Podcasts about dievui

Šv. Liudviko parapija kviečia švęsti ir dėkoti Dievui už Eucharistijos Dovaną Alytuje 500 metų jubiliejų! Apie tai kalbame su Šv. Liudviko parapijos klebonu Mariumi Talučiu.

Nuo saulėtekio iki saulėlydžio tebūna šlovinamas VIEŠPATIES vardas. Ps 113, 3

Dėl Dievo gailestingumo raginu jus, broliai, aukoti savo kūnus kaip gyvą, šventą, Dievui patinkančią auką, kaip dvasinį garbinimą Rom 12, 1

Kun. Virgilijus Poškus ir kun. Arnoldas Valkauskas kalba apie laiką maldai.

Nešini duoklėmis ateis iš Egipto, Kušas atskubės su dovanomis Dievui. Ps 68, 32

Tu pastosi ir pagimdysi sūnų. Skustuvas tegul nepaliečia jo galvos, nes berniukas bus pašvęstas Dievui nuo pat gimimo, jis pradės išlaisvinti Izraelį iš filistinų“. Ts 13, 5

Būdami Jo bendradarbiai, jūsų taip pat prašome, kad nepriimtumėte Dievo malonės veltui! 2 Kor 6, 1

Tikėjimu Henochas buvo perkeltas, kad nematytų mirties, ir „jo neberado, nes Dievas jį perkėlė“. Mat prieš perkeliamas, jis gavo liudijimą, kad patikęs Dievui. Hebr 11,5

Tikėjimu Abelis aukojo geresnę auką negu Kainas ir dėl tikėjimo gavo liudijimą, kad yra teisus, Dievui paliudijus apie jo dovanas. Dėl tikėjimo jis ir miręs tebekalba.Hbr 11,4

Laidoje vieši grupės „Skylė“ branduolys – Aistė Smilgevičiūtė ir Rokas Radzevičius, taip pat pastarųjų metų Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas poetas Rimvydas Stankevičius. Kartu jie išleido skautiškų dainų albumą „Miško dvasia“. „Pakartot“ – skautų dainos, dainos skautams, apie skautus.Ved. Domantas Razauskas

Kunigas Aldonas Gudaitis, dvasiškai palaužtas sovietų armijoje, dėl sunkios ligos praradęs ypač mylėtas mamą ir seserį - vietoj pykčio ir kaltinimų bei beprasmio klausimo „kodėl?“ pasirinko matyti prasmę ir jausti dėkingumą, užuot koncentravęsis į skausmą.Kunigui Aldonui išgyvent tenka ne tik asmenines dramas, bet sunkiausiais momentais būti ir su kitais. „Ką galiu pasakyti tėvams, laidojantiems savo kūdikį? Nesiimu advokatauti Dievui ir aiškinti, kodėl taip nutinka. Tiesiog būnu su žmonėmis jų skausme,“ - laidoje pasakoja A. Gudaitis.Ved. Lavija Šurnaitė

Gerbiamieji, šį kartą į svečius neatėjo niekas ir ačiū Dievui. Aptarti susikaupę einamieji klausimai, atsakyta į užduotus ir nutylėtus klausimus.

Gerbiamieji, kas čia su tais tiltais darosi, pažiūrėkit kas iš Bražuolės tilto beliko, kaip Jurgis Kairys po juo praskris dabar? Juk tiltai jungia du krantus, kartais net labai skirtingus. Ar tai susiskaldymo simbolis šie griūnantys tiltai, ar nebeliks vieningos Lietuvos, turėsimi dvi Lietuvas? Šį kartą, ačiū Dievui, laida be jokių svečių, normaliai tik Gintas ir Sigis, tradiciškai.

