Kalba mamos

Balandį leidžiamės gilyn į savo kūno pažinimo temą, kurią su bendruomene užgriebėme kovo mėnesį – kviečiu pasigilinti, o gal ir visai naujai pažvelgti į nuostabią dovaną – vaisingumą. Mano pašnekovė – dabar galbūt išgirsit keletą visiškai nepažįstamų pavadinimų – Ingrida Vuosaitytė Kreitono modelio ir FEMM bei teenFEMM metodų mokytoja, teologė, 5 vaikų mama. Ingrida nuo 2014 metų moko moteris ir poras pažinti savo vaisingumą ir to yra išmokiusi jau virš 800 porų Lietuvoje. Šie skaičiai ir patirtis pokalbį nuspalvino tikrai įdomiais faktais ir istorijomis. Be jokios abejonės, tai leidžia Ingridai daryti šiokias tokias išvadas. Trumpai tariant, Ingrida padeda išmokti natūraliai planuoti savo šeimą, tiek norint atidėti ar išvengti nėštumo, tiek norint pastoti. Dažnai į Ingridą kreipiasi poros, kurios susiduria su nevaisingumu. O į paauglystę žengiančių dukrų turinčioms klausytojoms bus vertinga išgirsti, kad Ingrida taip pat veda edukacines grupes skirtas mamoms ir dukroms. Pokalbyje išgirsite, kokiais terminais apie hormonusjau žongliruoja jos dukros, tarp kurių ir 9-metė. Klausydama svajojau, kaip ir mano dukra tą gebės – pažinti ir gerbti savo kūną. PSO teigia, kad tinkamai pažinus savo kūną, šis, natūralaus šeimos planavimo metodas, yra tikslus 98% procentais. Jei smalsu, kviečiu klausyti pokalbio ir susipažinti giliau. Ką dar išgirsite šiame pokalbyje: Kaip ekologija susijusi su natūraliu šeimos planavimu? Kaip natūralaus šeimos planavimo metodai atsirado Ingridos gyvenime ir kodėl jie pakeitė jų poros gyvenimą kardinaliai? Klausiau, kiek užtrunka, kol pora, o ypač pati moteris, išmoksta pažinti savo vaisingas ir nevaisingas dienas? Kaip reaguoja mano ciklas ligos, streso, nemigos etapais, pavartojus alkoholio, vaistų ir pan? Nes kūnas reaguoja, mūsų ciklas taip pat. Ar gali moteris jausti ovuliaciją? Kokie dar ženklai, be gimdos kaklelio gleivių ir kūno bazinės temperatūros stebėjimo, gali padėti atpažinti vaisingas dienas? Ar realu, kad jau mėnesinių metu yra vaisingos dienos? Gero klausymo irvertingų atradimų, kalbėkime, mamos. Marija

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi ⁠⁠⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠⁠⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje. „Motinystė yra galimybė atrasti save iš naujo, nes mes tikrai pasikeičiame. Jei to nepriimame, tada tiesiog plaukiame pasroviui. Tada motinystė nedžiugina. Ir ji gali būti ne tik pilka, bet ir visokių kitokių juodos atspalvių. Ir realiai visai nepelnytai, o tik todėl, kad neatkūrėme ryšio su savimi.“ Kviečiu klausyti pokalbio su Rita Simonavičiūte-Koreive, 16 mėnesių Sirijaus mama, žmogiškųjų išteklių ir koučingo specialiste, mūsų bendruomenės rytmečių koordinatore ir šiaip nuostabiu žmogumi, su kuria ką tik į gyvenimą paleidome naują projektą, skirtą mamoms, ieškančioms palaikymo, ramybės ir aiškumo savo gyvenime - Mamų augi(ni)mo ratus. Būtent apie augimą ir gyvenimo pokyčius tapus mama su Rita dažniausiai ir sukasi mūsų pokalbiai, todėl neveltui toks ratų ir šio pokalbio pavadinimas. Šią temą, be jokio abejonės, palietėme ir šiame pokalbyje. Ritos klausiau, kodėl ji ieškojo bendruomenės, kai tapo mama, ir kodėl pasiliko būtent pas mus, ką rado čia artimo. Ji dalinosi, kokia buvo motinystės tapsmo pradžia, kelionė ir kodėl mėgautis ja pradėjo, kai sūnui buvo 7 ar 8 mėnesiai. Kalbėjome, kaip gimė ratų idėja, kuo koučingas gali praversti mamomis, pametusioms save ir galbūt vis neatrandančioms priežasčių, kodėl motinystė nedžiugina. Gerų atradimų ir malonaus klausymo. Šiltai, Marija

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi ⁠⁠⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠⁠⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje. Su gydytoja ir endobiogenikos specialiste Yuliya Asovskaja kalbame apie ciklą, visas jo fazes, kuo jos ypatingos, kas vyksta kiekvienos iš jų metu, kokie hormonai turi įtakos mūsų savijautai. Kodėl neįmanoma jaustis taip pat ir ciklo pradžioje, ir pabaigoje? Kokie hormonai ir kaip veikia mūsų kūną ir savijautą skirtingose ciklose fazėse? Kodėl normalu, jei galbūt po gimdymo, kol žindote, nejaučiate ar jaučiate silpnesnį potraukį lytiniams santykiams? Kas tą lemia? Kodėl kortizolis nėra tik blogas hormonas, ką dažnai apie jį girdime, ir už ką jam reikėtų padėkoti? Kodėl moterims tokia svarbi skydliaukė, kokie hormonai joje gaminasi ir kokie ženklai gali rodyti, kad skydliaukės veikla yra sutrikusi? Tikimės su Yuliya, kad šis pokalbis padės bent šiek tiek labiau priimti, pamilti savo stebuklingą kūną. Gero klausymo ir iki susitikimo pokalbio aptarimui Discord‘e! Šiltai, Marija

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi ⁠⁠⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠⁠⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje. Kviečiu klausyti pokalbio su dviejų vaikų mama, sertifikuota holistinio vaikų miego (HSC) ir žindymo (CLC) specialiste, šeimos gydytoja Vytene Menkevičiene, kurios išversta „Ramaus miego knygą“ man labai padėjo nurimti auginant savo pirmagimį ir ne tik sužinoti daug vertingų faktų ne tik apie vaikų, bet ir apie mūsų, suaugusiųjų miegą. Vytenė dalinasi, kad vaikų miegu pradėjo domėtis vedina savo asmeninės patirties, kai augindama pirmagimę, kaip daugelis tėvų, susidūrė su gausybe mitų, neleidusių džiaugtis motinyste. Kaip paaiškėjo, daugelis jų tebuvo tam tikrų žmonių nuomonė, o ne faktai, ir tai atradusi, ji sako, negalėjusi tylėti. Vytenė mano, kad jos misija yra skleisti mokslu pagrįstą informaciją apie vaikų miegą ir mažinti įtampą, nerimą tėvystėje, labiau pasitikint savimi ir savo vaikeliu. Apie tai šiame pokalbyje ir pakalbėsime: kodėl Vytenei labiausiai tiko būtent holistinis požiūris į miegą, kas tai yra, su kokiais klausimais tėvai dažniausiai kreipiasi pagalbos į ją, kodėl mūsų lūkesčiai vaikų miegui kartais yra tiesiog nerealistiški, kas miegui daro įtaką ir į ką svarbu atkreipti dėmesį, kai vaikas, mūsų akimis, keliasi per dažnai, miega per trumpai, ir kodėl čia tokia svarbi vaiko raida. Tikriausiai ne vienai iš jūsų yra buvę tokių etapų, kai stipriai nerimavot dėl vaiko miego netgi labiau ne dėl to, kad tai vargintų jus, bet dėl to, nes pradedat klausti ar toks trumpas, jautrus miegas su daugybe pabudimų nepakenks jūsų vaiko raidai, sveikatai. Apie tai taip pat klausiau Vytenės – kada reikėtų sunerimti ir kokie ženklai gali rodyti, kad vaikui miego tikrai trūksta ir tai atsiliepia jo sveikatai. Taip pat pakalbėjome apie įpročius, apie vaiko mokymą užmigti pačiam ir kodėl vaikams tą sunku padaryti, bet to iš jų kartais tikimės, ir ką reikėtų žinoti apie „cry it out“, metodą, kai vaikas paliekamas užmigti pats, nors ir verkia, nes tikimasi, kad „paverks ir nustos“. Kviečiu klausyti pokalbio ir būtinai susirasti Vytenės profilį „Kiškiai sapnuoja“ Instagram‘e, jei ieškote ramybės vaikų miego temoje. Gero klausymo, Marija

Tęsiu pažadą ir kalbinu moteris apie jų gimdymo patirtis bei nėštumo ir pogimdyminę priežiūrą įvairiose užsienio šalyse. Šiais pokalbiais siekiu padrąsinti ir prisijungti prie diskusijų apie gimdyvių ir medicinos personalo bendradarbiavimą siekiant ne tik mediciniškai, bet ir psichologiškai saugaus gimdymo sąlygų moterims Lietuvoje. Taip pat noriu paskatinti moteris domėtis, gilintis į gimdymo temą, kuri, manau, yra tikrai svarbi motinystės kelionėje. Šįkart kalbamės su mano mylima drauge, kardiologijos gydytoja rezidente Aiste Pilkiene, kuri dalijasi, kaip vyko jos nėštumo priežiūra Šveicarijoje, Bazelio mieste, kiek ji turėjo laisvės vadovauti savo gimdymui, koks buvo akušerės, gydytojo vaidmuo, kodėl Aistei susidarė įspūdis, jog viskas net šiek tiek pernelyg orientuota ne į personalą, o į klientą. Aistė pasidalino ir nuotraukomis, kurios tikrai iškalbingos, tad keliomis iš jų pasidalinsiu ir šiame laiške. Išgirsite ir daug įvairių detalių, kurios kai kurių iš jūsų, labiau besidominčių gimdymo tema, galbūt visai ir nenustebins, o kai kurioms galbūt sukels ir nuostabą, kad iš tiesų taip būna. Pavyzdžiui, kodėl dar besilaukiant rekomenduoja susirasti akušerę. Arba kad iškart po gimdymo nepaima kūdikėlio nei sverti, nei matuoti, leidžia virkštelei nupulsuoti pačiai. O šeimai su ką tik gimusiu kūdikiu ramiai ir tyliai praleisti keletą valandų vieniems toje pačioje gimdymo palatoje bei ten pat ir pavalgyti. Apie maistą – atskira didelė tema, bet nesiplėsiu, viską išgirsite pokalbyje (mano komentaras, nuskambėjęs pokalbio metu, apie maistą, kurio net nesinori prisiminti, deja, yra apie iš patirties Vilniaus gimdymo namuose, tačiau tikrai esu girdėjusi ir labai nuostabių atsiliepimų apie maistą gimdyvėms kitose, gimdymus priimančiose, įstaigose). Taip pat Aistė dalinosi, kada leidžia po gimdymo keliauti namo ir ką veikia akušerė, lankanti šeimą po gimdymo. Kiekvienai moteriai po pirmojo gimdymo priklauso 16 tokių akušerės vizitų ir 10 po antro ar kitų gimdymų moteriai pageidaujant. Tokie apmokytų specialistų vizitai numatomi jau ir Lietuvoje artimiausiu metu, daugiau apie tai papasakosiu netrukus. Klausant Aistės man vis kirbėjo mintis, jausmas... jog taip ir turėtų būti. Bent kažkaip panašiai :) Ir labai įsiminė viena iš Aistės pasakytų frazių: „Profesionalumas ir yra tame, kiek gebi atliepi konkrečios šeimos poreikius.“ O tie poreikiai gali būti labai skirtingi. Ir tikrai išgirsite Aistės įspūdžius apie gyvenimą Šveicarijoje, jos visuomenę. Kviečiu klausyti ir susitikti pokalbio aptarimui, įspūdžių pasidalinimui mūsų bendruomenės Discord‘e, prie kurio prisijungti galėsi tapusi KALBA MAMOS narystės prenumeratore. Visą informaciją rasti www.kalbamamos.lt Gero klausymo! Marija

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi ⁠⁠⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠⁠⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje. Pokalbiui apie tikslus ir įpročius pakviečiau gydytoją psichoterapeutą Dainių Jakučionį, kuris jau daugiau nei 15 metų gilinasi į su žmogaus kūnu ir protu susijusius klausimus, o pastaruosius 10 metų aktyviai konsultuoja kaip psichoterapeutas. Jis veda mokymus ir skaito pranešimus įvairiose konferencijose, susijusiose su psichologine gerove ir psichine sveikata, o taip taip pat yra programėlės „Sensa“, padedančios susidoroti su psichologiniais sunkumais, bendraautorius. Dainius Jakučionis socialiniuose tinkluose dalinasi psichologinėmis įžvalgomis, skirtomis asmeninei saviugdai. Man atrodo, kad sausio tema apie tikslus ir įpročius yra tam tikras mūsų gruodžio temos tęsinys, kai kvietėme stabtelėti ir peržvelgti prabėgusius metus, paklausti savęs, kas mums patiko, praturtino, kokias pamokas išsinešame į kitus metus, ką norėtume tęsti, o ko – ne. Dabar man norisi kviesti pokalbiui ne apie tai, kaip nuversti kalnus, bet kaip iš tiesų išgirsti, suprasti, ko aš noriu, dėl ko dega mano širdis ir kokius žingsnius, nors ir labai mažus, galiu kasdien žengti to tikslo ar tikslų link? Šiame pokalbyje kalbėsime apie: kodėl ši, tikslų, tema mus galbūt erzina, o gal net ir žmonės, kurie kelia sau kažkokius tikslus ir viešai apie tai dalinasi? Ar verta susirūpinti, jei neturime šiuo metu jokių tikslų? Kodėl svarbu atskirti norus, svajones nuo tikslų ir pasidžiaugti kiekvienu žingsniu, kurį žengiame tikslo link. Apie baimes. Kodėl bijome kelti tikslus ir iš kur tos baimės atsiranda? Apie nusivylimus. Kodėl neverta nusivilti, bet verta bandyti vėl ir vėl iš naujo. Apie perfekcionizmą. Kodėl daug vertingiau pastovumas darant nors ir labai mažus žingsnelius, bet daryti, o ne sustoti, nes neišeina pasiekti tobulo rezultato. Pokalbiui baigiantis dar turėjau pilną kišenę klausimų, bet laiko yra tiek, kiek yra, sąlygos tokios, kokios yra, ir paleidžiu šį pokalbį su viltimi, kad bet kokiu atveju išsinešite iš jo gerų, įkvepiančių, padrąsinančių minčių. Gero klausymo! Marija

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi ⁠⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje. Tai buvo vienas iš tų tekančių pokalbių, po kurio išėjau su jausmu, lyg jis būtų trukęs vos keliolika minučių, nors prakalbėjome beveik pusantros valandos. Ir nė minutės iškirpti nekilo rankos. Pokalbis įkvepiantis, raminantis, kviečiantis tiesiog sustoti ir paklausyti, ką man iš tiesų kužda mano širdis. Kokie sprendimai yra mano sprendimai? Ko aš iš tikrųjų noriu, ir kodėl kai kurių žingsnių, kuriuos žengti norėčiau, įsivaizduoju, kaip tai galėtų atrodyti, visgi žengti nedrįstu? Iš tiesų tai buvo visiška avantiūra ir tikrų tikriausias nuotykis. Klausiau Ingos kalbant vienoje moterų grupėje, kurioje kartu dalyvaujame, ir tiesiog pajutau, kad labai noriu ją pakalbinti. Turėjau vieną temą kviesdama ją, bet žinot, kai žmogus toks turtingas patirtimis, idėjomis, gyvenimu, svajonėmis, žodžiai iš jo tiesiog trykšta ir jų klausytis labai gera. Ta tema buvo – apie drąsą rinktis savo, savo šeimos kelią, kai didelė dalis tavo aplinkos žmonių tam galbūt nepritaria, tavęs nesupranta. Ingos atveju – tai palikti miestą ir apsigyventi vienkiemyje, miškų apsupty. Pasirinkti namų mokymą vaikams. Gaminti maistą krosnyje. Ir mėgautis savo šeimos gyvenimu. Niekur neskubėti, nelėkti, gyventi kiekvienam šeimoje savu ritmu, be žadintuvų. O šiemet Ingos vaikai sugrįžo į ugdymo įstaigas ir gyvenimas tapo panašesnis į tokį, kokį gyvena didžioji dalis. Apie tai, kaip Inga jautėsi praėjusiais metais, ir šiemet po dviejų visiškai skirtingų rudens, žiemos sezonų, čia ją ir pakviečiau papasakoti. Nes tokios patirtys įkvepia. O toliau pokalbis sukosi ir apie ugdymą namuose, ir apie 5 vaikų auginimą, ir iš kur atsiranda jos įkvėpimas, jėgos, energija idėjoms įgyvendinti, kurti verslui. Taip pat apie santykius, kuriuos su vyru kuria jau kelis dešimtmečius. Ar daug reikia drąsos pasirinkti kelią, kuriam nepritaria tavo šeimos aplinka, bet tu jauti, jog tai tavo, jūsų? Kas yra Ingos atrama, kur ji semiasi vilties, stiprybės, jėgų? Man šis pokalbis buvo tikras malonumas. Tikiuosi, kad klausyti gera bus ir jums. Marija

