Podcasts about tikiu

Oskaro Koršunovo teatras 26-ąjį sezoną pradeda mažoje, kamerinėje OKT studijoje. O kokio dydžio sezono gali tikėtis žiūrovas? Pokalbis su teatro vadovu režisieriumi Oskaru Koršunovu.Ar geismo ir malonumo tema susijusi su tokiomis savybėmis kaip amžius, lytis, kūnas ar negalia? Ar mūsų lyties, amžiaus ar (ne)gebėjimų skirtumai kelia gėdą ir nesaugumą? Apie tai premjerinį „Low Air“ šokio teatro spektaklį „Lustopia“ pasakoja Airida Gudaitė ir Laurynas Žakevičius.Rugsėjo 23-ąją minėjome „Bosu“ vadinamo dainininko Bruce‘o Springsteeno 75-etį. Apie Heartlandroko pradininką, suderinusį komerciškai sėkmingą roko skambesį su poetiškais, socialines problemas aptariančiais tekstais, reflektuojančiais Amerikos darbininkų klasės gyvenimo aspektus - Ievos Buinevičiūtės pasakojime.Sulaukęs garbingo 60-mečio tradicinis „Poezijos pavasaris“ keičia vadovą ir kryptį. „Tikiu, kad poezija tebėra svarbi ir reikšminga žmogaus gyvenime,“ – sako naujasis festivalio vadovas poetas Dainius Dirgėla. Apie festivalio naujas idėjas, apie poeziją ir dirbtinį intelektą – pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Jolanta KryževičienėNuotraukos autorė Sophia Ebner

„Geriausias sprendimas Lietuvai – kad kuo daugiau lietuvių cirko menininkų išvyktų studijuoti į užsienį, pagrindines cirko mokyklas Europoje“, – strategijas šiuolaikinio cirko plėtrai Lietuvoje dėlioja ekspertas iš Prancūzijos Jean-Michel Guy.Kaip 100-mečio Dainų šventei ruošiasi jaunimas, joje dalyvausiantis pirmą kartą?Tikimasi, kad netrukus Panevėžyje atsiras naujas skulptūrinis personažas, kuris įsikurs svarbiausiose miesto vietose ir pasakos jo istorijos akcentus.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje apie gyvūnų teisių aktyvistų Didžiojoje Britanijoje pašieptą naują karaliaus Karolio III portretą, už teisę saugiai važinėti dviračiu kovojančius apsinuoginusius aktyvistus ir šią savaitę mirusios prancūzų legendos Françoise Hardy muziką.„Jei, pavyzdžiui, kuri nors radijo stotis nuspręstų daryti savaitinę laidą apie skulptūras Kaune – turinio priežasčių tokiam dažnumo periodiškumui atsirastų – redaktoriai šią hipotetinę laidą galėtų priskirti dviem rubrikoms – įvairenybių arba politikos“, – komentare sako menotyrininkas Ernestas Parulskis.Kokios finansinės paramos sulaukia menininkai Norvegijoje?„Tikiu, kad reikia kurti tokį meną, kuris jungtų žmones ir būtų prieinamas visiems”, – sako personalinę parodą atidariusi fotografė, vertėja ir poetė Alexandra Bondarev.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Kuo ypatingas Kristijono Donelaičio „Metų“ vertimas į ispanų kalbą?Ką slepia Vilniaus Rotušės labirintai?Monika Gimbutaitė apžvelgia Irmos Pužauskaitės filmą „9- as žingsnis“.Baltijos šalių mokslininkai renkasi į jau keturioliktąją konferenciją „Literatūra ir imperija“.Lietuvos ir Lenkijos kultūriniai ryšiai – kiek nutiesti tiltai tvirti ir ką dar turėtume stiprinti?Koks buvo muzikos amžius nebyliajame kine?Vilniaus knygų mugės organizatoriai skelbia kitų metų vasarį vyksiančios mugės temą – tai Henriko Radausko eilėraščio eilutė „Pasauliu netikiu, o Pasaka tikiu“.Vilniaus Energetikos ir technikos muziejuje įvyko oficialus parodos „Nikola Tesla – žmogus, apšvietęs pasaulį“ atidarymas. Ved. Marius Eidukonis

Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija Lietuvoje. Kas tai? Kokius klausimus ji sprendžia ir kuo gali būti naudinga kiekvienam iš mūsų, laidoje pasakoja komisijos pirmininko pavaduotoja Indrė Širvinskaitė ir naujosios komisijos narė Klementina Gruzdienė.Praėjusią vasarą liepos pradžioje į pirmąjį posėdį rinkosi naujoji Lygių galimybių kontrolierės B. Sabatauskaitės patvirtinta Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija. Ketverių metų kadencijai paskirti nevyriausybinių organizacijų ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovai.„Naujoji komisija jau apsibrėžė prioritetines kryptis ir kviečia žmonių su negalia bei kitas nevyriausybines organizacijas bendradarbiauti identifikuojant problemas, kurios kyla“, - sako I. Širvinskaitė. „Aš tikiu, kad mes ir mūsų vaikai gyvensime tokiame pasaulyje, kur bus pasikeitęs supratimas, kad žmogaus teisės nėra privilegija ar dovanėlė. Tikiu, kad mes gyvensime tikrojoje kultūrinėje ir sąmoningoje įtrauktyje“, - pasakoja K. Gruzdienė.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Prie mikrofono vėl įsitaisiau aš, Morta Belenavičienė. Šįkart noriu jus pakviesti pasiklausyti Kornelijos Mekionytės-Covacci, kuriančios tinklaraštį „Tik ne košė“, pasakojančios apie savo kūdikio primaitinimo patirtį ir besidalinančios naudingais patarimais kitoms šeimoms. Vienas toks patarimas apie maisto produktų šaldymą sugundė ir mane pasikviesti Korneliją pokalbiui. Pirmiausia buvo smalsu sužinoti, kaip ji atsirado virtuvėje – pasirodo, jau studijų metais Kornelija atliko praktiką virtuvėje Maltoje, ten susipažino ir su savo vyru, o po kiek laiko jiedu netgi atidarė restoraną Italijoje, tad restorano virtuvė jai išties gerai pažįstama, todėl labai džiaugiuosi galėdama jums perduoti tai, ką papasakojo Kornelija. Labiausiai man knietėjo sužinoti, kaip derėtų elgtis su maistu, o ypač maisto likučiais, kad jie kuo ilgiau išliktų švieži. Klausiau, kokiais atvejais Kornelija deda likučius į šaldytuvą, o kada į šaldiklį, ar yra tokių produktų, kurių nereikėtų šaldyti, o gal galima šaldyti viską? Kaip atšildyti jau užšaldytą maistą ir kas nutinka, jei jį užšaldome dar kartą? Kokia temperatūra yra mažiausiai draugiška maistui? Smalsavau, ar Kornelija gamina naują patiekalą kasdien – ji atskleidė paslaptį, kaip jiems pavyksta kasdien nevalgyti to paties, tačiau ir nepraleisti visos dienos virtuvėje! Kita šiuo metu itin aktuali tema Kornelijos gyvenime: kūdikio primaitinimas. Pasmalsavau, kodėl kilo mintis savo tinklaraštį pavadinti „Tik ne košė“, kaip sekėsi pradėti primaitinimo kelionę sužinojus, kad kūdikis yra alergiškas daugeliui produktų. Kornelija pasidalino, kaip jautėsi susidūrusi su alergijomis maistui, kaip jas pastebėjo bei kur kreipėsi pagalbos. Pokalbio pabaigoje palietėme ir dar vieną – daugiakalbystės – temą. Kornelijos vyras yra italas, jų šeima gyvena Lietuvoje, tad man buvo labai smalsu sužinoti, kokios ir kiek kalbų skamba jų namuose. Šis pokalbis buvo išties gyvas ir kupinas juoko, Korneliją kalbinti buvo vienas malonumas! Tikiu, kad jis bus naudingas visiems, kurie nors truputį laiko praleidžia virtuvėje. Šiuos pokalbius kuriu norėdama palengvinti jūsų paieškas apie kūdikių primaitinimą, mažų vaikų ir visos šeimos mitybą, o drauge noriu ir įgarsinti kitų šeimų patirtis, kurios, tikiu, jus nuramins, o gal net įkvėps drąsiau ir atviriau pažvelgti į gaminimą bei valgymą. Taip drauge galime užauginti maistą mylinčių valgytojų kartą! Primenu, kad šis pokalbis skirtas „Kalba mamos“ rėmėjams, tad visose tinklalaidžių platformose girdėsite jo ištrauką, o visą pokalbį išgirsite paremdami „Kalba mamos“ Contribee. Už galimybę pokalbius įrašyti kokybiškai dėkoju Vilniaus Universiteto radijo stočiai Start FM. O dabar kviečiu klausytis pokalbio. Morta

Prie mikrofono jau antrą kartą įsitaisiau aš, Morta Belenavičienė. Kuriu tinklaraštį „Mama, ką valgom?“, tad ir pokalbių temos suksis apie maistą. Šiuos pokalbius kuriu norėdama palengvinti jūsų paieškas apie kūdikių primaitinimą, mažų vaikų ir visos šeimos mitybą, o drauge noriu ir įgarsinti kitų šeimų patirtis, kurios, tikiu, jus nuramins, o gal net įkvėps drąsiau ir atviriau pažvelgti į gaminimą bei valgymą. Taip drauge galime užauginti maistą mylinčių valgytojų kartą! Būtent toks – įkvepiantis meilę sezoniniam maistui, turgui ir kūrybai virtuvėje – yra ir šis pokalbis su Aiste Bikauske, tinklaraščio @mission_diabetes autore. Aistė pasidalino, kodėl pradėjo rašyti tinklaraštį apie cukrinį diabetą, koks yra jos santykis su maistu, kaip šį santykį pakoregavo pirmo tipo cukrinis diabetas, kiek laiko prireikė, kad atrastų mitybos principus, tinkančius būtent jos kūnui. Pokalbyje aptarėme dietų kultus ir kodėl jie neveikia, o dietos tėra trumpalaikės – Aistė kviečia kalbėti apie visos mitybos įpročius: mes turime gebėti taip valgyti visą gyvenimą, o kasdieniai mūsų pasirinkimai labai priklauso nuo aplinkybių – ar ruošiamės bėgti maratoną, ar automobiliu važiuosime į darbą, todėl mityboje, kaip ir tėvystėje bei kitose gyvenimo srityse, Aistė siūlo rinktis balansą. Klausiau Aistės, ar natūraliai produktuose esantis cukrus skiriasi nuo pridėtinio cukraus, kodėl gali būti klaidinga jį vadinti „sveika alternatyva“. Ji pasidalino ir savo šeimos desertų ragavimo tradicijomis bei kokias mitybos ir meilės maistui vertybes ji nori perduoti ir savo vaikui. Žinoma, kalbėjomės ir apie Aistės kūdikio primaitinimą, kokiu būdu ji pasirinko supažindinti Adomą su maistu ir kaip galiausiai atsipalaidavo, leido sau būti atvira įvairioms patirtims ir stengėsi neprisirišti prie vieno metodo ar teorijos, norėdama pasilikti lankstumo galimybę. Klausiau ir apie iššūkius, su kuriais teko susidurti primaitinimo metu, tačiau Aistė pastebėjo, kad vieni iššūkiai keičia kitus ir tai, kas pačioje pradžioje atrodė sudėtinga, labai greitai praeina, didžiausiu iššūkiu tampa tėvų išėjimas iš komforto zonos ir perėjimas į naują etapą. Aistė man yra viena turgaus ir sezoninių bei vietinių produktų entuziasčių vėliavnešių, tad nenuostabu, kad ir mudviejų pokalbyje aptarėme, kaip ir kur ji renkasi produktus bei kur semiasi įkvėpimo, kaip jai sekasi planuoti šeimos maistą ir kodėl ji taip mėgsta pirkti turguje. Pokalbio pabaigoje Aistė palinkėjo visiems mokytis apie maistą, kas su kuo dera, eksperimentuoti, kad būtų galima vis lengviau gaminti su sezoniškais produktais ir „išvirti sriubą iš kirvio“, o svarbiausia, nenuspręsti, jog ko nors nemėgsti dar neišbandžius – pokalbio pabaigoje išgirsite, ką daryti, jei nemėgstate burokėlių, kaip įsikvėpti kurti virtuvėje bei koks didelis džiaugsmas Aistei yra būti nustebintai maisto. Tikiu, kad mudviejų pokalbis įkvėps ir jus! Už galimybę įrašyti šiuos pokalbius kokybiškai dėkoju Vilniaus Universiteto radijo stočiai START FM. O dabar kviečiu klausytis pokalbio. Šiame pokalbyje girdėsite: 00:03:39 – Aistės tinklaraštis Mission Diabetes ir kaip jį įkvėpė pirmo tipo cukrinis diabetas 00:05:45 – Cukriniu diabetu sergančio žmogaus mityba – ko sveikas žmogus galėtų iš jos pasimokyti 00:14:49 – Pridėtinis ir natūraliai produktuose esantis cukrus 00:26:56 – Desertų ragavimo tradicija Aistės šeimoje 00:30:09 – Adomo primaitinimo kelionė 00:51:33 – Sezoninis, vietinis, kokybiškas maistas ir kūryba Aistės virtuvėje 01:07:44 – Patarimas primaitinimą pradedantiems tėvams 01:15:27 – Kas Aistę įkvepia gaminti ir mėgautis maistu