Vaikščiojanti meilė, mūsų širdžių monsinjoras, antrasis Vaižgantas, atstumtųjų Prometėjas, aukštųjų idealų riteris, toks vienintelis... Ir dar, ir dar, ir dar. Tai vis apie monsinjorą Kazimierą Vasiliauską. Susidėliotų normali litanija, lyg šventajam. Kažkada atrodė persistengta, per daug nusaldinta. Ir pats kunigas, kiek galėdamas, kratėsi gėlių ir aplodismentų, o klausiamas apie savo populiarumo priežastis, sakydavo: „Ačiū Dievui, yra ir tų, kuriems aš nepatinku.“Šiandien jau visai kitaip skaitosi monsinjorui skirtos monografijos, storas atsiminimų tomas, kitaip žiūrisi keli jo garbei susukti filmai. Ir apskritai, keičiantis pasaulio ir Bažnyčios kontekstams, mumskiekvienam augant patirtimi, monsinjoro paveikslas, jo gyvenimo istorija prašosi ne tik litanijos, bet ir to, ką tikintieji vadina altorių garbe. Čia, žinoma, tik šiaip sau, tikrai ne dėl naujos šventumo bylos Vatikane. Pats monsinjoras, tai girdėdamas, be abejo, paleistų ką nors iš lagerio žargono, jis jį mokėjo ir puikiai pritaikydavo, ypač ten, kur būdavo pernelyg šventa.Man pačiam nuostabiausia, ne žmogaus suplanuota ir įvykdyta, dabar atrodo jo misija atsikūrusioje Lietuvoje. Visa ko pritvinkusioje visuomenėje. Jau pritilus atgimimo dainoms. Atsiradus melodijoms, kurių nė nesapnavome išgirsią. O jis ėjo ir toliau sau pasakojo vis tą patį apie aukštuosius idealus, širdies kilnumą, sielos grožį, romantiką. Jam patiko nesvarstyti, laiku ar ne laiku, kas iš to išeis, kas vertas, o kas nevertas išgirsti, kur brėžti ribas, sustoti. Ir iš tiesų nežinia, kas ir kaip dabar visi mes būtume šiandien, jei ne anas jo ėjimas ir kalbėjimas. Jo graži balta galva. Žiniasklaida tuomet negailėjo dėmesio monsinjorui. Ir mūsų studijoje jis lankėsi, kalbėjo kelis sykius. Vienas pokalbis, švenčiant Pranciškaus Asyžiečio dieną, išėjo panašus į monsinjoro tikėjimo išpažinimą. Pasiklausykime dabar. 2000-ųjų spalio 3-ioji. Metai iki monsinjoro mirties.Redaktorius Julius Sasnauskas

Eric Emmanuel Schmitt. „Oskaras ir ponia Rožė“. Sunkiai sergantis berniukas Oskaras rašo Dievui laiškus. Tuos laiškus atranda močiutė Rožė, „rožinė dama“, viena iš tų moterų, kurios ateina į ligoninę pabūti su sergančiais vaikais. Juose pasakojama apie dvyliką Oskaro dienų, neįprastų ir poetiškų, kupinų meilės ir neapykantos. Tos dvylika dienų galbūt bus paskutinės, tačiau per jas jis nugyvena visą savo gyvenimą ir suvokia tai, ką anaiptol ne kiekvienam lemta suvokti... Ištraukas skaito aktorius Giedrius Savickas. Vertė Stasė Banionytė.

Laidoje „Daug buveinių“ LRT klasikos klausytojus supažindiname su Lietuvoje veikiančių tradicinių religinių bendrijų ir bendruomenių istorija ir šių dienų aktualijomis. Lietuvos stačiatikių bažnyčios kunigas Vitalis Dauparą, trejus metus Dievui ir žmonėms tarnavęs Vilniaus šv. Paraskevės parapijoje, Lietuvos stačiatikių bažnyčios vyresnybės buvo apkaltintas per mažu dvasingumu, nes išdrįso viešai pareikšti savo nepritarimą Maskvos patriarchui Kirilui, laiminančiam Rusijos krikščionis kovai prieš Ukrainos krikščionis. Pokalbis apie Bažnyčią ir politiką, krikščionių vienybę Rusijos agresijos Ukrainoje akivaizdoje, sąžinę ir moralę, ir apie labai praktiškus dalykus, pavyzdžiui, apie tai, kaip ir iš ko gyventi, tapus bedarbiu kunigu, turinčiu šeimą.Ved. Jūratė Kuodytė

Kam Dievui to reikia? Kodėl svarbu eucharistinis pasninkas? Ar tikrai Dievui malonu mūsų pastangos?

