Podcasts about katinaite

Šiandien – LRT gimtadienis! Prieš 99-erius metus pirmoji radijo lietuviška transliacija prasidėjo Kaune! Kaip pasikeitė „Radijo balso“ darbas radijuje? Nuo diktoriaus iki universalaus žurnalisto – pokalbis su LRT žurnalistais Alvyda Bajarūnaite ir Mariumi Jokūbaičiu.Radijo eteryje kasdien girdime ne tik informaciją, bet ir muziką. Kaip šie du elementai dera tarpusavyje? Pokalbis su LRT OPUS laidų vedėja Inga Ramoškaite ir ilgamete Lietuvos radijo muzikos redakcijos vyriausiąja redaktore Birute Paškevičiene.Kuo prasmingi akademinės muzikos koncertai radijo bangomis? Pokalbis apie Europos transliuotojų sąjungos (EBU) siekius ir patirtis su EBU žinovu Julijumi Grickevičiumi ir muzikologe, ilgamete koncertų ir operų transliuotoja Jūrate Katinaite.„Klausykite, drebėkite ir džiaukitės, kad tai nutiko ne jums!“ – žymus Lietuvos kriminologas Aleksandras Dobryninas prisimena vienos iš 1990-ųjų radijo laidų anonsą. Svečiuose – Lietuvos šiuolaikinės kriminologijos „tėvas“, VU Filosofijos fakulteto kriminologijos prof. A. Dobryninas.Kaip keičiasi radijas, kokios technologijos atveria naujas galimybes ir kaip radijas išlieka aktualus bei mylimas milijonų klausytojų? Pokalbis su LRT RADIJO departamento vadovu Giedriumi Masalskiu.Viena iš paslaptingiausių ir unikaliausių radijo formų yra Radijo teatras. Žvelgiame giliau į šią kūrybinę virtuvę su LRT KLASIKOS Radijo teatro projektų koordinatore Rasa Kregždaite ir ilgamete garso režisiere Sonata Barčyte-Jadevičiene.Ved. Gabija Narušytė ir Justė Luščinskytė

Pianisto, M. K. Čiurlionio proanūkio Roko Zubovo kartu su komanda kurta programa „Čiurlionio dainų banga“, skirta kompozitoriaus 150-ųjų gimimo metinių minėjimui, Lietuvos katalikų bažnyčiose nelaukiama. Pokalbis studijoje su Roku Zubovu, Lietuvos vyskupų konferencijos generaliniu sekretoriumi kun. Kęstučiu Smilgevičiumi, Lietuvos Respublikos Kultūros viceministre Edita Klaunauskaite, chorvedžiu, dirigentu prof. Rolandu Muleika ir muzikologe Jūrate Katinaite.Minime Žemaitės 180-ąsias gimimo metines. Šia proga LRT KLASIKOS eteryje žvelgiame į rašytojos asmenybę ir kūrybą įvairiais pjūviais. Vakar pasakojome apie Žemaitės literatūrinį palikimą ir atspindžius šiandienos literatūroje. O šįkart akiratyje – moterų ir žmogaus teisių tema. Pasakojimą parengė Karolina Bieliauskaitė.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie senoviniuose puoduose ruoštą vakarienę kompozitoriaus G. F. Händelio muziejuje Londone bei „Pointer“ tyrimą, kuriame surinkti prestižinių orkestrų narių liudijimai apie despotišką olandų dirigento Jaapo van Zwedeno elgesį.Rubrikoje „Be kaukių“ – scenografė Guoda Korsakaitė.Ved. Gerūta Griniūtė

