Podcasts about vizija

V epizodi 184 je bil gost dr. Jure Knez. Soustanovitelj in večinski lastnik tehnološkega podjetja Dewesoft v Trbovljah. V epizodi se dotakneva naslednjih tematik: Vloga junakov in vrednot v družbi Pobuda Katapult in opazovanja o mladih generacijah Dolgoročno načrtovanje in stoletni plan Izzivi pri uresničevanju vrednot v praksi Pomen zaupanja in spoštovanja Poštenost ter medsebojna pomoč kot temelja uspešne družbe Pripadnost in zmernost kot vrednoti prihodnosti Vizija za prihodnjo implementacijo vrednot v izobraževanje in družbo =================== Podkast pogovor je bil sneman na AIDEA konferenci 2025 v Four Points by Sheraton Ljubljana Mons

Slovenski narod je leta 1990 s plebiscitarno večino izbral samostojnost in jo leta 1991 tudi ubranil. To niso bile sanje, to je bila vizija zorečega naroda, ki je postala resničnost! Praznovanje tega dogodka bi vsako leto moral biti vrhunec zgodbe države – in to na sam praznik. Ne na hitro, kak dan prej, da gremo potem na dopust.

Jasmina Stojanović je autorka knjige "Sreća kao razvoj svesti", diplomirani filolog, bivša urednica magazina "Sensa", "Men's Health" i drugih. Tokom svoje karijere uradila je ekskluzivne intervjue sa svetski poznatim ličnostima kao što su Leonardo Dikaprio, Sadguru, Nil Donald Volš, Greg Brajden, dr Brus Lipton i drugi. _______________________________________________________________________________________________

Shopify vadovas savo darbuotojams sako – dirbtinio intelekto naudojimas nuo šiol yra „bazinis lūkestis“, o ne pranašumas. Pew Research Center ataskaita rodo, kad JAV piliečių ir dirbtinio intelekto ekspertų nuotaikos dirbtinio intelekto klausimais stipriai skiriasi. Technologijų entuziastai diskutuoja apie ateitį detaliai nuspėti mėginantį tekstą „AI 2027“. Kitų metų pabaigoje DI agentai ims rimtai periminėti žmonių darbus? Geopolitinė įtampa tarp JAV ir Kinijos dėl kibernetinio saugumo tik augs? Dirbtinis intelektas gebės vystyti pats save, vietoje žmogiškos naudodamas „neuronišką“ kalbą..?

V epizodi 175 sta bila gosta dr. Alenka Žerovnik in dr. Matej Zapušek. Alenka je pedagoginja in raziskovalka na področju uvajanja sodobnih tehnologij v izobraževanje. Matej pa raziskovalec in predavatelj na Pedagoški fakulteti UL, specialist za digitalno pismenost, umetno inteligenco in inovacije v izobraževalnih sistemih. Sta soavtorja knjige "Uporaba generativne umetne inteligence v izobraževanju". V epizodi se dotakneva naslednjih tematik: Vloga umetne inteligence v izobraževanju Izzivi in priložnosti umetne inteligence v poučevanju Prihodnost personaliziranega učenja Vizija učilnic prihodnosti Etični in praktični vidiki umetne inteligence Odprti izobraževalni viri in avtorske pravice ============= Celodnevna AIDEA podkast konferenca o tehnologijah prihodnosti, AI revoluciji in podjetništvu v 21. stoletju. https://aidea.si/konferenca-2025 

Kassavaitinė 15min tinklalaidė apie Lietuvos ir pasaulio futbolą „Skrieja kamuolys“ – šįkart ketvirtadienį, po UEFA Čempionų lygos aštuntfinalių ir per Edgaro Jankausko Lietuvos rinktinės sudėties pristatymo spaudos konferenciją. Iš futbolo kelionių sugrįžę Marius ir Karolis dalinasi įspūdžiais, Rytis regi viziją, o prie mikrofonų verda diskusijos apie A lygą, lietuvius svetur, Čempionų lygą, prisilietimus prie kamuolio ir kitus čempionatus. Studijoje – 15min sporto žurnalistai Marius Bagdonas ir Aurimas Tamulionis bei „Go3“ komentatoriai Rytis Vyšniauskas ir Karolis Dudėnas. 00:00 Mariaus ir Karolio futbolo kelionės 15:42 E.Jankausko jubiliejus ir rinktinės sudėtis 21:25 „Žalgirių“ bėdos, „Džiugo“ pergalė ir pirmaujanti „Sūduva“ 37:27 M.Nikoličius Lenkijoje ir kiti lietuviai svetur 48:15 PSG – „Liverpool“, „Real“ – „Atletico“ ir kiek lietimų matėm? 1:26:47 Ryčio vizija ir ketvirtfinalių prognozės 1:31:09 Nuno Espírito Santo ar Pepas Guardiola? 1:35:31 Ispanija, Vokietija ir Italija

Kako si v Pekingu predstavljajo dobro urejen, dobro delujoč in kolikor je le mogoče varen svet, ki se bo zmožen soočiti z zagatnimi izzivi od globalnega segrevanja do vzpona umetne inteligence? Od začetka drugega Trumpovega predsednikovanja je sicer minilo vsega mesec dni, a to je čisto dovolj dolgo obdobje, da smo lahko razbrali, kakšno zunanjo politiko nameravajo zdaj voditi Združene države – transakcijsko politiko, ki je utemeljena na logiki moči, politiko, ki v odnosih med državami pač utrjuje zakon džungle. Da Putinova Rusija razmišlja podobno, smo se lahko prepričali pred skoraj natanko tremi leti, ko se je začela vojna v Ukrajini. Zato se velja vprašati, ali tako razmišlja tudi tretja velika sila 21. stoletja, Ljudska republika Kitajska, ali pa imajo oblastniki v Pekingu vendarle kakšno drugačno vizijo, na drugačnih, po možnosti manj krutih principih utemeljen sistem mednarodnih odnosov, ki bi ga zdaj lahko ponudili svetu? Kako si, še drugače rečeno, Kitajska predstavlja dobro urejen, dobro delujoč in kolikor je le mogoče varen svet, ki se bo zmožen soočiti z zagatnimi izzivi, ki jih v širokem razponu od globalnega segrevanja do vzpona umetne inteligence prinaša bližnja prihodnost? To je vprašanje, ki nas je zaposlovalo v tokratni Intelekti, ko smo pred mikrofonom gostili tri sinologinje, predavateljice na Oddelku za azijske študije ljubljanske Filozofske fakultete: soustanoviteljico oddelka red. prof. dr. Jano Rošker pa doc. dr. Sašo Istenič Kotar ter doc. dr. Majo Veselič. foto: AmazingArtWork / Pixabay

Ar galima suderinti gamtos apsaugą ir laivybą vienoje didžiausių Lietuvos upių – Neryje? Šio klausimo imsimės drauge su Neries regioninio parko atstovu Sauliumi Pupininku ir Gamtos tyrimo centro atstovu Justu Dainiu. Aptarsime, kuo Neris ypatinga gamtai, kokią įtaką upės rėvoms ir gyvūnų migracijai galėtų turėti laivybos projektai. Ekspertai pasidalins mintimis, kaip pokyčiai paliestų ne tik žuvis, bet ir paukščius bei pakrančių ąžuolynus. Prisijunkite prie mūsų ir išgirskite argumentus iš skirtingų perspektyvų!Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Radijo stoties FM99 studijoje pokalbis su architekte Alfreda Urmanavičiene.

Utenos kultūros centro lėlių teatras „Zuikis puikis“ mini savo 50-ies metų jubiliejų. Kas kūrė ir kuria lėlių teatrą Utenoje?Daugiausia savo pramone garsėjančioje Utenoje neseniai duris atvėrė kūrybinių rezidencijų centras „Rapolas“, miestą vis dažniau papuošia įvairūs kultūriniai akcentai. Kokia kultūros Utenoje vizija?Apie ką savo klausytojams pasakoja „Utenos radijas“? Kas aktualu uteniškiams?Utenoje kuria šeši Lietuvos rašytojų sąjungos nariai. Tarp jų – Vytautas Kaziela. Neseniai duris atvėrė ir leidyklos „Slinktys“ Aukštaitijos skyrius. Kas aktualu šio krašto rašytojams?Utenoje jau ne vieną dešimtmetį veikia puikiai vietinių vertinamas Kamerinis teatras. Kokį turinį žiūrovams siūlo šio teatro kūrėjai?Kiek jaunųjų menininkų reziduoja Utenoje ir kas patenka į jų kūrybinį akiratį?Praėjusį rudenį ornitologė Ingrida Lagunavičienė sostinę iškeitė į Uteną. Kas lėmė tokį jos šeimos pasirinkimą ir kaip sekasi įsilieti į Utenos gyvenimą jai ir jos auginamoms pelėdoms?Ved. Marius Eidukonis

"Economic MOAT" — a business's ability to maintain a competitive edge over its competitors. Gost je bil Srdan Mahmutovic. https://www.linkedin.com/in/srdanmahmutovic/  ============================= Tematike: Koncept Moata Prednosti in izzivi v poslovnem svetu Osebna pot in razvoj tehnologije Zgodba o Kriptomatu in začetki podjetništva Razvoj poslovnega modela in naročnine Prvi koraki in rast podjetja Strategije trženja in pozicioniranje Učinkovitost procesov in sistemov Vpliv AI na prihodnost podjetništva Prihodnost dela in AI agenti Uporaba AI v marketingu Disruptivni učinki AI na customer support AI v programiranju in razvoju Tehnološki napredek in družbene spremembe Virtualna singularnost in prihodnost tehnologije Magija tehnologije in njena percepcija Izkušnje in izzivi pri razvoju produktov Vizija za prihodnost Izobraževanje in finančna pismenost v vzhodni Evropi Povezovanje in skupnost v digitalnem svetu ============================= Prijavi se in vsak petek prejmi 5 linkov, ki jih ustvarjalci podkastov Dialog in RE:MOAT priporočamo tisti teden (knjige, dokumentarci, članki, podkast epizode …): https://aidea.si/aidea-mailing-lista

