Podcasts about dienra

Šiandien įsigalioja Europos Sąjungos draudimas tranzitu į Kaliningrado sritį vežti dar vieną produktų grupę, įskaitant cementą ir alkoholį.Dienraštis „The New York Times" skelbia analizę, kurioje prognozuojama, kad karas Ukrainoje gali virsti ilgalaikiu išsekinimo karu. Pasak laikraščio, viskas priklausys nuo to, ar Amerika ir sąjungininkai gebės išlaikyti savo karinius, politinius ir finansinius įsipareigojimus.Japonijos rinkėjai balsuoja Aukštesniųjų Parlamento Rūmų rinkimuose, praėjus vos dviem dienoms po to, kai agitacinės kampanijos metu buvo nužudytas buvęs šalies ministras pirmininkas Shinzo Abe.Per metus vienas Lietuvos gyventojas išmeta apie 40 kilogramų maisto. Kokių prevencijos priemonių tam reikėtų imtis?Ved. Madona Lučkaitė

Europos lyderiai taip pat sutaria siekti, kad Bendrijoje iki vasaros nuo koronaviruso būtų paskiepyta 70-imt procentų suaugusių žmonių. Pasak Europos vadovų tarybos pirmininko Šarlio Mišelio, vakcinacija – pozityvus dalykas, tačiau nerimą kelia pasaulyje plintančios koronaviruso atmainos.Kas laukia turizmo sektoriaus? Europos Sąjungos lyderiai neatmeta galimybės, kad dėl plintančio koronaviruso artimiausiomis dienomis Bendrijoje gali būti įvesti nauji kelionių ribojimai. Apie konkrečias priemones kol kas neskelbiama, tačiau jos galiotų tiems Europos Sąjungos piliečiams, kurie keliauja iš labiausiai pandemijos paveiktų zonų. Pasak Europos Komisijos pirmininkės Ursulos fon der Lajen, Bendrijai svarbu, kad vidaus ir išorės sienos išliktų atviros.Baltarusijos opozicijos atstovė Sviatlana Cichanouskaja nuotoliniu būdu kreipsis į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą dėl padėties Baltarusijoje.Ekspertai pastebi, kad per pandemiją išaugo alkoholio vartojimas. Beje, panašios tendencijos pastebimos ir kitose Vakarų šalyse – tai skelbia Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras. Jo duomenimis, narkotinių medžiagų vartojimas yra gerokai sumažėjęs, tačiau ūgtelėjo alkoholio bei raminamųjų vaistų suvartojami kiekiai.Nuo veikimo pradžios Astravo atominės elektrinės reaktorius buvo atsijungęs jau keturis kartus. Ekspertai sako, kad testuojant reaktorių tokie atvejai įprasti, tačiau šalia elektrinės gyvenantys kai kurie baltarusiai jau naudojasi radiacijos lygio matuokliais. Ekspertams nerimą kelia tai, kad Baltarusijos pusė nesidalina informacija arba ją slepia.Kaip Lietuvos olimpiečiai ruošiasi vasaros olimpiadai? Japonijos vyriausybė svarsto galimybę atšaukti šią vasarą turinčias įvykti Tokijo olimpines žaidynes. Dienraščio „The Times“ žiniomis, tokį sprendimą lemia koronaviruso pandemija, todėl šalies valdžia sieks užsitikrinti, kad Tokijas žaidynes galėtų surengti bent 2032-aisiais. Tokijuje dėl koronaviruso šiuo metu yra paskelbta nepaprastoji padėtis, o eskpertai jau anksčiau skeptiškai vertino galimybes olimpines surengti pandemijos sąlygomis.Ved. Paulius Šironas

Dienraščių ir internetinių portalų kultūros publikacijų apžvalga.Vita Ličytė pasakoja apie įsimintesnius kultūros įvykius pasaulyje.Pažaislio vienuolynas Kaune pateko į Europos kino lokacijų apdovanojimų finalą.Kokie kultūros objektai patraukliausi moksleiviaims ir kaip juos į tuos objektus privilioti?Kultūros ir Užsienio reikalų ministerijos nuomonės kryžkelėje - vieni nori naikinti kultūros paveldo atašė pareigybę Rusijos federacijoje, kiti - ją išsaugoti. Reikalinga ar ne kultūros paveldo atašė Rusijoje?Kauno fotografijos galerija per karantiną nusprendė menininkų darbus eksponuoti galerijos languose, o nuo pirmadenio pradeda savo dalyvavimą virtualioje parodoje Tokijuje.Kuo ypatingas literatūros leidybos agento darbas? Pokalbis su literatūros leidybos agentu – Benu BėrantuVed. Marius Eidukonis

„Ryto allegro“: G.Kanovičiaus literatūrinės premijos laureatė rašytoja Jurga Žąsinaitė apie lietuvišką Gardino trauką; autentiški menininkų pasakojimai Vilniaus keramikos bienalėje „Naujas/Frech“ 2020 09 07/7:05 Dienraščių kultūros puslapių apžvalga. Pasaulio kultūros naujienos. „Man Gardinas yra absoliučiai iškrintantis iš viso Baltarusijos konteksto miestas, aš ten jaučiu tokią lietuvišką trauką“, – dalijasi mintimis rašytoja, humanitarinių mokslų dr. Jurga Žąsinaitė, už romaną „Memento Grodno: dingusi Lietuvos Gardino istorija” įvertinta G.Kanovičiaus 2020 metų literatūrine premija, skiriama už prozos kūrinį įprasminantį daugiatautę Lietuvos istoriją. Pokalbis su laureate apie romano rašymo aplinkybes ir Gardino, miesto-muziejaus, paslaptis. Kanų, Berlyno, Ansi ir kituose didžiuosiuose festivaliuose pristatyti lietuviški trumpametražiai filmai atkeliauja į Lietuvos kino teatrus. Apie vienų geriausių pastarųjų metų trmpametražių filmų programas pasakoja Austėja Kuskienė. Minime poeto Pauliaus Širvio 100-metį. Pasak literatūrologės Elenos Baliutytės, Paulius Širvys yra poetas legenda, kuri remiasi neišardoma biografijos ir kūrybos jungtimi. Su jaunąja menininke Urte Lučiūnaite, studijuojančia vaizduojamąjį meną Didžiojoje Britanijoje, apie pirmąją parodą Vilniaus Užupyje „Kometos pluoštas“ ir kūrybinius užmojus kalbasi Irtautė Gutauskaitė. Prasidėjo 6-oji Vilniaus keramikos bienalė „Naujas/Frech“. „Šių metų bienalė traukia autentiškais, atvirais menininkų pasakojimais. Prieš dešimt metų pradėta organizuoti Vilniaus keramikos bienalė šiemet – didžiausios apimties. Galime kalbėti apie keramikos meno renesansą“, – sako bienalės kuratorė keramikė Solveiga Gutautė. Kas šiandien aktualu lietuvių keramikams, kaip atsinaujina ankstesnėse bienalėse pristatytos meninės tendencijos, – aptarsime su S. Gutaute ir praėjusių metų bienalės pagrindinės premijos laureate keramike Milena Piršteliene, surengusia personalinę parodą „Vanduo“. Ved. Alma Valantinienė. „Ryto allegro“ rugsėjo 7 d., pirmadienį, nuo 07.05 iki 09.00 val. per LRT KLASIKĄ.

Dienraščių kultūros puslapių apžvalga. Pandemijos įtaka šiuolaikinio meno pasauliui kuratorės Justės Jonutytės komentare. VDA galerijoje „Titanikas“ – tapytojo, grafiko Žygimanto Augustino paroda „500”, dedikuojama Lenkijos karaliaus Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto 500-osioms gimimo metinėms. Birutės Rutkauskaitės reportažas. Šiemet Tovės Jansson (1914-2001) Troliams Mumiams – 75 metai. Literatūros tyrėjos Eglės Baliutavičiūtės įžvalgos ir įspūdžiai iš Klovharun salos, kurioje –Tovė Jansson ir Tuulikki Pietilä beveik 30 metų leisdavo vasaras. Kokią įtaką meilė saloms turėjo kūrybai? „Labai bloga frazė „...et, mėgėjų teatras“, – sako Anykščių kultūros centro teatro režisierius ir aktorius Jonas Buziliauskas, suvokiantis mėgėjų teatrą kaip bendraminčių klubą. Apie darbą su norinčiais vaidinti žmonėmis, teatrinį judėjimą Lietuvoje bei pasaulyje ir kodėl mūsų šalyje tokia didelė skirtis tarp mėgėjų ir profesionalių teatrų, pokalbis su J. Buziliausku. Naują Vilniaus istoriografinį pasakojimą – Ludwiko Czarkowskio atsiminimus „Vilnius 1867-1875“ –pristato knygos vertėjas fotomenininkas Stanislovas Žvirgždas.Kokia muzika skambės šią savaitę Klasikos koncertų salėse, apžvelgia muzikologė Rasa Murauskaitė. Ved. Alma Valantinienė.

