Podcasts about anapilin

Spaudos apžvalga.„Didysis Getsbis“ tebėra aktualus liudijimas apie amerikietišką tikrovę dabar ir prieš šimtą metų, turintis neabejotiną lyginamąją vertę“, – apie prieš šimtą metų išleistą romaną sako filosofas Aldis Gedutis.Kupiškyje pristatyta prieš dešimtmetį Anapilin iškeliavusio medžio skulptoriaus Rimanto Idzelio darbų paroda. „Esu nenusakomas, nesušukuotas, netelpu į jokius rėmus. Vaikystėje, kai iškrypom iš to kelio, tai vis mėginam į vėžes sugrįžti, bet niekaip neišeina“, – dar būdamas gyvas kalbėjo Rimantas Idzelis.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Lietuvoje vis labiau įsitvirtina lėtojo turizmo kryptis – tai kvietimas keliauti ne greitai, o prasmingai: atrasti vietos istoriją, skonius, bendruomenes ir tylos pilnas erdves. Kaip lėtas turizmas keičia mūsų kelionių įpročius ir regionų gyvenimą?Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką. Šiandien kviečiame susipažinti su kompozitorės Justės Janulytės kūriniu „Confluere“ kameriniam orkestrui.Rytoj prasideda „Japonijos dienos Kaune WA“. Šis festivalis jau ne vienerius metus kviečia miestiečius ir svečius pažinti Japonijos kultūrą per šiuolaikinio meno pasirodymus, tradicinių amatų dirbtuves, paskaitas, parodas bei bendrus Lietuvos ir Japonijos menininkų projektus.Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro interjeras pripažintas geriausiu pasaulyje savo kategorijoje ir įvertintas aukso medaliu prestižiniame „A' Design Award & Competition“. Kuo šis projektas ypatingas, kodėl verta kalbėti ne tik apie formą, bet ir apie jausmą interjere?Ved. Justė LuščinskytėM. Zaremnos nuotr.

Nuo įspūdingiausių kolekcijų, sudrebinusių visą mados pasaulį, iki svarbiausių įvykių Lietuvos mados padangėje – pasakoti apie 2024-uosius madoje tikrai yra ką. Palydint metus ir pasitinkant naujuosius verta aptarti ryškiausius industrijos įvykius, paminėti madą keitusius kultūros reiškinius ir prisiminti tuos, kurie išėjo Anapilin.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

„Prisiminus karuselę“. Taip vadinosi viena Andriaus Kulikausko dainų, kurią kadaise atliko „Dainos teatras“. Dabar metas prisiminti tik ką Anapilin iškeliavusio muziko gyvenimo karuselę. Šioje laidoje – mano, Domanto Razausko, pasakojimai, atsiminimai apie Andrių, Andriaus parašytos dainos ir jo paties lūpomis kadaise papasakotos istorijos LRT „Pakartot“ studijoje.Ved. Domantas Razauskas

Šalia leidybinių naujienų ir atradimų Domantas Razauskas „Pakartot“ prisimena neseniai Anapilin iškeliavusį pirmųjų lietuviškų sintezatorių išradėją, kūrėją Orūną Urboną, dirbusį su Giedriaus Kuprevičiaus grupe „Argo“, ir vos prieš kelias dienas mus palikusį gitaristą Arvydą Sriubą iš „Hiperbolės“ ir „Tigro Metų“.Ved. Domantas Razauskas

LRT KLASIKOS eteryje – išskirtinis dėmesys kompozitoriui ir pianistui Ryuichi Sakamoto, kurį LRT Garso įrašų studijoje įrašė pianistas Darius Mažintas.Pristatome „Metų knygos rinkimuose“ Prozos kategorijoje geriausia pretenduojančią tapti Danutės Kalinauskaitės knygą „Baltieji prieš juoduosius“.VDA galerijoje „Titanikas“ atidaryta paroda „Procesai“ pristato dizainerio ir architekto Šarūno Šlektavičiaus (1977 – 2023) kūrybines paieškas. Žvelgdami į parodą laidoje prisimename prieš metus staiga Anapilin iškeliavusį šį inovatyvų menininką.14 dienų į kino teatrus sukvietęs didžiulį būrį žmonių festivalis „Kino pavasaris“ pasiekė finišą: paskelbti konkursinių programų nugalėtojai ir daugiausiai žiūrovų simpatijų pelnę filmai. Taigi – festivalis baigėsi, bet bent vienas kinas iš gausybės liko mūsų galvose.Radijo balsas, renginių vedėjas, žurnalistas, redaktorius, fotografas, skaitovas ir tai dar ne viskas, kaip galime apibūdinti Juozą Šalkauską, daugelį metų kalbėjusį Lietuvos žmonėms iš radijo studijos, koncertų, festivalio „Poezijos pavasaris“ ar valstybinių renginių scenos. Tai yra tas žmogus, kurio lūpomis skleidėsi mūsų istorijos dešimtmečiai. Juozas Šalkauskas - „Be kaukių“ svečias.Ved. Gabija Narušytė

„Vardai ir garsai“ šiandien prisimena Anapilin iškeliavusius „Low Roar“ lyderį Ryaną Karaziją, „Low“ muzikantę Mimi Parker ir „Migos“ reperį Takeoff. Taip pat žvelgia į artėjančius Emmos Ruth Rundle ir „Paradise Lost“ koncertus Vilniuje bei kviečia įvertinti keletą įdomių naujų įrašų. Ved. Ramūnas Zilnys

Šiomis dienomis Anapilin iškeliavo prie pačių rokenrolo ištakų stovėjęs muzikantas, vienas žanro kūrėjų pianistas ir dainininkas Jerry Lee Lewisas. Domantas Razauskas kviečia prisiminti išėjusįjį, jo sudėtingą biografiją, pilną skaudžių likimo smūgių, išbandymų, kontraversijų ir, aišku, šviesios ugningos muzikos.Ved. Domantas Razauskas

Saksofonininkas Albertas Ayleris kartą apie džiazo saksofono įtakingiausiuosius kartą pasakė: „Johnas Coltrane'as yra tėvas, Pharoah Sandersas yra sūnus, o aš – šventoji dvasia!” Prieš kelias dienas tėvas ir šventoji dvasia pas save pasikvietė ir sūnų, kuris 81-erius metus vaikščiojo Žeme ir dalinosi stebuklais – savo muzika. „Kitame laike“ Domantas Razauskas prisimena tik ką Anapilin iškeliavusį legendinį „Faraoną“ Sandersą.

