Podcasts about komunizmo

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas vakar premjerei įteikė atsistatydinimo prašymą. Šiandien po kelių valandų numatytas ministro susitikimas su Prezidentu Gitanu Nausėda. Kokios priežastys galėjo lemti tokį sprendimą, kalbėsime su politologe Rima Urbonaite.Rusijoje tęsiasi taip vadinami prezidento rinkimai. Kitose, didelę rusų bendruomenę turinčiose šalyse, baiminantis provokacijų, prie ambasadų stiprinamas policijos budrumas.Jungtinėse Valstijose, Komunizmo aukų muziejuje Vašingtone atidaryta paroda „Nuo sovietinės raudonos iki lietuviškos trispalvės: 50 metų kovos už laisvę“. LRT korespondento Augustino Šemelio reportažas iš Vašingtono.Šiandien Vilniuje duris atveria naujai rekonstruota, aukščiausius tarptautinius standartus atitinkanti koncertų salė. Tai - buvę Vilniaus Kongresų rūmai, kurie nuo šiol vadinsis - Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertų sale.Laidos pabaigoje, kaip įprasta savaitgalio „Ryto garsuose“ jūsų laukia konkursas.Ved. Darius Matas

Kovo 15 d. Komunizmo aukų muziejuje Vašingtone atidaroma paroda „Nuo sovietinės raudonos iki lietuviškos trispalvės: 50 metų kovos už laisvę“.Kovo 12-ąją minima kovos su smurtu prieš medikus diena. Kokios šios problemos priežastys ir kaip ji sprendžiama Lietuvoje?Ar žvejai turėtų paleisti ne tik mažas, bet ir dideles žuvis? Kodėl svarbu jas saugoti? Siūlomi mėgėjų žvejybos taisyklių pakeitimai įpareigotų žvejus paleisti ne tik mažas (iki 50 cm) bet ir dideles lydekas (virš 80 cm), starkius reiktų paleisti, jei jų ilgis nesiekia 50 cm ar viršija 65 cm, ešerius, viršijančius 30 cm ilgį bei visus marguosius upėtakius.Kokie lietuviški žemės ūkio produktai gali būti paklausūs Japonijoje? Ką tik pasirašytas Lietuvos ir Japonijos bendradarbiavimo žemės ūkio srityje memorandumas, o Japonijoje kaip tik šiuo metu vyksta lietuviškų ekologiškų produktų paroda.Ved. Agnė Skamarakaitė

VDU prof. dr. Artūras Lukaševičius iškeitė tiksliųjų mokslų teikiamas karjeros galimybes į teologijos studijas, darbą Bažnyčios struktūrose. Pokalbis apie iššūkius, nusivylimus, sielovados problemas parapijose, kurios tampa panašios labiau į sakramentų „parduotuves“ nei į gyvą bendruomenę ir apie kvietimą nesiliauti ieškojus Dievo. Kad ir kas nutiktų.Red. Jūratė Kuodytė

Ko mes vis dar nežinome apie vėlyvojo stalinizmo ir destalinizacijos epochas Lietuvos istorijoje? Kokie svarbiausi iššūkiai kyla tyrinėtojui, kuris ima analizuoti patį dramatiškiausią laikotarpį lietuvių tautos raidoje moderniųjų laikų istorijoje?Ar galima pažvelgti į stalinizmo laikotarpį Lietuvoje kitaip nei tai daro totalitarizmo paradigmoje dirbantys tyrinėtojai?Lietuvos sovietizacija (arba sovietinė unifikacija) vyko keliais lygmenimis: politiniu, socialiniu ekonominiu bei ideologiniu kultūriniu. Kokiose sferose stalinmečiu ji vyko greičiausiai, o kur – lėčiau ir ne taip sklandžiai?Kaip galima būtų apibūdinti šioje epochoje susiklosčiusią kultūros politiką Lietuvoje?Kodėl sovietiniai ideologai nusprendė lietuvišką etniškumą integruoti į oficialią sovietinę kultūrą? Ko šiuo žingsniu buvo siekiama? Ar šis eksperimentas - mėginant sukurti tautinio komunizmo reiškinš – pavyko?Kaip ir kodėl vyko etniškumo politizacija? Kiek šį procesą sovietų valdžiai pavyko kontroliuoti?Pokalbis su Lietuvos istorijos institute dirbančiu mokslininku doc. dr. Vladu Sirutavičiumi, knygos „Politinė galia ir lietuviškasis etniškumas. Vėlyvasis stalinizmas ir ankstyvoji destalinizacija Lietuvoje 1944–1956 metais” autoriumi.Ved. Aurimas Švedas

