Podcasts about niekieno

Šiemet Vilniaus universiteto žurnalistikos studijose pirmą kartą dėstytas tinklalaidžių kūrybos kursas. Studentai gavo užduotį: sukurti iki septynių minučių trukmės garsinį pasakojimą, kurio centre – žmogus, atsidūręs situacijoje, kurioje jam reikia veikti. NARA tinklalaidėje išgirskite septynis darbus, reprezentuojančius temų ir prieigų įvairovę. Epizode skamba šie kūriniai: Už mokyklos tvoros: evakuacija iš mokytojos perspektyvos (nuo 2:31 min) Autoriai Emilija Pociūtė ir Edvinas Kučinskas Spalio 13-ąją šimtai Lietuvos mokyklų ir darželių gavo grasinančius laiškus apie paliktus sprogmenis. Vilniaus Šv. Kristoforo progimnazijos mokytoja Silvija turėjo evakuoti vaikus – ir išlaikyti šaltą protą. Aug(in)ti be tėvo šalia (nuo 9:45 min) Autoriai Rytis Skamarakas, Liepa Svirskaitė ir Vida Trinkaitė Ieva paauglystėje neteko saugaus prieglobsčio, kurį gaudavo iš tėčio. Būdama aštuoniolikos ji sužinojo, kad laukiasi. Ji nusprendė auginti sūnų viena ir suteikti jam tai, ko trūko jai pačiai. Aktyvistas (nuo 16:16 min) Autorės Gabrielė Aputytė ir Viktorija Jefremova Lentvaryje, ant Graužio ežero kranto, prieš ketverius metus pastatytas viešas lauko tualetas. Bet jo durys vietiniams gyventojams yra užrakintos. Lentvariškiui Erlandui ši situacija tapo didesnio jo nepasitenkinimo visuomene iliustracija. Skerdikas (nuo 23:07 min) Autorės Raminta Majauskaitė ir Justina Ramanauskaitė Šakiuose esančioje skerdykloje Antanas dirba 36-erius metus. Kai pradėjo dirbti, jis sapnuodavo, kad gyvuliai, kuriuos paskerdė, ateina jo sutrypti. Garsinė dokumentika išsamiai papasakoja, kaip mėsa ateina į mūsų lėkštes. „Gyvulys jaučia. O juk valgom tai visi“, – sako Antanas. Studentas vienuolyne (nuo 30:54 min) Autorės Kamilė Petrauskaitė ir Goda Kirkilaitė Ieškodamas bendraminčių, Vilniaus universiteto studentas Deividas apsigyveno ne bendrabutyje, bet Šv. Jono brolių vienuolyne. „Aš žinojau, kad noriu gyventi tarp žmonių, kurie bent kiek panašūs į mane“, – sako jis. Ar jam pavyko? Klientų problemos (nuo 37:06 min) Autorės Aurelija Plokštytė ir Urtė Pipynytė Aptarnavimo srityje dirbantys žmonės dažnai ne savo noru tampa it psichologais, sugeriančiais klientų istorijas. Buvusi Vilniaus „Kmyninės“ pardavėja Marija ir „Narvesen“ kiosko pardavėjas Linas atsidūrė istorijas priimančiųjų pusėje – ir į tai reagavo skirtingai. Per ligą į savanorystę (nuo 44:15 min) Autorės Indrė Baltrušaitytė ir Daiva Grigalevičiūtė Kovodama su vėžiu, Brigita pamatė, kad nuo jos daug žmonių nusisuko, nežinodami, kaip su ja bendrauti. Ilgos valandos palatoje ją paskatino sugrįžti į ligoninę kaip „Niekieno vaikų“ (iniciatyvos, suteikiančios emocinę paramą vaikams, likusiems be artimųjų priežiūros ligoninėse) savanorę. *** Tinklalaidžių kūrybos kursą Vilniaus universiteto žurnalistikos studentams sukūrė ir vedė NARA tinklalaidės redaktorius Karolis Vyšniauskas. Kviestiniai svečiai paskaitose buvo Vaida Pilibaitytė (LRT Radijas), Indrė Kiršaitė ir Adomas Zubė (NARA), Kata Bitowt (Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka) ir Christina Kaghadou (tinklalaidė „The Syrian Trials“). Vienas iš pagrindinių kurso tikslų – padėti studentams atrasti savo autentiškus balsus ir savitas prieigas prie jiems rūpimų temų. Kursas skatino pasitelkti garsą ne kaip priedą, bet kaip lygiavertį partnerį kuriant pasakojimą. Kaip kurso aptarime sakė viena studentė: „Supratau, kad garsas yra pašnekovas, o ne foninis dalykas. Kad jis iš savęs pasakoja istoriją.“ Visus Vilniaus universiteto tinklalaidžių kurso studentų kūrinius išgirskite dalyko „Soundcloud“ profilyje. Epizodo redaktorius Karolis Vyšniauskas, iliustracijos autorė – Justė Urbonavičiūtė (Kissi Ussuki)

