Podcasts about poezijos

Du mėnesius taikyta 50 % nuolaida traukinių bilietams keleivių srautą padidino ketvirtadaliu. Autobusų vežėjai kritikuoja valstybės remiamą išskirtinę nuolaidų politiką geležinkeliuose.UEFA Čempionų lygos finalą Vengrijoje, įveikę Londono „Arsenal“, laimėjo Paryžiaus „Saint-Germain“ futbolininkai.Taivanas laukia Vašingtono pritarimo 14 milijardų dolerių vertės ginklų pardavimo sandoriui.Vilniaus šv. Kotrynos bažnyčioje vyks baigiamasis festivalio "Poezijos pavasaris" vakaras.Artėjant pasaulio futbolo čempionatui, sporto žurnalistas Tautvydas Meškonis tęsia pažintį su jame dalyvausiančiomis rinktinėmis.Ved. Madona Lučkaitė

Gegužės pabaigoje Alytus vėl prisipildys poezijos balsų, lėtų pokalbių ir jautraus žodžio tylos. Tarptautinis festivalis „Poezijos pavasaris“, Lietuvoje gyvuojantis jau daugiau nei šešis dešimtmečius, ir šiemet pakvies alytiškius trumpam sustoti skubančioje kasdienybėje bei iš naujo pajusti poezijos artumą žmogui.FM99 eteryje apie artėjantį festivalį kalbėję muziejininkas Giedrius Bernatavičius ir laidų vedėjas Liūdas Ramanauskas prisiminė, kad Alytuje „Poezijos pavasaris“ taip pat turi ilgametę tradiciją – čia jis gyvas jau beveik šešiasdešimt metų.

Šią savaitę paskelbti oro pavojaus signalai tapo išbandymu ir testu kultūros įstaigoms, pasižyminčioms sava veiklos specifika. „Pabuvus Ukrainoje ir grįžus čia atsiveria visiškai kitokia perspektyva į patį karą ir pavojų bei pasiruošimą jam. Ir apskritai pati Ukraina pamatoma visai kitomis akimis, o sugrįžęs namo visai kitaip matau vidinę ukrainiečių stiprybę. Tai įkvepianti patirtis, duodanti peno apmąstymams“, – sako kompozitorius Dominykas Digimas, neseniai grįžęs iš Ukrainos, kur kartu su kolege Lora Kmieliauskaitė surengė dešimt dienų trukusį koncertinį turą.„Bienalė visada buvo politinis renginys. Neįmanoma sukurti situacijos, kad paviljonas atstovautų šaliai ir tos valstybės politiniai šešėliai nesektų iš paskos“, – apie Venecijos bienalę sako menininkė Daniella Kaliada. Ji – baltarusė kūrėja, Baltarusijos laisvojo teatro įkūrėjų dukra, dėl tėvų politiškos meninės kūrybos nuo mažų dienų priversta palikti šalį. Kaliada drauge su savo mama vienoje Venecijos bažnyčioje parengė parodą „Official.Unofficial. Belarus“, atkreipiančią dėmesį į menininkų padėtį ir žmonių nuolatinį stebėjimą autoritariniuose režimuose.Švedijoje, Stokholme, ketinama uždaryti Viduržemio jūros bei Rytų Azijos muziejus. LRTRadijo korespondentė Švedijoje Vaida Strazda sako, kad pagrindinė uždarymo priežastis – smarkiai išaugusios nuomos kainos.Mes su žmona – strateginiai psichogeografai, sako menotyrininkas Ernestas Parulskis. Jis apsilankė šviežiai sutvarkytame Jeruzalės tvenkinio parke ir dalijasi savo vertinimu.Kalbėdama apie multisensoriniais sprendimais papildytą virtualios realybės patirtį „Pasaulių sutvėrimas“, jos bendraautorė Kristina Buožytė sako, kad kūriniui išjudinus įvairius pojūčius, auditorija tampa ne tik stebėtoja, bet ir dalyve. Kaip parodų ir patirčių kūrėjai siekia sukurti įtraukesnius patyrimus, norėdami sudominti šiuolaikinį žmogų?„Kaunas pasitiko mane špyga“, – su šypsena prisimena pusę savo amžiaus šiame mieste gyvenantis telšiškis Gvidas Latakas. Laikai keičiasi. Dailininkas, pedagogas ir poetas šį pavasarį apdovanotas Kauno rašytojų įsteigta Vieno lito literatūrine premija, o baigiantis gegužei „Poezijos pavasaryje“ bus vainikuotas kaip Maironio premijos laureatas. Abu šieįvertinimai – už penktąją poezijos rinktinę „Gavendos“, kuri skaitytojui veriasi tarsi lobių skrynia. Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