Jei nori klausyti daugiau pokalbių, junkis prie KALBA MAMOS narystės, ateik į mūsų bendruomenės narėms skirtus rytmečius įvairiuose miestuose ir prisijunk prie diskusijų KALBA MAMOS Discord serveryje. Daugiau apie narystę, visą mūsų veiklą ir planus sužinosi www.kalbamamos.lt bei Instagram‘e ir Facebook‘e. Junkis prie KALBA MAMOS ir kurkime laimingų mamų bendruomenę kartu! Kviečiu klausyti pokalbio su psichologe-psichoterapeute Anna Vinkovskiene, kuri, sujungusi savo asmeninę nevaisingumo patirtį, su profesine, šiandien padeda moterims, vyrams, poroms, išgyvenančioms nevaisingumą, susiduriančioms su iššūkiais susilaukti vaikų. Persileidimai, nepastojimas, o gal ir nevaisingumo diagnozė – apie visa tai ir pakalbėsime. Kokie jausmai kyla susidūrus su šiais iššūkiais, ką žmonės išgyvena, kaip tai paveikia savivertę, savęs matymą, santykius su artimaisiais ir savo žmogumi, partneriu, savęs kaip moters ar vyro suvokimą. Kaip būti šalia žmogaus, kuris išgyvena netektį, arba kaip nenutolti, išlaikyti santykį su brangia drauge, kuri patyrė persileidimą, o jūs jau sūpuojate savo mažylį ant rankų. Ir, žinoma, kaip sau padėti ir ar įmanoma vėl džiaugtis gyvenimu ir matyti jame prasmę, kai galbūt šeima, vaikai buvo didžiausia tavo svajonė, bet jai išsipildyti, rodos, nelemta. Savo patirtį ir žinias Anna sudėjo į knygą „Meškiukas už stiklo: nevaisingumo užrašai“, kurią, manau, verta perskaityti ne tik moterims, patyrusioms persileidimą, ar poroms, žengiančioms nevaisingumo keliu, bet ir jų artimiesiems, o ir visiems, kurie nori geriau suprasti šiuos iššūkius patiriančius žmones, o jų tikriausiai kiekvienas iš mūsų savo pažįstamų, artimųjų tarpe tikrai turime. Kviečiu klausyti, dalintis šiuo pokalbiu su tais, kam, manote, jis gali būti reikalingas. Ir ačiū, kad palaikot mus su Austėja, keliančias tokias jautrias ir nelengvas temas. Kalbėti apie tai drąsiau, kai žinome, kad pokalbiai ras kelią iki jūsų ir pasieks, palies jus. Gero klausymo. Marija

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi ⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje. Kviečiu klausyti pokalbio su psichologe-psichoterapeute Anna Vinkovskiene, kuri, sujungusi savo asmeninę nevaisingumo patirtį, su profesine, šiandien padeda moterims, vyrams, poroms, išgyvenančioms nevaisingumą, susiduriančioms su iššūkiais susilaukti vaikų. Persileidimai, nepastojimas, o gal ir nevaisingumo diagnozė – apie visa tai ir pakalbėsime. Kokie jausmai kyla susidūrus su šiais iššūkiais, ką žmonės išgyvena, kaip tai paveikia savivertę, savęs matymą, santykius su artimaisiais ir savo žmogumi, partneriu, savęs kaip moters ar vyro suvokimą. Kaip būti šalia žmogaus, kuris išgyvena netektį, arba kaip nenutolti, išlaikyti santykį su brangia drauge, kuri patyrė persileidimą, o jūs jau sūpuojate savo mažylį ant rankų. Ir, žinoma, kaip sau padėti ir ar įmanoma vėl džiaugtis gyvenimu ir matyti jame prasmę, kai galbūt šeima, vaikai buvo didžiausia tavo svajonė, bet jai išsipildyti, rodos, nelemta. Savo patirtį ir žinias Anna sudėjo į knygą „Meškiukas už stiklo: nevaisingumo užrašai“, kurią, manau, verta perskaityti ne tik moterims, patyrusioms persileidimą, ar poroms, žengiančioms nevaisingumo keliu, bet ir jų artimiesiems, o ir visiems, kurie nori geriau suprasti šiuos iššūkius patiriančius žmones, o jų tikriausiai kiekvienas iš mūsų savo pažįstamų, artimųjų tarpe tikrai turime. Kviečiu klausyti, dalintis šiuo pokalbiu su tais, kam, manote, jis gali būti reikalingas. Ir ačiū, kad palaikot mus su Austėja, keliančias tokias jautrias ir nelengvas temas. Kalbėti apie tai drąsiau, kai žinome, kad pokalbiai ras kelią iki jūsų ir pasieks, palies jus. Gero klausymo. Marija

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi ⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje. Šiandien dalinuosi pokalbiu su Krizinio nėštumo centro įkūrėja, 5 vaikų mama Zita Tomilienine ir centro psichologe, 4 vaikų mama, Rūta Mickevičiene. Taip kartais nutinka, kad ilgai kam nors ruošiesi, ruošiesi, bet įvyksta būtent tada, kada tikriausiai ir būna tinkamiausias laikas. Taip ir šįkart. Nors Zitą pakalbinti norėjau nuo tinklalaidės gyvavimo pradžios, susitinkame įrašų studijoje centro veiklos dešimtmečio proga, o dar ir turime progą pakalbėti apie dienos šviesą ką tik išvydusią knygą, kurią sudarė psichologė Rūta Mickevičienė. Knygoje užrašyta 30 moterų istorijų, kurios kreipėsi į Krizinio nėštumo centrą. O aš Zitos ir Rūtos klausiau, su kokiomis istorijomis ir iššūkiais ateina moterys ieškoti pagalbos, ar centras būna pirmasis pagalbos laiptelis, ar visgi moterys visų pirma jos bando ieškoti tarp artimų žmonių. Kokios gyvenimo aplinkybės verčia rinktis ar gimdyti kūdikį, ar ne, kokią nemokamą pagalbą Krizinio neštumo centras teikia. Per dešimt jo veiklos metų gimė virš 600 kūdikių, kurie galbūt būtų negimę. Bet gimė ir auga apsupti meilės, nes moterys sulaukė pagalbos ir paramos ne tik pirmoms dienoms ar mėnesiams, bet net porai metų. Prie tos pagalbos prisideda ir daug geros širdies žmonių. Taip pat man visuomet norisi paprašyti paberti išminties perlų moterų, kurių motinystės stažas jau yra gerokai ilgesnis nei mano, nes iš kiekvienos istorijos galiu pasičiupti kažką vertingo ir tinkančio, įkvepiančio sau. Tikiuosi, kad tą padaryti pavyks ir jums. Kviečiu klausyti ir susitikti pasidalinimams, diskusijoms KALBA MAMOS Discord‘e. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jau keletą metų iš eilės remia KNC veiklas, susijusias su pagalba moterims bei šeimoms krizinio nėštumo metu. Kalbėkime, mamos Marija

Penktajame sezone kiekvieną mėnesį kalbame vis kita tema, o pokalbius ir diskusijas KALBA MAMOS narystės prenumeratores kviečiame pratęsti Discord‘e bei rytmečiuose įvairiuose miestuose. Prisijunk ir tu, jei ieškai mamų bendruomenės. Visą informaciją rasi www.kalbamamos.lt Šiandien dalinuosi pokalbiu su Krizinio nėštumo centro įkūrėja, 5 vaikų mama Zita Tomilienine ir centro psichologe, 4 vaikų mama, Rūta Mickevičiene. Taip kartais nutinka, kad ilgai kam nors ruošiesi, ruošiesi, bet įvyksta būtent tada, kada tikriausiai ir būna tinkamiausias laikas. Taip ir šįkart. Nors Zitą pakalbinti norėjau nuo tinklalaidės gyvavimo pradžios, susitinkame įrašų studijoje centro veiklos dešimtmečio proga, o dar ir turime progą pakalbėti apie dienos šviesą ką tik išvydusią knygą, kurią sudarė psichologė Rūta Mickevičienė. Knygoje užrašyta 30 moterų istorijų, kurios kreipėsi į Krizinio nėštumo centrą. O aš Zitos ir Rūtos klausiau, su kokiomis istorijomis ir iššūkiais ateina moterys ieškoti pagalbos, ar centras būna pirmasis pagalbos laiptelis, ar visgi moterys visų pirma jos bando ieškoti tarp artimų žmonių. Kokios gyvenimo aplinkybės verčia rinktis ar gimdyti kūdikį, ar ne, kokią nemokamą pagalbą Krizinio neštumo centras teikia. Per dešimt jo veiklos metų gimė virš 600 kūdikių, kurie galbūt būtų negimę. Bet gimė ir auga apsupti meilės, nes moterys sulaukė pagalbos ir paramos ne tik pirmoms dienoms ar mėnesiams, bet net porai metų. Prie tos pagalbos prisideda ir daug geros širdies žmonių. Taip pat man visuomet norisi paprašyti paberti išminties perlų moterų, kurių motinystės stažas jau yra gerokai ilgesnis nei mano, nes iš kiekvienos istorijos galiu pasičiupti kažką vertingo ir tinkančio, įkvepiančio sau. Tikiuosi, kad tą padaryti pavyks ir jums. Kviečiu klausyti ir susitikti pasidalinimams, diskusijoms KALBA MAMOS Discord‘e. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jau keletą metų iš eilės remia KNC veiklas, susijusias su pagalba moterims bei šeimoms krizinio nėštumo metu. Kalbėkime, mamos Marija

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi ⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje. Šiandien kviečiu klausyti mūsų pokalbio su Lina Gabrijolavičiene, su kuria prie KALBA MAMOS mikrofonų jau esame kalbėję ir anksčiau. Ir su ja kalbėtis tikrai yra labai įdomu. Lina yra ne tik gimdymo dula, bet ir lektorė, dirbanti nėštumo ir motinystės temose, ji taip pat kviečia moteris individualiam pokalbiui apie gimdymo patirtį, remiantis naratyvinės terapijos metodais. Kaip Lina atsirado šitoje temoje, kaip sugalvojo šią idėją, su kokiomis istorijomis moterys pas ją ateina ir kas dažniausiai jas neramina pagalvojus apie gimdymą, kuris įvyko kažkaip ne taip, kaip būtų norėjęsi, čia ir pasikalbėsime. Man Liną pakalbinti buvo dar labai įdomu dėl to, nes žaviuosi žmonėmis, kurie tiesiog daro tai, dėl ko jiems dega širdis, kas jiems įdomu, ir atranda, jog tai gali būti jų gyvenimo kelias, darbas, pašaukimas. Nors ji nėra nei gydytoja, nei psichologė, nei akušerė, ji tikrai žino, jog turi, kuo pasidalinti su moterimis, kurioms gimdymas paliko kažkokį – didelį, o gal vos įžiūrimą – randą. Ir jį prisijaukinti įmanoma tik kalbant. Lina tokių moterų, kurios ieško pokalbio, ir laukia. Taip pat šnektelėjome: kodėl retai moterys gali apie savo gimdymą ir motinystės iššūkius kalbėti su savo mamomis? Kodėl neretai iš vis vengiame kalbėti apie gimdymą, nors ji sunkiais, slogiais, klampiais sluoksniais yra mumyse nusėdusi? Kaip rasti drąsos priimti sprendimus pačiai? Kaip gimdyme pasireiškia „geros mergaitės sindromas“? Gero klausymo! Kalbėkime, mamos. Marija

Kiekvieną mėnesį kalbame vis kita tema, o pokalbius ir diskusijas KALBA MAMOS narystės prenumeratores kviečiame pratęsti Discord‘e bei rytmečiuose įvairiuose miestuose. Prisijunk ir tu, jei ieškai mamų bendruomenės. Visą informaciją rasi www.kalbamamos.lt Šiandien kviečiu klausyti mūsų pokalbio su Lina Gabrijolavičiene, su kuria prie KALBA MAMOS mikrofonų jau esame kalbėję ir anksčiau. Ir su ja kalbėtis tikrai yra labai įdomu. Lina yra ne tik gimdymo dula, bet ir lektorė, dirbanti nėštumo ir motinystės temose, ji taip pat kviečia moteris individualiam pokalbiui apie gimdymo patirtį, remiantis naratyvinės terapijos metodais. Kaip Lina atsirado šitoje temoje, kaip sugalvojo šią idėją, su kokiomis istorijomis moterys pas ją ateina ir kas dažniausiai jas neramina pagalvojus apie gimdymą, kuris įvyko kažkaip ne taip, kaip būtų norėjęsi, čia ir pasikalbėsime. Man Liną pakalbinti buvo dar labai įdomu dėl to, nes žaviuosi žmonėmis, kurie tiesiog daro tai, dėl ko jiems dega širdis, kas jiems įdomu, ir atranda, jog tai gali būti jų gyvenimo kelias, darbas, pašaukimas. Nors ji nėra nei gydytoja, nei psichologė, nei akušerė, ji tikrai žino, jog turi, kuo pasidalinti su moterimis, kurioms gimdymas paliko kažkokį – didelį, o gal vos įžiūrimą – randą. Ir jį prisijaukinti įmanoma tik kalbant. Lina tokių moterų, kurios ieško pokalbio, ir laukia. Taip pat šnektelėjome: kodėl retai moterys gali apie savo gimdymą ir motinystės iššūkius kalbėti su savo mamomis?Kodėl neretai iš vis vengiame kalbėti apie gimdymą, nors ji sunkiais, slogiais, klampiais sluoksniais yra mumyse nusėdusi?Kaip rasti drąsos priimti sprendimus pačiai?Kaip gimdyme pasireiškia „geros mergaitės sindromas“? Gero klausymo! Kalbėkime, mamos Marija

Jei nori klausyti daugiau pokalbių, junkis prie KALBA MAMOS narystės, ateik į mūsų bendruomenės narėms skirtus rytmečius įvairiuose miestuose ir prisijunk prie diskusijų KALBA MAMOS Discord serveryje. Daugiau apie narystę, visą mūsų veiklą ir planus sužinosi www.kalbamamos.lt bei Instagram‘e ir Facebook‘e. Junkis prie KALBA MAMOS ir kurkime laimingų mamų bendruomenę kartu! Šiuo pokalbiu pradedame pokalbių ciklą apie gimdymo ir pogimdyminės priežiūros patirtis iš įvairių pasaulio šalių. Pokalbius įrašinėsime nuolat, o dalinsimės jais kiekvieną mėnesį. Su Austėja pokalbį įrašinėjome jos namuose rugsėjo pabaigoje, kai su šeima lankėme jų ką tik pagausėjusią šeimą. Viso pokalbio metu Austėja sūpavo saldžiai snaudžiantį tuo metu poros savaičių amžiaus sūnų Perkūną. O kalbėjome apie jos gimdymą Kolumbijoje prieš šešerius metus. Kaip Austėja išsirinko įstaigą gimdymui, kaip vyksta nėščiųjų priežiūra, kodėl gimdymas, jei neprasideda savaime, yra skatinamas, kas paliko didžiausią įspūdį ir ką ji prisimena kaip trūkumus, kokia vyravo nuotaika ir bendravimo kultūra. Taip pat papasakojo apie nėščiųjų priežiūrą po gimdymo. Gero klausymo! Marija

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi ⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje. Šiuo pokalbiu pradedame pokalbių ciklą apie gimdymo ir pogimdyminės priežiūros patirtis iš įvairių pasaulio šalių. Pokalbius įrašinėsime nuolat, o dalinsimės jais kiekvieną mėnesį. Su Austėja pokalbį įrašinėjome jos namuose rugsėjo pabaigoje, kai su šeima lankėme jų ką tik pagausėjusią šeimą. Viso pokalbio metu Austėja sūpavo saldžiai snaudžiantį tuo metu poros savaičių amžiaus sūnų Perkūną. O kalbėjome apie jos gimdymą Kolumbijoje prieš šešerius metus. Kaip Austėja išsirinko įstaigą gimdymui, kaip vyksta nėščiųjų priežiūra, kodėl gimdymas, jei neprasideda savaime, yra skatinamas, kas paliko didžiausią įspūdį ir ką ji prisimena kaip trūkumus, kokia vyravo nuotaika ir bendravimo kultūra. Taip pat papasakojo apie nėščiųjų priežiūrą po gimdymo. Gero klausymo! Marija

Jei nori klausyti daugiau pokalbių, junkis prie KALBA MAMOS narystės, ateik į mūsų bendruomenės narėms skirtus rytmečius įvairiuose miestuose ir prisijunk prie diskusijų KALBA MAMOS Discord serveryje. Daugiau apie narystę, visą mūsų veiklą ir planus sužinosi www.kalbamamos.lt bei Instagram‘e ir Facebook‘e. Junkis prie KALBA MAMOS ir kurkime laimingų mamų bendruomenę kartu! Spalio mėnesį dėmesį skirsime gimdymo patirtims ir laikui po jo. Džiaugiuosi, kad pagaliau pradedame, nors tiksliau reikėtų sakyti pratęsiame, tik daug aktyviau, gimdymo patirčių pokalbius. Jų bus daug ir iš įvairių šalių. Su mumis susisiekė moterys iš Norvegijos, Švedijos, Ispanijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijo, Nyderlandų ir Danijos, norinčios papasakoti, kaip atrodo nėščiųjų ir pagimdžiusių moterų priežiūra, kokiomis sąlygomis vyksta gimdymai ir kokius pasirinkimus turi moterys. Šiuos pokalbius įrašinėsime nuolat ir dalinsimės kas mėnesį. Šį mėnesį pasidalinsime pokalbiais apie gimdymus ir priežiūrą po jo Kolumbijoje ir Šveicarijoje. Tinklalaidės pokalbiai yra skirti KALBA MAMOS narystės prenumeratorėms, tad jei įdomu, jei norėtum prisijungti į rytmečius ar organizuoti juos savo mieste ar rajone, bendrauti KALBA MAMOS Discord‘e, kviečiu jungtis prie mūsų bendruomenės ir jai skirtų veiklų. Visą informaciją apie narystę rasi www.kalbamamos.lt/naryste O dabar kviečiu klausyti pokalbio su nepriklausoma akušere, dula Agne Škudiene, kurią pakalbinti norėjau jau labai seniai, bet, matyt, viskam savas laikas, todėl džiaugiuosi galėjusi pakalbinti Agnę apie tai, kaip akušerija atsirado jos gyvenime, kuo ypatinga tęstinė akušerinė priežiūra, kodėl jai taip rūpi, kokias gimdymo sąlygas turi moterys ir kodėl ne vieną kartą šio pokalbio metu Agnė graudinosi, kai kalbėdavome apie moteris, draugystę, bendruomenę ir jos svarbą. Taip pat Agnė pasidalino apie gimdymo centrus Latvijoje, Islandijoje ir Vokietijoje. Kviečiu klausyti ir jungtis prie KALBA MAMOS narystės, jei mūsų veikla, temos atrodo įdomios ir jei ieškai mamų bendruomenės. Kalbėkime, mamos Marija 