Muzikos apžvalgininkas Domantas Razauskas pirmoje laidos dalyje prisimena legendinį Lietuvos hipį, dainių, vertėją Olegą Zacharenkovą, kuris prieš kelias savaites iškeliavo Anapilin. Jo dainas „Išdžius upeliai“, „Praskrido drambliai“, „Saugok sveikatą“ labiausiai išgarsino jo bendražygis Vytautas Kernagis, su kuriuo Olegas muzikavo grupėje „Rupūs miltai“.Antroje laidos dalyje – kelios leidybinės naujienos, o visų pirma grupės naujos „Šiaurės kryptis“ dainos, po 29 metų pertraukos suskambėjusios Kristijono Vildžiūno filme „Dainos lapei“.Ved. Domantas Razauskas

Spaudos apžvalga.Paroda „Documenta“ ir jos sukeltas rezonansas.Sekmadienį mirė teatro ir kino aktorius Vytautas Romualdas Tomkus. Anapilin iškeliavusį V. Tomkų prisimename aktoriumi, režisieriumi Ramučiu Rimeikiu.Savaitgalį partizano Juozo Jakavonio-Tigro sodyboje buvo atidaryta rekonstruota partizanų vadavietė. Pokalbis apie jos rekonstrukciją su Vilnius TECH profesoriumi, architektu Gintaru Čaikausku.Šalyje laukiama ne vienos didelės kultūros įstaigos atidarymo – S.Eidrigevičiaus menų centras Panevėžyje, Koncertų salė Vilniuje, Medijų taryba. Kaip kultūros įstaigoms užsiauginti reikiamus vadovus?Liepos 25 – ąją Vilnius mini savo gimtadienį. Vilniečiai jį kviečiami švęsti festivalyje „Jaunas kaip Vilnius“.Kokius įspūdžius iš Kyjivo parsivežė violančelininkas Valdas Povilaitis, Ukrainos sostinėje dirbęs su vaikais ir pedagogais, atvykusiais iš karo siaubiamų teritorijų?Klaipėdos piliavietėje rugpjūčio 1 dieną įvyks Alvido Remesos oratorijos „Sakmė apie Mėmelburgą“ pasaulinė premjera. Kaip vyksta pasiruošimas šiam pasirodymui?Ved. Marius Eidukonis

Ir žinomas, ir nepažintas rumunas George Enescu, kurį jo mokiniai lygino su Mozartu, kuris buvo ne tik kompozitorius, bet ir vienas geriausių savo kartos smuikininkų ir pianistų! Prieš 100 metų, 1921-aisiais Paryžiuje įvyko jo 3-iosios simfonijos premjera, o prieš kelias savaites šiemet baigėsi Enescu vardo muzikos festivalis Bukarešte. Antroje laidos dalyje – apie šį mėnesį Anapilin iškeliavusį gitaristą Patą Martino, kurio gyvenimo istorija yra išskirtinė visos muzikos kontekste. Tai žmogus, kuris gyvenimo viduryje po smegenų operacijos visiškai prarado atmintį ir turėjo mokytis groti iš naujo, nuo pat pradžių. Ir vėl tapo vienu geriausių džiazo gitaristų! Ved. Domantas Razauskas

Kalintas ir kankintas, prisiekęs marksistas dešiniųjų priespaudoje, pasaulio politikų ir meno elito draugas, savo šalyje nacionalinis herojus, kino muzikos, protesto dainų kūrėjas, politinis veikėjas, net ministras, o galiausiai tiesiog labai įdomi ir kontraversiška asmenybė. Visa tai apie praėjusią savaitę Anapilin iškeliavusį bene garsiausią visų laikų Graikijos kompozitorių Mikį Theodorakį. „Kitame laike“ – nepaprasta šio kūrėjo gyvenimo istorija, kurią pasakoja Domantas Razauskas.

Epidemiologinė padėtis Vilniuje primena gruodžio pabaigą-sausio pradžią, tačiau tai lemia ir didžiausios Lietuvoje testavimo apimtys.Kolegos atsimena Anapilin iškeliavusį Seimo narį Kęstutį Glavecką.Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pakvietė režimo persekiojamą Baltarusijos startuolių centrą „Imaguru“ tęsti veiklą Lietuvoje.Ved. Aleksandras Dvojeglazovas

Pirmieji pavasario „Vardai ir garsai“ sutelkia dėmesį į muzikantus, karjerą pradėjusius ne vakar ar užvakar, o bent prieš keletą dešimtmečių. Kai kurie iš jų – jau iškeliavę Anapilin, tačiau visus vienija bendri bruožai – neseniai išleisti ar perleisti kūriniai ir didelė įtaką, padaryta alternatyvios muzikos srovėms. Nuo vieno elektroninės muzikos pirmeivių Morto Garsono iki ritualinio avangardo kūrėjo Drew McDowallo, nuo buvusio „Velvet Underground“ nario Johno Cale‘o iki kultinių JAV alternatyvos veteranų „Yo La Tengo“ – tai valandos trukmės įrodymas, jog pensinio amžiaus sulaukę (ar prie jo artėjantys) kūrėjai neretai eksperimentuoja dar keisčiau ir drąsiau, nei madingiausi šių dienų alternatyvininkai. Laidos vedėjas – Ramūnas Zilnys

