Podcasts about velykoms

Lietuvoje kyla ne tik temperatūra, bet ir oro tarša. Oro kokybei labiausiai įtaką daro Sacharos dulkės.„Jei nebus aiškių ženklų paliaubų link, JAV pasiruošusi nutraukti pastangas dėl karo Ukrainoje“, sako Amerikos valstybės sekretorius Markas Rubijas ir priduria, kad Donaldas Trumpas tebėra suinteresuotas susitarimu, tačiau turi daug kitų prioritetų visame pasaulyje.Eidamas 86-uosius metus mirė iškilus kunigas, misionierius, pedagogas, Amerikos lietuvių bendruomenės veikėjas Antanas Saulaitis.Socialiniame tinkle viena mama teigia pasibaisėjusi gydytojos elgesiu, kai į ligoninės priimamąjį atvežtą vėjaraupiais sergantį ir karščiuojantį sūnų medikai apžiūrėjo... lauke. Ligoninė savo ruožtu teigia pradėjusi vidinį patikrinimą, tačiau pabrėžia, kad buvo priežasčių, kodėl vaikas apžiūrai išvestas į lauką - esą nebuvo laisvų apžiūros kabinetų.Artėjant Velykoms dalis gyventojų sako, kad parduotuvių lentynose sunku rasti baltų kiaušinių. Jų teigimu, tokie kiaušiniai labiau tinka marginimui. Parduotuvių atstovai sako, kad dabar baltų kiaušinių poreikis itin išaugęs, o Lietuvoje esantys paukštynai tiekia rudus kiaušinius.Nuo šio penktadienio vienai dienai į Italijos Venecijos miestą atvykę svečiai turės sumokėti iki 10 eurų mokestį – dvigubai daugiau nei pernai, kai toks mokestis buvo įvestas. Šis mokestis bus imamas visomis dienomis iki pirmojo gegužės savaitgalio, o po to iki liepos galo – savaitgaliais nuo penktadienio iki sekmadienio.Ved. Agnė Skamarakaitė

Artėjant Velykoms, kai eismas Lietuvos keliuose tampa intensyvesnis, o gyventojai keliauja pas artimuosius, policija visoje šalyje jau šiandien pradeda rengti vairuotojų reidus, tikrinimus, siekdama užtikrinti eismo saugumą ir sumažinti skaudžių nelaimių riziką.Į Lietuvą atėjus ankstyvai vasarai, vakar fiksuotas naujas balandžio 17 d. aukščiausios oro temperatūros rekordas. Kazlų Rūdoje oras įkaito net iki daugiau nei 28-ių laipsnių. Ankstesnis šios dienos rekordas užfiksuotas prieš pusšimtį metų Dūkšte, tuomet temperatūra pakilo iki 23,5 laipsnių. Kaip jus ir jūsų aplinką veikia tokie ekstremalūs temperatūrų pokyčiai?Europos centrinis bankas vakar dar kartą 0,25 procentinio punkto sumažino palūkanų normas. Dabar šios finansų institucijos pagrindinė indėlių palūkanų norma sudaro 2,25 procento. Ekspertai sako, kad tokį Centirnio banko sprendimą nulėmė Donaldo Trumpo muitų politika.Samdinius vergais laikiusius atrakcionų parko verslininkus teismas siunčia į kalėjimą. Nuteistieji Čekijos piliečiai vyras ir žmona. Darbuotojus mušusiam jų vyriausiajam sūnui Apeliacinis teismas bausmę sušvelnino, įkalinimą atidėjo dvejiems metams. Tačiau realias įkalinimo bausmes gavę nuteistieji iki šiol vaikšto laisvėje, nors teismo sprendimas įsigaliojo vasario pabaigoje. Darbuotojus vergais laikiusią čekų šeimą gynė trys advokatai, dabar jie ruošia apeliacijas Aukščiausiajam teismui.Socialiniame tinkle viena mama teigia pasibaisėjusi gydytojos elgesiu, kai į ligoninės priimamąjį atvežtą vėjaraupiais sergantį ir karščiuojantį sūnų medikai apžiūrėjo... lauke. Ligoninė savo ruožtu teigia pradėjusi vidinį patikrinimą, tačiau pabrėžia, kad buvo priežasčių, kodėl vaikas apžiūrai išvestas į lauką - esą nebuvo laisvų apžiūros kabinetų.Ved. Rūta Kupetytė

