Podcasts about tolerancijos

Eidamas 94-uosius metus mirė žurnalistas, rašytojas Algimantas Čekuolis.Premjeras Gintautas Paluckas ragina verslą diskutuoti ir nestabdyti procesų, susijusių su mokestiniais pakeitimais. Anot premjero, siūlomi pataisymai yra vadinami kaip nestabdantys ekonomikos.Jungtinių valstijų Senate kalbėjęs NATO ginkluotųjų pajėgų Europoje vadas Kristoferis Kavolis pareiškė, kad šiuo metu Rusija nėra pajėgi pasiekti didesnio proveržio Ukrainoje. Tačiau kartu perspėjo, kad nereikia tikėtis, jog Putinas atsisakys savo teritorinių ambicijų.Kokie vengiančiųjų karinės tarnybos skaičiai? Kas gresia bandantiems išsisukti?Į antisemitizmą būtina reaguoti kaip į patyčias mokykloje: stabdyti nedelsiant , sako Tolerancijos žmogumi išrinktas istorikas Zigmas Vitkus.Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, vyksta geografijos naktis.Ved. Agnė Skamarakaitė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.2024- ųjų Lietuvos kultūros sostinėje Kaišiadoryse, Bučinio pastate, bus atvertas Pabėgimo kambarys.Kaip Šiauliai ir Šiaulių „Aušros“ muziejus paminės Kovo 11- ąją?Šiandien Paryžiuje pristatoma Lietuvos sezono Prancūzijoje programa.Valstybės pažinimo centras lankytojus kviečia tapti detektyvais ir išnarplioti Kovo 11-osios rebusą.Metų tolerancijos žmogumi paskelbta Telšių muziejaus „Alka“ muziejininkė, istorikė Janina Bucevičė.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Šiandien minima tarptautinė tolerancijos diena. Kaip keičiasi situacija Lietuvoje? Ar jaunoji karta tolerancijos įvairovei turi daugiau?Apie remonto darbus pagrindiniame šalies kelyje Vilnius–Kaunas jau kurį laiką dalijasi pastebėjimais ne tik vairuotojai, bet ir ekspertai. Daugybė kelio ženklų bei linijų klaidina vairuotojus ir sunkina eismo sąlygas, daugėja avarinių situacijų.Šiandien bus duota simbolinė pradžia BIO CITY – didžiausio biotechnologijų miesto Europoje kūrimui Vilniuje. Čia veiks net 6 skirtingi kompleksai – nuo Genų terapijos, Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei virusologijos centrų iki Kamieninių ląstelių tyrimų ir 3D biospausdinimo laboratorijų.Finansų ministerija planuoja, kad nuo 2026-ųjų vidurvasario Lietuvoje veiks „vienas langelis“, kur žmonės galės sumokėti baudas ir skolas. Idėjos skeptikai sako, kad bus sugriauta gerai veikianti skolų išieškojimo sistema, be to, naujovė kainuos visiems mokesčių mokėtojams. Dabar kainuoja tik patiems skolininkams. Plačiau - Irma Janauskaitė.Ved. Rūta Kupetytė

Tolerancijos daugėja, tačiau psichikos sveikatos stigma Lietuvoje vis dar gaji. Pusė Lietuvos gyventojų turi teigiamas nuostatas į psichikos sveikatos sutrikimų turinčius asmenis, trys iš keturių – pozityviai vertina kreipimąsi pagalbos patiems susidūrus su psichikos sveikatos sunkumais.Seime balsuojama dėl Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ nario Algirdo Stončaičio atleidimo iš Antikorupcijos komisijos pirmininko pareigų. Taip pat, dėl Laisvės partijos narės Morganos Danielės atleidimo iš Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkės pareigų.Seimui pateiktas nutarimas atleisti Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorių Žydrūną Bartkų iš pareigų pasibaigus kadencijai.Veiklą pradeda Ukrainos-Lietuvos prekybos rūmai. Kaip bus siekiama padėti verslams kurtis ir plėstis Lietuvoje bei Ukrainoje, kalbu su prekybos rūmų valdybos pirmininke Kristina Alekniene.Ved. Darius Matas

