1-800-DAINAD DAINOS DAINAI

Justas Fresh. Už pulto seniau, nei pats atsimena. Kiek muzikinių piligrimysčių nuėjęs, kiek ledų pralaužęs ir kiek kartų pats save nustebinęs atradimais bei pareiškimais. Joks atsitiktinumas, kad tai jį, vieną mylimiausių savo didžėjų, prieš ketverius (oho, time flies when you’re having fun) pakviečiau atidaryti rubriką „Dainos Dainai“.

Naftininkų mieste augęs Calli savyje turi daug industrinės jėgos, kurią išnaudoja įvairiose tech* sferose. Toks ir miksas, 99-asis „Dainose Dainai“ – kaip sakė Jonas, keistas, ne techno, bet jo irgi yra.

Net pati nustebau, kai Daimon prisipažino, kad mixtape'as man yra viso labo antrasis jo DJ karjeroje! Nuo „Gyliai“ praėjo tikrai daug laiko, ir, be abejo, malonu, kad po gana ilgą laiką trukusių pokalbių apie rinkinį man jis pagaliau materializavosi.

„Boogaloo“ jubiliejus jau greit ir auksinis, bet Tomas Boo nei sensta, nei deda ginklus, nei kitaip keičiasi. Jei bent vieną savaitę imtum ir nesutiktum jo stoviniuojančio su cigarete Senamiestyje, žinok, kad greičiausiai surfina kur nors toli.

Riebokšnį beveik 40-ies gabalų miksą prieš kurį laiką gavau į savo pašto dėžutę nuo paslaptingo veikėjo Dominyko aka Vata. Jis trumpai prisistatė, nes jokių pažinčių tarp mūsų iki šiol nebuvo.

Jei tikėt wikipedija, kad „Pieno lazeriai“ susikūrė 2002-aisiais, tai reiškia, kad jų narį Roką pažįstu jau 13 su trupučiu metų. Visuomet su muzika artimai susijęs veikėjas taip pat yra darinio „Pleasures in Measures“ narys (bet tų darinių tikrai buvo ne vienas), o jo įvairių žanrų pripildytą kolekciją dažnai išgirsi vienam ar kitam sostinės DJ bare. Tad Rocazz – Vilniaus garso takelio kūrėjas, o dabar susuko ir kiek istorinį, kiek romantišką linkėjimą man.

Ne taip ir dažnai pasitaiko proga į „Dainas Dainai“ pakviesti kolegas rašytojus – greičiausiai dėl to, kad dvigubi (ar keliagubi) talentai nėra tokie dažni. Paulius Ilevičius, savo įžvalgomis jau dalinęsis Ore.lt, Suru.lt, „Secret Thirteen“ puslapiuose, muziką jaučia daugeliu kampų. Pasitikėjau juo ir jo požiūriu į valandą mano podcast’e, ir rezultatas tenkina absoliučiai.

Ilgokai derėjomės su garso kultūros globėjais, prižiūrėtojais ir čempionais „Kala Soundsystem“ dėl to, kad jie man įsuktu miksą - tai laikas, tai vieta… Galiausiai kertinės metų šventės, o gal ir „Kala Soundsystem“ veiklos penkmečio jubiliejus, viską sudėjo į savo vietas ir tikrai džiaugsmingas šaknis Jamaikoje menantis rinkinys tapo pirmuoju šiemet. Su naujais ir ačiū!

Didelė garbė mano serijai sulaukti mikso iš Kermio! Ir dar prieš Kalėdas. Toliau viską pasakoja pats.

Arma ir jo po „Agharta“ pavadinimu kuruojami experimental / lo-fi / noise / ambient / industrial / etc įvykiai – periodiški mano kalendoriaus svečiai. Tiksliau, tai aš svečiuojuosi jo renginiuose ir kaskart gėriuosi užsidegimu bei turiniu. Tai, ką ir kaip jis daro, yra įdomu ir vertinga. Man tai dažniausiai būna atsvara ir pabėgimas nuo muzikinės kasdienybės. Visiškai toks yra ir pirmasis Armos mixtape’as, apie kurį jis papasakojo pats.

Dažniausiai į „Dainas Dainai“ pakviečiu pati, bet kai apie save primena seni pažįstami ir dar senesni melomanai, negi nesutiksi? Eugenijus jau kurį gyvena Anglijoje, bet nepamiršo nei Lietuvos, nei muzikos – na, tam sąlygos UK tikrai pačios geriausios. Šiuo metu jis šefuoja podcastų seriją „Borderless“, o save vadina Oktenk. Ir turi šiltą rinkinį darganoms – su linkėjimais.