Finansų ministerijos siūlomas Nekilnojamojo turto mokestis užguls didmiesčių gyventojus. Tikėtina, kad dauguma mažesnių miestelių gyventojų mokesčio išvengs.Eidamas 86-uosius mirė Lietuvos kunigas jėzuitas, pedagogas, JAV lietuvių bendruomenės veikėjas Antanas Saulaitis.Po susitikimo Paryžiuje – Amerikos perspėjimas, kad Vašingtonas svarsto trauktis iš taikos derybų Ukrainoje.Teisėsauga praneša, kad didelio masto tarptautiniame tyrime dėl mokesčių slėpimo, parduodant importuotus automobilius, sulaikytas nusikalstamos grupuotės vadeiva lietuvis. Pranešama, kad, importuodama automobilius, grupuotė nuslėpė daugiau nei 31 milijoną eurų mokesčių.Artėjant Velykoms, gyventojai skundžiasi nerandantys baltų kiaušinių. Aiškinsimės, kodėl jų trūksta ir kur galima nusipirktVed. Andrius Kavaliauskas

Daugiau nei du dešimtmečius braškes šiltnamiuose ir laukuose augina Tauragės r. Gaurės kaimo ūkininkai Vida ir Raimondas Beskės. Pirmąsias braškes skins gegužės pradžioje ir veš į prekybos centrus. Kokiais rūpesčiais šį pavasarį gyvena didžiausių šalyje braškių plotų savininkai, kiti braškių augintojai? Išsamiau – ilgametis Braškių augintojų draugijos pirmininkas, ūkininkas Vidas Juodsnukis.Šiomis dienomis daugelio mintys užimtos rūpesčiu ir pasiruošimu Velykoms, Kristaus prisikėlimo šventei. Galvojama, kaip Velykų rytą, grįžus iš bažnyčios, skaniai ir sočiai pamaitinti šeimą ir draugus. Suprantama, bene pagrindinė stalo puošmena bus įvairiais raštais marginti kiaušiniai. Vis dažniau linkstama, kad jie būtų dažomi natūraliais, augaliniais dažais. Kaip nuo seno kiaušiniai buvo marginami Mažojoje Lietuvoje, laidoje gražia to krašto tarme pasakoja kultūros darbuotoja Virgina Asnauskienė iš Drevernos.Butėnų kaime, Anykščių rajone, Ugnė ir Eimantas Mateliai pasistatė bičių namą, nors jis vis dažniau ir jų pačių vadinamas medaus namu. Jame įsikū-ręs cechas, dirbtuvės, vedamos edukacijos. Bitininkystės ir verslo – me-daus skanėstų ir saldainių, vaško gaminių šeima ėmėsi išbandę ir paukščių, triušių bei avių auginimą. Ūkininkavimas jiems neprigijo, o bitininkystėje jie atrado ne tik pašaukimą, bet ir galimybę realizuoti savo verslumą ir kūry-biškumą. Vienas iš jų sumanymų – kiaušinių marginimo vašku rinkinys.Ved. Regina Montvilienė

Tai, ką galvojate apie savo miego trukmę, gali daryti didesnę įtaką savijautai, nei tikroji poilsio trukmė. Apie tokią smegenų apgaulę klausykite naujame „Miego DNR“ epizode.Šiais metais Lietuva švenčia biotechnologijų sektoriaus 50metį – reikšmingą etapą, kai mokslas, inovacijos ir technologijos įgavo didelę svarbą šalies ekonomikai ir pasaulio mokslo bendruomenei. Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos biotechnologijų sektorius augo 11-a kartų.„Linava“ organizuoja vežėjų kreipimąsi į ES Teisingumo Teismą dėl Mobilumo paketo įvedimo padarytos žalos atlyginimo.Kaip, ruošiantis Velykoms, teisingai pasirinkti svarbiausią simbolį - kiaušinius?Lietuvos jūrų muziejus kviečia lankytojus bent trumpam tapti Lietuvos karinių jūrų pajėgų dalimi. Tarnybą jau baigusiame ir dabar muziejaus dalimi tapusiame priešmininiame laive "Sūduvis" pristatoma unikali garso kelionė, kurioje skamba laive tarnavusių žmonių pasakojimai bei prisiminimai, o kiekvienas lankytojas tampa įgulos dalimi.Ved. Darius Matas