Dienraščių kultūros puslapių apžvalga. Dvidešimto festivalio „Nida jazz“ rengėjas Leonidas Šinkarenka – apie jubiliejiį renginį.LRT KLASIKOS tinklalaidė „Savas miestas” ir jos rengėjos Birutė, Indrė ir Austėja šį kartą keliauja į Palangą ir susitinka su grupės “Solo ansamblis” nariu, aktoriumi Jonu Šarkumi. Mykolo Drungos parengta kultūros temų apžvalga pasaulio žiniasklaidoje.Vilniaus dailės akademijos profesoriui Romualdui Inčirauskui rugpjūčio mėnesį sukanka 70 metų. Apie kūrybą ir laikmetį menininką kalbina Alma Valantinienė.Kino režisierius Frederico Fellinis yra laikomas vienu žymiausiu XX amžiaus menininku. Šiais metais, kai minime jo 100-metį visame pasaulyje vyksta parodos, filmų retrospektyvos. Apie nuostabius kino pasakojimus, apie neišsenkančią kūrėjo fantaziją ir Frederico Fellini asmenybę pokalbis su kinotyrininke Gražina Arlickaite.Ved. Jolanta Kryževičienė.

Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Muzikinės naujienos su Domantu Razausku: po 100 metų pilna savo forma atgimstantis danų kompozitoriaus Carlo Nielseno kūrinys „Motina", lenko Marcino Wasilewski Trio ir amerikiečio Joe Lovano susitikimas džiazo albume „Arctic Riff“, o taip pat valtornininkės Sarah Willis projektas, kuriame Mocartas jungiamas su... Kubos muzika!Kintų muzikos festivalis – tai bene ryškiausias Pamario krašte kasmet vykstantis muzikos renginys, suteikiantis progą patirti profesionalią ir kokybišką kultūrą. 9-ą kartą vykstančiu festivaliu domisi Česlovas Burba.Su rubrika „Kalbos rytas“ – Lietuvos, Serbijos ir Norvegijos kalbos institucijų skirtumus aptaria serbas Vukas Vukotičius, Lietuvių kalbos instituto Sociolingvistikos centro darbuotojas. Linos Smolskienės pokalbis.„Atminties akmenys“ primins brolius muzikus Moišę ir Leibą Hofmeklerius. Pasakoja LMTA prof. Leonidas Melnikas.Prasideda kasmetinis akademinis seminaras „Literatūros salos“. Apie atkurtos Respublikos literatūrą po trisdešimties metų pokalbis studijoje su literatūrologe dr. Aiste Kučinskiene, rašytoja, meno kritike Giedre Kazlauskaite ir rašytoju dr. Rimantu Kmita.Apie Justino Hurwitzo muziką Damieno Chazelle filmui „Atkirtis“. pasakoja laidos „Įgarsintas vaizdas” vedėja Ieva Buinevičiūtė.Ved. Laima Ragėnienė.

Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro Baleto meno vadovu pradeda dirbti choreografas Martynas Rimeikis. Jį kalbina Jolanta Kryževičienė ir Gabija Narušytė. Mykolo Drungos užsienio kultūros apžvalgoje: fotografija vokiečių-prancūzų 1870 m. karo metu; Dievo Motinos katedros Paryžiuje atstatymo darbai; Londone gyvenančios juodaodės kompozitorės nepaprastos savybės; reakcijos į Sofijos soborą Stambule, tapsiantį mečete. Ketverius metus vykstančiuose FAIL NIGHTS renginiuose ant scenos lipo nesėkmės istorijomis norintys pasidalyti žmonės. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje veikiančiod parodos „Feilų muziejus“ eksponatai reziumuoja tai, ką visos istorijos turi bendro. Liepos 17-ąją Lietuvos kino teatruose pasirodo latvių režisieriaus Jurio Kursiečio vaidybinis filmas „Olegas“. Pagal tikrą istoriją sukurta juosta pasakoja apie Latvijos rusą, Belgijoje atsidūrusį emigrantą, svetimoje šalyje tampantį kriminalinio pasaulio įkaitu. Pagrindinį vaidmenį filme atlieka lietuvių aktorius Valentinas Novopolskis. Pokalbis su juo apie vidinių resursų paieškas, kuriant netipinio Svetimo vaidmenį, ir tematiškai daugiasluoksnį pasakojimą ne tik apie emigraciją. Michaelo Jordano legenda ir mistinė krepšinio trauka – kino vertėjas Marius Juknevičius apžvelgia Jasono Hehiro sporto dokumentinį serialą „The Last Dance“.LRT KLASIKOS tinklalaidė „Savas miestas“ kviečia į garsinę kelionę po Klaipėdą. Čia gimęs, augęs ir šį miestą kritiškai vertinantis aktorius Donatas Želvys – šio epizodo gidas. Kuo jam svarbi vieta, kur ilsisi skenduoliai? Kaip rasti Klaipėdos Šanchajų? Ar atsinaujinanti Klaipėda kuriasi naują identitetą?Ved. Indrė Kaminckaitė.

Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Su rubrika „Mano skaitiniai” rašytoja, eseistė Danutė Kalinauskaitė pasakoja apie perskaitytas Johno Maxwello Coetzee – iš Pietų Afrikos kilusio, Australijoje gyvenančio vieno garsiausių šiuolaikinių rašytojų, Nobelio literatūros premijos laureato – knygas.„Kalbos ryte” – apie į mūsų kalbą iš anglų kalbos ateinančias santrumpas, jų kilmę ir užrašymą tekste. Linos Smolskienės pokalbis su Lietuvių kalbos instituto Lietuvių bendrinės kalbos tyrimų centro vyr. mokslo darbuotoja dr. Ramune Vaskelaite. „Žymiausiems XX a. filmams, tarp jų ir Sergio Leone „spaghetti vesternams“, geriausiems filmams apie gangsterius ir jautriausioms dramoms kompozitorius sukūrė begalinę iki šiol mus pasivejančią muzikinę erdvę, kuri tęsiasi ir po filmų peržiūrų žiūrovui švilpaujant įsiminusią temą", – apie Ennio Morricone muziką filmams pasakoja laidos „Įgarsintas vaizdas“ vedėja Ieva Buinevičiūtė.Kokią galią, mažinant socialinę atskirtį, turi ekskursijos po miestą? Pokalbis su Vilniaus vietų istorijas pasakojančiomis gidėmis iš „Idėjų karalystės“ Elena Gasiulyte ir Rūta Norkūne. Domisi Indrė Kaminckaitė.„Emilis Mlynarskis (1870 – 1935), gimęs Kybartuose, gyvenęs Suvalkuose, mokęsis pas vengrų smuikininką Leopoldą Auerį, kompozicijos pas Anatolijų Liadovą, o instrumentuotės pas Nikolajų Rimskį-Korsakovą Peterburge, pasaulyje garsus lenkų smuikininkas, kompozitorius ir dirigentas, simpatizavęs Lietuvai ir lietuviams, čia, deja, daugeliui labiau žinomas kaip Ilguvos dvaro savininkas”, – pasakoja doktoratą apie jo kamerinę kūrybą ir operos „Vasaros naktis” arijas ruošianti pianistė Šviesė Čepliauskaitė.Ved. Laima Ragėnienė.

Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Muzikinės naujienos su Domantu Razausku.Rašytojos Linos Ever pirmoji piligriminė kelionė po Brandenburgo žemę. Kokį pasaulį ji pamatė po karantino, ką atrado ir patyrė šiame kelyje, su rašytoja kalbėjosi Vytenė Muschick.Pylimo galerijoje Vilniuje veikia tapytojo Jono Kazlausko personalinė paroda „Improvizacijos“. „Kuriu stabilius ir apibrėžtus vaizdinius, kurie tarsi sustabdyto laiko segmentai, siekiu jų išraiškingumo ir įtaigos skatinti mąstyti“, – sako dailininkas J. Kazlauskas.„Ignalinoje daug sporto, bet mažai kultūros”, – sako rašytoja Gintarė Adomaitytė ir choreografas Marius Kraptavičius, sostinę iškeitę į tylų, ramų Aukštaitijos miestą.Su rubrika „Kalbos rytas” – apie darbe vartojamą lietuvių kalbą ir į ją įterpiamas rusiškas ir angliškas frazes, vyrų ir moterų kalbos skirtumus. Linos Smolskienės pokalbis su Vilniaus universiteto Užsienio kalbų katedros lektore Dalia Pinkevičiene.Liepos 2 d., ketvirtadienį, pasirodys pirmoji LRT KLASIKOS tinklalaidė – „Savas miestas“. Tinklalaidės vedėjų komanda vyksta į skirtingus miestus siekdama atrasti naujas, miestų svečiams dar nepažintas, tačiau vietiniams gyventojams puikiai žinomas vietas. Pokalbis su žurnalistėmis Birute Rutkauskaite, Indre Kaminckaite ir Austėja Kuskiene.Ved. Laima Ragėnienė.

