Podcasts about kokiomis

Socialiniuose tinkluose plinta raginimas moterims nesitirti dėl krūties vėžio, esą mamografiniai tyrimai nėra tikslūs ir net gali pakenkti. Tačiau medikai gyventojus ramina.Nuo šiandien bus apvalinama pirkinių krepšelio suma mokant grynaisiais. Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento atstovė Edita Lisinskaitė sako, kad apvalinama bus iki artimiausių penkių centų ir tik mokant grynais.Dalis kalio jodido tablečių vaistinėse iki šiol neatsiėmusių gyventojų pastebėjo, kad receptai jau baigė galioti. Sveikatos apsaugos ministerija praneša, kad receptai bus pradėti atnaujinti nuo rytojaus, tačiau atnaujinimas gali užtrukti kelias dienas.Socialiniuose tinkluose galima pastebėti žmonių skelbimus, kurie ieško „pasiskolinti“ ar išsinuomoti pavėžėjo ar maisto išvežiotojo programėlės profilį ir tokiu būdu padirbėti kito žmogaus vardu. Taip galimai apeinant reikalavimus turėti galiojantį vairuotojo pažymėjimą ar prievolę susimokėti pajamų mokestį. Kokiomis priemonėmis siekiama užkardyti tokią veiklą, kalbėsime po aštuntos valandos žinių.Pakistano ir Indijos kariuomenės aptarė paliaubų pažeidimus prie ginčijamos Kašmyro sienos. Anot, Pakistano kariuomenės atstovo, iškeltas ugnies nutraukimo pažeidimo klausimas palei Kontrolės liniją, dalijančią Kašmyrą į Indijos ir Pakistano administruojamas dalis.Ved. Darius Matas

JAV įvedus muitus Europos Sąjungai, bendrija taip pat ruošiasi įvesti muitus kai kurioms amerikietiškoms prekėms. Kaip nauji muitai veiks Lietuvos muitinės darbą?Aktualus klausimas. Baigiasi „Greičio maratono“ akcija, per kurią parą policija visoje Lietuvoje masiškai fiksavo greitį viršijančius vairuotojus. Kokiomis priemonėmis Jūs siūlote skatinti vairuotojus neviršyti greičio?Nelaimė ir gelbėjimo operacija Pabradėje, kai pelkėje nuskendo šarvuotis ir žuvo keturi Jungtinių Valstijų kariai, prikaustė Lietuvos ir pasaulio dėmesį. Tačiau neeilinis įvykis sukėlė ir daug sąmokslo teorijų bei klaidinančios informacijos bangą.Apklausa rodo, kad, praėjus trejiems metams nuo karo Ukrainoje pradžios, 70 proc. Lietuvos gyventojų yra nepasiruošę ekstremaliajai situacijai. Kodėl taip yra ir ką daryti?Po rytų Aziją supurčiusio žemės drebėjimo Tailando paieškos ir gelbėjimo tarnybų šunys ne tik griuvėsiuose ieško išgyvenusiųjų žemės drebėjimą, bet ir suteikia emocinę pagalbą aukų gedintiems artimiesiems.Ved. Edvardas Kubilius

Prieš mėnesį Ukrainoje žuvusio lietuvio kario Tomo Valentėlio palaikai grįš į tėvynę. Jo kūną iš mūšio lauko netoli Kupjansko šiąnakt pavyko ištraukti.Europos Sąjunga sugalvojo kūrybingą atsaką - muitus gali taikyti tiems amerikietiškiems produktams, kuriuos gausiausiai eksportuoja būtent už Donaldą Trumpą balsavusios valstijos.Sveikatos apsaugos ministerija pristatė įstatymų pakeitimus, kurie turėtų užtikrinti, kad iš pacientų nebūtų reikalaujama papildomų priemokų už valstybės lėšomis apmokamas paslaugas. Privačių medicinos įstaigų atstovai sako, kad nauja tvarka atims iš žmonių teisę rinktis norimą paslaugą ar gydymą.Į Lietuvą koncertuoti atvykstanti rusijos estrados žvaigždė Kristina Orbakaitė praėjusiais metais pakvietimus į nemokamą savo koncertą Sankt Peterburge dalino vadinamosios specialiosios karinės operacijos dalyvių šeimoms. Ji ir pati ne karą lankėsi Ukrainos okupuotose teritorijose. Už tai jai, kaip ir kitiems rusijos atlikėjams, turėtų būti uždarytos Lietuvos sienos, tačiau Orbakaitę gelbėja dviguba pilietybė - ji turi lietuvišką pasą, nors neatsisakė Rusijos pilietybės. Kad Lietuvos pilietybė iš atlikėjos būtų atimta, klausimas kol kas nekeliamas.Lietuvos keliuose vyksta speciali policijos akcija, kurios metu ypatingas dėmesys skiriamas leistino važiavimo greičio viršijimo atvejams. Nors pareigūnai kovai su greičio mėgėjais pasitelkia įvairias priemones, tačiau tokių pažeidimų skaičius šalies keliuose - nemažėja. Pernai užfiksuota beveik milijonas kelių eismo taisyklių pažeidimų, o trečdalį iš jų sudarė greičio viršijimo atvejai.Ved. Liepa Želnienė

Vienuoliktokams laikant lietuvių kalbos egzamino kalbėjimo užduotį, su sistemos trikdžiais susiduria ir mokiniai, ir mokytojai.Aktualus klausimas. Ar, tęsiantis šalčiams, drąsiai galima lipti ant užšalusių vandens telkinių?Visuomeninio tiekimo ateitis: elektra pigs, bet gresia naujas mokestis.Kokiomis sąlygomis Lietuva skolinsis rekordinio dydžio sumą iš Investicinio banko gynybai finansuoti?Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą šiemet papildė keturios tradicijos: Grūšlaukės Užgavėnės, kanklės ir kankliavimas Lietuvoje, margučių marginimas vašku šeimose Alytaus apylinkėse ir žvejyba Kuršių mariose. Kaip atrodo šios tradicijos?Ved. Edvardas Kubilius

Sklandžiai veikiantis viešasis transportas – sveiko miesto sąlyga. Iš kokių veiksnių susidaro viešojo transporto patrauklumas? Kokiomis nuostatomis viešojo transporto atžvilgiu vadovaujasi politikos formuotojai? Ar viešasis transportas turi būti pelningas? Ką būtina gerinti viešojo transporto vadyboje, kad keleiviai galėtų keliauti oriai? Laidos svečias – Nacionalinės viešojo transporto keleivių asociacijos pirmininkas Marius Markevičius.Laidą veda miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Per parą karą Ukrainoje žadėjęs pabaigti Donaldas Trumpas terminą ilgina iki šimto dienų. Pasak jo, pirmieji pokalbiai su Rusija ir Ukraina vyksta neblogai. Amerikos prezidentas grasina Rusijai nenutraukus karo, šaliai įvesti muitus ir sankcijas, bet prabilo ir apie tai, kad Ukraina už karinę Amerikos pagalbą turėtų atsilyginti naudingosiomis iškasenomis. Rusija savo ruožtu skelbia vis naujas sąlygas ir spaudžia Trumpą dėl Ukrainos tartis be Ukrainos.Kokiomis sąlygomis vyks Ukrainos taikos derybos ir ar įmanoma jose pasiekti ilgalaikę taiką?Laidoje dalyvauja buvęs užsienio reikalų viceministras Jonas Survila, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas, LRT bendradarbis, politologas Alvydas Medalinskas ir Geopolitikos ir saugumo studijų centro analitikas Adamas Roževičius.Ved. Liepa Želnienė

Respublikonas Donaldas Trumpas grįžta į Baltuosius rūmus. Demokratę Kamalą Harris jam pavyko įveikti lengviau nei prognozavo apklausos.Pats Donaldas Trumpas savo pergalę paskelbė dar nesulaukęs galutinių rinkimų rezultatų. Floridoje susirinkusiems savo rėmėjams jis teigė, kad pasiekė istorinę pergalę, istorinį sugrįžimą, kuris, kaip teigia Trampas, atves Jungtines valstijas į aukso amžių. Trampas teigė, kad amerikiečiai jam suteikė beprecedentį mandatą. Apsuptas politinių bendražygių ir šeimos narių jis dėkojo visiems amerikiečiams už paramą.Kokiems Trampo sprendimams turi ruošis Vakarų Europa ir su Rusijos agresija kovojanti Ukraina?Jungtinių Amerikos valstijų investuotojai ir visa kapitalo rinka žaibiškai sureagavo į Donaldo Trumpo pergalę. Po pirmųjų signalų apie galimą pergalę akcijų indeksai pašoko, o bitkoino vertė išaugo iki rekordinio lygio.Ved. Liepa Želnienė