Valdovų rūmų muziejuje šiandien lankytojams atverta tarptautinė paroda „Pacai. Istorijos sodo lelijos“, skirta Pacų giminės istorijai ir paveldui, kviečianti atrasti šios svarbios šeimos kilmės istoriją ir jos per šimtmečius suformuotas giminės tradicijas, palikimą šiandienos ir ateities Lietuvai. Studijoje – iš Valdovų rūmuose vykusios šiai parodai skirtos spaudos konferencijos – kolegė Karina Metrikytė.Rytoj Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pristatoma paroda „Nepaprasto teatro nepaprasta istorija. Viskas apie Mataičių teatro spektaklį „Scenos vaizdeliai“, pasakojanti apie išskirtinį Povilo ir Dalios Mataičių folkloro teatrą. Pasakoja parodo kuratorė Janina Armonaitė.Šiuolaikinio meno centro vadovo konkursą laimėjo menotyrininkas Valentinas Klimašauskas.Kino muzikos Sovietų Lietuvoje pradininkai – Balys Dvarionas ir Eduardas Balsys, 6-ojo dešimtmečio kiną užpildė dainomis, melodijomis, galima sakyti, tapusiomis liaudies. Apie to laikotarpio žanrų įvairovę ir būtiną melodijų genialumą – Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.Filmo apie Lietuvos Respublikos Konstitucijos kūrimo procesą režisierė, teisininkė Ieva Rasimaitė teigia, jog jeigu filmas būtų vaidybinis, jis tikrai būtų politinis trileris. Kas paskatino ją imtis šio projekto? Su kokiais iššūkiais susidūrė svarbiausio šalies dokumento kūrėjai? Kodėl tokią svarbią vietą jos gyvenime užima ir muzika? Pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Send us a textPOLJUBNE DONACIJE: https://www.paypal.com/donate/?hosted_button_id=WW529JLQSYV7JDobɘrdan majice:https://doberdanbrand.siEPIZODA 148Danes z nami zmagovalec Materchefa 2024 Luka Pangos. Debata je tekla res o veliko temah. Vzemi si urco in prisluhni zanimivim zgodbam!TIMESTAMPI:00:00:00 Intro00:00:24 Kdo je Luka?00:00:34 Ali si kmet če imaš kmetijo?00:01:24 Juretov teden00:03:25 Ali je poke bowl solata?00:04:57 Kaj vse je Luka že probal?00:06:14 Rimaničev teden00:07:16 Festival v Veneciji00:10:14 Lukov teden00:10:55 Kako Luka postavi ceno?00:13:32 Lukova kariera00:14:49 Kako to, da je Luka začel kuhati?00:17:23 Prijava na Masterchef00:19:43 Snemanje Masterchef00:20:36 Življenje med snemanjem00:22:17 Izločanje00:23:30 Največji izzivi00:24:52 Kako ceniš sestavine pri kuhanju?00:26:02 odnosi s sotekmovalci00:27:04 Občutki po zmagi00:29:42 Kako se znajdeš po koncu oddaje00:32:49 Po kom/čem se zgleduje Luka?00:33:54 Najbolj selfless poklic00:35:53 Pomen hrane00:36:14 Kako se lotit kuhanja?00:36:53 Osnove kuhanja00:41:00 Kmetija00:42:17 Misliš da boš sposoben ubit žival?00:43:18 Odnos do hrane00:44:08 Razvoj družbe v povezavi s hrano00:44:52 Kvalitetna hrana - kaj je dobro zate?00:46:53 Prenajedanje00:50:04 Vizija za kmetijo00:52:38 Življenje na kmetiji00:53:49 Samooskrbno življenje00:56:09 Kupovanje kmetije00:58:06 Otroci00:59:34 Quality of life01:02:32 Kaj skuhat pupi?01:03:32 Konsistenca01:04:31 Komunikacija01:07:53 Rimaničev cold approach01:10:21 Vprašanja01:11:14 Pire krompir01:12:11 Kako je bit najjači01:12:55 Kako se predstaviš? / Kaj si?01:15:29 Najtežja stvar ki jo je Luka skuhal?01:16:20 OutroPOSLUŠAJTE PODCAST TUDI NASpotify: https://open.spotify.com/show/2gjgPtR... Apple: https://podcasts.apple.com/us/podcast... Google Podcasts: https://podcasts.google.com/feed/aHR0...SPREMLJAJTE NASInstagram: https://www.instagram.com/chlani.podc...TikTok: https://www.tiktok.com/@chlani.podcast VODITELJIJure: https://www.instagram.com/juresavron/Matej: https://www.instagram.com/matejrimanic/O PODCASTUCHLANI. Prebrano »člani«, ne pa klani. Ampak člani česa? Ne, ne ... Tukaj ne gre za članstvo v klubu ali organizaciji, niti v klanu. »Član« je slengovska beseda, ki jopredvsem mladi zelo pogosto uporabljajo na najlepšem delu Slovenije – na Obali. Torej, ker ste tukaj, naj vam izrečemo dobrodošlico: »Kje ste, člani!« Ogrodje novega slovenskega podcasta sestavljamo 2 mlada ustvarjalci. Zaradi bližine, ki smo jo med seboj ustvarili s pogostim druženjem in delom, podcastu zagotovimo avtentičnost in poskrbimo za sproščeno dinamiko. Na podcastih se nam pogosto pridružijo še zanimivi gosti, – znani in manj znani – ki popestrijo epizode s svojim unikatnim pogledom na življenje in atraktivno osebnostjo. Teme, ki jih obravnavamo, so lahko absurdne in nenavadne, vsekakor pa se dotaknemo tudi življenjskih tem.

Marinka Poštrak je gledališka ustvarjalka, dramaturginja, ki je v zadnjih dveh desetletjih in pol scela prenovila in odločilno zaznamovala Prešernovo gledališče Kranj. S svojo vizijo je tlakovala pot gledališču, ki živi, diha in se kritično angažirano odziva na družbo iz katere raste. Najsi bo to mesto Kranj, Slovenija, Evropa, svet. Njen mandat vodje umetniškega oddelka se je v Prešernovem gledališču pred dvema letoma iztekel. Na sklepni slovesnosti 54. Tedna slovenske drame, je Marinka Poštrak prejela nagrado Vladimirja Kralja za življenjsko delo, ki jo podeljuje Društvo gledaliških kritikov in teatrologov Slovenije. Pred mikrofon smo jo povabili v oddaji Oder, oddaji o sočasnem gledališču. Vabimo vas k poslušanju pogovora o snovanju kritičnega gledališča, vetru demitizacije, igralskem ansamblu kot stebru in identiteti gledališča in še mnogočem. foto: Nada Žgank, osebni arhiv Marinke Poštrak

Vizija podjetja Ngen je uresničiti popolno digitalizacijo in decentralizacijo evropskega energetskega sistema. Cilj je slediti uvajanju novih tehnologij iz obnovljivih virov ter zmanjšati ogljični odtis. Rešitve Ngena omogočajo neposredno medsebojno sodelovanje med proizvajalci, distributerji, prenosnim sistemom in odjemalci na vseh nivojih, kar posledično vodi v optimizacijo porabe in povečanje energetske neodvisnosti. Cilj je uresničiti skupne cilje, kot je Evropski zeleni dogovor, ki določa pot do podnebno nevtralne Evrope do leta 2050. Uporabnikom ponuja celovite rešitve za postavljanje hranilnikov električne energije in sončnih elektrarn. Tako lahko vsak uporabnik postane aktiven del energetskega sistema. So razvojno naravnano podjetje, ki se osredotoča na inovacije v energetskem sektorju.

V tokratni bonus epizodi Cosmo podcasta se je Flora Ema Lotrič pogovarjala s tremi gostjami, ki so lahko – vsaka s svojega vidika – najbolj ''od blizu'' in realno predstavile projekt Mladi upi Zavarovalnice Triglav, njegov močan pomen in poslanstvo ter njegovo dejansko pomoč perspektivnim mladim, ki potrebujejo denarno podporo za svoj uspeh.  Zavarovalnica Triglav bo letos že 11. leto zaporedoma priskočila na pomoč z družbeno odgovornim razpisom Mladi upi, ki je pomagal že ogromno mladim talentom v Sloveniji, med drugim Timu Gajserju, Janji Garnbret in Timiju Zajcu. Ti danes kraljujejo na svetovnih stopničkah, a na tem mestu morda ne bi bili, če jim ne bi s tem projektom finančno priskočili na pomoč.  Metoda Debeljak, direktorica službe za razvoj in izobraževanje v Zavarovalnici Triglav in članica strokovne komisije Mladi upi, je za začetek povedala: "S tem projektom želimo podpreti športnike, parašportnike, umetnike in znanstvenike na njihovi poti do svojih sanj. Časi so vse zahtevnejši, vrhunski šport in vrhunska umetnost zahtevata tudi velika finančna sredstva; včasih so to pokrivali klubi, danes pa je to vse težje, zato smo se odločili, da jim pri tem finančno pomagamo. Veliko finančno breme namreč pade na družine. Težko pa je priti do rezultatov brez finančnih sredstev." V pogovoru je Metoda med drugim odkrito spregovorila tudi o tem, kaj vse ocenjujejo v razpisu in kaj se zgodi, če imajo dva kandidata z zelo podobnimi rezultati in se morajo odločiti samo za enega. Kaj prevlada pri odločitvi?  Klara Lukan, mladi up leta 2019 in ena izmed najbolj obetavnih slovenskih atletinj, je Flori Emi zaupala:   "Razpis sem videla na socialnih omrežjih in plakatih pa tudi v atletskem svetu sem videla, da je bilo že kar nekaj atletov izbranih na razpisu Mladi upi, tako da me je potem prijavila mami in na koncu sem bila zelo hvaležna, vesela, da so me prepoznali kot potencialni mladi up, definitivno pa so mi pridobljena finančna sredstva pomagala na moji športni poti. Lažje sem si financirala priprave, fizioterapijo, psihološko terapijo, prehransko strokovnjakinjo ... jaz bi rekla, da je to zelo pripomoglo, da sem lahko postajala čedalje boljša." Klara je Flori Emi zaupala tudi, kaj je pomembno pri pisanju motivacijska pisma in kako ga je napisala sama. In ... te zanima, zakaj je svojo poškodbo, šlo je za zlom leve noge, v resnici dojela kot nekaj pozitivnega? Kaj pa je poslušalcem razkrila Helena Osterman, pomočnica ravnatelja na gimnaziji Ledina in dolgoletna članica strokovne komisije Mladi upi? Tako je na primer odgovorila na vprašanje, ali se ji zdi, da ambicioznost pri mladih pada ali raste. "Mladi so postali proaktivni, to pomeni, da ne čakajo več, da jih bo nekdo opazil, ampak so pripravljeni narediti prvi korak. Zelo velik fokus imajo, znajo prepoznati svoja močna področja in so jih pripravljeni tudi razvijati." "Zelo pomembna je vizija.""Navdušuje me to, da imajo mladi sanje. Iz motivacijskih pisem je vidno, da želijo nekam priti, da želijo nekaj ustvariti." Več o razpisu Mladi upi: https://www.mladi-upi.si/ --- Send in a voice message: https://podcasters.spotify.com/pod/show/cosmo-podcast/message

Kolesarski župan Ljubljane in radijski sodelavec Matej Praprotnik je v Torkovem kvizu ob Evropskem tednu mobilnosti spregovoril o ciljih, ki jim sledi in jih promovira v imenu mednarodne nevlade organizacije BYCS (s sedežem v Amsterdamu), ki mu je podelila ta naziv: "Vizija organizacije je, da bi do leta 2030 polovico vseh poti opravili s kolesom. Sicer pa ta organizacija povezuje okoli 150 kolesarskih županov, ki si prizadevamo za boljše pogoje za kolesarje."