Dienraščių kultūros puslapių apžvalga. Domanto Razausko parengtos muzikinės naujienos.Rubrika „Mano skaitiniai“. „Šekspyro „Otelas“ ne apie pavydą, o apie kerštą. Apie gudrų šunsnukį, kuris rezga intrigas. Iš esmės – apie politiką“,– sako rašytojas Sigitas Parulskis. Apie lietuvių baimę kalbėti netaisyklingai ir teisę laisvai reikšti mintis gimtąja kalba. Rubrikos „Kalbos rytas“ viešnia – LKI mokslo darbuotoja Jogilė Teresa Ramonaitė. Kaip po karantino atsigauna Lietuvos kultūros sostinė – Trakai? Kokia pamokas izoliacijos metu išmoko projekto organizatoriai? Pokalbis su organizatoriais –Trakų kultūros rūmų direktoriumi Edvard Keizik ir projekto koordinatoriumi Algirdu Šochu. Poilsiaujantiems Palangoje atsiveria ne tik pramogų, poilsio, laisvalaikio, sveikatingumo, bet ir kultūrinės erdvės. Palangos kurorto muziejuje naują ekspoziją, patrauksiančią istorijos gerbėjus, apžiūrėjo Česlovas Burba. „Baisiausias dalykas yra stabilumas. Kultūros paveldo apsaugos srityje situacija nesikeičia nuo Sąjūdžio pradžios, kuris ir prasidėjo nuo paveldosauginio judėjimo“, – sako žurnalistė, asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ narė Rasa Kalinauskaitė. Apie muziką iš 2016-ųjų Barry Jenkinso filmo „Mėnesiena“, kurio kūrėjai buvo apdovanoti „Oskarų“ statulėlėmis. Ved. Laima Ragėnienė.

Dienraščių kultūros publikacijų apžvalga. Šalyje sušvelninus karantino sąlygas Klaipėdos dramos teatras pirmasis šalyje paskelbė vėl kviečiantis žiūrovus. Su Klaipėdos dramos teatro vadovu Tomu Juočiu kalbėjosi Česlovas Burba. Klasikos koncertų salių apžvalga su LRT KLASIKA vyresn. redaktore Rasa Murauskaite. Istoriko Simono Jazavitos komentaras apie totalitarizmų žalą ir pasipriešinimą režimui. Pagal Vaivos Rykštaitės knygą „Lizos butas“ Kaune sukurtas savarankiško pasivaikščiojimo maršrutas. Kotrynai Lingienei apie jį pasakoja Virginija Pranckietė.Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijos lauko teritorija ėmė keisti savo pavidalą. Greta kitų tęstinių NMK projektų, laukinių augalų sodas pradėjo įgauti formą, o menininkas Žilvinas Landzbergas kuria skulptūrą viešojoje erdvėje. Didžiausio klasikinės muzikos festivalio rengėjai simboliškai pakeitė ne tik koncertų datas, bet ir Vilniaus festivalio pavadinimą, ir kelių koncertų ciklą vadina „Vilniaus festivalio mozaika“. Apie festivalio programos pokyčius ir korekcijas bei pradedamas koncertų tiesiogines transliacijas pokalbis studijoje su Lietuvos nacionalinės filharmonijos generaline direktore Rūta Prusevičiene ir muzikologe, koncertų ir transliacijų vedėja Rasa Murauskaite. Ved. Laima Ragėnienė.

Režisieriaus Dariaus Rabašausko premjera – spektaklis „Demonai“ Klaipėdos dramos teatre. Alternatyvios muzikos apdovanojimai T.Ė.T.Ė. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Julijono Urbono futuristinis minties eksperimentas „Planeta iš žmonių“ pristatomas Škotijoje.Tado Kazakevičiaus fotografijų serija „Tarp dviejų krantų“ „Pasaulio spaudos fotografijų konkurso“, vykusio Amsterdame, portretų temos nominantė.Rokas Zubovas – apie vienos dienos dailės ir muzikos renginį „Ūkanos“ M. K. Čiurlionio namuose Vilniuje. Kultūros renginių anonsas.Ved. Laima Ragėnienė.

Šią savaitę prasidedančio Berlyno kino festivalio konkursinėje programoje su dar 23 filmais iš viso pasaulio varžysis ir Lauryno Bareišos trumpametražis filmas „Atkūrimas“. Pokalbis po diskusijos Vilniaus knygų mugėje „Kokių žodynų reikia visuomenei?“ su vertėja Irena Aleksaite, Bendrinės lietuvių kalbos žodyno vyriausiąja redaktore Danute Liutkevičiene ir viena iš žodyno rengėjų Vilija Sakalauskiene. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga. Rašytojas Saulius Šaltenis pristato naują romaną „Geležiniai gyvatės kiaušiniai“. Pirmadienio viktorina apie Metų knygos autorius ir jų knygas. Slovėnų režisierius Jaša Koceli Nacionaliniame Kauno dramos teatre stato senovės graikų tekstais paremtą spektaklį Elektra. Ved. Alma Valantinienė.

Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus jau kviečia lankytojus į vieną populiariausių parodų Paveikslų galerijoje „Geriausias 2019 metų kūrinys“. Kas atsispindi menininkų kūriniuose šį kartą, kaip bus renkamas geriausias, kodėl verta dalyvauti ekskursijose po parodą bei edukaciniuose užsiėmimuose, atskleidžia parodų rengimo skyriaus vadovė Kristina Civinskienė.Lietuvos muzikos centras kartą per metus išleidžia žurnalą „Lietuvos muzikos link“, skirtą pristatyti Lietuvos muzikos įvairovę užsienio kultūros profesionalų auditorijai. Pokalbis su jo redaktorėmis Asta Pakarklyte, Lina Navickaite-Martinelli ir vienu iš naujausio numerio autorių Domininku Kunčinu.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Poeto, vertėjo, literatūros kritiko Mariaus Buroko naujų knygų apžvalgoje – 19 a. pradžioje parašyta anglų dendžio, klajūno, vertėjo, žurnalisto ir užkietėjusio opijaus vartotojo Thomo de Quincey užrašai „Anglo opijaus mėgėjo išpažintis“ ir šiuolaikinės JAV rašytojos Ottesos Moshfegh naujausias romanas „Mano miego ir poilsio metai“.„Tai svarbios istorinės vietovės. Vieni paminklai sunyko arba baigiami sunaikinti, kiti atgijo ir yra reikšmingi visuomenės švietimui“, – rašo architektūros istorikė Morta Baužienė knygoje „Pasižvalgymas po Vilniaus apylinkes“. Pirmadienio viktorinoje su M.Baužiene – apie Vilniaus apylinkių istorinius paminklus.„Klasikos enciklopedija“ – apie Federico Fellini.Ved. Alma Valantinienė.

Šokio tyrinėjimo platforma „Bitės“ pristatė antrąjį tiriamąjį darbą – Aistės Kriukelytės ir Rasos Birietės „Žmogus. Impulsas. Judesys“. Čia nagrinėjamas šokis, gimstantis atlikėjui reaguojant į jį stebinčiojo kūną. Pokalbis su menininkėmis.Medijų kritiko Karolio Klimkos komentaras apie JAV prezidento grasinimus sunaikinti kultūros paveldo objektus Irane.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Kokie lietuvių rašytojų darbai pasieks užsienio skaitytojus ir kas domina užsienio leidyklas? Pokalbis su Lietuvos kultūros instituto Vertimų skatinimo programos vadove Vakare Leonavičiene. Netrukus prasidėsiančiame Vilniaus tarptautiniame trumpametražių filmų festivalio Nacionalinėje konkursinėje programoje pristatomas jaunosios kartos režisieriaus Vytauto Oškinio dokumentinis darbas „Komisija“. Filme režisierius stebi vieną iš Valstybinės lietuvių kalbos komisijos susirinkimų. Apie pasirinktą temą, trumpametražių filmų kūrimo virtuvę bei kūrybą – pokalbis su V. Oškiniu.Apie klimato krizę galvojantis muzikantas Giedrius Širka jau nebetiki labdaringais koncertais. Kokie menininkų veiksmai iš tiesų turi įtakos auginant visuomenės ekologinį sąmoningumą?Ved. Austėja Kuskienė.

Lietuvos kino teatruose pradedamas rodyti Vytauto V.Landsbergio dokumentinis filmas „Vanago portretas“ . Pokalbis su režisieriumi apie tai, kaip filmas buvo kuriamas, jo aktualumą ir reikšmę jaunajai kartai.Džiazo muzikantas, menininkas Vladimiras Tarasovas sukauptą meno kolekciją dovanoja Lietuvos dailės muziejui. Joje – apie 500 meno kūrinių: tapybos, grafikos, skulptūros darbų, meninių fotografijų, piešinių, autorinių leidinių. Apie kolekciją, kurios branduolį sudaro Sovietų Sąjungos nonkonformistinis menas, pasakoja V.Tarasovas.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos darbuotojos Eglės Baliutavičiūtės naujų knygų apžvalgoje – istorijos mokslų daktarės Giedrės Milerytės-Jaspertienės pažintinė knyga „Kai Kaunas buvo Kaunas: pasivaikščiojimai po miestą 1938 m.“ ir rašytojos ir iliustruotojos Monikos Vaicenavičienės paveikslėlių knyga „Kas yra upė?“2020-ieji – Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metai. Pirmadienio viktorinoje su Lietuvos Nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimų centro vadove Larisa Lempertiene apie Lietuvos žydų kultūrą ir Vilniaus Gaoną.„Klasikos enciklopedija“ – apie giesmės sąvoką ir jos raidą Lietuvoje. Ved. Alma Valantinienė.