Iki JAV prezidento rinkimų lieka trys dienos. Kokiomis nuotaikomis jų laukiaamerikiečiai?Galingai stichijai nusiaubus Valensiją, kyla gyventojų pasipiktinimas valdžia, kuri laiku neperspėjo apie gresiantį pavojų.Ukrainos lyderis piktinasi sąjungininkų neveiksnumu, kurie neduoda leidimo atakuoti tolimojo nuotolio ginklais į Rusijos teritoriją.Mažėjant paskiepijamų vaikų, sveikatos sistemos įstaigos ieško išeičių, kaip įtikinti tėvus leisti vaikus skiepyti.Karybos ekspertas svarsto, kodėl dalis šaukiamojo amžiaus jaunuolių Lietuvoje vengia atlikti privalomąją karo tarnybą.Lietuvos diena. Ved. Madona Lučkaitė

Kiek Lietuvos istorijos tyrinėtojai yra identifikavę istorinių sostinių? Ar galima sakyti, jog istorikų bei archeologų tarpe yra aiškus matymas ir sutarimas, kas ir kokiais kriterijais remiantis yra vadinama „istorine sostine“?Kuri iš jau identifikuotų keturių istorinių sostinių (Kernavė, Trakai, Vilnius, Kaunas) nusipelno seniausios istorinės sostinės vardo?Ar egzistuoja bent menkiausia teorinė galimybė, kad šalia jau egzistuojančių istorinių sostinių gali atsirasti naujų pretendentų į šį statusą? Kokiomis aplinkybėmis tai gali nutikti?Kernavėje detalūs archeologiniai tyrimai nepertraukiamai vykdomi nuo 1979-ųjų. Kaip ir kam gimė idėja imtis šios vietovės tyrimų? Kas buvo šių tyrimų iniciatorius ir svarbiausias ilgametis vykdytojas? Kodėl Kernavė vadinama lietuviškąja Troja?Kokie yra patys svarbiausi sėkmingi žingsniai XX a. II pusėje – XXI a. pr. atlikti senųjų Trakų, Trakų miesto ir pilių tyrinėjimo bei šių vietas paverčiant svarbiomis muziejininkų veiklos bei visuomenės atminties vietomis?Kaip Kernavei pavyko gauti UNESCO Pasaulio paveldo vertybės statusą? Kokiems žmonėms šiuo atveju už jų darbą teikiant paraišką turėtume visų pirma padėkoti?Istorinė sostinė – vietos tapatumo dalis, kuri turėtų būti perduodama iš kartos į kartą.Ar tokio tapatumo užuomazgas galima įžvelgti Kernavėje ir Trakuose gyvenančių žmonių suformuotose bendruomenėse?Kaip šį vietos tapatumą galima būtų brandinti?Pokalbis su Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos direktoriumi doc. dr. Ramojumi Kraujeliu, Kernavės archeologinės vietovės muziejaus Restauravimo, tyrimų ir skaitmeninimo skyriaus vedėju, archeologu doc. dr. Gintautu Vėliumi, Trakų istorijos muziejaus direktore Alvyga Zmejevskiene, Trakų istorinio nacionalinio parko direktoriumi Dariumi Kvedaravičiumi.Ved. Aurimas Švedas(J. Stasiūno/Kernavės muziejaus nuotr.)

Seimas priėmė svarstyti konservatorių siūlymą dėl pasitraukimo iš antros pakopos pensijų fondų. Savo siūlymų kaip tai daryti turi ir opozicija.Buvęs kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys teigia, kad už jo dantų implantų istorijos paviešinimo stovi krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas, jis esą tai padaręs iš keršto. Kasčiūnas atkerta, kad tai absurdas. Ikiteisminį tyrimą dėl buvusio kariuomenės vado Valdemaro Rupšio atliekanti Specialiųjų tyrimų tarnyba teigia, kad šiuo metu pareikštų įtarimų nėra.Vilniuje vykstančiose mobilizacinės sistemos patikrinimo pratybose „Vyčio skliautas“ bandoma, kaip saugiai evakuoti žmones su negalia, ligonius ir kitas pažeidžiamas visuomenės grupes.Niujorke prasideda Jungtinių Tautų generalinė asamblėja. Į ją paskutinį kartą kreipsis Jungtinių Valstijų prezidentas Džou Bidenas, kalbą šiandien sakys ir Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda.Izraelis surengė naujus smūgius Libano sostinei, šaltinių duomenimis izraelis taikėsi į vieną Hezbola vadų pietiniame Beirute, kuris laikomas grupuotės tvirtove. Tuo metu Libano sveikatos apsaugos ministerija skelbia, kad padaugėjo žuvusiųjų po vakarykščių Izraelio smūgių. Dešimtys tūkstančių pietinio Libano gyventojų buvo priversti palikti savo namus.Lietuvos užsienio reikalų ministerija gavo tris kreipimusis iš Libano su evakuacijos prašymu. Didėjant įtampai Artimųjų Rytų regione, Lietuvos piliečiai raginami nedelsiant išvykti iš Libano. Anot ministerijos, stebint situaciją bendradarbiaujama su nacionaliniu krizių valdymo centru ir kitomis šalimis.Trišalė taryba aptarė minimaliosios algos formulės keitimą.Neringoje vėl pradedami griauti nelegaliais pripažinti statiniai, o jų savininkai piktinasi, kad valstybė juos apgavo – namai seniai pirkti su visais leidimais. Todėl reikalauja kompensacijų. Valdininkai sako, kad pastatai neturėjo iškilti, todėl jie turi būti nugriauti.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kaip būtų galima nusakyti kultūrinės spaudos vaidmenį, o gal net misiją Atgimimo procese Lietuvos ir Latvijos visuomenėse?Kokius svarbiausius skirtumus tarp Lietuvoje ir Latvijoje Atgimimo epochoje veikusioje kultūrinėje spaudoje būtų galima įvardinti?Kiek šiose šalyse leistoje kultūrinėje spaudoje pradėtose diskusijose pamatiniais visuomenės ir valstybės gyvenimo klausimais buvo girdimas ir reikalingas išeivių mokslininkų, menininkų, visuomenės veikėjų balsas?Atgimimo epochoje vyko „lietuvių kultūrinio herojaus“ paieškos. Kokios asmenybės pretendavo į tokio herojaus statusą? Kodėl (skirtingai nei Latvijoje) tokio vienintelio ir vienijančio herojaus mūsuose neatsirado?Aptariamu laikotarpiu tiek Lietuvos, tiek ir Latvijos visuomenei buvo labai svarbu iš naujo nusakyti savo vietą erdvėlaikyje. Lietuvos visuomenės savivokai itin svarbiu tapo LDK istorijos permąstymas. Atgimimo epochoje kultūrinėje spaudoje tarp „intensyviausiai mitologizuotų legendinių herojų“ buvo didysis kunigaikštis Gediminas. Kokiomis, aplinkybėmis, koks šios asmenybės portretas kurtas to meto spaudoje, viešumoje vykusiose diskusijose?Dar vienu svarbiu atskaitos tašku Lietuvos visuomenei tapo „prarasto rojaus“ arba Pirmosios Lietuvos Respublikos atmintis. Viena svarbiausių šios epochos simbolinių figūrų – paskutinysis Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona. Tuo tarpu Latvijos visuomenėje svarbia simboline ir netgi mitologizuota figūra tapo paskutinysis Latvijos Respublikos Prezidentas Karlis Ulmanis. Koks šio žmogaus paveikslas iškyla prieš akis skaitant ano meto spaudą?1987-1990-ieji – kultūrinės spaudos aukso amžius. 1990-aisiais Lietuvoje buvo įspūdingi kultūrinės spaudos tiražai: „Nemunas“ – 94; „Metai“ – 30; „Šiaurės Atėnai“ – 51; „Literatūra ir menas“ – 75; „Kultūros barai“ – 60 tūkstančiai egzempliorių. Po metų situacija – visiškai kita. Kas nutiko? Ar panaši dramatiška kaita vyko ir Latvijoje?Pokalbis su literatūrologe, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininke dr. Viktorija Jonkute, ką tik visuomenei pristačiusia monografiją „Tarp praeities ir ateities. Kolektyvinė atmintis XX a. pabaigos Atgimimo laikotarpio lietuvių ir latvių kultūrinėje spaudoje“.Ved. Aurimas Švedas