LRT KLASIKA tęsia pasakojimų ciklą „Šimtmečio klausytojas“. Šiandien kviečiame išgirsti Varnių klebono Andriejaus Sabaliausko istoriją.„Gerbiu šią šalį lyg būtų mano, labai myliu Lietuvą, bet esu ispanė ir nenoriu savęs pamesti“, – pasakoja daugiau nei dešimtmetį Lietuvoje gyvenanti ir kurianti atlikėja Sandra Carrillo.Klaipėdoje prasideda dešimtasis „TheAtrium“ festivalis.Panevėžio miesto teatrui „Menas“ vadovaus režisierius Julius Dautartas.LRT KLASIKA pristato Lietuvos kompozitorių sąjungos paskelbto Geriausių Lietuvos kompozitorių 2025 metų kūrinių penkioliktuką. Šiandien susipažįstame su Kristupo Bubnelio „Continental Poles of Inaccessibility“ mišriam ansambliui.Lietuvos kino centras ir Ukrainos valstybinė kino agentūra pasirašė bendradarbiavimo memorandumą. Kokios dvišalio bendradarbiavimo kryptys svarstomos?Visoje Lietuvoje vykstant „Poezijos pavasario“ renginiams, į savo poezijos festivalį pakvietė ir Ukmergė.Kauno miesto savivaldybės taryba Maironio premiją nutarė skirti poetui Gvidui Latakui.Ved. Marius Eidukonis

Kuo ypatingas Klaipėdos radiofonas, savo darbą pradėjęs 1936-aisiais?MO muziejuje atidaryta melanie bonajo instaliacija „Progresas / Regresas“ nagrinėja, kaip technologijų inovacijos veikia žmonių tarpusavio santykius ir visuomenės požiūrį į vyresnius žmones.Lietuvos audiosensorinė biblioteka kviečia susipažinti su Lietuvos didmiesčiuose pradėtais vystyti išskirtiniais kvartalais, kurių šerdimi buvo Lietuvos aklųjų draugijos gamybiniai-mokymo kombinatai.Kaip radijas tarpukariu ir Antrojo pasaulinio karo metais prisidėjo prie visuomeninės atminties palaikymo, pilietiškumo, patriotizmo ugdymo?LRT KLASIKA pristato Lietuvos kompozitorių sąjungos paskelbto Geriausių Lietuvos kompozitorių 2025 metų kūrinių penkioliktuką. Šiandien susipažįstame su Žibuoklės Martinaitytės kūriniu „Unda unda Inundare“ violončelei ir fortepijonui.Savaitgalį prasidėjo 62-asis „Poezijos pavasaris“. Šių metų festivalio laureate tapo poetė Giedrė Kazlauskaitė.Šį mėnesį sukanka 40 metų, kai buvo pristatytas grupės „Fojė“ kūrinys „Laužo šviesa“, o visuomenei šiandien Andrius Mamontovas pristato restauruotą dainą ir jos vaizdo klipą.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Prasidėjus 62-ajam „Poezijos pavasariui“ paskelbta geriausia vaikų poezijos knyga – ja tapo Jono Liniausko „Žvaigždžių garažas“.Kuo ypatingas Klaipėdos radiofonas, savo darbą pradėjęs 1936-aisiais?LRT KLASIKA pristato Lietuvos kompozitorių sąjungos paskelbto Geriausių Lietuvos kompozitorių 2025 metų kūrinių penkioliktuką. Šiandien susipažįstame su Žibuoklės Martinaitytės kūriniu „Unda unda Inundare“ violončelei ir fortepijonui.Klaipėdos šokių mokyklos CODA ugdytinė, vienuolikmetė Elzė Levickaitė – pasaulinio baleto konkurso „Youth America Grand Prix“ Amerikoje finalininkė.Ved. Marius EidukonisNuotr. aut. Romas Sadauskas-Kvietkevičius

Galaunių namai-muziejus parodoje „Kolekcininkai: atviros kortos“ kviečia į kortas pažvelgti iš kelių, gal net netikėtų perspektyvų.Vilniuje savaitgalį prasidės „Poezijos pavasaris“. Kaip šiemet atrodys festivalis ir kokia poezija skambės jame?LRT KLASIKA pristato Lietuvos kompozitorių sąjungos paskelbto Geriausių Lietuvos kompozitorių 2025 metų kūrinių penkioliktuką. Šiandien susipažįstame su Dianos Čemerytės kūriniu „Papasakok man...“ simfoniniam pučiamųjų orkestrui ir vargonams.Vertėjai viešojoje erdvėje pasidalino nerimu dėl projektų, vystomų su kultūros ministerija, eigos. Pasak jų, ministerija delsia patvirtinti Metų vertėjo krėslo laimėtoją, anksčiau ministerija vėlavo paskelbti Šv. Jeronimo premijos konkursą.Lietuvos paviljono Venecijos meno bienalėje finansavimo konkursą organizuos Lietuvos kultūros institutas. Kokie konkurso pokyčiai laukia?Barselonoje įvyko Europos šiuolaikinės architektūros „Mies van der Rohe“ apdovanojimai. Tarp 40 finalistų pateko ir „Stasys Museum“ Panevėžyje.Rugsėjį sukanka 85 metai nuo masinių žudynių Kyjive pradžios. Bendraudama su Babyn Jaro memorialiniu kompleksu šiai datai paminėti menininkė Paulina Eglė Pukytė kuria paminklinį meno kūrinį.Ved. Marius Eidukonis