Šiandien kviečiu nerti į kiek kitokį nei įprastai pašnekesį – tai Eglės Lukinaitės-Vaičiurgienės antrosios knygos „Dviejų vaikų mama“ pristatymo įrašas, kuris vyko balandžio mėnesį Vilniuje. Čia savo mintimis ir patirtimis taip pat dalinosi TV ir radijo laidų vedėja, kulinarinių knygų autorė, 4 vaikų mama Beata Nicholson ir psichologė, nuostabių iniciatyvų ir projektų, tokių kaip „Niekieno vaikai“ ar „Drauge“ iniciatorė ir autorė, 3 vaikų mama Ieva Šuipė. Ačiū Eglei už galimybę visas šias nuostabias moteris, mamas pakalbinti ir drauge giliai palukštenti motinystės temą. „Motinystė yra tokia kupina įvairiausių jausmų, sunkumų, temų, potemių, kurios kažkaip dažnai būna gana giliai nuglostytos, padėtos, nepamatytos. Man labai norisi apie tai kalbėti, jas papurenti ir leisti joms sudygti. Man atrodo, tai yra labai svarbu. Ir netgi jaučiu kažkokią pareigą daryti tai taip, tokiu būdu, kokiu galiu – per psichologinę prizmę, per rašymą, per žmonių pakvietimą kalbėti kartu.“ Jei antro vaiko tema šiuo metu aktuali, labai kviečiu paklausyti ir mūsų pokalbio su psichologe, tinklaraščio „Švelni tėvystė“ autore, dviejų vaikų mama Milda Kukulskiene. Tai trečiojo sezono ketvirtas epizodas ir jis vadinasi „Apie antrojo vaiko gimimą ir nuovargį tėvystėje“. Jame dalinomės, kada mums buvo sudėtingiausi motinystės etapai, kuo skyrėsi pirmo ir antro vaiko laukimas, lūkesčiai ir realybė, vaikų santykiai ir pykčiai bei kaip juos sprendžiame savo šeimose, kada stipriausiai smogia mamiškas kaltės jausmas, kas labiausiai nustebino ir ko išmokė pačios intensyviausios motinystės patirtys.

Šiandien kviečiu nerti į kiek kitokį nei įprastai pašnekesį – tai Eglės Lukinaitės-Vaičiurgienės antrosios knygos „Dviejų vaikų mama“ pristatymo įrašas, kuris vyko balandžio mėnesį Vilniuje. Čia savo mintimis ir patirtimis taip pat dalinosi TV ir radijo laidų vedėja, kulinarinių knygų autorė, 4 vaikų mama Beata Nicholson ir psichologė, nuostabių iniciatyvų ir projektų, tokių kaip „Niekieno vaikai“ ar „Drauge“ iniciatorė ir autorė, 3 vaikų mama Ieva Šuipė. Ačiū Eglei už galimybę visas šias nuostabias moteris, mamas pakalbinti ir drauge giliai palukštenti motinystės temą. „Motinystė yra tokia kupina įvairiausių jausmų, sunkumų, temų, potemių, kurios kažkaip dažnai būna gana giliai nuglostytos, padėtos, nepamatytos. Man labai norisi apie tai kalbėti, jas papurenti ir leisti joms sudygti. Man atrodo, tai yra labai svarbu. Ir netgi jaučiu kažkokią pareigą daryti tai taip, tokiu būdu, kokiu galiu – per psichologinę prizmę, per rašymą, per žmonių pakvietimą kalbėti kartu.“ Jei antro vaiko tema šiuo metu aktuali, labai kviečiu paklausyti ir mūsų pokalbio su psichologe, tinklaraščio „Švelni tėvystė“ autore, dviejų vaikų mama Milda Kukulskiene. Tai trečiojo sezono ketvirtas epizodas ir jis vadinasi „Apie antrojo vaiko gimimą ir nuovargį tėvystėje“. Jame dalinomės, kada mums buvo sudėtingiausi motinystės etapai, kuo skyrėsi pirmo ir antro vaiko laukimas, lūkesčiai ir realybė, vaikų santykiai ir pykčiai bei kaip juos sprendžiame savo šeimose, kada stipriausiai smogia mamiškas kaltės jausmas, kas labiausiai nustebino ir ko išmokė pačios intensyviausios motinystės patirtys.

