Judantys paveikslėliai

Gegužės 31 d. kino teatruose pradedamas rodyti Arturo Jevdokimovo naujausias dokumentinis filmas „Second Hand“, pasakojantis ne apie pačią gražiausią emigracijos pusę. Apie filmo amžiną temą kalbėsimės su režisieriumi Arturu Jevdokimovu, montuotoja Alina Stankevič bei Rimantu Oičenka. Ved. Santa Lingevičiūtė.

Ar kyla nauja moterų menininkių banga? Apie tai ir hibridines šiuolaikinio meno formas, originaliausius Venecijos bienalės paviljonus, kalbėsimės su menininke ir nepriklausoma kuratore Laima Kreivyte. Ved. Santa Lingevičiūtė.

Jis žavus ir inteligentiškas, jo manieros tobulos, jis dėvi elegantiškus kostiumus, važinėja stilingais automobiliais. Jis poliglotas, ne kartą pademonstravęs savo istorijos, literatūros, kitų šalių tradicijų ir papročių žinias. Jis – gero skonio etalonas ir gali viską. Jis dažnai atsiduria ten, kur tyko nuotykiai ir pavojai. Jis – Bondas. Džeimsas Bondas. Tad su Izolda Keidošiūte kalbėsime apie „Bondiadą“, kurią visą LRT PLIUS rodys vasarą.Ved. Santa Lingevičiūtė.

Drauge su kino kritike Ilona Vitkauskaite vartysime naują žurnalo „Kinas“ numerį.Ved. Santa Lingevičiūtė.

Šiemet likviduojamas UAB „Lietuvos Kinas“. Pasak vyriausybės biurokratų, jo veikla nedera su valstybės funkcijomis. Pasirodo, visiškai nesvarbu, kad iš „Lietuvos kine“ saugomų filmų būtų galima sudaryti ne vieną reikšmingą kolekciją, kuri galėtų tapti nacionalinės filmotekos pagrindu. Pirmiausia tai pasaulinio kino klasikų – Sergejaus Eizenšteino, Vsevolodo Pudovkino, Aleksandro Dovženkos, Federico Fellini, François Truffaut, Louis Malle’io, rusų kino klasikų Jakovo Protazanovo ir Marko Donskojaus, kurį italų neorealistai vadino savo mokytoju, ir daugelio kitų filmai. Patys seniausi sukurti 3-iojo dešimtmečio pradžioje, tačiau jų kopijos palyginti naujos. Deja, atrodo, Lietuvai visa tai neįdomu, nes niekas nerodo noro išsaugoti ir juostų, nors Vakarų pasaulyje tai būtų nesuvokiama. Apie tai kalbėsimės su „Lietuvos Kino“ direktoriumi Arūnu Stoškumi ir kino kritike, juostų vertinimo eksperte Neringa Kažukauskaite.Ved. Santa Lingevičiūtė.

Kovo 29 d. kino pasaulis neteko vienos iškiliausių režisierių Agnès Varda. Net ir būdama 90-ies, ji nė nemanė sustoti. Dar pernai viename interviu Varda sakė, kad vis dar esanti gyva ir smalsi bei visiškai nesijaučianti kaip „pūvantis kūnas“. Tai kūrėja, gyvenusi ne tik kinu, bet ir kine. Šįkart laidoje su kino kritike Ilona Vitkauskaite prisiminsime jos įdomiausius kūrinius ir spalvingą asmenybę. Ved. Santa Lingevičiūtė.

„Kino pavasaris“ baigiasi, tad metas prisiminti televiziją. Su Izolda Keidošiūte aptarsime LRT ir LRT PLIUS kanalų balandžio filmų repertuarą, kuriame – Woddy Alleno, Silvesterio Stallone’s, Michaelo Winterbottomo, Sydney Pollacko, Richardo Linklaterio filmai. O kur dar tokios ekrano žvaigždės kaip Meryl Streep, Mia Farrow, Nicole Kidman, Robertas Redfordas, Benas Affleckas, Russellas Crowe ir kt. Ved. Santa Lingevičiūtė

Festivalis „Kino pavasaris“ tęsiasi, tad su kino kritike Ilona Vitkauskaite pakalbėsime, ką dar reikėtų suskubti pamatyti. Ved. Santa Lingevičiūtė.