Šiandien prasideda 61-oji Venecijos meno bienalė. Specialistai kalba, kad ši bienalė – kaip niekad politiška ir išgyvenanti stiprią reputacijos krizę, o šie metai – tai savotiškas moralinis testas, po kurio šis prestižinis renginys turės spręsti, kaip perkonstruoti save ateityje.Jono Meko archyvas trejiems metams patikėtas Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui.Paukščių stebėjimas – laikina mada ar patikimas būdas išsaugoti tai, ką turime brangiausia?Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – 2026 m. Pulitzerio premijos laureatai, naujas gatvės menininko Banksy kūrinys Londone bei netikėtas performansas viename Šveicarijos autobuse, neturinčiame maršruto.„Ar tai, ką girdime, pavyzdžiui, mitingo kalboje, tikrai yra pasipriešinimas, ar kažkas kito? Ar tikrai šiandienos procesų sugretinimas su Sąjūdžio laikmečiu tinkamai perteikia socialinę tikrovę?“ – šiuos klausimus komentare kelia sociologas Liutauras Kraniauskas.Daugiau kaip 20 tūkstančių skaitytojų išrinko geriausias prozos, poezijos, negrožinės, vaikų ir paauglių literatūros knygas.„Poezija tikrai atgauna savo galią ir tampa labai stipriu keliu kalbėti apie svarbius dalykus ir išsakyti tai gal ne taip tiesiogiai, be jėgos“, – apie kintantį poezijos vaidmenį turbulencijų krečiamame pasaulyje sako naujoji „Poezijos pavasario“ vadovė ir poetė Indrė Valantinaitė.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Eidama 80-uosius metus mirė pasaulinio garso lietuvių kilmės antropologė, viena žymiausių orangutanų tyrinėtojų Birutė Galdikas.Skaitymo ambasadore 2026–2027 metų kadencijai išrinkta literatūros vadybininkė ir Vilnius UNESCO literatūros miestas vadovė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė.„Poezijos pavasario“ naująja vadove tapo poetė Indrė Valantinaitė. Kokią tolesnę šio renginio viziją mato naujoji vadovė?Kalbininkė Rasuolė Vladarskienė parengė kalbininko Kazio Ulvydo kalbos valandėlių, skambėjusių per LRT Radiją, rankraščių knygą.Ar galime atskirti autorių nuo jo kūrybos? Tokį klausimą keliame kalbėdami apie Salomėją Nėrį, Petrą Cvirką, Fiodorą Dostojevskį, Piotrą Čaikovskį ar kitus kūrėjus, Tokį klausimą savo naujausioje knygoje kelia ir sociologė Gisèle Sapiro.Ved. Marius Eidukonis

„Pasaulis keičiasi siaubingai greitai. Ir man neramu, kad žmonės nebesimoko eilėraščių. Manau, kad literatūrai gresia pavojus“, – sako buvusi Latvijos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga, savo gimtinės folkloro tyrinėjimus sudėjusi į knygą „Poezijos logika. Latvių dainų struktūra ir poetika“.Kuris kunigas buvo jaunųjų geidžiamiausias, nuo kurio tautos vado išrinktoji vos nepaspruko, o kurio kompozitoriaus žmona už skyrybas mokėjo baudą bažnyčiai – tokias pikantiškas tarpukario Kauno istorijas žarsto istorikė Skaidra Grabauskienė, jau trečius metus kviečianti į paskaitų ciklą „Meilė sklando Kaune“, skirtą ne tik Valentino, bet ir Lietuvos valstybės atkūrimo dienai. „Privatumo ir viešumo ribų nutrynimo kaina yra didesnė negu mes manėme“, – sako filosofas, Vilniaus universiteto rektoriaus patarėjas Paulius Gritėnas. Pokalbis apie šią problematiką su filosofu bei jaunosios kartos tekstilės menininkėmis, kurios Vilniaus dailės akademijos galerijoje „Artifex“ kūrėjos atidarė parodą „svetainė | virtuvė | miegamasis“, kur meninėmis priemonėmis tyrinėja šias privačias erdves ir jų santykį su viešuma.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – apie pamažu nykstančią Benino bronzos dirbinių amatininkystės tradiciją Nigerijoje, šią savaitę mirusią klounados mokyklos ikoną prancūzą Philippą Gaulier bei 7 mln. dolerių vertės Pasaulinio paminklų fondo paramą paveldo objektams visame pasaulyje.„Būti europiečiu šiandien reiškia ne tik ir ne tiek auklėjimą mokykloje, kiek bandymą ištrūkti iš beformio pasaulio į tą, kurį sudaro atidžiai ir jautriai permąstytos istorinės ir individualios patirtys ir iš naujo renčiamas moralės karkasas“, – komentare sako istorijos mokytojas ekspertas, Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros dėstytojas Domas Boguševičius.Išduotas statybų leidimas rekonstruoti paskutinį Vilniaus baroko paminklą – Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčią. Projektas parengtas vadovaujantis išsamiais architektūriniais, archeologiniais ir konstrukciniais tyrimais, siekiant ne tik išsaugoti vertingąjį autentišką sluoksnį, bet ir pritaikyti istorinį pastatą šiuolaikiškam, įvairialypiam naudojimui.„Jeigu Užgavėnes padėsim į muziejų, jos bus nebegyvos. Jos turi gyventi su aktualijomis“, – sako etnologė Rūta Latinytė. Kaip Užgavėnės sąveikauja su politika? Etnokultūros asamblėja šiemet kviečia kūrybiškai atšvęsti Užgavėnes ir vyti ne tik žiemą, bet ir šalį kamuojančias negeroves.Ved. Marius EidukonisRed. Justė Luščinskytė