Pasaulio lyderių rubrikoje pokalbis apie Ukrainos kariuomenės vadą Valerijų Zalužną. Kaip jis tapo Ukrainos kariuomenės vadu? Kokiomis asmeninėmis savybėmis pasižymi ir kokias vertybes išpažįsta? Apie tai su atsargos pulkininku Valdu Šiaučiuliu.Rūbų detektyve save vadinanti Ieva Baltrėnaitė 4 metus vykdo meninį tyrimą „Skurdas ir vaizduotė: lietuvių apranga iki mados“. Jos surinkti XX a. 5-7 dešimtmečių drabužiai pasakoja apie lemtingus XX a. įvykius: pasaulinį bei partizaninį karus, Holokaustą, tremtis, bėgimą į Vakarus ir kt.„Aš stengiausi parodyti tą Rytprūsių dvasią, kuri vis dar gyva šiame krašte, ir jos santykį su šiandiena. Tai – savotiška griuvėsių poezija. Galima šį kraštą dar pavadinti niekieno žeme. Antros tokios vietos Europoje nėra.“- apie savo fotografijas sako Leonardas Surgaila. Tuskulėnų memoriale atidaryta jo paroda „Niekieno žemė – Prūsų Lietuva“.Artėjant Vilniaus 700 gimtadieniui apie mūsų sostinę kalbamės iš įvairiausių pusių, šį kartą kviečiu pažvelgti į kriminalinį Vilnių – apie tokį miestą savo ekskursijose pasakoja gidas Stanislav Gorbunov.Ved. Agnė Skamarakaitė

Contribee rėmėjos klauso dvigubai daugiau pokalbių. Tapk rėmėja, ateik į mamų rytmečius Vilniuje trečiadieniais ir junkis prie uždaros grupės Facebook'e. Šiandien žmogus, su kuriuo pokalbis Vilniaus universiteto radijo stoties START FM studijoje tiesiog praskriejo iš malonumo – Živilė Galdikienė. Tai moteris, nebijanti keisti ir keistis. Teisinį darbą represinėse struktūrose bei pinigų plovimo prevencijos srityje ji išmainė į kūrybinį bei komercinį rašymą. Pirmoji Živilės grožinė knyga leidyklos „Alma littera“ išleista simboliniu laiku – netrukus po antrosios dukros gimimo. Živilės rengti interviu, taip pat trumposios prozos, publicistikos tekstai publikuojami įvairiuose Lietuvos meno ir kultūros leidiniuose. Tiek kūrybiniame lauke, tiek gyvenime rašytoja, dviejų dukrų mama telkiasi į socialinę problematiką. Prasidėjus karui Ukrainoje Živilė pradėjo aktyviai savanoriauti organizacijoje „Niekieno vaikai“. Nuo ukrainiečių registracijos/ humanitarinės pagalbos centro perėjo prie savanoriavimo su vienišais, sudėtingų likimų vaikais ligoninėse. Beje, su minėtos organizacijos „Niekieno vaikai“ įkūrėja, psichologe Ieva Šuipe, mes visai neseniai esame įrašę nuostabų ir tikrai labai vertingą pokalbį apie vaikų ir mūsų, tėvų, emocijas. Jį rasite Contribee, tikrai labai nuoširdžiai rekomenduoju, jei kartais kyla klausimas, ką darau ne taip, kodėl mano vaikas neklauso. Aš pokalbyje su Ieva išgirdau ir pasikartojau daug svarbių atsakymų. O su Živile mes kalbame apie tai, kodėl ji nusprendė savanoriauti pati turėdama dvi mažametes dukras, kaip tai pavyksta įgyvendinti realybėje ir su kokiais iššūkiais susiduria. Taip pat apie kūrybinį jos kelią, meilę žodžiui, knygų skaitymui ir jos knygos rašymą, kurioje paliesta labai svarbi – persileidimo – patirtis, išgyventa ir pačios Živilės. Knygos ir mano gyvenime užima svarbią vietą, todėl leidau sau paklausinėti Živilės, kaip ji renkasi knygas sau ir savo vaikams, į ką labiausiai kreipia dėmesį. Šį pokalbį remia ir „Kalba mamos“ gyvuoti padeda Medexy.lt, kurie nori jums pristatyti VITELLA ICTAMO baltojo ichtiolo pastą-kremą, skirtą labai sausos, atopinės odos priežiūrai. Sudėtyje esantis baltojo ichtiolo ir cinko oksidas gali padėti sumažinti odos riebalų sekreciją, nuraminti odą ir paskatinti jos regeneraciją. Ji taip pat gali padėti esant aknės, seborėjos, perioralinio dermatito, psoriazės požymiams. Visą sausio mėnesį šį kremą Lietuvos vaistinėse galite įsigyti su 20 proc. nuolaida. Kalbėkime, mamosMarija