Lietuvoje rasti ekologinį pieno ūkį ir dar kuriam vadovautų jaunas žmogus yra didelė retenybė. Toks išskirtinis ūkis yra Tauragės rajone, Ruikių kaime. Diplomuoto veterinarijos specialisto, jaunojo ūkininko Pauliaus Maco ekologiniame pieno ūkyje 150 karvių, joms užaugina ir paruošia pakankamai ekologiškų pašarų. Fermoje karves melžia du robotai, o ateityje ūkininkas galvoja dar palengvinti darbus fermoje.Aktyvumu išsiskirianti Trakų r. Aukštadvario bendruomenė į įvairius renginius sutelkia ir jaunus, ir vyresnius miestelio bei apylinkių žmones. Čia puoselėjamos senosios tradicijos, kuriamos naujos. Pavyzdžiui, ruošiantis Velykoms, moterys susirenka draugėn ir įvairiais raštais margina kiaušinius, moko šio meno vaikus ir jaunimą. Ypač linksmos būna gegužinės, įtraukiančios visus, ypač jaunus žmones. Pavasarį bus kita tradicinė, tik Aukštadvariui būdinga, jį garsinanti šventė – mugė „Pagal Jurgį ir jurginas“. Išsamiau – Trakų kultūros ir meno centro Aukštadvario padalinio kultūros renginių organizatorė Miglė Dalgėdaitė.Šakių r. Matjošiškės kaime įkurto bitininkystės ūkio „Saldūs ūsai“ šeimininkai Ernesta ir Kęstutis Ūsai turi 150 bičių šeimų. Iš miesto į kaimą persikraustę abu inžinieriai, pradžioje gavę senelio dovaną du bičių avilius, matyt ir patys netikėjo, jog ateityje turės didelį bitininkystės ūkį ir sugebės iš šio verslo pragyventi. Produktų paruošia iš tiesų daug: medus su uogomis, kreminis medus, žvakės, vaško drobelės, medaus dovanos ir kiti. Populiarios jų rengiamos edukacijos „Paslaptingas bičių pasaulis“.Ved. Regina Montvilienė

Artėjant Šv. Velykoms, laukiant vienos didžiausių švenčių, FM99 studijoje vieši tautodailininkė, menininkė Audronė Lampickienė. Jos marginti margučiai jau daug metų rieda po margąjį pasaulį - puošia namus ir įvairias muziejines erdves nuo JAV iki Japonijos.

Pradeda veikti griežtesnė į Lietuvą iš Rusijos ir kitų didesnės rizikos šalių įvežamų grūdų kontrolė. Nuo šio pirmadienio stabdomi ir tikrinami visi iš didesnės rizikos šalių importuojami pašarams skirti grūdai. Netrukus bus pradėti tikrinti ir maistiniai. Mėginiai imami iš kiekvieno įvežamos produkcijos vagono ar transporto priemonės, sako Valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos vadovė Audronė Mikalauskienė. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pabrėžia, kad neilgai trukus bus bus pradėti tikrinti ir visi tranzitu per Lietuvą gabenami grūdai.Karpinių meistrė Virginija Jurevičienė ir Kupiškio kai kuriuos savo dirbinius perkelianti ir ant margučių, sako, kad jos ruošimasis Velykoms prasideda iškart po naujųjų ir baigiasi gegužės mėnesį. Kaiušinius ji margina natūraliais dažais, o puošia dar ir skutinėdama.Unikalaus verslo kaime istorija dalijasi menininkė Žiedūnė Aleknaitė: mintis apie apvalų šiltnamį išaugo į apvalaus namo idėją. Dabar tai unikali erdvė, esanti ant Nevėžio upės kranto, į kurią moteris noriai įsileidžia ir aplinkinius.Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Velykų nuotaikom gyvename ne pirmą savaitę, o gamtoje jos būna visokios – kartais labai pavasariškos, kai kada – dar žiemiškos. Kas žydi anksčiausiai?Šilutės Hugo Šojaus muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė "šišioniškių" tarme pasakoja Mažosios Lietuvos Velykų tradicijas.Etnografė Onutė Drobelienė pasakoja, kaip dzūkai ruošiasi Velykoms, kas margučiuose vaizduojama? Ką dzūkai dirbs po švenčių, gal mišką sodins, o gal bobausius rinks?