Spaudos apžvalga.„Man norėtųsi, kad ne influenceriai būtų visuomenės minčių lyderiai, o poetai vargintųsi dėl žmonių protų“, – apžvelgdama festivalį „Poezijos pavasaris“ sako rašytoja Renata Karvelis.Kino temai neapleidžiant antraščių – geras laikas pasvarstyti, kiek ir kokio jo žiūrime bei kaip apie filmus kalbame.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Kaune lankytojų dėmesio laukia paroda „Laisvės alėja. XIX a. vid.–XX a. Kauno regioninio valstybės archyvo dokumentuose“. Parodoje eksponuojami originalūs archyviniai dokumentai ir pastatų projektų maketai, atspindintys Laisvės alėjos raidą nuo 1847 metais parengto Kauno projektinio plano.Pagrindinį „Sidabrinių gervių“ apdovanojimą – „Auksinę gervę“ – atsiėmė kino istorikė ir „Scanoramos“ įkūrėja Gražina Arlickaitė. Aptarsime „Sidabrinių gervių“ apdovanojimų nugalėtojus, pasikalbėsime apie Lietuvos kino proveržį ir iššūkius bei apie Europos kino festivalio „Scanorama“ reikšmę.Pasirodė naujas kasmetinio žurnalo „Vilnius Review“ numeris. Šis leidinys yra unikalus tuo, kad anglų kalba užsienio skaitytojams pristato šiuolaikinę lietuvių literatūrą.LRT Radijo 99-ojo gimtadienio viktorina.Ved. Justė Luščinskytė

Birželio 4 dieną minėjome 180-tąsias Žemaitės gimimo metines. Kokia buvo rašytojos literatūrinė pradžia?„Jei būčiau studijavusi teisę, būčiau norėjusi būti advokate, tikrai ne prokurore Mano prigimtis advokatiška“, – apie savojo laiko ir jame kūrusių rašytojų, pavyzdžiui, Salomėjos Nėries teisinimą kalba lietuvių literatūros tyrėja Viktorija Daujotytė. Įvairias profesines ir asmenines patirtis ji aprašo autobiografinės prozos kūrinyje „Kai rašai, nebijai“. Ji „Metų knygos rinkimuose“ skaitytojų buvo pripažinta geriausia metų negrožinės literatūros knyga.Kur mūsų senojoje kultūroje slepiasi erotika? Vienas iš atsakymų – tekstilėje. O čia randami erotiniai simboliai netgi gali sutapti su valstybiniais.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – neeiliniai archeologų atradimai Peru, dirbtinio intelekto mėginimus vaizduoti gamtą tyrinėjantis britų menininkas bei nauja grupės Pulp muzika.„Man norėtųsi, kad ne influenceriai būtų visuomenės minčių lyderiai, o poetai vargintųsi dėl žmonių protų“, – apžvelgdama festivalį „Poezijos pavasaris“, sako rašytoja Renata Karvelis.Dirbtinis intelektas ir cenzūra bei teisingas atlygis autoriams. Apie visa tai kalbėta Europos rašytojų metiniame suvažiavime, kuriame Lietuvai atstovavo literatūrologas Saulius Vasiliauskas.Ar šiuolaikiniuose architektūriniuose sprendimuose ir diskusijose dar liko vietos empatijai, kuri padėtų miestiečiams atsilaikyti prieš aplinkos pokyčius? Tokį klausimą, pristatydamas Lietuvos paviljono 21-ojoje Venecijos architektūros bienalėje idėją, iškėlė jos autorius Gintaras Balčytis. Jis pasakoja apie idėjos genezę, aktualumo neprarandančią gyvo medžio ir architektūros sambūvio svarbą, gaudžiant Venecijos bažnyčių varpams atidarytą paviljoną ir jo priėmimą bei iki lapkričio vyksiančioje bienalėje vyraujančias nuotaikas.Ved. ir red. Indrė KaminckaitėNuotr.: atvirukas, darytas iš Aleksandro Jurašaičio fotografijos. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Tarptautinėje filosofijos olimpiadoje Vilniaus licėjaus dvyliktokė Gustė Antanaitytė pelnė sidabro medalį. Kaip sudominti jaunimą filosofiją? Kokią naudą jos išmanymas duoda?Klimato kaitos rubrika. Kas yra tvari mada ir kaip suprasti, kai šiomis sąvokomis manipuliuojama? Pokalbis su tvarios mados dizainere Olesia Les.Iki birželio 1d. vyksta „Poezijos pavasaris“. Pokalbis su poete Rūta Vižintaite-Lajiene, kuriai buvo įteikta Zigmo Gaidamavičiaus–Gėlės premija už geriausią pirmąją poezijos knygą. Jos knyga vadinasi „Liuksemburgo jūra“.Ved. Agnė Skamarakaitė

FM99 kalbame su muziejininku, „Poezijos pavasario“ Alytuje globėju Giedriumi Bernatavičiumi.