Kalėdinės šventės darželiuose džiaugsmas ne tik vaikams, bet ir tėvams. Tačiau į daugelį darželių tėvai neįleidžiami.Tėvai nuogąstauja, kad su galimybių pasais galima eiti į koncertų sales, o vaikų pasirodymo pamatyti, nevalia. Sveikatos apsaugos ministerija teigia, kad tėveliai ne tik švenčių metu neįleidžiami, bet ir atvedant vaikus į darželius, todėl Kalėdinės šventės dėl pačių saugumo gali būti organizuojamos tik vaikams.Į LRT GIRDI kreipėsi 3-jų mažamečių vaikų mama, kuri jau beveik metus negali patekti į nuosavą būstą, kadangi ten gyvenantis asmuo teigia neturintis kur išsikelti. Ginčas persikėlė į teismą, o teisininkai sako, kad ši istorija gali tęstis dar bent metus. Kolegos aiškinosi, ką daryti ir ko tikrai nedaryti būsto savininkams, kai jiems priklausanti nuosavybė sukelia gerokai daugiau galvos skausmo nei atneša naudos aiškinosi Dovilė Lisauskaitė.Šiandien Seime rengiama dar viena interpeliacija sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui. Jis interpeliacijos autoriams pateikė atsakymus į visą eilę klausimų. Ministrui teko aiškintis dėl viešųjų pirkimų, mirštamumo, 130 punktų pandemijos valdymo plano, prastų jo reitingų. Ar atlaikys ministras dar vieną interpeliaciją? Svarsto parlamentarai, buvę sveikatos apsaugos ministrai Rimantė Šalaševičiūtė ir Aurelijus Veryga.Kiek efektyvios Lietuvoje surengtos interpeliacijos? Pastarųjų metų seimo darbą lydi gausybė interpeliacijų. Kiek iš jų pagrįstų, veiksmingų, kam ir kiek jos naudingos, svarsto Mykolo Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius.Užsienio naujienų apžvalga. Ieva Balsiūnaitė.Paskelbtas Lietuvių kalbos ir literatūros bendrojo ugdymo programos projektas bus patvirtintas tik tada, kai bus pasiektas sutarimas švietimo bendruomenėje, - sako Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. reaguodama į kilusias diskusijas dėl projekte esančio privalomų ir rekomenduojamų autorių sąrašo vidurinio ugdymo mokiniams. Lietuvių kalbos ir literatūros vidurinio ugdymo bendrosios programos projektas yra pateiktas pastaboms ir siūlymams iki gruodžio 15 d. Lietuvių kalbos ir literatūros programos atnaujintojų grupės vadovė, humanitarinių mokslų daktarė, Vytauto Didžiojo universiteto docentė, literatūrologė Žydronė Kolevinskienė ir Vilniaus universiteto komunikacijos fakulteto doktorantas, rašantis mokslinį darbą apie skaitymą ir motyvaciją Arūnas Šileris.Jau dvi savaites nuo Covid-19 nepasiskiepiję ar šia infekcija nepersirgę žmonės už darbui reikalingus profilaktinius testus privalo sumokėti patys. Darbdaviai sako, kad dėl to nekyla problemų, dalis jų už tokius testus laikinai kompensuoja. Tema išsamiau domisi Darius Matas.Studijoje socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.Sporto naujienos. Tautvydas Meškonis.Šiauliuose įsikūręs grožio salonas organizuoja savo pirmąją gerumo akciją – parems „Niekieno vaikai“ iniciatyvą. Grožio salono savininkė Audra Radavičienė ir Organizacijos Savanoriai - vaikams, vykdančios Iniciatyvą „Niekieno vaikai“ vadovė Ieva Šuipė.Savaitės komentaras. Autorius – žurnalistas Virginijus Savukynas.Ved. Rūta Kupetytė