Šviežiausių publikacijų kultūros tema apžvalga.„Šiai valstybei buvau pernelyg radikalus ir politiškas“, – sako teatro režisierius iš Vengrijos Árpádas Schillingas, kuris su Klaipėdos jaunimo teatro aktoriais ruošiasi pavasarį planuojamai premjerai – spektakliui apie atskirtį tarp regionų ir didžiųjų miestų bei vidinę emigraciją, Su režisieriumi apie jo naujausią darbą Lietuvoje, politinio teatro speficiką ir keliamas rizikas, tokios kūrybos galimybę gimtojoje Vengrijoje kalbėjosi Indrė KaminckaitėSu rubrika „Kalbos rytas“ – apie praėjusią savaitę Anapilin iškeliavusį Parmos universiteto profesorių Gvido Mikelinį pokalbis su jį pažinojusiu Vilniaus universiteto Baltistikos katedros profesoriumi Bonifacu Stundžia.„Nors aštriabriaunės lietuviškų muzikinių vaizdo klipų idėjos reguliariai atšimpa į buką biudžeto stygių, o ši vizualiosios kultūros šaka naiviai mindžikuoja neretai nesulaukdama, prabylu kūrinio žodžiais, net „minimaliai šampano“ (nes ne kinas, ne muzika, o tarp kino ir muzikos), skirtingų krypčių eksperimentų įelektrintas nūdienos laukas jaudina ir intriguoja,“ – pastebi LRT Opus laidų vedėjas Kristupas Naraškevičius, apžvelgdamas lietuviškų muzikinių klipų kinematografiją.„Šiemet mūsų festivalis turi unikalią galimybę išbandyti naujas šiuolaikinio šokio pristatymo programas ir formas. Rudens pradžioje supratome, kad negalėsime pakviesti žiūrovų gyvai susitikti su šokio meistrais, tad nusprendėme pasirinkti kitas medijas šokio menui pristatyti“, – sako „Naujojo Baltijos šokio“ vadovė Gintarė Masteikaitė. Pokalbis apie į virtualią erdvę persikėlusį festivalį bei vieną čia pristatomų premjerų – Mariaus Paplausko per karantiną nufilmuotą filmą „Tankynė“, apie septynis po mišką klaidžiojančius vyrus, bandančius atrasti ryšį su aplinka.„Kad menininkas „neiškristų iš apyvartos“, jis turi surengti parodą bent kartą per dvejus metus. Bet ir kiekviena paroda tada turi būti įvykis tiek pačiam autoriui, tiek galerijai, o svarbiausia – visuomenei“, – sako tapytojas Arvydas Kašauskas, surengęs parodą „Tapyba“ Pylimo galerijoje Vilniuje.Vilniaus mažojo teatro spektaklio „Sprendžiant Hedą“ centre – žmogus, žinantis savo „galiojimo laiką”, atsidūręs baugaus klausimo, „ką daryčiau, jeigu žinočiau, kada mirsiu“, akivaizdoje. Amerikiečių dramaturgo ir scenaristo Jono Kleino pjesė yra garsiosios Henriko Ibseno dramos „Heda Gabler“ interpretacija. Pokalbis su spektaklio režisiere Uršule Bartoševičiūte.Ved. Austėja Kuskienė

Pirma laidos dalis – liūdna. Šią savaitę Anapilin iškeliavus kompozitoriui Faustui Latėnui, laidos kūrėjas Domantas Razauskas atsisveikindamas pristato dar niekada neviešintus F. Latėno kūrinius. Ne paslaptis, kad kompozitorius rašė ir žydišką muziką. Spektaklyje „Nusišypsok mums, Viešpatie“ jis pats finale net įdainavo hebrajiškos maldos variaciją. Klausytojų dėmesiui kelios ištraukos iš Fausto Latėno muzikos Šeduvoje kuriamam „Dingusio Štetlo“ muziejui. Premjera be paties autoriaus... Antroje laidos dalyje – tradicinės leidybinės, o šįkart ir audiofilinės muzikinės naujienos.Ved. Domantas Razauskas

Jau gerą savaitę žmonės tvarko artimųjų kapus – šluoja nukritusius lapus, sodina rudeninės gėles. Ar ant kapo nuolat turi žydėti įvairiaspalviai žiedai, gal derėtų kapavietę sutvarkyti taip, kad visus metus nereikėtų darbuotis, o gal kapavietės priežiūra, savotiška pagarba Anapilin išėjusiems?Etnologas Libertas Klimka primins senuosius Visų Šventųjų dienos ir Vėlinių papročius etnografinėje Lietuvoje.Apsilankysime Kretingos rajone esančiame didžiausiame Europoje japoniškame sode, kuris šiemet dėl itin šilto rudens kone visas pasipuošė gražiausiomis spalvomis.Nuo kitos savaitės Lietuvoje prasideda nuotolinis mokymas, vaikai mokysis prie kompiuterių namuose. Tačiau ne visiems vaikams pavyksta įsijungti kamerą, atsisiųsti reikiamą programą ar priduoti namų darbus. Tad, žmonės, išmanantys IT, kviečiami būti savanoriais.Ved. Alvyda Bajarūnaitė.„Ryto garsai“: lapkričio 1 d. nuo 7.05 iki 9.00 val. per LRT RADIJĄ