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi ⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje. Spalio mėnesį dėmesį skirsime gimdymo patirtims ir laikui po jo. Džiaugiuosi, kad pagaliau pradedame, nors tiksliau reikėtų sakyti pratęsiame, tik daug aktyviau, gimdymo patirčių pokalbius. Jų bus daug ir iš įvairių šalių. Su mumis susisiekė moterys iš Norvegijos, Švedijos, Ispanijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijo, Nyderlandų ir Danijos, norinčios papasakoti, kaip atrodo nėščiųjų ir pagimdžiusių moterų priežiūra, kokiomis sąlygomis vyksta gimdymai ir kokius pasirinkimus turi moterys. Šiuos pokalbius įrašinėsime nuolat ir dalinsimės kas mėnesį. Šį mėnesį pasidalinsime pokalbiais apie gimdymus ir priežiūrą po jo Kolumbijoje ir Šveicarijoje. O dabar kviečiu klausyti pokalbio su nepriklausoma akušere, dula Agne Škudiene, kurią pakalbinti norėjau jau labai seniai, bet, matyt, viskam savas laikas, todėl džiaugiuosi galėjusi pakalbinti Agnę apie tai, kaip akušerija atsirado jos gyvenime, kuo ypatinga tęstinė akušerinė priežiūra, kodėl jai taip rūpi, kokias gimdymo sąlygas turi moterys ir kodėl ne vieną kartą šio pokalbio metu Agnė graudinosi, kai kalbėdavome apie moteris, draugystę, bendruomenę ir jos svarbą. Taip pat Agnė pasidalino apie gimdymo centrus Latvijoje, Islandijoje ir Vokietijoje. Kviečiu klausyti ir jungtis prie KALBA MAMOS narystės, jei mūsų veikla, temos atrodo įdomios ir jei ieškai mamų bendruomenės. Kalbėkime, mamos. Marija 

Jei nori klausyti daugiau pokalbių, junkis prie KALBA MAMOS narystės, ateik į mūsų bendruomenės narėms skirtus rytmečius įvairiuose miestuose ir prisijunk prie diskusijų KALBA MAMOS Discord serveryje. Daugiau apie narystę, visą mūsų veiklą ir planus sužinosi www.kalbamamos.lt bei Instagram‘e ir Facebook‘e. Junkis prie KALBA MAMOS ir kurkime laimingų mamų bendruomenę kartu! Kviečiu klausyti pokalbio su psichologe, dviejų vaikų mama, nuostabių knygų „Ryšys su savimi, ryšys su savimi“, „Dviejų vaikų mama“ bei tinklaraščio „Ryšyje“ autore Egle Lukinaite-Vaičiurgiene. Eglės teiravausi, kada ir kodėl ji nusprendė išleisti savo abi dukras į darželį (su jaunesniąja, beje dabar kaip tik prasidėjo darželio adaptacijos kelionė), kaip taip nutiko, kad prieš tampant mama dairėsi darželio, kuris priima vaikus anksčiausiai, o išleido pirmąją dukrą tik maždaug ketverių metų. Ir, žinoma, palietėme daug esminių klausimų: kas apskritai yra toji adaptacija,kokie ženklai leidžia nuspėti, kad ji vyksta ir vaikas po truputį susidraugauja su darželiu, su auklėtojomis,koks elgesys rodo, kad vaikas darželiui dar nepasiruošęs,kodėl labai svarbu leisti vaikui su nauja aplinka susipažinti būnant šalia tam suaugusiam žmogui, su kuriuo jis jaučiasi ramus ir saugus. Adaptacija vyksta ne tik vaikams, bet ir tėvams - ką daryti su savo nerimu išleidžiant vaiką į darželį? Eglė kviečia pažvelgti giliau ir paklausti savęs: iš kur tas nerimas kyla?Ar aplinka, kurioje paliekame vaiką, mums atrodo saugi?Jei ne, ar turime kitą pasirinkimą?O jei žmonėmis, kurie rūpinasi mūsų vaiku, galime pasitikėti, ką tas viduje krebždantis nerimas mums sako, kokią žinią siunčia? Galų gale, ar tikrai sprendimas vesti vaiką į darželį yra mūsų pačių sprendimas? O gal jaučiame aplinkos spaudimą? Eglė pateikia ir keletą argumentų, kodėl visgi darželis lengvesnė ir turtingesnė patirtis yra vyresniems vaikams, ir kaip atsirado mitas, kad metukų amžiaus vaikai adaptuojasi lengviau. Kviečiu pratęsti diskusiją KALBA MAMOS Discord‘e, prie kurio prisijungti galite tapę KALBA MAMOS narystės prenumeratorėmis. Lauksime jūsų mamų rytmečiuose, kviesime į KNYGŲ KLUBĄ ir kitas, bendruomenei skirtas, veiklas. Daugiau apie narystę sužinoti ir prisijungti galima čia. Kalbėkime, mamos. Marija

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi ⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje. Kviečiu klausyti pokalbio su psichologe, dviejų vaikų mama, nuostabių knygų „Ryšys su savimi, ryšys su savimi“, „Dviejų vaikų mama“ bei tinklaraščio „Ryšyje“ autore Egle Lukinaite-Vaičiurgiene. Eglės teiravausi, kada ir kodėl ji nusprendė išleisti savo abi dukras į darželį (su jaunesniąja, beje dabar kaip tik prasidėjo darželio adaptacijos kelionė), kaip taip nutiko, kad prieš tampant mama dairėsi darželio, kuris priima vaikus anksčiausiai, o išleido pirmąją dukrą tik maždaug ketverių metų. Ir, žinoma, palietėme daug esminių klausimų: kas apskritai yra toji adaptacija, kokie ženklai leidžia nuspėti, kad ji vyksta ir vaikas po truputį susidraugauja su darželiu, su auklėtojomis, koks elgesys rodo, kad vaikas darželiui dar nepasiruošęs, kodėl labai svarbu leisti vaikui su nauja aplinka susipažinti būnant šalia tam suaugusiam žmogui, su kuriuo jis jaučiasi ramus ir saugus. Adaptacija vyksta ne tik vaikams, bet ir tėvams - ką daryti su savo nerimu išleidžiant vaiką į darželį? Eglė kviečia pažvelgti giliau ir paklausti savęs: iš kur tas nerimas kyla? Ar aplinka, kurioje paliekame vaiką, mums atrodo saugi? Jei ne, ar turime kitą pasirinkimą? O jei žmonėmis, kurie rūpinasi mūsų vaiku, galime pasitikėti, ką tas viduje krebždantis nerimas mums sako, kokią žinią siunčia? Galų gale, ar tikrai sprendimas vesti vaiką į darželį yra mūsų pačių sprendimas? O gal jaučiame aplinkos spaudimą? Eglė pateikia ir keletą argumentų, kodėl visgi darželis lengvesnė ir turtingesnė patirtis yra vyresniems vaikams, ir kaip atsirado mitas, kad metukų amžiaus vaikai adaptuojasi lengviau. Kalbėkime, mamos. Marija

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi ⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje. Šįkart kviečiu nerti į poros santykių temą. Kalbamės su psichologe-psichoterapeute, 4 vaikų mama, knygos „Motinystės kelias“ autore Sigita Valevičiene. Su vyru kartu esame jau vienuolika metų ir man tikrai labai įdomi visa ta bendro gyvenimo dinamika, kurios ypač padaugėja gimus vaikams. Labai ryškiai pamenu tuos pirmuosius kampų gludinimosi metus ir išryškėjusią mintį, kad laikotarpis iki pirmo vaiko gimimo buvo tiesiog ištisas medaus mėnuo. Dažnai tą girdžiu ir iš kitų mamų. To patvirtinimą, iš dalies, išgirdau ir iš Sigitos. Pirmasis skyrybų bumas yra, kai vaikui yra maždaug metai. Antrasis – kai vaikai pradeda tolti nuo tėvų. Dažnai į santykius ateiname tikėdamiesi, kad gal ir ne viskas, bet daug kas vyks tarsi savaime. Deja, dažniausiai taip nėra. Mes keičiamės, keičiasi gyvenimas, keičiasi ir santykis. Mes išgyvenam krizes ir nors tikriausiai dažnas mūsų tų krizių bijome ir žiūrime į jas tarsi į ženklą, kad jau „viskas, tikriausiai teks skirtis, nes nebemylim vienas kito“, krizė gali būti galimybė. Pažersiu keletą klausimų, į kuriuos leidomės šio pokalbio metu: Kiek iš mūsų šeimų atsinešti modeliai turi įtakos mūsų kuriamiems santykiams? Ar lengva tuos modelius pakeisti? Kaip mes renkamės partnerį? Ir ar iš tikrųjų renkamės mes, ar šitą darbą už mus padaro smegenys? Kodėl pora, kuri nekonfliktuoja, yra pasmerkta žlugti? Kodėl dažnai turime lūkestį, kad kitas turėtų nuspėti, kaip aš jaučiuosi? Antroje pokalbio pusėje šiek tiek, labai natūraliai, įkritome į tai, kaip ir kodėl keičiasi santykis, ir kas nutinka iš tiesų, kai gimsta vaikas: Kodėl vaiko atsiradimas yra toks ypatingas laikas ir kodėl tiek daug porų, vos susilaukę vaiko, skiriasi? Kodėl vyrai neretai įkrenta į priklausomybes, o mamos ant savo pečių perima visą buitį? Kaip neleisti buičiai ir kasdienybei nužudyti romantikos, aistros ir išlikti kartu, nebūti tik mama ir tėčio, bet ir mylimaisiais? Man šis pokalbis labai patiko, klausysiu tikrai jį dar ir dar, nes tikrai yra, ką pamąstyti. Kviečiu pasidalinti juo su savo žmogumi ir pasikalbėti ne tik apie tai, ką išgirsite, bet ir apie jūsų santykį, ko trūksta, ką norėtumėt pakeisti, ir dėl ko vis dar mylite vienas kitą. Gero klausymo! Marija

Jei nori klausyti daugiau pokalbių, junkis prie KALBA MAMOS narystės, ateik į mūsų bendruomenės narėms skirtus rytmečius įvairiuose miestuose ir prisijunk prie diskusijų KALBA MAMOS Discord serveryje. Daugiau apie narystę, visą mūsų veiklą ir planus sužinosi www.kalbamamos.lt bei Instagram‘e ir Facebook‘e. Junkis prie KALBA MAMOS ir kurkime laimingų mamų bendruomenę kartu! Šįkart kviečiu nerti į poros santykių temą. Kalbamės su psichologe-psichoterapeute, 4 vaikų mama, knygos „Motinystės kelias“ autore Sigita Valevičiene. Su vyru kartu esame jau vienuolika metų ir man tikrai labai įdomi visa ta bendro gyvenimo dinamika, kurios ypač padaugėja gimus vaikams. Labai ryškiai pamenu tuos pirmuosius kampų gludinimosi metus ir išryškėjusią mintį, kad laikotarpis iki pirmo vaiko gimimo buvo tiesiog ištisas medaus mėnuo. Dažnai tą girdžiu ir iš kitų mamų. To patvirtinimą, iš dalies, išgirdau ir iš Sigitos. Pirmasis skyrybų bumas yra, kai vaikui yra maždaug metai. Antrasis – kai vaikai pradeda tolti nuo tėvų. Dažnai į santykius ateiname tikėdamiesi, kad gal ir ne viskas, bet daug kas vyks tarsi savaime. Deja, dažniausiai taip nėra. Mes keičiamės, keičiasi gyvenimas, keičiasi ir santykis. Mes išgyvenam krizes ir nors tikriausiai dažnas mūsų tų krizių bijome ir žiūrime į jas tarsi į ženklą, kad jau „viskas, tikriausiai teks skirtis, nes nebemylim vienas kito“, krizė gali būti galimybė. Pažersiu keletą klausimų, į kuriuos leidomės šio pokalbio metu: Kiek iš mūsų šeimų atsinešti modeliai turi įtakos mūsų kuriamiems santykiams? Ar lengva tuos modelius pakeisti?Kaip mes renkamės partnerį? Ir ar iš tikrųjų renkamės mes, ar šitą darbą už mus padaro smegenys?Kodėl pora, kuri nekonfliktuoja, yra pasmerkta žlugti?Kodėl dažnai turime lūkestį, kad kitas turėtų nuspėti, kaip aš jaučiuosi? Antroje pokalbio pusėje šiek tiek, labai natūraliai, įkritome į tai, kaip ir kodėl keičiasi santykis, ir kas nutinka iš tiesų, kai gimsta vaikas: Kodėl vaiko atsiradimas yra toks ypatingas laikas ir kodėl tiek daug porų, vos susilaukę vaiko, skiriasi?Kodėl vyrai neretai įkrenta į priklausomybes, o mamos ant savo pečių perima visą buitį?Kaip neleisti buičiai ir kasdienybei nužudyti romantikos, aistros ir išlikti kartu, nebūti tik mama ir tėčio, bet ir mylimaisiais? Man šis pokalbis labai patiko, klausysiu tikrai jį dar ir dar, nes tikrai yra, ką pamąstyti. Kviečiu pasidalinti juo su savo žmogumi ir pasikalbėti ne tik apie tai, ką išgirsite, bet ir apie jūsų santykį, ko trūksta, ką norėtumėt pakeisti, ir dėl ko vis dar mylite vienas kitą. Primenu, kad nuo šiol visi mūsų pokalbiai yra girdimi tik KALBA MAMOS narystės prenumeratoriams, o visur kitur rasite ištrauką. Prie narystės prisijungti, klausyti pokalbių, ateiti į mamų rytmečius ir pratęsti pokalbius su bendruomene KALBA MAMOS Discord‘e galite www.kalbamamos.lt Gero klausymo! Marija

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi ⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje. Sveiki įsijungę naują „Mama, ką valgom?“ rubrikos pokalbį, kuriame aš, Morta Belenavičienė, kalbuosi su gydytoja osteopate Elena Kublickiene. Eleną pasikviečiau norėdama išgirsti apie kūdikių sėdėjimą valgymo kėdutėje bei kramtymą, tačiau ji papasakojo dar daugiau įdomių dalykų apie mūsų kūnus. Beje, nenustebkite, kad pokalbio įraše mano balsas skamba keistai – įrašinėjant pokalbį buvau dar šiek tiek užkimusi, o tai buvo paskutinė proga įrašyti pokalbį prieš Elenai išvažiuojant. Labiausiai knietėjo sužinoti, ar valgymo kėdutėje sėdinčiam vaikui yra svarbi kojų atrama bei taisyklinga sėdėsena (bei kokia ta taisyklinga sėdėsena yra), tad buvo įdomu išgirsti gydytojos osteopatės įžvalgas apie tai. Pokalbio pradžioje Elena papasakojo ir apie osteopatiją – kuo ji ją patraukė, kaip atrodo diagnozės procesas, kaip svarbu atsižvelgti į visą kūną, nes visiškai viskas mūsų kūne yra susiję, kaip ieškant sprendimo ir taikant gydymą reikia žvelgti plačiau, nei tik į tą vietą, dėl kurios skundžiasi pacientas, o kartais – net ir į jį supančią aplinką: tėvus, senelius (ypač, jei gydomas vaikas). Šiuose pokalbiuose dažnai miniu vaiko vedamo primaitinimo metodą, kuriuo su kietu maistu supažindinau ir savo vaiką, tad buvo be galo svarbu aptarti ir springimo bei žiaukčiojimo skirtumus, burnoje veikiantį kramtymo mechanizmą, kaip atrodo mokymasis kramtyti ir kodėl jis toks svarbus pažindinantis su maistu. Man pačiai daugiausia ramybės suteikė žinojimas, kad žmogaus organizmas labai protingai sukurtas, tad ir mokantis valgyti bei kramtyti kūdikio burnoje veikia įvairiausi apsauginiai mechanizmai (pavyzdžiui, žiaukčiojimas), todėl didesnis maisto gabaliukas burnoje nebūtinai reiškia springimą. Kaip visuomet, už galimybę įrašyti šiuos pokalbius kokybiškai dėkoju Vilniaus Universiteto radijo stočiai „START FM“. O dabar – kviečiu klausytis pokalbio! Morta

Šiandien kviečiu nerti į kiek kitokį nei įprastai pašnekesį – tai Eglės Lukinaitės-Vaičiurgienės antrosios knygos „Dviejų vaikų mama“ pristatymo įrašas, kuris vyko balandžio mėnesį Vilniuje. Čia savo mintimis ir patirtimis taip pat dalinosi TV ir radijo laidų vedėja, kulinarinių knygų autorė, 4 vaikų mama Beata Nicholson ir psichologė, nuostabių iniciatyvų ir projektų, tokių kaip „Niekieno vaikai“ ar „Drauge“ iniciatorė ir autorė, 3 vaikų mama Ieva Šuipė. Ačiū Eglei už galimybę visas šias nuostabias moteris, mamas pakalbinti ir drauge giliai palukštenti motinystės temą. „Motinystė yra tokia kupina įvairiausių jausmų, sunkumų, temų, potemių, kurios kažkaip dažnai būna gana giliai nuglostytos, padėtos, nepamatytos. Man labai norisi apie tai kalbėti, jas papurenti ir leisti joms sudygti. Man atrodo, tai yra labai svarbu. Ir netgi jaučiu kažkokią pareigą daryti tai taip, tokiu būdu, kokiu galiu – per psichologinę prizmę, per rašymą, per žmonių pakvietimą kalbėti kartu.“ Jei antro vaiko tema šiuo metu aktuali, labai kviečiu paklausyti ir mūsų pokalbio su psichologe, tinklaraščio „Švelni tėvystė“ autore, dviejų vaikų mama Milda Kukulskiene. Tai trečiojo sezono ketvirtas epizodas ir jis vadinasi „Apie antrojo vaiko gimimą ir nuovargį tėvystėje“. Jame dalinomės, kada mums buvo sudėtingiausi motinystės etapai, kuo skyrėsi pirmo ir antro vaiko laukimas, lūkesčiai ir realybė, vaikų santykiai ir pykčiai bei kaip juos sprendžiame savo šeimose, kada stipriausiai smogia mamiškas kaltės jausmas, kas labiausiai nustebino ir ko išmokė pačios intensyviausios motinystės patirtys.