Taavė užaugo krikščioniškoje šeimoje, pasirinko studijuoti teologiją ir norėjo tapti pastoriumi. Bet tam sutrukdė jo seksualinė orientacija.2007 metais sukurta Estijos radijo dokumentika „Uždrausti jausmai“ (Est. Keelatud tunded) pasakoja apie jauną žmogų, kuris priverstas rinktis tarp tikėjimo ir jausmų. Pasak jo, visuomenė kažkaip miglotai tiki, jog „tai nenormalu“, o krikščionys remdamiesi Biblija teigia, kad „tai blogai“. Kadangi niekam nepavyko išrasti būdo atsikratyti homoseksualumo, pirmoji reakcija yra „tai“ išstumti.„Praėjus tiek daug metų ir stebina, ir liūdina tai, kad Taavės istorija šiandien vis dar aktuali ir svarbi“, – sako dokumentikos autorius Meelis Süldas. „Požiūris į homoseksualius žmones bažnyčioje nelabai pasikeitė. Net jei jie būtų aukštos kvalifikacijos specialistai, jiems vis dar galioja tie patys apribojimai.“Autorius Meelis SüldGarso režisierė Külli TüliTreneris Edwin BrysĮ lietuvių kalbą vertė ir adaptavo Vaida PilibaitytėDokumentika parengta bendradarbiaujant su VRT radiju kaip tarptautinės EBU radijo dokumentikos mokymų programos baigiamasis darbas.Transliuojama minint Tolerancijos ir pasididžiavimo mėnesį.Rauno Kõiv nuotraukoje – Taave Lips

Mažiausiai 400 tonų per savaitę. Tiek agurkų nuperka Lietuvos gyventojai ir tai – tik trumpavaisių, vakariečiai tokių šviežių išvis nevalgo. Štai kokie mėgiami agurkai Lietuvoje. Bet, ar jų augintojams sezonas geras, sako, dar anksti pasakyti – 5–6 kartus pabrangę energetiniai ištekliai savikainą padidino nesuvokiamai.Apie sektorių, konkurentus importuotojus, agurkų išvaizdą ir kainas diskutuoja „Kietaviškių gausos“ vadovas Mindaugas Pupienis, Šiltnamių asociacijos valdybos pirmininkas, „Agrošiltnamių“ vadovas Paulius Andriejavas ir portalo „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas.Ved. Irma Janauskaitė.

Justinas pasirinko amatą, kuriuo kasdien laužo stereotipus, nes nustembančių vis netrūksta – nagų stilistas. Priauginti keliolikos centimetrų ilgio akrilinius nagus jam vieni juokai. Taip gražina ne tik klientes, bet ir pats išbando išvaizdos naujoves: ryškiaspalvius lakus ar makiažo priemones. Kartą Justinas prisiaugino 15 centimetrų nagus, su kuriais vos akies neišsidūrė, o kai pasidažęs nuėjo į vyrų tualetą, patalpų tvarkytoja kreipėsi į jį „ponia, jūs ne čia pataikėte!“. Apie stereotipų laužymą – laidoje „Gyvenimo citrinos“.Ved. Lavija Šurnaitė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Kokiomis nuotaikomis gyvena Ukrainos kultūrinis pasaulis, tvyrant politinei įtampai dėl šalies saugumo?Antrus metus Lietuvos archyvarų bendruomenė kviečia į žygius „Praeitis ateičiai“.Lietuvos jūrų muziejus pristatė naują leidinį apie žvejišką pajūrio kultūrą „Jūros skonis: žūklė Lietuvos priekrantėje 1900–1944 metais“Savaitgalį baigėsi 13–oji Kauno bienalė.Kokie kultūros ministro Simono Kairio vizito JAV rezultatai?Pokalbis su sūduviete menininke Audrone Petrašiūnaite jos kūrybos erdvėje Višakio Rūdoje.2021 metų Tolerancijos žmogumi išrinkta edukologė, vienuolė sesuo Viktorija Voidogaitė. Kasmetinė Leonido Donskio premija skirta rašytojui, žurnalistui, vertėjui Rimantui Vanagui.D. Razausko muzikinės įžvalgos.Ved. Marius Eidukonis