Kęstutis yra stiprios marijampoliečių diasporos Vilniuje narys, taip pat ir slaptųjų diskotekininkų draugijos bilieto savininkas. Kaip „Doomoostudio“ ar „Pleasures in Measures“ pusė, o gal tiesiog kaip Johnny Cosmos.

Tarp mano blogo ir mados bendra nedaug. Tarp manęs ir mados – irgi neper daugiausiai. Bet taip jau yra sutapę, kad su visais „Mother Eleganza“ gatvės grožio kompozitoriais yra tekę sėdėt prie bendrų staklių. Dabar esam kas sau, bet marškinėliai man jų vieni gražesnių, o ir šiaip ranką malonu paspaust. Kur gatvė, ten ir muzika, tad abejot „Mother Eleganza“ skoniu – tiek grupiniu, tiek soliniais – niekada neteko. Net ir į paštadėžę gavus nuorodą su miksu.

Kai Mišai buvo šešiolika, jis laimėjo „Ritmo kovas“. Dabar jo sąskaitoje ne tik čempiono diržas, bet ir leidiniai, kolaboracijos, narystė grupėje, nuotykiai Lietuvoje ir už jos ribų, netgi Nacionalinio dramos teatro spektaklio garso takelis. DJ miksų tuo tarpu neitin daug, tad malonu, jog 96wrld pasiryžo surinkti tiek ir tokių kūrinių – tikiuosi, jam buvo įdomu. Man tikrai. Ir nekantrauju pamatyti, kaip jo karjera klostysis ateityje.

Kadaise su Pauliumi susipažinau kaip su „Urban Breakdown“ dueto puse – tuomet jie su Jose laužė aukštumoje buvusius breiksus. Dar jis – garsus geležies tramdytojas ir įvairaus stiprumo rūgšties tirpalų alchemikas. Na, ir didžėjus Moon Disco, artimas Lorano Vaitkaus, „Techstylism“ ir kitų patyrusių klubų gyventojų bičiulis. Pats metas jam stoti prie mikrofono ir padainuoti.

Maratoninių garbanų savininkas ir vinilo dangoraižių statytojas, Naujamiesčio gyventojas ir nakties ilgintojas. Samuel Tange yra užtikrintas melomanas ir ne mažiau tvirtas DJ, galintis groti įvairiais kampais, tempais ir apimtimis. Gerai Milvydui sekasi su kolegom iš techno ar repo scenų, ne prasčiau ir solo. Solo įrašas susidainavo ir man. Tiksliau, susirašė!

Deneez buvo dar iki Dubauskaitės, neabejoju, kad bus ir man pakabinus parkerį. Kaip ir jo muzika, išsidėsčiusi istorijos lentynose ir etapuose. Jo miksas mano laidai yra toks savaime suprantamas dalykas, kad prireikė keliasdešimties laidų, jog tai suprasčiau ir įsidrasinčiau pakviesti. Deniso įrašų internete negausu, neseniai jis svečiavosi pas kolegas „Dubartyje“, ir, matyt, iškart susikaupė keliems darbams, nes beveik netikėtai suruošė siuntinį ir man.

Miksą Justinas perdavė jau beveik keliaudamas į „Sattą“, kurioje jis šiemet pirmą kartą gros antru vardu. Pirmu jis pažįstamas diskotekininkams jau ne vieneri metai, nors yra labai jaunoje amžiaus grupėje. Taip pat jis jau pernai dalyvavo inauguracinėje tarptautinio projekto „Baltic Trail“ sesijoje, taigi amžius čia nieko nereiškia. Seniai jį stebiu. O dabar paprašiau ir linkėjimo. Nusprendė pasirašyti tikru vardu. O štai ir priežastys:

Džiugas neturi feisbuko, neturi ir kitų daugeliui didžėjų būtinų atributų, bet ką jau turi, tai begalinę meilę muzikai. Visose klimato juostose, visomis įmanomomis formomis. „Nesakyk Mamai“ laikai jau tikrai praėjo, bet ir solo vaidmenyje Kym Wild pasirodymai įsimintini. Įsiklausytini. Gal todėl, kad ne tokie dažni? Labai džiaugiuosi, kad buvo rasta laiko mano laidai. Yra ir palinkėjimas:

Fingalick jau ilgokai remiu prie sienos dėl susėdimo ir pakalbėjimo apie dalykus, bet pirmiau pavyko sulaukti siuntinio su dainų rinkiniu. Tikiu, mūsų posėdis bus, ir tikrai gražus, o kol kas džiaugiuosi muzika.