Prieš pristatydama mūsų su Ieva pokalbį dar trumpai noriu priminti, kad laukiame tavęs prisijungiant prie KALBA MAMOS narystės. Tapusi mūsų bendruomenės nare tu galėsi klausyti visų naujų pokalbių, kurie nuo šiol bus girdimi tik prenumeratorėms, kviesime į rytmečius įvairiuose Lietuvos miestuose, o bendrauti, diskutuoti, teirautis rekomendacijų ir burti savo mamų bendruomenę kviesime į Discord‘ą. Prisijunk ir praturtink motinystės kelionę palaikančia mamų bendruomene bei vertingomis savo srities specialistų žiniomis. Visą informaciją apie narystę rasi www.kalbamamos.lt Šiandien kviečiu klausyti pokalbio su dainininke Ieva Zasimauskaite, kurią norėjau pakalbinti apie tikriausiai vieną jautriausių ir neretai sudėtingiausių etapų – pirmuosius mėnesius po gimdymo. Ypač, kai mama tampi pirmą kartą. Peržvelgusi per ketverius metus įrašytus pokalbius supratau, kad su moterimi, kuri ką tik tapo mama ir galėtų pasidalinti labai šviežiais jausmais, emocijomis, patirtimi, mintimis, esame kalbėję labai seniai. Tą dieną, kai įrašinėjome pokalbį jaukiai susėdę Ievos miegamajame, jos dukrytei Prijai buvo vos 5 savaitės. Šis laikotarpis po gimdymo yra vadinamas ketvirtu trimestru. Tai labai jautrus laikas, kai per vieną dieną labai stipriai pasikeičia mūsų gyvenimas ir po truputį, visa šeima kartu, bandome išmokti gyventi naujoje realybėje. Ir kiekviena iš mūsų jį patiriame labai asmeniškai, individualiai, ypatingai. Ta patirtis yra niekieno kito, tik mūsų. Ir kiekviena, bandymo būdu, galime ieškoti ir atrasti, kalbant, dalinantis, prašant pagalbos, kas gali mums padėti šį tiltą pereiti. Ir net jeigu jis siūbuoja, turint, į ką įsikibti, galime jaustis ne vienos. Kas tai bus – bendruomenė, kitos mamos, vyras, mama, sesuo ar draugė – priklauso nuo to, ko mums reikia. O Ieva šiame pokalbyje dalinosi apie ruošimąsi tapti mama ir kam visgi niekaip neįmanoma pasiruošti. Apie svajonių gimdymo laukimą ir kaip jai pavyko nėštumo pabaigoje priimti žinią, kad teks daryti Cezario pjūvio operaciją, kurios ji labai nenorėjo. Apie nerimą, operacijos baimę ir po dešimties metų sugrįžusias panikos atakas. Kalbėjome apie visą motinystės pradžios intensyvumą, didžiulį svorį: jausmus, kūno ir emocinius iššūkius po Cezario pjūvio operacijos, nežinojimą, ką ir kaip daryti ir mintis, jog visa tai, ką patiriu, yra tiesiog per sunku. Apie nelengvą žindymo pradžią, nes žindymo varikliukui po Cezario pjūvio operacijos neretai prireikia daugiau laiko, kantrybės ir pastangų. Apie tai, kokia didelė dovana yra mylinti ir rūpestinga bendruomenė, kuri gali mėnesį laiko gaminti ką tik kūdikio susilaukusiai šeimai šiltą naminį maistą. Apie baimę ir gėdą kreiptis pagalbos, pasakyti, kad jautiesi labai blogai. Ir norą, kad tavimi pasirūpintų lyg maža mergaite, ir norą atstumti tą rūpestį, nes nori būti stipri ir pati su viskuo susitvarkyti. O be to, atrodo, kad kitos ir nekalba apie tai, koks tas pradžios laikotarpis gali būti sudėtingas, tai tikriausiai tik aš viena čia klimpstu ir nesugebu? Manau, kad šis pokalbis puikiai įsilieja į mamos psichikos sveikatos temą, kuria kalbėti savo bendruomenę kviečiame liepos mėnesį. Ačiū Ievai, jog atvėrė namų duris ir širdį, kad šis pokalbis įvyktų. Kviečiu klausyti, tapti KALBA MAMOS nare ir susitikti pokalbiams KALBA MAMOS Discord‘o kanale. Kalbėkime, mamos Marija

Sveika, įsijungusi KALBA MAMOS tinklalaidę, prie mikrofono sveikinuosi aš, Marija Keršanskienė. Prieš pristatydama mūsų su Ieva pokalbį dar trumpai noriu priminti, kad laukiame tavęs prisijungiant prie KALBA MAMOS narystės. Tapusi mūsų bendruomenės nare tu galėsi klausyti visų naujų pokalbių, kurie nuo šiol bus girdimi tik prenumeratorėms, kviesime į rytmečius įvairiuose Lietuvos miestuose, o bendrauti, diskutuoti, teirautis rekomendacijų ir burti savo mamų bendruomenę kviesime į Discord‘ą. Prisijunk ir praturtink motinystės kelionę palaikančia mamų bendruomene bei vertingomis savo srities specialistų žiniomis. Visą informaciją apie narystę rasi www.kalbamamos.lt Šiandien kviečiu klausyti pokalbio su dainininke Ieva Zasimauskaite, kurią norėjau pakalbinti apie tikriausiai vieną jautriausių ir neretai sudėtingiausių etapų – pirmuosius mėnesius po gimdymo. Ypač, kai mama tampi pirmą kartą. Peržvelgusi per ketverius metus įrašytus pokalbius supratau, kad su moterimi, kuri ką tik tapo mama ir galėtų pasidalinti labai šviežiais jausmais, emocijomis, patirtimi, mintimis, esame kalbėję labai seniai. Tą dieną, kai įrašinėjome pokalbį jaukiai susėdę Ievos miegamajame, jos dukrytei Prijai buvo vos 5 savaitės. Šis laikotarpis po gimdymo yra vadinamas ketvirtu trimestru. Tai labai jautrus laikas, kai per vieną dieną labai stipriai pasikeičia mūsų gyvenimas ir po truputį, visa šeima kartu, bandome išmokti gyventi naujoje realybėje. Ir kiekviena iš mūsų jį patiriame labai asmeniškai, individualiai, ypatingai. Ta patirtis yra niekieno kito, tik mūsų. Ir kiekviena, bandymo būdu, galime ieškoti ir atrasti, kalbant, dalinantis, prašant pagalbos, kas gali mums padėti šį tiltą pereiti. Ir net jeigu jis siūbuoja, turint, į ką įsikibti, galime jaustis ne vienos. Kas tai bus – bendruomenė, kitos mamos, vyras, mama, sesuo ar draugė – priklauso nuo to, ko mums reikia. O Ieva šiame pokalbyje dalinosi apie ruošimąsi tapti mama ir kam visgi niekaip neįmanoma pasiruošti. Apie svajonių gimdymo laukimą ir kaip jai pavyko nėštumo pabaigoje priimti žinią, kad teks daryti Cezario pjūvio operaciją, kurios ji labai nenorėjo. Apie nerimą, operacijos baimę ir po dešimties metų sugrįžusias panikos atakas. Kalbėjome apie visą motinystės pradžios intensyvumą, didžiulį svorį: jausmus, kūno ir emocinius iššūkius po Cezario pjūvio operacijos, nežinojimą, ką ir kaip daryti ir mintis, jog visa tai, ką patiriu, yra tiesiog per sunku. Apie nelengvą žindymo pradžią, nes žindymo varikliukui po Cezario pjūvio operacijos neretai prireikia daugiau laiko, kantrybės ir pastangų. Apie tai, kokia didelė dovana yra mylinti ir rūpestinga bendruomenė, kuri gali mėnesį laiko gaminti ką tik kūdikio susilaukusiai šeimai šiltą naminį maistą. Apie baimę ir gėdą kreiptis pagalbos, pasakyti, kad jautiesi labai blogai. Ir norą, kad tavimi pasirūpintų lyg maža mergaite, ir norą atstumti tą rūpestį, nes nori būti stipri ir pati su viskuo susitvarkyti. O be to, atrodo, kad kitos ir nekalba apie tai, koks tas pradžios laikotarpis gali būti sudėtingas, tai tikriausiai tik aš viena čia klimpstu ir nesugebu? Manau, kad šis pokalbis puikiai įsilieja į mamos psichikos sveikatos temą, kuria kalbėti savo bendruomenę kviečiame liepos mėnesį. Ačiū Ievai, jog atvėrė namų duris ir širdį, kad šis pokalbis įvyktų. Kviečiu klausyti ir susitikti pokalbiams KALBA MAMOS Discord‘o kanale. Kalbėkime, mamos Marija

Labas! Prie KALBA MAMOS tinklalaidės mikrofono sveikinuosi aš, Marija Keršanskienė, ir džiaugiuosi galėdama pranešti, jog šiuo pokalbiu KALBA MAMOS pokalbiai žengia į naująjį, 5-ąjį sezoną. Jei sekate mus socialiniuose tinkluose, tikriausiai pastebėjote, jog jau keletą mėnesių vis užsimindavau apie artėjančius pokyčius. Ir štai, ta diena išaušo – šiandien kelionę pradeda KALBA MAMOS narystė, kurioje – tik prenumeratorėms skirti epizodai, po truputį besikuriantys mamų rytmečiai įvairiuose Lietuvos miestuose ir kvietimas jungtis prie privačių, pokalbiams, pasidalinimams ir diskusijoms skirtų KALBA MAMOS Discord‘o kanalų. Daugiau apie narystę, visą mūsų veiklą ir planus sužinosite mūsų interneto svetainėje www.kalbamamos.lt bei Instagram‘e ir Facebook‘e. O šio pokalbio tikslas – supažindinti jus su gydytoju psichiatru Viliumi Ogensku, kuris KALBA MAMOS platformoje kurs savo prenumeratą „Mamos psichikos sveikata“. Pavasarį jus kvietėme jungtis į Viliaus vebinarą ta pačia tema. Mūsų interneto svetainėje www.kalbamamos.lt galite nemokamai parsisiųsti atmintinę, parengtą kartu su gydytoju, kurioje rasite labai daug vertingos informacijos apie įvairias būsenas prieš ir po gimdymo, į ką pačiai moteriai ir jos artimiesiems vertėtų atkreipti dėmesį, kaip galima padėti ir kada būtina kreiptis į specialistus. Šiame pokalbyje labai sąmoningai skyrėme nemažai laiko susipažinimui su Viliumi, atsiminimams apie jo vaikystę, mokyklos ir studijų metus, apie jo darbo patirtį, išmoktas pamokas ir iššūkius, o antroje pokalbio pusėje kalbėjome apie jo prenumeratą ir temas, kurias Vilius kvies narplioti kartu. Kviečiu klausyti ir sužinoti, kokį turinį, kokia forma jums jį ruošia ir kaip viskas vyks. Nuo šiol KALBA MAMOS pokalbiai skirti tik mūsų narystės prenumeratorėms, o visur kitur galėsite paklausyti šių pokalbių ištraukų. Jeigu KALBA MAMOS veikla atrodo įdomi ir prasminga, kviečiame prenumeruoti mūsų narystę ir prisijungti prie laimingų mamų bendruomenės. Mūsų prenumeratorės klauso visų naujų ir ankstesnių sezonų pokalbių, kurie būdavo skirti tik rėmėjams, renkasi į rytmečius ir bendrauja, diskutuoja, klausia bei dalinasi viskuo, kas rūpi, KALBA MAMOS Discord‘e. Visą informaciją rasi www.kalbamamos.lt O dabar neriam į pokalbį su gydytoju psichiatru Viliumi Ogensku. Marija Pokalbio eiga: 02:55 min: Kokia buvo Viliaus vaikystė? Koks jis buvo mokinys? 13:52 min: kas buvo Viliaus autoritetai ir kelrodžiai jaunystėje? 15:51 min: kodėl medicina? 19:04 min: kodėl psichiatrija? 21:55 min: kiek kartų Vilius norėjo mesti studijas ir kas vis dėlto sustabdė? 25:48 min: kas Viliaus profesiniame kelyje buvo reikšmingiausia ir labiausiai jį augino kaip specialistą? Profesinis kelias ir pasirinkimai, atvedę iki šiandienos. 39:32 min: gydytojo darbo iššūkiai, mirtis ir susidūrimas su ribotumu gelbstint žmones. 45:39 min: kodėl rūpi būtent mamos psichikos sveikata? 49:23 min: būklės, galinčios ištikti moterį po gimdymo. 51:54 min: kokį vaidmenį mūsų psichikos būsenai turi pervargimas? 58:53 min: kokios temos bus paliečiamos prenumeratoje? 1:14:54 min. apie mamų ratus, kurie prasidės rudenį. Kas tai, kam skirta ir kaip viskas vyks?

Jei nori klausyti daugiau pokalbių, junkis prie KALBA MAMOS narystės, ateik į mūsų bendruomenės narėms skirtus rytmečius įvairiuose miestuose ir prisijunk prie diskusijų KALBA MAMOS Discord serveryje. Daugiau apie narystę, visą mūsų veiklą ir planus sužinosi www.kalbamamos.lt bei Instagram‘e ir Facebook‘e. Junkis prie KALBA MAMOS ir kurkime laimingų mamų bendruomenę kartu! O šio pokalbio tikslas – supažindinti jus su gydytoju psichiatru Viliumi Ogensku, kuris KALBA MAMOS platformoje kurs savo prenumeratą „Mamos psichikos sveikata“. Pavasarį jus kvietėme jungtis į Viliaus vebinarą ta pačia tema. Mūsų interneto svetainėje www.kalbamamos.lt galite nemokamai parsisiųsti atmintinę, parengtą kartu su gydytoju, kurioje rasite labai daug vertingos informacijos apie įvairias būsenas prieš ir po gimdymo, į ką pačiai moteriai ir jos artimiesiems vertėtų atkreipti dėmesį, kaip galima padėti ir kada būtina kreiptis į specialistus. Šiame pokalbyje labai sąmoningai skyrėme nemažai laiko susipažinimui su Viliumi, atsiminimams apie jo vaikystę, mokyklos ir studijų metus, apie jo darbo patirtį, išmoktas pamokas ir iššūkius, o antroje pokalbio pusėje kalbėjome apie jo prenumeratą ir temas, kurias Vilius kvies narplioti kartu. Kviečiu klausyti ir sužinoti, kokį turinį, kokia forma jums jį ruošia ir kaip viskas vyks. Nuo šiol KALBA MAMOS pokalbiai skirti tik mūsų narystės prenumeratorėms, o visur kitur galėsite paklausyti šių pokalbių ištraukų. Jeigu KALBA MAMOS veikla atrodo įdomi ir prasminga, kviečiame prenumeruoti mūsų narystę ir prisijungti prie laimingų mamų bendruomenės. Mūsų prenumeratorės klauso visų naujų ir ankstesnių sezonų pokalbių, kurie būdavo skirti tik rėmėjams, renkasi į rytmečius ir bendrauja, diskutuoja, klausia bei dalinasi viskuo, kas rūpi, KALBA MAMOS Discord‘e. Visą informaciją rasi www.kalbamamos.lt O dabar neriam į pokalbį su gydytoju psichiatru Viliumi Ogensku. Marija Pokalbio eiga: 02:55 min: Kokia buvo Viliaus vaikystė? Koks jis buvo mokinys? 13:52 min: kas buvo Viliaus autoritetai ir kelrodžiai jaunystėje? 15:51 min: kodėl medicina? 19:04 min: kodėl psichiatrija? 21:55 min: kiek kartų Vilius norėjo mesti studijas ir kas vis dėlto sustabdė? 25:48 min: kas Viliaus profesiniame kelyje buvo reikšmingiausia ir labiausiai jį augino kaip specialistą? Profesinis kelias ir pasirinkimai, atvedę iki šiandienos. 39:32 min: gydytojo darbo iššūkiai, mirtis ir susidūrimas su ribotumu gelbstint žmones. 45:39 min: kodėl rūpi būtent mamos psichikos sveikata? 49:23 min: būklės, galinčios ištikti moterį po gimdymo. 51:54 min: kokį vaidmenį mūsų psichikos būsenai turi pervargimas ir pyktis?? 58:53 min: kokios temos bus paliečiamos prenumeratoje? 1:14:54 min. apie mamų ratus, kurie prasidės rudenį. Kas tai, kam skirta ir kaip viskas vyks?

