Podcasts about oskaras

Muzikinėje Kėdainių padangėje neseniai blykstelėjo ir nauja žvaigždė – jaunimo roko grupė „Zaza“, prie kurios prisijungė ir dar visai jaunas vokalistas iš Vilniaus - Lukas Anusauskas. Jis buvo atrastas, anot pašnekovų, „visai nekaltai“ - interneto platybėse, ir iš pradžių dar buvo abejonių, ar įraše girdimas balsas - tikrai jo.Vėliau keli grupės nariai persikraustė gyventi į sostinę, o repeticijos persikėlė į Lukiškių kalėjimo studiją. Apie grupės pavadinimą sako, kad daug galvoti nereikėjo - buvo ieškota pavadinimo, kuris rimuotųsi ir būtų lengvai įsimenamas. Vienas bičiulis ir pasiūlė vadintis „Zaza“.Kadaise pradėję nuo džiazo standartų, grupė ir toliau eksperimentuoja. Šis trijų kūrinių EP - debiutinis, bet grupė jau dirba ir prie naujos kūrybos, su kuria ir toliau ruošiasi tyrinėti, tai kas gi ta „Zaza“.Studijoje svečiuojasi Gitaristas Jokūbas Jurevičius, bosine gitara grojantis Merkys Šablevičius, būgnininkas Oskaras Čerenkovas ir vokalistas Lukas Anusauskas. Kalbina Unė Liandzbergytė

Žinomas režisierius, dramaturgas - Oskaras Koršunovas su Andriumi Tapinu kalbasi apie teatrą ir apie 10 metų rodomą spektaklį „Išvarymas“, paliečia šių dienų aktualijas ir atskleidžia kokia utopija režisieriui leidžia užmigti.

Oskaras Milašius. „Gulbė“. Skaito aktorė Gražina Urbonaitė. 1990 m. įrašas.

„Vienas iš tikslų steigiant nepriklausomą teatrą – tai galimybė nuolat kurti“, - taip prieš 25-erius metus sakė režisierius Oskaras Koršunovas, kartu su bendraminčiais įkūręs pirmą nevalstybinį nepriklausomos Lietuvos teatrą. Apie 25-erius teatro kūrybinius metus, jo šiandieną ir ateitį kalbamės su OKT vadovu, režisieriumi Oskaru Koršunovu.Šiandien prasideda IX tarptautinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursas. Kuo svarbus šis konkursas, kiek pasaulio muzikams žinomas Čiurlionis pasakoja konkurso vadovas Eugenijus Butvydas.„Nemėgstu žodžio „iliustracija“. Manau, kad tai menas, kuris veda į dialogą su autoriumi“, - sako garsus Lietuvos ir Lenkijos dailininkas Stasys Eidrigevičius. Rytoj Tauragės pilyje atidaroma dailininko paroda „Keliaujanti vaizduotė“, apie kurią kalbamės su menininku.„Skaudžiausia, kai meno kritikus vertina kaip aptarnaujantį personalą, kritikai taip pat yra kūrėjai“, - įsitikinusi menotyrininkė, parodų kuratorė, daugybės straipsnių ir knygų autorė Monika Krikštopaitytė. Pokalbis apie kultūrą ir rinkos ekonomiką, kultūrinę spaudą, sovietmečio dailę ir apie šiuo metų veikiančią pašnekovės kuruotą autoportretų parodą.Ved. Jolanta KryževičienėNuotr. iš OKT archyvo. Spektaklio „Senė 2“ scena

Mistikas, absoliutus romantikas, neįmanomos meilės ieškotojas – lietuvių kilmės prancūzų poetas ir diplomatas Oskaras Milašius apibūdinamas skambiausiais epitetais, kurių kiekvienas turi savo ištakas ir prasmę jo biografijoje.Tačiau kaip ir koks šio kūrėjo gyvenimas atsiveria laiškuose, turbūt atviriausioje žmogaus pasakojimo formoje? Apie Oskaro Milašiaus laiškus „Pirmame sakinyje“ kalbamės su vertėja, prancūzų literatūros dėstytoja Genovaite Dručkute.Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta

Lietuvos nacionalinio dramos teatro meno vadovas Oskaras Koršunovas atleidžiamas iš pareigų. „Eidamas LNDT meno vadovo pareigas Oskaras Koršunovas pakenkė teatro reputacijai“, – pranešime žiniasklaidai sako LNDT generalinis direktorius Martynas Budraitis. Pokalbis studijoje.Kaip papasakoti sudėtingą, nevienareikšmę žmogaus gyvenimo istoriją? Kaip sovietmečiu gyveno menininkė, tikėjusi socializmo žmogišku veidu? Profesorė Irena Vaišytė išugdė beveik šimtą Lietuvos teatro aktorių, bet karjeros pabaigoje buvo paskelbta nepageidaujama dėstytoja. Apie naują Palmiros Galkontaitės knygą „Žydinčioj pievoj virš debesų“ – rubrikoje „Ką man skaityti?“, kurią rengia Jolanta Kryževičienė.Neseniai įvyko iškilmingas „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ uždarymo renginys. Visus Europos kultūros sostinės metus dėmesys buvo telkiamas ne tik į Kauno mietą. Apie tai, kuo ypatingi metai buvo regionams, kokie sėkmingi projektai buvo įgyvendinti ir tapo tęstiniais, kalbamės su KEKS 2022 Regioninių partnerysčių kuratorė Milda Rutkauskaite, Ramučių kultūros centro direktore Živile Girdauskaite-Jurgaitiene ir projekto „Nemuno 7“ koordinatore Gabriele Lenkauskaite.Kai kurti įkvepia partitūrų grafinis vaizdas ir galimybė pačiam organizuoti sudėtingiausius procesus. Rubrikoje „Be kaukių“ vieši kompozitorius Kristupas Bubnelis.Ved. Gerūta Griniūtė

Andrej Rozman Roza. Knygos ,,Kaip Oskaras tapo detektyvu“ ištrauka. Skaito aktorė Ilona Balsytė. Vertė Gabija Kiaušaitė.

Andrej Rozman Roza. Knygos ,,Kaip Oskaras tapo detektyvu“. Skaito aktorė Ilona Balsytė. Vertė Gabija Kiaušaitė.

Ilgiau nei dešimtmetį Elenos ir Grigorijaus Bosovecų šeima praleido Anglijoje, tačiau dabar jie yra avininkystės ūkio Alytaus rajone šeimininkai. Basovecai yra pirmieji į Lietuvą įvežę naują avių veislę „Easy care“. Šeima tikina, kad sumanymas buvo rizikingas, tačiau pasiteisino. Dabar avys parduodamos veislei.Šeimos augalininkystės ūkį Rokiškio rajone jau eilę metų puoselėja Marytė ir Romualdas Pagiriai. Plėtoti ūkį tiek sumaniomis idėjomis, tiek fizine pagalba padeda ir sūnus Gediminas. Kaip sako ūkininkas, dirbant dviese svarbu nauja ir galinga technika.Verslo nišą jaunai šeimai padiktavo šalimais tekanti upė Kriauna. Oskaras Tička kartu su žmona įkūrė baidarių verslą ir po penkto sezono jau gali džiaugtis gerais rezultatais. Verslą kartu su ūkininkavimu ir darbu gaisrinėje derinantis Oskaras atvirauja, kad šeimos pagalba labai svarbi.Ved. Rūta Katkevičienė

Eric Emmanuel Schmitt. „Oskaras ir ponia Rožė“. Ištraukas skaito aktorius Giedrius Savickas.

Eric Emmanuel Schmitt. „Oskaras ir ponia Rožė“. Ištraukas skaito aktorius Giedrius Savickas.

Eric Emmanuel Schmitt. „Oskaras ir ponia Rožė“. Ištraukas skaito aktorius Giedrius Savickas.

Eric Emmanuel Schmitt. „Oskaras ir ponia Rožė“. Sunkiai sergantis berniukas Oskaras rašo Dievui laiškus. Tuos laiškus atranda močiutė Rožė, „rožinė dama“, viena iš tų moterų, kurios ateina į ligoninę pabūti su sergančiais vaikais. Juose pasakojama apie dvyliką Oskaro dienų, neįprastų ir poetiškų, kupinų meilės ir neapykantos. Tos dvylika dienų galbūt bus paskutinės, tačiau per jas jis nugyvena visą savo gyvenimą ir suvokia tai, ką anaiptol ne kiekvienam lemta suvokti... Ištraukas skaito aktorius Giedrius Savickas. Vertė Stasė Banionytė.