Mokslo rubrika. Lietuvos aukštąsias mokyklas vis dažniau renkasi užsienio studentai. Kokiomis priemonėmis juos vilioja universitetai? Kaip mokslus ir gyvenimą Lietuvoje vertina studentai?Dantis valytis elektriniu šepetėliu, užsisakyti, kad maisto prekes atneštų kurjeris – daliai žmonių tai yra būtinybė, ne prabanga. Knygų vertėjas Matas Geležauskas susiduria su kasdienybe, kurioje buitis tampa gana dideliu iššūkiu. Lietui plaunant Vilniaus universiteto kiemelius, Matas pasakoja apie gyvenimą su cerebriniu paralyžiumi, vertėjo profesijos pasirinkimą ir filologijos studijas. Mato istorija domisi Anastasija Marčenkaitė.Kurios organizacijos yra skaidrios, atskaitingos ir atsakingai elgiasi su aukotojų pinigais? Filantropijos ekspertė Giedrė Šopaitė-Šilinskienė sukūrė paramos gavėjų vertinimo įrankį ir pagal 17 kriterijų įvertino TOP20 didžiausius šiųmetinės 1,2% GPM paramos gavėjus.Turkijos parlamentas pritarė įstatymui, kuriuo siekiama atsikratyti milijonų benamių šunų. Prieštaringai vertinamame įstatymo projekte teigiama, kad šalyje, kurioje gyvena apie keturi milijonai benamių šunų, sergantys ar agresyvūs gyvūnai turi būti užmigdomi. Likusi įstatymo projekto dalis toliau svarstoma ir tikimasi, kad ji bus priimta per kelias ateinančias dienas. Vyriausybė teigia, kad tokia tvarka reikalinga siekiant užkirsti kelią šunų užpuolimams ir pasiutligės plitimui.Ved. Darius Matas

Kaune šiandien prasideda šimtmečio dainų šventės savaitė. Kaip didieji kultūriniai renginiai skatina turizmą Lietuvoje ir didina šalies žinomumą?Dailininkas ir dailėtyrininkas Justinas Vienožinskis į Lietuvos istoriją įėjo ir kaip Kauno meno mokyklos steigėjas. Šiandien čia Kauno kolegijos Menų akademijos studentai, viena jų, grafikos dizainerė Armanda Klimavičiūtė sukūrė vizualinį stilių Vienožinskio gimtojoje sodyboje veikiančiam muziejui.„Atrodytų, kad iš plakato būdavo reikalaujama ideologiškai angažuoto turinio, tačiau plastikos prasme, tai buvo labai moderni kalba“, – apie okupacijos laikotarpio studentiškus plakatus Lietuvoje sako Vilniaus dailės akademijos muziejaus direktorius Vidas Poškus. Kokios tendencijos vyravo to meto plakatuose?Pasaulio kultūros apžvalga.„Tu atrodai kaip paveikslas“ ir „Tu atrodai kaip klounas“. Kokiomis aplinkybėmis ištartume šiuos sakinius ir ką jie mums reiškia? Komentarą apie tai, kaip vartojame žodžius ir įtvirtiname smurto formas prieš tam tikras meno šakas, parengė režisierius Gildas Aleksa.Kaip renkamos liaudies dainos ir folkloras? Kaip randami senų dainų dar prisimenantys žmonės? Etnomuzikologė ir LMTA muzikinio folkloro archyvo vadovė Varsa Liutkutė-Zakarienė pasakoja, kas vyksta per folkloro užrašymo ekspedicijas, kaip jos organizuojamos ir kokių netikėtų nutikimų jų metu įvyksta.Rūta Elijošaitytė-Kaikarė net atostogų metu neatostogauja – ruošiasi įvairiems šių ir kitų metų tarptautiniams literatūros renginiams. Tarp jų – Vilniaus knygų mugė, literatūros forumas „Šiaurės vasara“ ir UNESCO literatūros miestų kongresas. Rūtos vadovaujame įstaiga „Vilnius, UNESCO literatūros miestas“ šiemet turėtų perimti trijų sostinės memorialinių muziejų valdymą, anot Rūtos, pasipiktinimas šiais pokyčiais ir juos lydėjusia klaidinga viešumoje paskleista informacija, nors ir nuslūgęs, bet vis dar jaučiamas. Su Rūta Elijošaityte-Kaikare prisėdome pakalbėti apie literatūros miestus, Vilniaus tapatybę šalyje ir užsienyje formuojančią literatūrą, memorialinių muziejų vaidmenį šiuolaikybėje, prieštaringai vertinamų asmenybių palikimo įprasminimą ir, žinoma, vasaros skaitinius.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Penktadienio naktį įvyko pirmieji kandidatų į JAV prezidentus debatai tarp dabartinio prezidento demokrato Joe Bideno ir buvusio prezidento respublikono Donaldo Trumpo.Kokių skrydžių krypčių pasigenda lietuviai? Ar didelė tikimybė, kad po kelerių metų galėsim skraidyti iš Lietuvos transatlantiniais skrydžiais?LRT Radijas tęsia keliones po Lietuvos kurortus ir kurortines teritorijas, ir šįkart nukeliausime į Ignalinos rajone esantį Strigailiiškio kaimą, turintį kurortinės teritorijos statusą. Strigailiiškio seniūnas sako, kad į šį šalia istorinės Palūšės esantį kaimą turistai atvyksta gan dažnai. Teigiama, kad labiausiai jų dėmesį patraukia vietinė šakočių kepykla.Europos Sąjungos lyderiai patvirtino kandidatus užimti įtakingiausius Bendrijos institucijų postus. Pagal susitarimą, Estijos premjerė Kaja Kallas turėtų tapti Europos Sąjungos diplomatijos vadove. Tai pirmas kartas, kai Baltijos šalių atstovas užims tokias aukštas europines pareigas.Paryžiaus olimpinėse žaidynėse debiutuos QFOIL burlenčių klasės varžybos, o jose ir Rytis Jasiūnas. Vos prieš ketverius metus naują klasę išbandęs aukštaūgis sportininkas sako, kad iš karto suprato, jog čia yra jo galimybė.Ved. Rūta Kupetytė

Žurnalo „Kaunas pilnas kultūros“ naujo numerio apžvalga.Dalios Staponkutės komentaras: „Referendumas dėl pilietybės išsaugojimo: ar lietuvis nori išlikti lietuviu“.Kam menininkei reikalinga statinė smalos? Į šį klausimą atsakymo ieškojo Donatas Šukelis, Akvilės Malukienės parodoje „Beformės tamsos daigai“.Šiandien savo kūrinį „Iridescence“ pristato kompozitorė Justė Janulytė.Pristatomi svarbiausi LRT KLASIKOS savaitės koncertai.Spaudos dienos išvakarėse atidaryta fotografo Raimondo Puišio fotografijų paroda „Olegas Truchanas - lietuvis, tapęs Australijos legenda“.Senegaliečių kilmės prancūzų kino kūrėja Ramata-Toulaye Sy tapo antrąja juodaode moterimi, kurios filmas atrinktas į konkursinę Kanų kino festivalio programą. Su Ramata-Toulaye Sy Indrė Kaminckaitė kalbasi apie jos afrikietiškos tapatybės tyrinėjimus kūryboje, nusibodusius afrikiečių įvaizdžius kine ir susitikimą su Lietuvos žiūrovu.Šiandien, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje vyks Lietuvių kalbos dienoms skirta konferencija „Lietuvių kalbos DNR“. Vienas pranešimų – Lietuvių kalba kaip kertinis šiuolaikinės lietuviškosios tapatybės akmuo.Šiandien pirmasis „Eurovizijos“ pusfinalis. Kokios nuotaikos vyrauja Lietuvos delegacijoje?

„Kokiomis vertybėmis šiandien vadovaujamės, „nagrinėdami laiko ženklus“? Akivaizdu, kad popiežiaus Pranciškaus raginimas nusiginkluoti kaip „moralinė pareiga“ ir Ukrainos graikų katalikų bažnyčios Vyskupų sinodo požiūris į karą ir teisingą taiką smarkiai skiriasi. „Siekdami fiktyvios taikos, pacifistai dažnai nori - sąmoningai ar nesąmoningai - nušalinti nuo atsakomybės taikos kaltininkus. Argumentai būna įvairūs, o kartais net labai moralūs, pavyzdžiui, noras išvengti tolesnių žmonių aukų. Toks argumentas dažnai iškeliamas Rusijos plataus masto agresijos prieš Ukrainą kontekste", - sakoma Ukrainos vyskupų pranešime. Ši juntama įtampa tarp Vatikano ir Ukrainos katalikų yra ne tik diplomatinė ar politinė problema. Šiandien visiems mums kyla klausimas, kur galėtume rasti pilnesnę Evangelijos išraišką mūsų istoriniame kontekste, kur matome „laiko ženklus“?“ Plačiau - vedamojo skiltyje.Ar Rusija kada nors buvo kitokia? Apie Rusiją po prezidento „rinkimų“ - pokalbis su kultūros istoriku Vytautu Ališausku.Spaudos apžvalgoje - popiežiaus pasisakymo apie Ukrainą atgarsiai vokiečių katalikų žiniasklaidoje: „Kodėl popiežius Pranciškus, kalbėdamas apie karą Ukrainoje, nepasitelkia savo paties anksčiau skelbtų idėjų?“ (parengė Giedrius Tamaševičius).„Tėvo Antano pasakojimai“: kun. Antanas Saulaitis SJ apie Verbų sekmadienio paradoksą.Poeto Antano Šimkaus radijo esė „Pavasarybės“.Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Kultūros ministras Simonas Kairys atvyko į Klaipėdą pabendrauti su kultūros bendruomene. Kokiomis nuotaikomis gyvena uostamiesčio nevyriausybinio sektoriaus atstovai ir menininkai?Netekome archeologo Vytauto Urbanavičiaus.Žurnalas „Kultūros barai“ pranešė apie nutraukiamą leidybą. Kokios to priežastys ir kas laukia kultūros leidinių?Rubrikoje „Be kaukių“ vieši Vilniaus trumpųjų filmų festivalyje už filmą „Dear Dad“ Specialųjį žiuri paminėjimą pelniusi Nacionalinėje konkursinėje programoje dalyvavusi režisierė Austė Urbanavičiūtė.Ved. Marius Eidukonis