Kodėl valdžia Vyriausiajai rinkimų komisijai neskyrė papildomo finansavimo, nors ši to prašė?Lietuvos mokslininkai sugalvojo, kaip spindulių pagalba neutralizuoti virusus. Tai ypač aktualu odontologams, kurių pacientai gydymo metu kaukių dėvėti negali, ir tai pirmas tokio pobūdžio įrenginys pasaulyje.Aktualus klausimas. Ar daug dirbate viršvalandžių ir ar darbdaviai už juos sumoka? Ar dirbant pavyksta užtikrinti darbo ir poilsio režimą taip, kaip numato Darbo kodeksas?Generalinė prokurorė sako, kad apie prastą prokuratūros finansavimą ji kalbės tol, kol politikai ją išgirs. Tokią žinią Nida Grunskienė visuomenei siunčia prokurorams minint profesinę šventę. Generalinės prokurorės interviu.Vietos pajūrio viešbučiuose artėjant Velykoms tirpsta. Kiek kainuos Velykų savaitgalis pajūryje?Ved. Edvardas Kubilius

Kad salmoneliozė gali būti klastinga ir gyvybei pavojinga liga – patvirtina klausytojos Ingos istorija. Inga, auginanti darželinukę dukrą, su šeima savaitgalį dalyvavo giminės šventėje, tačiau sekmadienio rytą dukra pabudo kankinama stiprių pilvo skausmų, smarkiai karščiavo. Sudavus vaistų nuo skausmo šis atlėgdavo tik trumpam, o temperatūra visai nekrito.Matydami besikankinantį vaiką tėvai skubiai susiruošė į ligoninės priėmimo skyrių. Vaiką apžiūrėję medikai nusprendė mamą su dukra guldyti į infekcinį skyrių, tačiau Inga tam pasipriešino: dukra nevėmė, neviduriavo, o giliu Ingos įsitikinimui visi simptomai rodė esant apendicitą. Moteris pasakoja labai nerimavusi, kad jeigu jos diagnozė teisinga – būtina skubiai operuoti vaiką, antraip dukros gyvybei gresia pavojus.Mamos nuogąstavimų išklausę medikai išsiuntė mergaitę dar ir chirurgo apžiūrai. Šis negalėjo nei paneigti, nei patvirtinti apendicito diagnozės ir išsiuntė šeimą namo, tačiau liepė mažametę dukrą stebėti – jei per porą valandų skausmas nesiliaus ir temperatūra nekris – siūlė kuo skubiau grįžti į priėmimo skyrių.Po poros valandų skausmams nesiliaujant šeima vėl prisistatė į priėmimo skyrių ir mergaitė pagaliau buvo paguldyta į infekcinį skyrių, vaikui nustatyta salmoneliozė. Kur vaikas galėjo užsikrėsti šia bakterine infekcija – Ingai ir šiandien paslaptis. Mat vaikų darželyje, kurį lanko jos dukra, daugiau salmoneliozės atvejų nefiksuota, giminės šventėje dalyvavę asmenys irgi panašių nusiskundimų neturėjo, šeimoje niekas taip pat nesunegalavo.Inga dėkinga gydymo įstaigos medikams, kurie matydami panikuojančią mamą, įsikibusią apendicito diagnozės, visgi sugebėjo nuraminti, įtikinti, kad verta dukrą guldyti į infekcinį skyrių, kur po kelių dienų intensyvaus gydymo dukra pasijuto žvalesnė, o po kiek daugiau nei savaitės sugrįžo namo.Ši Ingos istorija tik parodo, kokia klastinga yra salmoneliozė. Kaip šią ligą atpažinti, atskirti nuo kitų infekcinių ligų ir kokių priemonių imtis užsikrėtus? Pokalbis su LSMU Kauno ligoninės Infekcinių ligų skyriaus vedėja Estela Tamašauskiene.Kita laidos tema – gydymasis svetur. Valstybinė ligonių kasa teigia, kad praeitais metais pastebimai padaugėjo gyventojų prašymų kompensuoti išlaidas už kitose Europos šalyse gautas sveikatos priežiūros paslaugas, įsigytus vaistus ar medicinos pagalbos priemones. Praėjusiais metais Lietuvos gyventojai gydytis dažniausiai vyko į kaimyninę Latviją – gautas 61 prašymas kompensuoti toje šalyje patirtas išlaidas. Dėl sveikatos priežiūros paslaugų aktyviai keliauta ir į Lenkiją – pateikti 33 prašymai.Kas gali kreiptis į Valstybinę ligonių kasą dėl kompensacijos dėl užsienyje gauto gydymo ar įsigytų medikamentų? Ar visi tokie tautiečių prašymai be išimties yra tenkinami? Pokalbis su Valstybinės ligonių kasos Tarptautinių reikalų skyriaus vedėja Lina Noreikiene.Ved. Laura Adomavičienė