Vilniaus miesto apylinkės teismas baigė nagrinėti civilinę bylą, kurioje keli Lietuvos fotomenininkų sąjungos nariai siekė neteisėtais pripažinti praėjusiais metais vykusios sąjungos suvažiavimo nutarimus, tarp kurių ir sąjungos pirmininkės Vilmos Samulionytės išrinkimas. Teismas nusprendė, kad V. Samulionytė išrinkta neteisėtai. V. Samulionytė LRT KLASIKAI sako, kad šį teismo sprendimą skųs.Lietuvos nacionalinis dramos teatras paskelbė naują konkursą dramaturgams, kurio laimėtojo laukia naujos kūrybinės kryptys ir galimybės. Apie konkursą pasakoja Europos rezidencijų programos kuratorė Agnė Pulokaitė.Šiandien pasaulyje minimas žymaus japonų rašytojo, dramaturgo, aktoriaus ir režisieriaus Yukio Mishimos šimtmetis. Apie jo kūrybą kalbamės su aktore ir režisiere Egle Mikulionyte.„Adelės bičiulė, taip pat operos solistė Marijona Rakauskaitė, itin vertino Galaunienės švelnų ir santūrų būdą“, – pasakoja Galaunių namų-muziejaus muziejininkė Irma Liauzun. Rytoj švenčiamas 130-asis pirmosios Lietuvos Violetos, tarpukario operos primadonos Adelės Nezabitauskaitės-Galaunienės gimtadienis. Jį prisimename su muziejininke Irma Liauzun ir muzikologe Jūrate Katinaite.Užaugusi muziką ir etninę kultūrą mylinčioje šeimoje, viename gražiausių Lietuvos kampelių Zarasuose, Teresė Andrijauskaitė ir šiandien yra apsupta ir vieno, ir kito. Judviejų su dvyne seserimi dueto „Baltos varnos“ kūryba ne vienam asocijuojasi būtent su šiais dalykais. Kokia buvo Teresės vaikystė? Ką reiškia augti, šalia matant veidrodinį savęs atspindį? Ko jos gyvenimą pripildo kelionės? Apie visa tai – pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Paskelbti ir apdovanoti ryškiausių 2023 metų muzikologijos darbų autoriai. Onos Narbutienės premija įteikta muzikologei Danutei Petrauskaitei, Lietuvos kompozitorių sąjungos premija atiteko muzikologei Ritai Aleknaitei-Bieliauskienei, Vytauto Landsbergio premija skirta muzikologei Rūtai Gaidamavičiūtei. Pokalbis su laureate Rūta Gaidamavičiūte ir kalbėjo vertinimo komisijos pirmininke, muzikologe Jūratė Katinaite.Dainų šventėse sulaukiama ne tik dainininkų, bet ir šokėjų. Jau daugybę metų į Dainų šventes keliauja ir šiauliečių kolektyvas „Šėltinis“. Šiemet Dainų šventėje pasirodys beveik du šimtai jaunųjų šokėjų. Kolektyvo vienoje iš repeticijų apsilankė Tomas Mizgirdas.Lietuvos kultūros taryba rengia forumą „Kūrėjo/s galia“. Apie jame nagrinėsiamas temas ir svarbiausius akcentus kalbamės su Lietuvos kultūros tarybos pirmininke Asta Pakarklyte.Gegužės 30-ąją prieš 115-ika metų gimė svingo karalius – Benny Goodmanas, litvakas, kurio tėvai pabėgo dėl žiaurių antisemitizmo nusikaltimų Rytų Europoje į skurdžią kasdienybę Čikagoje. Dėl pinigų trūkumo Goodmano tėvas vesdavosi vaikus į nemokamus bendų koncertus netoli namų parke, o gavęs klarneto atlikimo meno pamokų vietinėje Sinagogoje, vėliau pradėjo didžiąją kelionę į svingo erą, kurią, galima sakyti, pats ir sukūrė. Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši grafikas, rašytojas, knygų iliustratorius Kęstutis Kasparavičius, šiemet švenčiantis 70-ąjį jubiliejų. Pokalbis apie jo kūrybiškumo šaltinį ir aštrinamų pieštukų garsą – kodėl tai Kęstučiui – lyg gražiausia muzika.Ved. Gerūta Griniūtė

Paskelbta, kad buvęs LNOBT vadovas Jonas Sakalauskas galutinai pralaimėjo bylą dėl teatro vadovo rinkimų. Apie kultūros institucijų būklę, pastaraisiais metais pasipylusias apeliacijas, ir didžiausio teatro Lietuvoje ateitį kalbamės su muzikologe Jūrate Katinaite ir teatro kritiku Vaidu Jauniškiu.Pastaraisiais mėnesiai lietuvių solistai tiesiog užplūdo Londono karališkąją „Covent Garden“ operą – ažiotažą sukėlė mūsų operos žvaigždžių Asmik Grigorian, Aušrinės Stundytės pasirodymai, bene populiariausią, Escamillo rolę operoje „Karmen“ dainuoti sugrįžta Kostas Smoriginas, sėkmingai kelią į didžiąją sceną ten skinasi Gabrielė Kupšytė, šioje prestižinėje scenoje kovą debiutavo ir Romanas Kudriašovas. Ypatingą lietuvių operos solistams pavasarį Londone aptariame su režisiere Dalia Ibelhauptaite.LRT Klasika tęsia pažintis su „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančiomis knygomis. Simono Bernoto poezijos rinkinys „Pasakų parkas“, kurią išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, pretenduoja tapti geriausia poezijos kategorijoje. Apie knygą su autoriumi kalbasi Marius Eidukonis.Laidoje „Įgarsintas vaizdas“ – Lauros Karpamn muzika filme „Amerikietiškas skaitalas“.Diuseldorfe gyvenantis, iš Molėtų kilęs baritonas Tomas Kildišius pasirinko mažiau populiarų kelią – jis šiandien gilinasi į vokalinę kamerinę muziką, kuria labiau sudominti tikisi ir Lietuvos publiką. Sėkmingus jo karjeros žingsnius liudija tiek Grand Prix prestižiniame Nadios ir Lili Boulanger konkurse Paryžiuje, tiek jau sklindantis gandas apie solisto gebėjimą kurti išskirtinai įdomias programas. Rafinuoto lied žanro paslaptys ir turistiniai Molėtų ir Diuseldorfo maršrutai – rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