Šios laidos viešnios – mokslininkės Lina Kaminskaitė-Jančiorienė ir Aliona Šalaj. Jos inicijavo tyrimą „Moterys Lietuvos kino industrijoje“. Tad diskutuosime apie tai, ar moterys ir vyrai turi lygias galimybes pradėti profesinę karjerą Lietuvos kino industrijoje, ar lytis daro įtaką kino profesijai ir pareigų hierarchijai, ar finansavimo modeliai palankūs abiem lytims, apie komercinio ir nekomercinio kino situaciją. Taip pat išgirsite siūlymus, ką daryti, kad situacija pasikeistų.Ved. Santa Lingevičiūtė.

„Judantys paveikslėliai“: apie moteris Lietuvos kino industrijoje. Šios laidos viešnios – mokslininkės Lina Kaminskaitė-Jančiorienė ir Aliona Šalaj. Jos inicijavo tyrimą „Moterys Lietuvos kino industrijoje“. Tad diskutuosime apie tai, ar moterys ir vyrai turi lygias galimybes pradėti profesinę karjerą Lietuvos kino industrijoje; ar lytis daro įtaką kino profesijai ir pareigų hierarchijai; ar finansavimo modeliai palankūs abiem lytims; apie komercinio ir nekomercinio kino situaciją. Taip pat išgirsite siūlymus, ką daryti, kad situacija pasikeistų. Ved. Santa Lingevičiūtė.

„Aš neurotiškas intelektualas? Baikte juokus! Jus klaidina mano akiniai. Iš tikrųjų aš esu sportininkas.“ Taip save apibūdino garsusis paradoksų meistras Woody Allenas. Kiek tame tiesos, aiškinsimės su Izolda Keidošiūte. Ir ne šiaip sau – mat kovo mėnesį LRT pradeda rodyti režisieriaus retrospektyvą. Jei norėjote daugiau sužinoti apie Woody Alleno kiną, bet nedrįsote, laida ir jo filmai kaip tik Jums. Taip pat trumpai aptarsime ir kitus filmus, kuriuos kovą rodys nacionalinis transliuotojas.Ved. Santa Lingevičiūtė.

Su kino kritike Ilona Vitkauskaite pavartysime naujausią „Kino“ žurnalo numerį – vienintelį Lietuvoje specializuotą leidinį, skirtą kinui. Kovo 21 d. prasideda Vilniaus kino festivalis „Kino pavasaris“, šįmet siūlysiantis sulėtėti ir nustebti, tad trumpai apžvelgsime jį.Plačiau pakalbėsime apie kino aktorių – „darbininkų klasės herojų“ – Gary Oldmaną, skandalingąjį režisierių Gasparą Noé, kino teatro naujienas bei „padejuosime“ apie nacionalinį kinematografą.Ved. Santa Lingevičiūtė.

ŠMC kino salėje prasideda Jameso Benningo filmų programa „Kraštovaizdis patyrimui ir skaitymui: laikas, ekologija, politika“. „Judančių paveikslėlių“ laidos svečias – kinotyrininkas ir programos kuratorius Lukas Brašiškis, šiuo metu studijuojantis ir dėstantis Niujorko universiteto Kino studijų fakulteto doktorantūros programoje. Su juo bandysime išsamiau pristatyti šį kino kūrėją, jo bandymą eskaluoti ekologines problemas ir politišką kinematografinio laiko patyrimą. Kartu trumpai prisiminsime neseniai Anapilin iškeliavusį avangardinio kino „krikštatėviu“ vadinamą Joną Meką. Ved. Santa Lingevičiūtė.

Ryano Cooglerio „Juodoji pantera“ („Black Panther“), Spike’o Lee „BlacKkKlansman“, Bryano Singerio „Bohemijos rapsodija“ („Bohemian Rhapsody“), Yorgoso Lanthimoso „Favoritė“ („The Favourite“), Peterio Farrelly „Žalioji knyga“ („Green Book“), Alfonso Cuaróno „Roma“, Bradley Cooperio „Taip gimė žvaigždė“ („A Star Is Born“) ir Adamo McKay’aus „Valdžia“ („Vice“) – štai tie aštuoni išrinktieji, besivaržysiantys dėl geriausio metų filmo titulo. Kasmet Amerikos kino akademijos apdovanojimų laukia bene visa kino bendruomenė. Lietuva – ne išimtis. Su kino kritike Ilona Vitkauskaite bandysime įspėti, kuri juosta verčiausia „Oskaro“. Gal net ne vieno...