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Kaip pasaulį per kalbas pažįsta belgas profesorius Akselis Holvutas?„Daugelis kūrybingiausių vietų nebūtinai yra tokios žinomos kaip Frankfurtas ar Miunchenas. Kartais tai yra vietos, kurios lieka nepastebėtos“, – sako miesto plėtros ir inovacijų ekspertas Charles Landry.Kauno Santakos parke keturi menininkai iš Lietuvos, Latvijos ir Ukrainos kuria– žemės meno objektus.Viešojoje erdvėje daug susidomėjimo sukėlė LRT.lt straipsnis apie tai, kad nuo 2008 metų Ašmenos gatvėje veikiantis OKT turės patalpas palikti. Kokių sprendimų ieškoma?Kauno rajono muziejuje eksponuojamos dvi parodos: „Nuogo kūno vaizdavimas Benedikto Henriko Tiškevičiaus XIX a. pab. nuotraukose“ ir „Kauno rajonas senuosiuose vaizduose“.„Poezijos pavasario“ premija už pirmąją poezijos knyga bus apdovanota poetė Rūta Vyžintaitė.Atlikėja Liucė su klausytojais dalinasi debiutiniu albumu „Šviesi naktis“.Ved. Marius Eidukonis

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.Prasideda festivalis „Žemaitių deinas Plungei“.Fotografas Andrius Mažeika keliaudamas po Lietuvą fotoparodoje pasakoja apie pabėgėlių iš Vakarų Sacharos gyvenimą.Kaune visą savaitę vyks meno ir kultūros festivalis „VDU kultūros dienos“.61-ojo „Poezijos pavasario“ laureatu paskelbtas rašytojas Mindaugas Nastaravičius.Lietuvos paviljonas EXPO 2025 parodoje po to, kai iš jo dingo oficialus parodos talismanas Myaku-Myaku sulaukė ypatingo dėmesio Japonijos visuomenėje.Žagarėje baigėsi 4 dienas trukęs 5-asis Fringe (Frindž) festivalis.Nicoletta Verna romanas „Stiklo dienos“ laimėjo Europos literatūros premiją.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Klaipėdoje prasideda devintas TheATRIUM festivalis.Vilniuje ir Kaune savaitgalį vyks jau antrasis tarptautinis chorų festivalis „Sing in Lithuania“.Eglė Baliutavičiūtė apžvelgia Miglės Anušauskaitės komiksą „Agento byla „Ivanov XII“ ir Margaret Atwood ir Douglo Preston sudarytą romaną „Keturiolika dienų“.Vilniuje rytoj įvyks jau dešimtasis Nacionalinis kultūros forumas „Kūrybiškumas: miestai dėmesio centre“.Prasideda šių metų festivalis „Poezijos pavasaris“.Lietuvos žydų istorijos muziejuje atidengiama neofreska skirta Marcui Chagalui.LNOBT ruošiasi Louiso Josepho Ferdinando Héroldo baleto „Tuščias atsargumas“ premjerai.Dainininkė Agnė Sabulytė ir pianistas Darius Mažintas pristato laisvės kovų ir kovotojų atminimui skirtą performansų seriją „Laisvės Kovų Dainos Miškuose“.Savaitgalį Vilniuje bus atkurtas 1908 m. gegužės 17 d. M. K. Čiurlionio surengtas pirmasis Lietuvių dailės draugijos koncertas.Ved. Marius Eidukonis

Balandžio 3 d., ketvirtadienį, THE ROOM galerija atidaro tapytojos Ievos Martinaitytės-Mediodios parodą „Atsiranda ir nutrūksta“ Vilniaus dailės akademijos parodų salėse „Titanikas“. „Šioje parodoje noriu perteikti vidinės kelionės būseną su viltimi vėl apčiuopti ir suvokti kažkur į paraštes nutolusį grožį ekologinių krizių amžiuje“, – apie parodą sako autorė. Pokalbis su tapytoja Ieva Martinaityte-Mediodia ir parodos kuratore menotyrininke Jurgita Ludavičiene.LRT Klasika tęsia pokalbius su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančių knygų autoriais. Šiandien kviečiame susipažinti su geriausia Poezijos knyga pretenduojančiu tapti Vytauto Stankaus eilėraščių rinkiniu „Renkant kaulus“, išleido leidykla „Baziliskas“.„Kai pradedu tapyti, man tuo metu nieko nebereikia. Nenoriu sustoti, nenoriu nei valgyti, nieko nenoriu daryti – tik tapyti“, – sako dailininkė Ingrida Tautkutė. Jos karjeros kelias buvo ilgas. Merginai teko pagyventi Kinijoje, Indonezijoje, tačiau grįžusi į Lietuvą, ji pradėjo intensyviau tapyti. Šiuo metu menininkė džiaugiasi atidaryta paroda gimtojoje Tauragėje. Ką savo paveiksluose pasakoja dailininkė? Ir kas iš gyvenimo užsienyje persikelia į jos kūrybą? Domėjosi Vesta Vitkutė.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius, be kitų naujienų, pradeda žymiausių operos teatrų kito sezono repertuarų apžvalgas. Šįkart sužinosite apie Nyderlandų nacionalinės operos ir baleto teatro 2025-2026 metų sezone siūlomus pastatymus.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia iš Ukrainos – į Lietuvą studijuoti atvykusi pianistė Yana Serbina.Ved. Gerūta Griniūtė