„Dar neatėjo laikas“, - dažnai kartoja sovietmečio tyrėjai, dienų dienas praleisdami archyvuose ir atrasdami faktus, kuriuos paviešinus, gali tekti nuo pjedestalų nukelti ne vieną garsią asmenybę. Tai pastebi ir muzikologė Jūratė Katinaitė, sulaukusi operos gerbėjų ir dalies muzikų visuomenės nepasitenkinimo, pasirodžius jos knygai apie V. Daunorą, kurioje buvo paviešinti faktai apie sovietinei nomenklatūrai priklaususių muzikų įtaką, pašalinant talentingąjį solistą iš teatro. O gal kaip tik dabar laikas viešinti dviveidystės, kolaboravimo su totalitarine sistema faktus, idant suvoktume žalą, kurią „didžiosios kultūros" prievartinis importas padarė Lietuvos menui ir tą meną atstovaujančioms institucijoms? Matome, kad amžinas mūsų priešas ir vėl tiesia savo čiuptuvus, sunkiau pasiekiantis valstybinius kultūros ir meno židinius, tačiau lengvai įsitaisydamas privačiuose namuose ir komercinėse kultūros erdvėse. Karo kontekste madinga kartoti: sportas ir politika, menas ir politika neturi nieko bendra. Istorija gi teigia priešingai. Žydų kilmės psichiatras V. E. Franklis, išgyvenęs nacių koncentracijos stovykloje, primena, kad žmogus yra priklausomas nuo aplinkybių, tačiau tik jis pats nusprendžia leistis jų sąlygojamas ar pakilti virš jų, idant išsaugotų savo žmogiškumą. Pokalbis su muzikologe J. Katinaite apie muzikų pasirinkimus sovietmečiu.Laidos redaktorė Jūratė Kuodytė

Didžiulė pūga kai kur paralyžiavo eismą – kelininkai nebespėja valyti kelių ir gatvių, jų neišvažiuoja autobusai, troleibusai, vilkikai, Vilniaus savivaldybė ragina šiandien dirbti nuotoliu ir vengti nebūtinų kelionių.Sergantys žmonės skundžiasi, kad jie, norėdami gauti nedarbingumą, turi būtinai atvykti pas šeimos gydytoją. Sveikatos apsaugos ministerija aiškina, kad šeimos gydytojai gali pacientus konsultuoti nuotoliniu būdu.Kiek daugiau nei trylika valandų – tiek užtruko kelionė traukiniais nuo Vilniaus iki Krokuvos naujuoju tarptautiniu maršrutu. Pirmojo reiso keleiviai Krokuvą pasiekė šiąnakt – valanda vėliau nei planuota pagal grafiką. Apie tai, kaip vyko kelionė – Giedrės Trapikaitės reportaže.Siekdamos sutaupyti elektros, daugelis savivaldybių gatvėse ir kitose viešosiose erdvėje trumpina apšvietimo laiką, mažina šviesos intensyvumą, kai kur apšvietimą išvis išjungia. „Aktualus klausimas“: ar pastebite, kad jūsų miestai, miesteliai mažiau apšviesti? Ar dėl to kyla kokių nors nepatogumų?„Verslo laike" – pokalbis su Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoju Raimondu Kuodžiu.Vyriausybė svarsto, ką daryti su parama jaunoms šeimoms įsigyti pirmąjį būstą regionuose. Tokią paramą 2018-tų metų rugsėjį įvedė Sauliaus Skvernelio Vyriausybė, ją gali gauti šeimos iki 36-erių metų amžiaus. Diskusija su savivaldybėmis ir socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovu.Eidamas 82-us metus mirė kompozitorius, pedagogas, kolekcininkas, lietuviškos estradinės dainos mokyklos kūrėjas Mikalojus Novikas. Menininko kūrinys – „Aukso fondo“ rubrikoje, o darbų aptarimas – su muzikologe Jūrate Katinaite.Ved. Edvardas Kubilius