Prie mikrofono vėl įsitaisiau aš, Morta Belenavičienė. Šįkart noriu jus pakviesti pasiklausyti Kornelijos Mekionytės-Covacci, kuriančios tinklaraštį „Tik ne košė“, pasakojančios apie savo kūdikio primaitinimo patirtį ir besidalinančios naudingais patarimais kitoms šeimoms. Vienas toks patarimas apie maisto produktų šaldymą sugundė ir mane pasikviesti Korneliją pokalbiui. Pirmiausia buvo smalsu sužinoti, kaip ji atsirado virtuvėje – pasirodo, jau studijų metais Kornelija atliko praktiką virtuvėje Maltoje, ten susipažino ir su savo vyru, o po kiek laiko jiedu netgi atidarė restoraną Italijoje, tad restorano virtuvė jai išties gerai pažįstama, todėl labai džiaugiuosi galėdama jums perduoti tai, ką papasakojo Kornelija. Labiausiai man knietėjo sužinoti, kaip derėtų elgtis su maistu, o ypač maisto likučiais, kad jie kuo ilgiau išliktų švieži. Klausiau, kokiais atvejais Kornelija deda likučius į šaldytuvą, o kada į šaldiklį, ar yra tokių produktų, kurių nereikėtų šaldyti, o gal galima šaldyti viską? Kaip atšildyti jau užšaldytą maistą ir kas nutinka, jei jį užšaldome dar kartą? Kokia temperatūra yra mažiausiai draugiška maistui? Smalsavau, ar Kornelija gamina naują patiekalą kasdien – ji atskleidė paslaptį, kaip jiems pavyksta kasdien nevalgyti to paties, tačiau ir nepraleisti visos dienos virtuvėje! Kita šiuo metu itin aktuali tema Kornelijos gyvenime: kūdikio primaitinimas. Pasmalsavau, kodėl kilo mintis savo tinklaraštį pavadinti „Tik ne košė“, kaip sekėsi pradėti primaitinimo kelionę sužinojus, kad kūdikis yra alergiškas daugeliui produktų. Kornelija pasidalino, kaip jautėsi susidūrusi su alergijomis maistui, kaip jas pastebėjo bei kur kreipėsi pagalbos. Pokalbio pabaigoje palietėme ir dar vieną – daugiakalbystės – temą. Kornelijos vyras yra italas, jų šeima gyvena Lietuvoje, tad man buvo labai smalsu sužinoti, kokios ir kiek kalbų skamba jų namuose. Šis pokalbis buvo išties gyvas ir kupinas juoko, Korneliją kalbinti buvo vienas malonumas! Tikiu, kad jis bus naudingas visiems, kurie nors truputį laiko praleidžia virtuvėje. Šiuos pokalbius kuriu norėdama palengvinti jūsų paieškas apie kūdikių primaitinimą, mažų vaikų ir visos šeimos mitybą, o drauge noriu ir įgarsinti kitų šeimų patirtis, kurios, tikiu, jus nuramins, o gal net įkvėps drąsiau ir atviriau pažvelgti į gaminimą bei valgymą. Taip drauge galime užauginti maistą mylinčių valgytojų kartą! Primenu, kad šis pokalbis skirtas „Kalba mamos“ rėmėjams, tad visose tinklalaidžių platformose girdėsite jo ištrauką, o visą pokalbį išgirsite paremdami „Kalba mamos“ Contribee. Už galimybę pokalbius įrašyti kokybiškai dėkoju Vilniaus Universiteto radijo stočiai Start FM. O dabar kviečiu klausytis pokalbio. Morta

Šiandien kviečiu nerti į kiek kitokį nei įprastai pašnekesį – tai Eglės Lukinaitės-Vaičiurgienės antrosios knygos „Dviejų vaikų mama“ pristatymo įrašas, kuris vyko balandžio mėnesį Vilniuje. Čia savo mintimis ir patirtimis taip pat dalinosi TV ir radijo laidų vedėja, kulinarinių knygų autorė, 4 vaikų mama Beata Nicholson ir psichologė, nuostabių iniciatyvų ir projektų, tokių kaip „Niekieno vaikai“ ar „Drauge“ iniciatorė ir autorė, 3 vaikų mama Ieva Šuipė. Ačiū Eglei už galimybę visas šias nuostabias moteris, mamas pakalbinti ir drauge giliai palukštenti motinystės temą. „Motinystė yra tokia kupina įvairiausių jausmų, sunkumų, temų, potemių, kurios kažkaip dažnai būna gana giliai nuglostytos, padėtos, nepamatytos. Man labai norisi apie tai kalbėti, jas papurenti ir leisti joms sudygti. Man atrodo, tai yra labai svarbu. Ir netgi jaučiu kažkokią pareigą daryti tai taip, tokiu būdu, kokiu galiu – per psichologinę prizmę, per rašymą, per žmonių pakvietimą kalbėti kartu.“ Jei antro vaiko tema šiuo metu aktuali, labai kviečiu paklausyti ir mūsų pokalbio su psichologe, tinklaraščio „Švelni tėvystė“ autore, dviejų vaikų mama Milda Kukulskiene. Tai trečiojo sezono ketvirtas epizodas ir jis vadinasi „Apie antrojo vaiko gimimą ir nuovargį tėvystėje“. Jame dalinomės, kada mums buvo sudėtingiausi motinystės etapai, kuo skyrėsi pirmo ir antro vaiko laukimas, lūkesčiai ir realybė, vaikų santykiai ir pykčiai bei kaip juos sprendžiame savo šeimose, kada stipriausiai smogia mamiškas kaltės jausmas, kas labiausiai nustebino ir ko išmokė pačios intensyviausios motinystės patirtys.

Į trečiąjį pokalbį pasikviečiau dietistę, neseniai vienerių sulaukusio Vinco mamą Živilę Dumbraitę-Varkalienę. Pokalbį pradėjome nuo Živilės santykio su maistu – ji pasidalino apie intuityvųjį valgymą – mitybos teoriją, sakančią, kad nėra blogo ar gero maisto, žmogus gali valgyti viską, tereikia pasikliauti savo alkio ir sotumo jausmu. Įdomu, kad suaugusiems reikia sąmoningai imtis tokios praktikos, nes esame stipriai išbalansavę šį savo kompasą ir kūnas pamiršta šiuos natūralius signalus, o vaikams tai pavyksta visiškai natūraliai – pasisotinęs kūdikis nebesideda naujo kąsnio į burną, nusisuka nuo maisto ar net jį numeta ant žemės. Klausiau Živilės ir kaip jai sekėsi pradėti savo kūdikio primaitinimo kelionę turint tokį žinių apie mitybą bagažą, kokį primaitinimo būdą rinkosi – ji pasidalino, kad stengėsi save šiek tiek stabdyti ir leisti jam pačiam pažinti maisto pasaulį ir pasitikėti vaiku. Šiame pokalbyje išgirsite ir apie pasirengimo primaitinimui ženklus: pasvarstėme ir kodėl vis dar gajus mitas, kad primaitinimą reikia pradėti ne nuo šešių mėnesių, kaip rekomenduoja Pasaulio Sveikatos Organizacija, bet anksčiau ir kodėl visgi reikėtų sulaukti, kol kūdikis yra pasirengęs pažinčiai su kietu maistu.  Živilė pasidalino ir begale praktinių patarimų: nuo kokių produktų reikėtų pradėti primaitinimą ir kaip dažnai į kūdikio mitybą įvesti naujus produktus, kokius produktus geriausia patiekti drauge, kad būtų lengviau pasisavintos svarbiausios maistinės medžiagos, kokių produktų išvis reikėtų vengti. Su Živile pakalbėjome ir apie suvalgomo maisto kiekį – kodėl svarbu leisti kūdikiui pačiam nuspręsti, kiek jis nori valgyti ir kaip toks savarankiškumo skatinimas bei įsiklausymas į kūdikio sotumo jausmą gali teigiamai atsiliepti ateityje. Kartais mes įsivaizduojame, kad kūdikis turi suvalgyti daug daugiau, nei jis iš tiesų norės ar bus pasiruošęs – vaiko skrandis yra nedidelis, o iki pirmųjų metų vyksta pažintis su maistu, vadinasi, tereikia atsipalaiduoti ir mėgautis maistu drauge su kūdikiu.  Šis pokalbis skirtas „Contribee“ rėmėjams, tad visose tinklalaidžių platformose girdėsite tik jo ištrauką, o visą pokalbį galite išgirsti paremdami „Kalba mamos“ – visus paramos lygius galite rasti contribee.com, taip pat ten galėsite klausytis ir visų kitų rėmėjams skirtų „Kalba mamos“ pokalbių. Mes gyvuojame tik rėmėjų dėka, tad tariame jums ačiū, o jei dar nespėjote tapti rėmėjais, bet pokalbių temos jums atrodo aktualios ir svarbios, kviečiu prisijungti prie rėmėjų būrio! Už galimybę įrašyti šiuos pokalbius kokybiškai dėkoju Vilniaus Universiteto radijo stočiai START FM. Kviečiu klausytis pokalbio. Gero klausymo!Morta

Tai pokalbis su dviem mamomis, Laura Markvaldiene ir Monika Jovaišiene, kurių graži draugystė užsimezgė visai netikėtai, bet iki šiol, jau ne vienus metus, jos viena kitos gyvenimą ir kasdienybę praturtina pačiu gražiausiu ryšiu.  Tikrai yra tekę girdėti gražių istorijų apie tai, kaip draugės pradeda lauktis vaikų kartu, gyvena tame pačiame mieste ir tuomet gali susitikti, dalintis ne tik džiaugsmais, bet ir sunkumais, kuriais tapus mama kartais, rodos, tik pasidalinus ir pagerėja iškart. Tačiau tokie atvejai labiau išimtis, nei taisyklė.  Dažnai tapimas mama į mūsų gyvenimą atsineša ir vienišumą, nes didelę dalį laiko praleidžiame su mažyliu, taikomės prie jo ritmo, kuris draugams, aplinkiniams, gyvenantiems toliau įprastu suaugusio žmogaus ritmu, nėra labai tinkamas… Susiklosto visaip, bet pastebiu, kad susirasti draugių tapus mama nėra taip jau lengva. Aišku, daug kas priklauso ir nuo mūsų asmenybės, požiūrio, charakterio. Laurą ir Moniką pakviečiau pasidalinti savo istorija norėdama padrąsinti jus, tas, kurios jaučiatės vienišos, pabandyti išdrįsti įsileisti žmogų į savo gyvenimą. Man atrodo, kad tam būdų yra labai daug, bet visų pirma turime įsileisti šią mintį ir atidaryti savo širdies langelį, net ir žinant, kad visada yra rizika būti nesuprastai, atstumtai, įskaudintai.  Bet taip pat yra rizika, kad rasite žmogų, su kuriuo galėsite juoktis iki ašarų, palikti ramia sąžine pasaugoti savo vaikus, kol judu su vyru būsite pasimatyme, švęsite kartu gimtadienius arba įsėsite į mašiną su pižama ir važiuosite gerti rytinės kavos po siaubingos nakties ir be jokių kompleksų abi sėdėdamos tarp kalno vaikų žaislų jausitės nors ir neišsimiegojusios, bet mylimos. Nuoširdžiai linkiu to kiekvienai, kuri šiandien to ieškote. Gero klausymo ir lengvo savaitgalio!Marija Jei tinklalaidę atradai tik dabar, labai kviečiu pasidairyti ankstesnių sezonų pokalbių archyve ir jungtis prie Contribee rėmėjų būrio, kur galėsi klausyti dar daugiau pokalbių, prisijungti prie rėmėjams ir pašnekovams skirtos uždaros FB grupės ir dalyvauti rytmečiuose Vilniuje. Šis pokalbis taip pat yra skirtas tik rėmėjams, tad visą jį rasi contribee.com/kalbamamos

Kviečiu klausyti pokalbio su laukinėjimo ambasadore Skaiste Manstavičiene, kuri instagram paskyroje „Laukinėjam“ dalinasi savo sukaupta laukinėjimo patirtimi ir reklamuoja :) buvimo gryname ore naudą tėvams. Nes būtent tėvų atsakomybėje ir galioje, jos nuomone, yra vaiko buvimas gryname ore. Tereikia apsirengti ir išeiti iš namų. Be jokios abejonės, su Skaiste mes apkalbėjome labai daug aprangos niuansų: ką ir kada rengtis, kiek komplektų ji pataria turėti, kodėl medvilninius marškinėlius tikrai pataria palikti namie, kaip ir kodėl vertingas yra drabužių sluoksniavimas ir daug kitų detalių. Bet taip pat daug kalbėjome apie laukinėjimo psichologiją ir buvimo lauke naudą mums visiems. „Laukinėjimas daugiausiai siejasi ne su techniniais dalykais, kuriuos lengva susakyti punktais ir išpildyti, bet visiška psichologija. Tėvai turi savimi pasitikėti, nugalėti tą baimę,“ – sako Skaistė. Jei pagalvojus apie išėjimą į lauką jus iškart persmelkia nuobodulio jausmas ir staiga pradedate ieškoti visų įmanomų pasiteisinimų, kodėl šiandien į lauką eiti neverta, nepatogu ar neapsimoka, labai norisi tikėti, kad po šio pokalbio tų pasiteisinimų, abejonių ir baimės išeiti į lauką bet kokiu oru atsiras mažiau. „Kalba mamos“ gyvuoja Contribee rėmėjų ir mus remiančio verslo dėka. Šiandien noriu ištarti ačiū mūsų partneriams „Hiatus“, kurių vardą išgirsite dar ne kartą. „Hiatus“ siūlo didžiulį kokybiškos, patogios ir funkcionalios aprangos bei avalynės asortimentą. Pavasarį, rodos, orai keičiasi kiekvieną dieną ir neretai tikrai galima pasimesti ne tik svarstant kaip aprengti vaiką, bet ir kaip apsirengti pačiam, kad išėjimas į lauką, kuris, visi žinome, teikia tiek daug naudos, nebūtų kančia. Džemperis, kelnės, kombinezonas, kepurė, pirštinės, o gal jau nebereikia pirštinių ir kepurės? Kokie batai, kad vaikas grįžtų sausomis kojomis? „Hiatus“darbuotojai jums profesionaliai patars, kokią aprangą ir avalynę pasirinkti bet kokioms oro sąlygoms ir bet kuriai aktyvaus ar pasyvaus laisvalaikio veiklai su vaikais. Mano ir Justinos šeima Hiatus parduotuvėse lankėmės ne kartą ir sulaukėme tikrai vertingų patarimų, tad drąsiai rekomenduojame. Būtinai sekite „Hiatus“ socialiniuose tinkluose, kur pirmieji sužinosite apie puikias nuolaidas. Ačiū „Hiatus“ ir Contribee rėmėjams už paramą mūsų veiklai, VU radijui START FM už galimybę įrašyti šiuos pokalbius kokybiškai, o Skaistei – už dalinimąsi patirtimi ir tokio gražaus žodžio atradimą. Gero klausymo ir smagaus laukinėjimo! Marija

Kas yra tas tvarumas? Ar paprastam žmogui, nuolat bėgančiam ir lekiančiam, belieka tik daugkartinių maišelių, puodelių, indų naudojimas ir šiukšlių rūšiavimas, nes niekam kitam nėra laiko? O gal nerandat laiko ir tos kartotinės dėžės suplėšymui, kad tilptų į rūšiavimui skirtą konteinerį? O tada paguodžiat ir išteisinate save, nes, na, didžioji dalis kaimynų ar artimųjų irgi nerūšiuoja?  Kas tvariau – ar važiuoti per visą miestą į ekologiškų prekių parduotuvę pirkti morkų ir riešutų, ar geriau tiesiog nueiti iki artimiausios parduotuvės? Ar būtinai reikia turėti visą naujausią įrangą, techniką namuose, jei vis dar puikiai tarnauja ta, kurią turime?  Kviečiu paieškoti į šiuos klausimus atsakymų kartu ir paklausyti pokalbio su trimis tvarumo ir švaresnio pasaulio entuziastais: gydytoja, tvarių, ekologiškų prekių šeimai parduotuvės ir tinklaraščio „Naturoti“ įkūrėja Raimonda Valaikaite, žurnaliste, radijo laidų vedėja Milda Noreikaite-Bobiniene, daugkartinių sauskelnių entuziaste, „Tele2“ viešųjų ryšių vadove Asta Buitkute ir aplinkosaugos aktyvistu, daugybės puikių iniciatyvų autoriumi Giedriumi Buču. Ką jiems reiškia tvarumas, ką jie stengiasi daryti, kad bent neprisidėtų prie aplinkos taršos, koks buvo jų kelias iki šiandienos, kas juos įkvepia, motyvuoja neprarasti entuziazmo užsiimti tvarumą skatinančia veikla ir dar daug labai įdomių klausimų ir mažų, bet labai svarbių šioje temoje detalių. Visą šį pokalbį klausyti galit tik mūsų Contribee rėmėjai, prie jų prisijungti ir norimą paramos lygį pasirinkti galite contribee.com/kalbamamos Šis pokalbis buvo įrašytas vasario mėnesį organizuotoje tvarumo dienoje, kurios metu vyko šeimų turgelis ir Giedriaus Bučo dirbtuvės, tad girdėsite šiek tiek pašalinių garsų, o mes kartais ne viską suspėjome pasakyti į mikrofoną, nes turėjome jų tik du, bet labai tikiuosi, kad tai pernelyg netrukdys. Gero klausymo! Marija

