savo) namus.

Nuo tėvų atsiskiriame dviem etapais: iš pradžių išeidami gyventi atskirai, o paskui ir atsiplėšdami emociškai. Kai pastebime, kad mūsų tėvai – paprasti, klystantys, mirtingi žmonės, turintys teisę į savo gyvenimą ir klaidas, mes tampame suaugusiais. Tuomet grįžtame į tėvų (nebe savo) namus.