Italijoje pirmadienį prasidėjo Bolonijos vaikų knygų mugėje, kurioje bus galima sutikti ir Lietuvos knygų vaikams rašytojus ir iliustratorius.Skuodo rajono savivaldybės Romualdo Granausko viešoji biblioteka išsiplėte – atidarytas naujas bibliotekos pastatas. Kiek aktyvūs bibliotekos lankytojai yra skuodiškiai?Filmai apie šiuolaikinį šokį. Kam jie? Kokie jie? Ir ką šiame filme turėtų pamatyti žiūrovas – kameros ir režisieriaus darbą ar tik šokį?Kaip vertinti Darreno Aronofskio filmą „Banginis“?Rubrikos „Be kaukių“ svečias – kompiuterinių žaidimų kūrėjas Šarūnas Ledas.Ved. Marius Eidukonis

65-ąjį kartą Los Andžele išdalinti „Grammy“ apdovanojimai. Kas apdovanoti klasikinės muzikos kategorijose?Kokius filmus pirmajame virtualios realybės kino teatre Lietuvoje galės išvysti žiūrovai?Tęsiame pasakojimų ciklą „Lietuvos kelias į Klaipėdą“.Dramaturgė Teklė Kavtaradzė pakvietė ukrainiečius kūrėjus į kūrybinio rašymo dirbtuves. Kokie jų rezultatai?Rubrikoje „Be kaukių“ vieši vargoninkai Aušra ir Vidas Pinkevičiai.Ved. Marius Eidukonis

Tikiu, kad epitetą - kvailių auksas - tikrai esate girdėję. O atsirado jis tada, kai žmones buvo apsėdusi aukso karštinė ir paties įvairiausio plauko veikėjai lindo į kasyklas ir brido į upelius ieškodami tauriojo metalo, bet kartais vietoje tikro aukso grynuolių jie parsinešdavo pirito, savo išvaizda primenančio auksą, tačiau savo verte iki to tikrojo ir tauriojo - toli gražu. Šiandien ir tauriuosius metalus, ir deimantus žmonės bando įsigyti įvairiausiais būdais, bet ekspertai sako - ši investicija negali būti pigi, o jei jau taip atsitiko - tikėtina liksite kvailio vietoje ir be pinigų. Plačiau - Dovilė Lisauskaitė.Šiandien Madride prasideda NATO viršūnių susitikimas. Iš Madrido mūsų korespondentas Mindaugas Laukagalis Komentuoja Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Dovilė Jakniūnaitė ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorius Giedrius Česnakas.Aktualus klausimas.Šiandien, birželio 28 dieną Lietuvos Raudonasis Kryžius startuoja su Pirmosios pagalbos kampanija, kuri vadinasi Antroji pagalba. Antroji pagalba reikalinga tiems, kuriems nesuteikiama pirmoji pagalba. Neseniai atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų tyrimas, kuriuo galima grįsti kampanijos ir pirmosios pagalbos įgūdžių poreikį:45% lietuvių nemokėtų arba greičiausiai nemokėtų suteikti pirmosios pagalbos kitam, tik 22 proc. lietuvių yra išklausę praktinius pirmosios pagalbos mokymus, kas penktas lietuvis (20 proc.) yra atsidūręs situacijoje, kurioje reikėtų pirmosios pagalbos suteikimo žiniųKlausytojams atsako ir komentuoja Lietuvos Raudonojo kryžiaus pirmosios pagalbos instruktorė Emilija Kasparienė ir komunikacijos vadovė Luka Lesauskaitė.Lietuvoje gyventi ir dirbti norėtų maždaug penktadalis nuo karo pabėgusių ukrainiečių, kurie registravęsi Užimtumo tarnyboje. Kaip karo pabėgėliams sekasi įsitvirtinti darbo rinkoje domėjosi Edita Vitė.Aktualus pokalbis su Lietuvos užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu.LRT radijo klausytoja iš Šiaulių Adolfina Stakutienė tapo prezidento metinio pranešimo heroje. Klausytoja prieš pranešimą skambino į Ryto garsų laidą, dalijosi savo patirtimi, kuomet aštuonis mėnesius nesulaukė medikų pagalbos. Šią istoriją prezidentas aptarė skaitydamas metinį pranešimą Seime. Plačiau Editos Vitės reportaže.Savaitės komentaras. Autorius žurnalistas Virginijus Savukynas.Ved. Rūta Kupetytė

Yra vienas dalykas, kuris sieja odontologo kėdę ir fotoaparatą — tai šypsena. Ji, kaip ir pyktis, tiki šios „Laimės dietos“ viešnia, yra užkrečiama. Rugilė Maslauskaitė — fotografė, keliautoja ir jau beveik diplomuota odontologė, kuri savo laisve, meile gyvenimui, visko spėjimu ir niekada nuo veido nedingstančia šviesa spėjo užkariauti tūkstančius internautų širdžių. Tikiu, užkariaus ir jūsiškę. Dešimt Rugilės laimės receptų — jūsų laimingoms ausims.Ved. Rimantė Kulvinskytė

LRT OPUS laidos „Be filtro“ viešnia – naują minialbumą „Nejausmas“, kuriame nagrinėja nerimo temą, pristatanti atlikėja Justė Kraujelytė. „Pradėjusi solinę kūrybą tvirtai apsisprendžiau laikytis dviejų principų – būti atvira ir kalbėti temomis, kurios man rūpi, kurios, tikiu yra svarbios kiekvienam, tačiau neretai vis dar atsiduria dėmesio paraštėse. Tikiu muzikos ir meno gydomąja kalba“, - sako dainininkė. Laidos vedėjas – Ramūnas Zilnys.