Tarptautinis moterų filmų festivalis „Šeršėliafam“. Jau dvylikto festivalio šūkis – „O kaip pasaulį keisi tu?“. Su organizatorėmis Andre Balžekiene ir Giedre Vyšniauskaite padiskutuosime, kas slypi po šiuo retoriniu klausimu „O kaip pasaulį keisi tu?", bandysime pasvarstyti, ar tikrai moterys režisierės nevertos „Oskaro“ nominacijų (šįmet geriausiam filmui ir vėl nenominuota nė viena moteris) ir išsamiau paanalizuosime „Šeršėliafam“ programą.Ved. Santa Lingevičiūtė.

Apie ką kalba daugelis žmonių, kai aptaria aktualijas? Apie serialus – kokius matė, ką dabar žiūri, kokius rekomenduotų. Su kino kritike Izolda Keidošiūte ir pakalbėsime apie serialus.Ved. Santa Lingevičiūtė.

Viena iškiliausių lenkų kino ir teatro aktorių Grażyna Szapołowska. Sausį Szapołowska viešėjo Vilniuje ir Valdovų rūmuose pristatė režisieriaus Andrzejaus Wajdos filmą „Ponas Tadas“ (1999), kuriame pati ir vaidino. Viešnagės metu aktorę kalbino kino kritikė Izolda Keidošiūtė, tad laidoje turėsite galimybę išgirsti jų pokalbį. Taip pat su Izolda plačiau pakalbėsime apie šios aktorės kūrybinį kelią, darbą su režisieriumi Krzysztofu Kieślowskiu bei filmavimąsi garsiajame Károly Makko filme „Kitas žvilgsnis“ (1982). Šis filmas buvo parodytas Kanų kino festivalyje. Svarstysime, kodėl vyresnio amžiaus aktorėms nebeatsiranda vietos kine. Ved. Santa Lingevičiūtė.

Žiūrėdami ar rinkdamiesi filmus dažniausiai kreipiame dėmesį į režisierius ir aktorius, rečiau į operatorių, scenarijaus autorių, dar rečiau – į kompozitorių. O ar susimąstome, kad kinas neišvystų kino ekranų be prodiuserių? Šįkart laidos viešnios – kino prodiuserės Ieva Norvilienė ir Marija Razgutė. Pasikalbėsime apie jų specialybės subtilumus. Pasidomėsime, kodėl autorinį Lietuvos kiną dažniausiai prodiusuoja moterys, o komercinį – vyrai. Padiskutuosime, ar įmanoma užsidirbti iš nekomercinio kino. Viešnios dalysis patirtimi iš tarptautinių festivalių ir jų pačių kuruojamų kino programų Lietuvoje. Įdomu sužinoti, ką jos mano apie nacionalinį kinematografą. Ved. Santa Lingevičiūtė.

Žiūrėdami ar rinkdamiesi filmus dažniausiai kreipiame dėmesį į režisierius ir aktorius, rečiau į operatorių, scenarijaus autorių, dar rečiau – į kompozitorių. O ar susimąstome, kad kinas neišvystų kino ekranų be prodiuserių? Šįkart laidos viešnios – kino prodiuserės Ieva Norvilienė ir Marija Razgutė. Pasikalbėsime apie jų specialybės subtilumus. Pasidomėsime, kodėl autorinį Lietuvos kiną dažniausiai prodiusuoja moterys, o komercinį – vyrai. Padiskutuosime, ar įmanoma užsidirbti iš nekomercinio kino. Viešnios dalysis patirtimi iš tarptautinių festivalių ir jų pačių kuruojamų kino programų Lietuvoje. Įdomu sužinoti, ką jos mano apie nacionalinį kinematografą. Ved. Santa Lingevičiūtė.