Bulgarijoje rinkimus laimėjusi nauja antikorupcinė partija pradeda sudėtingas derybas dėl valdančiosios koalicijos. Sekmadienį bulgarai jau trečią kartą šiais metais rinko parlamentą — šalis atsidūrė politinėje aklavietėje, nes susiskaldžiusios politinės partijos nesugeba susitarti dėl valdančiosios daugumos. Pokyčių perspektyvomis po rinkimų Bulgarijoje išsamiau domėjosi Žygimantas Kapočius.Europos vaistų agentūrai sprendžiant, ar patvirtinti vakcinaciją nuo COVID-19 vaikams nuo penkerių metų, Jungtinėse Amerikos Valstijose per pirmąją savaitę paskiepyta beveik du milijonai jaunesnių nei dvylikos vaikų. Europoje, nesulaukusi oficialaus Europos vaistų agentūros patvirtinimo, jaunesnio amžiaus vaikus skiepyti pradėjo Austrijos sostinė. Tuo metu Švedijoje tik įsibėgėja paauglių vakcinacija. Išsamiau pasakoja Rūta Nikitinaitė.Šiandien - tarptautinė tolerancijos diena. Bus pristatyti 2021 m. atlikto Lietuvos gyventojų nuostatų etninių ir religinių grupių atžvilgiu tyrimo bei žiniasklaidos stebėsenos rezultatai. Organizacijos Media4change steigėja ir direktorė Neringa Jurčiukonytė bei Migracijos sociologė, nevyriausybinės organizacijos „Diversity Development Group” tyrimų vadovė, Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto atstovė Giedrė Blažytė.Ar pateisino save 100 eurų išmokos nepasiskiepijusiems senjorams.? Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Lukas Galkus ir du Seimo nariai: Jurgita Sejonienė bei Aurelijus Veryga.Užsienio įvykių apžvalga. Ieva Balsiūnaitė.Transporto pertvarka. Vilniečiai ir miesto svečiai pastaraisiais metais neišvengiamai pastebi daug pakeitimų sostinės eisme. Nesvarbu, ar tai vairuotojas, dviratininkas, ar pėsčiasis, miesto valdžios noras išpopuliarinti viešąjį transportą palietė jau turbūt visus. Ypač daug klausimų kelia kai kurių gatvių sankryžų pertvarkymas į į žiedines. Vilniaus miesto savivaldybės vyriausias miesto inžinierius Anton Nikitin ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Transporto inžinerijos fakulteto Mobiliųjų mašinų ir geležinkelių transporto katedros prof. Henrikas Sivilevičius.Vesta Tizenhauzienė iš Panevėžio apie brangstančias malkas.Šiemet malkų kainos išaugo daugiau nei trečdaliu. Privatūs pardavėjai sako, kad kainas kelti priversti dėl brangstančių žaliavų. Specialistai sako, kad tam įtakos turėjo smarkiai sumažėjęs baltarusiškos medienos importas. Išsamiau kolegė Vesta Tizenhauzienė iš Panevėžio.Šalies verslininkai ruošiasi Kalėdoms. Eglių plantacijose darbai prasidėjo dar spalį. Tad pirmosios kalėdinių eglių siuntos jau iškeliavo į užsienį. Verslininkai sako, kad šiemet netrūksta rūpesčių ir ne tik dėl pandemijos. Daugiau iš didžiausios Lietuvoje eglių plantacijos Aina Mizgirdė.Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas iš Briuselio, kur vyksta šalių užsienio reikalų bei krašto apsaugos ministrų susitikimas.Sporto pranešimai. Marius Andrijauskas.Socialiniuose tinkluose ir toliau plinta įvairios melagienos apie koronavirusą. Štai savaitgalį pasirodė įrašas, jog po trečiosios skiepo dozės mirė keturiasdešimt septynerių metų kėdainietė. Tačiau nei ligoninė, nei Kėdainių rajono savivaldybė šios informacijos – nepatvirtino. Po melagienomis kartais aptinkami ir medikų komentarai. Specialistai atviri – tokie veiksmai daro itin didelę žalą sveikatos sistemai. Plačiau – Pauliaus Selezniovo pasakojime.Savaitės komentaras. Autorius– apžvalgininkas Virginijus Savukynas.Ved. Rūta Kupetytė