Vilniaus dailės akademijos parodų salėse „Titanikas“ atidaroma paroda, kurioje eksponuojami meno kūriniai, inspiruoti Kremliaus agresorių sukelto karo.Pasaulis mini 290-ąsias kompozitoriaus Josepho Haydno gimimo metines. Daugiau apie vieną svarbiausių muzikos istorijoje Vienos klasikų pasakoja Fausta Savickaitė.Tęsiame pažintį su „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančiais kūriniais ir jų autoriais. „Miesto šventė“ – pirmasis jaunosios kartos prozininkės Linos Simutytės apsakymų rinkinys, patekęs į konkurso knygų suaugusiesiems penketuką. Apie knygą „Miesto šventė“ su rašytoja Lina Simutyte kalbėjosi Indrė Kaminckaitė ir Gerūta Griniūtė.Klasikinės muzikos naujienų apžvalgoje: ukrainiečių muzikantų pasirodymas metro požemiuose vietoje Charkivo klasikinės muzikos festivalio, Paulo Hugheso pasitraukimas iš 23 metus eitų BBC simfoninio orkestro ir choro vadovo pareigų, pianisto Andráso Schiffo rezidencija Niujorko filharmonijoje, Prancūzijos Vyriausybės parama nuo karo bėgantiems Ukrainos menininkams ir disidentams rusų menininkams bei antrasis Hanso Zimmerio gautas „Oskaras“ - šį kartą už garso takelį kino filmui „Kopa“. Apžvalgą rengia Paulina Nalivaikaitė.Dar būdamas dešimties klarnetininkas Vytautas Giedraitis suprato, kad būtent šis medinis pučiamasis instrumentas jį lydės profesiniame gyvenimo kelyje. Ašaras pamokose pakeitė pasitikėjimas savimi, ir štai dabar jis – vienas ryškiausių jaunosios kartos klarnetininkų: solistas ir Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro orkestro klarnetų grupės koncertmeisteris, grojantis ir Lietuvos nacionaliniame simfoniniame orkestre Vytautas Giedraitis – rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gerūta Griniūtė ir Gabija Narušytė

„Keturi milijonai“: Vakarų Australijoje dirbantis turizmo ir laisvalaikio srities mokslininkas Oskaras Vorobjovas–Pinta. Pats būdamas pasaulio pilietis, Oskaras nepamiršta lietuviškų ir latviškių šaknų.VDU Žemės ūkio akademijos ekspertų komanda domisi, kokį maistą mes valgysime ateityje ir dabar kuria bei tiria vadinamuosius praturtintus produktus – pavyzdžiui, kukurūzų traškučius, kuriuose yra pomidorų miltų ar avižinius sausainius, praturtintus spanguolių sėklomis.LRT FAKTAI: dar sykį apie Rusijos bandymus perrašyti ir Lietuvos istoriją.Botanikas iš Vilniaus universiteto Mindaugas Rasimavičius papasakos, kaip jo, mokslininko, namuose svarbios pasidarė audimo staklės iš gimtojo kaimo ir kokių potyrių jam suteikia ne tik audimas, bet ir siūlų dažymas augaliniais dažais.Ved. Giedrė Čiužaitė

Dar viena ir jau paskutinė pažintis su 2020ųjų Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatais. Šiuokart pokalbis su JAV gyvenančiu rašytoju Sauliumi Tomu Kondrotu. Jis premija įvertintas už pasaulį be ribų literatūroje. „Pasaulis neapsiriboja mūsų planeta, apčiuopiamais daiktais, sąmone“ – sako rašytojas. Koks tas pasaulis? Laureato ir rašytojos Danutės Kalinauskaitės mintys.“Ji jautėsi kaip juoda avelė, nepriimta. Girdėdavau vėl ir vėl, kaip jai sunku pakelti buvo visokius gandus. Bet ji taip gerai su visu tuo tvarkėsi – atrodė, kad triumfavo virš tų sunkumų” – taip apie savo mamą, archeologę Mariją Gimbutienę pasakoja jos dukra dr. Živilė Gimbutaitė, Los Andžele gyvenanti literatūrologė. Su mokslininke kalbėjosi kolegė JAV Agnė Kairiūnaitė-Albright.Kino muzikos skiltyje kolegė Ieva Buinevičiūtė žvelgia į muzikalią Marselo Camus filmografiją. Koks tas muzikalumas prancūzų kino režisieriaus, išgarsėjusio filmu „Juodasis Orfėjus“, kuris įvertintas „Auksine palmės šakele“ ir „Oskaru“ filmuose?Lietuvos nacionalinio dramos teatro meno vadovu tapo režisierius Oskaras Koršunovas. „Faktiškai, aš visą laiką buvau jame ir su juo“ – taip apie dar vienus teatro namus sako režisierius, kuris yra ir OKT meno vadovas. „ OKT – tikrai nepražus, o mano pagrindinė misija Nacionaliniame dramos teatre – ne tik statyti gerus spektaklius, bet stengtis palaikyti tai, kas vyksta teatre, kad žiūrovas nematytų spektaklių-lavonų“. Kur kas daugiau minčių pokalbyje su Oskaru Koršunovu rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė ir Jolanta Kryževičienė