Apie vieną žymiausių Lietuvos vargonininkų, pedagogą, koncertmeisterį, vargonų restauratorių-intonuotoją Bernardą Vasiliauską, Dievui ir žmonėms ištikimai daugiau kaip tris dešimtmečius tarnavusį Vilniaus arkikatedroje bazilikoje, prisiminimais dalijasi šios šventovės Jaunimo choro vadovė Violeta Savickaitė-Paciūnienė.Ved. Jūratė Kuodytė

Girdime posakį „Daryk ką sako tavo širdis, svarbiausia, kad tai nekenktų kitiems.“ Kaip turėtų skirtis Dievui sekančios bendruomenės vertybės ir praktikos?

Bažnyčia yra įkūnyta viltis. Bažnyčia, kuri yra ištikima Dievui visada skirsis nuo pasaulyje dominuojančių vertybių ir praktikų. Būdami tampria ir ištikima Dievui bendruomene galime rasti jėgų nepasiduoti pasaulio spaudimui prisitaikyti prie mus supančios kultūros ir praktikų. Kritiškai pažvelgsime į kultūrą, idėjų atsiradimo istorija bei priežastis.

Triskart išgirstas onkologines diagnozes Aldona prilygina perkūnui iš giedro dangaus, cunamiui ir kardo dūriui, kurie buvo sunkūs ir skausmingi, bet vilties neatėmė. Po paskutinio susitikimo su nepageidaujamu svečiu jau praėjo dvylika metų, o Aldona, kaip pati sako, toliau teka kaip upė, kurios neužtvenksi. Iš pradžių moteris skubėjo mintyse save laidoti, o paskui supratusi, kad ne ji savo gyvenimo šeimininkė, nusiramino ir patikėjo likimą Dievui. Dabar Aldona padeda kitiems onkologiniams ligoniams – jos įsteigtas psichologinės ir dvasinės pagalbos centras gyvuoja jau keliolika metų.Ved. Lavija Šurnaitė

Laidoje kalbamės su dviem nuostabiomis poromis, ukmergiškiais Jolanta ir Gintaru Maleronkomis ir Rasa bei Sigitu Kumetaičiais. Abi poros santuokoje jau gyvena trisdešimt trejus metus. Rasa ir Jolanta - buvusios klasiokės. Ir su šiais žmonėmis susipažinome unikalaus projekto „Mums pakeliui“ metu.Pašnekovai nuoširdžiai pasakoja apie savo jau nueitą kelią, išgyventas laimingas ir sunkesnes akimirkas bei dalijasi savo prisiminimais, patarimais, kurie pakeitė jų požiūrį į daugybę dalykų ir gyvenimas nuo to pasidarė daug mielesnis bei atėjo stipresnis kiekvienos išgyventos minutės išjautimas.„Kelyje nesutiksi bet ko. Jei sutinki žmogų savo kelyje, reiškia yra susikryžiavimo taškai – požiūris į gyvenimą“, - sako Sigitas Kumetaitis. „Žmonės, sutikti kelyje, privertė susimąstyti, kodėl greta jų taip saugu ir gera. Tie žmonės – be jokių kaukių ir buvo labai gera leisti sau būti tokiais, kokie esame iš tikrųjų“, - Sigitui pritaria žmona Rasa.Pokalbį apie nostalgiją vaikystėje ir jaunystėje išgyventam nuoširdumui, susvetimėjusią visuomenę, baimes priimti kitokį pašnekovai baigia: „Ne siekime tobulybės, nes tada gal ir Dievui galėsime pasakyti „pasislink“, bet džiaukimės kiekviena diena, kiekviena minute, o ne laukime, kas bus rytoj.“ O laidoje kalbantys vyrai dar priduria: „Pradėkime ir baikime kiekvieną dieną bučiniu ir komplimentais žmonai, savo artimiausiems, juk nuo to visiems pasidaro geriau. Kai daliniesi, gauni daug daugiau“.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Garbinimas yra visuotinis ištikimybės aktas Trumpi apmąstymai apie Dievą, Bibliją ir gyvenimą Programa paruošta bendradarbiaujant su Aleksandru Glamazdinu

Jis kartojo visas nuodėmes, kurias iki jo buvo daręs jo tėvas; VIEŠPAČIUI, savo Dievui, jis nebuvo nuoširdus, kaip jo tėvas Dovydas.. Trumpi apmąstymai apie Dievą, Bibliją ir gyvenimą