Rugpjūčio 10 dieną 85 metai būtų suėję pernai Anapilin iškeliavusiam Sakartvelo kompozitoriui Gijai Kančeliui. Per savo ilgą ir turtingą karjerą šis kūrėjas įsirašė į kultūros istoriją ne tik muzika sovietiniams filmams, bet ir savo aktyvia pilietine pozicija po Tarybų Sąjungos žlugimo, kuri dažnai persikeldavo į išskirtines kompozicijas. Gija Kančelis iki šių dienų ypač populiarus Latvijoje, kur jo muzikos ambasadoriumi yra pats Gidonas Kremeris. Antroje laidos dalyje – duoklė bliuzo ir džiazo muziką sujungusiam Jimmy Witherspoonui, gimusiam lygiai prieš 100 metų. Laidą veda Domantas Razauskas

Europa liovėsi krypti į dešinę?Britų savaitraščio Tablet apybraiža. Savamokslio dailininko V.Vasiliausko gyvenimas ir kūryba. Pr. Morkaus palydimoji esė Anapilin išėjusiam rašytojui R.Lankauskui. Ved. Jūratė Kuodytė.

Jaunimo teatro festivalis „Išeities taškas“ nusiteikęs sprogdinti socialinius burbulus ir laužyti stereotipus. Pokalbis su festivalio organizatoriaus, Kauno miesto kamerinio teatro direktore Jurga Knyviene.Apie koncertus pajūrio miestuose rengiantį tarptautinį Baltijos chorą pasakoja projekte Lietuvai atstovaujančio VU mišraus choro „Pro Musica“ meno vadovė Rasa Gelgotienė.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Poeto, vertėjo, literatūros kritiko Mariaus Buroko parengtoje knygų apžvalgoje – dviejų lietuvių poetų trečiosios knygos: Ernesto Noreikos „Apollo“ ir Nerijaus Cibulsko „Veneros“.Prieš devynis dešimtmečius Anapilin iškeliavo Sergejus Diagilevas – artistų mecenatas, baleto impresarijus, rusų baleto trupės įkūrėjas, XX a. amžiaus pradžioje populiarinęs baletą Europoje ir JAV. Jis iškėlė baleto meną iki svaiginamų aukštumų, sukūrė kupiną aistrų ir emocijų pasaulį, pulsuojantį nauju, negirdėtu, nematytu polėkiu bei fantazija. Apie Sergejų Diagilevą – pirmadienio viktorinoje.Ved. Viktoras Paulavičius.

„Pabuvę muzikos pasaulyje, į kasdienę būtį grįžtame geresni ir dvasiškai stipresni“, – įsitikinusi Aukštaitijos vargonų muzikos festivalio direktorė bei meno vadovė, vargonininkė Zita Lukošiūnienė.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Literatūros kritiko dr. Ramūno Čičelio naujų knygų apžvalgoje – Rimanto Kluso poezijos ir satyros lydinys „Nerimu rimuota“ bei poetės Eglės Perednytės eilėraščių rinkinys „Šviesos paliesti“.„Olga Malėjinaitė – stilinga šokėja, labai gabi artistė, geriausia trupėje klasikinė šokėja. Jos šokiai visada dvelkia kuklumu, ji niekad nebūna vulgari, jos herojės visuomet patrauklios ir žavingos. Tai mūsų lyriškoji primabalerina“, – taip šios artistės kūryba buvo apibendrinta Lietuvos baleto veiklos dešimtmečiui skirtame straipsnyje. Apie prieš 80 metų Anapilin iškeliavusią Olgą Malėjinaitę – pirmadienio viktorinoje.„Klasikos enciklopedija“ – apie paminklą Frenkui Zapai. Ved. Viktoras Paulavičius.

Įsigalėjusias koncertines tradicijas laužantis muzikos ir ekologijos festivalis „Nepaklusniųjų žemė“ jungs šmaikščius muzikinius pasakojimus su kultūrinėmis įžvalgomis ir kels neišvengiamą prasmės klausimą „Kas aš?“. Pokalbis su festivalio meno vadovu, pianistu Roku Zubovu.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Naujų knygų apžvalgoje, kurią parengė Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos vyriausioji tyrėja Eglė Baliutavičiūtė – dvi knygos apie praėjusio šimtmečio Angliją: Michaelo Morpurgo apsakymas „Baltasis liūtas“ ir Jane Gardam romanas „Vyras be trūkumų“.„Tik muzika išgelbės pasaulį“ – tarsi priesakas ateičiai išliko šie didžiojo XX a. menininko ir humanisto Yehudi Menuhino žodžiai visiems, bent sykį su juo bendravusiems ar klausiusiems jo interpretacijų. Apie prieš porą dešimtmečių Anapilin iškeliavusią neeilinę asmenybę, lordą Yehudi Menuhiną – pirmadienio viktorinoje.Ved. Viktoras Paulavičius.

Gegužės pradžioje net šeši Lietuvos miestai pasiners į dizainerišką fiestą – „Dizaino savaitę“, tapusią didžiausiu tokio pobūdžio renginiu šalyje. Apie šiuolaikinį dizainą pokalbis su renginį organizuojančios asociacijos „Lietuvos dizaino forumas“ vadove, festivalio kuratore Gražina Bočkute.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos vyriausiosios tyrėjos Eglės Baliutavičiūtės parengtoje naujų knygų apžvalgoje – du verstiniai leidiniai: japonės ir korėjiečio šeimoje gimusio autoriaus Masaji Ishikawos prisiminimai „Upė tamsoje. Sukrečianti vieno pabėgimo iš Šiaurės Korėjos istorija“ bei suomių rašytojos Nadjos Sumanen debiutinis romanas paaugliams „Rembo“.„Geras tapytojas privalo tapyti du svarbiausius dalykus: žmogų ir jo sielą. Pirmąjį tapyti lengva, antrąjį – sunku, nes tai turi būti išreikšta kūno dalių mostais ir judesiais“, – tai mintis Leonardo da Vinci, žinojusio ir mokėjusio viską, ką žinojo ir mokėjo jo epocha. Jis nuspėdavo tai, apie ką jo laikais dar niekas ir nesvajojo. Domėdamasis mokslu – visada likdavo dailininku, o tapydamas paveikslą – mąstytoju ir mokslininku. Apie prieš 500 metų Anapilin iškeliavusį Leonardo da Vinci – pirmadienio viktorinoje.„Klasikos enciklopedija“: Deividas Loidas Džordžas.Ved. Viktoras Paulavičius.