Nuo 2018-ųjų metų birželio, kai savo veiklą pradėjo iniciatyva „Niekieno vaikai“, jau daugiau nei keturi šimtai vaikų ligoninėse neliko vieniši. Tai gali būti ir kūdikiai, ir jau paaugę vaikų namų auklėtiniai ar po krizių šeimose paimti mažyliai. Tokiems vaikams nors kažkiek tėvus atstoja ir emocinį palaikymą suteikia „Niekieno vaikų“ savanoriai. Tačiau jų – trūksta.Visuomenėje vis dar vyrauja nuomonė, jog vyras – stiprioji lytis, kuri neklysta, nepalūžta ir nepasiduoda. Ar vyrai išdrįsta kreiptis pagalbos, kokios pagalbos jie ieško dažniausiai? Pokalbis su pirmosios Lietuvoje specializuotos pagalbos vyrams linijos įkūrėjais.Mokslininkai tyrė, kaip pandemija paveikė Lietuvos bei Latvijos muziejus. Tyrimas parodė, jog muziejams negalint priimti lankytojų, jie prisitaikė ir perkėlė ekspozicijas į skaitemininę erdvę.Ved. Paulius Selezniovas

Komentarai po nuotolinio Sveikatos ekspertų tarybos susitikimo prezidentūroje.Gamintojai siūlo pirkti antimikrobines apsaugines veido kaukes. Ko iš tiesų galime tikėtis iš naujoviškų gaminių, ar pavyko Lietuvos mokslininkams sukurti bakterijas ir virusus naikinantį audinį su vario dalelėmis? Bendrovės „Utenos trikotažas“ komercijos direktorius Marijus Kriščiūnas, KTU docentas Remigijus Ivanauskas,„LRT Faktai“ žurnalistė Jurga Bakaitė.Kada pandemijos metu organizacijoms gali padėti savanoriai, o kada būtini papildomi darbuotojai? Kodėl savanorystė rekomenduojama kaip vieną iš sveikos gyvensenos elementų, šalia sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo? Nevyriausybininkė, projektų “Raudonos nosys”, „Niekieno vaikai“ viena iš iniciatorių Indrė Vileitė, Tarptautinės humanitarinės klubinės organizacijos LIONS gubernatorė Lietuvoje Daiva Grikšienė.Interviu su žurnaliste Virginija Rimkuviene, parašiusia knygą apie moters brandą „Man 50. Ir aš dar gyva“ .Ved. Giedrė Čiužaitė

Ar įmanoma išmatuoti laimę, iš kokių komponentų ji susideda ir kodėl būti laimingu šiandien tampa privaloma? Pokalbis su laimę tiriančia sociologe Giedre Plepyte Davidavičiene.Pokalbis su protestus prieš abortų draudimą Lenkijoje savaitgalį stebėjusia Ieva Balsiūnaite.Kaip pasikeitė vaikų kasdienybė ligoninėse karantino metu? Pokalbis su iniciatyvos „Niekieno vaikai“ vadove ir savanoriais, kurie gruodį siekia atkreipti dėmesį į vaikų vienišumą ligoninėse.Laidą veda: Rūta Kupetytė