Prie mikrofono jau antrą kartą įsitaisiau aš, Morta Belenavičienė. Kuriu tinklaraštį „Mama, ką valgom?“, tad ir pokalbių temos suksis apie maistą. Šiuos pokalbius kuriu norėdama palengvinti jūsų paieškas apie kūdikių primaitinimą, mažų vaikų ir visos šeimos mitybą, o drauge noriu ir įgarsinti kitų šeimų patirtis, kurios, tikiu, jus nuramins, o gal net įkvėps drąsiau ir atviriau pažvelgti į gaminimą bei valgymą. Taip drauge galime užauginti maistą mylinčių valgytojų kartą! Būtent toks – įkvepiantis meilę sezoniniam maistui, turgui ir kūrybai virtuvėje – yra ir šis pokalbis su Aiste Bikauske, tinklaraščio @mission_diabetes autore. Aistė pasidalino, kodėl pradėjo rašyti tinklaraštį apie cukrinį diabetą, koks yra jos santykis su maistu, kaip šį santykį pakoregavo pirmo tipo cukrinis diabetas, kiek laiko prireikė, kad atrastų mitybos principus, tinkančius būtent jos kūnui. Pokalbyje aptarėme dietų kultus ir kodėl jie neveikia, o dietos tėra trumpalaikės – Aistė kviečia kalbėti apie visos mitybos įpročius: mes turime gebėti taip valgyti visą gyvenimą, o kasdieniai mūsų pasirinkimai labai priklauso nuo aplinkybių – ar ruošiamės bėgti maratoną, ar automobiliu važiuosime į darbą, todėl mityboje, kaip ir tėvystėje bei kitose gyvenimo srityse, Aistė siūlo rinktis balansą. Klausiau Aistės, ar natūraliai produktuose esantis cukrus skiriasi nuo pridėtinio cukraus, kodėl gali būti klaidinga jį vadinti „sveika alternatyva“. Ji pasidalino ir savo šeimos desertų ragavimo tradicijomis bei kokias mitybos ir meilės maistui vertybes ji nori perduoti ir savo vaikui. Žinoma, kalbėjomės ir apie Aistės kūdikio primaitinimą, kokiu būdu ji pasirinko supažindinti Adomą su maistu ir kaip galiausiai atsipalaidavo, leido sau būti atvira įvairioms patirtims ir stengėsi neprisirišti prie vieno metodo ar teorijos, norėdama pasilikti lankstumo galimybę. Klausiau ir apie iššūkius, su kuriais teko susidurti primaitinimo metu, tačiau Aistė pastebėjo, kad vieni iššūkiai keičia kitus ir tai, kas pačioje pradžioje atrodė sudėtinga, labai greitai praeina, didžiausiu iššūkiu tampa tėvų išėjimas iš komforto zonos ir perėjimas į naują etapą. Aistė man yra viena turgaus ir sezoninių bei vietinių produktų entuziasčių vėliavnešių, tad nenuostabu, kad ir mudviejų pokalbyje aptarėme, kaip ir kur ji renkasi produktus bei kur semiasi įkvėpimo, kaip jai sekasi planuoti šeimos maistą ir kodėl ji taip mėgsta pirkti turguje. Pokalbio pabaigoje Aistė palinkėjo visiems mokytis apie maistą, kas su kuo dera, eksperimentuoti, kad būtų galima vis lengviau gaminti su sezoniškais produktais ir „išvirti sriubą iš kirvio“, o svarbiausia, nenuspręsti, jog ko nors nemėgsti dar neišbandžius – pokalbio pabaigoje išgirsite, ką daryti, jei nemėgstate burokėlių, kaip įsikvėpti kurti virtuvėje bei koks didelis džiaugsmas Aistei yra būti nustebintai maisto. Tikiu, kad mudviejų pokalbis įkvėps ir jus! Už galimybę įrašyti šiuos pokalbius kokybiškai dėkoju Vilniaus Universiteto radijo stočiai START FM. O dabar kviečiu klausytis pokalbio. Šiame pokalbyje girdėsite: 00:03:39 – Aistės tinklaraštis Mission Diabetes ir kaip jį įkvėpė pirmo tipo cukrinis diabetas 00:05:45 – Cukriniu diabetu sergančio žmogaus mityba – ko sveikas žmogus galėtų iš jos pasimokyti 00:14:49 – Pridėtinis ir natūraliai produktuose esantis cukrus 00:26:56 – Desertų ragavimo tradicija Aistės šeimoje 00:30:09 – Adomo primaitinimo kelionė 00:51:33 – Sezoninis, vietinis, kokybiškas maistas ir kūryba Aistės virtuvėje 01:07:44 – Patarimas primaitinimą pradedantiems tėvams 01:15:27 – Kas Aistę įkvepia gaminti ir mėgautis maistu

Šiandien kviečiu paklausyti smagaus, įkvepiančio pokalbio su dviem mamomis, sertifikuotomis Marijos Montessori metodo praktikėmis Austėja Stancikiene ir Migle Rimeike. Prieš įkrentant į montessori pasaulį šiame pokalbyje, dar labai norisi pasidalinti, kad abi, ir Austėja, ir Miglė, kuria vertingus tinklaraščius, kur galite rasti daugybę idėjų veikloms su vaikais, patarimų, kaip montessori pritaikyti savo namuose, o taip pat ir susipažinti su pagarbios tėvystės filosofija. Miglę rasite po „Mažas didelis“ tinklaraščio stogu, o Austėją susirasti galite IG suvedę „Life Takes Two“ . O čia pasikalbėti jas pakviečiau apie Montessori jų bendrą verslą „Seku vaiku“, kurio idėja gimė vienoje Vilniaus žaidimų aikštelėje, kurioje besupdamos ant sūpynių savo mergaites, dalindavosi (ne)pasiteisinusiais žaislais ir priemonėmis. Neilgai trukus išsikalbėjo, kad tokių, kokių norėtų savo vaikams, Lietuvos rinkoje labai trūksta. Austėja ir Miglė dalinasi, kad „Seku vaiku“ atsirado iš meilės Marijos Montessori idėjoms, kurias savo kasdienoje siekia pritaikyti šiuolaikiniams vaikams bei namams. Kokie pagrindiniai montessori principai? Kas jas labiausiai šioje filosofijoje žavi? Kaip iš tiesų pasitikėti vaiku ir pastebėti jo poreikius? Kaip sukurti tyrinėti kviečiančią ir savarankiškumą ugdančią aplinką? Pasikalbėjome ir apie gamybos, kainų niuansus ir kitus iššūkius, su kuriais susiduria smulkus verslas, siekiantis pasiūlyti kokybišką produktą šeimoms. Iš visko, ką girdėsite, kaip visuomet, rekomenduoju atsirinkti tai, kas jums priimtina ir nesitikėti, kad viskas, kas tinka mūsų vaikams, tiks ir jūsų. Labai džiaugiuosi, kad šio pokalbio rėmėjas – mūsų šeimos mylimas teatras „Pradžia“, vienijantis įvairias menines iniciatyvas, kuriančias vaikams. Labai gerai pamenu, kaip po „Sivužo“ spektaklio dar 2019 metais mes tapome nuolatiniais šio teatriuko lankytojais. Čia vaikai nuo pirmųjų gyvenimo mėnesių turi galimybę pamatyti spektaklius, teatralizuotus koncertus visai šeimai, kuriuos kuria profesionalūs aktoriai ir režisieriai. Man kaip mamai, labai patinka, kad šiame teatre dėmesys yra skiriamas ne tik kuriai nors vienai amžiaus grupei, ne tik mažyliams, bet ir vyresniems vaikams, todėl kartais lankomės su mūsų penkiamečiu, kartais – su dvimete, o kai kur galime nueiti visi kartu. Čia taip pat vyksta teatro užsiėmimai kūdikiams ir būrelis vaikams. Viską apie teatrą vaikams „Pradžia“ galite sužinoti teatrasvaikams.lt Ką gi, o dabar, gero klausymo! Norinčius girdėti daugiau pokalbių, prisijungti prie mamų rytmečių Vilniuje ir bendrauti uždaroje, tik rėmėjams ir pašnekovams skirtoje Facebook grupėje, kviečiu tapti rėmėjais CONTRIBEE. Ačiū VU radijo stočiai START FM už galimybę įrašinėti šiuos pokalbius.

Mūsų bendruomenės pirties seansai svečiuose pas „Ivanas muša gongą“ pakuždėjo mintį įrašyti pokalbį apie grūdinimąsi, šaltį, karštį, ką jie daro su mūsų kūnu ir smegenimis, ir kaip šiais malonumais mėgautis teisingai. Neretai žmonės bijo maudynių šaltame vandenyje, nes galvoja, kad susirgs. O ką apie tai sako mokslas? Su „Vilnelės pankų“ bendruomenės nariais, Wim Hof metodo instruktore, dviejų vaikų mama Igne Degutyte ir Arnu Repečka, pirties „Ivanas muša gongą“ direktoriumi kalbame ne tik apie grūdinimosi subtilybes, bet ir apie motyvaciją keisti gyvenimą, kai jis tavęs netenkina. Abu pašnekovai, paklausti, kas privertė juos pamilti šaltą vandenį dalinosi, kad nesunku buvo pastebėti akivaizdų nuotaikų svyravimo sumažėjimą, geresnę savijautą, stipriai praretėjusias ligas, o kur dar kaskart ūgtelėjęs pasitikėjimas ir pasididžiavimas savimi, kad „štai, aš vėl peržengiau savo galimybių ribas“ ir „negaliu“ tapo „galiu“. Nemenką vaidmenį vaidina ir motyvuojanti bendruomenė, apie kurią taip pat pakalbėsime. Tikriausiai labiausiai įsiminusi mintis iš pokalbio man buvo apie tai, jog maudynės visais metų laikais, išmoko pamilti savo šalies klimatą ir mokėti juo džiaugtis kasdien, o ne tik gyventi nuo vasaros iki vasaros. Tai iš tiesų yra didelis džiaugsmas ir laisvė. Kaip susibūrė Vilnelės pankai, kas yra Wim Hof ir kaip atsirado šis metodas, kuo jis ypatingas, kodėl visgi žmonės lenda į tą šaltą vandenį ir kenčia šitą kančią, kodėl mums vertingas trumpalaikis stresas, kuo maudynės šaltame vandenyje primena gimdymą, ką reikia būtinai žinoti prieš lendant į šaltą vandenį ir ką labiau reikia ruošti – savo kūną ar protą dalinasi grūdinimosi entuziastai, šalto vandens ir pirties mylėtojai Ignė Degutytė ir Arnas Repečka. „Kalba mamos“ tinklalaidė gyvuoja rėmėjų ir reklamos dėka. Stengiamės, kad ji būtų nuoširdi ir rekomenduotume tai, ką ir pačios naudojame, kuo tikime ir pasitikime. O šį pokalbį remia vaistinė CAMELIA, kurios šūkis „mažos kainos“ nėra tik reklaminis triukas. Labai gerai pamenu, kai rinkausi viską, ko reikėjo prieš antrąjį gimdymą, ir daugumą produktų geriausiomis kainomis, skyrusi tikrai daug laiko paieškoms, nes mėgstu sutaupyti, radau būtent CAMELIA vaistinėje. Mūsų šeima čia randa mylimus ECOSH papildus, tarp kurių – geležis, vitaminai C ir D, kokybiški žuvų taukai. Man patinka, kad ECOSH papildai yra bioaktyvios formos, vienos pakuotės pakanka net 3 mėnesiams, nėra konservantų, o kapsulės yra augalinės kilmės. Ypač patogu, kad prekes galima užsisakyti internetu, o atsiimti – artimiausioje vaistinėje, kurioje tikrai kompetentingai patarti gali vaistininkai. Už galimybę įrašyti pokalbį kokybiškai tradiciškai AČIŪ tariu VU radijo stočiai START FM. Jeigu nori klausyti daugiau pokalbių, susitikti rytmečiuose ir pirties seansuose Vilniuje, bendrauti uždaroje Kalba mamos grupėje Facebook‘e, junkis prie Contribee rėmėjų ir pasirink tinkamą paramos lygį. O dabar kviečiu nerti į grūdinimosi temą ir linkiu kuo atsparesnio visursams pavasario! Marija

Šiandien prie „Kalba mamos“ mikrofonų Vilniaus universiteto radijo stotyje START FM sėdi labai prasmingos iniciatyvos „Drauge“ komanda: psichologė, šios programos vadovė Jonė Piekuraitė-Dudėnė, savanorė Daiva Viržintienė ir psichologė, 3 vaikų mama, organizacijos „Savanoriai vaikams“ vadovė Ieva Šuipė.  Šiandien mes labai daug kalbame apie tai, ko reikia vaikui, kad jis užaugtų laimingas, kaip jį lavinti, kokie jo poreikiai, domimės, skaitome knygas ir klausome seminarus, kokiais tėvais reikėtų būti. Ir dažnai išsikeliame sau ypatingai aukštus reikalavimus tuo pačiu dėl daug ko jausdami kaltę: kad darome, domimės vis tiek per mažai, kad nepavyksta, kad susimaunam, kad kažko nesugebam taip, kaip norėtųsi. Didžiąją dalį laiko suryja pareigos, atsakomybės, rūpestis vaikais, buitis, o mūsų poreikiai lieka nuošalyje. Kai jau bus laisvo laiko. Bėga dienos, savaitės, mėnesiai ir suprantame, kad jaučiamės pavargę ir vieniši. Nežinau, kiek iš jūsų esate girdėję, rodos, jau dažnai kartojamą frazę, bet kalbant apie tėvų rūpestį savimi ji man atrodo pati tinkamiausia – kad deguonies kaukę užsidėti pirmiau reikia sau, o tik paskui savo vaikui. Nes to nepadarę negalėsime pasirūpinti ir esančiais šalia mūsų. Visa šeima laimi, jei tėvai yra laimingi. Būtent ši programa, kurioje dalyvavimas yra nemokamas, tiesia pagalbos ranką tėvams, auginantiems nepilnamečius vaikus, susiduriantiems su sunkumais ir neturintiems su kuo jais pasidalinti. Su Ieva, Jone ir Daiva kalbame apie tai, kaip veikia ši programa, ką svarbu žinoti norint būti savanoriu, dėl kokių problemų galima kreiptis, kodėl svarbus dalyvio ir savanorio įsipareigojimas ir apie įvairias situacijas bei kitus klausimus, prie kurių prisiliesta per keletą programos gyvavimo metų. Jeigu kyla minčių apie tai, kad kažkas yra ne taip, geriau nelaukti ypatingai sunkaus etapo ir gilios duobės – nėra per mažų problemų, dėl kurių skauda, liūdna ar jaučiatės vieniši. Kreipkimės, nedvejokime, bent išdrįskime pasmalsauti ir suteikti sau galimybę įsikibti į tą pagalbos ranką, kuri yra ištiesta. Ir dar labai noriu paminėti, jog šios programos gyvavimui labai reikalingi savanoriai – žmonės, ieškantys galimybės savo gyvenimą padaryti prasmingesnį. Čia savanoriaudami jūs padėsite mamai ar tėčiui laimingesniam. Daugiau informaciją apie šią programą galite rasti ČIA. Jeigu tai pirmasis jūsų klausomas „Kalba mamos“, labai kviečiu pasidairyti ir archyve, kuriame per daugiau nei 3 metus prisikaupė jau virš 50 pokalbių įvairiausiomis temomis, šeimų istorijų, informacijos apie prasmingas iniciatyvas. O jei norite klausyti daugiau pokalbių, kviečiu remti tinklalaidę Contribee. Gero klausymo!

Pokalbis įrašytas 2023 m. vasario 24 dieną vykusiose Sveikatos dienose. Už sukvietimą ir iniciatyvą ačiū Krizinio nėštumo centrui ir jo savanorei Vilmai Ragauskienei. Už įrašą - EXTRA FM. „Motinystė kaip niekas kitas išmoko mus pasirūpinti savimi ir, kad ir kaip banaliai tai skamba, – moko mus mylėti save. Atleisti sau – sunkiausias darbas. Priimti savo žemiškumą, netobulumą ir kartu pamatyti save tame tikrą ir nuostabią yra vidinė kelionė. Kartais nelengva, kartais skausminga, bet tikrai verta nukeliauti. Mes norim vaikams duoti geriausia – prašom, kas gali būti geriau, nei perduoti kaip mylėti save ir kaip mokytis meno gyventi“, – kviesdama į pokalbį dalinosi Sigita Valevičienė. TOBULA gali nužudyti GERAI. Aš šio pokalbio laukiau su mintimi, kad mes juk visi sutinkame, jog nėra tobulų žmonių. Nėra tobulų mamų. Akivaizdu juk. Bet kodėl tada kasdien vis tiek sugebame rasti dėl ko sau papriekaištauti? Kodėl tada vis tiek graužia ta kaltė, jog kažką galėjau padaryti geriau? Daugiau. Labiau. Švelniau. Bet būti kasdien vis geresnei lyg ir nėra labai blogai, ar ne? Juk dėl to, kad mes norime vis daugiau sužinoti, vis daugiau išmokti ir pasiekti, mūsų pasaulis juda pirmyn. Kur tas vidurys tarp tobulybės paieškų ir stovėjimo vietoje? Kada jau esu ta „pakankama mama“? O kada verta pasistengt labiau? Koks vaidmuo kaltės ir gėdos jausmo atsiradimui turi mūsų kultūra, socialiniai tinklai ir ten vyraujantis pagražintas, epizodiškai pateikiamas kitų žmonių gyvenimas? Kas nutinka motinystės vaizdiniui mūsų akyse, kai vienintelis jo formavimosi kanalas yra socialiniai tinklai? Kaip iš tikrųjų mylėti save netobulą, klystančią, susimaunančią vėl ir vėl? Labai įsiminė psichologės Sigitos Valevičienės  mintys apie tai, jog tobuliems mums nereikalingas santykis. Juk mes tada sau patys fainiausi ir geriausi. Vadinasi, netobulumas mums dovanoja santykį, ryšį. Su vaikais, su draugėmis, su vyru. Su kitu žmogumi. O artimi santykiai irgi padeda pamatyti, jog ne aš viena tikrai tikrai esu klystanti. Tas žinojimas kažkaip padeda labiau ir save priimti, ir kitiems už jų netobulumą atleisti.Gero klausymo.Kalbėkime, mamosMarija