„Šėtono močia" - tai shoegaze'o ir industrinio metalo kūrėja Aistė Mažeikaitė, pasižyminti užslėptais, poetiškais tekstais ir turtingomis melodijomis. Kiek šokiruojantis slapyvardis atsirado iš nenoro būti dar viena Aiste muzikos scenoje ir siekiant atsiriboti nuo visuomenės primestų lūkesčių.„Dvė se na" - tai antras „šėtono močios" singlas. Jis apie vyrus, kurie su ja elgėsi gyvuliškai. Kūrinyje vaizduojama reakcija į mizoginiją, priekabiavimą ir smurtą. Žodžiai parašyti dialogu - neracionalaus ir racionalaus sąryšis žmoguje, kaip jis elgiasi ką tik patyręs dvėseną, o kaip davęs sau laiko pagalvoti. Dainos techninį išpildymą atliko Björn Holmesland ir Snorre Bergerud. Su kūriniu taip pat pasirodė ir Justės Urbonavičiūtės kurtas muzikinis vaizdo klipas.Kalbino Rimvydas Černiauskas

Šios savaitės NARA tinklalaidėje vieši redakcijos kolegė Eglė Elena Murauskaitė, metų pradžioje pradėjusi NARA meninių tekstų rubriką „Kraštinė“. Jos interviu – tai refleksija apie žingsnį nuo geopolitikos iki poezijos, ieškant naujo santykio su įkaitusia dabartimi. „Aš vis labiau norėjau ieškoti savo balso ir vis mažiau – būti „rašto aiškintoja“, tendencijų prognozuotoja“, – interviu sako Eglė E. Murauskaitė, 10 metų dirbusi Marylando universiteto vyr. mokslininke tyrusia globalaus saugumo temas ir reguliariai kalbėjusi jomis Lietuvos žiniasklaidai. Eglė savo naują balsą rado apžvelgdama meno parodas ir rašydama poeziją – jos eilėraščiai per pastaruosius metus publikuoti lietuvių-ukrainiečių poezijos rinktinėje „Liepsnos“, Vokietijos poezijos žurnale „Pigeon Publishing“, „Šiaurės Atėnuose“, „Metuose“, „Poezijos pavasario“ almanache ir kitur. Ją dominančios temos – kūnas, gamta, religija, pažeidžiamumas ir pažeidžiamos visuomenės grupės – dabar įgauna naujus namus. Su Egle Elena Murauskaite kalbasi Karolis Vyšniauskas. Pilna publikacija ir Denio Vėjo fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/egle-elena-murauskaite-krastine-interviu Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/lt/about#support

Kultūrinės spaudos apžvalga.Utenos rajone, mažame Leliūnų miestelyje jau 25 metus veikia Vytauto Valiušio keramikos muziejus. Šiandien čia susitinka dvi kartos – pristatyta žymios grafikės Ingos Dargužytės ir jos aštuonių studentų paroda „Mokytojas – Mokinys“.Užsienio pasaulio naujienų apžvalga.Klaipėdiečių ir miesto svečių šį savaitgalį laukia dvi premjeros. Taško teatras Viljamo Šekspyro tragediją „Romeo ir Džiuljeta“ įsuka į klounados ir komedijos žanrą, o Klaipėdos lėlių teatras švenčia lėlininkų dieną.Šiandien, kovo 20-ąją, minima Žemės diena – tai gera proga prisiminti, kad mūsų kasdieniai pasirinkimai daro įtaką planetos ateičiai. Tačiau ar tvarus gyvenimo būdas yra visiems prieinamas, ir kaip ekologija atsispindi menininkų pasirinkimuose?Šį savaitgalį vilniečiai ir miesto svečiai turės galimybę pažvelgti į viešbučių gyvenimą iš vidaus ir pažinti viešbučių paslaptis. Iniciatyva „Prašome trukdyti“ kviečia į nemokamas ekskursijas, kurių metu bus atveriamos durys į istorinius pastatus, prabanga alsuojančius apartamentus ir netikėtas erdves, kurios dažniausiai lieka tik svečių akims.LRT KLASIKA toliau kviečia klausytojus iš arčiau susipažinti su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančių knygų autorėmis ir autoriais. Pokalbis su iliustratore, poete ir keliautoja Austėja Jakas apie jos poezijos rinkinį „Mėlynieji malonumai“, kurią išleido leidykla „Baziliskas“. Ši knyga pretenduoja tapti geriausia Poezijos kategorijoje.Šiandien Vilniuje, galerijoje „Kunstkamera“, atidaroma menininko Vitalio Čepkausko paroda „Interpretacijos“. Joje pristatomi 17 darbų, sukurtų kaip pasaulinės meno klasikos kūrinių interpretacijos.Ved. Justė LuščinskytėNuotr. aut. Josvydas Elinskas/BNS

Tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis DANCE ALL IN nagrinėja vyriškos tapatybės, moters vietos scenoje, taip pat amžiaus, technologijų ir skirtingų kartų dialogo temas, apjungdamas tradicinio ir gatvės šokio jungtį scenoje.Apie festivalį, jo socialiai jautrias temas LRT KLASIKAI papasakojo Greta Snitkutė, Vilniaus šokio Teatro „Low Air“ projektų koordinatorė, šokėja, pedagogė ir šio teatro bendraįkūrėjas, šio festivalio vadovas Laurynas Žakevičius.Eilėraščiu „Be pavadinimo“ iš Metų knygos rinkimuose dalyvaujančios knygos „Mėlyni malonumai“ interviu kolegei Evelinai Povilavičiūtei užbaigė rašytoja Austėja Jakas. Metų knygos rinkimuose ši poezijos knyga „Mėlyni malonumai“ pretenduoja į geriausios įvertinimą Poezijos kategorijoje.Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje pristatoma opera vaikams „Batuotas katinas“. Šią žinomą pasaką į sceną perkelti sumanė garsus operos solistas, prof. Vladimiras Prudnikovas, įtraukdamas į operą talentingą jaunąją operos solistų kartą.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie Birmingemo simfoninio orkestro telefoninio eksperimento pabaigą, netikėtą Jungtinių Valstijų viceprezidento JD Venco „pasitikimą“ Nacionalinio simfoninio orkestro koncerte bei klasikinės muzikos festivalį, kuriame už bilietus galima sumokėti bitkoinais.Rubrikoje „Be kaukių“ – operos solistas, LMTA prof. Deividas Staponkus.Ved. Gabija Narušytė