Šio PNP epizodo svečią galima drąsiai pavadinti itin sportišku filosofu. Norbertas Lisauskas yra ne tik treneris, karatė meistras ir beveik visą savo gyvenimą atidavęs sportui bei perėjęs įvairius jo etapus, bet ir jau penkerius metus veikiančio filosofijos klubo Norvegijoje įkūrėjas. Šiandien mes kalbesimes apie tai, kodėl kūnas ir protas yra neatsiejami, kaip sportas gali padėti  įtemptu gyvenimo metu, kaip pasiekti ramybės būseną ir išlaikyti ją nepriklausomai nuo gyvenimo aplinkybių. Tikiu, kad šis pokalbis naudingas ne tik sportuoti žadantiem ir jau sportuojantiem žmonėm, bet ir treneriams, nes Norbertas dalinasi savo neįkainojama patirtimi, kaip žingsnis po žingsnio pats tapo treneriu svetimoje šalyje. Tikiuosi jums patiks, o dabar kviečiu klausytis mūsų pokalbio su Norbertu Lisausku. 

Šioje laidoje žurnalistas ir rašytojas Dovydas Pancerovas kalba apie tiriamosios žurnalistikos prasmę ir misiją šiuolaikinėje demokratijoje. Pašnekovas konstatuoja kelis svarbius dalykus. Pirma, žiniasklaida šiandien jau nebeformuoja naujienų darbotvarkės, o tik seka iš paskos socialiniams tinklams. Antra, įprastos žurnalistikos normos reikalauja atsakingo permąstymo ir atnaujinimo, nes žiniasklaidos autoritetas ir įtaka sparčiai menksta. Trečia, BDAR (bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) yra žiniasklaidos „covidas“, kuriuo prisidengdami valdininkai slepia viešą informaciją apie politikus. Toks spaudimas žurnalistams atima iš jų brangų laiką ir energiją, kurią galėtų skirti kokybiškiems tyrimams. Apie visa tai – pokalbis su D. Pancerovu.Ved. Simas Čelutka

Valdas Vitkauskas ir kun. Aušvydas Belickas kalba apie tikėjimą. Kas yra Dievas?

Valdas Vitkauskas ir kun. Aušvydas Belickas kalba apie tikėjimą. Kas yra Dievas?

Valdas Vitkauskas ir kun. Aušvydas Belickas kalba apie tikėjimą. Kas yra tikėjimas?

Valdas Vitkauskas ir kun. Aušvydas Belickas kalba apie tikėjimą. Kas yra tikėjimas?

Tikiu, kad su tvaraus verslo apmąstymais ir baimėmis susiduriu ne aš viena. Labai neaišku, kas gi iš tikrųjų yra tas tvarus verslas? Ar ekologiškas yra pakankama sąlyga, kad būtumei tvarus? Kaip žinoti, kad tavo idėja verta pradėjimo? Aš atsakymų neturėjau. Todėl pasikalbėti pasikviečiau Ievą Kazakevičiūtę, kuri kelis metus į Londono rinką įvedinėjo tvarius produktus, o karantino akivaizdoje grįžo į Lietuvą ir dabar yra Sustain Academy - tvarumo mokymų ir mentorystės programos - bendraįkūrėja.
 Tikiuosi, kad paklausius gausės atsakymų ir drąsos kurti!

Tikiu jog vėl tėvelių padedami įsijungėte LRT Klasiką, kur visą šią savaitę laidų kūrėjai, programą skyrė nubudusiai gamtai: čiulbėjo, kukavo ir giedojo, visas radijo paukščių choras.Todėl ir Kolombina nusprendė pasikviesti į svečius vieną sparnuotį, kurio vardą reikės atspėti. Žaisime žaidimą „Audio be video“. Tai pats paprasčiausias žaidimo būdas, kuriam bus reikalingos tik mažųjų klausytojų ausytės ir fantazija. Skambės muzikos kūrinėliai, skirti vienam vieninteliam paukščiui. Jo charakterį ir būdą perteiks įvairiausi muzikos instrumentai ir skirtingi muzikos žanrai. Reikės tik klausytis ir nupiešti paukštį, kurį išgirsit skambant muzikai, Po to piešinėlį nufotografuoti ir atsiųsti adresu Kolombinai @ lrt.lt.Teisingą atsakymą su piešinėliu kitą savaitę patalpinsime LRT audiatekoje.Ved. Kolombina

Kun. Linas Šipavičius ir kun. Arnoldas Valkauskas kalba apie "Credo", tikėjimo išpažinimą ir žodį "Tikiu".

Kun. Linas Šipavičius ir kun. Arnoldas Valkauskas kalba apie "Credo", tikėjimo išpažinimą ir žodį "Tikiu".