Kada na jednom mestu okupljate regionalne medije, marketinšku i advertajzing industriju ali i veliki broj biznisa koji traži inspiraciju, onda radite jednu veoma veliku i važnu stvar za sve ove industrije. Poslednjih šesnaest godina Rovinj i Weekend Media Festival su događaj koji okuplja svake godine više od pet hiljada ljudi iz svih ovih industrija i predstavlja mesto pozitivne energije, neiscrpne inspiracije i susreta. Čovek koji iza čitave ideje od samog početka, Tomo Ricov, bio je sagovornik u novoj epizodi podkasta Digitalk. Priča o festivalu, muzici kao strasti i ideji koja je porasla do granica čitavog regiona u vidu događaja koji okuplja sve one koji žele priliku za networking, kvalitetan programski sadržaj i koji žele da poslednji vikend leta provedu na najinspirativnijem mestu u regionu! Tomo Ricov, osnivač & direktor @ Weekend Media Festival - https://www.linkedin.com/in/tomo-ricov-33b189239/ Teme u epizodi: - Uvod i predstavljanje - Od 2008. godine do danas, šta se najviše promenilo - Na početku smo znali šta hoćemo, a šta nećemo - Da li je od početka Rovinj bio ideja za lokaciju festivala - Skoro niko nije odbio poziv da učestvuje u programu Weekenda - Ključne vrednosti koje festival pruža industriji - Vizija za narednih šesnaest festivala - 16. izdanje Weekend Media festivala Prijavite se na naš YouTube kanal: https://bit.ly/3uWtLES Posetite naš sajt i prijavite se na našu mailing listu - https://www.digitalk.rs Pratite DigiTalk.rs na društvenim mrežama: Facebook: https://www.facebook.com/Digitalk.rs Instagram: https://www.instagram.com/digitalk.rs/ Linkedin: https://www.linkedin.com/company/digitalkrs Veliku zahvalnost dugujemo kompanijama koje su prepoznale kvalitet onoga što radimo i odlučile da nas podrže i daju nam vetar u leđa: 1. Pokrovitelj podkasta: MTS - https://mts.rs/ 2. Partneri podkasta: - OTP banka - https://www.otpbanka.rs/ Nova mBanking aplikacija OTP banke: Google play - https://play.google.com/store/apps/details?id=eu.newfrontier.iBanking.mobile.SOG.Retail&hl=en App store - https://apps.apple.com/app/soge-m-bank/id803935073?ls=1 - kompanija Mastercard - https://www.mastercard.rs/sr-rs.html - Ananas - https://ananas.rs/ - kompanija Idea - https://online.idea.rs/ U Ideinoj online prodavnici unesite promo kod digitalk500 i očekuje vas 500 dinara popusta prilikom vaše online kupovine! 3. Prijatelj podkasta: - Izdavačka kuća Finesa - https://www.finesa.edu.rs/ U ovoj epizodi podelićemo dve knjige ‘'Moć šarma'' izdavačke kuće Finesa onima koji budu najbrži i najkreativniji sa komentarima, a možete nam slobodno pisati i na info@digitalk.rs i direktno nam uputiti komentar, sugestiju ili primedbu. Takođe, svi oni koji na Finesinom websajtu poruče knjige i unesu promo kod digitalk dobiće 10% popusta na već snižene cene izdanja na sajtu: https://www.finesa.edu.rs/

Timišoaroje įvyko vienas svarbiausių šių metų Europos kultūros sostinės įvykių – Mariaus Ivaškevičiaus ir Oskaro Koršunovo spektaklio „Išvarymas“ rumuniška premjera („Exod“).„Man atrodo, poezijoje telpa šiek tiek daugiau nei prozoje – viename kūrinyje galima užkoduoti labai daug skirtingų emocijų“, – sako poetė Laura Kromalcaitė šią savaitę pristačiusi savo kūrybą pirmuose šios vasaros poezijos skaitymuose MO muziejuje.Nors dažniausiai Lietuvoje kalbame apie Stambulo konvenciją, vis dar neratifikuota ir beveik prieš 2 dešimtmečius patvirtinta Faro konvencija. Ji pabrėžia paveldo vertę visuomenės, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir demokratijos labui. Kauno Žemųjų Šančių bendruomenei šis dokumentas yra priemonė, skirta saugoti vietos identitetą, kultūros ir kraštovaizdžio paveldą bei skleisti žinią apie vietos savivaldos įgyvendinimą. Šią savaitę Kaune vyko Faro konvencijos tinklo susitikimas, o Žemųjų Šančių bendruomenės nariai išsirinko urbanistinę rajono viziją, saugančią jo identitetą.Hito „Last Christmas“ autoriui, 2016-aisiais per Kalėdas mirusiam muzikantui George'ui Michaelui šį savaitgalį būtų sukakę 60.„Spėju, šiemet jau esate išgirdę klausimą „kur važiuosite per atostogas?“ arba nuostabos kupiną „o tai jūs niekur vasarą nekeliausite?“. Viešoji erdvė ir entuziastingi influenceriai įtikino, kad kelionės būtinos, be jų niekaip, tik va bėda – neišmokė jomis mėgautis“, – svarsto filosofas Aldis Gedutis.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje apie tai, kas ir kokiu būdu turėtų atstatyti nusiaubtą Mosulą, egiptiečių pyktis dėl to, kaip vakariečiai interpretuoja senovės Egipto istoriją, ir Windrush kartos muzika.Pasaulyje graibstomas kolekcionierių ir prestižinių meno institucijų, Lietuvoje kol kas tik vieną personalinę parodą surengęs Augustas Serapinas patyrė dar vieną karjeros postūmį. Jis tapo vieninteliu lietuviu, per pastarąjį dešimtmetį patekusiu į Art Basel mugės pagrindinę sekciją Unlimited, kurioje pristatomi svarbiausi meno rinkos ir istorijos kūrėjai, už savo darbus pelnantys milijonines sumas. „Sėskim ir pakalbėkim“ pašnekesys su Augustu Serapinu apie jo kūrybos principus, tarptautinę sėkmę ir Lietuvos meno profesionalų jam skiriamą dėmesį bei buvimą parduodamu menininku.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė KaminckaitėNationalinio Mihajaus Eminèsku teatro Timišoaroje nuotr.

Europos parlamente patvirtinta ilgalaikė Kaimo vizija. Šiuo dokumentu siekiama prisidėti prie gyvenimo kokybės kaimo vietovėse gerinimo, subalansuoto teritorinio vystymosi ir ekonomikos augimo skatinimo. Pristatydamas jį, europarlamentaras Juozas Olekas pabrėžia, kad tai būdas išsaugoti patrauklų kaimą, sudaryti salygas jauniems žmonėms pasilikti, atvykti, kurtis kaimiškose vietovėse ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje.Įspūdis po įspūdžio - tokia patirtis ištinka lankantis keramikės Renatos Jankauskienės dirbtuvėse. Pirmas įspūdis pačios dirbtuvės, antras pasieniuose lentynose surikiuoti juodosios keramikos dirbiniai. Čia pat ir molis, ir žiedimo staklės, ir didelis stalas prie lango kurti, gerti arbatą ar žvelgti pro langą į keramikos degimo duobę. Ne veltui Renatos dirbtuvėse patirties semiasi kiti keramikai, atvyksta būriai žmonių norinčių pažinti seniausią indų gamybos techniką – juodąją keramiką.Lietuvoje kasmet supleška per 100 hektarų miškų. Dažniausia priežastis - žmonių aplaidumas ir net tyčiniai padegimai. Nuo žaibo ar stiklo šukės gaisrai kyla labai retai. Dažniausia priežastis - numesta neužgesinta nuorūka, deginama žolė, be priežiūros paliktos laužavietės ir net pakelėse uždegtos žvakutės žuvusiesiems. Šiemet Lietuvoje sudegė 39 hektarai miškų, daugiausiai gaisrų kilo birželio mėnesį.Ved. Arneta Matuzevičiūtė„Gimtoji žemė“ – antradienį, birželio 20 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.

"Pre ću napraviti priliku nego čekati da se zvezde poklope." U 220. epizodi podkasta Pojačalo gost Ivana Minića je Mihajlo Popesku, stručnjak za marketing, ali malo drugačiji. Naime, Mihajlo se bavi data science marketingom i istraživanjima tržišta na kojima se bazira zapravo svaki ozbiljan marketing. U ovom podkastu, Mihajlo nam priča kako je od ljubavi prema biologiji i ozbiljnoj rešenosti da se bavi mikrobiologijom stigao do ovoga što je danas Mada je od osnovne škole planirao da se bavi biologijom, u gimnaziji se zainteresovao za računare. Ovo interesovanje odvelo ga je na ETF, ali kako je za godinu dana položio svega 3 ispita, prebacio se na FON. Tu se na drugoj godini studija upoznaje sa marketingom i počinje da ga ozbiljno izučava te se na trećoj godini odlučuje za smer Marketing Menadžment. Jedna stvar vodila je drugoj, te se Mihajlo se prijavljuje za master studije u Notingemu, za koje je sasvim slučajno saznao od kolege. Nakon završenih master studija, Mihajlo se vraća u Beograd, započinje biznis sa prodajom "pametnih" vaga, koji je propao, ali je mnogo naučio na tom iskustvu. Na poziv Univerziteta u Notingemu, vraća se na doktorske studije i po završetku toga ostaje da radi na fakultetu. Posle nekoliko godina akademske karijere ukazuje mu se prilika da se kao analizičar i istraživač tržišta sa iskustvom na mnogobrojnim projektima zaposli u firmi Cambridge Analytica, koja nam je svima poznata po aferi vezanoj za izbor Donalda Trampa za predsednika SAD. Priču iz prve ruke o tome šta jeste a šta nije radila Cambridge Analytica u političkom marketingu, čućete baš u ovom podkastu. Nakon afere, kada je firma ostala bez posla, sa ekipom dobrih stručnjaka i uz investitora, osniva novu firmu koja se opet bavi istraživanjem tržišta i analitikom i razvija alat koji mu uz upotrebu nagomilanog znanja i iskustva donosi sjajne rezultate u karijeri. Mihajlo je danas u Londonu, ima svoju firmu za istraživanje tržišta i lepo se snalazi i pliva u okruženju u kome je istraživanje tržišta veoma razvijena delatnost. Ipak, njegova poslovna karijera nije jedino o čemu ćete čuti u ovom podkastu. Deo priče posvećen je i o tekvondou i o tome kako je bavljenje ovim sportom u Srbiji doprinelo da razvije disciplinu i samopouzdanje neophodno za ostvarivanje fantastičnih rezultata na profesionalnom planu. Teme u ovoj epizodi: - Uvod i predstavljanje - Kad porastem biću - Vizija profesionalnog puta - Iskustvo iz Londona - Šta je to level up - Cambridge analitika - Kako je došlo do formiranja novog tima - Kako prebaciti mindset da radi istu al ne baš istu stvar - Kako je kad radiš na normalnom tržištu - Koliki je problem zasićenost na velikim tržištima - Tekvondo - Vizija i plan za naredni period Podržite nas na BuyMeACoffee: https://bit.ly/3uSBmoa Pročitajte transkript ove epizode: https://bit.ly/3NyfZEy Posetite naš sajt i prijavite se na našu mailing listu: http://bit.ly/2LUKSBG Prijavite se na naš YouTube kanal: http://bit.ly/2Rgnu7o Pratite Pojačalo na društvenim mrežama: Facebook: http://bit.ly/2FfwqCR Twitter: http://bit.ly/2CVZoGr Instagram: http://bit.ly/2RzGHjN

✓ Zašto su požari u Kanadi tek sada postali bitni? ✓ Koliko Eplov novi proizvod podseća na stare? ✓ Ko bi još dao $3,500 za VR naočare?

Smer razvoja Ljubljane je pomembna za njene prebivalce, hkrati pa mora biti kot prestolnica vzor drugim krajem. V Ljubljani potekajo številne urbanistične spremembe in arhitekturni projekti. To odpira več vprašanj. Je v ozadju celovita vizija razvoja, kam se dejansko razvija slovenska prestolnica? Kaj prebivalcem prinaša njeno zgoščevanje navznoter? Kako optimizirati prometno in parkirno politiko? Kakšno naj bo razmerje med zelenim in urbanim? Kako zasledovati cilje podnebne nevtralnosti in zmanjšati učinke globalnega segrevanja? Kako oblikovati mesto, da bo trajnostno, pravično, odprto in prijazno za vse? O vsem tem voditelj Peter Močnik s sogovorniki. Gostje: Rok Žnidaršič, urbanist, podžupan Ljubljane; dr. Aljaž Plevnik, Urbanistični inštitut RS; Marko Peterlin, Inštitut za politike prostora; predstavnik Oddelka za promet Mestne občine Ljubljana.