Valstybiniame jaunimo teatre pirmoji 2020 metų premjera – režisierės Eglės Švedkauskaitės spektaklis „Žmogus iš žuvies“ pagal jaunosios kartos rusų dramaturgės Asios Vološinos pjesę. Spektaklyje nagrinėjama akistata su sistema, bejėgystės ir vilties temos. „Pjesė parašyta apie Rusiją, bet personažų mąstymas, dvasinis būvis artimas ir lietuviams“, – sako režisierė E.Švedkauskaitė.Valdovų rūmai iki sausio 12 dienos kviečia pasidairyti po tarptautinę parodą „Radvilos. Kunigaikščių istorija ir paveldas“, kurioje rodoma vienos įspūdingiausių Europos didikų giminės, o tuo pačiu ir Lietuvos 400-ų metų istorija. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.„Ne vien klasikinė, bet ir mūsų dienų lietuvių poezija atrodo vis dar galinti ir pajėgi veikti kaip priminimas apie gresiančias prarastis“, – pastebi literatūros kritikas dr. Ramūnas Čičelis, apžvelgdamas vyresniosios lietuvių poetų kartos atstovo Viktoro Rudžiansko, „Poezijos pavasario laureatų bibliotekėlės“ knygų serijoje išleistą savąją poezijos rinktinę ir jaunosios kartos poeto Simono Bernoto pirmąją vizijų poezijos knygą „Reivas“.Pirmadienio viktorinoje su Bažnytinio paveldo muziejaus direktore menotyrininke dr. Sigita Maslauskaite-Mažyliene apie Tris karalius tradiciniame ir moderniajame mene.Prasidėjo Tautodailės metai. Apie juos pokalbis su Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktoriaus pavaduotoja etninės kultūros veikloms Vida Šatkauskienė ir menotyrininke Terese Jurkuviene.Ved. Alma Valantinienė.

Volfgango Amadėjaus Mocarto operos „Don Žuanas“ finalinę ariją tyrinėja kolega Adomas Zubė. Šis pasakojimas lydės LRT KLASIKA jau pradėtą ciklą „Žiemojimas su opera“. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Metų knygos rinkimuose – Giedrės Kazlauskaitės eilėraščių rinktinė „Gintaro kambarys“.Teatro kritikas Helmutas Šabasevičius įvertintas Lietuvos teatro sąjungos apdovanojimu už reikšmingą ir aktyvią veiklą teatro srityje.Paroda „XS/studentų lėlių teatrai“ Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje, pasak jos kuratoriaus Rimo Driežio, ne tik pristato neilgaamžius, bet amžinai jaunus lėlių teatrus, bet ir atskleidžia jų reikšmę profesionaliojo teatro raidai.Ved. Laima Ragėnienė.

Choro „Polifonija“ 45-metis. Socialinių mokslų dr. Irenos Alperytės komentaras. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga. Lietuvos leidyklų naujos knygos. Pirmadienio viktorinoje - Naujieji metai pasaulyje. Klasikos enciklopedija. Kultūros renginiai. Ved. V. Paulavičius.

Užupio meno inkubatoriaus galerijoje „Kalnas“ veikia paroda „Latvijos plakatas šiandien“. Kuo ypatingas plakatas kaip meno šaka ir kaip šioje srityje, palyginus su kaimynais, atrodo Lietuva. Tarptautinę neįgaliųjų žmonių dieną rengiamas Tarptautinis neįgaliųjų teatrų festivalis-konkursas „Begasas“. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga. Antrasis XXI a. dešimtmetis artėja prie pabaigos. Koks jis buvo vizualiųjų menų zonoje? Pusę metų Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje veikęs Lietuvos paviljonas pirmą kartą šalies istorijoje įvertintas „Auksiniu liūtu“. Šiaulių fotografijos muziejų papildė unikali 19 amžiaus grafo, Europos fotografų elitui priklausiusio Benedikto Henriko Tiškevičiaus darbų kolekcija: kelionių reportažai ir meninė kūryba. Klasikos enciklopedija apie apie Meksikos miestą Pueblą. Kultūros renginiai. Ved. Austėja Kuskienė.

Dailininkės, knygų iliustratorės Sigutės Ach mintys prasidedant stebuklingam laukimo laikotarpiui – Adventui.Uostamiestyje skambėsiantis šventinės klasikos festivalis „Salve musica“ žada apgaubti ramybe ir palaima, pripildyti džiugesio ir vilties.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Literatūros kritikas dr. Ramūnas Čičelis pristato Vygaudo Juknelio satyrinių novelių apysaką „Kakalio istorijos“ ir lietuvių poezijos klasiko Jono Strielkūno pomirtinę knygą – eilėraščių rinktinę, išleistą kaip knygų serijos „Poezijos pavasario“ laureatų bibliotekėlė“ dalį.2019-ieji – Lietuvos muzikos korifėjaus Eduardo Balsio jubiliejiniai metai. Platūs ir įvairūs buvo jo kūrybos barai – juose sau peno randa ir išrankus simfoninės muzikos mylėtojas, ir lengvosios muzikos gerbėjas, baleto mėgėjus lig šiol žavi „Eglė žalčių karalienė“, kompozitoriaus muziką primena kino filmai. Apie prieš šimtą metų gimusį Eduardą Balsį – pirmadienio viktorinoje. Klasikos enciklopedija apie baletą ir šokį viešajame teatre iš Helmuto Šabasevičiaus knygos „Trumpa Lietuvos baleto istorija“. Kultūros renginiai. Ved. Viktoras Paulavičius.

Muzikologė Jūratė Katinaitė dalijasi įspūdžiais iš Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre pristatytos kompozitoriaus Eduardo Balsio operos „Kelionė į Tilžę“ premjeros. Su itin sėkmingo personažo Kakės Makės kūrėja, rašytoja ir iliustruotoja Lina Žutaute susitiko Indrė Kaminckaitė ir pasikalbėjo apie tai, kaip autorė vertina komercinę Kakės Makės sėkmę bei apie rašytojos gyvenimą vieno personažo šešėlyje.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus komentaras apie boomerių ir zoomerių kartas. Šiemet tarp „Grammy“ muzikos apdovanojimų nominantų – net du muzikos albumai, su kuriais dirbo garso režisieriai Aleksandra ir Vilius Kerai. Pokalbis apie muzikos garso režisierių virtuvę, darbą su pasaulinėmis muzikos žvaigždėmis ir vis didėjančią atsakomybę, kurią atneša tokie įvertinimai. Literatūros kritikė Elžbieta Banytė pristato du romanus, kurie savitai brėžia laiko perspektyvą: Herkaus Kunčiaus „Geležinė Stalino pirštinė“ ir Alinos Bronsky „Paskutinė babos Dunjos meilė“.Ved. Austėja Kuskienė.

Apie naują judesio, muzikos ir spalvų spektaklį patiems mažiausiems „Manuliukai“ pasakoja jo režisierė, aktorė Gintarė Latvėnaitė-Glušajeva.Vytauto Didžiojo universitetas aukcione parduoda buvusius „Pažangos“ bendrovės rūmus. Tai – vienas iš modernistinės Kauno tarpukario architektūros objektų, kuriems 2015 m. buvo suteiktas Europos paveldo ženklas. Paaiškėjo, kad universitetas šį unikalų pastatą praktiškai pasmerkė myriop.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Vilniaus mokytojų namų moterų choras „Aidas“ švenčia kūrybinės veiklos 60-metį. Pokalbis su kolektyvo vadove Lina Mačiuliene.Fortepijonas neveltui vadinamas muzikos instrumentų karaliumi – jo įtakos zona beveik sutampa su muzikos diapazono ribomis. Vienu pirmųjų fortepijonų yra skambinęs Johannas Sebastianas Bachas, tačiau tik jo sūnaus Johanno Christiano (vadinamojo „anglų“ Bacho) dėka naujasis instrumentas tapo rimtu savo pirmtako - klavesino - konkurentu. Nors ir klavesinas buvo – ne tas, nuo kurio prasidėjo fortepijonas. Pirmadienio viktorinoje – apie klavišinius styginius instrumentus. Klasikos enciklopedija. Kultūros renginiai. Ved. Viktoras Paulavičius.