Kultūros puslapių dienos spaudoje apžvalga.„Lapkričio migla ir oras, keliantis snaudulį, skatina ieškoti aštresnių pojūčių ir ta proga, kad „Scanorama“ turi visą rinkinį filmų dedikuotų vidurnakčio kinui, nusprendžiau tų pojūčių ieškoti būtent ten,“ – kino tyrėjas ir festivalių programų kuratorius Karolis Žukas apžvelgia Luko Feigelfeld „Raganas“, Thomo Clay „Fanės Laj gundymą“ ir Lijo Jose Pellissery „Jallikattu“.Rubrikoje „Kalbos rytas“ Vilniaus etninės kultūros centro kultūrinių renginių koordinatorė Marija Liugienė-Zalanskaitė pasakoja apie dainininko ir pasakotojo Petro Zalansko ir jo giminės religingumo apraiškas.LRT KLASIKOS laidos „Įgarsintas vaizdas“ autorė Ieva Buinevičiūtė pasakoja apie Gidono Kremerio albumą „Le Cinema“ – jo surinktus muzikinius prisiminimus iš kino filmų.Lietuvos nacionalinis muziejus antrojo karantino metu lankytojus kviečia į virtualius susitikimus trečiadieniais ir šeštadieniais. „Šiuo nenuspėjamu laikotarpiu norime pasiūlyti šį tą nuspėjamo, bent jau susitikimo dieną ir laiką“, – tvirtina muziejaus direktorė Rūta Kačkutė. Kodėl tai būtinas sprendimas? Iniciatyvą pristato R. Kačkutė.Pirmasis šios Lietuvos nacionalinio muziejaus iniciatyvos renginys – dokumentinio filmo „Petras Repšys: darbai“, pasakojančio apie 30 metų dailininko kurtą bareljefą „Lietuvos krikštas“, premjera. Taip pristatoma retrospektyvinė paroda „Petras Repšys: darbai“, kuri šiuo metu negali sulaukti lankytojų. Plačiau apie šią retrospektyvą pasakoja Laima Ragėnienė.Naujai kuriamas lietuviškas serialas „Trolių ferma“ atrinktas į tarptautinį prestižinį audiovizualinio turinio finalinį renginį „CONTENT LONDON – C21 MEDIA“ ir varžysis dėl pagrindinio prizo. Kiekvienais metais Didžiojoje Britanijoje vykstantis renginys nubrėžia gaires, ką pasaulio žiūrovai žiūrės ateinančiais metais, kas bus populiaru ir patrauklu tarptautinei auditorijai. „Šis projektas pristatytų Lietuvą pasaulyje kaip originalių ir kokybiškų TV serialų kūrėją. Tikiu, kad mes turime labai stiprią komandą Lietuvoje, kuri gali ne tik gerai nufilmuoti užsienietišką serialą, bet ir jį sukurti“, – sako prodiuserė Gabija Siurbytė. Pokalbis su ja ir „Trolių fermos“ režisieriumi Ernestu Jankausku apie Lietuvos galimybes sukurti pasaulinio lygio serialą.Domanto Razausko muzikinių naujienų apžvalga: dar viena proga pasidžiaugti nebekoncertuosiančiu Keithu Jarrettu, daugiau nei po pusės amžiaus atrastas Ellos Fitzgerald įrašas ir Airijoje gyvenančio pianisto Gedimino Karkausko debiutas.Ved. Indrė Kaminckaitė.

Antrasis rubrikos "Aš Tėtis" pokalbis su dulų asociacijos primininke - Lina Gabrijolavičiene . Pokalbį veda Pagarbios Tėvystės lektorius, AsTetis.lt puslapio kūrėjas Andrius Burkša. Tėčio akimis, gimdymas su dula. Kas tai? Kaip tai? Kam to reikia? Nuo ko pradėti, kad apsispręsti ar mūsų šeimai norėtųsi gimdyti su dula? Labai atviras ir praktine informacija turtingas pokalbis. "Prieš pokalbį apie Dulas girdėjau tik iš tolo, taigi buvo labai įdomu sužinoti kas iš tiesų tai yra Tikiu, kad kad ne vienam tėčiui tai bus naujovė ir padės lengviau apsispręsti ar tokia pagalba reikalinga jūsų šeimai :) gero klausymosi" - Andrius. Jeigu turite kausimų ar pasiūlymų, tai lauksime jų mūsų Facebook paskyroje (Pagarbi Tėvystė) ar kitoje, jums patogioje, platformoje. Daugiau naudingų nuorodų: Dulų asociacija - nuoroda Lina Gabrijolavičiene - nuoroda Pagarbi Tėvystė FB - nuoroda AsTetis.lt - nuoroda www.pagarbitevyste.lt

Sakoma, kad vienas iš būdų save sustiprinti, gydyti ir ištraukti iš depresijos – yra šokis. Laidoje „Draugystė veža“ su socialine inovatore, šokių studijos vaikams turintiems specialiųjų poreikių, įkūrėja Rita Žogele ir aerobikos instruktoriumi, po traumos judančiu vežimėlio pagalba Jaroslavu Milevskij, kalbamės apie tai, kodėl niekas taip nesuartina žmonių, nesuburia kolektyvų, kaip šokis? Kokia čia glūdi paslaptis? Kodėl visais laikais, visose tautose šokis yra svarbi ir neatsiejama kultūros, bendravimo dalis? „Tikiu, kad supratingumą ir jautrumą svarbu ugdyti nuo vaikystės. Jei nuo mažens savo aplinkoje dažniau matytume ir galėtume bendrauti su specialiųjų poreikių turinčiais žmonėmis – mūsų visuomenėje būtų daugiau empatijos“, – pasakoja šokių mokytoja Rita.Laidos vedėja Žydrė Gedrimaitė.