Lietuva mini Gedulo ir vilties dieną. Prieš 81-erius metus ankstų rytą sovietai pradėjo masiškai tremti Lietuvos gyventojus į Sibirą. Per keletą dienų iš Tėvynės išvežta apie 18 tūkstančių žmonių. Seime surengtame Gedulo ir vilties dienos minėjime Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė Nielsen sakė, kad komunizmo nusikaltimų įvertinimas turi atsirasti Vakarų politinėje darbotvarkėje.Viktoras Uspakichas nusprendė atsistatydinti iš Darbo partijos pirmininko pareigų. Toks sprendimas buvo netikėtas net artimiausiems politiko bendražygiams, partijos pirmininko pavaduojams.Seime tęsiasi krizė. Opozicija ir valdantieji vienoje salėje susirinko tik paminėti trėmimų sukakties, o paskui opozicija į darbinį plenarinį posėdį atėjo tik tam, kad jį sužlugdytų. Pirmajame dialogo grupės posėdyje sutarimo taip pat kol kas rasti nepavyko.Rusijos pajėgos ir toliau be atvangos atakuoja Sjeverodonecką, siekia atkirsti miestą nuo bet kokio susisiekimo su ukrainiečių dar vis kontroliuojamomis teritorijoms.Europoje prasidėjo didžiausia gynybos ir saugumo paroda „Eurosatory“. Kokios ginkluotės tendencijos pasaulyje dabartiniame Ukrainos karo kontekste?Pusė Lietuvos gyventojų mano, kad sovietinių paminklų Lietuvoje turėtų nebelikti, rodo LRT užsakymu atlikta apklausa. Gyventojų apklausa baigėsi ir Klaipėdoje - čia savivaldybė miestiečių teiravosi, koks turėtų būti sovietų kariams skirto memorialo likimas. Nors socialiniuose tinkluose šis klausimas kelia daug aistrų, didelio aktyvumo apklausoje klaipėdiečiai neparodė.Ved. Liepa Želnienė

Į Baltarusiją vykstantys gyventojai eilėse prie sienos praleidžia nuo penkių iki dvylikos valandų. Dar tiek pat tenka stovėti grįžtant į Lietuvą. Prie postų laukia ir vilkikai, jų eilės siekia keletą kilometrų. Baltarusijai leidus atvykti be vizų, lengvųjų automobilių srautas šiemet išaugo keturis kartus. Keliautojai neslepia–kaimyninė šalis vilioja daugiau nei dvigubai pigesniu kuru. Pasienyje lankėsi Daumantas Butkus.Aktualus klausimas. Kaip dažnai domitės Jūsų dokumentų galiojimo terminais? Pašnekovė–migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė.Per dešimtmetį jaunųjų ūkininkų šalyje sumažėjo daugiau, nei perpus. Nors jaunimui siūloma finansinė parama, ji esą nėra pakankama. Tad kaimuose kurtis neskubama. Dalis jaunimo bijo sunkaus darbo, o pradėti ūkininkauti nuo nulio praktiškai neįmanoma. Daugiau apie žemės ūkio verslą regionuose kalbamės su Aina Mizgirde.Šį rytą LRT RADIJO klausytojams - išskirtinis pokalbis su pirmąja Ukrainos ponia Olena Zelenska. Tai-pirmasis jos interviu Baltijos šalių žiniasklaidai nuo Rusijos pradėto plataus masto puolimo pradžios. Pirmąją ponią kalbino kolegė Liuda Kudinova.Į LRT girdi kreipėsi vilnietė, nusprendusi padėti į keblią situaciją pakliuvusiai ukrainiečių šeimai. Moteris su dviem vaikais niekaip neranda būsto nuomai, o pagrindinė to priežastis-būtent nepilnamečiai vaikai, mat nuomotojai baiminasi, jog jei ukrainietė bus nemoki, jos iškraustyti jie negalės, nes įstatymai reglamentuoja, kad nepilnamečiai likti be stogo-negali.Tačiau specialistai ramina-baimės nepagrįstos. Nemokiems nuomininkams prisidengti vaikais nepavyktų-juos iškraustyti nurodytų teismas. O dėl ukrainiečių nemokumo nerimauti taip pat nereikėtų, sako Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, mat karo pabėgėliams skiriama parama būsto nuomai. Plačiau pasakoja Paulius Selezniovas.Ved. Darius Matas(nuotr. Rožinis iš duonos minkštimo, padarytas Intos lageryje kalinto politinio kalinio, kunigo Eduardo Simaškos. Komijos ASSR, Rusija / Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių)