Vilniaus fotografijos galerijoje veikia Artūro Jendovickio fotografijų paroda „Privatus miesto peizažas“, kurioje autorius kviečia pažvelgti pro privačių butų, buvusių ar esamų galios struktūrų, švietimo įstaigų ar ambasadų langus ir pamatyti Vilniaus miestą iš naujos perspektyvos. Šeimos dramą „Paukštininko sūnus“ festivalyje „Scanorama“ pristatęs režisierius Richardas Hobertas pasakoja apie tai, kaip legendos perteikia šiandienos pasaulio problemas. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Menotyrininkės Laimos Kreivytės komentaras.Nacionalinė J. Basanavičiaus premija šiemet bus teikiama mitologei ir tautosakininkei, habilituotai humanitarinių mokslų daktarei Nijolei Laurinkienei. Premija jai paskirta už reikšmingus mokslinius baltų mitologijos ir pasaulėvaizdžio tyrimus, etninės kultūros ir lietuvybės pamatų stiprinimą, visuomenės švietimą. Pokalbis su N. Laurinkiene apie jos tyrinėjimų aktualumą šiandienos visuomenėje.Nacionalinėje dailės galerijoje atidaryta tapytojo Augustino Savicko 100-osioms gimimo metinėms skirta paroda „Dirbtuvė. Kūrinio genezė“. „Klasikos enciklopedija“ – apie Prūsijos karalių Frydrichą II-ąjį. Kultūros renginių anonsas. Ved. Austėja Kuskienė.

Kaip sekasi iš arti pažinti bei sugretinti mūsų šalies ir pasaulio muzikos procesus mintimis dalinasi šiuolaikinės akademinės muzikos festivalio „Iš arti“ meno vadovė, kompozitorė Zita Bružaitė.Kino režisierius Mantas Kvedaravičius pristato pirmąjį savo hibridinį filmą apie visuomenės marginalus „Partenonas“.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Poetas, vertėjas, knygų apžvalgininkas Marius Burokas apžvelgia naujas knygas – britų rašytojo Kazuo Ishiguro romaną „Plūduriuojančio pasaulio menininkas“, Egipte gimusio rašytojo ir literatūros profesoriaus, Prousto specialisto, Andre Acimano romaną „Vadink mane savo vardu“ bei poetės, žurnalistės, dokumentinių filmų kūrėjos Enrikos Striogaitės trečiąją poezijos knygą „Žmonės“.Tarptautinių ir respublikinių konkursų laureatas kamerinis choras „Aidija“ – kolektyvas, kurį iš kitų chorų skiria ne tik savitas skambesys, kūrinių interpretavimo bruožai. Anot muzikologės Vytautės Markeliūnienės, dvasine gaiva, jaunatvišku polėkiu, meistriškumu bei muzikalumu klausytojų dėmesį patraukiančiai „Aidijai“ būdingas netrafaretiškas gyvumas, muzikinių prasmių ryškumas, netikėtos detalių ir visumos sąveikos. Apie sostinės chorą „Aidija“ – pirmadienio viktorinoje.„Klasikos enciklopedija“ – Čarlio Čaplino personažas valkata. Ved. Viktoras Paulavičius.

„Tai, ką mes šiandien suprantame kaip vertybes, kas mums atrodo prasminga, kuo tikime, ateityje išliks tik tiek, kiek sugebėsime tai perduoti ateinančiai kartai,“ – sako režisierius Justas Tertelis, kviečiantis į spektaklio „Tik suaugusiems“ premjerą Vilniaus miesto teatre „Atviras ratas“. Nors Kauno centrinio pašto rūmai – vienas ryškiausių Kauno modernistinės architektūros pastatų, o rūmai šiemet buvo paskelbti kultūros paminklu, Lietuvos paštas pastatą parduoda, o rūmų ateitis lieka neaiški. Apie Kauno centrinio pašto rūmų svarbą to meto ir dabartinėje kultūroje su kultūros istoriku Vaidu Petruliu kalbasi Birutė Rutkauskaitė. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.„Studijuodamas Franekeryje Chylinskis gerai išmoko olandų kalbą ir suprantama, kad tinkamiausiu šaltiniu Biblijos vertimui į lietuvių kalbą jis pasirinko tuo metu moderniu vertimo metodu išverstą, labai artimą hebrajiškam ir graikiškam originalams tekstą“, – sako Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltistikos katedros vyr. mokslo darbuotoja dr. Gina Kavaliūnaitė. Su rubrika „Kalbos rytas“ apie Chylinskio Bibliją – pirmąją spausdintą Bibliją lietuvių kalba. Istorikai dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė ir dr. Gintautas Sliesoriūnas apie naujausius tyrinėjimus „Vilnius ir vilniečiai LDK laikais“."Filmas ne tiek apie patį Vanagą, kiek apie atmintį – ką mes išsinešame ir kas yra Adolfas Ramanauskas kartai, kuri nematė partizaninio karo", – sako režisierius Vytautas V.Landsbergis, Europos šalių kino forume „Scanorama“ pristatantis dokumentinį filmą „Vanago portretas“. Apie tai, kaip buvo kuriamas filmas apie garsiausią Lietuvos pokario partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą, jo aktualumą ir reikšmę jaunajai kartai pokalbis studijoje su V. V. Landsbergiu.„Klasikos enciklopedija“ – apie mokyklinį teatrą Lietuvoje. Ved. Alma Valantinienė.

Kokias vizualinės kultūros žurnalistikoje problemas bei iššūkius išryškino tryliktą kartą sostinėje rengiamas tarptautinis fotožurnalistikos festivalis „Vilniaus fotografijos ratas“, kokios temos atsiskleidžia šį kartą eksponuojamuose fotografų pasakojimuose iš viso pasaulio, aptarsime su Lietuvos spaudos fotografų klubo prezidentu Jonu Staseliu ir fotografe Ieva Budzeikaite.Su Vilniaus universiteto mokslininkais Arūnu Samuiliu, Virginijumi Dadurkevičiumi ir Danieliumi Raliu, kuriančiu dirbtiniu intelektu grįstą elektroninę vertyklę, kuri pravers ir vertėjams, žurnalistams, tautinėms mažumoms, kalbasi Indrė Kaminckaitė. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Literatūros kritiko dr. Ramūno Čičelio naujų knygų apžvalgoje – latvių viduriniosios kartos rašytojos Noros Ikstenos prozos kūrinys „Motinos pienas“ ir lietuvių autorės Sondros Simanos, gyvenančios ir kuriančios Klaipėdoje, antrasis romanas „Iškamšų kontora“.Lapkričio 6 d. sukanka 140 metų, kai gimė pirmasis lietuvių kalbotyros profesionalas ir kalbotyros romantikas Kazimieras Būga (1879-1924), nusipelnęs ne tik lituanistikai, bet ir apskritai baltistikai, net slavistikai, indoeuropeistikai. Didžiausiu Būgos darbu laikomas lietuvių žodyno rengimas.Pirmadienio viktorinoje su Vilniaus universiteto profesoriumi habil.dr. Bonifacu Stundžia apie vieną žymiausių mūsų kalbininkų Kazimierą Būgą.„Klasikos enciklopedija“ – Apie pamiklą karaliui Mindaugui. Ved. Alma Valantinienė.

Baigėsi Lietuvos nacionalinės filharmonijos atnaujinimo darbai. Apie pasikeitimus Didžiojoje salėje pasakoja filharmonijos vadovė Rūta Prusevičienė, potyriais pirmąkart atnaujintoje erdvėje prisėdus prie fortepijono dalijasi ir apie būsimus pirmuosius koncertus pasakoja pianistė Mūza Rubackytė. Su brazilų-olandų kilmės choreografu ir lėlininku Duda Paiva supažindina Indrė Kaminckaitė.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Su rubrika „Požiūris“ rašytojos Giedrės Kazlauskaitės komentaras apie aukštosios kultūros ir popkultūros draugystę.Kokias temas formuluoja ir kokius klausimus kelia 17-asis Europos šalių kino forumas „Scanorama“? Apie ryškiausius filmus, meninius sprendimus, kino patirties refleksiją ir ateities perspektyvą bei kaip žiūrovui išsirinkti, ką pamatyti iš daugiau kaip šimto filmų, pokalbis studijoje su festivalio įkūrėja ir meno vadove Gražina Arlickaite ir programų koordinatoriumi Dmitrijumi Gluščevskiu.„Klasikos enciklopedija“ – apie brolius Grakchus. Ved. Alma Valantinienė.

Naują kamerinės muzikos ansamblio „Musica humana“ kompaktinę plokštelę „Vizijos“ pristato jos iniciatorius, kolektyvo meno vadovas Robertas Beinaris.Populiarėja intelektualus laisvalaikio praleidimo būdas – skaitytojų klubas. Pokalbis su Vilniaus apskrities A. Mickevičiaus viešosios bibliotekos vyr. bibliotekininke Odeta Maziliauskiene.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Literatūros kritikė Elžbieta Banytė apžvelgia dvi poezijos knygas: Kęstučio Navako sudarytą antologiją „Lyrika plius“ bei Rimo Užgirio eilėraščių rinkinį „Tarp“.Žmogaus ir Mirties santykių raida priklauso ne tik teologijai, filosofijai, bet ir meno istorijai. Visada prasminga (nors ir nejauku) suvokti mirties pėdsakus literatūroje, dailėje, muzikoje. O meno patirtis – čia labai didelė. Artėjant Vėlinėms, pirmadienio viktorinoje – apie mišias už mirusiuosius, vokalinį instrumentinį žanrą Requiem.„Klasikos enciklopedija“: Kaip buvo išrasta atominė bomba?Ved. Viktoras Paulavičius.