Šokio tyrinėjimo platforma „Bitės“ pristatė trečiąjį tiriamąjį darbą – šokio, cirko ir fizinio teatro atlikėjos Marijos Baranauskaitės tyrimą „Performing for Objects“. Kodėl objektams reikia meno ir kaip atlikti pasirodymą daiktams? Pokalbis su M. Baranauskaite.Kaip ir kodėl Kasandros prakeiksmas iš graikų mitų persikėlė į šiandienos klimatologų gyvenimą kultūros komentare aiškina klimatologas, VU doktorantas Justinas KilpysDienraščių kultūros puslapių apžvalga.„Užfiksuota akimirka, kurios jau nebepakeisi. Bet čia mano akimirkos. Gal Sutkus ar Kunčius padarytų kitaip, o čia mano – aš taip mačiau ar Girdvainį, ar Kalinauską...“ – apie fotografijų parodą „Akimirkos“, kurioje daugiau nei pusė šimto žinomiausių menininkų portretų, pasakoja Mindaugas Norkus. Almos Valantinienės pasakojimas. Sekmadienį pasibaigusiame Vilniaus tarptautiniame trumpųjų filmų festivalyje geriausiu lietuvišku trumpametražiu filmu pripažintas režisierės Skirmantos Jakaitės animacinis darbas „Žonglierius“, o specialusis paminėjimas atiteko režisierės Marijos Stonytės dokumentiniam filmui „Vienas gyvenimas“. Ką apie mūsų trumpo metro darbus sako tai, jog geriausiais pripažinta animacija ir dokumentika? Kokios temos vyrauja trumpuosiuose filmuose? Pokalbis su festivalio vadove Rimante Daugėlaite-Cegelskiene ir viena komisijos narių, režisierė Aiste Žegulyte. Apie savo filmus, įvertintus festivalyje, mintimis dalijasi ir laimėtojos S. Jakaitė bei M. Stonytė. LRT radijo programos LRT KLASIKA vadovo pareigas pradėjo eiti Julijus Grickevičius. „Tikiu, kad klasika gali tapti tiltu tarp muzikos, atlikimo meno, gilių kultūros temų ir klausytojų. LRT KLASIKA sieks ir toliau išlaikyti klasikinės muzikos kryptį, tačiau taps atviresnė ir kitiems žanrams“, – sako naujasis LRT KLASIKOS vadovas. Kaip pasiekti, kad tas „tiltas“ būtų atviras ir iš tiesų jungtų? Pokalbis su J. Grickevičiumi.Ved. Austėja Kuskienė.

„Kasdienybės kultūra“: ką daryti, kad vadovas taptų geresniu žmogumi darbe?„Mano pagrindinė misija – siekti, kad vadovai taptų geresniais žmonėmis darbe. Mūsų elgsena, įvairios praktikos atskleidžia, kas mes esame, kaip žiūrime į pasaulį, į žmones, į mus supančią aplinką. Jeigu aš tampu labiau į žmones orientuota asmenybė, tikiu, kad galime labai daug nuveikti gražių ir gerų dalykų apie kuriuos rašo vadybos žurnalai, naujausios knygos, “– pokalbis su OVC Consulting kompanijos partneriu, konsultantu Tomu Misiukoniu.Ved. Violeta Melnikienė.

„Rašydama scenarijų supratau, kad reikia pavaizduoti tą absurdišką mechanizmą, kaip gražiai gyvenančią šeimą kažkodėl ištremia“, – apie spektaklį vaikams „Sibiro haiku“ pagal Jurgos Vilės ir Linos Itagaki knygą sako režisierė, Stalo teatro vadovė Saulė Degutytė. Kultūros savaitraščių apžvalga.„Pastebiu, kad širdis linksta į graudesnius, aštresnius išgyvenimus, o linksmas dainas, ironišką ir šmaikštų požiūrį vis dar mokausi kurti. Tikiu, kad ateityje tai man pavyks“, – sako dvyliktokė, dainuojamosios poezijos atlikėja Emilija Statinaitė.„Tai daugiagalvis gyvastingas, gargaliuojantis, šnypšiantis, miegantis ir švenčiantis paupių gyventojas. Jis netelpa į kadrą. Netilpo Korzonui, Čechavičiui, Bulhakui. Jį galima trumpam prisijaukinti, perprasti vieną, kitą jo charakterio savybę, bet ne daugiau. Todėl Sauliui tenka dieną, naktį, žiemą ir vasarą, kaip ir daugeliui fotografų, rašytojų, dailininkų kurti savo Vilnių, kaip savo ieškojimų, susitikimų, atradimų istoriją“, – apie Sauliaus Žiūros fotografijų parodą „Vilniaus horizontai“, skirtą miesto gimtadieniui, rašo menotyrininkas Virginijus Kinčinaitis.Ved. Laima Ragėnienė.

Kauno miesto muziejaus Rotušės skyriuje atidaroma fotografo Andriaus Pavelko paroda „Su gimtadieniu, Vilniau!“. Naktinėse sostinės fotografijose užfiksuoti ir barokiniai bažnyčių bokštai, ir miegamieji rajonai bei rūkstantys fabrikų kaminai. Apie tokią dovaną Vilniui 696-ojo gimtadienio proga studijoje kalbėsimės su A. Pavelko.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Menotyrininkės ir menininkės Laimos Kreivytės komentaras apie politinę žmogžudystę.„Tikiu, jog jei lietuvių rašytojai nenusigręš nuo dabarties (kad ir kokia lėkšta, kvaila ar niekšiška ji kartais atrodo), jei sąžiningai stengsis ją pavaizduoti, stiprus ryšys užsimegs – su lietuvių skaitytoju ir ne tik“, – „Lietuvos žinioms“ sako rašytojas, vertėjas Laurynas Katkus.„Klasikos enciklopedija“ : Viljamas Harvėjus.Ved. Juta Liutkevičiūtė.

„Pasirinkau praėjusio amžiaus šeštąjį dešimtmetį todėl, kad jaučiu nostalgiją savo tėvų ir vyro vaikystės laikmečiui. Keista – jame negyvenau, bet tarytum atsimenu, „matau“ jų akimis. Beje, kai kurie jų daiktai, drabužiai, knygos, pasiekė ir mano vaikystę, aštuntąjį dešimtmetį“, – pasakoja rašytoja Laura Sintija Černiauskaitė, kurios knyga – mažasis romanas – „Šulinys“ dalyvauja Metų knygos rinkimuose.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.„Istoriją didžiąja dalimi pasakoju be „kalbančių galvų“, būdingų dokumentikos žanrui. Tikiu, kad istorijos gerbėjų nenuvilsiu, nes velniškai ilgai užtrukome rinkdami archyvinę medžiagą – rasti konkrečius archyvus, apie kuriuos žinojome esant, buvo bene sudėtingiausia filmo kūrimo dalis“, – sako filmo „Spec. Žvėrynas“ režisierius Andrius Lekavičius.„Jis niekada nechaltūrino, niekada nešokinėjo nuo reklamos, prie laidos, serialo, o tik paskui laisvalaikiu – prie filmo. Šis santykis yra nykstantis – operatoriai dažnai išmaino savo profesiją į smulkius centus. Audrius niekada nesismulkino – jeigu filmuodavo, tai filmas būdavo jo gyvenimo dalis ir išnykdavo bet kokie reikalai ar darbai“, – apie šviesaus atminimo kino operatorių Audrių Kemežį, įvertintą Nacionaline kultūros ir meno premija, prisiminimais dalijasi režisierius Audrius Stonys.Ved. Austėja Kuskienė.