Spaudos apžvalga.Matome pernelyg pagražintą paplūdimių ir jūros vaizdą, įspėja mokslininkai. Todėl Lietuvos Jūrų muziejus pakvietė ne tik pasikalbėti apie ekologiją, bet ir pamatyti naujausius išradimus, sprendimus, paslaugas ar produktus, kurie galėtų kiekvieno žmogaus gyvenimą padaryti draugiškesniu aplinkai.Pasaulio naujienų įvykių apžvalga.Jungtinėse Amerikos Valstijose šiandien duris atveria pirmasis ir kol kas vienintelis šioje šalyje istorijos muziejus, skirtas komunizmo aukoms atminti. Kaip prie šio muziejaus kūrimo prisideda Lietuva?Prasideda LRT KLASIKOS vasaros sezonas. Pokalbis su LRT KLASIKOS vadovu Julijumi Grickevičiumi.Domanto Razausko parengtos muzikinės naujienos.Sekmadienį iš Kauno geležinkelio stoties išriedėjo neįprastas traukinys. Juo nuo vienos Europos kultūros sostinės – Kauno – iki kitos Europos kultūros sostinės - Ešo prie Alzeto – kelionę pradėjo Railways brass kvintetas.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Spaudos apžvalga.Apie polonistikos studijas, galimybes studijuoti ne tik kalbą, bet ir kultūrą bei mokslininko duoną – Kalbos kultūros redaktorės Linos Smolskienės pokalbis su Vilniaus universiteto Polonistikos centro profesore Kristina Rutkovska.Apie kelių režisierių ir kompzoitorių bendradarbaivimą, taip ir netapusį nuoširdžia draugyste. Visi ilgėliau bendradarbiavę kompozitoriai dažnai kenčia nuo režisierių ego, nutraukia sutartis, tačiau, anot Denio Elfmano, kelis dešimtmečius kuriančiu muziką Timo Burtono filmams, su režsiseriiais sieja bendros idėjos, panaši estetika, o tai vėl traukia grįžti prie sudėtingo, tačiau kūrybiško bendradarbiavimo.Animacijos kūrėjas Meinardas Valkevičius apžvelgia animacinį „Illiumination“ filmą „Dainuok 2“.Kaip galėjo atrodyti Rokantiškių pilis? Rokantiškių pilies kalnas – viena labiausiai lankomų vietų Naujojoje Vilnioje. Deja XVI – XVII a. mūrinė gotikinė, o vėliau renesansinė pilis yra tyrinėta vos kelis kartus, atkastos liekanos, užpiltos žemėmis ir užkonservuotos. Asociacija „Naujosios Vilnios miesto bendruomenė“ projekto „Rokantiškių pilies vizija“ rėmuose inicijavo Rokantiškių pilies hipotetinę rekonstrukciją trimačiame modelyje.Skirtas finansavimas parengiamiesiems naujų muziejų, skirtų sovietų okupacijai, Holokaustui ir Komunizmo studijų centro steigimo darbams.Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslininkai baigė Macikų koncentracijos stovyklų komplekso įpaminklinimo studiją.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Koalicijos sutartyje valdančiosios partijos susitarė dėti visas pastangas priimti įstatymų pakeitimus, užtikrinančius viešųjų erdvių dekomunizaciją. Be to, į pavasario sesijos darbų programą Tėvynės sąjunga buvo įtraukusi Komunizmo aukų muziejaus įstatymo projektą. Tačiau per ką tik pasibaigusią sesiją šiais klausimais nieko nenuveikta. Kodėl? Ar konservatoriai pamiršo savo pažadus?Apie tai pirmadienį „LRT Aktualijų studijoje“ diskutuoja konservatoriai Laurynas Kasčiūnas ir Paulė Kuzmickienė, „valstietis“ Eugenijus Jovaiša, VU TSPMI docent, humanitarinių mokslų daktarė Nerija Putinaitė, Vytauto Didžiojo univeristeto politologas Andžėjus Pukšto ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vyriausioji istorikė Mingailė Jurkutė.Ved. Liepa Želnienė