Iftachas padarė įžadą VIEŠPAČIUI: „Jei įduosi man į rankas Amoną, ­ sakė jis, kas išeis pro mano namų duris manęs pasitikti, man grįžtant su pergale prieš Amoną, tas priklausys VIEŠPAČIUI. Aš atnašausiu tai kaip deginamąją auką. Trumpi apmąstymai apie Dievą, Bibliją ir gyvenimą Programa paruošta bendradarbiaujant su Aleksandru Glamazdinu

nebendraudami su anomis, tarp jūsų likusiomis tautomis. Jų dievų vardo neminėkite ir jais neprisiekinėkite; jiems netarnaukite ir jų negarbinkite, bet būkite atsidavę VIEŠPAČIUI, savo Dievui, kaip buvote ligi šios dienos.. Trumpi apmąstymai apie Dievą, Bibliją ir gyvenimą Programa paruošta bendradarbiaujant su Aleksandru Glamazdinu

Mūsų sugebėjimai ir talentai turėtų būti vertinami kaip šventas paties Dievo pasitikėjimas, laiminimas, skirtas Jo šlovei ir žmonijos gerovei, o ne savęs išaukštinimui. Programa paruošta bendradarbiaujant su Aleksandru Glamazdinu

Mozės maldoje matome tris raginimus arba tris argumentus, kuriuos jis pasakė Dievui... Trumpi apmąstymai apie Dievą, Bibliją ir gyvenimą Programa paruošta bendradarbiaujant su Aleksandru Glamazdinu

Per trisdešimt nepriklausomybės metų Lietuvos literatūrai atsivėrė galimybės laisvai kalbėti apie Dievą ir religinę patirtį, ieškoti Dievo ir atrasti kasdienybės mistiką, maištauti prieš Dievą ir remtis bibliniais simboliais.Ar šių dienų Lietuvos literatūrai tai vis dar svarbu? Ar poezija ir proza vis dar yra būdas, kaip kalbėti apie Dievą, su Dievu, Dievui? Ar mūsų literatūroje tebevyksta „dievoieška“?Laidoje „Pirmas sakinys“ apie šiuos klausimus kalbamės su dviem literatūrologais – Dalia Jakaite iš Šiaulių universiteto ir Marijumi Šidlausku iš Klaipėdos universiteto.Ved. Mindaugas Nastaravičius, Tomas Vaiseta

Apie kontempliatyvią maldą ir gyvenimą bei tris jo aspektus - ramumą, tylą ir vienumą, kurie mus veda į pasidavimą Dievui.

GYVENIMAS SU ŠVENTĄJA DVASIA (I) Šventosios Dvasios pripildymas, o gal geriau būtų sakyti, apglėbimas paliečia ir visą žmogaus esybę. Tuomet mano vidinis Aš susitinka su tikru, mane mylinčiu ir iki galo pažįstančiu Dievo Tu. Aš atsiveriu Dievui, o jis man apreiškia save. Tai naujos kokybės santykis. Dievas nebėra vien iš tikėjimo doktrinų sudarytas aukščiausias objektas, o tikrasis Gyvenimas. Pasitelkiant Martino Buberio mintį: „Tai virsta Tu. Ir Tu yra daugiau, negu žino Tai. Tu nuveikia daugiau, ir jam daugiau nutinka, negu žino Tai. Į šį santykį neįsiskverbia jokia apgaulė: čia Tikrojo Gyvenimo lopšys.“ Rekomenduotinas skaitinys: Šventosios Dvasios reikšmė https://youtu.be/T93NCDVSCGI https://open.spotify.com/episode/1IzGYTCkVdknK79uI532pu?si=_ALoFBFlT2KygVIg5gKXmA

https://youtu.be/9CDGpP4eiI0 Du iš septynių Jėzaus stebuklų vyksta per šabą. Regis, tam, kad suvoktume, jog kenčiantis žmogus Dievui yra svarbesnis už Įstatymo raidę. Kristaus stebuklai įrodo, kad Dievas rūpinasi mūsų poreikiais. Visgi dieviškas aprūpinimas, skritas mūsų žemiškai kelionei, nėra pagrindinis dalykas, kurio suteikti atėjo Jėzus. Jis nori duoti mums daugiau – Dievo pažinimą, kas ir yra amžinasis gyvenimas. Klausyti ↓

Tęsiame pamokslų ciklą MES ir kalbame apie Miesto bažnyčios vertybes. Pirmoji - gyventi Dievo artume. Mes siekiame išgirsti ir paklusti Šventajai Dvasiai, kad Dievui atitektų visa garbė. Antroji - tiesti tiltus. Mes darysime viską, išskyrus nuodėmę, kad nutiestume tiltus tarp Dievo ir Jo nepažįstančių žmonių. Norėdami pasiekti tuos, kurių niekas nepasiekia, turėsime daryti tai, ko niekas nedaro. 