Radijo stoties FM99 studijoje – skulp­to­rius, me­džio dro­žėjas Kęstutis Benedikas, kuris papasakojo apie poeziją, savo pirmąją knygą ir gyvenimą.

Kovo 19 d. 17.30 val. Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2) skulptorius, medžio drožėjas Kęstutis Benedikas pristatys savo pirmąją poezijos knygą „Obels žiede matau akis“. Apie tai "FM99" studijoje kalbame su pačiu autoriumi, - kviečiame pasiklausyti pokalbio.

Apie tai, kad trys pasienio muziejai: Alytaus kraštotyros muziejus, Suvalkų regioninis muziejus, Lazdijų krašto muziejus, įgyvendina programos Interreg Lietuva-Lenkija projektą LTPL00009 Pasienio keliais į prisiminimų begalybę, FM99 studijoje kalbame su Aušra Jurčiukoniene, Alytaus kraštotyros muziejaus kultūros projektų vadove, vykdančia direktoriaus funkcijas, ir Sonata Dumbliauskiene, projekto idėjos autore.

Oskaro Koršunovo teatras 26-ąjį sezoną pradeda mažoje, kamerinėje OKT studijoje. O kokio dydžio sezono gali tikėtis žiūrovas? Pokalbis su teatro vadovu režisieriumi Oskaru Koršunovu.Ar geismo ir malonumo tema susijusi su tokiomis savybėmis kaip amžius, lytis, kūnas ar negalia? Ar mūsų lyties, amžiaus ar (ne)gebėjimų skirtumai kelia gėdą ir nesaugumą? Apie tai premjerinį „Low Air“ šokio teatro spektaklį „Lustopia“ pasakoja Airida Gudaitė ir Laurynas Žakevičius.Rugsėjo 23-ąją minėjome „Bosu“ vadinamo dainininko Bruce‘o Springsteeno 75-etį. Apie Heartlandroko pradininką, suderinusį komerciškai sėkmingą roko skambesį su poetiškais, socialines problemas aptariančiais tekstais, reflektuojančiais Amerikos darbininkų klasės gyvenimo aspektus - Ievos Buinevičiūtės pasakojime.Sulaukęs garbingo 60-mečio tradicinis „Poezijos pavasaris“ keičia vadovą ir kryptį. „Tikiu, kad poezija tebėra svarbi ir reikšminga žmogaus gyvenime,“ – sako naujasis festivalio vadovas poetas Dainius Dirgėla. Apie festivalio naujas idėjas, apie poeziją ir dirbtinį intelektą – pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Jolanta KryževičienėNuotraukos autorė Sophia Ebner

Spaudos apžvalga.Naujausią Timo Burtono filmą „Beetlejuice Beetlejuice“ apžvelgia kino kritikas Dmitrij Gluščevskij.Tauragėje vykstančiame, bene ilgiausiai Lietuvoje trunkančiame festivalyje „Kvadratu“ visuomenė kviečiama polilogui apie kartų sąveiką.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Lietuva užima 3 vietą ES pagal nelegalaus turinio vartojimą. Kas bendro tarp filmų piratinėse svetainėse ir Lietuvai priešiškų šalių rėmimo?Buvo pristatytas naujas disidentų audioturo maršrutas „Veidai ir vietos“. Tai nemokamas, visiems laisvai prieinamas turas, kuriame pasakojama apie įvairias Vilniaus vietas, susijusias su aktyviausiais sovietų sistemai besipriešinusiais žmonėmis 1970-1989 m.Nuo 1965 m. rengiamas tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris“ šiemet nepateikė paraiškos Lietuvos kultūros tarybos strateginių renginių finansavimo konkursui, todėl dabar sprendžia festivalio finansavimo klausimus ir svarsto, koks ateinančiais metais galėtų būti 61-asis „Poezijos pavasaris“. Lietuvos rašytojų sąjungos valdyba sudarė festivalio tarybą ir poezijos festivalio vadovu buvo paskirtas poetas Dainius Dirgėla. Pokalbis su juo.Atskiras dėmesys debatų metu bus skiriamas kultūros sektoriui – LRT KLASIKA tam surengs keturias specialias laidas. Kiek Seimo rinkimuose dalyvaujančios partijos skiria dėmesio kultūrai? Ar kultūra pagaliau tampa lygiaverte rinkiminių programų dalimi? Šiuos ir kitus klausimus parlamento rinkimuose dalyvaujančių partijų atstovams kels žurnalistai Marius Eidukonis ir Monika Gimbutaitė.Ved. Justė Luščinskytė