Eglė Grėbliauskaitė ir Aurelija Bulaukaitė parodoje „Mes turime būti ypatingai atsargūs“ atveria viešas paslaptis, galios sistemas ir nesusikalbėjimo prarajas Vilniaus dailės akademijoje. Pasakoja Juta Liutkevičiūtė. Berlyne gyvenantis 3D pasakojimų studijos „NowHere Media“ įkūrėjas Felixas Gaedtke festivalyje „Nepatogus kinas“ pristatė virtualios realybės projektą „Namai po karo“. Pokalbis su menininku apie projektą bei tai, kuo ši raiška pranašešnė už dokumentinį kiną. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalga. Lietuvos žmogaus teisių centrui minint 25-erių metų jubiliejų, apie žmogaus teisių problemas šiandieninėje Lietuvoje kalbėsimės su Lietuvos žmogaus teisių centro komunikacijos vadove Jūrate Juškaite, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertu Donatu Paulausku ir Lietuvos žurnalistikos centro vadove Džina Donauskaite. Helsinkio universiteto komparatyvistinės literatūros dėstytojas dr. Kai Mikkonen pasakoja apie tai, kaip keičiasi komiksai ir jų skaitytojai moderniųjų technologijų amžiuje. Jį kalbino Alma Valantinienė. Kultūros renginiai.Ved. Indrė Kaminckaitė.

Prasideda senosios muzikos ansamblio „Canto Fiorito“ inicijuotas Jonui Kristupui Glaubicui skirtų koncertų ciklas svarbiausiose jo sukurtose bažnyčiose Vilniuje. Apie žymiojo architekto palikimą ir neišlikusius darbus pasakoja istorikė ir gidė, Erika Meškauskienė. „Du šimtai batų septyni šimtai metų” – didžiausia tarptautinė archeologinės avalynės paroda Lietuvoje, kurios idėją Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologas Valdas Steponaitis puoselėjo daugiau nei dvidešimt metų. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga. „Jeigu reikėtų pavaizduoti tuometį jėzuitą, jis turėtų rankoje laikyti lotynų kalbos gramatiką. Tai labai ryškiai atsispindi ir Kražių rankraštyje – jėzuitų kolegijose pagrindinė disciplina buvo lotynų kalba“, – sako Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja Živilė Nedzinskaitė. Su rubrika „Kalbos rytas“ ją kalbina Lina Smolskienė. „Pasaulį į priekį varo idėjos“ – skelbė didžiausios pasaulyje šių metų Frankfurto knygų mugės organizatoriai. Savo knygas čia pristatė daugiau kaip 7 tūkst. leidyklų ir jų autorių iš daugiau kaip 100 šalių. Patirtimi ir idėjomis, lemiančiomis lietuvių literatūros kelionių pasaulyje sėkmę, dalysis iš Frankfurto knygų mugės grįžę leidėjų ir autorių atstovai – Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė, leidyklos „Aukso žuvys“ vadovė Sigita Pūkienė, dailininkė Rasa Jančiauskaitė, pristačiusi tarptautinei profesionalų publikai Bolonijos vaikų knygų mugės 2020-ųjų vizualinį identitetą, ir literatūros agentas Benas Bėrantas. Klasikos enciklopedija apie Johaną Sebastianą Bachą. Kultūros renginių. Ved. Alma Valantinienė.

Apie pirmąją tapybos darbų parodą „Pradžioje nebuvo nieko“ mintimis dalinasi jos autorius, kompozitorius Antanas Jasenka.Italų režisierius Agostino Ferrente, festivalyje „Nepatogus kinas“ pristato dokumentinį filmą „Selfis“. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Poeto, vertėjo, literatūros kritiko Mariaus Buroko naujų knygų apžvalgoje – poeto ir vertėjo iš ispanų kalbos Simono Bernoto debiutinis eilėraščių rinkinys „Reivas“ bei danų autoriaus Kimo Leine istorinis romanas „Amžinybės fjordo pranašai“. Kitą savaitgalį ir vėl pasuksime laikrodžių rodykles: Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, atšaukiamas vasaros laikas. Teigiama, kad tas sukiojimas leidžia ilgiau naudotis šviesiu paros metu, taupyti elektros energiją. Tačiau medikai tvirtina, jog ekonominis efektas neatperka rodyklių sukiojimo sukeliamo streso. Apie tą „kintantį“ laiką – pirmadienio viktorinoje. Klasikos enciklopedijoje apie tai kaip buvo išrastas saulei apsauginis kremas. Kultūros renginiai. Ved. Viktoras Paulavičius.

„Stalo teatras“ mini 15 metų sukaktį. Pokalbis su teatro įkūrėjomis Saule Degutyte ir Snieguole Dikčiūte. Apie nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose veikiančią tarptautinę parodą „Radvilos. Kunigaikščių istorija ir paveldas“ pasakoja Laima Ragėnienė. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga. Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalga. Įvyko ketvirtoji Lietuvos literatūros ir meno archyvo bei Vasario 16-osios fondo rengiama ekspedicija ieškant Lietuvai svarbaus dokumentinio kultūros paveldo užsienyje. Šįkart dalyviai grįžo iš Naujosios Zelandijos ir Australijos. Apie Lietuvai svarbaus dokumentinio kultūros paveldo paieškas svetur ir jo kelionę į Lietuvą – pokalbis su ekspedicijos dalyviais: Lietuvos literatūros ir meno archyvo direktoriumi doc. dr. Juozapu Blažiūnu ir specialiste Vaida Jonušyte. Festivalyje „Nepatogus kinas“ slovakų režisierius Tomašas Krupa pristato dokumentinį filmą „Gera mirtis“, nagrinėjantį eutanazijos temą, tačiau, pasak režisieriaus, kalbantį ne apie mirtį, bet apie gyvenimą. Pokalbis su Tomašu Krupa apie eutanaziją kaip laisvę kontroliuoti savo likimą. Ved. Indrė Kaminckaitė.

„Šis kalendorius pirmiausia yra kultūrinė žinia, – sako „Dzūkų kalendorių“ sudarytojas, asociacijos „Vilniaus dzūkuliai“ pirmininkas Juozas Žitkauskas. Spalio 18 dieną Kuršėnuose Lietuviškojo kalendoriaus šventėje jam bus įteikta jubiliejinė 30-oji respublikinė Lauryno Ivinskio premija už geriausią 2019 metų kalendorių. Jau parengtas ir 2020-ųjų leidinys. Pokalbis su laureatu apie kultūriškai praturtinančius kalendorius. Tęsiasi festivalis “Nepatogus kinas”. Prieš trejus metus šiame festivalyje ukrainiečių režisierė Alisa Kovalenko pristatė debiutinį filmą “Alisa karo lauke”, o dabar ji sugrįžo į festivalį su naujausiu darbu, dokumentiniu filmu “Rungtynės namuose”. Su kokiu pasirinkimu susiduria šio filmo herojė? Režisierę kalbina Birutė Rutkauskaitė.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.„Girdintys tėvai su kurčiaisiais vaikais kalba gestų kalba, tačiau ji yra buitinė, o iš pasakų galima mokytis turtingesnės gestų kalbos, su metaforomis, perkeltinėmis prasmėmis“, – sako Surdologijos centro mokymų koordinatorė Lina Juozaitienė. Su rubrika „Kalbos rytas“ Linos Smolskienės pokalbis su L.Juozaitiene apie pasakas, parengtas gestų kalba. Kaip tradicinės ir šiuolaikinės pasakos sekamos gestų kalba, pasitelkiant animaciją ir tekstą? „Paradoksalu, kaip kraštutinės patirtys, kvapą gniaužiantys atsiminimai pokalbiuose pinasi su apmąstymais apie kūrybą, meną, grožį...“, – teigia Gediminas Kajėnas, išleidęs knygą „33 portretai. Pokalbiai su menininkais“, kurioje pateikiami per dešimtmetį parengti pokalbiai su Lietuvos fotografais, rašytojais, dailininkais, aktoriais, skulptoriais, muzikantais bei kino kūrėjais. Kas ypatingai traukia autoriaus dėmesį, kokie pagrindiniai knygos leitmotyvai, kaip mūsų istorija atsiveria autentiškuose menininkų liudijimuose, kalbėsimės studijoje su kultūros žurnalistu bei redaktoriumi knygos „33 portretai“ autoriumi G. Kajėnu.„Klasikos enciklopedija“ – apie Archimedą. Ved. Alma Valantinienė.

Klaipėdoje, Prano Domšaičio galerijoje keturios pajūrio kultūros institucijos rengia kultūriniam turizmui skatinti skirtą pokalbių ciklą „Rudens akademija“. Išsamiau pasakoja Česlovas Burba.Šiuolaikinio meno centras ruošiasi užrakinti duris ir kapitaliai suremontuoti savo pastatą. Ta proga menininkai, kuratoriai, rašytojai ir kiti kūrėjai bei entuziastai kviečiami dalyvauti viename paskutiniųjų ŠMC šio etapo projektų ir siūlyti savo idėjas parodai. Domini Birutė Rutkauskaitė. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga. Filosofo Viktoro Bachmetjevo komentaras apie Lietuvos humanitarinių mokslų Raudonąją knygą.Režisierius Vytautas Puidokas festivalyje „Nepatogus kinas“ pristatė penkerius metus kurtą dokumentinį filmą „El Padre Medico“ apie lietuvių misionierių Aleksandrą Ferdinandą Bendoraitį. Kokį herojų atrado režisierius ir kas slypi už žymios, tačiau mažai pažintos asmenybės veiklos? Pokalbis su režisieriumi V. Puidoku. „Klasikos enciklopedija“: Kaip buvo išrastas lėktuvas?Ved. Austėja Kuskienė.