Šįkart „Mažosios Europos pokalbiuose“ svečiuojasi Seimo narė, TS-LKD frakcijos narė Paulė Kuzmickienė. Ji neseniai iš savo partijos kolegos istoriko Valdo Rakučio perėmė pirmininkavimą Laisvės kovų ir valstybinės istorinės atminties komisijai, kuri atsakinga ir už Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro parlamentinę kontrolę. Su P. Kuzmickiene kalbamės apie tai, kodėl istorinės atminties klausimai sukelia tokį atgarsį visuomenėje? Ar tai reiškia, kad kai kurių svarbių klausimų dar neišsprendėme, ar galbūt nemokame kultūringai diskutuoti? O gal kaltas istorinės atminties politizavimas? Tad galbūt dabartinė situacija yra proga aptarti ir tai, kur brėžti ribą kalbant apie politiką ir istorinės atminties formavimą? Ar tam tikrų istorinių įvykių skirtingi vertinimai žymi politinius, vertybinius lūžius mūsų visuomenėje?Ved. Donatas Puslys

Naujuoju JAV prezidentu tapo demokratas Joe Bidenas. Kokia dabar bus Jungtinių Amerikos Valstijų kryptis? Lenkijoje nuo spalio 22 dienos vyksta protestai dėl šalies Konstitucinio Teismo priimto abortų įstatymo, kuriuo buvo pažymima, kad nėštumo nutraukimas, vaisiaus apsigimimo atveju, yra „nesuderinamas“ su gyvybės apsaugos principu. Didžiausiose protestuose nuo Komunizmo griūties protestuose asmenys skanduoja, jog norėtų padaryti abortą dabartinei Vyriausybei arba liepia jai atsiknisti. Ko iš tiesų siekia protestuotojai, ar jie nori pakeisti tik abortų įstatymą? Šiaurės Korėja dažnai laikoma atsilikusia valstybe, tačiau jos kariniai galingumai – vieni didžiausių pasaulyje. Naujausia ginkluotė tik įrodo, kad šios šalies grėsmė tik plečiasi, o modernios raketos gali pasiekti jau ir JAV. Ved Eglė Zubriūtė

Parlamentarai siūlo priimti atskirą Draudimo propaguoti komunizmą arba kitą totalitarinę santvarką viešuosiuose objektuose įstatymą. Komunizmo šmėkla tebeklaidžioja po Lietuvą! Taip bent mano Seimo nariai, siekiantys nauju įstatymu uždrausti propaguoti komunizmą arba kitą totalitarinę santvarką viešuosiuose objektuose. Kitiems atrodo, kad ta šmėkla – jau tik mūsų galvose, o gynybos priemonių nuo jos ir taip pakanka.Ved. Audrius Matonis.