Kasmet „Kinas“ rengia šventinę anketą. Šįmet autorių buvo klausiama, kokiu filmo personažu jie norėtų̨ būti. Ryškėja ne pačios pozityviausios tendencijos. Konkrečiau – eskapistinės. Nemažai žurnalo autorių nebenori būti žmonėmis. Jie daug mieliau persikūnytų į tiltą, cinišką katią̨, šunį (beveik cinišką), žmones atakuojančius paukščius, kraują siurbiančius vampyrus ar net Vakarų civilizacijai pavojų keliantį peizažą. Apie apokaliptines tendencijas kalbėsimės su vienomis ištikimiausių „Kino“ autorių – Neringa Kažukauskaite ir Ilona Vitkauskaite. Taip pat svarstysime, ar kino kritika gali pražudyti kūrinį. Pakeliausime po garsiuosius kino festivalius: Torontą, Gdynę, Leipcigą, Amsterdamą. Grįšime ir prie „Scanoramoje“ įvykusių lietuviškų premjerų bei jos svečių. Taip pat nepamiršime ir feljetono – juos rašydama Živilė Pipinytė būna negailestingai kritiška. Bet gal kitaip nebeįmanoma, kai visa aplinkui infantilėja? Ved. Santa Lingevičiūtė.

Kasmet „Kinas“ rengia šventinę anketą. Šįmet autorių buvo klausiama, kokiu filmo personažu jie norėtų̨ būti. Ryškėja ne pačios pozityviausios tendencijos. Konkrečiau – eskapistinės. Nemažai žurnalo autorių nebenori būti žmonėmis. Jie daug mieliau persikūnytų į tiltą, cinišką katią̨, šunį (beveik cinišką), žmones atakuojančius paukščius, kraują siurbiančius vampyrus ar net Vakarų civilizacijai pavojų keliantį peizažą. Apie apokaliptines tendencijas kalbėsimės su vienomis ištikimiausių „Kino“ autorių – Neringa Kažukauskaite ir Ilona Vitkauskaite. Taip pat svarstysime, ar kino kritika gali pražudyti kūrinį. Pakeliausime po garsiuosius kino festivalius: Torontą, Gdynę, Leipcigą, Amsterdamą. Grįšime ir prie „Scanoramoje“ įvykusių lietuviškų premjerų bei jos svečių. Taip pat nepamiršime ir feljetono – juos rašydama Živilė Pipinytė būna negailestingai kritiška. Bet gal kitaip nebeįmanoma, kai visa aplinkui infantilėja? Ved. Santa Lingevičiūtė.

Apžvelgsime besibaigiančius kino pasaulio metus. Su kino kritikėmis Živile Pipinyte ir Ilona Vitkauskaite prisiminsime lietuvių kiną (vis dar nepasiekiantį dugno), Paweło Pawlikowskio „Šaltojo karo“ pavydėtiną sėkmę. Taip pat tyrinėsime garsių leidinių, „Cahiers du cinéma“, „Sight & Sound“, „The New Yorker“ filmų dešimtukus. Sužinosite, kokie filmai populiariausi tarp Lietuvos kritikų. Tokią kasmetinę apklausą rengia kultūros savaitraštis „7 meno dienos“. Ved. Santa Lingevičiūtė.

Apžvelgsime besibaigiančius kino pasaulio metus. Su kino kritikėmis Živile Pipinyte ir Ilona Vitkauskaite prisiminsime lietuvių kiną (vis dar nepasiekiantį dugno), Paweło Pawlikowskio „Šaltojo karo“ pavydėtiną sėkmę. Taip pat tyrinėsime garsių leidinių, „Cahiers du cinéma“, „Sight & Sound“, „The New Yorker“ filmų dešimtukus. Sužinosite, kokie filmai populiariausi tarp Lietuvos kritikų. Tokią kasmetinę apklausą rengia kultūros savaitraštis „7 meno dienos“. Ved. Santa Lingevičiūtė.

Tęsiame ciklą apie įtakingiausias ir svarbiausias kino sroves bei bangas. Su kino kritike Ilona Vitkauskaite prisiminsime japonų Naująją bangą, skandalinguosius „Dogmos‘95“ kūrėjus. Taip pat nusikelsime į Kiniją ir apžvelgsime jos šeštąją režisierių kartą. Plačiau pakalbėsime ir apie naująjį queer kiną bei papasakosime jau apie 21-ojo amžiaus vieną svarbesnių srovių – rumunų Naująją bangą. Ved. Santa Lingevičiūtė.

Tęsiame ciklą apie įtakingiausias ir svarbiausias kino sroves bei bangas. Su kino kritike Ilona Vitkauskaite prisiminsime japonų Naująją bangą, skandalinguosius „Dogmos‘95“ kūrėjus. Taip pat nusikelsime į Kiniją ir apžvelgsime jos šeštąją režisierių kartą. Plačiau pakalbėsime ir apie naująjį queer kiną bei papasakosime jau apie 21-ojo amžiaus vieną svarbesnių srovių – rumunų Naująją bangą. Ved. Santa Lingevičiūtė.