„Teatras tapo instrumentu tirti save, aplinką, gyvenimą, mūsų visuomenę. Teatras virto ir užrašų knygute, ir veidrodžiu, kuriame aš matydavau savo, mūsų pasaulio atspindį, regėdavau žiūrovus kaip svarbų šio pasaulio fragmentą“, – apmąstydamas jau dvidešimtmetį trunkančią savo vardo teatro kelionę teigia režisierius Oskaras Koršunovas. Su juo kalbėjomės apie teatro ištakas, kopimą į pasaulio teatrų elitą ir ten laukusius įvertinimus, o taip pat ir tai, kodėl Oskarui svarbu kurti Lietuvoje. Be to, su O. Koršunovu kalbėjomės apie jo statomą spektaklį pagal Williamo Shakespeare‘o dramą „Otelas“ ir tai, kas režisierių vis skatina grįžti prie klasikos. Kalbėjomės apie kūrybinį darbą Maskvoje statant Antono Čechovo „Žuvėdrą“. Kokią Rusijos visuomenę ir jos raidos perspektyvas mato O. Koršunovas?Ved. Donatas Puslys.

Venecijos kino festivalio konkursinėje programoje „Kino kritikų savaitė“ kultūros antropologo ir kino režisieriaus Manto Kvedaravičiaus pirmojo vaidybinio filmo „Partenonas“ pasaulinė premjera.VDA parodų salėje „Titanikas“ veikia VDA Telšių fakulteto dėstytojų kūrybos darbų paroda „Geriausi laikai“, skirta Žemaitijos metams. Šalia ekspozicijos bendraujame su parodos rengėjomis Zita Inčirauskiene ir Neringa Poškute-Jukumiene.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalga. OKT Vilniaus miesto teatras pradeda jubiliejinį 20-ąjį sezoną. Per tuos 20 metų buvo visko – kovos dėl išlikimo, laimėjimų, pripažinimo, netekčių, atradimų, praradimų. Apie įdomią nepriklausomo teatro kelionę su režisieriumi O.Koršunovu pokalbis studijoje.„Klasikos enciklopedija“ – apie Kvebeko senamiestį.Ved. Alma Valantinienė.

Vienas garsiausių Lietuvos režisierių Oskaras Koršunovas.

„Jeigu teatras skverbiasi į esmę, į tiesą, jis visuomet laužo konvencijas“, – sako teatro režisierius Oskaras Koršunovas. Teatro dienos išvakarėsi su vienu žymiausių Lietuvos teatro kūrėjų kalbamės apie laikmetį, apie teatro vietą visuomenėje ir jam kylančius iššūkius. Ved. Jolanta Kryževičienė.

Prancūzų rašytojo Eriko Emanuelio Šmito knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Savickas. Knygą sudaro laiškai, kuriuos sunkiai sergantis berniukas Oskaras rašo Dievui. Juose pasakojama apie dvylika dienų, per kurias jis nugyvena visą savo gyvenimą...

Prancūzų rašytojo Eriko Emanuelio Šmito knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Savickas. Knygą sudaro laiškai, kuriuos sunkiai sergantis berniukas Oskaras rašo Dievui. Juose pasakojama apie dvylika dienų, per kurias jis nugyvena visą savo gyvenimą...

Prancūzų rašytojo Eriko Emanuelio Šmito knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Savickas. Knygą sudaro laiškai, kuriuos sunkiai sergantis berniukas Oskaras rašo Dievui. Juose pasakojama apie dvylika dienų, per kurias jis nugyvena visą savo gyvenimą...

Prancūzų rašytojo Eriko Emanuelio Šmito knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Savickas. Knygą sudaro laiškai, kuriuos sunkiai sergantis berniukas Oskaras rašo Dievui. Juose pasakojama apie dvylika dienų, per kurias jis nugyvena visą savo gyvenimą...

Prancūzų rašytojo Eriko Emanuelio Šmito knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Savickas. Knygą sudaro laiškai, kuriuos sunkiai sergantis berniukas Oskaras rašo Dievui. Juose pasakojama apie dvylika dienų, per kurias jis nugyvena visą savo gyvenimą...

Prancūzų rašytojo Eriko Emanuelio Šmito knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Savickas. Knygą sudaro laiškai, kuriuos sunkiai sergantis berniukas Oskaras rašo Dievui. Juose pasakojama apie dvylika dienų, per kurias jis nugyvena visą savo gyvenimą...