Pokalbio epicentre – viena sukaktis. 1773 m. spalio 14 dieną Abiejų Tautų Respublikoje buvo įkurta Tautinė edukacinė komisija, pirmoji Europoje pasaulietinė švietimo ministerija.Kokiomis aplinkybėmis gimė ši komisija?Kaip derėtų vertinti Tautinės edukacinės komisijos atsiradimą – kaip integralią pastangą atlikti svarbius institucinius pertvarkymus bei reformas jungtinėje Lenkijos-Lietuvos valstybėje, o gal kaip pavykusį, tačiau vis tik išskirtinį projektą to meto valstybėje?Ar Tautinė edukacinė komisija Lietuvos ir Lenkijos švietimo reikalus tvarkė bendrai? Kokiu keliu naujos švietimo sistemos kūrėjai ėjo – Abiejų Tautų Respublikos švietimo centralizacijos ar decentralizacijos?Šiandien Lietuvos švietimo sistemos funkcionavimas yra neįsivaizduojamas be sklandžiai vadovėlių rengimo, spausdinimo bei platinimo industrijos. 1775 prie Tautinės edukacinės komisijos įkurta Vadovėlių rengimo draugija leido matematikos, fizikos, logikos, botanikos vadovėlius. Kiek Tautinės edukacinės komisijos epochoje vadovėlių rengimo bei leidybos procesai buvo centralizuotai prižiūrimi ir (reikalui esant) įtakojami? O gal ši sfera buvo palikta improvizacijai ir savieigai?XVIII a. Abiejų Tautų Respublikos visuomenėje plintančios Apšvietos idėjos brandino mintį, kad, norint sustiprinti valstybę, būtina iš esmės pagerinti jaunosios kartos ugdymą, o mokslo žinias privalu kuo plačiau skleisti tarp įvairių luomų gyventojų.Kokių dalykų jaunąją kartą siekė mokyti Apšvietos epochos idealais tikintys edukatoriai?Kaip būtų galima nusakyti šios įstaigos įtaką XVIII a. pabaigoje Abiejų Tautų Respublikoje vykusiems procesams, keitusiems visuomenę ir valstybę?Kodėl carinės Rusijos imperija, sužlugdžiusi Abiejų Tautų Respubliką, nepanaikino Lietuvoje Edukacinės komisijos iki pat 1803 m.?Ką būtų galima laikyti svarbiausiu Tautinės edukacinės komisijos nuveiktu darbu?2023 m. gruodžio 7-8 dienomis Valdovų rūmuose įvyko tarptautinė konferencija „Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė XVIII amžiuje. Pilietis. Šeima. Edukacija.“ Kokius svarbiausius uždavinius sau kėlė šio renginio organizatoriai formuodami konferencijos programą? Kiek pavyko įgyvendinti šiuos tikslus? Kokią vietą konferencijos darbe užėmė Tautinės edukacinės komisijos istorija?Pokalbis su Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktoriaus pavaduotoja ir Lietuvos istorijos instituto mokslininke dr. Ramune Šmigelskyte-Stukiene.Ved. Aurimas Švedas(M. Požerskytės nuotr.)

Šiuolaikinio cirko asociacijos nuo 2020 m. organizuojamas projektas „Circus PUSH“ - šiuolaikinio cirko platforma, skirta palaikyti ir skatinti naujus Lietuvos šiuolaikinio cirko artistų kūrybinius procesus.Ką Adventas reiškia jaunimui ir vyresnio amžiaus žmonėms? Kokiomis veiklomis žmonės užsiima prieššventiniu laikotarpiu?Atsižvelgiant į skirtingų neurotipų vaikų individualius poreikius, sukurta nauja programėlė „Burbulai“.Lvive vyko lietuvių autorių pjesių skaitymai. Kaip juos pasitiko ukrainiečiai?Rubrikos „Be kaukių“ svečias - animatorius Gediminas Skyrius.Ved. Marius Eidukonis

Pirmą kartą Mykolo Romerio universiteto mokslininkai atliko tyrimą „Pedagogų ir kitų švietimo darbuotojų patirtys švietimo įstaigoje“. Tyrimo rezultatai aptarti konferencijoje su švietimo darbuotojais.Net 40 proc. žmonių šį šventinį laikotarpį planuoja išleisti daugiau pinigų nei tuo pat metu praėjusiais metais. Finansų ekspertės patarimai, į ką svarbu atkreipti dėmesį ir kaip valdyti savo finansus šiuo laikotarpiu.Jungtinės Karalystės mokslininkai pradeda tirti iš asteroido Bennu į Žemę parskraidintus arbatinio šaukštelio dydžio į dulkes panašius mėginius. NASA misijos surinktus mėginius iš viso tiria 200-ai kosmoso ekspertų visame pasaulyje.Didelę socialinio darbo patirtį turintis anykštėnas Gytis Baltrūnas ėmėsi veiklos, kuria nori parodyti, kad žmonės iš socialinių įstaigų, globos namų ar turintys negalių yra savarankiškesni ir daugiau galintys nei mums atrodo. Kokiomis veiklomis užsiima Gytis ir jo kolegos, domėjosi Viktorija Urbonaitė.Ved. Darius Matas

Filmas „Per Arti“ „Sidabrinės gervės“ apdovanojimuose pelnė geriausio filmo titulą, Austėja Urbaitė buvo apdovanota kaip geriausia režisierė, o Julius Grigelionis apdovanotas už geriausią filmo garsą. Pokalbis su pagrindiniais filmo aktoriais Anne Azoulay ir Arthur Igual bei filmo prodiusere Živile Gallego.Apie muzikinius, o kartu ir istorinius Vilniaus faktus – 700 metų jubiliejaus proga – radijo cikle „Vilniaus motyvas“.Rubrikoje „Skambutis išjungtas“ kalbamės su gimnazistais svarbiomis visuomenei ir jiems temomis: nuo visuotinio šaukimo, religijų iki virtualaus pasaulio ar finansinio raštingumo. Šiandienos tema – pinigai ir galimybė užsidirbti, kai esi moksleivis.Kokiomis spalvomis žaižaruoja gyvenimas Paryžiuje? O kas labiausiai traukia grįžti į Lietuvą? Pokalbis su smuikininke, viena iš Rokiškio klasikinės muzikos festivalio organizatorių ir idėjos autorių Justina Zajančauskaite apie kultūrinius tiltus tarp Lietuvos ir Prancūzijos.Ved. Gerūta Griniūtė