Svarbiausi 20 amžiaus kino judėjimai. Su kino kritike Ilona Vitkauskaite nusikelsime į Australiją bei Naująją Zelandiją ir į Lotynų Ameriką. Taip pat prisiminsime Amerikos nepriklausomą kiną, naująjį vokiečių kiną ir Oberhauzeno manifestą, „L. A. Rebellion“ grupę, savo kinu ir tematika maištavusią prieš Holivudą. Ved. Santa Lingevičiūtė.

Svarbiausi 20 amžiaus kino judėjimai. Su kino kritike Ilona Vitkauskaite nusikelsime į Australiją bei Naująją Zelandiją ir į Lotynų Ameriką. Taip pat prisiminsime Amerikos nepriklausomą kiną, naująjį vokiečių kiną ir Oberhauzeno manifestą, „L. A. Rebellion“ grupę, savo kinu ir tematika maištavusią prieš Holivudą. Ved. Santa Lingevičiūtė.

Maišto ir protesto kinas. Turbūt nemaža visuomenės dalis stebi, kuo baigsis mokytojų streikas. Tikiu, kad daugelis kultūros žmonių juos palaiko, tad šioje laidoje kalbėsime apie maišto ir protesto kiną. Su kino kritike Ilona Vitkauskaite prisiminsime mažesnes ir didesnes kino sroves bei bangas. Jų tikrai nemažai, tad šįkart kalbėsime apie humanistinį italų neorealizmą, lenkų kino mokyklą, britų naująją bangą su Lindsay Andersonu priešaky ir, aišku, prancūzų naująją bangą. Pastarajai jau neužteko įvardyti situaciją ir užjausti kaip neorealistiniuose filmuose, ji kvietė keisti pasaulį. Kodėl reikia prisiminti tuos maištingus laikus? Todėl, kad gyvename kultūrinio populizmo eroje, tampame konformistais ir konjunktūrininkais. Lyg ir gyvename demokratiniame pasaulyje, bet esame labai ribojami galios struktūrų diktato. Viskas pradeda tarnauti verslui, nes dabartiniame pasaulyje pusiausvyros nebėra. Ved. Santa Lingevičiūtė.

Maišto ir protesto kinas. Turbūt nemaža visuomenės dalis stebi, kuo baigsis mokytojų streikas. Tikiu, kad daugelis kultūros žmonių juos palaiko, tad šioje laidoje kalbėsime apie maišto ir protesto kiną. Su kino kritike Ilona Vitkauskaite prisiminsime mažesnes ir didesnes kino sroves bei bangas. Jų tikrai nemažai, tad šįkart kalbėsime apie humanistinį italų neorealizmą, lenkų kino mokyklą, britų naująją bangą su Lindsay Andersonu priešaky ir, aišku, prancūzų naująją bangą. Pastarajai jau neužteko įvardyti situaciją ir užjausti kaip neorealistiniuose filmuose, ji kvietė keisti pasaulį. Kodėl reikia prisiminti tuos maištingus laikus? Todėl, kad gyvename kultūrinio populizmo eroje, tampame konformistais ir konjunktūrininkais. Lyg ir gyvename demokratiniame pasaulyje, bet esame labai ribojami galios struktūrų diktato. Viskas pradeda tarnauti verslui, nes dabartiniame pasaulyje pusiausvyros nebėra. Ved. Santa Lingevičiūtė.

Almodóvaras – režisierius paradoksas: kritikų aukštinamas ir nuvertinamas už rimtas ir paviršutiniškas temas, politiškumą ir apolitiškumą, už tai, kad moralizuoja ir neturi jokios moralės, už eksperimentavimą ir sentimentalumą, universalumą ir provincialumą. Aišku viena – jis kritikuoja ir juokiasi iš visų ir visko. Apie režisieriaus kūrybą, nuostabias aktores ir aktorius kalbėsimės su kino kritike ir LRT redaktore Izolda Keidošiūte. Ved. Santa Lingevičiūtė.