Pasinerti į dainos, poezijos ir šių dviejų meno sričių junginio muzikinį sūkurį kviečia tarptautinis dainuojamosios poezijos festivalis „Tai – aš“. Pokalbis su renginio organizatoriais.„Ö kaip vokiškai?“: Vokiečių kalbos dienas aptaria jų koordinatorė Rasa Darbutaitė ir Vokietijos ambasados Kultūros skyriaus atstovė Salomėja Pranckienė.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos specialistės Eglės Baliutavičiūtės naujų knygų apžvalgoje – amerikiečių rašytojo Andy Weiro mokslinės fantastikos trileris „Artemidė“ ir britų rašytojos Cressidos Cowell komiškosios maginės fantastikos serijos „Burtininkų amžius“ I dalis „Raganių karalius“.Vienam žymiausių Lietuvos profesionalių muzikos kolektyvų, Kauno valstybiniam chorui sukanka 50 metų. Jo kūrybinė veikla – tai ištisa epocha mūsų šalies chorinio dainavimo kultūroje. Nemaža stambiausių ir sudėtingiausių chorinės muzikos projektų yra įgyvendinama pasitelkiant būtent šio muzikinio kolektyvo jėgas. Apie Kauno valstybinį chorą – pirmadienio viktorinoje.„Klasikos enciklopedija“: lietuvių kalba.Ved. Viktoras Paulavičius.

Kodėl kai kurios mokyklos Kultūros paso programoje dar nėra panaudojusios nė euru iš jiems skirtų pinigų kultūrai aiškinasi Rita Giniūtė.Kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus komentaras apie kadencijas – muzikoje ir politikoje.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga. Uostamiestis šią savaitę gyvena „Fashion Week Klaipėda“ ritmu. Renginiu siekiama skatinti mados industrijos vystymąsi Klaipėdos regione ir edukuoti žmones mados tema. Ar frazė „mada – tai visuomenės veidrodis“ yra teisinga? Kodėl kalbėdami apie madą pamirštame, kad ją kuria menininkai ir... mes patys? Pokalbis su edukacinio projekto „Suprasti madą“ įkūrėjas Arnoldas Remeika. Kaip sėkmingai pristatyti kino projektą arba sužavėti festivalių programų sudarytojus savo filmu? Su kino industrijai skirto renginio „Baltic Pitching Forum“ rengėja Rimante Daugėlaite-Cegelskiene ir dalyvėmis prodiusere Agne Adomėne ir dramaturge Birute Kapustinskaite praversime kino virtuvės duris ir pakalbėsime apie kelius, kuriuos turi praeiti kino kūrėjas, kad filmas ne tik sulauktų visuomenės dėmesio, bet ir nebūtų finansiškai nuostolingas bei žavėtų menine kokybe. „Klasikos enciklopedija“ – Apie Samarkandą. Ved. Austėja Kuskienė.

„Kvėpuok!” – tokiu šūkiu lankytojus šiemet pasitiko Klaipėdos knygų mugė. Česlovo Burbos reportažas.Apie „Vėjų teatrą“ bei kultūros svarbą vaikams – pokalbis su šio teatro įkūrėja, režisiere Egle Kižaite.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Naujų knygų apžvalgoje, kurią parengė literatūros kritikas dr. Ramūnas Čičelis – Janinos Jovaišaitės poezijos rinkinys „Lietaus akvarelės“ ir autoriaus, pasivadinusio Cekliu, knyga „109 aforizmai”.Sukanka 220 metų, kai gimė Simonas Stanevičius – tautosakininkas, vienas iškiliausių XIX a. pradžios lietuvių kultūros veikėjų bei rašytojų, pasakėčios žanro klasikas. Jis buvo pirmasis lietuvių filologas profesionalas, savo moksline veikla ir poetine kūryba gynė gimtosios kalbos teises, žadino tautinę savimonę. Apie Simoną Stanevičių – pirmadienio viktorinoje.Ved. Viktoras Paulavičius.

Apie Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje skambėsiantį ciklą „Alma mater musicalis“ pasakoja jį rengiančio Lietuvos muzikų rėmimo fondo direktorė Liucija Stulgienė.Tarptautinio festivalio ir to paties pavadinimo teatro „Aura“ įkūrėją ir vadovę Birutę Letukaitę kalbina Kotryna Lingienė.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos specialistės Ingos Mitunevičiūtės parengtoje knygų apžvalgoje – Anthony Doerro septynių apsakymų rinkinys „Kriauklių rinkėjas“ bei Peterio Wohllebeno pažintinė knyga vaikams „Ar girdi, kaip medžiai šneka?“.Remiantis statistika, drąsiai būtų galima teigti, kad Vilnius – vienas seniausių operos miestų. Vos Italijoje operos žanrui užgimus, kai daugelyje šalių apie jį dar nieko nežinota – Vilniuje jau įvyko pirmasis operos spektaklis. Deja, feodalinė Lietuva skyrėsi nuo Italijos, tad ir operos čia laukė kita dalia. Vilniuje buvo vaidinamos žinomiausios operos, čia dainuodavo ne viena pasaulio garsenybė, bet savojo nuolatinio, tikrai stacionaraus operos teatro miestas sulaukė tik po trijų šimtmečių. Pirmadienio viktorinoje – apie Vilniaus operą.Ved. Viktoras Paulavičius.

Vilniaus miesto teatras „Atviras ratas“ kviečia į alternatyvią teatro vitriną „Out of(f) circle“, kur bus rodomi į oficialią Vilniaus tarptautinio teatro festvalio „Sirenos“ programą neįtraukti lietuvių kūrėjų darbai. Pasakoja Indrė Kaminckaitė. Kokį miesto įvaizdį formuoja Vilniuje esančios skulptūros Frankui Zappai, Leonardui Cohenui ir Džonui Lenonui? Diskutuoja architektas, VGTU profesorius Gintaras Stauskis ir Vilniaus skulptorių sekcijos pirmininkė Aušra Jasiukevičiūtė.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga. Menotyrininkės Agnės Narušytės komentaras.Praėjus Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dienai – pokalbis su naująja Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus vadove Kamile Rupeikaite-Mariniuk. Kaip kis muziejaus veikla jai vadovaujant? Kaip, cituojant pačią K. Rupeikaitę-Mariniuk, sutaikyti praeitį su dabartimi? Ar įmanomas ir atvirkščias procesas? Galų gale, kaip rasti priėjimą prie tų, kurie nieko nenori girdėti apie Lietuvos žydų istoriją, kultūrą ir paveldą? Pokalbis su K. Rupeikaite-Mariniuk.Ved. Austėja Kuskienė.

Apie prasidedantį koncertų sezoną mintimis dalijasi Šv. Kristoforo kamerinio orkestro meno vadovas Modestas Barkauskas.Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje atnaujinta skaitykla „Erdvė vaikams“. Almos Valantinienės reportažas.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Literatūros kritikė Elžbieta Banytė pristato dvi naujas knygas – amerikiečių istoriko Timothy Snyderio veikalą „Apie tironiją“ bei poeto, dramaturgo, eseisto Gintaro Grajausko pjesių rinkinį „Kas prieš mus“.Prieš 60 metų Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (tuomet – LTSR valstybinės konservatorijos) Liaudies instrumentų katedroje buvo įsteigta akordeono specialybė. Tuo metu daugelis muzikantų neįvertino šio instrumento galimybių, netikėjo, kad jis gali užimti solidžią vietą atlikimo mene bei pelnyti pripažinimą. Apie profesionaliojo akordeono meno raidą Lietuvoje – pirmadienio viktorinoje.Ved. Viktoras Paulavičius.

„Daug duosime ir mažai imsime, sukčius išvaikysime ar susodinsime, blogybes uždrausime, visus silpnus apginsime. Mes žinome, kaip greitai išspręsti didžiausias problemas” – jei to dar negirdėjote, tai tuoj išgirsite, juk nauji rinkimai į Seimą artėja. Ar populizmas gali būti nepopuliarus? Kiek dar laiko reikia visuomenei, kad pradėtų valdžią rinktis pagal jau nuveiktus darbus, o ne pagal pažadus? Kaip turi keistis partijos, kad populistai sulauktų mažiau dėmesio? Koks žiniasklaidos vaidmuo? Ką daryti, kad nemaitintume populizmo? Apie tai atvira akademikų, ekspertų bei politikų diskusija „Lietuvos politikos forume“. Forumo dalyviai: Mažvydas Jastramskis, VU TSPMI docentas, politologas Ingrida Šimonytė, Seimo narė, ekonomistė Rolandas Barysas, Dienraščio „Verslo žinios“ vyriausiasis redaktorius Lauras Bielinis, VDU profesorius, politologas Rasa Budbergytė, Seimo narė, buvusi finansų ministrė, buvusi valstybės kontrolierė Diskusiją moderuoja žurnalistas Edmundas Jakilaitis.