„Pasirinkau praėjusio amžiaus šeštąjį dešimtmetį todėl, kad jaučiu nostalgiją savo tėvų ir vyro vaikystės laikmečiui. Keista – jame negyvenau, bet tarytum atsimenu, „matau“ jų akimis. Beje, kai kurie jų daiktai, drabužiai, knygos, pasiekė ir mano vaikystę, aštuntąjį dešimtmetį“, – pasakoja rašytoja Laura Sintija Černiauskaitė, kurios knyga – mažasis romanas – „Šulinys“ dalyvauja Metų knygos rinkimuose.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.„Istoriją didžiąja dalimi pasakoju be „kalbančių galvų“, būdingų dokumentikos žanrui. Tikiu, kad istorijos gerbėjų nenuvilsiu, nes velniškai ilgai užtrukome rinkdami archyvinę medžiagą – rasti konkrečius archyvus, apie kuriuos žinojome esant, buvo bene sudėtingiausia filmo kūrimo dalis“, – sako filmo „Spec. Žvėrynas“ režisierius Andrius Lekavičius.„Jis niekada nechaltūrino, niekada nešokinėjo nuo reklamos, prie laidos, serialo, o tik paskui laisvalaikiu – prie filmo. Šis santykis yra nykstantis – operatoriai dažnai išmaino savo profesiją į smulkius centus. Audrius niekada nesismulkino – jeigu filmuodavo, tai filmas būdavo jo gyvenimo dalis ir išnykdavo bet kokie reikalai ar darbai“, – apie šviesaus atminimo kino operatorių Audrių Kemežį, įvertintą Nacionaline kultūros ir meno premija, prisiminimais dalijasi režisierius Audrius Stonys.Ved. Austėja Kuskienė.

Maišto ir protesto kinas. Turbūt nemaža visuomenės dalis stebi, kuo baigsis mokytojų streikas. Tikiu, kad daugelis kultūros žmonių juos palaiko, tad šioje laidoje kalbėsime apie maišto ir protesto kiną. Su kino kritike Ilona Vitkauskaite prisiminsime mažesnes ir didesnes kino sroves bei bangas. Jų tikrai nemažai, tad šįkart kalbėsime apie humanistinį italų neorealizmą, lenkų kino mokyklą, britų naująją bangą su Lindsay Andersonu priešaky ir, aišku, prancūzų naująją bangą. Pastarajai jau neužteko įvardyti situaciją ir užjausti kaip neorealistiniuose filmuose, ji kvietė keisti pasaulį. Kodėl reikia prisiminti tuos maištingus laikus? Todėl, kad gyvename kultūrinio populizmo eroje, tampame konformistais ir konjunktūrininkais. Lyg ir gyvename demokratiniame pasaulyje, bet esame labai ribojami galios struktūrų diktato. Viskas pradeda tarnauti verslui, nes dabartiniame pasaulyje pusiausvyros nebėra. Ved. Santa Lingevičiūtė.

Maišto ir protesto kinas. Turbūt nemaža visuomenės dalis stebi, kuo baigsis mokytojų streikas. Tikiu, kad daugelis kultūros žmonių juos palaiko, tad šioje laidoje kalbėsime apie maišto ir protesto kiną. Su kino kritike Ilona Vitkauskaite prisiminsime mažesnes ir didesnes kino sroves bei bangas. Jų tikrai nemažai, tad šįkart kalbėsime apie humanistinį italų neorealizmą, lenkų kino mokyklą, britų naująją bangą su Lindsay Andersonu priešaky ir, aišku, prancūzų naująją bangą. Pastarajai jau neužteko įvardyti situaciją ir užjausti kaip neorealistiniuose filmuose, ji kvietė keisti pasaulį. Kodėl reikia prisiminti tuos maištingus laikus? Todėl, kad gyvename kultūrinio populizmo eroje, tampame konformistais ir konjunktūrininkais. Lyg ir gyvename demokratiniame pasaulyje, bet esame labai ribojami galios struktūrų diktato. Viskas pradeda tarnauti verslui, nes dabartiniame pasaulyje pusiausvyros nebėra. Ved. Santa Lingevičiūtė.

Pasaulio gamtos fondas šių metų ataskaitoje apie gyvosios gamtos būklę „The Living Planet Report 2018“ skelbia, kad nuo 1970-ųjų stuburinių gyvūnų – žinduolių, paukščių, roplių ir varliagyvių pasaulyje vidutiniškai sumažėjo dviem trečdaliais.„Dabartiniais skaičiavimais, padėtis prasčiausia tropiniuose regionuose. Gyvūnų populiacijos ten yra susitraukusios daugiau beveik 90 proc. Taip yra dėl nuskurdinto dirvožemio ir prarastų gamtinių buveinių,“ – sako vienas iš ataskaitos autorių, dr. Robinas Freemanas iš Londono zoologijos draugijos.Prie dokumento dirbo beveik šešios dešimtys įvairių organizacijų ekspertų, kurie savo išvadų nevynioja į vatą. Jie teigia, kad šios tendencijos kelia grėsmę pačios žmonijos išlikimui ir mes galime būti paskutinė planetos karta, kuri dar gali kažką pakeisti teigiama linkme.„Tikiu, kad esame pakankamai išmintingi, kad ne tik patys išliktume, bet ir leistume gamtai klestėti. Kai kurie tam būtini sprendimai yra žinomi,“ – tikina Pasaulio gamtos fondo specialistė dr. Rosamunde Almond. – „Bet būtina veikti nedelsiant“.Vaidos Pilibaitytės pokalbis su dviem ataskaitos rengėjais.