Šįkart su jumis sveikinuosi aš, Morta Belenavičienė. Jau dvejus su puse metų esu Jurgio mama, o prieš beveik dvejus metus, kai Jurgis pradėjo ragauti kieto maisto, ėmiau tuo dalintis „Mama, ką valgom“ paskyroje. Ir dabar tinklaraštis auga kartu su Jurgiu, tad dalinuosi ir jau patyrusiems valgytojams bei visai šeimai tinkamais receptais. Maistas man kelia didelį džiaugsmą, tad niekaip negalėjau įsivaizduoti, kaip savo kūdikiui bandysiu sumaitinti tai, kas man neatrodo nei skanu, nei panašu į malonumą teikiantį maistą. Todėl ėmiau ieškoti kitų šeimų patirčių bei specialistų patarimų, o dabar noriu tuo pasidalinti su jumis, kad kūdikių ir mažų vaikų mityba būtų kuo lengvesnė ir galėtumėte atsipalaiduoti bei mėgautis kūdikio maisto kelione drauge. Šis pokalbis skirtas tik Contribee rėmėjams, tad visose tinklalaidžių platformose girdėsite tik jo ištrauką, o visą pokalbį galite išgirsti paremdami „Kalba mamos“ – visus paramos lygius galite rasti Contribee, taip pat ten galėsite klausytis ir visų kitų rėmėjams skirtų „Kalba mamos“ pokalbių. Tad jei temos jums atrodo aktualios ir svarbios, kviečiu prisijungti prie rėmėjų būrio! O dabar – apie pirmąjį pokalbį. Į jį pasikviečiau dietistę, trijų mergaičių mamą, virtualaus asistento „Ką valgom?“ bendraįkūrėją Dalią Lenkutienę. Kalbėjomės ir apie jos motinystės pradžią, kuo ji vadovavosi augindama dvi pirmas, dabar jau paaugles, dukras, o kaip skyrėsi trečiosios, dabar šešiametės, dukros auginimas ir koks laisvesnis, be griežtų taisyklių jis buvo. Dalia užsiminė, kad visos trys mamystės patirtys buvo labai skirtingos, bet ji įsitikinusi, kad viskas priklauso nuo to, koks vaikas ateina į tavo pasaulį, o patirtis su pirmuoju vaiku visai neparuošia tam, kas laukia gimus antrajam. Dalia pasidalino, kaip atrado mitybos temą, kaip mityba padėjo jai gauti atsakymus, kurių ieškojo. Ji pati įvardino, kad jai labai pasisekė supratus, kas jai įdomu ir kas ją traukia. Be abejo, kalbėjomės ir apie primaitinimą – kokios tendencijos vyravo prieš 15 metų ir kokios jos yra dabar, kaip primaitindama pirmąją dukrą rėmėsi vadovėlio rekomendacijomis, šeimos racionas nebuvo itin platus, o tai – ji pastebėjo – atsiliepia ir dabar: vyresniosios dukros yra išrankesnės maistui nei mažoji. Didžiąją pokalbio dalį skyrėme subalansuotai kūdikių ir vaikų mitybai – Dalia papasakojo, iš ko turėtų susidėti vaiko lėkštė, kad jis gautų visų naudingų ir jam reikalingų medžiagų. Tikiuosi, kad šie pokalbiai padės jums labiau pasitikėti vaiku ir leisti jam mėgautis maistu, o drauge užauginsime maistą mylinčių valgytojų kartą! Už galimybę įrašyti šiuos pokalbius kokybiškai dėkoju Vilniaus Universiteto radijo stočiai START FM. O dabar kviečiu klausytis pokalbio. Kalbėkime, mamos.Morta

Kviečiu klausyti pokalbio su Agata Mažeikiene, keturių vaikų mama ir „Šeimų darželio“ vadove. Jau visai netrukus darželis ne tik pakeis pavadinimą, bet ir nuo rugsėjo išaugs į pradinę mokyklą ir į klases kvies pirmokėlius. „Šeimų darželis“ taps AGORA darželiu ir mokykla. Kodėl pasirinko būtent tokį pavadinimą, ką jis reiškia, kokios esminės šio darželio ir mokyklos vertybės, kodėl darželis tokį didelį dėmesį skiria charakterio ugdymui, bendradarbiavimui su šeimomis ir kokios esminės taisyklės jos kasdienybėje padeda viską suspėti kalbamės su Agata Mažeikiene. Prieš tapdama mama sėkmingai dirbusi teisės srityje, gimus vaikams pradėjo drąsiau savęs klausti, ką norėtų veikti, kokius savo talentus ir sugebėjimus realizuoti. Atsidūrusi tinkamoje vietoje ir tinkamu metu, tarptautinėje šeimų stovykloje išgirdusi įkvepiančių istorijų apie įvairiose pasaulio šalyse šeimų steigiamus darželius ir mokyklas, Agata nusprendė pabandyti su bendruomene įkurti tokį darželį Vilniuje. Tai – „Šeimų darželis“, į kurį Agata praėjusį rudenį mus pakvietė su savais rytmečiais ir iki šiol darželio duris atidaro visoms mūsų ir ne tik mūsų veikloms. Be to, kad Agata vadovauja darželiui, turi keturis vaikus, ji yra baigusi Edukologijos ir šeimos studijų programą Katalonijos universitete, o šiuo metu yra ketvirto kurso psichologijos bakalauro studentė. Taigi taip, žinoma, kad klausiau jos, kokios taisyklės kasdienybėje jai padeda visas šias pareigas atlikti. Šis pokalbis – padėka už atvertas duris, daugystę ir pasitikėjimą „Kalba mamos“ bendruomene, o taip pat ir nuoširdus noras pakalbinti moterį, mamą, kuriai tikrai labai rūpi prisidėti prie laimingų, išmintingų, dorų žmonių ugdymo Lietuvai ir pasauliui. „Kalba mamos“ gyvuoja rėmėjų dėka. Šiandien noriu ištarti ačiū šio pokalbio rėmėjams „Hiatus“, kurie siūlo didžiulį kokybiškos, patogios ir funkcionalios aprangos bei avalynės asortimentą. Džemperis, kelnės, kombinezonas, kepurė, pirštinės, batukai – visi tėvai žinom kiek visko reikia rengiant mažuosius į lauką šaltojo sezono metu, ir kaip kartais lengva pasimesti pasiūlos džiunglėse. Kaip išsirinkti kokybiškus drabužius ir batus, su kuriais vaikais ir ne perkaistų, negrįžtų namo sušalęs ir šlapiomis kojomis? Kaip tinkamai parinkti aprangą vaikams artėjant šiltesniems orams? „Hiatus“ profesionaliai patars, kokią aprangą ir avalynę pasirinkti bet kokioms oro sąlygoms ir bet kuriai aktyvaus ar pasyvaus laisvalaikio veiklai su vaikais. Sekite „Hiatus“ socialiniuose tinkluose, kur pirmieji sužinosite apie puikias nuolaidas. Ačiū „Hiatus“ už paramą mūsų veiklai. O dabar – kviečiu klausyti pokalbio su „Šeimų darželio“ vadove, keturių vaikų mama Agata Mažeikiene. Daugiau pokalbių klausyti galite tapę mūsų rėmėjais Contribee, taip pat jungtis prie rytmečių Vilniuje ir mamų pirties seansų miesto pirtyje „Ivanas muša Gongą“.

„Primaitinimas neturi būti sudėtingas. Reikia pasitikėti savo vaiku ir mėgautis reginiu.“ Šiandien kviečiu klausyti pokalbio su Morta Belenavičiene, 2,5 Jurgio mama, kuriančia tinklaraštį „Mama, ką valgom?“ Būtent taip vadinsis ir nauja „Kalba mamos“ rubrika, kuriai kas mėnesį po naują pokalbį su specialistais ir tėvais jums paruoš Morta. Šiame pokalbyje kalbame, kaip meilė maistui ir noras ja dalintis atsirado Mortos gyvenime, kaip sekėsi Jurgio primaitinimo kelionė ir kokiomis taisyklėmis ji vadovavosi. Ne kartą abi šiame pokalbyje pritarėme viena kitai, kad maisto pažinimas – tai pasaulio pažinimas. Ir kiekvienas vaikas šią kelionę keliauja savu tempu. Abi trumpai dalinomės mūsų vaikų mylimiausiomis košėmis ir jų pagardais, kurių dažniausiai arba prašo pakartoti, arba bent jau yra suvalgomos iki paskutinio šaukštelio? Apie jas mes ir pačios sakome „žiauuuuriai skanu“, nes esame košių gerbėjos. Dar sužinosite, kokio vaisiaus aš niekaip neprisijaukinu, nors vis matau, kaip kiti jį gardžiai skanauja ir patiekia vaikams, ką Morta daro tais etapais, kai, rodos, pavargsta nuo galvoje besisukančio klausimo „ką gaminti?“ ir kas ją, kalbant apie vaikų primaitinimą, labiausiai erzina ir atrodo neteisinga. Ir, žinoma, paprašiau Mortos pasidalinti, kokiomis temomis, kada ir su kuo bus Mortos pokalbiai prie „Kalba mamos“ mikrofono. Abi su Morta dėkojame elektroninės parduotuvės „Naturoti.lt“ įkūrėjai, gydytojai Raimondai Valaikaitei, parėmusiai šį pokalbį. „Naturoti“ parduotuvėje galite rasti sveikatą ir žemę tausojančių, gydytojos atrinktų produktų vaikams ir visai šeimai: indų, geruvių, daugkartinių sauskelnių, skalbiklių, kūno priežiūros priemonių, virtuvės reikmenų ir visko, ko reikia siekiant kurti sveiką vaikystę ir gamtai draugišką šeimos gyvenimo būdą. „Naturoti“ lentynos nuolat pasipildo ir atsinaujina ne tik produktais, bet ir itin naudinga informacija apie juos, padedančia išsirinkti tai, ko jums tikrai reikia, bet ir tiksliai žinoti, ką įsigyjate, kaip produktai gali paveikti sveikatą, kokios galimos alternatyvos ir ar netgi gauti gydytojos Raimondos patarimą. O jos kuriamas tinklaraštis Instagram'e naturoti_kids yra tikras informacijos apie aplinkos poveikį sveikatai lobynas. Ačiū Raimondai už vertingą turinį, rūpestį mūsų visų Žeme ir kad prisideda prie „Kalba mamos“ pokalbių gyvavimo. O jei jums pokalbių norisi daugiau, kviečiu jungtis prie rėmėjų bendruomenės Contribee, lauksime uždaroje Facebook grupėje, kurioje renkasi rėmėjai ir pašnekovai, kiekvieną trečiadienį – rytmečiuose, o dabar kartą per mėnesį dar susitinkame ir pirtyje. Linkiu gero klausymo! Marija

Contribee rėmėjos klauso dvigubai daugiau pokalbių. Tapk rėmėja, ateik į mamų rytmečius Vilniuje trečiadieniais ir junkis prie uždaros grupės Facebook'e. Šiandien žmogus, su kuriuo pokalbis Vilniaus universiteto radijo stoties START FM studijoje tiesiog praskriejo iš malonumo – Živilė Galdikienė. Tai moteris, nebijanti keisti ir keistis. Teisinį darbą represinėse struktūrose bei pinigų plovimo prevencijos srityje ji išmainė į kūrybinį bei komercinį rašymą. Pirmoji Živilės grožinė knyga leidyklos „Alma littera“ išleista simboliniu laiku – netrukus po antrosios dukros gimimo. Živilės rengti interviu, taip pat trumposios prozos, publicistikos tekstai publikuojami įvairiuose Lietuvos meno ir kultūros leidiniuose. Tiek kūrybiniame lauke, tiek gyvenime rašytoja, dviejų dukrų mama telkiasi į socialinę problematiką. Prasidėjus karui Ukrainoje Živilė pradėjo aktyviai savanoriauti organizacijoje „Niekieno vaikai“. Nuo ukrainiečių registracijos/ humanitarinės pagalbos centro perėjo prie savanoriavimo su vienišais, sudėtingų likimų vaikais ligoninėse. Beje, su minėtos organizacijos „Niekieno vaikai“ įkūrėja, psichologe Ieva Šuipe, mes visai neseniai esame įrašę nuostabų ir tikrai labai vertingą pokalbį apie vaikų ir mūsų, tėvų, emocijas. Jį rasite Contribee, tikrai labai nuoširdžiai rekomenduoju, jei kartais kyla klausimas, ką darau ne taip, kodėl mano vaikas neklauso. Aš pokalbyje su Ieva išgirdau ir pasikartojau daug svarbių atsakymų. O su Živile mes kalbame apie tai, kodėl ji nusprendė savanoriauti pati turėdama dvi mažametes dukras, kaip tai pavyksta įgyvendinti realybėje ir su kokiais iššūkiais susiduria. Taip pat apie kūrybinį jos kelią, meilę žodžiui, knygų skaitymui ir jos knygos rašymą, kurioje paliesta labai svarbi – persileidimo – patirtis, išgyventa ir pačios Živilės. Knygos ir mano gyvenime užima svarbią vietą, todėl leidau sau paklausinėti Živilės, kaip ji renkasi knygas sau ir savo vaikams, į ką labiausiai kreipia dėmesį. Šį pokalbį remia ir „Kalba mamos“ gyvuoti padeda Medexy.lt, kurie nori jums pristatyti VITELLA ICTAMO baltojo ichtiolo pastą-kremą, skirtą labai sausos, atopinės odos priežiūrai. Sudėtyje esantis baltojo ichtiolo ir cinko oksidas gali padėti sumažinti odos riebalų sekreciją, nuraminti odą ir paskatinti jos regeneraciją. Ji taip pat gali padėti esant aknės, seborėjos, perioralinio dermatito, psoriazės požymiams. Visą sausio mėnesį šį kremą Lietuvos vaistinėse galite įsigyti su 20 proc. nuolaida. Kalbėkime, mamosMarija

Šis pokalbis skirtas rėmėjams, tad jeigu tema aktuali, susitikime Contribee. Ten rėmėjai klauso dvigubai daugiau pokalbių. O kalbame su socialinių mokslų daktare, klinikine psichologe, Vilniaus universiteto mokslininke, Motinystę globojančių iniciatyvų sąjungos nare ir trejų su puse metų stažą turinčia mama Egle Mažulyte-Rašytine. Viena iš Eglės domėjimosi ir tyrinėjimo temų – traumų psichologija. 2017 metais ji sėkmingai apsigynė disertaciją tema „Šeimos istorinių traumų ilgalaikiai padariniai: vėlesnių kartų psichologinio atsparumo tyrimas“, kurią dedikavo savo seneliui, Alfonsui Urbonui, buvusiam politiniam kaliniui, išgyvenusiam Kengiro ir Magadano lagerius, apdovanotam Kariuomenės kūrėjų savanorių bei Vyčio Kryžiaus ordino medaliais. Eglė dalinosi, jog augdama matė didelį senelio optimizmą ir stiprybę, ir jis jai visada buvo didelis įkvėpimas. Pakviečiau Eglę panagrinėti gimdymo traumos temą ir pokalbį ji pradėjo pozityviai sakydama, kad mes, žmonės, visų pirma, esame labai atsparūs. Daug ką galime pakelti, išgyventi. O trauma savyje neša ne tik skausmą ar sunkumą, bet ir galimybę augti. Klausiau jos, kas yra gimdymo trauma? Kokia moters būsena išduoda, kad ją patyrė? Ką su ta patirtimi daryti? Kas gali padėti? Ką galime padaryti pačios, kad sau padėtume, o kada vertėtų ieškoti profesionalios pagalbos? Kokį vaidmenį gimdymo patirtis vaidina vėlesniame mamos gyvenime? Kviečiu klausyti. Visą pokalbį išgirsti galite tapę rėmėjais Contribee.com/kalbamamos Ačiū už paramą, kuri leidžia gyvuoti šiems pokalbiams! Kalbėkime, mamos Marija

„Mūsų užduotis žemėje – sukurti kažką gero, pasidalinti tuo ir pasimėgauti buvimo žmogumi patirtimi.“ Šįkart apie motinystės džiaugsmus ir įkvėpimus kalbame su Beata Nicholson, 4 vaikų mama, žurnaliste, kulinarinių knygų autore, televizijos laidos „Beatos virtuvė“ vedėja. Ne be reikalo ji save vadina pozityvaus gyvenimo ambasadore – Beatą retai pamatysime nesišypsančią ar nesijuokiančią. Nors Beatą galėtume pavadinti ir šeimos ambasadore, nes tikrai žinau, kad jos paklausę žmonės užsimano daugiau vaikų, ji nemato reikalo slėpti, jog auginimas yra pats sudėtingiausias darbas. Bet tuo pačiu – laiškas nuo Dievo, priartėjimas prie dieviškumo ir galimybė pajusti begalinę meilę, dėl kurios visas pasaulis juda į priekį, ji neleidžia sau skųstis ir dejuoti. Tai jos pasirinkimas – visada ieškoti šakos, į kurią gali įsikibti ir judėti pirmyn. Didelė šeima visada buvo jos svajonė, o paklausta apie viešumo kainą ji primena, kad myli žmones, o kokia nuotaika viską kuri, tokios ir sulauki atgal. Mudvi su Beata pakalbėjome paprastai ir atvirai apie motinystę, laimę, namus, gimdymus, būtinybė gyvenime nesusireikšminti, vaikų auginimo etapų džiaugsmus, iššūkius, kaip jos gyvenime realybėje atrodo tas posakis „mama irgi žmogus“ ir kodėl vyras ir moteris, tapę tėvais, turėtų nepamiršti papildyti savo sielas savais poreikiais. Mane Beata tikrai nuoširdžiai įkvepia džiaugtis gyvenimu, į viską žiūrėti šiek tiek paprasčiau, tvirtai paimti savo gyvenimą į rankas ir daryti tai, ką nori daryti. Nes viskas mūsų pačių rankose. Džiaugsmas ir noras matyti daugiau gėrio, grožio nei blogo ir tamsių, niūrių spalvų, yra kiekvieno iš mūsų viduje.  O gyvenimo grožis – pasikeitimuose, skirtinguose etapuose, galimybėje keistis ir keisti tai, kas netinka, nepatinka. Gero klausymo! O jei norisi kiekvieną mėnesį girdėti dvigubai daugiau pokalbių, kviečiu jungtis prie tinklalaidės rėmėjų būrio Contribee.com Šį pokalbį remia MEDEXY.lt, pristatantys CLINERAL TOPIC dermakosmetikos linijos produktus, sukurtus Negyvosios jūros mineralų pagrindu. Produktai skirti palengvinti lėtinių odos ligų simptomus ir yra ne kartą pelnę apdovanojimus, iš kurių dukart – Izraelio „Geriausio produkto/metų prekės ženklo“ apdovanojimą. Tai kūno kremas bei dušo ir vonios aliejus, kuriuos rekomenduojama naudoti ne tik siekiant sumažinti ligos simptomus, bet ir nuolatinei prevencijai, ypač jautriai kūdikių ir vaikų odai. Klinikiniai tyrimai rodo, jog CLINERAL TOPIC linijos produktai ramina sudirgimus, mažina paraudimą, švelnina bei minkština išsausėjusią odą. Šiuos ir kitus kruopščiai atrinktus produktus rasite www.medexy.lt. O su kodu KALBAMAMOS20 visą mėnesį CLINERAL TOPIC produktams galios 20 proc nuolaida. Kalbėkime, mamos Marija