Neeilinė Mokytojų diena - Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis streikuoja per 2300 mokyklų darbuotojų, iš jų per 2200 - pedagogai. Vakar pasirodė naujas vaizdo įrašas, kuriame matoma kaip aštuntokas necenzūriniais žodžiais plūsta mokytoją ir jai grasina smurtu, vaizdo įrašą publikavo lrytas.lt. Kokiomis nuotaikomis šią Mokytojų dieną pasitinka pedagogai?Užimtumo tarnybos Komunikacijos skyriaus vedėjas Liudas Dapkus socialiniame tinkle rašo, kad nuo pirmadienio į Lietuvos institucijas plūsta užklausimai iš Bangladešo dėl galimybės mūsų šalyje dirbti ir gyventi, jo teigimu, tai gerai suroganizuota ir apmokėta kampanija. Situaciją komentuoja Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.Europos lyderiai, taip ir Lietuvos prezidentas, Ispanijoje aptaria paramos Ukrainai ir saugumo klausimus. Tikėtasi surengti ir taikos derybas tarp Armėnijos bei Azerbaidžano, tačiau išvakarėse Baku pareiškė, kad prezidentas susitikime nedalyvaus.Dėl chaoso JAV Atstovų rūmuose Ukraina gali negauti taip jai reikalingos paramos.Jonavos rajone, Gaižiūnų poligone, atidarytos didžiausios Baltijos šalyse karinės technikos remonto dirbtuvės „Vilkas“.Siekiant atstatyti ukrainiečių mokyklas, Vilniuje rengiamos ekspertų kūrybinės dirbtuvės.Praėjęs mėnuo ženkliai pagerino karščiausio rugsėjo per visą istoriją rekordą, pranešė Europos klimato stebėsenos tarnyba, pasauliui pavojingai artėjant prie nustatytos atšilimo ribos peržengimo.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kaip ką tik baigęs mokyklą jaunuolis iš Kauno galėjo patekti į prestižinę Jungtinių Amerikos Valstijų karo akademiją West Pointe, o tapęs šios akademijos absolventu – pristatyti JAV Prezidentą George W. Bush 2002-aisiais lapkričio 20 d. Prahoje vykusioje Atlanto sutarties jaunimo asociacijos konferencijoje? Kaip nutinka tokios amerikiečių itin mėgstamos sėkmės istorijos?Ar iškili asmenybė - karjeros viršūnę pasiekęs amerikiečių generolas gali tapti įkvėpimo šaltiniui jaunam lietuviui? O kaip su senosios Lietuvos istorijos herojais – ar jie gali tapti pavyzdžiu XXI a. gyvenančiam amerikiečiui? West Pointe stovi Tado Kosčiuškos – LDK inžinieriaus, karininko, 1794 m. sukilimo vado, JAV nepriklausomybės kovų dalyvio ir West Pointo gynybinių sistemų kūrėjo – skulptūra. Kas apie šią iškilią asmenybę pasakojama West Pointe studijuojantiems kariūnams? Kuo pastaroji personalija yra svarbi amerikiečių tapatybei šiandien? Koks galėtų būti Kosčiuškos palikimas takios modernybės gyventojams ir rytojaus pasauliui?Kokiomis istorijos pamokomis, kaip taisyklė, domisi JAV bei Lietuvos karininkai ir kariai? Kokių dalykų siekiama išmokti iš praeityje vykusių karų bei juose laimėtų ir pralaimėtų mūšių?Ar Lietuvos karinei žvalgybai reikalingi istorikai?Kiek Lietuvos valstybės ir sėkmės istorijos susiklostymui reikalinga JAV? Kaip galėtume geriau išnaudoti savo narystę NATO?Pokalbis su „Atlantic Council“ vyresniuoju bendradarbiu Giedrimu Jeglinsku.Ved. Aurimas Švedas

Architektūra – viena jautriausių Lietuvos viešojo gyvenimo sričių, dėl kurios nuolat vyksta ginčai ir laužomos ietys. Kokia architektūros vieta mūsų kasdieniame gyvenime ir gyvybingoje demokratinėje visuomenėje? Kokia yra gera ir bloga architektūra? Ar įmanoma atrasti aukso vidurį tarp viešo ir privataus intereso, konservatyvumo ir modernumo, estetikos ir funkcionalumo? Kokiomis savybėmis turi pasižymėti geras architektas?Laidoje taip pat kalbamės apie Lietuvos sovietinės architektūros paveldą. Kas jame yra vertingo ir nevertingo? Ar sovietinio modernizmo mokyklą (jai priskiriami Čekanauskas, Brėdikis, broliai Nasvyčiai, Mačiulis, Šeibokas) galima laikyti kultūrinės rezistencijos pavyzdžiu? Kaip okupacinio laikotarpio architektai laviravo tarp Maskvos nurodymų ir savo asmeninių vizijų?Apie visa tai – pokalbis su architektūros istorike, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesore dr. Marija Drėmaite.Ved. Simas Čelutka

Po 12 metų – bent pusė Lietuvos gyventojų bus pasiryžę ginti valstybę tiek ginklu, tiek taikiomis priemonėmis. Toks pilietinio pasipriešinimo strategijos tikslas. Bet dėl jos įgyvendinimo priemonių diskusijos netyla iki šiol. Vieni sako – likę neišgirsti. Kiti pyksta, kad prieš metus priimtos strategijos įgyvendinimui iki šiol nepasiruošta. Ministerija tikina – planas jau yra. Kokiomis priemonėmis valstybė sieks stiprinti piliečių valią gintis?Apie tai diskutuoja LRT "Aktualijų studijos" svečiai Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus, Visuomenės informacinio saugumo agentūros įkūrėjas Aurimas Navys, Jaunimo organizacijų tarybos Prezidentas Domantas Katelė ir Nevyriausybinių organizacijų koalicijos direktorė Gaja Šavelė.Ved. Milda Vilikanskytė

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, Lietuva yra tarp 20 pasaulyje daugiausiai rūkančių šalių. Beveik trečdalis šalies gyventojų rūko kasdien. Į šį skaičių nepatenka asmenys, kurie susiduria su pasyviu rūkymu: tai yra asmenys, kurie dažnai yra greta rūkančio žmogaus, o į šį skaičių patenka ir vaikai. Nors per pandemiją buvo stebima rūkančių asmenų skaičiaus mažėjimo tendencija, po pandemijos rodikliai vėl šoktelėjo aukštyn ir tai daugiausia susiję su elektroninių cigarečių ir kaitinamojo tabako populiarėjimu.Kitas svarbus šiame kontekste rodiklis – išaugo kontrabandinio tabako gaminių įvežimas. Muitinės kriminalinės tarnybos (MKT) duomenys rodo, kad per pirmą šių metų pusmetį muitinės pareigūnai sulaikė 6,5 mln. pakelių cigarečių kontrabandos. Taip pat sulaikytos 32 tonos tabako. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai – tabako gaminių kontrabandos sulaikyta beveik dvigubai daugiau.Žvelgiant į šiuos rodiklius, Nacionalinėje darbotvarkėje nubrėžtas planas rūkančiųjų skaičių iki 2035 metų sumažinti perpus atrodo gana ambicingas. Tiesa, kad Lietuvoje veikia išplėtotas paslaugų tinklas norintiems mesti rūkyti: pagalbą teikia priklausomybės ligų centrai, visuomenės sveikatos biurai, teikiamos grupinės ir asmeninės psichologinės konsultacijos, skiriami psichoterapijos kursai, egzistuoja medikamentinis gydymas. Nuo kitų metų pradžios šalyje pradės veikti ir telefoninė pagalbos linija, kurios specialistai nemokamai konsultuos gyventojus, norinčius mesti rūkyti. Ir visgi tik 5 proc. iš bandančiųjų iš tiesų pavyksta atsikratyti šio žalingo įpročio.Kokiomis priemonėmis Seimas ketina pažaboti augančius rūkalių skaičius? Ar kylantis akcizo mokestis iš tiesų yra veiksminga priemonė? Kokios pagalbos rūkantiesiems trūksta Lietuvoje, kad sėkmingai metančiųjų šį žalingą įprotį būtų daugiau?Laidoje dalyvauja: NTAKD Prevencijos koordinavimo skyriaus vyriausioji specialistė Roberta Arbačiauskaitė, Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Linas Slušnys bei Vilniaus visuomenės sveikatos biuro psichiatras-psichoterapeutas Adomas Bieliauskas.Ved. Laura Adomavičienė

Kaip menininkų bendruomenė nustato kas yra ir kas nėra „kanonas“ ir kaip tam tikri menininkai bei jų darbai patenka į „marginalijų“ zoną? Kokiomis aplinkybėmis marginalija gali tapti savo priešingybe – kanoniniu kūriniu? Kokį vaidmenį šiame virsmo procese gali atlikti menotyrininkai ir parodų kuratoriai?Kaip reikėtų apibūdinti ką tik pasirodžiusią knygą „Abrakadabra: Antano Martinaičio & Co mimikrijos, psichodelikos iš L. Drazdauskaitės rinkinio“?Šioje knygoje pateikiami piešiniai, įvairaus formato, kai kada eskiziški, fragmentiški, neišbaigti kūriniai gimė dviems bičiuliams tapytojams Antanui Martinaičiui ir Ričardui Povilui Vaitiekūnui vėlyvajame sovietmetyje žaidžiant ir improvizuojant Kauno keturmetėje dailės mokykloje. Vėliau prie Antano Martinaičio žaidimų prisidėjo Edmundas Saladžius. Šių kolegų nupieštus piešinius daugybę metų rinko jų kolegė dailininkė Laima Drazdauskaitė.Kaip reikėtų nusakyti kolektyvinių piešinių žanrą? Ką reiškia žodžiai, jog šie piešiniai yra atlikti „melanžine maniera“? Kaip suprasti teiginį, esą L. Drazdauskaitės kolekcijoje esantys piešiniai „atsiskleidžia kaip mąstymo būdas“?Ar knygą „Abrakadabra...“ galima panaudoti kaip sovietmečio istorijos šaltinį pasakojantį apie specifinę epochą, sovietmečio visuomenę ir joje gyvenusius menininkus?Pokalbis su menotyrininke doc. dr. Ramute Rachlevičiūte, ką tik pristačiusia knygą „Abrakadabra: Antano Martinaičio & Co mimikrijos, psichodelikos iš L. Drazdauskaitės rinkinio“.Ved. Aurimas Švedas

Šylant orams pajūrio miestai sulaukia vis daugiau poilsiautojų. Kokiomis naujovėmis turistus šiemet vilios Neringa?Gegužė - širdies nepakankamumo mėnuo. Kaip tinkamai rūpintis savo širdies sveikata?Šiandien - didysis Eurovizijos dainų konkurso finalas. Kelintą vietą ekspertai prognozuoja Monikai Linkytei ir kas šiemet taps nugalėtojais?Ved. Paulius Selezniovas