Architektūros [pokalbių] fondas pradeda 25 savo ciklą „GRAŽU/NEGRAŽU“ ir kviečia diskutuoti apie architektūros kritikos svarbą architektūros laukui ir visuomenei. Pokalbis su ciklo kuratoriais Dalia Čiupailaitė-Višnevska ir Matu Šiupšinsku.Parodoje „Tapyba upe“ menininkai Ieva Tulaitė ir Kipras Černiauskas eksponuoja kelionėje po Lietuvą upėmis nutapytus darbus. Menininkus kalbina Birutė Rutkauskaitė. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Socialinių mokslų daktarės Irenos Alperytės komentaras.Scenos meno kritikų asociacija kartu su Lietuvos kompozitorių sąjungos muzikologų sekcija, Lietuvos muzikų sąjunga ir Kinematografininkų sąjungos Kino kritikų gildija išplatino kreipimąsi į žiniasklaidos redakcijas ir joms finansavimą skiriančias bei už jį atsakingas institucijas, norėdamos atkreipti dėmesį į meno kritiko profesiją ir reikalaudamos pokyčių – daugiau pagarbos bei visapusiško įvertinimo. Ar realu pasiekti užsibrėžtus tikslus? Kokią meno kritiką turime kultūrinėje žiniasklaidoje ir ar kritikų gaunamas neadekvačiu vadinamas atlygis visais atvejais yra neteisingas? Ved. Austėja Kuskienė.

Jaunimo teatro festivalis „Išeities taškas“ nusiteikęs sprogdinti socialinius burbulus ir laužyti stereotipus. Pokalbis su festivalio organizatoriaus, Kauno miesto kamerinio teatro direktore Jurga Knyviene.Apie koncertus pajūrio miestuose rengiantį tarptautinį Baltijos chorą pasakoja projekte Lietuvai atstovaujančio VU mišraus choro „Pro Musica“ meno vadovė Rasa Gelgotienė.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Poeto, vertėjo, literatūros kritiko Mariaus Buroko parengtoje knygų apžvalgoje – dviejų lietuvių poetų trečiosios knygos: Ernesto Noreikos „Apollo“ ir Nerijaus Cibulsko „Veneros“.Prieš devynis dešimtmečius Anapilin iškeliavo Sergejus Diagilevas – artistų mecenatas, baleto impresarijus, rusų baleto trupės įkūrėjas, XX a. amžiaus pradžioje populiarinęs baletą Europoje ir JAV. Jis iškėlė baleto meną iki svaiginamų aukštumų, sukūrė kupiną aistrų ir emocijų pasaulį, pulsuojantį nauju, negirdėtu, nematytu polėkiu bei fantazija. Apie Sergejų Diagilevą – pirmadienio viktorinoje.Ved. Viktoras Paulavičius.

Apie vakar Prezidentūroje įvykusį Kultūros forumą, skirtą istorinės atminties klausimams aptarti – pokalbis su Prezidento patarėja švietimo, mokslo ir kultūros klausimais Sonata Šulce.Tęsiame mūsų šalį garsinančių lietuvių muzikių savaitę, skirtą vokiečių kompozitorės ir pianistės Claros Wieck-Schumann 200 metų jubiliejui. Šįkart – Laimos Ragėnienės pokalbis su kompozitore Onute Narbutaite.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Architekto Mato Šiupšinsko komentaras apie architektūros kritiką. Kino teatrus pagaliau pasiekė ilgai laukta Aistės Žegulytės dokumentinė juosta „Animus Animalis (istorija apie žmones, žvėris ir daiktus)“. Pasakojimas apie filme gvildenamas – žmogaus ir gyvūno santykio, ribos tarp gyvybės ir mirties – temas; mintimis dalijasi filmo režisierė, operatorius Vytautas Katkus ir montažo režisierius Mikas Žukauskas.„Klasikos enciklopedija“ – apie Šventaragio legendą.Ved. Austėja Kuskienė.

Ištikimuosius klausytojus į koncertus kviečia sostinėje prasidedantis senosios muzikos festivalis „Banchetto musicale“. Mintimis bei pirmaisiais įspūdžiais dalinasi festivalio sumanytoja ir ilgametė meno vadovė Jūratė Mikiškaitė-Vičienė.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Knygų apžvalgininkės Eglės Baliutavičiūtės akiratyje – škotų iliustruotojos ir rašytojos Debi Gliori paveikslėlių knyga „Nuraminsiu tave, net jei šėls audra“ bei švedų rašytojos ir žurnalistės Lenos Andersson naujausias romanas lietuviškai „Svėjos sūnus“.„Kas gi gali būti gražiau už savo jausmų išreiškimą garsais, kokia tai paguoda liūdesio valandą... Ir koks pakilus jausmas kurti meną taip, kad tam paaukotum savo gyvenimą“, – rašė Clara Wieck-Schumann. Rugsėjo 13-ąją sukaks 200 metų, kai gimė ši vokiečių pianistė ir kompozitorė. Apie Clarą Schumann – pirmadienio viktorinoje.„Klasikos enciklopedija“ – apie skrybėles. Ved. Viktoras Paulavičius.

Venecijos kino festivalio konkursinėje programoje „Kino kritikų savaitė“ kultūros antropologo ir kino režisieriaus Manto Kvedaravičiaus pirmojo vaidybinio filmo „Partenonas“ pasaulinė premjera.VDA parodų salėje „Titanikas“ veikia VDA Telšių fakulteto dėstytojų kūrybos darbų paroda „Geriausi laikai“, skirta Žemaitijos metams. Šalia ekspozicijos bendraujame su parodos rengėjomis Zita Inčirauskiene ir Neringa Poškute-Jukumiene.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalga. OKT Vilniaus miesto teatras pradeda jubiliejinį 20-ąjį sezoną. Per tuos 20 metų buvo visko – kovos dėl išlikimo, laimėjimų, pripažinimo, netekčių, atradimų, praradimų. Apie įdomią nepriklausomo teatro kelionę su režisieriumi O.Koršunovu pokalbis studijoje.„Klasikos enciklopedija“ – apie Kvebeko senamiestį.Ved. Alma Valantinienė.

Kaip praplėsti mūsų tolerancijos ribas? Pokalbis su vienu Vilniaus queer festivalio „Kreivės“ rengėjų Augustu Čičeliu.Naują leidyklos „Tyto alba“ sezoną – puikiai žinomus autorius, tarptautinę sėkmę ir intriguojančius debiutus – pristato leidyklos vadovė Lolita Varanavičienė.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Kaip buvo vertinami trijų Baltijos šalių nepriklausomybės siekiai Jungtinėse Valstijose? Indrės Kaminskaitės pokalbio su latvių profesore Una Bergmane tęsinys.Prasideda 4-asis Vilniaus galerijų savaitgalis, kviesiantis užsukti į 25 meno galerijas ir parodines erdves. Kodėl sostinėje tiek daug meno galerijų? Ar visas jas identifikuojame? Ko lankytojas šiais laikais tikisi iš parodų erdvių? Ir kaip galerijoms-naujokėms išaugti į galerijas-senbuves? Pokalbis su Vilniaus galerijų savaitgalio kuratore Gabriele Radzevičiūte, naujos šiuolaikinio meno erdvės „Atletika“ kuratore, Tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos pirmininke Damute Gambickaite ir ŠMC kuratore Virginija Januškevičiūte. „Klasikos enciklopedija“ – apie S. Dariaus ir S. Girėno aerodromą.Ved. Austėja Kuskienė.

„Pabuvę muzikos pasaulyje, į kasdienę būtį grįžtame geresni ir dvasiškai stipresni“, – įsitikinusi Aukštaitijos vargonų muzikos festivalio direktorė bei meno vadovė, vargonininkė Zita Lukošiūnienė.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Literatūros kritiko dr. Ramūno Čičelio naujų knygų apžvalgoje – Rimanto Kluso poezijos ir satyros lydinys „Nerimu rimuota“ bei poetės Eglės Perednytės eilėraščių rinkinys „Šviesos paliesti“.„Olga Malėjinaitė – stilinga šokėja, labai gabi artistė, geriausia trupėje klasikinė šokėja. Jos šokiai visada dvelkia kuklumu, ji niekad nebūna vulgari, jos herojės visuomet patrauklios ir žavingos. Tai mūsų lyriškoji primabalerina“, – taip šios artistės kūryba buvo apibendrinta Lietuvos baleto veiklos dešimtmečiui skirtame straipsnyje. Apie prieš 80 metų Anapilin iškeliavusią Olgą Malėjinaitę – pirmadienio viktorinoje.„Klasikos enciklopedija“ – apie paminklą Frenkui Zapai. Ved. Viktoras Paulavičius.