Anapilin iškeliavus muzikos kritikui Dmitrijui Savickiui, Domantas Razauskas mąsto apie XX amžiaus plataus spektro humanitarus ir jų įtaką dabartinei kultūrai. Dmitrijus Savickis buvo „Laisvės radijo“ balsas, su pasauline muzika, džiazo istorija supažindinęs kelias kartas. Taip pat rašytojas, literatas, muzikos kolekcionierius. Kitaip tariant, tipinis XX amžiaus inteligentas, arba plataus spektro humanitaras, laisvai nardantis tarp meno krypčių ir stilių. Ar beturime inteligentų visuomenininkų savo muzikinėje kultūroje? Tokių, kurie ne skaldo, bet jungia? Ar kvepia inteligencija spaudoje pasirodančios muzikos apžvalgos, ar XXI amžiaus kūrėjas gali vadintis plataus spektro humanitaru, intelektualu? Apie tai – atlikėjo, poeto, muzikos apžvalgininko Domanto Razausko mintys priešvelykinėje „Pakartot“.

Išgirsti muzikos ir atgimstančios gamtos garsus, pasisupti ant galingos garsų jūros bangų kviečia „Klaipėdos muzikos pavasaris“. Pokalbis su festivalio meno vadove, jį organizuojančios Klaipėdos koncertų salės direktorės pavaduotoja kultūrinei veiklai, kompozitore Loreta Narvilaite.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Poeto, vertėjo, literatūros kritiko Mariaus Buroko naujų knygų apžvalgoje – poeto Gintaro Grajausko verstas baltarusių poetės Sabinos Brilo poezijos rinkinys „Tiras „Biblio“ ir rusų rašytojo Sašos Sokolovo romanas „Durnių mokykla“, išvertė Goda Grigolytė-Lučiūnienė.„Händelio išvaizda buvo rūsti ir niūri, tačiau kai jis nusišypsodavo, rodos, saulė žvilgtelėdavo pro juodus debesis. Tai būdavo toks netikėtas proto, išminties ir sveiko humoro blyksnis, ryškiai nušviesdavęs veidą, kokio aš niekur nesu matęs“, – rašė 18-to šimtmečio muzikos istorikas Charlesas Burney. Apie prieš 260 metų Anapilin iškeliavusį žymųjį baroko meistrą Georgą Friedrichą Händelį – pirmadienio viktorinoje.„Klasikos enciklopedija“ – apie Didžiąją kelionę.Ved. Viktoras Paulavičius.

ŠMC kino salėje prasideda Jameso Benningo filmų programa „Kraštovaizdis patyrimui ir skaitymui: laikas, ekologija, politika“. „Judančių paveikslėlių“ laidos svečias – kinotyrininkas ir programos kuratorius Lukas Brašiškis, šiuo metu studijuojantis ir dėstantis Niujorko universiteto Kino studijų fakulteto doktorantūros programoje. Su juo bandysime išsamiau pristatyti šį kino kūrėją, jo bandymą eskaluoti ekologines problemas ir politišką kinematografinio laiko patyrimą. Kartu trumpai prisiminsime neseniai Anapilin iškeliavusį avangardinio kino „krikštatėviu“ vadinamą Joną Meką. Ved. Santa Lingevičiūtė.

„Bacho kūryba skatina muzikavimo laisvę ir gebėjimą perteikti žmogų taurinančias dvasines būsenas“, – įsitikinęs Johanno Sebastiano Bacho muzikos festivalio iniciatorius ir organizatorius prof. Algirdas Vizgirda.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Literatūros kritikės Elžbietos Banytės naujų knygų apžvalgoje – XIX a. pab. - XX a. pr. šviesuolio Gustave’o Le Bono veikalas „Revoliucijos psichologija“, brolių Arkadijaus ir Boriso Strugackių romanas „Nevilties miestas“ bei Nataschos Wodin biografinis romanas „Kilusi iš Mariupolio“. Šios trys knygos apie tai, kaip žmonijoje įprasta tvarka sugriūva – apie karą, revoliuciją, pabėgėlius, neviltį, tironiją ir pasipriešinimą jai. Nors jas jungia šis tematinis siūlas, knygos labai skirtingos ir žanro, ir parašymo laiku.„Aš ne siurrealistas, aš – siurrealizmas“, – teigė genialusis ispanas Salvadoras Dali, savo kūryboje gvildenęs bemaž visas jam ir jo amžininkams reikšmingas temas. Apie prieš tris dešimtmečius Anapilin iškeliavusį Salvadorą Dali – pirmadienio viktorinoje.„Klasikos enciklopedija“: pirmasis Pusiaujo Gvinėjos prezidentas Francisco Macías Nguema. Ved. Viktoras Paulavičius.