Apžvelgiame spaudos publikacijas kultūros tema.Kaip išspręsti su vaistų kūrimo procesu susijusius iššūkius?Ketvirtadienio vakarą Eurovizijos dainų konkurse pasirodė ir lietuvė Monika Linkytė. Kokiomis nuotaikomis gyvena šiemet Eurovizijos konkursą priimantis Liverpulis?Pristatome Jono Jurkūno kūrinį „(Robotic Folk)-Volume One“, kuris dalyvauja geriausio 2022 metų kūrinio konkurse.Eglė Baliutavičiūtė apžvelgia Jean'o Hanff'o Korelitz'o trilerį „Siužetas“ ir Stephen'o King'o knygą „Apie rašymą. Memuarai apie amatą“.Virtualios relaybės kino teatre „VR Cinema“ jau galima pamatyti eksperimentinį virtualios realybės filmą „Pasaka“. Apie jo kūrybą kalbamės su režisiere Agnija Leonova.Artėjant gegužės 13 – ajai Europos muziejų nakčiai padiskutuosime, kaip netradiciniai sprendimai padeda privilioti lankytojus į muziejus?Šiaurės Lietuvos dvarų parkai puošiasi gėlynais. Pakruojo dvaro teritorijoje pražydo milijonai pavasarinių gėlių. Radviliškio rajone – Burbiškyje – didžiausias šalies tulpynas.Šeštadienį ir sekmadienį vyks jau devintasis atviros architektūros savaitgalį „Open House Vilnius.“Uostamiestyje visą šią savaitę vyksta III Tarptautinis Klaipėdos violončelės festivalis ir konkursas. Savaitgalį laukia dar 10 koncertų.Ved. Marius Eidukonis

Kodėl verta leistis į ekskursijas po Vilniaus mikrorajonus? Kur slypi pramoninių kompleksų žavesys? Kokiomis ypatybėmis pasižymi Fabijoniškės, Šeškinė, Pašilaičiai ir kiti Vilniaus mikrorajonai? Apie tai kalbamės su gidu, iniciatyvos „Gatvės gyvos“ įkūrėju Albertu Kazlausku.Ved. Marius Ėmužis ir Dainius Vanagas

Keturių milijonų rubrikoje - Jungtinės Karalystės parlamente dirbantis Lukas Audickas. Kaip iš vidaus atrodo darbas šioje įstaigoje, kuo jis skiriasi nuo Lietuvos Seimo?Kokią įtaką vaikų gyvenimui gali turėti tėvų sukauptas Instagramo ar Facebooko internetinis archyvas? Apie tėvų elgesio pasekmes pokalbis su asmeninio prekės ženklo konsultante Guoda Sakalauskiene.Anykščiuose gyvenanti pora tris dešimtmečius negyventą butą bando prikelti naujam gyvenimui, bet tą daro savomis rankomis, ekologiškai. Jie pasidalins ir patarimais, kaip savo namus padaryti bent truputėlį tvaresnius.Kur dėti nereikalingus elektroninius prietaisus, kaip juos tvarkyti? Pokalbis su Aplinkos apsaugos instituto direktoriumi Alfredu Skinuliu.Ved. Urtė Korsakovaitė

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad Visagine mero rinkimų antrasis turas turės būti pakartotas. To teismo reikalavo partijos Laisvė ir teisingumas atstovė Dalia Štraupaitė, kurią Vyriausioji rinkimų komisija buvo kelioms dienoms eliminavusi iš rinkimų.Ukrainos kariuomenė paskelbė vis dar laikanti rytinį Bachmuto miestą. Wagner“ sako, kad užėmė Bachmutą „teisine prasme“. Daug mėnesių trunkanti kova už Bachmutą yra ilgiausias Rusijos invazijos Ukrainoje mūšis.Suomija taps 31-ąja NATO nare. Kokiomis aplinkybėmis vyksta aljanso plėtra, kaip į tai reaguoja Rusija?Lietuvos bankas skaičiuoja, kad šalyje veikiantys bankai pernai uždirbo beveik 470 milijonus eurų pelno, o šiemet uždirbs dar daugiau.Todėl, pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus, jiems reikia įvesti solidarumo mokestį, nors ir su išlyga, kad įnašas nebus takomas naujoms paskolų sutartims.Narkotinių medžiagų pėdsakų aptikta 27-iose iš 28 tirtų Klaipėdos mokyklų. Tai parodė Visuomenės sveikatos biuro atliktas tyrimas. Specialistus labiausiai nustebino tai, kad dažniausiai aptinkama kokaino likučių.Ved. Liepa Želnienė

Kokia yra indoeuropiečių kalbų kilmė? Kokiomis archajiškomis savybėmis išsiskiria baltų kalbos? Koks yra pirmasis lietuviškas žodis, užfiksuotas rašytiniuose šaltiniuose? Šiuos klausimus gvildename kartu Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltistikos katedros profesoriumi dr. Jurgiu Pakeriu.Ved. Agnė Čivilytė ir Dainius Vanagas

Šiame pokalbyje istorikas, rašytojas, diplomatas Alfonsas Eidintas pasakoja apie savąjį kelią į praeities tyrimų pasaulį. Kas lėmė šio žmogaus apsisprendimą rinktis istoriko specialybę nors tai sovietmečiu buvo ne tik mokslo kiek ideologijos sfera? Kokios profesinės bėdos kamavo šioje epochoje gyvenusius ir dirbusius praeities tyrinėtojus? Kodėl A.Eidintas ilgainiui pradėjo ieškoti saviraiškos galimybių grožinės literatūros srityje? Kokios naujos galimybės atsiveria prieš istorinio romano autoriaus akis, lyginant jo veiklos sferą su mokslininko darbu?Ką profesionaliam istorikui naujų patirčių ir gebėjimų prasme gali duoti diplomatinė tarnyba?Kas yra kontrafaktinė arba alternatyvioji istorija ir kodėl verta ja užsiiminėti?Kokie neįvykusios istorijos siužetai yra svarstomi naujausioje A.Eidinto knygoje „Kitokios istorijos ilgesys. Alternatyvūs (kontrafaktiniai) pasakojimai“?Kokiomis prielaidomis remiantis yra kuriamas centrinis minėtoje knygoje pasakojimas „Lietuva narsiai pasipriešina SSRS agresijai 1940 metais“?Kokias svarbiausias klaidas Lietuvos Respublikos politinis elitas padarė tarpukario epochoje kurdamas santykius su bolševikine Rusija? Kokius klaidingus sprendimus 1940-ųjų birželio mėnesį padarė tuometinis Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona?Kokių tikslų buvo įmanoma pasiekti nusprendus priešintis?Kaip klostosi kontrafaktinė istorija A.Smetonai sutelkus politinį ir karinį elitą vieningam veikimui?Ko mus galėtų išmokyti kontrafaktinės istorijos siužeto apie apsisprendimą priešintis sovietinei armijai svarstybos karo, kurį Rusija pradėjo Ukrainoje, akivaizdoje?Pokalbis su istoriku, rašytoju, diplomatu prof. Alfonsu Eidintu.Ved. Aurimas Švedas

Nuo kada, kiek ir kokiais būdais sovietinė valstybė kišosi į šeimos gyvenimą ir vyro bei moters sprendimus, susijusius su motinyste ir tėvyste, kitaip sakant – užsiėmė biopolitika? Kodėl sovietinė ideologija skatino gimdyti ir auginti daug vaikų? Ar tai lėmė darbo rankų neefektyvioje pramonės arba žemės ūkio sistemoje poreikis? Kada „raudonoji moteris“ pirmą kartą turėjo gimdyti, kiek nėštumų jai rekomenduota turėti?Kokiomis aplinkybėmis moterims buvo leidžiama daryti abortą?Vaikystė sovietinėje santvarkoje esą turėjo „absoliučią vertę“. Kita vertus, sovietmečiu egzistavo „nereikalingų vaikų“ kategorija. Kokiomis aplinkybėmis būdavo atsikratoma vaikais, išsiunčiant juos į kūdikių arba vaikų namus?Kokią funkciją sovietinėje sistemoje atliko mokyklos-internatai? Kokie vaikai į mokyklas – internatus patekdavo dažniausiai?Valstybinė globos įstaigų sistema per visą sovietmetį buvo perpildyta paliekamų vaikų, kurie tiesiog fiziškai netilpo įstaigose. Kodėl susiklostė tokia situacija? Globos įstaigų buvo tiesiog labai mažai? O gal norinčių atsikratyti vaikais sovietmečiu būta labai daug?Pokalbis su istorike dr. Ieva Balčiūne.Ved. Aurimas Švedas