Pasaulio gamtos fondas šių metų ataskaitoje apie gyvosios gamtos būklę „The Living Planet Report 2018“ skelbia, kad nuo 1970-ųjų stuburinių gyvūnų – žinduolių, paukščių, roplių ir varliagyvių pasaulyje vidutiniškai sumažėjo dviem trečdaliais.„Dabartiniais skaičiavimais, padėtis prasčiausia tropiniuose regionuose. Gyvūnų populiacijos ten yra susitraukusios daugiau beveik 90 proc. Taip yra dėl nuskurdinto dirvožemio ir prarastų gamtinių buveinių,“ – sako vienas iš ataskaitos autorių, dr. Robinas Freemanas iš Londono zoologijos draugijos.Prie dokumento dirbo beveik šešios dešimtys įvairių organizacijų ekspertų, kurie savo išvadų nevynioja į vatą. Jie teigia, kad šios tendencijos kelia grėsmę pačios žmonijos išlikimui ir mes galime būti paskutinė planetos karta, kuri dar gali kažką pakeisti teigiama linkme.„Tikiu, kad esame pakankamai išmintingi, kad ne tik patys išliktume, bet ir leistume gamtai klestėti. Kai kurie tam būtini sprendimai yra žinomi,“ – tikina Pasaulio gamtos fondo specialistė dr. Rosamunde Almond. – „Bet būtina veikti nedelsiant“.Vaidos Pilibaitytės pokalbis su dviem ataskaitos rengėjais.

Kalbos valandėlė. Seimo plenariniame posėdyje bus paskelbta valstiečių ir žaliųjų bei socialdemokratų deklaracija dėl frakcijų koalicijos. Vilniuje vyks akcija „Tikiu skaidria Lietuva“. Lenkų dailininko Voicecho Gersono paveikslas „Lietuvos krikštas “, sukurtas Lietuvos krikšto 500 metų sukakčiai. Premjero Sauliaus Skvernelio interviu LRT Radijui. Socialinių tinklų apžvalga. Rimos Urbonaitės savaitės komentaras. Lietuvoje pradedamas įgyvendinti socialinis eksperimentas „Mėnuo neįgaliojo vežimėlyje“. Deividas Pranevičius sukūrė atsinaujinančios energetikos jėgainių pajėgumo testavimo sistemą. Verslo laikas. Etnologo Liberto Klimkos pastebėjimai. Šiandien oficialiai baigiasi prieštaringai vertinama pabėgėlių perkėlimo Europos Sąjungoje (ES) programa.

Ištraukas iš Thomas Ruster knygos „Tikiu",skaito laidą parengęs Algimantas Pociūnas.

Ištraukas iš Thomas Ruster knygos „Tikiu",skaito laidą parengęs Algimantas Pociūnas.

Akupunktūrinis menotyrininko Vido Poškaus žvilgsnis į Vilnių.„Tikiu, kad, jei mąstai ir aprašai kokį objektą, jis įgauna naują kvėpavimą. Norėjau aprašyti ne tik ypatingus istorinius statinius, bet pirmiausia – sparčiai nykstančius ar greitai besikeičiančius dalykus. Tarkim, senamiesčio duris, langus ar gėlių darželius“, – knygą „Nedingęs Vilnius: miesto akupunktūros“ apibūdina jos autorius menotyrininkas Vidas Poškus. Pirmoje knygoje autorius publikuoja trumpus eseistinius tekstus, kuriuose aprašo įvairius Vilniaus objektus, pateikia asmeninį santykį su miestu.Tad kokie miesto objektai, detalės patenka į V. Poškaus akiratį? Kodėl pastaruoju metu tekstai apie Vilnių tokie populiarūs ir kaip tuomet surasti autentišką kalbėseną?

Akupunktūrinis menotyrininko Vido Poškaus žvilgsnis į Vilnių.„Tikiu, kad, jei mąstai ir aprašai kokį objektą, jis įgauna naują kvėpavimą. Norėjau aprašyti ne tik ypatingus istorinius statinius, bet pirmiausia – sparčiai nykstančius ar greitai besikeičiančius dalykus. Tarkim, senamiesčio duris, langus ar gėlių darželius“, – knygą „Nedingęs Vilnius: miesto akupunktūros“ apibūdina jos autorius menotyrininkas Vidas Poškus. Pirmoje knygoje autorius publikuoja trumpus eseistinius tekstus, kuriuose aprašo įvairius Vilniaus objektus, pateikia asmeninį santykį su miestu.Tad kokie miesto objektai, detalės patenka į V. Poškaus akiratį? Kodėl pastaruoju metu tekstai apie Vilnių tokie populiarūs ir kaip tuomet surasti autentišką kalbėseną?

Gyventi sveikai ir turiningai... „Vieni sako: kiek lemta – tiek gyvensiu, aš gi sakau: kiek lemta – tai gal nuo Dievo, bet, kaip gyvensiu – čia jau nuo manęs...“ Pokalbis su kineziterapeutu Samueliu Tacu apie malonų gyvenimą be vaistų.E. Humperdincko opera jaunimui „Jonas ir Greta“ – apie baimes ir pasitikėjimą. „Tikiu, – sako režisierė Dalia Ibelhauptaitė, – kad tėvai į spektaklį atėję su vaikais, daugiau supras ir savo paauglius“. Režisierė kviečia ateiti ir pamatyti operą kūrusį jaunimą, kuris šiandien dirba ir pastebimas pasaulio teatruose, Lietuvoje – tai reta proga.

Gyventi sveikai ir turiningai... „Vieni sako: kiek lemta – tiek gyvensiu, aš gi sakau: kiek lemta – tai gal nuo Dievo, bet, kaip gyvensiu – čia jau nuo manęs...“ Pokalbis su kineziterapeutu Samueliu Tacu apie malonų gyvenimą be vaistų.E. Humperdincko opera jaunimui „Jonas ir Greta“ – apie baimes ir pasitikėjimą. „Tikiu, – sako režisierė Dalia Ibelhauptaitė, – kad tėvai į spektaklį atėję su vaikais, daugiau supras ir savo paauglius“. Režisierė kviečia ateiti ir pamatyti operą kūrusį jaunimą, kuris šiandien dirba ir pastebimas pasaulio teatruose, Lietuvoje – tai reta proga.

Fingalick jau ilgokai remiu prie sienos dėl susėdimo ir pakalbėjimo apie dalykus, bet pirmiau pavyko sulaukti siuntinio su dainų rinkiniu. Tikiu, mūsų posėdis bus, ir tikrai gražus, o kol kas džiaugiuosi muzika.