Valdžia ketina pertvarkyti užimtumo sistemą skatinant bedarbius susirasti darbą. Jei Vyriausybė ir Seimas pritars, darbo neturinčiam žmogui per pusmetį du kartus atsisakius pasiūlymo dirbti, jis netektų bedarbio statuso.Prie Lenkijos ir Baltarusijos pasienio prasidėjo neramumai: migrantai akmenimis pradėjo atakuoti Lenkijos pareigūnus ir griauti jų užkardas, o pareigūnai į šiuos veiksmus atsakė vandens patrankomis. Pranešama, kad prie pasienio taip pat buvo panaudotos ir signalinės raketos.Socialiniuose tinkluose ir toliau plinta įvairios melagienos apie koronavirusą. Štai savaitgalį pasirodė įrašas, jog po trečiosios skiepo dozės mirė keturiasdešimt septynerių metų kėdainietė. Po melagienomis kartais aptinkami ir medikų komentarai. Specialistai atviri – tokie veiksmai daro itin didelę žalą sveikatos sistemai.Du iš trijų LGBT bendruomenei priklausančių moksleivių yra patyrę diskriminaciją, o trys iš keturių jaučiasi nesaugūs savo mokykloje. Tokią realybę Tolerancijos dienos progą spaudos konferenciją surengusi „Tolerantiško jaunimo asociacija“.Gyvūnų apsaugos organizacija „Tušti narvai“ prie Seimo surengė akciją „Kalbėk už gyvūnus“. Jos metu kreipiasi į Seimo narius ir sako, kad atėjo laikas uždrausti žiauriai su gyvūnais besielgiančias kailių fermas.Ved. Darius Matas

Įvertintas palapinių miestelis Pabradėje: ne aukštos klasės viešbutis, bet minimalias sąlygas atitinka, viena bėdų – vertėjų trūkumas. Pokalbis su pabėgėliu iš Afganistano.Artėjant tarptautinei pabėgėlių dienai skelbiama ataskaita apie pabėgėlių situaciją pasaulyje.Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti kartu su jos iniciatyva įsteigtais Tolerancijos ugdymo centrais bei kitais partneriais, inicijuoja nacionalinį projektą „Atminties kelias 1941–2021“.Ved. Aleksandras Dvojeglazovas

„Užteks luotė, laiks juotė“, – savo močiutę cituoja Eugenijus Bunka, žemaitis žurnalistas ir kraštotyrininkas. Užteks plepėti, laikas dirbti. Anūkas šį moto perėmė ir pats. Plateliuose jis augina Litvakų atminimo sodą – ten metalinės obelys mena išnaikintas Lietuvos žydų bendruomenes. Su žydiška istorija jis supažindina moksleivius. „Vaikai dalyvauja etnografinėse stovyklose, klausinėja vyresnių žmonių – kas šiame name gyveno? Jie atkuria 1941 m. miestelio planą su pavardėmis, pastatais. Tada į jį pasižiūri ir sako: „Jėzus Marija. Pažiūrėk kas buvo.“ Jie pasidaro savo miestelio ambasadoriais.“ Vasario pradžioje Sugiharos fondas įteikė Eugenijui Bunkai tolerancijos žmogaus apdovanojimą. Žurnalistas Artūras Morozovas išgirdo drąsią laureato kalbą ir kartu su Berta Tilmantaite nuvyko pas jį į Platelius susipažinti plačiau. Epizodo foto esė: https://nanook.lt/podcast/zydas-zemaitis-tolerancijos-zmogus-plateliuose-pas-eugeniju-bunka/ Palaikykite podkastą: https://patreon.com/nanookmultimedia

"Daug buveinių": Tauragės žydas - Kinijos apaštalas ir Šanchajaus "Harvardo" įkūrėjas Tauragės žydas, anglikonų vyskupas, krikščioniško koledžo Šanchajuje įkūrėjas ir vadovas, Biblijos vertėjas į kinų kalbą – apie Jozefą Šereševskį, vadinamą Kinijos apaštalu,  pasakoja Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centro muziejininkė, menotyrininkė dr. Vilma Gradinskaitė. Ved. Jūratė Kuodytė.

Kalbėsime apie kasmet teikiamą Č. Sugicharos fondo „Diplomatai už gyvybę“ inicijuotą Tolerancijos premiją. Tuo pačiu pristatysime visuomenei ir Leonido Donskio premiją, kuri teikiama tuo pačiu metu. Kiek mumyse yra tolerancijos, kaip bręsta visuomenė ir jos viešoji erdvė? Ar viešoji erdvė gali būti vertybinė ar bent jau kalbėti apie vertybes? Ir kokios yra mūsų moderniosios Lietuvos vertybės?Laidos svečiai – fondo „Diplomatai už gyvybę“ valdybos nariai: žurnalistė Birutė Garbaravičienė ir architektas Linas Tuleikis.Ved. Rytis Zemkauskas.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Savivaldos rinkimams artėjant. Tolerancijos žmogumi paskelbtas režisierius G.Varnas. 91 „Oskarų“ premijos įteikimas.