Norėdami pasirūpinti vaikais, visų pirma turime išmokti pasirūpinti savimi. Šis, kaip ir kiekvienas kas antras pokalbis, yra skirtas „Kalba mamos“ rėmėjams. Visą jį išgirsti galite www.contribee.com/kalbamamos Ačiū už paramą! Ji leidžia kurti šiuos pokalbius toliau. O šiandien dalinuosi pokalbiu su vaikų ir paauglių psichologe, 3 vaikų mama, organizacijos „Savanoriai vaikams“ vadove, daug metų vedančia tėvams pozityvios tėvystės temomis, Ieva Šuipe.  Kokia buvo Ievos motinystės pradžia prieš 12 metų ir kaip ji suprato, kad savo vaikus nori auginti ir auklėto švelniai, be bausmių? Kas yra pozityvi tėvystė? Kodėl bausmės neveikia ir kuo jas pakeisti, jei norime vaikus auginti švelniai? Ar vaikai, auginami švelniai, neužaugs išlepę ir lengvai sužeidžiami šiame pasaulyje? Kaip nustatyti ribas netinkamam vaiko elgesiui? Kokie trys vaikų esminiai emociniai poreikiai turėtų būti patenkinti, norint, kad jie augtų laimingi? Kaip išlikti ramiems, kai vaikai elgiasi netinkamai? Kaip suprasti, kodėl vaikas taip elgiasi? Ar gali broliai ir sesės sutarti gražiai, ar peštynės ir pykčiai, nuolatinis nepasidalinimas yra normalu ir reikėtų nesikišti į jų santykius? Kodėl konfliktai vaikams yra reikalingi ir naudingi? Apie visa tai ir daugiau kalbame su vaikų ir paauglių psichologe Ieva Šuipe. Gero klausymo! Marija

Kalbamės su Iveta Bakanauske, kuri yra trimetės Liepos mama, komunikacijos specialistė, pirmųjų Lietuvoje tėvystės gidų autorė ir edukacinio projekto tėvams „Auganti šeima“ įkūrėja. „Auganti šeima“ yra platforma, kurioje galima rasti specialistų atrinktą informaciją, vaizdo pokalbius apie tam tikrą vaiko amžių, kas jam būdinga ir ką svarbiausia žinoti. Kaip gimė mintis kurti tokius rinkinius, Iveta pasakoja šiame pokalbyje. Tačiau daugiausia kalbėjome apie motinystę ir Ivetos kelionę. Ką reiškia auginti jautrų vaiką, kodėl tokia svarbi bendruomenė ir kaip bendrystės jausmas su kitomis mamomis, kitais tėvais, gali padėti išlipti iš pačių juodžiausių etapų ir suprasti, jog su tavimi viskas gerai. Kad normalu ilgėtis ankstesnio gyvenimo, normalu jausti daugybę įvairių jausmų, džiaugtis ir liūdėti tuo pačiu metu. Tai nauja kiekvienos mamos kasdienybė ir po truputį, kiekviena savo tempu, randame savo kelią, kuriame savo istoriją, kuri bus vienintelė tokia, neaprašyta nė vienoje knygoje, nors panašumų ar tokių pačių atkarpų ir galime sutikti. Daug kalbėjome apie motinystės lūkesčius ir realybę, apie jos ir vyro jausmus. Nors daug domėjosi, skaitė, ruošėsi vaiko atėjimui į šeimą, jie tikėjosi visai ne to, kas pasitiko nuo pirmųjų dienų. Būdami, rodos, ant plaukelio besilaikantys, pervargę, neišsimiegoję tėvai, pirmą kartą save ir vienas kitą pamatę be jokių kaukių, išsigando. Iveta neslepia, jog motinystės pradžia buvo tikrai sunki ir iki šiol nežino, ar kada bus pasiryžę su vyru darkart tapti tėvais. Nors šiandien ji išgyvena vieną gražiausių ir lengviausių motinystės etapų. Nors tai nėra lengva kelionė, motinystė augina, keičia, stiprina. Ačiū VU radijo stočiai START FM už galimybę įrašyti pokalbius. Gero klausymo! Kalbėkime, mamos Marija   ***** Pokalbio eiga: 00:03:35 – kada ir kaip Iveta pradėjo kurti turinį internete: tinklaraštis, vlogai YouTube, projektai ir galiausiai – „120 procentų“, kuris visai neseniai tapo „Auganti šeima“; klajonės po pasaulį ir namų radimas Lietuvoje; 00:13:07 – kaip darbas saviugdos temomis pakeitė šeimos temos; 00:15:36 – lūkesčiai vs. Realybė motinystės pradžioje; 00:23:57 – kaip motinystė pakeitė Ivetą; 00:29:55 – ir vyro gyvenimas tapus tėčiu pasikeičia. Ivetos vyro patirtis; 00:40:52 – bendruomenės svarba šeimų gyvenime – milžiniška; 00:49:32 – visi vaikai skirtingi, o tėvystės sunkumas/lengvumas nemenkai priklauso ne tik nuo mūsų požiūrio, bet ir nuo vaiko. Bandymas pakeisti vaiką taip pat atima iš tėvystės daug džiaugsmo; 00:59:34 – kai paleidžiame tobulybės iliuziją, tėvystė tampa daug lengvesnė; 01:01:15 – laiminga mama – laimingas vaikas; 01:11:58 – apie naujausią iniciatyvą – dovaną visoms Lietuvos šeimoms.

Kviečiu klausyti pokalbio su psichologe, dviejų vaikų mama, knygos „Ryšys su vaiku, ryšys su savimi“, tinklaraščių „Ryšyje“ ir „Natūrali motinystė“ autore Egle Lukinaite-Vaičiurgiene, kurią kalbinu jau trečią kartą :) Šįkart Eglę pakviečiau pasidalinti savo gimdymo namuose istorija. Noriu dažniau dalintis gražiomis gimdymo istorijomis ir daugiau kalbėti apie moterų galimybę rinktis, kaip ir kodėl jos nori pasitikti į pasaulį ateinančius savo kūdikius. Manau, kad tai svarbu ir reikalinga. Eglė dalinasi, kodėl ji nenorėjo gimdyti ligoninėje, kaip priėjo prie sprendimo gimdyti namuose, dėl ko nerimavo ir kas padėjo jaustis užtikrintai dėl savo sprendimo. Tegul tai bus dar viena istorija, kuri prisidės prie nuoširdaus mėginimo suprasti, kodėl moterys visame pasaulyje nori gimdyti namuose. Ačiū Eglei už pasidalinimą ir VU radijo stočiai START FM už galimybę įrašinėti pokalbius kokybiškai. Motinystę globojančių iniciatyvų sąjungos atlikta apklausa apie Lietuvoje gimdžiusių moterų patirtis: https://mgis.lt/ Linkėjimai, Marija

„Tėvams svarbu būti sąžiningiems su savimi ir stengtis augti, nes paauglystė yra tas laikas, kai vaikai pamato tėvų trūkumus. Ir dažnai jie yra teisūs.“ Kviečiu paklausyti pokalbio su mama, bičiule medicinos psichologe, kognityvinės elgesio terapijos psichoterapeute Rugile Kazlauskiene, kurią kai kurie iš jūsų tikriausiai atpažįstate iš knygelės „Kaip nugalėti drakonligę“, kurią ji parašė. Pasinaudosiu proga ir labai nuoširdžiai ją parekomenduosiu tiems, kurie ieško tokios knygos, kuri padėtų vaikui nugalėti gydytojų, odontologų, poliklinikų ir ligoninės baimę, žodžiu, visų baltų chalatų baimę. Esu įsitikinusi, kad būtent ji labai prisidėjo prie to, jog Jonas, būdamas maždaug 2,5 metų amžiaus, ne tik leido, bet ir ramiai išsėdėdavo, kai tekdavo imti kraują iš piršto ar venos. Su Rugile nusprendėme pakalbėti apie paauglystę ir kodėl beveik visiems pagalvojus apie šį laikotarpį, ypač, jeigu turime vaikų, pasišiaušia oda. Kodėl taip yra? Kodėl šis etapas, kaip sako Rugilė, yra vis dėlto sunkesnis tėvams, globėjams, mokytojams, o ne patiems paaugliams? Ką jiems labai svarbu girdėti iš mūsų? Ką galima padaryti, kad ir suaugusieji, ir paaugliai šį laiką išgyventume lengviau? Kaip kalbėti apie atsakomybę ir kokias didžiausias klaidas daro tėvai, augindami paauglius? Kokį pėdsaką paauglių gyvenimuose paliko pandemija? Kaip nuolat nekariauti dėl laiko prie ekranų ir kokias taisykles Rugilė pataria nusistatyti? Rugilė, daug dirbdama su paaugliais, kviečia tėvus dažniau pasižiūrėti į savo vaikus iš šalies – koks gražus ir didelis žmogus jis ar ji užaugo ir koks vis labiau pasiruošęs gyventi tikrai sudėtingame pasaulyje. Paaugliai, anot jos, yra gyvenimu degantys žmonės, kurie labai rimtai ieško atsakymų į esminius gyvenimo klausimus. Jeigu tinklalaidę atradote tik dabar, kviečiu paklausyti ir ankstesnių pokalbių, kurių prisikaupę per trejus metus jau virš 40. Didžiąją dalį jų rasite įvairiose tinklalaidžių platformose, o kai kurie girdimi tik Contribee platformoje, kur paremti tinklalaidės gyvavimą ir prisijungti prie Vilniuje vykstančių mamų susitikimų galite ir jūs. Visą informaciją apie paramą rasite www.contribee.com/kalbamamos Ačiū, kad klausot ir dalinatės! O šį pokalbį remia – „Gentle Day“. Labai džiaugiuosi, kad galiu nuoširdžiai reklamuoti tokius kokybiškus, pačios išbandytus ir jau seniai pamėgtus produktus. Šįkart „Gentle Day“ įkūrėja Vilmantė, kuri pati taip pat yra mama, kviečia jus susipažinti su aukščiausios kokybės ekologišku „Gentle Day“ rinkiniu pirmosioms mėnesinėms. Nežinau, kokios jums kyla mintys ir prisiminimai pagalvojus apie pirmąsias mėnesines, bet aš pamenu daug jaudulio, baimės, nerimo ir netgi gėdos jausmo, kuris iš tiesų paauglystėje lydėjo gana ilgai. „Gentle Day“ ragina mamas kartu su dukromis švęsti tokią ypatingą ir reikšmingą merginos gyvenime įvykį ir kviečia padovanoti šį rinkinį, kuriame rasite ne tik įvairaus dydžio įklotų, bet ir inovatyvias kelnaites, kurios apsaugos nuo pratekėjimų, o taip pat ir lankstinuką su daug vertingų patarimų, kada jau verta ir kaip su dukra pasikalbėti, kad šis įvykis, kuris anksčiau ar vėliau inutiks, neišgąsdintų. Daugiau informacijos apie šiuos rinkinius galite rasti www.gentleday.lt Visą rugsėjį šiuos rinkinius nusipirkti galite su 20 procentų nuolaida, panaudoję kodą SVELNI20. Nuolaida galioja visoms prekėms, išskyrus tas, kurioms jau yra taikoma kokia nors nuolaida. O dabar kviečiu klausyti pokalbio su psichologe Rugile Kazlauskiene apie paauglystę. Linkėjimai, Marija

Tai pokalbio ištrauka. Visą pokalbį girdėti turi galimybę tik Contribee rėmėjai. Kviečiu klausyti pokalbio su Egle Adliene, 3 vaikų mama, kuri kartu su drauge įkūrė virtualią lituanistinę mokyklėlę „Pasaka“. Kadangi Eglė 10 metų gyveno Anglijoje ir būtent ten prasidėjo jos kaip mamos karjera, man buvo labai smalsu, kas gi ten kitaip, kokios mamos jai pasirodė ten, ir kokios čia, Lietuvoje. Žinoma, klausiau, kodėl jų šeima grįžo į Lietuvą, ir kaip gimė virtualios lituanistinės mokyklos idėja. Jaučiuosi labai dėkinga Eglei už atvirumą ir pasidalinimą apie didžiulį nerimą, kurį ji patyrė gimus antram vaikui ir ką apie tą nerimą suprasti jai padėjo psichoterapija. Jeigu esate pastoję netikėtai, tikriausiai pamenate, kiek įvairiausių jausmų gali užplūsti tą akimirką. Eglė dalinasi savo patirtimi, ką reiškia netikėtai sužinoti apie nėštumą, kai svajonių verslo variklis jau gerokai užsisukęs, esi išdalinusi ir išmetusi visus nėščiosios drabužius, dietologė tau yra sudariusi planą, kuris turėtų padėti atsikratyti nepageidaujamų kilogramų ir jau ruošiesi tapti karjeros moterimi, nes kuri verslą, kuriam negaila skirti net nakties valandų, kai suminga vaikai. O tada... pastoji. Ir žinai, kad teks vėl viską gyvenime šiek tiek perdėlioti. Kviečiu klausyti ir primenu, kad pokalbis tinklalaidžių platformose bus iki (rugpjūčio 4 dienos 18 val.), o vėliau bus girdimas tik Contribee, kur lieka kas antras pokalbis. Kviečiu remti tinklalaidę ir jungtis prie rėmėjams ir pašnekovams skirtos Facebook grupės. Nuo rugsėjo Vilniuje vėl kviesime į mamų pusryčius. Gero klausymo! Marija

Pokalbis su akušere Emilija Vičiūniene, dviejų vaikų mama, apie įvairius jausmus, kurie gali aplankyti moterį po gimdymo, ir apie ypatingai svarbų artimųjų vaidmenį šiuo jautriu laikotarpiu. Su Emilija aptariame įvairias būsenas, kurios gali ištikti moterį, ir kas kiekvienai iš jų būdinga: „baby blues“ arba kitaip – motinystės melancholija, „kūdikių bliuzas“, pogimdyminis nerimas, motinystės įniršis, potrauminis stresas po gimdymo, euforija, depresija. Taip pat kalbame apie pagalbos moteriai ir šeimai, sulaukusiai naujagimio, būdus ir kokios gimdyvių priežiūros Emilija, pati būdama akušerė, linkėtų Lietuvai. „Kalba mamos“ veiklą paremti galite Contribee, kur rėmėjai klauso papildomų pokalbių, bendrauja uždaroje FB grupėje ir susitinka mamų pusryčiuose Vilniuje. Laidos „Sveikatos kultūra“ kuriamos bendradarbiaujant su Sveikatos apsaugos ministerija. Laidos finansuojamos ES Socialinio fondo lėšomis.

Tai pokalbio ištrauka. Visą pokalbį girdėti turi galimybę tik Contribee rėmėjai. Kviečiu klausyti pokalbio su maisto fotografe, tinklaraštininke, turinio kūrėja Egle Juzumas, ką tik tapusia dviejų vaikų mama. Sveikinu, Egle, ir džiaugiuosi galėdama padovanoti išsirinktą VAGOS leidyklos knygą „Ramūs tėvai, geri brolių ir seserų santykiai: kaip numalšinti kovas ir užauginti draugus visam gyvenimui“. Pati kol kas nesu skaičiusi šios knygos, bet esu girdėjusi tikrai daug gerų atsiliepimų, tad jei tema aktuali, verta žinoti, kad tokia knyga yra. Eglės tinklaraštis Instagram'e „Mano vaikas valgo viską“, turintis virš 20 tūkst. sekėjų, drįstu sakyti, kad intriguoja ir savo pavadinimu, ir vizualu – čia nėra pastelinių spalvų ir mielų paveikslėlių, būdingų didžiajai daliai verslų ir absoliučiai viskam, kas susiję su vaikais. Tai pat, įkišus ten nosį,  tikiu, daugumą nustebina patiekalai, kuriuos Eglė, beje, siūlo ne tik vaikams, bet ir visai šeimai. Mūsų šeima labai dažnai naudojasi jos paruoštukais. Eglė jau daug metų domisi gastronomija ir dalinasi įdomiomis įžvalgomis, savo šeimos patirtimi auginant ketverių Leoną, o visai neseniai pradėjo ir mitybos mokslus. Eglę seku ir pakalbinti norėjau jau labai seniai, tad džiaugiuosi, kad galų gale prisiruošėm. Kalbamės apie tai, kokia buvo jos pačios kelionė iki sąmoningo valgymo ir meilės maistui ir kokie, jos nuomone, yra esminiai principai, norinti tą meilę išugdyti vaikui. Klausiau jos, kaip prasidėjo jos sūnaus draugystė su maistu, kokių klaidų Eglė tėvams pataria vengti, kokios taisyklės jos šeimoje galioja dėl viso maisto, kurio neturėtų būti vaiko racione, siekiant subalansuotos ir sveikos mitybos: čia tikrai kalbame apie cukrų, visus saldumynus, limonadus, čipsus, įvairius parduotuvinius užkandžius, kurie visai nėra jau tokie nekalti, kad ir kas ten būtų užrašyta ant etikečių. Taip pat abi pakalbėjome ir pasidalinome patarimais, kaip išvengti didelės netvarkos leidžiant vaikui valgyti savarankiškai ir kokia yra to savarankiško valgymo nauda. Kaip galime patiekti vaikui maistą, kad jo švaistoma būtų kuo mažiau, kai vaikas valgo pats. O galiausiai pakalbėjome ir apie sveiką protą rūpinantis, kad šeima valgytų sveiką, naminį maistą. Abi su Egle sutariam, kad tikrai verta susipaprastinti maisto ruošą, bet vis tiek džiaugtis naminiu maistu, nei per kančią ir sukąstus dantis gaminti vis iš naujo ir nekęsti gaminimo. Žodžiu, kaip ir visur, čia ypač svarbu saikas, noras domėtis ir gera nuotaika. Taigi, kviečiu klausyti pokalbio su Egle ir labai tikiuosi, kad išgirsite vertingų patarimų ir idėjų, ypač, jeigu esate pradėję ar tuoj laukia vaiko primaitinimo kelionė. Primenu, kad šis pokalbis nuo rytojaus, t.y. liepos 4 dienos 13 val., bus girdimas tik Contribee rėmėjams. Ten kviečiu ir susitikti. Marija