Pirmadienį Vilniaus rotušėje bus pristatytas žurnalistės Dalios Kutraitės dokumentinis filmas „Einantis Pilies gatve“, vyks susitikimas su filmo autoriais bei jo herojumi – Lietuvos muziejininku, dailėtyrininku Romualdu Budriu. Pokalbis apie naująjį filmą su jo sumanytoja Dalia Kutraite.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Literatūros kritiko dr. Ramūno Čičelio naujų knygų apžvalgoje – Simono Strelcovo monografija „Geri, blogi, vargdieniai: Č. Sugihara ir Antrojo pasaulinio karo pabėgėliai Lietuvoje“ bei Edmundo Janušaičio eilėraščių rinkinys „Skylėti akmenys“.Prieš pusantro šimtmečio Anapilin iškeliavo kompozitorius Aleksandras Dargomyžskis – kūrėjas, atvėręs rusų nacionalinei muzikai naujus kelius, iškėlęs naujų temų, naujų meninių principų. Apie Aleksandrą Dargomyžskį – pirmadienio viktorinoje.„Klasikos enciklopedija“: kaukė.Ved. Viktoras Paulavičius.

Pirmadienį Vilniaus rotušėje bus pristatytas žurnalistės Dalios Kutraitės dokumentinis filmas „Einantis Pilies gatve“, vyks susitikimas su filmo autoriais bei jo herojumi – Lietuvos muziejininku, dailėtyrininku Romualdu Budriu. Pokalbis apie naująjį filmą su jo sumanytoja Dalia Kutraite.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Literatūros kritiko dr. Ramūno Čičelio naujų knygų apžvalgoje – Simono Strelcovo monografija „Geri, blogi, vargdieniai: Č. Sugihara ir Antrojo pasaulinio karo pabėgėliai Lietuvoje“ bei Edmundo Janušaičio eilėraščių rinkinys „Skylėti akmenys“.Prieš pusantro šimtmečio Anapilin iškeliavo kompozitorius Aleksandras Dargomyžskis – kūrėjas, atvėręs rusų nacionalinei muzikai naujus kelius, iškėlęs naujų temų, naujų meninių principų. Apie Aleksandrą Dargomyžskį – pirmadienio viktorinoje.„Klasikos enciklopedija“: kaukė.Ved. Viktoras Paulavičius.

„Jeigu gamtos gyvybė yra saulės šiluma ir šviesa, tai muzika gyva tik žmogaus širdimi: žmogaus kuriančio, žmogaus dainuojančio, žmogaus muzikos klausančio“, – rašė kompozitorius, dirigentas, chorų organizatorius Stasys Šimkus. Apie prieš 75-erius metus Anapilin iškeliavusį menininką – pirmadienio viktorinoje.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.„Festivalis „Kaunas mene“ yra ta vieta, kur galime aiškiausiai parodyti savo suvokimą apie šiuolaikinį meną, koks mums jis aktualus, „geras“, įdomus, „gražus“, kokia jo funkcija. Po kiekvieno renginio matai, kas pavyko, nustebino, suveikė, taip pat ir kas nepavyko, nepasiteisino, nesuveikė. Ir tada tobulėji“, – sako festivalį organizuojančios galerijos „Meno parkas“ kuratorė, menotyrininkė Giedrė Legotaitė.Naujų knygų apžvalgoje, kurią parengė Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos specialistė Inga Mitunevičiūtė, – du lietuviški leidiniai: Romo Treinio romanas „Dziedas“ bei Mariaus Marcinkevičiaus ir Linos Dūdaitės paveikslėlių knyga visokio amžiaus skaitytojams „Sivužas“.„Klasikos enciklopedija“ – apie pirmąją Lietuvos radijo transliaciją. Ved. Viktoras Paulavičius.

„Jeigu gamtos gyvybė yra saulės šiluma ir šviesa, tai muzika gyva tik žmogaus širdimi: žmogaus kuriančio, žmogaus dainuojančio, žmogaus muzikos klausančio“, – rašė kompozitorius, dirigentas, chorų organizatorius Stasys Šimkus. Apie prieš 75-erius metus Anapilin iškeliavusį menininką – pirmadienio viktorinoje.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.„Festivalis „Kaunas mene“ yra ta vieta, kur galime aiškiausiai parodyti savo suvokimą apie šiuolaikinį meną, koks mums jis aktualus, „geras“, įdomus, „gražus“, kokia jo funkcija. Po kiekvieno renginio matai, kas pavyko, nustebino, suveikė, taip pat ir kas nepavyko, nepasiteisino, nesuveikė. Ir tada tobulėji“, – sako festivalį organizuojančios galerijos „Meno parkas“ kuratorė, menotyrininkė Giedrė Legotaitė.Naujų knygų apžvalgoje, kurią parengė Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos specialistė Inga Mitunevičiūtė, – du lietuviški leidiniai: Romo Treinio romanas „Dziedas“ bei Mariaus Marcinkevičiaus ir Linos Dūdaitės paveikslėlių knyga visokio amžiaus skaitytojams „Sivužas“.„Klasikos enciklopedija“ – apie pirmąją Lietuvos radijo transliaciją. Ved. Viktoras Paulavičius.

Šiuolaikinės operos festivalis NOA (Naujosios operos akcija).Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Naujų knygų apžvalgoje – Nadios Murad „Paskutinė mergina: mano nelaisvės ir kovos su „Islamo valstybe“ istorija“, Emmi Itärantos „Vandens skonis“.Apie prieš 80 metų Anapilin iškeliavusį Fiodorą Šaliapiną – pirmadienio viktorinoje.„Klasikos enciklopedija“ – apie veidrodį.

Šiuolaikinės operos festivalis NOA (Naujosios operos akcija).Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Naujų knygų apžvalgoje – Nadios Murad „Paskutinė mergina: mano nelaisvės ir kovos su „Islamo valstybe“ istorija“, Emmi Itärantos „Vandens skonis“.Apie prieš 80 metų Anapilin iškeliavusį Fiodorą Šaliapiną – pirmadienio viktorinoje.„Klasikos enciklopedija“ – apie veidrodį.