Alytaus pataisos namuose trys nuteistieji sužalojo prižiūrėtoją. Mažeikių rajone automobiliu mirtinai sužalotas berniukas. Vyriausybė svarsto galimybę leisti šilumos gamintojams biokurą pirkti ne tik biržoje, bet ir tiesiogiai iš tiekėjų. Šimtai mokslininkų šiandien renkasi Paryžiuje, kur balsuos, ar keisti daugiau nei 130 metų galiojantį kilogramo apibrėžimą. Šiandien, Tarptautinę tolerancijos dieną, keletas šimtų mokyklų ir darželių prisijungė prie pilietinės iniciatyvos „Tolerancijos raktas”. Tęsiantis mokyklų streikui Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazijoje susitiko su streikuojančiai pedagogais.

Alytaus pataisos namuose trys nuteistieji sužalojo prižiūrėtoją. Mažeikių rajone automobiliu mirtinai sužalotas berniukas. Vyriausybė svarsto galimybę leisti šilumos gamintojams biokurą pirkti ne tik biržoje, bet ir tiesiogiai iš tiekėjų. Šimtai mokslininkų šiandien renkasi Paryžiuje, kur balsuos, ar keisti daugiau nei 130 metų galiojantį kilogramo apibrėžimą. Šiandien, Tarptautinę tolerancijos dieną, keletas šimtų mokyklų ir darželių prisijungė prie pilietinės iniciatyvos „Tolerancijos raktas”. Tęsiantis mokyklų streikui Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazijoje susitiko su streikuojančiai pedagogais.

Ką apie turtingą ir įdomią Lietuvos žydų istoriją galima sužinoti Valstybiniame Vilniaus Gaono žydų muziejuje? Pokalbis su Tolerancijos centro Ryšių su visuomene ir edukacijos skyriaus vedėja Irina Pociene ir edukacinių pragramų vadove Jurgita Jackevičiūte.

Ką apie turtingą ir įdomią Lietuvos žydų istoriją galima sužinoti Valstybiniame Vilniaus Gaono žydų muziejuje? Pokalbis su Tolerancijos centro Ryšių su visuomene ir edukacijos skyriaus vedėja Irina Pociene ir edukacinių pragramų vadove Jurgita Jackevičiūte.

Dramaturgė Daiva Čepauskaitė.„Labai baisu suvokti, kad tos istorijos pamokos nuėjo visiškai veltui. Ir čia yra tragedija. Man atrodė, kad būtent todėl apie tai reikia kalbėti,“ – sako dramaturgė Daiva Čepauskaitė, kuri 2012 m. už pjesę apie holokaustą Sugiharos fondo „Diplomatai už gyvybę“ buvo paskelbta metų Tolerancijos žmogumi. Nauja Daivos Čepauskaitės knyga „Aš tave užmiršau“ – pretekstas pakalbėti ir apie pjesių leidybą, ir apie tai, ką mes esame linkę užmiršti: savo artimą, mums nepatogius žmones ir mums nepatogią istoriją. Kodėl pjesių knygos susilaukia kur kas mažiau skaitytojų dėmesio negu prozos ar net poezijos rinkiniai? Kaip papasakoti scenoje apie holokausto žiaurumus? Kodėl taip sunku suprasti, kad holokausto istorija yra bendra visų Lietuvos piliečių istorija?

Dramaturgė Daiva Čepauskaitė.„Labai baisu suvokti, kad tos istorijos pamokos nuėjo visiškai veltui. Ir čia yra tragedija. Man atrodė, kad būtent todėl apie tai reikia kalbėti,“ – sako dramaturgė Daiva Čepauskaitė, kuri 2012 m. už pjesę apie holokaustą Sugiharos fondo „Diplomatai už gyvybę“ buvo paskelbta metų Tolerancijos žmogumi. Nauja Daivos Čepauskaitės knyga „Aš tave užmiršau“ – pretekstas pakalbėti ir apie pjesių leidybą, ir apie tai, ką mes esame linkę užmiršti: savo artimą, mums nepatogius žmones ir mums nepatogią istoriją. Kodėl pjesių knygos susilaukia kur kas mažiau skaitytojų dėmesio negu prozos ar net poezijos rinkiniai? Kaip papasakoti scenoje apie holokausto žiaurumus? Kodėl taip sunku suprasti, kad holokausto istorija yra bendra visų Lietuvos piliečių istorija?