Klaipėdos dramos teatras atveria naują kanalą, skirtą norintiems teatrą pažinti iš labai arti. Jame žadama dalintis teatro bendruomenės kuriamu turiniu.Kaip su Baltarusijoje ir Rusijoje protestuojančiais žmonėmis solidarizuojasi Lietuvos menininkai. Kaip politiniam kontekstui pritaikoma Lietuvos menininkų kūrybąKaip karantiną išgyvena klasikinės muzikos ir ypač operos gerbėjai.Pokalbis su Jūrate Katinaite.Perkusijos studijos „Afrikos būgnai“ įkūrėjas Gediminas Mačiulskis supažindina su tradiciniais Vakarų Afrikos instrumentais.Ved. Odeta Vasiliauskaitė ir Marius Eidukonis

Šiandien švenčiamas Lietuvos operos šimtmetis! Paskutinį 1920-ųjų vakarą, Operos vaidykloje nuskambėjusi Giuseppes Verdi „Traviata“ pradėjo mūsų operos istoriją. Šventinėje „Pakeliui su klasika“ laidoje apie „Traviatos“ istoriją, ilgametę, tik XXI a. nutrūkusią naujametinę tradiciją ir šimtmečio „Traviatą“, kurios su nekantrumu laukiame, kalbėjomės su muzikologe, operos kritike, LRT KLASIKOS laidų vedėja Jūrate Katinaite, 12-ą metų Violetą dainavusia operos soliste Sigute Stonyte ir naująją „Traviatą“ ruošiančiu LNOBT orkestro vyr. dirigentu Ričardu Šumila.Ved. Gerūta Griniūtė ir Rasa Murauskaitė

Pirmojoje LRT KLASIKOS projekto „Žiemojimas su opera“ tiesioginėje radijo laidoje-diskusijoje „Ambicingiausia sovietmečio opera ir psichologinis trileris Prūsijos Lietuvoje“ kartu su kolege LRT KLASIKOS laidų vedėja, „Operos vakaro“ rengėja muzikologe Jūrate Katinaite ir Klaipėdos universiteto istorike humanitarinių mokslų daktare Silva Pocyte Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje diskutavome apie atgimusią Eduardo Balsio operą „Kelionė į Tilžę“. Ved. Gerūta Griniūtė.

Į amžinybę iškeliavo Lietuvos operos solistė, sukūrusi ne vieną ryškų vaidmenį, Gražina Apanavičiūtė. Muzikę prisiminsime kartu su muzikologe Jūrate Katinaite ir tenoru Broniumi Tamašausku.Antrą laidos dalį skirsime kamerinių ansamblių muzikai. Ved. Gerūta Griniūtė.

Vokietijoje gyvenanti lietuvių pianistė Guoda Gedvilaitė – lietuviškoji Clara Wieck-Schumann – rengia Claros salonus ir atveria klausytojams nepaprastą šios asmenybės pasaulį. Pasikalbėsime su Guoda Gedvilaite telefonu ir palinkėsime jai sėkmės Claros Wieck-Schumann gimimo dienos koncerte Frankfurte. Taip pat studijoje su muzikologėmis Jūrate Katinaite ir Asta Pakarklyte diskutuosime apie lyčių įtampą muzikos scenoje. Ved. Gerūta Griniūtė.

LRT su kitais Europos visuomeniniais transliuotojais minės kompozitorės Claros Schuman dieną ir eteryje daugiau dėmesio skirs muzikėms. Pirmosios įdomiausios istorijos apie kompozitores ir atlikėjas – su muzikologe, radijo laidų vedėja Jūrate Katinaite.Prasidedant mokslo festivaliui „Erdvėlaivis žemė“ – interviu su Rolandu Maskoliūnu, vienu aktyviausių mokslo populiarintojų Lietuvoje. Festivalyje dalyvausianti Vilniaus universiteto mokslininkė Renata Gudiukaitė ir Lietuvos radijo klausytojams papasakos, kaip ligas sukeliančios bakterijos gali būti naudingos, kuriant biocementą, tvirtesnes statybines konstrukcijas ar restauruojant paminklus. Ved. Giedrė Čiužaitė.