Pirmąją Advento – ramybės ir susikaupimo laikotarpio dieną laidoje svečiuojasi Kauno šv. apaštalų Petro ir Pauliaus arkikatedros bazilikos kunigas Ramutis Janšauskas, neregys ir Vilniaus švento Juozapo kunigų seminarijos klierikas, mokantis gestų kalbą, Darius Graževič. Abu, dvasininko kelią pasirinkę, pašnekovai pasakoja, kas jiems yra Adventas, ar negalios turėjimas, ar buvimas arti jos įtakojo pasirinkimus: „Mūsų gyvenimas yra kelionė ir Adventas yra vienas iš tų ženklų, kuris primena: dėmesio! Tai yra laikas, kai galima sustabdyti laiką ir pagalvoti, ar aš teisingai viską darau?” Apie išgyvenimus iki atėjimo į kunigų seminariją, aplinkinių reakciją, kai regos negalią turintis jaunuolis pravėrė Kunigų seminarijos duris, apie bažnytinę gestų kalbą, dovanas ir džiaugsmą jomis dalintis, asmeninius kasdieninius ritualus, kurie padeda išlikti. “Klausykla yra facebook’as kitaip” – sako kunigas Ramutis, - nesu akmuo, tai paliečia mane ir reikia tam tikrų ritualų, kad išlikčiau žmogumi”. “Susitikimas su kunigu ir negalia rodo, kad Dievui nėra negalimų dalykų”, - sako Darius. Svajonių, nepasiduoti jokioms provokacijoms, stabtelėjimų, kurie užkurtų gyvenimą, kurį turime tik vieną – to linki laidos svečiai, artėjant didžiosioms metų šventėms.Laidos vedėja Žydrė Gedrimaitė.

“Dievui, tėvynei, artimui” - tokiu šūkiu kasdien vadovaujasi skautai. Bet ką gi jie veikia ir nuo kokio amžiaus galima tapti skautu? Kodėl skautai vieni kitus vadina broliais ir seserimis? Ir iš viso - kodėl gi jie taip vadinasi? Visi atsakymai - pokalbyje su skautėmis Vilte, Liepa, Rūta ir Saule! “Domo ir Tomo” laidos vaikams klausykitės jau šį šeštadienį po vienuoliktos žinių per LRT Radiją.Laidos vedėjas - Tomas Dirgėla.

Prancūzų rašytojo Eriko Emanuelio Šmito knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Savickas. Knygą sudaro laiškai, kuriuos sunkiai sergantis berniukas Oskaras rašo Dievui. Juose pasakojama apie dvylika dienų, per kurias jis nugyvena visą savo gyvenimą...

Prancūzų rašytojo Eriko Emanuelio Šmito knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Savickas. Knygą sudaro laiškai, kuriuos sunkiai sergantis berniukas Oskaras rašo Dievui. Juose pasakojama apie dvylika dienų, per kurias jis nugyvena visą savo gyvenimą...

Prancūzų rašytojo Eriko Emanuelio Šmito knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Savickas. Knygą sudaro laiškai, kuriuos sunkiai sergantis berniukas Oskaras rašo Dievui. Juose pasakojama apie dvylika dienų, per kurias jis nugyvena visą savo gyvenimą...

Prancūzų rašytojo Eriko Emanuelio Šmito knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Savickas. Knygą sudaro laiškai, kuriuos sunkiai sergantis berniukas Oskaras rašo Dievui. Juose pasakojama apie dvylika dienų, per kurias jis nugyvena visą savo gyvenimą...

Prancūzų rašytojo Eriko Emanuelio Šmito knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Savickas. Knygą sudaro laiškai, kuriuos sunkiai sergantis berniukas Oskaras rašo Dievui. Juose pasakojama apie dvylika dienų, per kurias jis nugyvena visą savo gyvenimą...

Prancūzų rašytojo Eriko Emanuelio Šmito knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Savickas. Knygą sudaro laiškai, kuriuos sunkiai sergantis berniukas Oskaras rašo Dievui. Juose pasakojama apie dvylika dienų, per kurias jis nugyvena visą savo gyvenimą...