Šelmeninės kregždutės jau parlėkė, sako Žuvinto biosferos rezervato ekologas Arūnas Pranaitis. O ar paukščiai Velykoms jau sudėjo kiaušinių?Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus darbuotojas Saulius Rumbutis pasakoja apie muziejuje esančią didžiulę paukščių kiaušinių kolekciją. Kokie kiaušiniai rečiausi?Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato reindžeris Saulius Bartminas aiškina, kodėl pelkėtose vietovėse, nebūna potvynių, primena, kad Viešvilės gamtinis rezervatas yra viena tankiausių gervių perimviečių.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Seimas turėtų balsuoti dėl įstatymo, kuriuo siekiama užtikrinti gyvūnų gerovę. Ar pavyks priimti šias daug diskusijų keliančias pataisas?Kaip policijai sekasi riboti žmonių judėjimą tarp savivaldybių bei prižiūrėti, kaip laikomasi kitų karantino reikalavimų?„Verslo laike“ – kaip Sueco kanale beveik savaitę įstrigęs laivas paveikė prekių kainas Lietuvos lentynose?Netyla diskusijos dėl savaitgalį vykusių muzikos apdovanojimų M.A.M.A. Prezidentas sako, kad kultūros įstaigos duris atverti galėjo anksčiau. Koks prezidento Antano Smetonos paminklo Vilniuje likimas? Pokalbis su Kultūros ministru Simonu Kairiu.Akių ligų specialistai teigia, kad per karantiną gyventojų, ypač vaikų, akių būklė prastėja. Kaip padėti išvargusioms akims?Artėjant Velykoms, domesimės, kaip jas ketina sutikti koronaviruso kamuojama Europa?Ir ar žinojote, kad dažnai velykiniuose atvirukuose vaizduojamas kiškis juose atsirado per klaidą?Ved. Edvardas Kubilius

Viso pasaulio krikščionys ruošiasi Šventoms Velykoms. Prieš du tūkstančius metų Jeruzalėje buvo nukryžiuotas Jėzus. Šio fakto istoriškumu niekas neabejoja. Ir šis, iš pirmo žvilgsnio mažytis įvykis, kurio istoriškumu neabejojama, esmingai pakeitė pasaulio istoriją. Apie tai, ką Šventos Velykos reiškia tikintiesiems, ir netikintiesiems kalbamės su broliu pranciškonu Arūnu Peškaičiu.Ved. Virginijus Savukynas.