V Cerkvi v Sloveniji je bil po drugem vatikanskem koncilu pravi duhovniški bum. V letih od 1970 do 1975 smo imeli več deset novih maš na leto. Samostani so bili polni mladih. Župnije so bile »pokrite«. Veliko župnikov je imelo kaplane. V svetopisemskem jeziku bi lahko rekli, da je bilo sedem let debelih krav. Danes, nekaj desetletij pozneje, pa je situacija popolnoma drugačna. Duhovniki se staramo, umiramo, vedno manj nas je. Župnije ostajajo prazne. Vizija šepa. Nekateri vidijo reševanje nastale situacije v združevanju župnij in v večjem vključevanju laikov v življenje Cerkve. »Hoditi skupaj« je tudi geslo sinode, ki poteka po vsem svetu. Danes je nedelja Dobrega pastirja. To je nedelja, ko v Cerkvi molimo za nove duhovniške in redovniške poklice. Gledano duhovno, teološko, pomeni postati duhovnik v Cerkvi vstopiti v Kristusovo darovanje samega sebe po zakramentu svetega reda, pomeni vstopiti v to ves in celosten. Prepričan sem, da je tudi danes veliko dobrih duhovnikov, ki živijo svoje poslanstvo, ki izgorevajo za Boga in za bližnjega. Žal pa so tudi takšni, ki mečejo senco nepopolnosti nase in na celotno Cerkev. Papež Benedikt XVI. je zapisal: Tudi v današnjem času, ko Gospodov glas tvega, da bo preplavljen s tolikimi drugimi glasovi, je vsaka cerkvena skupnost poklicana, da spodbuja ter skrbi za poklice v duhovništvo ter posvečeno življenje. Ljudje namreč vedno potrebujejo Boga, tudi v današnjem tehnološkem svetu, zato bo vedno potreba po pastirjih, ki oznanjajo Gospodovo Besedo ter omogočajo srečanje z Njim v zakramentih. Podoba pastirja je bila v zgodovini velikokrat zlorabljena. Poudariti pa je treba, da hoja za dobrim pastirjem ni hoja črede, ki nič ne misli, ki slepo sledi, ampak je poudarek na sledenju posamznikov, ki zaupajo glasu Pastirja, ki ljubi in pozna vsakega, ki mu sledi. V športu je tako, da si na primer nogometaš želi priti v čim boljši klub, kjer je dober trener. In če mu uspe, je pripravljen narediti vse, da bi izpolnil njegova pričakovanja. Tukaj gre samo za človeške ambicije. Koliko bolj bi morala biti ta predanost v odnosu do Dobrega pastirja, ki ni samo človek. Sveti Janez Vianney je zapisal: Duhovnik ni duhovnik zase. Sebi ne daje odveze in sebi ne deli zakramentov. Ni zase, temveč za druge. Mar se ne skriva bližnjica do sreče v tej preprosti drži – biti za druge?

V predjubilejni 149. epizodi smo čvekali o vsem možnem. O lepi gesti Olimpije, ki je podarila žoge in vstopnice otrokom iz NK Zagorje, o tem, da so se nekatere žoge, ki so bile razgrabljene na tekmi s Taborom, znašle na Ebayu in o tem, kaj si mislimo o spomladanski podobi Olimpije, ki je na 12 ligaških tekmah zabila 16 golov. Malo podrobneje smo analizirali kako so bili ti goli doseženi in kaj to pomeni. Pogledali smo tudi stanje na lestvici in povedali svoja "strokovna mnenja" o drugih prvoligaših, za konec pa še Klinotova najljubša tema - pokal.

"Kroz život se dešavaju neke stvari koje ti sam i ne planiraš." U 212. epizodi Pojačalo podkasta, gost Ivana Minića je Rade Vučićević. Rade kao mali nije baš znao čime će se baviti i šta želi da bude kad poraste, jer je u to vreme socijalističke Jugoslavije bilo važno završiti škole i zaposliti se u dobrom preduzeću. Sa tom namerom je Rade i krenuo na Saobraćajni fakultet, ali ga je folklor, u kom se slučajno obreo, na kraju odveo na sasvim drugu stranu. U vrlo nesigurne i izazova pune preduzetničke vode. Prvi preduzetnički poduhvat bila je agencija Art Ival, koja se bavi organizacijom kulturno-umetničih događaja. Početkom devedesetih, Rade konkuriše za kiosk na opštini Zvezdara, neočekivano ga dobija i počinje prodaju Art kafe. U svom malom lokalu, pored kafe, u ponudi se nalaze i čokolade i čokoladne dražeje. Vremenom kiosk prerasta u pravu pržionicu, a umesto uvoznih i domaćih čokolada i dražeja, Rade sa suprugom osniva svoj brend čokolada “Premier” Trenutno, na poslovima proizvodnje raznih čokoladnih proizvoda radi četrdesetak ljudi, a i deca su stasala i polako preuzimaju porodični posao. Unose svoje nove ideje i energiju, ali im jedna stvar ostaje ista. Kvalitet. Teme u ovoj epizodi: - Uvod i predstavljanje - Kad porastem biću... - Kako se desio folklor - Prvi susret sa menadžmentom - Kako dovesti asambl do profesionalizma - Prelazak na nešto ozbiljnije - Kako doneti odluku i ući u biznis? - Kako je bilo sa sirovinama tada - Rast i razvoj firme - Kako podneti stres selidbe proizvodnje - Rast biznisa nakon preseljenja - Gde je danas Art Ival - Jedinstveni, van portfolia, proizvodi - Gde se sve izvoze Art Ival proizvodi - Kako se pripremiti za pik period u godini - Vizija daljeg razvoja Podržite nas na BuyMeACoffee: https://bit.ly/3uSBmoa Pročitajte transkript ove epizode: https://bit.ly/3KXYye5 Posetite naš sajt i prijavite se na našu mailing listu: http://bit.ly/2LUKSBG Prijavite se na naš YouTube kanal: http://bit.ly/2Rgnu7o Pratite Pojačalo na društvenim mrežama: Facebook: http://bit.ly/2FfwqCR Twitter: http://bit.ly/2CVZoGr Instagram: http://bit.ly/2RzGHjN

Današnji gost Marko Pogačnik, unescov umetnik za mir, je danes z nami delil kakšna je vizija nove človeške kulture. Kam bo šlo človeštvo, bo sploh možno, da bo na zemlji enkrat mir, brez vojn. Ženski vidik Gaje dopolnjuje njeno moško počelo. To je duh Zemlje. Pojavlja se v odnosu do danega kulturnega izročila ali v odnosu do vodilne podobe sveta. Svet ne bo obstal na današnjih temeljih. Kjer je ekonomija pred ekologijo. Nazaj k naravi je tisto, kar bo obstalo. Nekatere duše bodo ostale na zemlji, tiste, ki si bodo dopustile, ostale bodo odšle v drugo sfero. Zares zanimiv pogovor z današnjim gostom, tudi avtorjem knjig med njimi tudi Modrost zemlje in kristusova navzočnost.

V epizodi #96 je bil moj gost Branko Čakarmiš, generalni direktor največje medijske hiše v Sloveniji - Pro Plus (Pop Tv, Kanal A, 24UR.com...). V epizodi se dotakneva naslednjih tematik: Slovenija ima talent Karierna pot in študentski časi Najboljša oz. najslabša poslovna odločitev Oglaševalski model, etika in korist za družbo Neodvisni ustvarjalci, MrBeast, Joe Rogan, Lex Fridman Najbolj zanimive vsebine generacije Z, ustvarjanje novih vsebin Koliko zanimanja za slavo je pri Slovencih? Razdelek za komentarje na 24ur.com Vizija za prihodnost Kako bo umetna inteligenca vplivala na medijske portale? Katero vsebino konzumira Branko? Kdo je največji influencer v Sloveniji? ==================================== Prijavi se na newsletter in vsak petek prejmi 5 linkov, ki jih ustvarjalci podkastov Dialog in RE:MOAT izberemo tisti teden (knjige, dokumentarci, članki, podkast epizode …). ============================= Pridruži se kot podpornik kanala AIDEA

V turistični oddaji smo podrobneje predstavili vizijo mariborske občine na tem področju, zanimalo nas je vključevanje Regionalne razvojne agencije Podravje Maribor v razvoj te panoge, v naši potopisni stalnici pa smo odkrivali bomo Malto.

"Važno je šta ti je u glavi ali je podjednako važno šta ti je u srcu." U 204. epizodi podkasta Pojačala gošća Ivana Minića je Danijela Mladenović, okupacioni terapeut koja pomaže ljudima sa anksioznim poremećajima da se vrate svakodnevnom životu. Danijela nam priča o svom detinjstvu, odrastanju u selu bez mnogo sadržaja, kao i životu u mnogočlanoj porodici u kojoj su dugo živele 4 generacije. Priča nam o pravilima, redu i poštovanju koji su morali postojati kako bi jedna, tako velika, porodica na selu opstala. Govori i o svom izboru srednje škole i fakulteta, učenju i odgovornosti koju je sve vreme osećala, bilo šta da radi. Priča nam i o najranijim poslovima koje je obavljala pomažući baki u prodavnici i roditeljima na pijaci. Zanimljivom, umirujućom pričom uvodi nas u svoj svet anksioznosti, počev od toga kako su se pojavili prvi strahovi, kako je tražila pomoć na studentskoj poliklinici i nije je dobila i kako se okrenula samolečenju. Do detalja objašnjava kako izgleda kad ne smeš da se usudiš da pređeš 20 metara do automobila ili sidješ do prodavnice. Ovo je bio početak problema, koji su obhvatili i koksaki virus koji je izazvao nesvestice, gojenje od lekova i sedenja i opisuje nam momenat kada je rešila da sve u životu promeni. Počinje sa hrono ishranom i treninzima u kući i polako se izlaže svojim najvećim strahovima, prihvata ih i savladava jedan po jedan. U međuvremenu počinje da se edukuje na američkom tržištu, uči o anksioznosti i čak dobija određene certifikate iz te oblasti. Instagram stranica “anksiozni optimista” i blog donose joj dosta pratilaca i ljudi koji se u njenim pričama prepoznaju i traže pomoć. Odgovorna, kakva je oduvek bila, a kako bi mogla da pruži adekvatnu pomoć sve većem broju ljudi koji joj se javljaju, Danijela završava edukaciju u pravcu okupacione terapije i danas je okupacioni terapeut. Svojim primerom i sad već sručnim znanjem sa jednim blagim pristupom punim razumevanja i ljubavi, Danijela pomaže ljudima da prevaziđu anksiozne probleme sa kojima se susreću i vrate se normalnom svakodnevnom životu. Teme u epizodi: - Uvod i predstavljanje - Kad porastem biću.. - Čemu je Danijelu život naučio tokom školovanja - Ceo proces dolaska u Beograd - Čemu je Danijelu fakultet naučio - Prvi posao - Danijelin ulazak u svet odraslih - Kako preživeti i prevazići anksioznost - Sakupljene životne lekcije - Vizija budućnosti Podržite nas na BuyMeACoffee: https://bit.ly/3uSBmoa Pročitajte transkript ove epizode: http://bit.ly/3xShcxZ Posetite naš sajt i prijavite se na našu mailing listu: http://bit.ly/2LUKSBG Prijavite se na naš YouTube kanal: http://bit.ly/2Rgnu7o Pratite Pojačalo na društvenim mrežama: Facebook: http://bit.ly/2FfwqCR Twitter: http://bit.ly/2CVZoGr Instagram: http://bit.ly/2RzGHjN