Festivalis „Sugrįžimai“.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Naujų knygų apžvalgoje – Andriaus Kleivos „Kaip veikia Japonija?“ bei Kęstučio Šapokos romanas „Pušis, kuri juokėsi“.Apie prieš 100 metų Anapilin iškeliavusį žymųjį prancūzų impresionistą Claude Debussy – pirmadienio viktorinoje.„Klasikos enciklopedija“ – apie Šv. Jokūbo kelią Ispanijoje.

Festivalis „Sugrįžimai“.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Naujų knygų apžvalgoje – Andriaus Kleivos „Kaip veikia Japonija?“ bei Kęstučio Šapokos romanas „Pušis, kuri juokėsi“.Apie prieš 100 metų Anapilin iškeliavusį žymųjį prancūzų impresionistą Claude Debussy – pirmadienio viktorinoje.„Klasikos enciklopedija“ – apie Šv. Jokūbo kelią Ispanijoje.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Išėjo Anapilin žymus operos dainininkas V.Noreika. Neįgalieji galės gydytis namuose. 2018 m. Europos kultūros paveldo metai. Vilniuje Kaziuko mugė

Naujų knygų apžvalgoje: Giedriaus Vilpišausko romanas „Vėjas nuo jūros“, Witoldo Gombrowicziaus autobiografinių apybraižų ciklas „Lenkiški prisiminimai“ bei Ilmaro Taskos romanas „Pobeda 1946“.Kultūros ir meno žurnalo „Nemunas“ sausio mėnesio numerio apžvalga.Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertų pusmetis.Apie prieš 70 metų Anapilin iškeliavusį Juozą Pakalnį – pirmadienio viktorinoje.„Klasikos enciklopedija“: Maču Pikču (apie dingusį inkų miestą).

Naujų knygų apžvalgoje: Giedriaus Vilpišausko romanas „Vėjas nuo jūros“, Witoldo Gombrowicziaus autobiografinių apybraižų ciklas „Lenkiški prisiminimai“ bei Ilmaro Taskos romanas „Pobeda 1946“.Kultūros ir meno žurnalo „Nemunas“ sausio mėnesio numerio apžvalga.Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertų pusmetis.Apie prieš 70 metų Anapilin iškeliavusį Juozą Pakalnį – pirmadienio viktorinoje.„Klasikos enciklopedija“: Maču Pikču (apie dingusį inkų miestą).

Festivalis „Vilnius Jazz”.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Užsienio kultūrinės spaudos apžvalgoje: šeštadienį Anapilin išėjęs lietuvių mokslininkas, rašytojas Kazys Almenas.Pokalbis su kino operatoriumi Jonu Tomaševičiumi.„Klasikos enciklopedija“ – apie tėvą ir sūnų – Praną ir Algirdą Brazinskus.

Festivalis „Vilnius Jazz”.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Užsienio kultūrinės spaudos apžvalgoje: šeštadienį Anapilin išėjęs lietuvių mokslininkas, rašytojas Kazys Almenas.Pokalbis su kino operatoriumi Jonu Tomaševičiumi.„Klasikos enciklopedija“ – apie tėvą ir sūnų – Praną ir Algirdą Brazinskus.

Tarptautinis Mykolo Oginskio festivalis Plungėje.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Naujų knygų apžvalgoje – Kimberly Brubaker Bradley istorinė apysaka „Karas, išgelbėjęs mano gyvenimą“ bei Majos Lunde romanas „Bičių istorija“.Apie prieš puspenkto dešimtmečio Anapilin iškeliavusį Balį Dvarioną – pirmadienio viktorinoje.„Klasikos enciklopedija“: apie Džoną Milių.

Su rubrika „Retro“ – pasakojimas apie praėjusią savaitę Anapilin iškeliavusią Amerikos operos legendą, „auksinę koloratūrą“ Beverly Sills jos 10-ųjų mirties metinių proga. „Nuo Enrico Caruso laikų tik jai vienai pavyko užkariauti Amerikos publiką, pelnyti populiarumą net tarp tų žmonių, kurie niekada nėra įkėlę kojos į jokį operos teatrą“, - tvirtina dienraštis „The New York Times“.Po to suksis ansamblio „The Hiliard“ plokštelė su XVI a. kompozitorių Bernardo Pisano ir Jacques‘o Arcadelto muzika, o paskutinį pusvalandį lyriškos ir šmaikščios, virtuoziškos ir jusliškos ansamblio „L‘arpeggiata“ Henry‘o Purcello muzikos aranžuotės.

Su rubrika „Retro“ – pasakojimas apie praėjusią savaitę Anapilin iškeliavusią Amerikos operos legendą, „auksinę koloratūrą“ Beverly Sills jos 10-ųjų mirties metinių proga. „Nuo Enrico Caruso laikų tik jai vienai pavyko užkariauti Amerikos publiką, pelnyti populiarumą net tarp tų žmonių, kurie niekada nėra įkėlę kojos į jokį operos teatrą“, - tvirtina dienraštis „The New York Times“.Po to suksis ansamblio „The Hiliard“ plokštelė su XVI a. kompozitorių Bernardo Pisano ir Jacques‘o Arcadelto muzika, o paskutinį pusvalandį lyriškos ir šmaikščios, virtuoziškos ir jusliškos ansamblio „L‘arpeggiata“ Henry‘o Purcello muzikos aranžuotės.

Pažaislio muzikos festivalis.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.„Metų verstinės knygos rinkimai“ – katalonų rašytojo Jaume Cabre romanas „Prisipažįstu“.Apie prieš tris dešimtmečius Anapilin iškeliavusį Liudą Truikį, unikalią ir novatoriškos dvasios asmenybę – pirmadienio viktorinoje.„Klasikos enciklopedija“: Lordas Džordžas Noelis Gordonas Baironas (George Noel Gordon Byron).