Prancūzų rašytojo Eriko Emanuelio Šmito knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Savickas. Knygą sudaro laiškai, kuriuos sunkiai sergantis berniukas Oskaras rašo Dievui. Juose pasakojama apie dvylika dienų, per kurias jis nugyvena visą savo gyvenimą...

Prancūzų rašytojo Eriko Emanuelio Šmito knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Savickas. Knygą sudaro laiškai, kuriuos sunkiai sergantis berniukas Oskaras rašo Dievui. Juose pasakojama apie dvylika dienų, per kurias jis nugyvena visą savo gyvenimą...

Slovėnų rašytojo Andrejaus Rozmano Rozos knygos „Kaip Oskaras tapo detektyvu” ištrauką skaito aktorė Ilona Balsytė.

Slovėnų rašytojo Andrejaus Rozmano Rozos knygos „Kaip Oskaras tapo detektyvu” ištrauką skaito aktorė Ilona Balsytė.

Slovėnų rašytojo Andrejaus Rozmano Rozos knygos „Kaip Oskaras tapo detektyvu” ištrauką skaito aktorė Ilona Balsytė.

Slovėnų rašytojo Andrejaus Rozmano Rozos knygos „Kaip Oskaras tapo detektyvu” ištrauką skaito aktorė Ilona Balsytė.

Vidurnakčio lyrikoje Oskaro Milašiaus eiles skaito Vaclovas Šiugždinis.

Vidurnakčio lyrikoje Oskaro Milašiaus eiles skaito Vaclovas Šiugždinis.

Oskaras – šeštokas. Jis kaip ir visi jo bendraamžiai mokosi matematikos, istorijos, gamtos mokslų. Tiesa, jis niekada neatsiverčia šeštos klasės vadovėlių, niekada nerašo kontrolinių darbų ir nesijaudina dėl pažymių. Jis mokosi namie, o Oskaro pagrindiniai mokytojai – jo tėvai – Simona ir Džoelis.„Stereotipai, kad žmonės iš alternatyvių ugdymo sistemų negali prisitaikyti visuomenėje, labai gajūs. Bet kai aš pati sutikau tuos žmones, pamačiau, kad jie daug labiau prisitaikę negu aš, atėjusi iš tradicinės sistemos“, – sako Oskaro mama Simona.Kaip atrodo mokymasis nuotoliniu būdu netradicinio švietimo mokykloje? Kodėl į kitokį švietimą žiūrima atsargiai? Ar tikrai tradicinės mokyklos gali suteikti tai, ko reikia šiuolaikiniam vaikui?

Oskaras – šeštokas. Jis kaip ir visi jo bendraamžiai mokosi matematikos, istorijos, gamtos mokslų. Tiesa, jis niekada neatsiverčia šeštos klasės vadovėlių, niekada nerašo kontrolinių darbų ir nesijaudina dėl pažymių. Jis mokosi namie, o Oskaro pagrindiniai mokytojai – jo tėvai – Simona ir Džoelis.„Stereotipai, kad žmonės iš alternatyvių ugdymo sistemų negali prisitaikyti visuomenėje, labai gajūs. Bet kai aš pati sutikau tuos žmones, pamačiau, kad jie daug labiau prisitaikę negu aš, atėjusi iš tradicinės sistemos“, – sako Oskaro mama Simona.Kaip atrodo mokymasis nuotoliniu būdu netradicinio švietimo mokykloje? Kodėl į kitokį švietimą žiūrima atsargiai? Ar tikrai tradicinės mokyklos gali suteikti tai, ko reikia šiuolaikiniam vaikui?

Vidurnakčio lyrikoje Oskaro Milašiaus eiles skaito Vaclovas Šiugždinis.

Vidurnakčio lyrikoje Oskaro Milašiaus eiles skaito Vaclovas Šiugždinis.

Unassuming electronics this time out from Lithuanian duo Roe Deers; a Lithuanian-based audio-visual project led by Liudas and Oskaras. Often mistaken for brothers Liudas first started DJ’ing at his parents’ club at the age of 12 while Oskaras made his transition from a geek kid into a proper visual artist. The two met while clubbing in their teenage years and eventually developed a shared taste for what’s right on the dance floor. On the Independence Day of Lithuania they picked an oddly folkloric name and that was the start of the Roe Deers project. http://soundcloud.com/roedeers

Vidurnakčio lyrikoje Oskaro Milašiaus eiles skaito Gintautas Jasiukėnas.

Vidurnakčio lyrikoje Oskaro Milašiaus eiles skaito Gintautas Jasiukėnas.

Vidurnakčio lyrikoje Oskaro Milašiaus eiles skaito Gintautas Jasiukėnas.