Jungtinėse Valstijose įsikūrusio Komunizmo aukų atminimo fondo atstovai įteikė apdovanojimą kadenciją baigusiam prezidentui Valdui Adamkui. LRT tyrimas: Registrų centras padovanojo lietuvišką mobilųjį parašą estams – užnugaryje šmėžuoja skandinavų bankai.Seime vėl grįžtama prie LRT komisijos išvadų. Pirmą kartą pradėtas papildomas priėmimas į profesines mokymo įstaigas. Nuo šiol į jas bus galima stoti vasarą arba žiemą. Kuo naudingas toks sumanymas?Kur slypi tikrosios šešėlio priežastys ir kokios priemonės gali padėti jas šalinti? Apie tai bus kalbama ketvirtadienį vyksiančioje konferencijoje, kurioje bus pristatyti naujausio šešėlinės ekonomikos tyrimo Baltijos šalyse, Lenkijoje, Švedijoje ir Čekijoje rezultatai.Skautai mini organizacijos gyvavimo šimtmetį. 1918-ųjų spalio 1-ąją, buvo įkurtas pirmasis Lietuvos skautų vienetas. Kolegė Rūta Dambravaitė kalbėjosi su keturių kartų skautais ir klausė jų, kaip skautija pakeitė požiūrį į gyvenimą.Vilniuje vyksta programuotojų konferencija BUILD STUFF. „Verslo laike“ – apie mobiliuosius telefonus.Rubrikoje „Labas rytas“ – žvilgsnis į Australiją.Išsamus žvilgsnis į orus. Spaudos apžvalga, sporto pranešimai, R.Terlecko komentaras. Ved. Artūras Matusas.

Jungtinėse Valstijose įsikūrusio Komunizmo aukų atminimo fondo atstovai įteikė apdovanojimą kadenciją baigusiam prezidentui Valdui Adamkui. LRT tyrimas: Registrų centras padovanojo lietuvišką mobilųjį parašą estams – užnugaryje šmėžuoja skandinavų bankai.Seime vėl grįžtama prie LRT komisijos išvadų. Pirmą kartą pradėtas papildomas priėmimas į profesines mokymo įstaigas. Nuo šiol į jas bus galima stoti vasarą arba žiemą. Kuo naudingas toks sumanymas?Kur slypi tikrosios šešėlio priežastys ir kokios priemonės gali padėti jas šalinti? Apie tai bus kalbama ketvirtadienį vyksiančioje konferencijoje, kurioje bus pristatyti naujausio šešėlinės ekonomikos tyrimo Baltijos šalyse, Lenkijoje, Švedijoje ir Čekijoje rezultatai.Skautai mini organizacijos gyvavimo šimtmetį. 1918-ųjų spalio 1-ąją, buvo įkurtas pirmasis Lietuvos skautų vienetas. Kolegė Rūta Dambravaitė kalbėjosi su keturių kartų skautais ir klausė jų, kaip skautija pakeitė požiūrį į gyvenimą.Vilniuje vyksta programuotojų konferencija BUILD STUFF. „Verslo laike“ – apie mobiliuosius telefonus.Rubrikoje „Labas rytas“ – žvilgsnis į Australiją.Išsamus žvilgsnis į orus. Spaudos apžvalga, sporto pranešimai, R.Terlecko komentaras. Ved. Artūras Matusas.

Birželio 9-ąją LRT Klasika keliavo į XIV Tytuvėnų vasaros festivalį, kurį pradėjo estų senosios muzikos „Hortus musicus“. Tad ir šiandien laidą pradėjome fragmentu iš šios transliacijos – vėlyvųjų viduramžių italų šokiu „Saltarello“. Tie, kas negalėjo klausytos transliacijos, kviečiu paskutinį „Pakeliui su klasika“ pusvalandį praleisti su „Hortus musicus“ dainomis ir šokiais iš Tytuvėnų festivalio pradedamojo koncerto.„Naujienų pulse“: birželio 11-ąją JAV, Fort Vorte paskelbti XV tarptautinio Vano Cliburno pianistų konkurso laureatai. Aukso medalį pelnė Yekwon Sunwoo iš Pietų Korėjos; Australijos kompozitorius, dirigentas ir pianistas Leslie Howardas pelnė Franzo Liszto premiją už ypatingus nuopelnus populiarinant kompozitoriaus muzikinį palikimą; Bonos operos teatras užsakė britų kompozitoriui operą apie Karlo Marxo gyvenimą. Kitais metais sukaks 200 metų nuo Komunizmo pranašo gimimo; Prieštaringai vertinamas rusų kino režisierius Nikita Michalkovas ir kompozitorius Eduardas Artmejevas birželio 24-ąją bus apdovanoti Dmitrijaus Šostakovičiaus premija už nuopelnus pasaulio muzikos kultūrai. Žinia tiek Rusijoje, tiek užsienyje vertinama prieštaringai.Po to nuklysime į radijo įrašų retro pasaulį – šiandien Lietuvos radijui sukanka 91-eri.