Laidoje – dėmesys ką tik Londone įvykusiems Tarptautiniams operos apdovanojimams, dar vadinamiems operos „Oskarais“. Metų operos solistės vardą juose pelnė sopranas Asmik Grigorian, metų operos solisto titulas atiteko tenorui Charlesui Castronovo. Apdovanojimus aptarsime su studijoje viešėsiančia muzikologe, radijo laidų vedėja Jūrate Katinaite. Laidai įsibėgėjus paminėsime ir Tarptautinę džiazo dieną. Ved. Gerūta Griniūtė

Apie neseniai Berlyne praūžusį prestižinį šiuolaikinės muzikos festivalį „MaerzMusik“ ir jame skambėjusią lietuvių kompozitorės Justės Janulytės premjerą kalbėsimės su festivalyje apsilankiusia muzikologe, radijo laidų vedėja Jūrate Katinaite.Antrą laidos dalį skirsime animacinių filmų garso takeliams. Studijoje viešės BLON animacijos ir video žaidimų festivalio vadovė, prodiuserė Laura Almantaitė bei kompozitorius, prodiuseris Vygintas Kisevičius. Ved. Gerūta Griniūtė.

Netrukus susitiksime su kolege, laidų vedėja Jūrate Katinaite – pasikalbėsime apie Dainų šventės reiškinį bei pristatysime šįvakar Kalnų parke vyksiantį ansamblių vakarą „Tėvyne mūsų”. Vėliau prisiminsime liepos ketvirtąją gimusį prancūzų baroko kompozitorių Louis Claude‘ą Daquiną. O paskutinės laidos minutės prabėgs klausantis muzikos, nuskambėsiančios kiek kitaip. Ved. I. Gudelevičius.

Netrukus susitiksime su kolege, laidų vedėja Jūrate Katinaite – pasikalbėsime apie Dainų šventės reiškinį bei pristatysime šįvakar Kalnų parke vyksiantį ansamblių vakarą „Tėvyne mūsų”. Vėliau prisiminsime liepos ketvirtąją gimusį prancūzų baroko kompozitorių Louis Claude‘ą Daquiną. O paskutinės laidos minutės prabėgs klausantis muzikos, nuskambėsiančios kiek kitaip. Ved. I. Gudelevičius.

Tieši šodien savu neatkarības simtgadi svin mūsu kaimiņvalsts Lietuva, un tam par godu visu nedēļu esam jūs iepazīstinājuši ar mūziku, kas citkārt Latvijas Radio faktiski neskan. Arī šorīt jums sveicienus sūta muzikoloģe Jūrate Katinaite no Lietuvas Radio „Klasika”, kurai lūdzām izvēlēties piecas dziesmas, kurām līdzi dzied teju ikviens lietuvietis. Un kā pēdējo viņas izlasē dzirdēsim filmu un teātra mūzikas komponista Fausta Latena (Faustas Latėnas) dziesmu „Tu ne viena” (Tu neesi viena), kas veltīta Baltijas ceļa divdesmitgadei. Interesanti, ka vārdu autors ir neviens cits kā lietuviešu atmodas līderis un pirmais atjaunotās Lietuvas prezidents Vītauts Landsberģis (Vytautas Landsbergis). Dziesma vēsta – tu neesi viena, mazā māsa Lietuva, jo, lai gan tev ir „lielais brālis”, tev ir arī divas citas mazās māsas – Latvija un Igaunija.

Kamēr Latvija vēl tikai gatavojas savai simtgadei, jau šo piektdien savu simto dzimšanas dienu svin mūsu kaimiņvalsts Lietuva, bet vēl pēc nedēļas – Igaunija. Sveicot kaimiņus jubilejās, turpmākās divas nedēļas šajā laikā dzirdēsim mūziku, kura Latvijas Radio citkārt faktiski neskan. Jums sveicienus sūta muzikoloģe Jūrate Katinaite no Lietuvas Radio „Klasika”, kurai lūdzām izvēlēties piecas dziesmas, kurām līdzi dzied teju ikviens lietuvietis. Kā otro viņas izlasē šodien dzirdēsim dziesmu "Šaukiu aš tautą" jeb "Saucu es tautu". Kā raksta Katinaite, šī ir viena no populārākajām lietuviešu dziesmām dziesmotās revolūcijas laikā, kas tika sacerēta 1989.gadā un ko izpildīja populārais lietuviešu aktieris un bards Vītauts Kernagis ((Vytautas Kernagis (1951–2008)). Šīs dziesmas vārdus 1941.gadā sarakstīja lietuviešu dzejnieks Bernards Brazdžonis (Bernardas Brazdžionis (1907–2002)), kurš vēlāk emigrēja uz ASV, bet mūzikas autors ir Gintauts Abarijs (Gintautas Abarius (1959–2010)).

„Muzikiniame pastiše“ – apie muziką teatre su muzikologėmis Jūrate Katinaite ir Veronika Janatjeva. Antroje laidos dalyje – kompozitoriaus Johanneso Brahmso kūryba.