"Na toj dugoročnoj sreći mora da se radi." U 198. epizodi podkasta pojačalo gost Ivana Minića je Đorđe Filipović. Ovo je druga epizoda sa Đorđem, u prvoj epizodi nam je Đorđe pričao o svojoj plivačkoj karijeri, dok nam u ovoj epizodi priča o svojoj poslovnoj karijeri i kako je nakupljenim iskustvom u Americi osnovao uspešnu firmu u Srbiji. U prvom delu, Đorđe nam priča kako je odlučio da se odrekne plivanja i posveti programiranju. Priča i o upoznavanju sa svojim dobrim prijateljom Zidavom, sa kojim ulazi zajedno u posao, gde su dugo godina nakon sarađivali. Osvrnuće se i na svoj povratak u Srbiju, gde osniva firmu, ali kako je izgledao period u kome je putovao za Ameriku da dogovori poslove i vraćao se nazad da ih u Srbiji odradi. Priča nam i o razvoju firme i zapošljavanju novih ljudi, kao i uvođenju agilnog menadžmenta, self managed timova i product ownera, kojih u to vreme u Srbiji nije bilo. Sve vreme se kroz priču provlače zanimljivi projekti na kojima je radio, ljudi sa kojima je sarađivao, a opet priča ima jedan širi koncept i pruža nam uvid u sve probleme sa kojima se IT industrija danas susreće. Sa već velikim iskustvom u zapošljavanju i obuci novih ljudi, Đorđe pravi internu akademiju za školovanje programera i kroz praktičan rad ih obučava i sprema za dalju karijeru. Kako se ovo pokazalo veoma uspešnim, Đorđe trenutno pokušava da svoju Akademiju ozvaniči. Đorđe ostaje veran svom preduzeću, ne želi da ga proda već da tu ostvari penziju i da firmu prenese svojoj deci. Teme u epizodi: - Uvod - Mladi Đorđe i opsesija kompjuterima - Gradacijski prelaz iz vode u biznis - Sudbina te uvek spaja sa prijateljima koji su ti potrebni - Prvi startup - Seljenje iz grada u grad - Kako sakupiti dovoljno znanja da kreneš u sopstveni biznis - 30Hills - Startup-ovi - Vizija interne akademije - Ko je još inspirisao Đorđa Podržite nas na BuyMeACoffee: https://bit.ly/3uSBmoa Pročitajte transkript ove epizode: https://bit.ly/3H6BU2g Posetite naš sajt i prijavite se na našu mailing listu: http://bit.ly/2LUKSBG Prijavite se na naš YouTube kanal: http://bit.ly/2Rgnu7o Pratite Pojačalo na društvenim mrežama: Facebook: http://bit.ly/2FfwqCR Twitter: http://bit.ly/2CVZoGr Instagram: http://bit.ly/2RzGHjN

110 milijonov evrov škode naj bi utrpel naš največji naftni trgovec zaradi regulacije cen naftnih derivatov v času prejšnje vlade. Bo država Petrolu povrnila škodo? O pozivu, naj to stori, bodo razpravljali na današnji skupščini, ki sta jo zahtevali družbi Vizija holding in Vizija holding ena poslovneža Darija Južne. Druge teme: - Slovenija bo po 30 letih končno dobila pravilnik o poklicnih boleznih - veljati naj bi začel februarja - Zaostrene razmere na Kosovu: Srbski predsednik Vučič ukazal najvišjo stopnjo bojne pripravljenosti srbske vojske in policije - Človekoljubno pomoč danes potrebuje več otrok kot kdaj koli po drugi svetovni vojni

Spaudos apžvalga.Panevėžio energijos senojo garo katilinė atveriama lankytojams. Neįprastoje erdvėje ruošiamas judesio performansas. Jis skirtas atkreipti dėmesį į planetos ateitį – energijos švaistymą, vandenynų lygio pakilimą ir kitas aplinkosaugines problemas.Šiemet, meninink(i)ų filmų ir judančių vaizdų festivalis „Videogramos“ per heterogenišką ir prieštaringą Rytų Europos regioną bei jo tapatybės apibrėžtis kursuos lapkričio 24–gruodžio 11 dienomis.Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro biochemikui dr. Stephenui Knoxui Jonesui jaunesniajam ir jo vadovaujamai komandai buvo paskirta prestižinė 1,2 mln. eurų dotacija. Europos mokslo tarybos (EMT) įsteigta dotacija pradedantiesiems mokslininkams yra pirmoji tokia Lietuvoje. Ji mokslininkui suteikta ateinantiems penkeriems metams vykdyti projektą, siekiantį ištobulinti genų redagavimo metodus. Pokalbis su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro direktoriumi Daumantu Matuliu.Alternatyvius šiuolaikinio meno renginius pristatantis Artūro Areimos teatras nuo penktadienio iki sekmadienio savo erdves atveria eksperimentinės muzikos festivaliui „technē'22“. Apie laisvamaniškos muzikos invaziją į Baltupių mikrorajoną pasakoja kolegė Karina Metrikytė.Šiandien visuomenei pristatomas M. K. Čiurlionio koncertų centro vizija. Projekto autoriai skelbia, kad tai bus į aplinką harmoningai įsiliejantis fasadas, dvi modernios koncertų salės su preciziška akustika, transformuojama konferencijų, kongresų erdvė, tvariais sprendimais paremta šildymo bei vėsinimo sistema. Pokalbis su projekto bendraautoriumi, architektu Rolandu Paleku.Tinklalaidės 72 ATSPALVIAI ištrauka.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Kviečiu Tave prenumeruoti mano Elektroninį Naujienlaiškį ir gauti mano nemokamą E-Knygą “Tinklinio Marketingo Juodasis Diržas” čia http://gediminonaujienlaiskis.lt/ kad nepraleistum naujausių mokymų :)Ar naudojiesi TikTok? Sek mane čia: https://www.tiktok.com/@verslotrenerisTaip pat prisijunk prie mano Telegram kanalo kur dalinsiuos mokymais, naujienomis ir kitais įdomiais dalykėliais https://t.me/tinklinismarketingas

Lietuvai pagražinti draugijos Alytaus mesto ir rajono skyrius organizuoja popietę „Pirmąjį draugijos skyriaus pirmininką Vytautą Nedzinską prisimenant“ spalio 20 d. 16.00 val. Audiovizualiųjų menų centre (Alytaus sinagogoje). FM99 studijoje pasakoja Alytaus krašto mokslininkų draugijos „Vizija “ atstovė Aldona Vilkelienė ir Lietuvai pagražinti draugijos Alytaus mesto ir rajono skyriaus pirmininko pavaduotoja Genovaite Žiurinskienė.

Evropska unija spet z zaskrbljenostjo čaka zimo zaradi pomanjkanja ruskega plina in pričakuje predloge Evropske komisije za blažitev energetske krize in vsesplošne draginje. Evropsko gospodarstvo drsi v recesijo. Bodo evropske države ostale enotne glede ukrepov za reševanje krize, solidarnosti z Ukrajino, tudi glede vojaške pomoči, ter nadaljnjih sankcij proti Rusiji? Nekaj odgovorov na ta vprašanja naj bi v tradicionalnem letnem nagovoru v evropskem parlamentu ponudila prva dama evropske komisije Ursula von der Leyen. Predstavljeno vizijo in program komentiramo z voditeljico Sandro Krišelj in gosti v studiu. Gostje: dr. Jerneja Jug, vodja Predstavništva Evropske komisije; dr. Mojmir Mrak, profesor na Ekonomski fakulteti v Ljubljani; Igor Mally, državni sekretar v Kabinetu predsednika vlade.

Znanje vsekakor niso samo podatki in široko vedenje, ampak je vrednota, delati dobro za vse, ne samo zase. Vizija, ki smo jo v slovenskem šolstvu izgubili izpred oči v zadnjih tridesetih letih in bi morala biti bistveno bolj prisotna med nami, je naslednja: Pravo maturitetno spričevalo vsakega mladostnika je vrednota odgovornosti, pravi mag. Gregor Deleja, ravnatelj Gimnazije Celje-Center. Odgovornost je zrelostno spričevalo, je ponovil v pogovoru. NJihova šola se ponaša s številnimi galsbenimi zasedbami različnih zvrsti, v vrstah njihovih dijakov so tudi člani zasedbe

Kelionės, turizmas mums asocijuojasi pirmiausia su teigiamais dalykais: pabėgimas nuo kasdienės rutinos, pažinimo džiaugsmas, atradimo netikėtumai ir, žinoma, poilsio malonumas. Dar daugiau, turizmas atneša ekonominę naudą. Daugybė vairuotojų, padavėjų, suvenyrų pardavėjų, kambarinių ir be jokios abejonės gidų gauna darbo. Plėtojasi verslai, ekonomika kyla, gyvenimas gerėja. Tokios šalys kaip Graikija, Turkija, Tailandas ir net Slovakija savo ekonominius stebuklus sukūrė atsispirdamos nuo turizmo. Barselonos pavyzdys itin įkvepiantis: XX viduryje buvęs industrinis, dideliu nusikalstamumu pasižymėjęs miestas (toks truputį mūsų Panevėžys) sėkmingos viešųjų ryšių kampanijos ir investicijų dėka tapo hipsterinio turizmo viena iš sostinių. Tad sunku patikėti, jog turizmo industrija gali būti lygiai taip pat naikinanti, kaip ir kurianti.Bet gali. Pavyzdys – Venecija, kur turistų srautai tokie dideli, jog gatvėse praeiti tiesiog nebeįmanoma. Vietiniams būtinos maisto ar buitinių reikmenų parduotuvės tampa stikliukų, magnetukų ir kitų šaldytuvą puošiančių niekučių pardavimo vietomis, nes tai daug pelningiau. Kavinės, restoranai persiorientuoja į turistus. O ko turistai tikisi Italijoje – picos. Tad ir siūlykime brangią prastą picą. Vis tiek pirks ir niekada negrįš. O kur valgyti vietiniams? Mokyklos tampa viešbučiais. Butų kainos auga, nes nuomoti nakčiai per AirBnB labiau apsimoka nei nuomoti mėnesiui. Mieste tampa nebeįmanoma gyventi ir gyventojai jį palieka (penkiasdešimtaisiais gyveno 175.000, o pernai fiksuota 50.000 gyventojų). Venecija tampa kažkuo panašiu į Rumšiškes. Ir tokių pavyzdžių apstu. Tad šįkart su tvarumo specialiste Guoda Lomanaite kalbamės apie tai, koks galėtų ir turėtų būti tvarus keliavimas, kuris kreipia dėmesį ne tik į paties turisto poreikius ir norus, tačiau ir į vietinių bendruomenių interesus.Ved. Donatas Puslys ir Vladas Liepuonius

Đulijano Nola je serijski poduzetnik sa već nizom uspješnih poslovnih poduhvata, no gotovo nijednog od njih ne bi bilo da nije dio uigranog tima koji je sposoban napraviti praktički bilo koji biznis. Kad bi smo govorili paušalno, u timu je jedan prodavač i dva šljakera, no to ne govori ni približno cijelu priču, jer kako smo čuli u razgovoru, svaki od njih je vrhunski i u formiranju proizvoda, nalaženju tržišta i izračunu profitabilnosti. Najnoviji poduhvat u kojem je Đulijano već šestu godinu, je "Gamma chef" odnosno restoran "Bots&Pots" - ideja robota koji kuhaju koja je dovedena do profinjene faze sa velikim mogućnostima i za korisnike i za njihovu firmu. Ova epizoda sadrži i dosta živo brainstormanje na temu što se sve može napraviti s platformom robotskih kuhara, a i vrhunske informacije za sve potencijalne serijske pokretače firmi, inovatore i one koji se tek traže! Želite li da napredujemo u stvaranju ovakvog sadržaja? Onda podržite Surove Strasti na Patreonu, to je platforma gdje možete odrediti da se Surovim Strastima svaki mjesec automatski pošalje neki iznos, na primjer 15-tak eura. To nije veliki iznos - manje od jednog izlaska s par prijatelja, a nama puno znači da ostvarimo kvalitetniju produkciju.  PREPORUKE ZA LAKŠE I UGODNIJE SLUŠANJE PODCASTA Tri načina kako slušati podcast Kako slušati podcast u autu koji nema Mp3 player Top lista najslušanijih epizoda Za lektire Surovih Strasti, edukacijske sadržaje i za potporu onom što radimo, posjetite našu platformu Surove Strasti Academy.