Prancūzų rašytojo Eriko Emanuelio Šmito knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Savickas. Knygą sudaro laiškai, kuriuos sunkiai sergantis berniukas Oskaras rašo Dievui. Juose pasakojama apie dvylika dienų, per kurias jis nugyvena visą savo gyvenimą...

Prancūzų rašytojo Eriko Emanuelio Šmito knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Savickas. Knygą sudaro laiškai, kuriuos sunkiai sergantis berniukas Oskaras rašo Dievui. Juose pasakojama apie dvylika dienų, per kurias jis nugyvena visą savo gyvenimą...

Apie Adolfą Ramanauską-Vanagą, Laisvės Kovos Sąjūdžio vadą, šiomis dienomis kalbame tiek, kiek turbūt nekalbėjome per visus 28 metus nuo nepriklausomybės atkūrimo. Ačiū Dievui, kad tam subrendome, ačiū istorikams ir kitiems mokslininkams, suteikusiems mums progą garbingai palaidoti savo laisvės simbolį. Būtent dėl tokių didvyrių kaip A. Ramanauskas-Vanagas mes laidojame laisvės simbolį, o ne pačią laisvę. Kokį testamentą jis mums paliko? Ar mokėsime jį įvertinti? Ar jo kova jau baigta? Apie tai LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ Audrius Matonis kalbėjosi su buvusiu Krašto apsaugos Savanorių pajėgų vadu, dabar – bendros Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos brigados vado pavaduotoju pulkininku Artūru Jasinsku, ir portalo „Delfi“ gynybos apžvalgininku Vaidu Saldžiūnu.

Jaunimas ir Bažnyčia. Ar dar aktualus šiandien tarpukario Lietuvoje gyvavęs šūkis „Dievui, tėvynei ir artimui“? Kaip įgyta patirtis bažnyčios bendruomenėje gali skleistis už šventoriaus sienų? Pokalbis su Vilniaus arkivyskupijos jaunimo centro vadove Kristina Trinkūnaite.

Jaunimas ir Bažnyčia. Ar dar aktualus šiandien tarpukario Lietuvoje gyvavęs šūkis „Dievui, tėvynei ir artimui“? Kaip įgyta patirtis bažnyčios bendruomenėje gali skleistis už šventoriaus sienų? Pokalbis su Vilniaus arkivyskupijos jaunimo centro vadove Kristina Trinkūnaite.

Apie tarnystę Dievui ir žmonėms. Biržų evangelikų liuteronų bažnyčioje pokalbis su kun. Juozu Mišeikiu ir jo žmona Aušra. Redaktorė Jūratė Kuodytė

Apie tarnystę Dievui ir žmonėms. Biržų evangelikų liuteronų bažnyčioje pokalbis su kun. Juozu Mišeikiu ir jo žmona Aušra. Redaktorė Jūratė Kuodytė

Radijo paskaitos: Šiuolaikinis menas liturginėse erdvėseKeliaudami po pasaulį nepraleidžiame progos užsukti į iškiliausias tų šalių sakralines erdves - bažnyčias, vienuolynus, kurie dažniausiai yra išlikę kaip nepaprastai įspūdingi praeities žmogaus kūrybos, architektūros, istorijos, meno paminklai. Šioje paskaitoje kalbama apie meną krikščioniškose liturginėse erdvėse, kuriose būta ir pakilimų, ir nuopolių. Šis kelias vingiavo nuo krikščionybės aušros, kai bažnyčia buvo persekiojama, per ikonoklastines kovas, per viduramžius, renesansą, baroką, apšvietos civiliazciją iki šių dienų. Ir kiekviename etape menas liturginėse erdvėse turėjo atsakyti į svarbiausią klausimą - kaip ir kokiu pavidalu garbė Dievui turi būti teikiama. Diskusijos vyko visada, tebevyksta ir šiandien. Taigi kada liturginėse erdvėse atsiranda pirmieji meno objektai? Kas lėmė Dievo atvaizdo, ikonos atsiradimą? Kaip kilo atvaizdo garbinimo tradicija? Ar šiuolaikinis menas populiarus šiandienos bažnyčioje? Apie visa tai radijo paskaitoje pasakoja Bažnytinio paveldo muziejaus vadovė, menotyrininkė dr. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė.Red. Gailutė Jankauskienė