Karantino metu rekomenduojama laikytis atstumo tarp žmonių, vengti apsikabinimų ir artimo kontakto. Apsikabinimų poveikį žmonėms psichologai aiškina kaip vieną iš terapijos būdų, mat jie didina savivertę, kito glėbyje nurimstame, atsipalaiduojame. Apsikabinimų metu išsiskiriantys hormonai turi įtakos užmezgant ryšį su kitais žmonėmis, todėl ypač svarbūs vaikams. Apie apsikabinimus kalbėsime su psichologe Ieva Vasionyte.„Niekieno vaikai“ – tai socialinė iniciatyva, nepaliekanti sergančių vaikų ligoninėse vienų. Apie 200 savanorių didžiuosiuose Lietuvos miestuose būna kartu su vaikais, su kuriais negali būti jų tėvai, globėjai. Apie tai, kas yra šie savanoriai, kuo jiems tenka užsiimti ligoninės palatose papasakos iniciatyvos vadovė Ieva Šuipė.Ved. Rasa Pekarskienė.

Šį podkasto epizodą išleidžiame Kovo 11-osios išvakarėse. Valstybinė šventė tapo pretekstu galvoti, kokius realius darbus galime padaryti dėl bendruomenės. Mūsų pašnekovė Elena Archipovaitė yra urbanistė ir Norvegijos pabėgėlių tarybos greitojo reagavimo būrio „Norcap“ narė. Bet su ja kalbamės kaip su žmogumi, kuris daug savo gyvenimo valandų atiduoda savanorystei. Kūčių naktį Elena praleido ligoninėje, kur budėjo prie tėvų paliktų vaikų (iniciatyva „Niekieno vaikai“). Ji taip pat savanoriauja „LT Big Brother“ programoje ir skautuose. Šis pokalbis – bandymas suprasti ir praktinius tokio gyvenimo klausimus („Kaip viskam rasti laiko?!“), ir moralinius: kiek savanoriauji dėl kitų, o kiek dėl savęs? Ar savanorystė nėra tik viešojo sektoriaus problemų lopymas? Ar savanorystė gali pakenkti? „Nyla“ vedėjas Karolis Vyšniauskas svarsto apie savanoriavimą, Elena – patyrusi savanorė, atradusi būdus, kaip šį darbą daryti prasmingai. Dalinamės jų susitikimu. Epizodo fotografijos:  Palaikykite podkastą: https://patreon.com/nanookmultimedia

Kroatijos prezidento rinkimus laimėjo socialdemokratas Zoranas Milanovičius. Jis surinko beveik 53-is procentus balsų ir įveikė dabartinę prezidentę Kolindą Grabar Kitarovič. Milanovičius sako norįs kreipti daugiau dėmesio į Europos politiką ir Kroatijos vaidmenį joje. Kroatija yra jauniausia Europos Sąjungos narė, į ją įstojo 2013 m. Nuo šių metų sausio mėnesio Kroatija pusmečiui perėmė pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai. Kaip šiandien atrodo jauniausia Europos Sąjungos narė? Pokalbis su Bolonijos universiteto studente, nagrinėjančia pietryčių Europos regioną ir šiuo metu gyvenančia Kroatijoje Rimante Jaugaite. Kas Naujųjų išvakarėse stebėjote LRT metų apdovanojimus turbūt matėte, kad Metų pokyčio nominacijoje, skirtoje įvertinti iššūkius ir sprendimus, atnešusius akivaizdžius pokyčius, laimėjo iniciatyva „Niekieno vaikai“. Kas yra niekieno vaikai ir kaip badoma jiems padėti, kalbuosi su iniciatyvos „Niekieno vaikai“ vadove Ieva Šuipe ir savanorėmis Živile Vaitkiene bei Daniele Raudonyte. Ved. Rūta Kupetytė.

„Jei padėsi žmogui pereiti duobę, bet šalia bus tokia pati duobė ir jam vėl reikės tavo pagalbos, jis neišmoks pats jų įveikti. Tai ne problemos sprendimas, o laikinas jos atidėjimas“, – apie tinkamus pagalbos žmogui būdus svarsto iniciatyvų „Niekieno vaikai“ ir „Raudonos nosys Gydytojai klounai“ įkūrėja Indrė Vileitė. ​Išgirdus sąvoką „pagalba kitam“, galvoje gimsta gan aiškus šio proceso atvaizdas. Bet žvilgtelėjus bent vienu sluoksniu giliau, kyla vis daugiau klausimų, į kuriuos rasti vientisus atsakymus nėra lengva, o riba tarp geranoriškos pagalbos ir žalos pasirodo slidi. Ką apskritai reiškia „pagalba“? Kaip atskirti nuoširdžią empatiją nuo pliuso užsidėjimo ir savimeilės glostymo? Arba pasitelkiant Indrės naudotą metaforą, kuo skiriasi meškerė nuo žuvies?Prisidėk prie podkasto gyvavimo ir gauk epizodus anksčiau www.patreon.com/letipokalbiaiInterviu, vizualų ir montažo autorė – Urtė Karalaitė, Muzika – Komiku, Pokalbio garso kokybe rūpinasi garso reklamos kūrėjai „Dropaudio“.Podkasto klausyk Spotify, iTunes, Apple podcasts, Google podcasts, 15min Klausyk, podkastų klausymo programėlėse ir www.karalaite.com/podkastas