„Atrodo, kad jau ištisas savaites tęsiasi vakaras. Tirštos sutemos dengia mūsų aikštes, gatves ir miestus; jos užvaldė mūsų gyvenimus ir viską pripildė spengiančios tylos ir slegiančios tuštumos, kuri viską stingdo: jaučiame ją ore, matome žmonių gestuose ir žvilgsniuose. Esame išsigandę ir pasimetę“, – taip savo kovo 27 dienos homiliją, kai suteikė ypatingą palaiminimą koronaviruso pandemijos prislėgtiems žmonėms visame pasaulyje, pradėjo popiežius Pranciškus. Atrodo, kad gaubiami šių tirštų sutemų pasitiksime ir Šv. Velykas. Kaip prasmingai karantino laiku pasirengti Šv. Velykoms ir kaip šiame nelengvame laike užčiuopti viltį. Ką kiekvienas iš mūsų galime padaryti, kad ši viltis aplankytų ir tuos, kuriems šiuo metu sunkiausia? Juk kiekvienas sunkmetis yra ne tik nuosprendis, bet ir galimybė iš jo išeiti kaip daugiau solidarumo, atjautos, savitarpio pagalbos turinčiai bendruomenei. Ved. Donatas Puslys.

Apie pasiruošimą šv. Velykoms ir svarbiausią Prisikėlimo žinią pasakoja Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios generalinis superintendentas kun. Tomas Šernas. Red. J.Kuodytė

Šią savaitę viso pasaulio krikščionys ruošiasi Šventoms Velykoms. Ši savaitė yra vadinama Didžiąja, nes būtent per ją nutiko lemtingi įvykiai, kurie pakeitė žmonijos istoriją. Istorikai neabejoja, kad tikrai prieš du tūkstančius metų gyveno Jeruzalėje Jėzus, kuris buvo nukryžiuotas. Jo mokiniai pasklido pasaulyje ir ilgainiui krikščionybė tapo viena iš didžiųjų pasaulio religijų. Kas yra krikščionybė šiandienos pasaulyje? Apie tai mes kalbėsimės su pranciškonu broliu Arūnu Peškaičiu. Ved. Virginijus Savukynas.

Pirmoji mūsų laida dedikuota šv. Velykoms. Kalbiname vienintelį lietuvių kunigą Norvegijos Karalystėje – Valdemarą Lisovskį. Kunigas V. Lisovskis papasakojo apie savo laisvalaikį, tarnystę, keliones ir iššūkius lankant po visą Norvegiją išsibarsčiusius lietuvius.Nepamirškite pasidalinti su tais kam gali būti įdomu!

Artėjant Velykoms, vis dažniau pagalvojame ir apie šventinį stalą: kuo gardinti kiaušinius, kiek jų paruošti, kokį pyragą ar tortą kepti. Vis dėlto įvairiais patiekalais ir gėrimais nukrautas stalas daugybės žmonių organizmams tampa ne švente, o sunkia kova. Kaip išvengti persivalgymo ir kokias sveikesnes tradicinio maisto alternatyvas pasirinkti? Apie tai pasakos ir asmeniniais receptais dalysis sveikos mitybos specialistė, tinklaraštininkė Indrė Trusovė. Antroje laidos dalyje aptarsime kasdienio ėjimo naudą. Ar tikrai 10 tūkstančių žingsnių kasdien gali padėti jaustis geriau? Kaip derinti pasivaikščiojimus su edukacine veikla? Į balandžio pabaigoje vyksiančias masines Ėjimo varžybas kvies sveikatingumo motyvatorė, Lietuvos lengvosios atletikos čempionė Vlada Musvydaitė. Ved. Evelina Želvytė

Pasiruošimas pavasario šventei – Velykoms. Apie burtus, magiją, prasmes, simbolius, kurie slypi margučių raštuose ir Velykinėse tradicijose pasikalbėsime su knygos „Savas margutis” autorėmis Egle Bazaraite ir Dalia Bazariene. Vedėja Eglė Daugėlaitė.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Savivaldos rinkimai: komentaras. Tarptautiniai įvykiai: bylai dėl Skripalių nunuodijimo – metai. Velykoms artėjant: kulinarija.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Velykoms artėjant. Palangos dienos. Užupio Respublikai – 20 metai.

Pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl didelės pinigų sumos, išviliotos iš Šalčininkų gyventojos. Artėjant Velykoms, žmonės kviečiami dalyvauti labdaros akcijoje „Maisto bankas”. EP nariai kviečia į diskusiją dėl maisto produktų kokybės. Kai kurios Europos Sąjungos šalys kitą savaitę turėtų apsispręsti, kaip bendrai atsakyti Rusijai. Lenkijoje – dar vienas „juodasis penktadienis“. 100 dienų iki Dainų šventės. Sveikos gyvensenos konferencija Klaipėdoje.

Pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl didelės pinigų sumos, išviliotos iš Šalčininkų gyventojos. Artėjant Velykoms, žmonės kviečiami dalyvauti labdaros akcijoje „Maisto bankas”. EP nariai kviečia į diskusiją dėl maisto produktų kokybės. Kai kurios Europos Sąjungos šalys kitą savaitę turėtų apsispręsti, kaip bendrai atsakyti Rusijai. Lenkijoje – dar vienas „juodasis penktadienis“. 100 dienų iki Dainų šventės. Sveikos gyvensenos konferencija Klaipėdoje.

Velykų muzika. Apie Didžiąjai savaitei ir Velykoms skirtus muzikos kūrinius.

Velykų muzika. Apie Didžiąjai savaitei ir Velykoms skirtus muzikos kūrinius.

Žiedadulkės: kodėl tiek daug joms alergiškų žmonių? Nuo seno mūsų kraštuose augantys augalai barsto žiedadulkes, žmones vargina alergija. Tai kodėl mes prie jų nepriprantame? Mokslininkai aiškina, kad dėl besikeičiančios aplinkos keičiasi ir žiedadulkės: dėl didelio automobilių kiekio didėja anglies dioksido, kuris svarbus augalų fotosintezei. Esant daugiau anglies dioksido augalai sparčiau auga, subrandina daugiau žiedadulkių, todėl daugiau jų pasklinda ore. Apie šiuo metu skrajojančias žiedadulkes kalbėsime su Šiaulių universiteto Mokslo instituto direktore, biomedicinos mokslų daktare profesore Ingrida Šauliene. Antrame laidos pasakojime – kaip natūraliais būdais nudažyti kiaušinius Velykoms patars Žolinčių akademijos prezidentė Danutė Kunčienė.

Žiedadulkės: kodėl tiek daug joms alergiškų žmonių? Nuo seno mūsų kraštuose augantys augalai barsto žiedadulkes, žmones vargina alergija. Tai kodėl mes prie jų nepriprantame? Mokslininkai aiškina, kad dėl besikeičiančios aplinkos keičiasi ir žiedadulkės: dėl didelio automobilių kiekio didėja anglies dioksido, kuris svarbus augalų fotosintezei. Esant daugiau anglies dioksido augalai sparčiau auga, subrandina daugiau žiedadulkių, todėl daugiau jų pasklinda ore. Apie šiuo metu skrajojančias žiedadulkes kalbėsime su Šiaulių universiteto Mokslo instituto direktore, biomedicinos mokslų daktare profesore Ingrida Šauliene. Antrame laidos pasakojime – kaip natūraliais būdais nudažyti kiaušinius Velykoms patars Žolinčių akademijos prezidentė Danutė Kunčienė.

Velykoms skirta diskusija apie krikščionybės būklę Lietuvoje bei Europoje. Kovo 24-osios laida apie krikščionybės perspektyvas.

Velykoms skirta diskusija apie krikščionybės būklę Lietuvoje bei Europoje. Kovo 24-osios laida apie krikščionybės perspektyvas.