Radijo paskaitos: Šiuolaikinis menas liturginėse erdvėseKeliaudami po pasaulį nepraleidžiame progos užsukti į iškiliausias tų šalių sakralines erdves - bažnyčias, vienuolynus, kurie dažniausiai yra išlikę kaip nepaprastai įspūdingi praeities žmogaus kūrybos, architektūros, istorijos, meno paminklai. Šioje paskaitoje kalbama apie meną krikščioniškose liturginėse erdvėse, kuriose būta ir pakilimų, ir nuopolių. Šis kelias vingiavo nuo krikščionybės aušros, kai bažnyčia buvo persekiojama, per ikonoklastines kovas, per viduramžius, renesansą, baroką, apšvietos civiliazciją iki šių dienų. Ir kiekviename etape menas liturginėse erdvėse turėjo atsakyti į svarbiausią klausimą - kaip ir kokiu pavidalu garbė Dievui turi būti teikiama. Diskusijos vyko visada, tebevyksta ir šiandien. Taigi kada liturginėse erdvėse atsiranda pirmieji meno objektai? Kas lėmė Dievo atvaizdo, ikonos atsiradimą? Kaip kilo atvaizdo garbinimo tradicija? Ar šiuolaikinis menas populiarus šiandienos bažnyčioje? Apie visa tai radijo paskaitoje pasakoja Bažnytinio paveldo muziejaus vadovė, menotyrininkė dr. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė.Red. Gailutė Jankauskienė

Ir jei jūs šiandien, kaip ir aš, žinodami savo nuodėmingumą, suprantate, kad Dievui jūs nieko negalite pasiūlyti, ko jis dar neturi, kad nėra nuopelno ar poelgio, kuris kažką pajėgtų iš... The post Juk kūdikis mums duotas (Mantas Kučinskas) appeared first on Adventistai.lt.

Nesavanaudiška meilė žmonėms ir Dievui, drąsa pripažinti klaidas. Tikrasis didingumas The post Tikrasis didingumas (Bertold Hibner) appeared first on Adventistai.lt.

Tema „Visų Šventųjų iškilmė ir Helovino pagundos“. Lektorius – Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos rektorius kun. lic. Robertas Šalaševičius. Daugelyje Europos šalių, kurių visuomenes formavo katalikų tikėjimas, lapkričio 1-oji yra šventinė diena. Lietuvoje taip pat. Tačiau vis dažniau girdime kalbant apie Heloviną nei apie Visus Šventuosius, vieną didžiausių katalikų švenčių. Paskaita supažindina su šios šventės istorija bei prasme. Pats Visų Šventųjų iškilmės pavadinimas kviečia susimąstyti apie šventumą. Biblija šią charakteristiką priskiria išskirtinai Dievui, o žmogus prasmę atranda ir pilnatvę pasiekia atsiliepdamas į Kūrėjo reikalavimą visas gyvenimo sritis persmelkti šventumu.Tačiau ar modernus žmogus, nors ir einantis per gyvenimą su Dievu, šiandieniame pasaulyje gali pasiekti šventumo? Visų Šventųjų iškilmė būtent tokį iššūkį jam ir kelia.

Tema „Visų Šventųjų iškilmė ir Helovino pagundos“. Lektorius – Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos rektorius kun. lic. Robertas Šalaševičius. Daugelyje Europos šalių, kurių visuomenes formavo katalikų tikėjimas, lapkričio 1-oji yra šventinė diena. Lietuvoje taip pat. Tačiau vis dažniau girdime kalbant apie Heloviną nei apie Visus Šventuosius, vieną didžiausių katalikų švenčių. Paskaita supažindina su šios šventės istorija bei prasme. Pats Visų Šventųjų iškilmės pavadinimas kviečia susimąstyti apie šventumą. Biblija šią charakteristiką priskiria išskirtinai Dievui, o žmogus prasmę atranda ir pilnatvę pasiekia atsiliepdamas į Kūrėjo reikalavimą visas gyvenimo sritis persmelkti šventumu.Tačiau ar modernus žmogus, nors ir einantis per gyvenimą su Dievu, šiandieniame pasaulyje gali pasiekti šventumo? Visų Šventųjų iškilmė būtent tokį iššūkį jam ir kelia.