Almodóvaras – režisierius paradoksas: kritikų aukštinamas ir nuvertinamas už rimtas ir paviršutiniškas temas, politiškumą ir apolitiškumą, už tai, kad moralizuoja ir neturi jokios moralės, už eksperimentavimą ir sentimentalumą, universalumą ir provincialumą. Aišku viena – jis kritikuoja ir juokiasi iš visų ir visko. Apie režisieriaus kūrybą, nuostabias aktores ir aktorius kalbėsimės su kino kritike ir LRT redaktore Izolda Keidošiūte. Ved. Santa Lingevičiūtė.

Mažai kas žino, kuo užsiima kino platintojai, kokie finansiniai ir teisiniai niuansai lydi jų darbą, kol filmas pasiekia žiūrovą. Šįkart laidoje svečiuojasi viena originaliausių ir įžūliausių kino platintojų Lietuvoje – Giedrė Krikščiūnaitė. Giedrei nė viena tema kine nėra tabu, tad nekeista, kad tokie jos filmai kaip „Eizenšteinas Gvanachuate“ ar „Dievo kraštas“ neįsileidžiamas į didžiuosius Lietuvos multipleksus. Jos įsigytų filmų sąraše galima rasti ir François Ozono ar Paolo Sorrentino filmų, ir andergraundinių, debiutuojančių režisierių, t. y. filmų, kurių tikrai nepavadinsi komerciškai saugiais. Su Giedre ir pakalbėsime, ką ji labiausiai vertina kine ir apie jos pačios filmus favoritus. Ved. Santa Lingevičiūtė.

Mažai kas žino, kuo užsiima kino platintojai, kokie finansiniai ir teisiniai niuansai lydi jų darbą, kol filmas pasiekia žiūrovą. Šįkart laidoje svečiuojasi viena originaliausių ir įžūliausių kino platintojų Lietuvoje – Giedrė Krikščiūnaitė. Giedrei nė viena tema kine nėra tabu, tad nekeista, kad tokie jos filmai kaip „Eizenšteinas Gvanachuate“ ar „Dievo kraštas“ neįsileidžiamas į didžiuosius Lietuvos multipleksus. Jos įsigytų filmų sąraše galima rasti ir François Ozono ar Paolo Sorrentino filmų, ir andergraundinių, debiutuojančių režisierių, t. y. filmų, kurių tikrai nepavadinsi komerciškai saugiais. Su Giedre ir pakalbėsime, ką ji labiausiai vertina kine ir apie jos pačios filmus favoritus. Ved. Santa Lingevičiūtė.

Pokalbio tema pasirinkta neatsitiktinai. Amerikiečių rašytoja ir publicistė Anne Applebaum teigia, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas mėgsta posakį „amerikiečių liaudies priešai“. „Liaudies priešai“, „kenkėjai“, „sabotuotojai“ paskutiniu metu sugrįžo ir į lietuvių žodyną. Tačiau grįžta ne tik nacionalizmas, bet ir rasizmas. Juodaodžių kinas iki šiol bene labiausiai išstumtas iš oficialiosios kino istorijos. Tad su kino kritike Ilona Vitkauskaite prisiminsime ir kino ištakas, ir blaxploitation žanrą bei jo pradininką Melviną Van Peeblesą, ir pakalbėsime apie vieną aršiausių bei kontroversiškiausių šiuolaikinių režisierių – Spikę’a Lee ir jo naujausią filmą „BlacKkKlansman“. Ved. Santa Lingevičiūtė.

Pokalbio tema pasirinkta neatsitiktinai. Amerikiečių rašytoja ir publicistė Anne Applebaum teigia, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas mėgsta posakį „amerikiečių liaudies priešai“. „Liaudies priešai“, „kenkėjai“, „sabotuotojai“ paskutiniu metu sugrįžo ir į lietuvių žodyną. Tačiau grįžta ne tik nacionalizmas, bet ir rasizmas. Juodaodžių kinas iki šiol bene labiausiai išstumtas iš oficialiosios kino istorijos. Tad su kino kritike Ilona Vitkauskaite prisiminsime ir kino ištakas, ir blaxploitation žanrą bei jo pradininką Melviną Van Peeblesą, ir pakalbėsime apie vieną aršiausių bei kontroversiškiausių šiuolaikinių režisierių – Spikę’a Lee ir jo naujausią filmą „BlacKkKlansman“. Ved. Santa Lingevičiūtė.