Kokią Lietuvą norėsime matyti 2050-aisiais? Į kūrybinį šalies ateities procesą siekiama įtraukti kuo įvairesnį žmonių ratą, tad organizuojamos diskusijos įvairiose Lietuvos vietose. Viena jų vyks Alytuje jau šį ketvirtadienį. Klausykite ir prisijunkite - pasakoja Vyriausybės strateginės analizės centro politikos analitikai Vaidotas Norkus, Dovilė Gaižauskienė, Liucija Sabulytė.

Facebook vadovas Markas Zukerbergas pristatė naują kompanijos viziją ir meta-morfozę į meta-visatos kompaniją. Kuo metavisata (angl. metaverse) skiriasi nuo interneto, ką ten veiksime ir kodėl naujoji Meta kompanija nori investuoti į šią neapibrėžtą ateitį dešimtis milijardų dolerių?

Iz New Yorka se to epizodo javlja Nika Kovač, antropologinja, sociologinja, avtorica 3 knjig in direktorica Inštituta 8. Marec. Kot da vse to še ni dovolj pa je bila pred kratkim izbrana kot ena izmed mladih, ki jih nekdanji ameriški predsednik Barak Obama vidi kot voditelje prihodnosti. ✨Kako se počuti v svojem novem začasnem domu v ZDA? ✨Kako se je začela njena pot do tega, da je bila kot edina Evropejka izbrana za 10-mesečno izobraževanje fundacije Baracka Obame? ✨Kakšna je njena vizija za prihodnost, kje se vidi čez 10 let? ✨Bila je obraz nekaterih največjih kampanj pri nas, vključno s to o zakonu o vodah. Iz kje izvira njena vnema? ✨"Sistem nas vzgaja v ponižne in izčrpane delavce, v teh časih je lenoba skoraj revolucionarno dejanje." Kaj nas žene v to izčrpavanje? ✨Če bi se ji lahko izpolnila 1 želja, kaj bi si zaželela? ✨Katero vprašanje si želi, da bi ji ga postavili, pa ji ga še niso? ✨Kaj lahko punce/ženske naredimo na dnevni ravni, da bi bil svet enakopravnejši? ✨Kaj si rečeš v težkih trenutkih?

Kultūrinės spaudos apžvalga.Menininkas Marius Abramavičius-Neboisia Užupio meno inkubatoriaus galerijoje „Galera“ pristato savo naujausių darbų parodą „Aš matau. Tu matai?“. Kūrėjas parodą apibūdina kaip vidinių, subjektyviai išgyventų tiesų dienoraštį, perteiktą spalvomis.Kultūros komentare VDU Psichologijos katedros docentas, dr. Visvaldas Legkauskas aptaria, kaip kultūra kontroliuoja agresiją.„Klasikos koncertų salės“ apžvalga.Kauno centriniame pašte ketinama įkurti architektų bendruomenės ilgai lauktą Architektūros centrą-muziejų. Kokią Architektūros centro viziją pateikia Galimybių studija ir ją atlikę ekspertai? Kada ketinama atverti naujojo centro duris?Vienas žymiausių XX a. menininkų Jozefas Boisas šiemet būtų šventęs 100 metų jubiliejų. Vilniuje jo garbei įvykęs performansas – ąžuolo sodinimas, kviečia iš naujo atrasti laikui nepavaldžias menininko idėjas.Lietuvos bibliotekininkai parengė manifestą, kuriuo įsipareigojo šalies bibliotekas kurti atviresnes negalią turintiems žmonėms. Kiek šiandien bibliotekos pasiruošusios priimti negalią turinčius žmones ir kas pirmiausia turėtų keistis, kad bibliotekos iš tiesų taptų atviresnės?Labdaros ir paramos fondo „Auginame ateitį“ projektas siekia sumažinti vaikų patiriamą stresą gydytojo kabinete. Tai vienas pirmųjų bandymų Lietuvoje, kai medicinoje bandoma pritaikyti virtualią realybę.Ved. Inesa Rinkevičiūtė

Predsednica Evropske Komisije je 15. septembra 2021 v svojem drugem govoru o stanju v Uniji na začetku poudarila, da je EU v največji svetovni zdravstveni krizi tega stoletja, v najhujši svetovni gospodarski krizi v zadnjih desetletjih in najhujši okoljski krizi ves čas delovala “skupaj. Dejala je, da bo v prihodnje "digitalizacija ključnega pomena”, in napovedala novo evropsko zakonodajo o čipih. Glede podnebnih sprememb je poudarila, da "so posledica človekovega delovanja in zato lahko storimo nekaj v zvezi s tem“. Poudarila je, da je EU z zelenim dogovorom prvo večje svetovno gospodarstvo, ki je predložilo celovito zakonodajo na tem področju, in obljubila, da se bo zunanje financiranje za biotsko raznovrstnost, namenjeno državam v razvoju, podvojilo. Kaj o vsebinah njenega govora menijo slovenski evroposlanci in politični analitiki ?

Slovenska filantropija v teh dneh organizira mladinsko izmenjavo Vizija 20/20+ z 58 udeleženci iz Slovenije, Slovaške, Madžarske, Španije (enklava Ceuta), Portugalske ter Velike Britanije. Izmenjava, ki je bila zaradi epidemije prestavljena iz lanskega na letošnje leto zato nosi dodaten + in pomenljiv podnaslov: "Izzovi meje, ustvarjaj priložnosti in živi solidarnost".

Spaudos apžvalga.Rašytojo Dainiaus Vanago komentaras apie toksiškus sporto sirgalius.Vilniuje liepą - rugpjūtį vyksta Kristupo vasaros festivalis.Pokalbis su 70 - ies metų jubiliejų švenčiančia Lietuvių kino ir televizijos aktore Gražina Baikštyte.Liepos 20 - 22 dienomis Romoje organizuojamos Lietuvos kino dienos.Nacionalinį muziejų pasiekė netikėtas išskirtinis archeologinis radinys - Jogailos laikus menantis lobis.Naujasis Vilniaus Rotušės vadovas Perlis Vaisieta antradienį pristato savo viziją, kokia ateityje bus sostinės rotušė ir viena iš miesto centrinių aikščių.Klasikos koncertų salių apžvalga su vyr. muzikos redaktore Rasa Murauskaite.Ved. Marius Eidukonis

Laidoje kalbinami trys pašnekovai: mokslų daktarė, klinikinė psichologė ir Lietuvos traumų psichologijos centro narė, ponia Paulina Želvienė, VDA profesorė, monografijos „Nuobodulio estetika Lietuvos fotografijoje” autorė, ponia Agnė Narušytė ir istorikas, ponas Jonas Palys. Išsamioje pratarmėje laidos autorius teigia, kad komemoratyvinės atvaizdų, kaip regimojo pavidalo, paskirties tikslas žmonijos kultūros ir išvaizdos kultūros istorijoje tarsi aiškus – sukurtu mirusiojo atvaizdu siekiama kiek įmanoma ilgiau būtą mirusiojo, dažniausiai - iškilaus, tapatybę išlaikyti gyvųjų atmintyje, ateinančioms kartoms padedant įsivaizduoti kaip atrodė protėviai. Matant tokius portretus – skulptūrinius ir fotografijas – gilinamos žinios apie praeities išvaizdos kultūrą, apeigas, kadaise būtą požiūrį į mirusįjį asmenį, kilmingumą arba profesiją. Gyvi buvę asmenys portretuoti vilkintys tautinius kostiumus, uniformas, su visuomeninio statuso pasižymėjimo ženklais, netgi užsiimantys mėgiama laisvalaikio veikla. Laidos svečių atsakymai į su tema susijusius klausimus – ne tik išskirtinai įdomūs, informatyvūs, bet ir išties stebinantys… Be kita ko laidoje aptariamas patirtos netekties traumos poveikis, gedėjimo proceso ir ilgesio santykis, pagalbos gyviesiems poreikis. Kaip tikimasi išsaugoti atminimą žmogui mirus? Koks svarbus veiksnys lemia meno kūrinio ilgalaikiškumą? Ar ant paminklo pritvirtinta fotografija – praeityje „uždaryta” būtis? Be atsakymų į šiuos klausimus išgirsite, kokias išvadas formuluoja kapinėse besilankantis istorikas. Pokalbio pabaigoje dalijamasi žiniomis apie fotografiją, vadinamą „post-mortem” - su gyvaisiais fotografuotus, dar nepalaidotus, mirusiuosius.Laidos autorius ir vedėjas Eugenijus Skerstonas

Že vrsto let se počasi a vztrajno dogaja digitalizacija mobilnosti, ki s postopnimi premiki spreminja način, kako se premikamo po ulicah in cestah. Vizija prihodnosti - avtomatizirana povezana vozila, v katerih bomo potniki in ne več vozniki, uporabniki in ne več lastniki – je vse bliže. Samovozečo umetno inteligenco razvijajo tako tehnološki giganti kot tudi tradicionalni avtomobilski velikani. Kje smo in kam gremo na področju avtomatizirane avtonomne vožnje? Na ceste ali v nebo? Razvoj gre v različne smeri, raziskujemo jih v tokratni oddaji Intelekta, ki jo je pripravila Urška Henigman.

Susipažįstame su naujausiomis spaudos ir interneto publikacijomis kultūros tema.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.Šių metų Lietuvos kultūros sostinė Neringa smalsuolius kvies ne tik atrasti ir puoselėti išskirtinę Kuršių nerijos gamtą, bet ir džiugins kultūrinių renginių gausa.Antano ir Jono Juškų muziejaus Vilkijoje saugotojai vėl sunerimę dėl Kauno rajono savivaldybės veiksmų muziejuje.Kaunas nusprendė steigti pirmąją scenos meno mokyklą vaikams ir jaunimui. Kokia bus mokyklos koncepcija?Tęsiame pažintį su moterimis kompozitorėmis.Kultūros ministras Vyriausybei teikia Astos Pakarklytės kandidatūrą į Lietuvos kultūros tarybos pirmininkes. Kaip šios organizacijos ateitį mato siūloma kandidatė?Domanto Razausko muzikiniai atradimai.Ved. Marius Eidukonis

Pastaraisiais metais Europos Sąjungoje (ES) kilo vis daugiau kalbų, kad reikia aktyviau kalbėtis apie Europos Sąjungos ateitį ir visiems kartu nuspręsti kaip turi atrodyti Europa po kelių dešimtmečių, ką reikia keisti, o ką išsaugoti. 2020 m. kilusi globali pandemija leido suprasti, kad be šalių vieningumo, tarpusavio pagalbos ir bendrų tikslų siekio panašios krizės gali tik dar labiau paveikti individualias šalis ir jų žmones. Siekiant aptarti bendrus naujai kylančius uždavinius ir tolesnę ES ateities viziją buvo įsteigta Konferencija dėl Europos ateities, kviečianti išsamiam dialogui visus ES piliečius. Kokie šios konferencijos tikslai bei iššūkiai, ir kokia ta būsima ES ateitis - apie tai kalbamės su Lietuvos užsienio reikalų viceministru Arnoldu Pranckevičiumi ir Lietuvos atstove Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete Elena Sinkevičiūte. „Aš čia matau šiek tiek ir istorinį šansą Lietuvai ir Baltijos šalims įprasminti tą fantastišką sėkmę jų pačių transformacijos ir pokyčių, padedant tiems, kurie šiandien dar net neturi vilties svajoti ar ne apie ES narystę“, - sako A. Pranckevičius. „Tai, ką mes nusprendžiame Europos Sąjungoje turi įtakos ne tiktai Ukrainai, Baltarusijai ar Balkanų valstybėms, kurios yra šalia mūsų, bet tai turi įtaką, globalią įtaką“, - teigia E. Sinkevičiūtė. Kviečiame klausytis! Sekite mus Facebook / Twitter / Spotify / YouTube / LinkedIn Tinklalaidę kuria URM Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamentas Intro/outro skamba M. Aaron Heick – Man of His World

Bliža se 9. maj in z njim dan Evrope, ko se simbolno spominjamo ideje združevanja držav v Evropsko unijo. 9. maja 1950 je tedanji francoski zunanji minister Robert Schuman prebral deklaracijo k združevanju proizvodnje premoga in jekla med evropskimi državami. Deklaracija se je slabo leto dni kasneje, 18. aprila 1951, uresničila v ustanovitvi Evropske skupnosti za premog in jeklo. Vizija ustanovnih očetov je tlakovala pot k miru, svobodi, k večji enotnosti med zgodovinsko sprtimi narodi in k rasti blaginje s socialno dušo.