Ne vieną kartą esu įrašinėjusi poną Thing į renginių lineup’us, bet naktis toks jau dalykas, kad gyvai šio veikėjo taip ir neteko regėti. Artimas „The Sneekers“ bičiulis jau turi leidinių užsienyje ir dar turės, na, bet šiandien pristato didžėjinę savo pusę, ir labai netgi šokamą. Be sintetinių pjūklų jis turi ir labai sentimentalią (priešingai nei miksas!) dedikaciją mano blogui.

„Dainose Dainai“ yra buvę lietuviškos šokių klasikos, gyvo bytbokso, kalėdinio ambiento ir ko tik ne, bet va Estijos dar nebuvo. Visai neseniai vieną koją šiaurėn kyštelėjau su Ksenios Kamikazos miksu, o dabar iš trečiosios Baltijos sesės sveikinasi dvejų metų gimtadienį pavasarį paminėjusi leidykla „Processed“.

Kompozicijos studijos - check. „Ritmo kovos“ - check. Projektai observatorijose ir su mada - check. Dar visokių reikalų svetinguose salonuose - check. Išties muzikalaus krašto - Gargždų - atstovas Rushkeys muzikoje jau senbuvis ir turi susiformavusių išskirtinių bruožų, bet nesigviešia šlovės ir nebruka savęs į akis be reikalo. Gal todėl ir teko net iki 78-os laidos išlaukti, kol sugalvojau jį paskviesti sudainuoti „Dainas Dainai“. Tiksliau, haiku. Rezultatas puikus, o dar ir aprašymas…

Fast Edie yra disko kaubojus, o dar tiksliau - mafijozas, mat priklauso ne viena painia vakarėline istorija apipintam veteranų koletyvui „Disco Mafia Social Club“. Ne vienerius metus praleidęs Londono naktyje šiuo metu vėl džiaugiasi Vilnium ir jo šokėjais. Šie savo ruožtu irgi džiaugiasi visada pliusine Edvino selekcija.

Neskaitant Lietuvoje gyvenančių užsieniečių ir DJ emigrantų, ši „Dainų Dainai“ serija - pirmoji tarptautinė. Aišku, simboliškai - Ksenia gyvena visai netoli, Rygoje, kurios naktinį gyvenimą smarkiai ir judina. Vis dažniau, dėka vis stiprėjančių draugysčių, ji atvažiuoja pajudėti ir į Lietuvą. O aš su Ksenia susipažinau prieš keletą metų, kai pakviečiau ją apie Rygą papasakoti pirmojoje „Baltijos Elektronikoje“. Techno moters siuntinyje šįkart - ramus, nediskotekinis peizažas iš Latvijos su palinkėjimu:

Valdemar - vienas iš šiltos muzikos mylėtojų ir skleidėjų, su Mowf slapyvardžiu atėjęs iš repo mokyklos ir galiausiai įsikūręs labiau diskotekinėje teritorijoje. Tad, nors dėl įrašo man su juo ėmėm tartis dar gilioj žiemoj, dabar, užkaitus stogams, toks skambesys yra daugiau nei tinkamas. Pats autorius vis šmėžuoja tai vienoje, tai vienoje sostinės (ir ne tik) vietoje, o vasarą, manau, turėtų dažnai su visais įrašais lankytis atviro oro judesiuose. Ten jis labai tinka!

Ši „Dainų Dainai“ serija ir autorius – iš tų akivaizdžių variantų, kur nuolat turi galvos kampelyje, bet vis neištrauki. Juolab kad ilgametis Andriaus Alien kolega Benua savo miksą man įrašė jau prieš dvidešimt serijų.

Ne kartą teko su Rooku pasipliekti žodžiais Djscene.lt forumuose, bet jo skoniu muzikoje nesu suabejojusi. Jis grynas ir išieškotas, ir tikrai ne siauras, kaip galbūt pasirodydavo fleimo įkarštyje. Bet forumai – jau praeitis, šiandien Rookas kartu su Split Pulse ir kitais kolegomis palaiko techno pulsą kaip „Didžiųjų agregatų inžinieriai“.

Šįkart ne DJ setas, o originalios kūrybos valanda, ir ne sintezatoriais, o gyvu žmogumi paremtos. Žygis, beatbox besidomintiems žinomas kaip GON ir ne kartą savo sferoje įvertintas įvairiais laurais, muziką konstruoja iš savo balso iškarpų. O skamba elektroniškai. Maloni saviapgaulė.