Artėjant Velykoms siūlysime jums paskaitą apie Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio kelionę į Šventąją Žemę. Tai įvyko 1582–1584 metais.Radvila Našlaitėlis buvo vienas garsiausių keliautojų visoje LDK istorijoje. Jo kelionės maršrutas tęsėsi per Siriją, Palestiną, Egiptą. Aplankęs tolimus ir pavojingus kraštus, savo kelionės įspūdžius aprašė veikale „Kelionė į Jeruzalę“. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktorantės Mildos Kvizikevičiūtės paskaita „Neįprasti ir pavojingi Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio nuotykiai“ atkreipia dėmesį į unikalų ir vertingą kultūriniu atžvilgiu tekstą, kuriame piligrimas ir mokslininkas aprašo krikščioniui svarbias vietas, sutiktus žmones, papročius, kraštovaizdį, florą ir fauną.Paskaita įrašyta 2015 m. gruodžio 3 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje.

Artėjant Velykoms siūlysime jums paskaitą apie Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio kelionę į Šventąją Žemę. Tai įvyko 1582–1584 metais.Radvila Našlaitėlis buvo vienas garsiausių keliautojų visoje LDK istorijoje. Jo kelionės maršrutas tęsėsi per Siriją, Palestiną, Egiptą. Aplankęs tolimus ir pavojingus kraštus, savo kelionės įspūdžius aprašė veikale „Kelionė į Jeruzalę“. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktorantės Mildos Kvizikevičiūtės paskaita „Neįprasti ir pavojingi Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio nuotykiai“ atkreipia dėmesį į unikalų ir vertingą kultūriniu atžvilgiu tekstą, kuriame piligrimas ir mokslininkas aprašo krikščioniui svarbias vietas, sutiktus žmones, papročius, kraštovaizdį, florą ir fauną.Paskaita įrašyta 2015 m. gruodžio 3 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje.

Popiežius Pranciškus pakvietė Romos benamius į ekskursiją po Vatikaną. Kuo gyvena Katalikų Bažnyčią Baltarusijoje - pokalbis su Minsko arkivyskupu Tadu Kondrusevičiumi. Bažnyčioje nebėra vietos mafijos krikštatėviams - kaip pietų Italijos katalikai stengiasi išsilaisvinti iš „Aštuonkojo“ čiuptuvų. Artėjant Velykoms - kunigo jėzuito patarimai tiems, kurie dėl įvairių priežasčių neprisirengė atlikti išpažinties. Užsienio katalikiškos žiniasklaidos apžvalga.VI Gavėnios sekmadienio Evangelija ir homilija. Kokia buvo paskutinioji Jėzaus gyvenimo savaitė? Kunigas Antanas Saulaitis apie karjerizmą Bažnyčioje. Mindaugo Nastaravičiaus radijo apybraiža „Atsinaujinimas“.

Popiežius Pranciškus pakvietė Romos benamius į ekskursiją po Vatikaną. Kuo gyvena Katalikų Bažnyčią Baltarusijoje - pokalbis su Minsko arkivyskupu Tadu Kondrusevičiumi. Bažnyčioje nebėra vietos mafijos krikštatėviams - kaip pietų Italijos katalikai stengiasi išsilaisvinti iš „Aštuonkojo“ čiuptuvų. Artėjant Velykoms - kunigo jėzuito patarimai tiems, kurie dėl įvairių priežasčių neprisirengė atlikti išpažinties. Užsienio katalikiškos žiniasklaidos apžvalga.VI Gavėnios sekmadienio Evangelija ir homilija. Kokia buvo paskutinioji Jėzaus gyvenimo savaitė? Kunigas Antanas Saulaitis apie karjerizmą Bažnyčioje. Mindaugo Nastaravičiaus radijo apybraiža „Atsinaujinimas“.

„Gamta – visų namai“:Ar kregždės Velykoms atnešė pavasarį? Pavasario augalus taip pat reikia saugoti. Kas naujo varnėnų namuose? Kurtiniai Velykoms dovanoja margučius. Bet - ne mums.

„Gamta – visų namai“:Ar kregždės Velykoms atnešė pavasarį? Pavasario augalus taip pat reikia saugoti. Kas naujo varnėnų namuose? Kurtiniai Velykoms dovanoja margučius. Bet - ne mums.