Kinematografi, gledališča, vse uprizoritvene in koncertne ustanove so v pripravljenosti, da odprejo svoja vrata. Osrednja razstava ob sedemstoti obletnici smrti Danteja Alighierija je na ogled v mestu Forli. Na praznik dela si postavljamo vprašanje o kulturno-umetniškem ustvarjanju v sodobnem svetu. Mariborsko lutkovno gledališče je pripravilo razstavo Rojstvo lutke. V prostorih gradu Kromberk je na ogled retrospektivni izbor fotografskega opusa Danila Jejčiča, v galeriji Vžigalca je razstava Dvojni polovični čas z reinterpretacijami na podlafi del iz arhiva Minerva.

Pandamonium Radio Show #23! Збориме на следниве теми: 00:00 - intro и нови синглови 06:04 - A.CHAL 08:50 - Internet Money - JETSKI 12:02 - Mona Lisa & RAPSTAR 15:58 - Jay Prince 17:42 - Young M.A - Successful 19:42 - Belly feat. Benny The Butcher - Money on the Table 21:25 - BROCKHAMPTON 27:21 - Marsh x Ago - Gerdanite 30:55 - 500ok & Modem Priest - pusher trailer 34:30 - Viro Klao - Politicki Korekten 39:31 - Marz - Posle Polnokj & Vizija 46:58 - Ato - Heartless 51:58 - Tasko & Pajak - Psiho 57:03 - 2Bona feat. Marso & Bobkata - Big Bank 59:53 - DMX Tribute & outro

Sporto diskusijų laida O, Sportas! Vedėjai Justas Naulickas, Mindaugas Brazys, Ervinas Kvitkauskas.

Često se dopisujem sa zanimljivim ljudima koji imaju dobar posao, vole kolege kojima su okruženi, zadovoljni su...no istovremeno osjećaju neki nemir.   Zvuči li ti to poznato?   Nada Kaurin Knežević je u svom TEDx govoru taj period u svom životu opisala kao: "sretna sam, a nisam sretna".   Ako pokušaš taj osjećaj hrabro podijeliti s drugima, postoji mogućnost da kao odgovor dobiješ rečenicu: "nemoj biti nezahvalna".   No kako Eva lijepo objašnjava u ovoj prvoj epizodi serijala - to uopće nema veze s nezahvalnošću.   Što ako mjesto koje je do sada bilo pravo za tebe, više nije mjesto na kojem trebaš biti?   Evo o čemu pričamo u ovoj prvoj epizodi serijala Živi po svom: - od kuda dolazi taj osjećaj nemira - što je uopće životna vizija - je li nužno imati velike ciljeve ako ti je dobro tu gdje jesi - kako pronaći balans između zahvalnosti i ambicije - 3 pitanja koja će ti pomoći u kreiranju vlastite životne vizije - i još puno toga. ________________ Prije malo više od 8 tjedana, jedno od Evinih i mojih dopisivanja završilo je rečenicom: ajmo raditi nešto zajedno!   Od tog trenutka nadalje, nedjelje ujutro bile su rezervirane za zajedničko brainstormanje. Sat vremena nedjeljom. Uz jutarnji čaj.   Tih sat vremena nedjeljom ujutro rezultiralo je jednim posebnim projektom za sam kraj ove lude godine - podcast serijalom na temu Živi po svom.   Kroz 6 epizoda družimo se u audio formatu i tijekom sat vremena zajedno istražujemo što je to potrebno da bismo zaista živjeli život po svojoj mjeri.   Ovo su teme koje nas očekuju: 1. Tvoja životna vizija 2. Mogućnosti i najčešći izgovori 3. Samopouzdanje i vjera u sebe 4. Perfekcionizam i strah od neuspjeha 5. Očekivanja drugih 6. Disciplina vs. self-care Obožavam Evin poticajan i stručan pristup psihološkim temama kroz koje dijeli niz osobnih anegdota i jedva čekam da nam se pridružiš u ovim zanimljivim razgovorima. Prijavi se na TeaTime newsletter kako bi nova epizoda svake srijede stigla izravno u tvoj inbox: https://www.teatime.com.hr/get-started Teaser isječak nove epizode možeš poslušati prije svih svakog utorka kod Eve na Instagram profilu: https://www.instagram.com/toomucheva/

Nematoma pusė. Laidos vedėjas Tomas Langvinis. 

Keturios Lietuvos partijos, keturios sveikatos sistemos vizijos, keturios JGA tinklalaidės - artėjant Seimo rinkimams, kiekvieną rugsėjo savaitę išgirskite populiariausių Lietuvos partijų sprendimus problemoms, kurios iki šiol skandina mūsų sveikatos sistemą. Spalį balsuokime atsakingai! ______________________ Narystės anketa: https://bit.ly/2GwRDKA JGA Facebook: https://bit.ly/2SO6hjh JGA YouTube: https://bit.ly/2YrS5h0 ______________________ Muzika: Hanz Zimmer - Time ("Inception" OST) --- Send in a voice message: https://anchor.fm/jgapodcast/message

Kultūros publikacijų penktadienio spaudoje apžvalga.Muziejininkas, literatas, tinklaraštininkas Raimondas Guobis neseniai išleido knygą „Žemė žuvų ženkle“. Joje savo piešiniais atskleidžia Šventosios ir jos pakrančių istoriją.Literatūros kritikas Marius Burokas apžvelgia naujausias poezijos knygas: Dainiaus Dirgėlos „2D ir kiti formatai“, Ievos Toleikytės poetinį debiutą „Raudonas slidus rūmas“ ir Lauros Kromalcaitės eilėraščių rinkinį „Mūsų čia niekad nebuvo“.Šiuolaikinio šokio festivalis „Naujasis Baltijos šokis“ parengė specialią vasaros programą. Pokalbis su festivalio vadove Gintare Masteikaite. Kultūros mėnraščio „Nemunas“ redakcija skundžiasi sumažėjusiu finansavimu žurnalui iš Kauno miesto savivaldybės. Ar Kaunas netaps tuščias kultūros? Kalbame su „Nemuno“ redaktore Erika Drungyte ir Kauno miesto savivaldybės atstovu.Oskaro Koršunovo įkurtas nepriklausomas OKT teatras švenčia savo 20-metį. Apie teatro istoriją ir šiandieną pokalbis su režisieriumi O. Koršunovu.Vedėjas Marius Eidukonis.

Tinklinio marketingo versle dažnai pradžioje darome dalykus už kuriuos mums nemoka, o vėliau mums moka už dalykus, kurių mes nedarome.

Vizija i Ciljevi

Vidos Mikšytės biografinė-istorinė drama „Karalienės Bonos vizija”. Režisierė Vida Mikšytė. Vaidina Aldona Janušauskaitė, Vytautas Rumšas, Karina Metrikiytė.

V tej epizodi odkrivamo “slepo pego” direktorjev-lastnikov. Prisluhnite in odkrijte resnično podlago za uspešno vodenje firme!

Naujas pamokslų ciklas apie MUS - Miesto bažnyčią. Šį sekmadienį pastorius Saulius Karosas dalijasi, kokia yra Miesto bažnyčios misija ir vizija. Visos bažnyčios turi bendrą misiją mylėti Dievą, mylėti vienas kitą kaip save patį bei eiti ir skelbti evangeliją. Tačiau skirtingos bažnyčios turi skirtingus Šventosios Dvasios pašaukimus, kaip pasiekti skirtingus žmones. Miesto bažnyčios misija palydėti žmones į artimą draugystę su Jėzumi, o viziija - tūkstančių atkurtų gyvenimų bendruomenė. 

Australija unapredjuje brigu za starije ljude uzimajuci u obzir njihove kulturoloske potrebe

Australija unapredjuje brigu za stariju populaciju vodeci racuna o njihovim kulturoloskim potrebama

Re-imagine an aged care system in Australia that better meets human and cultural needs - Odlicno osmisljen sistem njege starijih osoba koji nudi bolja rjesenja za nase ljudske i kulturoloske potrebe

Biljana Stanojević je osnivač i direktor turističke agencije Atos, osnivač i predsednica Asocijacije poslovnih žena Vizija iz Kragujevca, dobitnica je nagrade Cvet uspeha za ženu zmaja u kategoriji samozapošljavanja od strane Udruženja poslovnih žena Srbije, priznanja Najžena XXI veka za oblast turizma, priznanja za ličnost godine u turizmu 2017, dobitnica Đurđevdanske nagrade grada Kragujevca, najvišeg priznanja za preduzetništvo, mentorka Evropskog pokreta u Srbiji... Iako je postigla mnogo toga za nekih 10 godina u preduzetništvu, Biljana nije postala preduzetnica svojevoljno, niti su joj životne okolnosti bile ružičaste. Nakon izgubljenog posla, posle 14 godina rada u firmi, se našla na birou, a zbog nasilja u porodici je završila u sigurnoj kući. U svojim četrdesetim, odlučuje se da pokrene turističku agenciju, gde za prvih šest meseci poslovanja zarađuje samo 30€. Inspirativna i nadahnjujuća priča o prevazilaženju naizgled nepremostivih prepreka, teškim životnim trenucima, veri u sebe, uprkos svim strahovima, vraćanju zajednici, o tome kako je došlo do toga da je preduzetništvo sada njen život, iako je u njega ušla iz nužde i još mnogo toga od neverovatne Biljane Stanojević.

Vilniaus mažajame teatre – naujausias šių metų „Auksinio scenos kryžiaus“ laureato Aleksandro Špilevojaus darbas, spektaklis „12 gramų į Šiaurę“. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga. Austėjos Kuskienės pokalbis su VDU užsienio kalbų instituto profesore Nemira Mačianskiene apie darniąją daugiakalbystę. Lietuvos nacionalinis dramos teatras jau antrus metus vykdo edukacinį projektą „Lietuvos vizija“. Ved. Indrė Kaminckaitė.