Iš pradžių Audrius buvo mano kolega Djscene.lt, tuomet – vienoj reklamos agentūroj, dabar pasimatom dažniausiai tik sutemus ir grojant garsiai muzikai. Dar kolegų laikais jis ėmė raityti tamsius (nors pats yra labai šviesi asmenybė) muzikos rinkinius, taip pat ir selektinti įvairius ambient atspalvius keistesnėse diskotekose. O dabar ir su Dainai dedikuotu žemo boso reikalu pasibeldė. Ir dar prie vasario 14-os priderino. Imam!

Kokius metus internete persekiojau buvusį klaipėdietį, kadaise bare „Satta“ įsimintą Emylį, kad įrašytų man miksą, bet jau kai įrašė, tai tikrai nepataupė. Tiesa, į Lietuvą iš Portugalijos jis grįžta tikrai retai, tad ir pašokti pagal platų muzikinį artisto požiūrį greitu metu neteks. O gaila.

Ignas yra kompiuterinių vaizdų specialistas, bet jo dieninė veikla šiuo atveju ne tokia svarbi. Taip pat jis yra viena trečioji fainos grupės „Los Turbos“, o muziką iš kišenių traukia ir ant pulto deda seniau, nei turbina. Dėl pastarojo dalyko čia ir susirinkom.

Mario Moretti yra italodiskinė Wasted Gaze kryptis. Personažas neblogai žinomas ir kaip Endis (su arba be VSG), taip pat kaip ausylas plačių pažiūrų prodiuseris.

Pasiekus 67-ą „Dainų Dainai“ seriją susiėmiau ir pati – tiesą sakant, „Kalėdų giesmes“ ruošiau kokius trejus metus. Ne kasdien ir ne kas mėnesį, bet beveik visus kūrinius buvau jau nusižiūrėjusi, beliko suklijuot.

Nesu plačios „Minimal.lt“ šeimynos pusbrolio Romano G. nei grojančio regėjusi, nei apskritai gyvo mačiusi, ir pabendrauti pirmą kartą teko tik „Dainų Dainai“ reikalais. Iniciatyva buvo mano, nes labai patiko jo miksas iš šiemetinių „Sūpynių“. Taip jam ir pasakiau.

Susivienijimo-ženklo-gyvenimobūdožurnalo „Sha: TRI :Ah“ veiklą stebiu ir jai simpatizuoju turbūt nuo pirmųjų jo žingsnių. Viso ko inciatorius Vaidotas kuruoja, ieško, rengia, skatina, o ir pats pagroja įvairaus laipsnio postpelkraganrudeniškų natų. Nieko švento tai jau tikrai.

Vaidas iš pakaunės, arba noid, man pažįstamas dar nuo priešfeisbukinių ir gal net priešdjsceninių laikų. Visuomet jo muzikiniai pasirinkimai man tinka, visuomet, paspaudusi ant jo pasidalinto kūrinio, žinau, kad bus gražu. Retai savo selekciją demonstruojantis viešai („Sūpynės“ - šventas reikalas) elektronikos giliavandenis neprašytas pasiūlė man miksą, rudeninį ir tamsesnį, bet ne juodą. Su proga!

Klaipėdietė Monika, internetui žinoma ir kaip Seta, kelerius metus buvo mano kolegė portale „Djscene.lt“, rašo ji ir šiandien, tik gal ne taip aktyviai ir nebūtinai apie muziką. Mūsų skoniai visada iš dalies persidengė, o didžėjauti ji yra bandžiusi tikrai daugiau kartų nei aš.

Dvejus metus laukus, septyniskart paprašius, lydekai panorėjus Žilvinas Noruišis be didesnio įspėjimo ėmė ir atsiuntė man miksą! Šventė kompiuteryje ir mieste.

Laurynas Bowtie yra vienas iš tų retų šaunuolių, kurie ne tik muzika domisi, bet ir siekia atradimais kokybiškai pasidalinti su kuo platesniu žmonių ratu. Aukoja kiekvieną antradienio vakarą tiesioginiam „Despotin Beat Club“ eteriui, o kur dar pasiruošimas radijo bangoms. Kaip dažnas radijo didžėjus, jis irgi neatsispyrė klubiniam pultui, tad Vilniaus naktyje dažnai šmėžuoja arba solo, arba su antra „Bowties“ puse Mariumi. Turi gerų garsų ir siunčia bobų vasaros linkėjimą.