Šiemet pasaulis mini Ingmaro Bergmano šimtmetį – į ekranus grįžta jo filmai, rengiamos parodos ir retrospektyvos. Režisierius kūrė filmus ir statė spektaklius penkis dešimtmečius. Prasidedančiame Europos kino forume „Scanorama“ taip pat bus rodoma jam skirta retrospektyva. Kodėl jo filmai turėtų būti aktualūs ir šiandien? Ypač jaunajai kartai, kuri vis labiau pripranta skubėti, vartoti kuo paprastesnį produktą? Bergmano filmai gali padėti stabtelėti, priversti pažvelgti ir pamatyti, kas vyksta žmogaus viduje, susimąstyti apie subtiliausius savo ir kito psichologijos aspektus. Apie tai ir režisieriaus įtaką kino raidai pokalbis su kino kritikėmis Živile Pipinyte bei Neringa Kažukauskaite. Ved. Santa Lingevičiūtė.

Šiemet pasaulis mini Ingmaro Bergmano šimtmetį – į ekranus grįžta jo filmai, rengiamos parodos ir retrospektyvos. Režisierius kūrė filmus ir statė spektaklius penkis dešimtmečius. Prasidedančiame Europos kino forume „Scanorama“ taip pat bus rodoma jam skirta retrospektyva. Kodėl jo filmai turėtų būti aktualūs ir šiandien? Ypač jaunajai kartai, kuri vis labiau pripranta skubėti, vartoti kuo paprastesnį produktą? Bergmano filmai gali padėti stabtelėti, priversti pažvelgti ir pamatyti, kas vyksta žmogaus viduje, susimąstyti apie subtiliausius savo ir kito psichologijos aspektus. Apie tai ir režisieriaus įtaką kino raidai pokalbis su kino kritikėmis Živile Pipinyte bei Neringa Kažukauskaite. Ved. Santa Lingevičiūtė.

Nepraėjus net šimtmečiui po paskutiniojo pasaulinio karo, civilizacija vėl persmelkta nerimo ir susiskaldymo. Rodos, vienintelė viltis – ieškoti žmogiškumo kasdienėse akimirkose ir atsigręžti į mažą žmogų. Ne vienas dabartinis režisierius žvalgosi į praeitį, nes ji – ir mūsų dabartis. Apie humanistinį nerimą, prasmių atvėrimą, užuovėją kine kalbėsimės su „Scanoramos“ direktore ir meno vadove dr. Gražina Arlickaite bei programos kordinatoriumi Dmitrijumi Gluščevskiu.Ved. Santa Lingevičiūtė.

Nepraėjus net šimtmečiui po paskutiniojo pasaulinio karo, civilizacija vėl persmelkta nerimo ir susiskaldymo. Rodos, vienintelė viltis – ieškoti žmogiškumo kasdienėse akimirkose ir atsigręžti į mažą žmogų. Ne vienas dabartinis režisierius žvalgosi į praeitį, nes ji – ir mūsų dabartis. Apie humanistinį nerimą, prasmių atvėrimą, užuovėją kine kalbėsimės su „Scanoramos“ direktore ir meno vadove dr. Gražina Arlickaite bei programos kordinatoriumi Dmitrijumi Gluščevskiu.Ved. Santa Lingevičiūtė.

„Poetinis ukrainiečių kinas žadina nostalgiją: tokio jau nebebus niekad“, – rašo Živilė Pipinytė. Jei norite grįžti į tuos laikus, galite tai padaryti šį savaitgalį. Ypač penktadienį, nes „Skalvijos“ kino centre prasideda Ukrainos kino dienos, o jas atidaro vienas poetinio kino grynuolių – Jurijaus Iljenkos „Balta paukštė su juoda žyme“ (1970). Šįkart laidoje apie ukrainiečių poetinį kiną, kartų kaitą pasakos nusipelnęs kino ir televizijos stebėtojas Jonas Ūbis. Lapkričio 8 d. prasideda „Scanorama“. Festivalis jau dabar vilioja ne tik Ingmaro Bergmano retrospektyva, bet ir šiuolaikinio kino pavardėmis. Viena tokių – Christianas Petzoldas ir jo naujausias filmas „Tranzitas“. Tranzitinės laiko erdvės – jo kūrybos pagrindas. Tad apie žinomiausią Berlyno kino mokyklos režisierių, jo požiūrį į žanrinį kiną, atgimstantį nacionalizmą ir ksenofobiją kalbėsimės su kino kritike Ilona Vitkauskaite. Ved. Santa Lingevičiūtė.