Pasakojimas apie „Kūrybinio tandemo“ – Juzefos Katiliūtės ir Gabrieliaus Stanulio – išeivijoje, Šveicarijoje, kūrusių menininkų parodą Vytauto Kasiulio dailės muziejuje. Mėnraščio „Metai“ naujausio numerio apžvalga su vyriausiuoju redaktoriumi Antanu Šimkumi.Pokalbis su iniciatyvos „Niekieno vaikai“ vadove Ieva Šuipe. Kaip formavosi Jėzaus Nazariečio atvaizdo tradicija, kaip ji plito Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje ir išliko iki mūsų dienų, pokalbis studijoje su dr. Sigita Maslauskaite ir dr. Regimanta Stankevičiene.Ved. Laima Ragėnienė.

Eidama ligoninės koridoriumi Indrė išgirdo verkiantį kūdikį. Šalia nebuvo artimųjų todėl ji nuėjo į palatą jo nuraminti. „Man net nekilo klausimas, kad tų tėvų gali nebūti,“ – pasakoja mūsų herojė. Tai buvo pati pati projekto „Niekieno vaikai“ pradžia. Projekto, kurio tikslas, kad nei vienas vaikas atsidūręs ligoninėje, nesijaustų vienišas ir pamirštas.

Apie akcijas vienišiems senoliams, ypač prieš šventes, vis girdime, tad, regis, apie vienišų senolių egzistavimą esame įsisąmoninę. O ar esame girdėję apie vienišus kūdikius? Niekam nereikalingų mažylių, pasirodo, yra daug daugiau, nei aštuoniasdešimt savanorių geba reguliariai aplankyti: ligoninės pilnos vaikų, kuriems niekas neglosto galvelės, nelaiko už rankytės, kai leidžiami vaistai ar kitos procedūros. Kas tie vaikai ir kūdikiai, kodėl jie niekam nerūpi? Kalbėsimės su iniciatyvos „Niekieno vaikai“ autore Indre Vileite ir savanoriu Simu Kručkausku.„Jei nori dirbti statybose, išmok lenkiškai, o jei nori skvotinti, išmok lietuviškai“, – taip esą juokaujama Jungtinėje Karalystėje. Ir nors atrodytų, kad „skvoterių“ fenomenas – kažkas iš netolimos praeities, jis vis dar toks pat ryškus, šiandien gal net aktualesnis nei bet kada anksčiau. Toks įspūdis susidaro pasikalbėjus su filmo „Mes tik pavogėme truputį tuščios erdvės“ apie Jungtinės Karalystės skvotuose gyvenančius lietuvius režisieriumi Vytautu Tinteriu. Jis bei istorikas Martynas Pašiūnas irgi lankysis laidoje.Ved. Živilė Kropaitė.

Apie akcijas vienišiems senoliams, ypač prieš šventes, vis girdime, tad, regis, apie vienišų senolių egzistavimą esame įsisąmoninę. O ar esame girdėję apie vienišus kūdikius? Niekam nereikalingų mažylių, pasirodo, yra daug daugiau, nei aštuoniasdešimt savanorių geba reguliariai aplankyti: ligoninės pilnos vaikų, kuriems niekas neglosto galvelės, nelaiko už rankytės, kai leidžiami vaistai ar kitos procedūros. Kas tie vaikai ir kūdikiai, kodėl jie niekam nerūpi? Kalbėsimės su iniciatyvos „Niekieno vaikai“ autore Indre Vileite ir savanoriu Simu Kručkausku.„Jei nori dirbti statybose, išmok lenkiškai, o jei nori skvotinti, išmok lietuviškai“, – taip esą juokaujama Jungtinėje Karalystėje. Ir nors atrodytų, kad „skvoterių“ fenomenas – kažkas iš netolimos praeities, jis vis dar toks pat ryškus, šiandien gal net aktualesnis nei bet kada anksčiau. Toks įspūdis susidaro pasikalbėjus su filmo „Mes tik pavogėme truputį tuščios erdvės“ apie Jungtinės Karalystės skvotuose gyvenančius lietuvius režisieriumi Vytautu Tinteriu. Jis bei istorikas Martynas Pašiūnas irgi lankysis laidoje.Ved. Živilė Kropaitė.