Pamenu, kažkada Jelena Ura į Vilniaus naktį ir internetą pasibeldė kaip projekto „Vandalės“ dalis. Nors muzika kiek pakeitė, gal, tiksliau, praplėtė kryptį, Jelena vis dar tokia pati nuoširdi ir darbšti. Ji veikia daug daugiau, nei tik DJ pultas, ir domisi daug įvairesniais menais, nei tik muzika. „Soundsysters“, „Reggae.lt“, „Dubartis“ – šį vardą gali pamatyti šmėžuojantį įvairiuose projektuose.

Liepė vadinti Audriumi, bet man jis Frykas. „MiestoMuzika.lt“, kadaise labiau interneto platformos, dabar – radijo laidos kūrėjas, šį bei tą organizuojantis, komunikuojantis, skleidžiantis, kuruojantis, besidomintis, atviras, ir tikrai gero miestietiško skonio savininkas. Ne kartą gyvenime man padėjęs jei ne fiziškai, tai morališkai. Taip pat ir pakompiliuojantis dainų, jei gražiai paprašai. O ir pasakyti turi daugiau nei porą žodžių!

Pasiilgstu šio slapuko diskotekose, netrukus pasimatysim „Satta Outside“, o kol kas Kretingai ir plokštelei ištikimas Mindas siunčia vasarinį-muzikinį atviruką.

Save įnirtingai vadinantis jaunu didžėjumi mano akimis DJ Swix yra jau visai patyręs reperis. Su „Tais geresniais“, o labai dažnai ir savarankiškai pasirodantis įrašų sukėjas paruošė idealiai vasaros viduriui tinkantį setą. Neturiu prie ko prikibti ir net nebandau, norisi ant pievos.

Yra viso labo trejetas didžėjų, per daugiau nei metus trunkančią „Dainų Dainai“ istoriją nespėjusių į tvarkaraštį. Pakas sugebėjo nespėti net triskart, bet pagaliau 56-a serija, jau nuskambėjusi „Neringa FM“ eteryje, internete.

Anna Hanna yra techno moteris iš visų didžiųjų raidžių. Kai atsiuntė man miksą ir įsijungiau jį devintą ryto, net buvo kilęs noras užsitraukti užuolaidas – tokia naktis sruveno iš kolonėlių. Ir taip jau yra visuomet, kai ši Vilnių pamilusi (netikėta, bet malonu) maskvietė užima poziciją prie grotuvų. Poziciją, kurios, jei galėtų, gal ir visai neapleistų.

Benua yra toks geras ir toks patyręs didžėjus, kad tai, jog iki šiol nesisvečiavo mano bloge, yra kažkokia klaida. Taip jau nutinka, bet šiandien jis čia. Ir, kai karštis nuslūgs ir saulė nusileis, bus pats metas pasinerti į jo miksą. Ne veltui „Kelialapis“.

Diskotekinių vėjų į „Dainų Dainai“ seriją pučia nuo pat savo karjeros pradžios mane džiuginantis duetas „The Sneekers“. Visada pozityvūs ir nusiteikę ne tik linksmintis, bet ir padirbėti, kad visiems būtų dar linksmiau. Gal todėl ir sekasi jiems ne tik Lietuvoje, bet ir, pavyzdžiui, Prancūzijoje ar Vokietijoje.

Visai neseniai Berlyne sutiktas Genys miksą Dainai ištransliavo savo gimtadienio išvakarėse. Proga atsitiktinė, bet su „One Ear Stereo“, „Fishday“ ir net UZI pėdsaką tautinės muzikos bei naktinio judėjimo istorijoje palikęs klaipėdietis jau seniai buvo mano taikinyje. Pats turi palinkėti labai daug, tad užleidžiu maiką.

Klaipėda! Ne vieną įdomų naktinį veikėją išauginęs – o ir svetur juos išsiuntęs – miestas. Chipak – būtent iš ten. Nuo drum’n’bass į įvairesnius vandenis išplaukęs didžėjus visada smagus ne tik išgirsti paryčiui, bet ir susitikti ir persimesti pora sakinių diskotekoje. Būtent taip, „Trip“ bare, jis pasisiūlė padainuoti. Tikrai neteko ilgai svarstyti! Pora žodžių prieš klausant.

Ne jaunėlis pagal pasą, bet ne senjoras pagal patirtį diskotekose. Gilaus požiūrio ir kruopščios technikos savininkas. Įprastai house aplinkoje regimas ir girdimas Titas Sid siunčia man nekasdienišką miksą be pavadinimo (tiksliau, pavadintą taip pat, kaip serija) ir labai nuoširdų linkėjimą.