Pasak dr. Giedriaus Jokubauskio, kalbėdami apie žydų politinę tautą dažniausiai užsidedame sionizmo akinius, nors iš tiesų sionizmas niekada nebuvo ir nėra vienintelis Europos žydų politinės tapatybės pamatas. Paskaitoje „Žydai kaip Europos tauta“ mėginama pažvelgti į mažiau žinomas Europos žydų politinės tapatybės raiškos formas, tokias kaip diasporos nacionalizmas ir bandymas konstruoti kolektyvinį identitetą multikultūrinėje šiandienos Europoje. Didžiausias dėmesys skiriamas klausimui, kaip ir kodėl žydai gali būti suvokiami kaip integrali Europos tauta ir kodėl tai ypač aktualu dabar. Giedrius Jokubauskis – politologas. Studijavo Europos žydų studijų institute Švedijoje (Stokholme), stažavo Jeruzalės Hebrajų ir Tel Avivo universitetuose, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute kelerius metus dėstė kursą apie Izraelio visuomenę. Paskaita skaityta 2015 m. rugsėjo 6 d. Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre.

Pasak dr. Giedriaus Jokubauskio, kalbėdami apie žydų politinę tautą dažniausiai užsidedame sionizmo akinius, nors iš tiesų sionizmas niekada nebuvo ir nėra vienintelis Europos žydų politinės tapatybės pamatas. Paskaitoje „Žydai kaip Europos tauta“ mėginama pažvelgti į mažiau žinomas Europos žydų politinės tapatybės raiškos formas, tokias kaip diasporos nacionalizmas ir bandymas konstruoti kolektyvinį identitetą multikultūrinėje šiandienos Europoje. Didžiausias dėmesys skiriamas klausimui, kaip ir kodėl žydai gali būti suvokiami kaip integrali Europos tauta ir kodėl tai ypač aktualu dabar. Giedrius Jokubauskis – politologas. Studijavo Europos žydų studijų institute Švedijoje (Stokholme), stažavo Jeruzalės Hebrajų ir Tel Avivo universitetuose, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute kelerius metus dėstė kursą apie Izraelio visuomenę. Paskaita skaityta 2015 m. rugsėjo 6 d. Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre.

„Tolerancija – tai būdas peržengti save, priimti kitą ir kurti sveiką viešąją erdvę, kurioje būtų bandoma susikalbėti ir suprasti vienas kitą. Dabar gi didžiausia problema – ne noras kitą ar kitokį asmenį ar reiškinį analizuoti, o išankstinės nuostatos, sąmoningas bangų kėlimas, bandant provokuoti ne racionalią diskusiją, o mėtantis šablonais. Tai tik kelia emocijas ir taip visuomenėje skatina dirbtinį susipriešinimą“, - sako Donatas Puslys. Apie toleranciją ir netoleranciją – pokalbis su Tolerancijos žmogumi paskelbtu publicistu Donatu Pusliu.

„Tolerancija – tai būdas peržengti save, priimti kitą ir kurti sveiką viešąją erdvę, kurioje būtų bandoma susikalbėti ir suprasti vienas kitą. Dabar gi didžiausia problema – ne noras kitą ar kitokį asmenį ar reiškinį analizuoti, o išankstinės nuostatos, sąmoningas bangų kėlimas, bandant provokuoti ne racionalią diskusiją, o mėtantis šablonais. Tai tik kelia emocijas ir taip visuomenėje skatina dirbtinį susipriešinimą“, - sako Donatas Puslys. Apie toleranciją ir netoleranciją – pokalbis su Tolerancijos žmogumi paskelbtu publicistu Donatu Pusliu.

„Kultūros savaitė“: kokio teatro reikia visuomenei?Vasario 13-oji – Pasaulinė radijo diena. Premjera – šokio spektaklis „Notrdamo legenda“. Europos premijos lauretas, lenkų režisierius Krystianas Lupa. Kultūros komentaras. M. Kvietkauskas. 2012 metų Tolerancijos žmogus.

„Kultūros savaitė“: kokio teatro reikia visuomenei?Vasario 13-oji – Pasaulinė radijo diena. Premjera – šokio spektaklis „Notrdamo legenda“. Europos premijos lauretas, lenkų režisierius Krystianas Lupa. Kultūros komentaras. M. Kvietkauskas. 2012 metų Tolerancijos žmogus.