Pasaulio lyderių rubrikoje pokalbis apie Ukrainos kariuomenės vadą Valerijų Zalužną. Kaip jis tapo Ukrainos kariuomenės vadu? Kokiomis asmeninėmis savybėmis pasižymi ir kokias vertybes išpažįsta? Apie tai su atsargos pulkininku Valdu Šiaučiuliu.Rūbų detektyve save vadinanti Ieva Baltrėnaitė 4 metus vykdo meninį tyrimą „Skurdas ir vaizduotė: lietuvių apranga iki mados“. Jos surinkti XX a. 5-7 dešimtmečių drabužiai pasakoja apie lemtingus XX a. įvykius: pasaulinį bei partizaninį karus, Holokaustą, tremtis, bėgimą į Vakarus ir kt.„Aš stengiausi parodyti tą Rytprūsių dvasią, kuri vis dar gyva šiame krašte, ir jos santykį su šiandiena. Tai – savotiška griuvėsių poezija. Galima šį kraštą dar pavadinti niekieno žeme. Antros tokios vietos Europoje nėra.“- apie savo fotografijas sako Leonardas Surgaila. Tuskulėnų memoriale atidaryta jo paroda „Niekieno žemė – Prūsų Lietuva“.Artėjant Vilniaus 700 gimtadieniui apie mūsų sostinę kalbamės iš įvairiausių pusių, šį kartą kviečiu pažvelgti į kriminalinį Vilnių – apie tokį miestą savo ekskursijose pasakoja gidas Stanislav Gorbunov.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Kokie radijo teatro spektakliai skambėjo tarpukariu?Lietuvos kompozitorių įrašų ir e.natų parduotuvė musiclithuania.com suskaičiavo, kokių kompozitorių kūriniai buvo paklausiausi ir į kokias šalis natos iškeliavo.Liepojos Rožių aikštėje esantį viešbutį „Art Hotel Roma“ būtų galima pavadinti dailės galerijoje su 1000 paveikslų.Kaip į Tauragės – Lietuvos kultūros sostinės 2023 renginius įsilies Tauragės krašto muziejus?Kokie 2023 metai laukia nacionalinių muziejų lankytojų?Kokiomis muzikinėmis transformacijomis pasižymi klajoklio iš Japonijos Ryuichi Sakamoto muzikinės transformacijos?Sausio 4 d. – Pasaulinė brailio rašto diena. Ar tobulėjant technologijoms brailio raštas vis dar reikalingas?Ved. Marius Eidukonis

Kultūrinės atminties tyrinėtoja ir literatūrologė Aleida Assmann yra pasakiusi – literatūros kanonas steigia mūsų kolektyvinę tapatybę, ir visai nesvarbu norime mes to, ar ne. Ar tikrai kanonui priklausantys tekstai veikia lyg radiacija, kurios poveikio mes negalime akimirksiu užfiksuoti ir objektyviai įvertinti čia ir dabar situacijoje?Kaip formuojasi literatūros kanonai – ar jie susidaro iš tekstų, kuriuos skaitome, ar iš tų, kuriuos norime laikyti skaitomais? Kiek konkrečioje epochoje nacionaliniame literatūros kanone (apytiksliai) gali būti kūrinių: dvidešimt, penkiasdešimt, o gal šimtas?Kokiomis aplinkybėmis kanonas tampa įnirtingos konkurencijos lauku, galios pozicijos manifestavimo priemone ar cenzūros mechanizmu?Kada pradėjo formuotis lietuviškasis kanonas? Kokių aplinkybių susiklostymo reikėjo sėkmingam šio proceso vyksmui? Kokios asmenybės daugiausia nuveikė kurdamos pastarąjį kanoną? Kiek konkretus rašytojas arba rašytoja šiame procese galėjo užsiimti (savi)kanonizavimu? Ar sunku buvo į kanoną patekti lietuvėms kūrėjoms moterims?Kaip lietuviškojo literatūrinio kanono steigtis tapo svarbia modernios lietuvių tautos savikūros proceso dalimi? XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje tautinio judėjimo Lietuvoje atstovai pirmiausia siekė ugdyti valstiečių tautinę sąvimonę įtraukiant juos į besikuriantį modernios lietuviškos kultūros lauką. Kaip formuojantis kanonui buvo bandoma keisti valstiečių skaitymo įpročius?Kiek lietuviškojo literatūrinio kanono klostymasis Lietuvoje yra išskirtinis ir kiek tipiškas Vidurio Rytų Europos kontekste, imant domėn šiame regione vykusius tautinio sąmoningumo ir kultūrinės savivokos raidos procesus?Pokalbis su literatūrologėmis, kolektyvinės monografijos „Lietuvių literatūros kanono dirbtuvės (XIX a. pabaiga – XX a. pirma pusė)“ bendraautorėmis dr. Viktorija Šeina, dr. Aiste Kučinskiene, dr. Ramune Bleizgiene.Ved. Aurimas Švedas

Lyderio rubrikoje – Suomijos premjerė Sanna Marin. Kokiomis savybėmis ji pasižymi? Kokios jos politinės nuostatos dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje? Pokalbis su Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų doktorante Neringa Mataityte ir asociacijos „Lyderė“ viena iš steigėjų ir valdybos nare Dovile Burgiene.Kaip šventes sutikti tvariai, bet ir linksmai? Apie maisto ruošimą, dekoracijas ir laiką su šeima pakalbėsime su ekologijos eksperte Rugile Matusevičiūte.Statistika rodo, kad Lietuvoje fiksuojama gerokai daugiau skendimo atvejų nei Europos Sąjungos vidurkis. Kaip išmokyti vaikus plaukti, kaip gerinti jų įgūdžius – pokalbis su Olimpinių švietimo programų vadovu Pauliumi Martinkėnu, ir plaukimo treneriu Artūru Bartaševič. Patirtimi pasidalins ir plaukikė Kotryna Teterevkova.Kelionė po pasaulį dviračiais – misija įmanoma. Pokalbis su jaunuoju ūkininku ir keliautoju Luku Paltanavičiumi, kuris Europoje, Azijoje ir Afrikoje ieško tvarių ūkių.Ved. Urtė Korsakovaitė

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Anykštėnas ūkininkas Vladislovas Tamošiūnas daugelį metų sėkmingai augino kalakutus. Buvo laikas, kai ūkyje per metus užauginta 25 tūkst. kalakutų. Tačiau dabar ūkyje jų neliko. Tuo metu lazdijiškis kalakutų augintojas Gintas Cimakauskas galvoja apie verslo plėtrą.Prieš porą dešimtmečių Šiaulių r., Dirvonėnuose, kūrėsi asociacija „Dirvonėnų bendruomenė“. Nuo pat pradžių ji rūpinosi, kad žmonėms čia būtų patogu, jauku gyventi, kad jie galėtų aktyviai leisti laisvalaikį, sportuoti. Įspūdingai sutvarkyta ežero pakrantė, pastatytos įvairios skulptūros iš medžio ir akmens, nutiesti šaligatviai, įrengti sporto aikštynai. Ir darbai nesustoja, toliau tęsiami, pasitarus su vietos gyventojais.Įdomu žinoti. Lauramedis išgyvena iki 500 m. ir pasižymi išskirtinėmis savybėmis. Kokiomis? Išsamiau – Kretingos muziejaus Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė.Ved. Regina Montvilienė

Architektų biurų, kuriuos drąsiai galime vadinti reiškiniu, netelpančiu tik savo kabinetų rėmuose, nėra daug. Bet Paleko architektų studija yra vienas iš tokių reiškinių. Tai kruopščiai kuruojamas kūrybinis kolektyvas, kurio realizuoti projektai dažnai tampa architektūriniais įvykiais, traukiančiais kolegų ir visuomenės dėmesį. Kartu tai biuras, kurio palikimas yra ne vien pastatai, bet ir žmonės, užaugę studijoje arba jos pašonėje. Daugybė buvusių biuro bendradarbių ir partnerių šiandien aktyviai projektuoja išskirtinius objektus ir pastebimai keičia Lietuvos miestų veidą. Kaip šis reiškinys atsirado? Kur pasklido jo kūrybinis palikimas? Kokiomis vertybėmis arba darbo principais šis kolektyvas vadovaujasi? Tai klausimai, kuriuos užduodame laidos pašnekovams.Dar viena priežastis susitikti - pasirodė antroji biuro kurta knyga apie save ir apie architektų darbo virtuvę. Leidinys nėra įprastas, neįprastas ir jame atsiskleidžiantis kūrybinis kolektyvas. Todėl pokalbiui pasikvietėme studijos įkūrėją Rolandą Paleką ir knygos dizainerę, architektę Moniką Zemlickaitę.Ved. Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas

Spaudos publikacijų kultūros tema apžvalga.Vilniaus Licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius apie poveikį mokiniams, kurį sukūrė pandemija, karas Ukrainoje ir šiuolaikinės technologijos.Šiandien su naujų mokslo metų pradžia LRT Plius žiūrovus ir vilniečius sveikins Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos mokinių koncertas „Menų pašaukti. Nauja pradžia“.Rugsėjo 4 dieną, Menų spaustuvėje žiūrovai turės galimybę išvysti tarptautinį jaunosios kartos šiuolaikinio šokio menininkų Luko Karvelio ir Benoit Couchot duetą. Pilaitės mikrorajone šiandien duris atveria nauja Pilaitės gimnazija.Kokiomis nuotaikomis naujus mokslo metus pasitinka neformaliojo švietimo įstaigos?Kyivo mokyklose nuo rugsėjo pirmosios nebus mokoma rusų kalba.LRT KLASIKOS tinklalaidė „Savas miestas“ kviečia susipažinti su Jonava.Italijoje prasidėjo Venecijos kino festivalis.Ved. marius Eidukonis

Jau septintus metus rengiama akcija „Vasara su knyga“. Kuo ji bus įdomi šiemet?Birželio 3 dieną kino žurnalistė ir kino kritikė Izolda Keidošiūtė švenčia 70-metį.Jungtinėje Karalystėje jau antrą dieną vyksta Karalienė Elžbietos II – osios 70 osios platininės valdymo metinės. Kokiomis nuotaikomis gyvena Jungtinės Karalystės sostinė ir miestiečiai?Šeštadienį prasideda šeštasis Dubingių muzikos festivalis.Kultūros kompleksas SODAS2123 penktadienį kviečia į Atvirų durų renginį.Rubrikos „Be kaukių“ svečias poetas, kultūros žurnalo „Literatūra ir menas“ redaktorius Gytis Norvilas. Jis pranešė apie pasitraukimą iš leidinio redaktoriaus pareigų.Ved. Marius Eidukonis

Kuo ypatinga iniciatyva „Moterų pasaulyje“? Kokius iššūkius teko įveikti jos autorei Indrei Stonkuvienei ir kokiomis idėjomis ji gyvena prasidedant vasarai?Iš kol kas lietingos Lietuvos keliamės į Italiją ir teiraujamės gidės Raimondos, kokie keliai ją atvedė į Romą.Dainininkas Eugenijus Chrebtovas pristato naują dainą – kalbamės su solistu ir klausomės kūrinio.Rubrikoje „Meno dozė“ keliamės į Kaune esantį Nacionalinį M. K. Čiurlionio dailės muziejų, kuris kviečia patirti dailės terapijos poveikį. Kalbamės su terapeute Sigita Kupčiūniene.

Kokiomis nuotaikomis gyvena šių metų Eurovizijos šeimininkė Italija? Pokalbis su LRT RADIJO bendradarbe šioje šalyje Neringa Budryte.Baltarusijos žmonės netiki, jog revoliucija pralaimėta. Kaip jie jaučiasi dabar ir kas paskatino beprecedentį visuomenės pasipriešinimą autoritariniam režimui po 2020 m. prezidento rinkimų? Šį ir kitus aspektus su kolegomis tiria VU TSPMI doktorantė Vilija Navickaitė.Buvusi laikinoji Ukrainos agrarinės politikos ir maisto ministrė Olga Trofimtseva: karo padarytos žalos šalies žemės ūkiui ir aplinkai skaičiavimas bus ilgas ir skaudus procesas.Kaip Šventaragio tunto skautai ir bendruomenė padeda nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams?Ved. Karolina Panto

Kokiomis veiklomis užsiėmė po Antrojo pasaulinio karo iš Lietuvos pasitraukę intelektualai? Kokias karjeras jiems ten pavyko sukurti? Koks likimas mokslininkų, kurie netęsė mokslinės karjeros? Kaip pasižymėjo lietuviai, kurie, emigravę į JAV, „nuo aštuonių iki penkių buvo amerikiečiai“? Pokalbis su istorike iš VDU Lietuvių išeivijos instituto Asta Petraityte-Briediene.Ved. Liudas Glemža ir Indrė Kaminckaitė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Mykolas Drunga apžvelgia kultūros publikacijas užsienio spaudoje.LRT Klasikos klausytojų ketvirtadienį laukia Laimos Kreivytės pokalbis su menininke Marina Abramovič.Kovo 24 – ąją prasideda „Kino pavasaris“.Kultūros ministerija, parengė ir patvirtino pažangos priemonę „Aukštos meninės vertės, įvairaus ir įtraukaus kultūros turinio prieinamumo didinimas“. Ko iš jos galima tikėtis? Pokalbis su kultūros viceministru Albinu Vilčinsku.„Laisvės radijas“ pradėjo transliacijas iš Vilniaus. Kokios programos gali laukti šio radijo klausytojai? Pokalbis su vyriausiąja „Laisvės radijo“ redaktore Daisy Sindelair.Po pasaulio kino festivalius keliauja filmas „F@ck this job“ apie jau uždarytą vienintelį nepriklausomą Rusijos televizijos kanalą „Dožd TV“. Kaip keičiasi šio filmo aktualumas, prasidėjus karui Ukrainoje? Ir ar „Dožd TV“ dar grįš į eterį? Pokalbis su filmo režisiere ir viena iš „Dožd TV“ įkūrėjų Vera Kriševskaja.Ukrainos aktorius Dmytro Oliinik jau mėnesį, būtent tiek laiko vyksta Rusijos sukeltas karas Ukrainoje, nelipa į sceną. Kokiomis viltimis gyvena Ukrainos teatralai?Ved. Marius Eidukonis

Neriame gilyn į Web3 pažadus ir realybę. Kas buvo jo bočiai, Web 1.0 ir 2.0 internetai? Kokiomis idėjomis remiasi naujas platformas ant blokų grandinių technologijos kuriantys programuotojai? Ar tai iš esmės pakeis kaip mes naudojamės internetu ir kam priklausys mūsų duomenys? Atrinkinėdami grūdus nuo pelų net suprakaitavome. Perspėjimas: labai didelė naujų idėjų koncentracija.

Ukrainos rinkoje fiksuojant didelius kiekius dešrų, kuriose vietoj mėsos naudojami pakaitalai, Lietuvos maisto ir veterinarijos tarnyba teigia, kad suklastota produkcija į mūsų šalį iš Ukrainos nepatenka.Tačiau vartotojai raginami ne tik atidžiai skaityti etiketes, bet ir reikalauti raštiško įrodymo, kad produkcija pagaminta laikantis reikalavimų. Kokiomis dešromis prekiaujama ir kaip išsirinkti kokybišką mėsos produktą, sostinės turgavietėse domėjosi Daumantas Butkus.Kur bus galima pasiskiepyti nuo COVID–19 uždarius didžiuosiusvakcinacijos centrus? Vilniuje „Litexpo“ vakcinacijos centras bus uždarytas nuo sausio vidurio, skiepijimas perkeliamas į poliklinikas. Analogiškas centras Kauno ledo rūmuose dar veiks iki sausio 24 d., vėliau čia gyventojai nebus skiepijami nuo COVID–19.Tuo metu Nacionalinis kraujo centras pradėjo akciją – gyventojų skiepijimą didžiuosiuose prekybos centruose. Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė Jurgita Grebenkovienė, Vilniaus miesto savivaldybės sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Viktorija Turauskytė, Nacionalinio kraujo centro vadovas Daumantas Gutauskas.Meteorologas Silvestras Dikčius.Užsienio naujienų apžvalga. Žygimantas Kapočius.Patvirtinti nauji periodinių leidinių prenumeratų pristatymo kaimo vietovių gyventojams paslaugos tarifai. Priklausomai nuo leidinio svorio, jie bus vidutiniškai iki 75 proc. mažesni už šiuo metu galiojančius tarifus. Pastebima, kad kiekvienais metais pristatomų periodinių leidinių – laikraščių bei žurnalų – skaičius kaimo vietovėse nuolatos mažėja. Tai mažina ir nepriklausomos informacijos sklaidą. Ar nauji tarifai paskatins žmones daugiau užsisakyti laikraščių bei žurnalų? Susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė ir Nacionalinės rajonų ir miesto laikraščių leidėjų asociacijos valdybos pirmininkė Vilija Butkuvienė.Nemažai stambių įmonių neturi vadovų. Kodėl? Kaip jų ieškoma?Trūksta kasininkų bei vairuotojų. Išsamiau Irma Janauskaitė.Studijoje Kultūros ministras Simonas Kairys.Sporto naujienos. Marius Andrijauskas.Projekto „LRT ieško sprendimų“ žurnalistai šįkart domisi psichologine sveikata. Mokslininkai vieningi: karantinas vaikus paveikė neigiamai – išaugo depresijos rizika. Mokyklos ieško būdų, kaip padėti vaikams atsigauti. Apie tai, kokias priemones taiko Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazija, – Urtės Korsakovaitės reportaže.Savaitės komentaras. Kodėl mėgstame kritikuoti kitus? Autorius – žurnalistas Virginijus Savukynas.Ved. Darius Matas