Šiame podcast’o “Ryšys” epizode analizuojame, ką reiškia būti pametinukų tėvais. Integruodamos psichologines žinias ir asmenines savo motinystės patirtis, plėtojame šiuos klausimus: • Kokie ryškiausi skirtumai tarp buvimo vieno ir dviejų vaikų mama? Ko vieno vaiko tėvams pavydi daugiau vaikų turintys? • Kaip su pirmagimiui kalbėti apie nėštumą? • Kaip strateguoti vyresnėlio gyvenimo pokyčius? • Kaip patenkinti skirtingus pametinukų poreikius ir paskirstyti dėmesį? • Kaip organizuoti praktinius pametinukų priežiūros klausimus apie žindymą, migdymą, leidimą į darželį? • Kas padeda išvengti brolių/seserų konfliktų, vaikams augant? Kaip spręsti pametinukų dalybų klausimus? • Kokias naujas perspektyvas mums pačioms atvėrė pametinukų gimimas? Tai pokalbis apie atlaidumą ir realistiškus lūkesčius sau, sumažėjusią kartelę, tikrumą, reikšmingą tėčio vaidmenį, mamos nukarūnavimą, esminį pametinukų ryšį, atsipalaidavimą ir mėgavimąsi motinyste. Pašnekovės: Ieva Šuipė – 3 vaikų mama, psichologė, tinklaraščio “Mes – tėvai” autorė, projekto “Niekieno vaikai” bendradarbė, pozityvios tėvystės lektorė, vedanti mokymus “Pozityvus auklėjimas”, “Kas svarbiausia tampant tėvais?”, “Mane verčia nuo sosto”, “Mano vaikai nesipyksta”. Aliona Šalaj – 3 vaikų mama, psichologė, tinklaraščio “vienok.lt” autorė, socialinių mokslų daktarė, fotografė. Milda Kukulskienė – 2 vaikų mama, psichologė, tinklaraščio “Švelni tėvystė” autorė, LSMU lektorė. Už montažą dėkojame Miglei Mekšrūnaitei, tinklaraščio "Mašinos Dinozaurai" kūrėjai. Už panaudotą nuotrauką dėkojame Alionai Šalaj.

Kas užmezgė Kalnų Karabacho mazgą ir kieno rankomis jis toliau pinamas?Kaukazo Gordijaus mazgas – Kalnų Karabachas. Sovietų Sąjungos griūties lavina įplieskė kruviną konfliktą tarp Armėnijos ir Azerbaidžano. Niekieno nepripažintas, į abi puses draskomas Juodasis sodas (liet.Kalnų Karabachas) šiandien ir vėl tapo mūšio lauku. Kur slypi šio konflikto šaknys ir kodėl pūliuojančiai Kaukazo žaizdai nelemta užgyti? Pokalbis apie tai su taptautinių santykių eksperte doc. Dovile Jakniūnaite, teisininku Armen Airapetian, Lietuvos azerbaidženiečių draugijos pirmininku Mahir Gamzajev ir tautybių politikos ekspertu Imantu Melianu.

Kodėl Nepalui nepavyko išvengti didelio aukų skaičiaus? Ukrainos kaimynė Moldova dėl augančios grėsmės nusprendė didinti ginkluotę. Niekieno negyvenamoje Europos teritorijoje paskelbta apie naujos šalies įkūrimą.

Kodėl Nepalui nepavyko išvengti didelio aukų skaičiaus? Ukrainos kaimynė Moldova dėl augančios grėsmės nusprendė didinti ginkluotę. Niekieno negyvenamoje Europos teritorijoje paskelbta apie naujos šalies įkūrimą.