Marko Mišulić je osnivač i vlasnik jednog od najuspješnijih domaćih startupa, tvrtke Rentlio koja omogućava "ključ u ruke" poslovanje malim iznajmljivačima. Njegova priča počinje s programiranjem iz hobija i vlastitih potreba, da bi zbog toga završio u financijskim vodama - i iz njih izašao da radi na svojoj ideji i svojem projektu. Dokaz uspješnosti ideje je da Rentlio stalno raste, a osobito je zanimljivo što je Marko firmu bazirao u Zadru, iz vlastitih vrijednosti da je za uspjeh potrebno imati i dobar život u dobroj okolini. 01:30 - Meni je čudno da je moja priča zapravo priča 03:15 - Kako je sve počelo... 06:10 - Nikad nisam napisao CV u životu 11:00 - Strast je automatizacija - ručni rad me zgražao 14:15 - Teški događaji u životu ti promijene perspektivu 16:10 - Što je sreća? 18:45 - Vizija buduće svakodnevnice kao kriterij što raditi 22:30 - Vjerujem da iz loših uvijek izlazim moćno 26:00 - Ne opterećujem se prevelikim planiranjem 27:00 - Kupac neće doći sam od sebe 28:10 - Od korisnika napraviti ambasadore 30:00 - Isključivi fokus na kvalitetu proizvoda 31:30 - Što češće govoriš ne, to si više otvaraš put 34:30 - Overdelivery je stvar komunikacije, ne samo izvedbe 37:45 - Kako definirati diferencijalnu prednost 40:30 - Prelazak klijenta s jednog na drugo softversko rješenje 44:00 - Na webu nemamo broj telefona 50:00 - Što je osoba spremna uložiti više vremena u istraživanje, zagrijanija je za kupnju 52:00 - Inicijalna vizija i koliko je skalabilnost ukorporirana u nju 54:30 - Zašto Zadar? 58:30 - Zašto ne investiciju? Investitori imaju različite ideje i očekivanja od foundera. 1:01:10 - Što je vrijednost biznisa? 1:03:45 - Partner, ne investitor! 1:07:00 - Kad svi kažu da se nešto ne može, meni je motivacija to napraviti 1:07:45 - Intuicija, pa analiza 1:08:30 - Najgori i najbolji savjet 1:11:00 - Strpljivost 1:13:00 - Stavi knjigu u ruke sebi sa 17 godina - It Doesn't Have to Be Crazy at Work 1:15:30 - Raditi efikasnije, ne više 1:19:00 - Zahvalan na malim stvarima Marko preporučuje: Jason Fried - It Doesn't Have to be Crazy at Work Darren Hardy - Compund Effect -- dostupno i na YouTubeu kao predavanje PREPORUKE ZA LAKŠE I UGODNIJE SLUŠANJE PODCASTA 3 Načina kako slušati podcast Kako slušati podcast u autu koji nema Mp3 player Top lista najslušanijih epizoda *Epizoda podcasta snimljena je na radiju 808. Majstor zvuka: Gordan Antić Suradnik na blogu: Mario Mucalo

Poruka Alis Marić je jednostavna: Čitaj knjigu. Od pravnice koja je radila na visokim pozicijama u velikim firmama, do danas vjerojatno najznačajnije influencerice u području kulture čitanja na ovim područjima, Alis je imala zanimljiv put. Umjesto sigurnog namještenja i predvidljive plaće - ali i predvidljivog života - odabrala je raditi nešto u čemu ima strast - a u njenom slučaju to je čitanje. Danas je veselija, motiviranija i strastvenija nego ikad, i prati ju oko pola milijuna ljudi na Facebooku. Osim preko društvenih medija, možete ju naći i na istoimenom blogu, a Alis je aktivna i po književnim sajmovima kao što je minuli InterLiber, skupovima, knjižnicama i čitaonicama, te - zatvorima. S Alis smo pričali o: 02:50 - Ponovno sam se rodila s 50 godina 05:00 - Kad nisam bila zadovoljna na poslu, obično bih mijenjala firme u nadi da će biti bolje. Nije bilo bolje. 07:20 - Mobing koji ne možete dokazati 09:30 - Razlika između novca i vrijednosti 11:40 - Kad sam otišla, bila sam bez kune u džepu, a najsretnija na svijetu 14:55 - Na svemu u životu treba biti zahvalan 17:00 - Primjećuju li radnici da će direktor otići u zatvor 18:40 - Šest mjeseci buffera za davanje otkaza - da ili ne? 21:40 - Da dobiješ na lotu, bi li išao sutra na posao? 22:25 - Pročitala sam 3.000 knjiga 24:05 - Influencerka - nije bitan broj followera, bitno je komunicirati svoju strast 26:30 - Djeca obožavaju knjige 29:00 - Kritičari pišu nerazumljivo, za vrlo uzak krug ljudi 30:40 - E-knjiga je fenomenalna stvar, no nikad neće prerasti pravu knjigu 32:00 - Gledajući sajmove, situacija s knjigama je nikad bolja 36:30 - "Nemam vremena za čitanje" - samo je potrebno stvoriti naviku 37:50 - Vizija za Čitaj knjigu 40:00 - Stig Larsson kao anđeo čuvar 42:30 - Organski community 44:20 - Ljudi vole knjige! 45:00 - Koliko ljudi su čitači, a koliko ih samo prati što se događa? 46:30 - Imaš li samo strast ili imaš i strategiju? 50:40 - Nema kalkulacija 51:25 - Od svake osobe možemo naučiti nešto - idem u zatvor 52:30 - Zatvorenici imaju vremena za čitanje 55:20 - Ako jednog čovjeka malo pomakneš naprijed, puno si učinio 57:00 - "Vi ste ušli u ovaj zatvor i upalili svjetlo" 58:30 - Kutak za čitanje u bolnicama 1:00:00 - Dobro djelo bez da pitamo "Gdje sam tu ja?" 1:02:00 - Full time posao 1:06:10 - Uvijek ima ljubomore i zavisti - time trujemo sami sebe 1:07:40 - Prva suradnja - tko je došao kome 1:09:20 - Nitko ne vidi ono što ja vidim 1:10:20 - Plan B? 1:11:40 - Što ako doživiš burnout na poslu koji voliš? 1:13:15 - Strast nije samo jedna 1:13:55 - Što ako...? 1:14:50 - Energiju pucaj u "sada" 1:16:15 - Preporuke  knjiga 1:21:15 - Živite svoje strasti! 1:21:45 - Kad bi napisala knjigu, o čemu bi pisala? 1:22:20 - Što bi rekla sebi s 20 godina? 1:23:40 - Najgori i najbolji savjet koji si dobila 1:24:20 - Da dobiješ na lutriji... Alis preporučuje: Jordan Peterson - 12 pravila za život, protuotrov kaosu // Knjiga na hrvatskom Okružen idiotima, Thomas Erikson // Knjiga na hrvatskom Yuval Noah Harari - Homo deus // Knjiga na hrvatskom Yuval Noah Harari - Sapiens // Knjiga na hrvatskom Yuval Noah Harari - 21 lekcija za 21. stoljeće // Knjiga na hrvatskom Maya Peron - The secret power of attraction symbols Frane Herenda - Soba 909 PREPORUKE ZA LAKŠE I UGODNIJE SLUŠANJE PODCASTA 3 Načina kako slušati podcast Kako slušati podcast u autu koji nema Mp3 player Top lista najslušanijih epizoda *Epizoda podcasta snimljena je na radiju 808. Majstor zvuka: Gordan Antić Suradnik na blogu: Mario Mucalo  

Paskelbti penkių pagrindinės sesijos valstybinių brandos egzaminų rezultatai. Vilniuje Vaiko raidos centras pradėjo dirbti naujose patalpose. Vilniuje klientų aptarnavimo centrą atidarė viena didžiausių Jungtinių Valstijų rinkodaros technologijų bendrovių "Bazaarvoice".Lenkijoje įsigali teismų reforma.Saugaus eismo strategija „Vizija nulis“.Dainų šventėje šiandien – Folkloro diena.Sportas.

Paskelbti penkių pagrindinės sesijos valstybinių brandos egzaminų rezultatai. Vilniuje Vaiko raidos centras pradėjo dirbti naujose patalpose. Vilniuje klientų aptarnavimo centrą atidarė viena didžiausių Jungtinių Valstijų rinkodaros technologijų bendrovių "Bazaarvoice".Lenkijoje įsigali teismų reforma.Saugaus eismo strategija „Vizija nulis“.Dainų šventėje šiandien – Folkloro diena.Sportas.

Kulinarinių receptų knyga „Valgis, meilė ir savipagalba“ – brangiausia stalo knyga neregėms moterims vadina Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Kauno moterų klubo „Vizija“ vadovė Roma Girnienė.Molėtiškėms tautodailininkei Vytautei Mozūrienei ir poetei Gitanai Žundienei Prano Pliuškos humoro grupė „Molėtuvka“ yra visas gyvenimas.

Kulinarinių receptų knyga „Valgis, meilė ir savipagalba“ – brangiausia stalo knyga neregėms moterims vadina Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Kauno moterų klubo „Vizija“ vadovė Roma Girnienė.Molėtiškėms tautodailininkei Vytautei Mozūrienei ir poetei Gitanai Žundienei Prano Pliuškos humoro grupė „Molėtuvka“ yra visas gyvenimas.

DJ'ėjus, festivalio „Braille Satellite“ organizatorius Matas Aerobica siekia įgyvendinti svajonę ir įkurti namus alternatyviai muzikai. Jie būtų Naujoje Vilnioje, neatrastame Vilniaus rajone, kuriame Matas mato daug potencialo. Jis tiki, kad ši vieta bus įkurta ir pergyvens jį patį – tačiau pirma turi ją įsigyti ir įrengti. Nauja patirtis, leido jam permąstyti internetą, pinigus, muziką ir Vilnių. Prisidėkit prie NYLA kūrimo: http://patreon.com/NanookMultimedia

Orai. Spaudos apžvalga. Sportas. Pasaulio žiniasklaidos dėmesio centre žinia, kad JV prezidentas Donaldas Trumpas susitinka su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Čen Uno. Į Vilnių atvyksta Lenkijos Ministras pirmininkas Mateušas Moravieckis. Kauno oro uoste šiandien bus demonstruojama naujausia orlaivių nuledinimo įranga. Šiandien Panevėžio rajone bus atidarytas didžiausias ir moderniausias miško sodmenų auginimo kompleksas. Šią savaitę, laukdami Kovo 11-osios, apžvelgėme įdomiausius, bet dažnai pamirštus faktus iš Lietuvos 100-io ekonomikos. Socialinių tinklų apžvalga. Komentaras (Žurnalistas Rytas Staselis). Šią savaitę Valstybinės eismo saugumo komisijos posėdyje susisiekimo ministras Rokas Masiulis pristatė ambicingą Lietuvos saugaus eismo strategiją iki 2030-ųjų metų „Vizija 0”. „Naujienų žemėlapis”. Verslo laikas (RIMI ir IKI tinklų susijungimas). Kultūros renginiai. Kaune nuo maliarijos mirė dar viena moteris. Prieš beveik ketverius metus Lietuvoje buvo įkurtas pirmasis lauko darželis.

„Kurnėnų Lauryno Radziukyno mokykla yra miegančioji gražuolė, kuri laukia savo valandos“, – juokauja Alytaus mokslininkų draugijos „Vizija“ tarybos ir Kurnėnų Lauryno Radziukyno mokyklos draugijos valdybos narys dr. Kazimieras Sventickas.Kodėl verta aplankyti nepelnytai pamirštą unikalų prieškario edukacinio paveldo objektą – Kurnėnų Lauryno Radziukyno mokyklą, pasakoja buvusi mokyklos direktorė Antanina Urmanavičienė, buvę mokiniai Bonifacas Valūnas ir jo sūnus Saulius.Ar Alytaus rajone, Miroslavo seniūnijoje, Balkūnų kaime, įkurtas Antano Žmuidzinavičiaus tėviškės muziejus ras šeimininką? Šiandien lankytojams duris atveria ir pasakoja kraštotyrininkas Jonas Juravičius.

„Kurnėnų Lauryno Radziukyno mokykla yra miegančioji gražuolė, kuri laukia savo valandos“, – juokauja Alytaus mokslininkų draugijos „Vizija“ tarybos ir Kurnėnų Lauryno Radziukyno mokyklos draugijos valdybos narys dr. Kazimieras Sventickas.Kodėl verta aplankyti nepelnytai pamirštą unikalų prieškario edukacinio paveldo objektą – Kurnėnų Lauryno Radziukyno mokyklą, pasakoja buvusi mokyklos direktorė Antanina Urmanavičienė, buvę mokiniai Bonifacas Valūnas ir jo sūnus Saulius.Ar Alytaus rajone, Miroslavo seniūnijoje, Balkūnų kaime, įkurtas Antano Žmuidzinavičiaus tėviškės muziejus ras šeimininką? Šiandien lankytojams duris atveria ir pasakoja kraštotyrininkas Jonas Juravičius.