Šiuolaikinių scenos menų centras „Menų spaustuvė“ švenčia 15-kos metų sukaktį. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.„Metų verstinės knygos rinkimai“: Maros Zalites romanas Penki pirštai“.Apie prieš 120 metų Anapilin iškeliavusį Johannesą Brahmsą – pirmadienio viktorinoje.„Klasikos enciklopedija“ – apie Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteką.

Nacionalinio Kauno dramos teatro edukacinis festivalis „Nerk į teatrą!“. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Vilniaus knygų mugėje pristatytas leidinys „Lietuvos dailininkų žodynas, IV t.:1945–1990“.Apie prieš 130 metų Anapilin iškeliavusį „Galingojo sambūrio“ narį, kompozitorių Aleksandrą Borodiną – pirmadienio viktorinoje.„Klasikos enciklopedija“: šachas Mohamadas Reza Pahlavi.

Nacionalinio Kauno dramos teatro edukacinis festivalis „Nerk į teatrą!“. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Vilniaus knygų mugėje pristatytas leidinys „Lietuvos dailininkų žodynas, IV t.:1945–1990“.Apie prieš 130 metų Anapilin iškeliavusį „Galingojo sambūrio“ narį, kompozitorių Aleksandrą Borodiną – pirmadienio viktorinoje.„Klasikos enciklopedija“: šachas Mohamadas Reza Pahlavi.

„In memoriam“ Anapilin iškeliavusiam poetui, vertėjui Vytautui Petrui Bložei.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga. Kultūros komentaras apie aktualius kalbos klausimus.„Ryto allegro“ viešnia – „Metų operos viltis“, sopranas Aistė Pilibavičiūtė.

„In memoriam“ Anapilin iškeliavusiam poetui, vertėjui Vytautui Petrui Bložei.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga. Kultūros komentaras apie aktualius kalbos klausimus.„Ryto allegro“ viešnia – „Metų operos viltis“, sopranas Aistė Pilibavičiūtė.

Muzikinis edukacinis projektas „Klasika visiems“.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Naujų knygų apžvalga.Apie prieš 40 metų Anapilin iškeliavusį Vladą Jakubėną – pirmadienio viktorinoje.

Muzikinis edukacinis projektas „Klasika visiems“.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Naujų knygų apžvalga.Apie prieš 40 metų Anapilin iškeliavusį Vladą Jakubėną – pirmadienio viktorinoje.

Anapilin iškeliavo skulptorius Stanislovas Kuzma9-osios Baltijos muzeologijos mokyklos svečias, Sorbonos universiteto dėstytojas Francois Mairesse.apie Mano Bookerio premiją ir vieną iš trumpojo sąrašo kūrinių – Kanados rašytojos Emmos Donoghue romaną „Kambarys“.Kokią Lietuvą rodo Londono veidrodis? Ir ar visada jis kreivas? Šiuos klausimus savo komentare analizuoja meno kritikas Vaidas Jauniškis.Apie miuziklo „Velnio nuotaka“ premjerą KlaipėdojeLaidos dalyje „Sėskim ir pakalbėkim“ pokalbis su Lietuvos etnokosmologijos muziejaus vadovu, astronomu G. Kakaru.

Anapilin iškeliavo skulptorius Stanislovas Kuzma9-osios Baltijos muzeologijos mokyklos svečias, Sorbonos universiteto dėstytojas Francois Mairesse.apie Mano Bookerio premiją ir vieną iš trumpojo sąrašo kūrinių – Kanados rašytojos Emmos Donoghue romaną „Kambarys“.Kokią Lietuvą rodo Londono veidrodis? Ir ar visada jis kreivas? Šiuos klausimus savo komentare analizuoja meno kritikas Vaidas Jauniškis.Apie miuziklo „Velnio nuotaka“ premjerą KlaipėdojeLaidos dalyje „Sėskim ir pakalbėkim“ pokalbis su Lietuvos etnokosmologijos muziejaus vadovu, astronomu G. Kakaru.

Anapilin iškeliavo skulptorius Stanislovas Kuzma9-osios Baltijos muzeologijos mokyklos svečias, Sorbonos universiteto dėstytojas Francois Mairesse.apie Mano Bookerio premiją ir vieną iš trumpojo sąrašo kūrinių – Kanados rašytojos Emmos Donoghue romaną „Kambarys“.Kokią Lietuvą rodo Londono veidrodis? Ir ar visada jis kreivas? Šiuos klausimus savo komentare analizuoja meno kritikas Vaidas Jauniškis.Apie miuziklo „Velnio nuotaka“ premjerą KlaipėdojeLaidos dalyje „Sėskim ir pakalbėkim“ pokalbis su Lietuvos etnokosmologijos muziejaus vadovu, astronomu G. Kakaru.

Anapilin iškeliavo skulptorius Stanislovas Kuzma9-osios Baltijos muzeologijos mokyklos svečias, Sorbonos universiteto dėstytojas Francois Mairesse.apie Mano Bookerio premiją ir vieną iš trumpojo sąrašo kūrinių – Kanados rašytojos Emmos Donoghue romaną „Kambarys“.Kokią Lietuvą rodo Londono veidrodis? Ir ar visada jis kreivas? Šiuos klausimus savo komentare analizuoja meno kritikas Vaidas Jauniškis.Apie miuziklo „Velnio nuotaka“ premjerą KlaipėdojeLaidos dalyje „Sėskim ir pakalbėkim“ pokalbis su Lietuvos etnokosmologijos muziejaus vadovu, astronomu G. Kakaru.