Pačioje balandžio pabaigoje Jungtinės Karalystės Durhamo universiteto Katalikiškų studijų centras paskelbė galutinę beveik 200 puslapių ataskaitą, kurioje apibendrintas ketverius metus trukęs tyrimas. Jo metu buvo išklausomi seksualinio vaikų išnaudojimo aukų ir išgyvenusiųjų balsai visoje katalikų bendruomenėje. Tai vienas svarbiausių etapų, tiriant piktnaudžiavimo krizą Katalikų Bažnyčioje (šiuo atveju - Anglijoje ir Velse), o to tyrimo centre – itin svarbi išklausymo funkcija, padedanti spręsti seksualinės prievartos reiškinį: išgyvenusiųjų išklausymas, vietos Bažnyčios išklausymas ir religinių bendruomenių išklausymas. Išklausymas yra būtinas tam, kas ataskaitoje vadinama „atpirkimo galimybėmis“, nurodant tris konkrečius kelius: atkuriamieji metodai, pokalbiai ir išklausymas parapijų bendruomenėse ir skirtingi būdai kurti mūsų bendrą gyvenimą. Ataskaitoje nurodomi būdai, kaip atkurti pasitikėjimą ir pakeisti katalikišką kultūrą, pateikiamos įvairios praktinės žalos atitaisymo rekomendacijos, kaip antai, labdaros organizacijų veikla. Plačiau - vedamojo skiltyje.Šventųjų atvaizdų galia ir svarba tikėjimui: birželio mėnesio „Magnificat“ maldyną pristato redaktorė Ilona Valujevičienė ir dailininkė Jurgita Kristina Pačkauskienė.Užsienio spaudos apžvalga: Vokietijos katalikiška žiniasklaida apie vis aktualesnį kunigų trūkumo klausimą (parengė Giedrius Tamaševičius).„Krikščioniškos minties puslapis“: Joanne Heaney-Hunter „Šeima kaip Švč. Trejybės simbolis“.Kunigas Mozė Mitkevičius: Švč. Trejybė apaštalo Pauliaus laiškuose.Antano Šimkaus radijo esė „Poezijos kurmio pasvarstymai“.Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Laidoje „Iš balkono“ svarstoma aktuali tema – kodėl lietuvių literatūros lauke poetės vertinamos kelis kartus menkiau už poetus? Tokį požiūrį atskleidžia literatūrinės premijos ir vadovėliai. Iš 60-ies „Poezijos pavasario“ laureatų tik 10 poečių. Kuo grindžiami poezijos vertinimai ir kodėl lyties klausimas literatūroje vis dar apeinamas? Pokalbis su rašytoja, literatūros kritike dr. Virginija Kulvinskaite-Cibarauske ir „Žemaitės tašės“ premijos laureate poete Patricija Gudeikaite.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė.Ved. Laima Kreivytė

Gegužės 24 dieną Alytuje vyks dveji poezijos skaitymai, po "Poezijos pavasario"sparnais. Apie tai FM99 studijoje kalbame su Alytaus kraštotyros muziejaus muziejininku Giedriumi Bernatavičiumi.

Šią savaitę prasidėjo 77-asis Kanų kino festivalis, kuriame šiemet pristatomi net du lietuvių režisierių darbai. Tai – Eglės Razumaitės „Ootidė“ ir Dovydo Drakšo „Praeis“.Varėnoje bus pristatytas partizanų atminimui skirtas antkapinis ženklas. Juo tikimasi pažymėti visus partizanų kapus.Margą Kauno istorijos tarpsnį pristato Egidijos Ramanauskaitės monografija „Kauno hipiai. Tapatybės paieškos 1966–1972“. Su dvylika hipių grupės „Company“ narių mokslininkė bendravo net du dešimtmečius.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje apie iš Irano pabėgusį ir Kanų kino festivalyje naują filmą pristatantį kino režisierių Mohammadą Rasoulofą, meno istorikės ir geologės atrastą vietovę Italijoje, kur Leonardas da Vinčis greičiausiai nutapė „Mona Liza“, naujas ir itin raudonas Didžiosios Britanijos karaliaus Karolio III portretas bei šviežias amerikiečių atlikėjos Billie Eilish muzikinis albumas.„Kaip internetas tave apgaudinėja ir bando išvilioti pinigus iš tavo šiltos kišenės?“, – komentare klausia ir atsako socialinių tinklų ekspertas Darius Gerulis.„Gestų kalbos turi tokių meninės raiškos priemonių, kokių neturi žodinės kalbos“, – apie gestų kalbų turtingumą ir tinkamumą poezijos kūrimui sako lietuvių gestų literatūros tyrėja Anželika Teresė. „Poezijos pavasaryje“ pristatyta gestų kalbos poezija.„Man filmai yra priminimas ir testas, kaip judėti į priekį, jei tau pasako „ne“, – svarsto JAV gyvenanti kino kūrėja Lina Lytė Plioplytė. Ji po 10-ies metų Lietuvoje pristato naują filmą – dokumentiką „Mėnesinės“. Pokalbis su Lina Lyte Plioplyte apie ją iš pradžių gąsdinusį susitikimą su Lietuvos auditorija, Jungtines Valstijas kaip globalių normų formuotoją, taip pat žydinčius lietuviškus kaštonus ir alyvas bei kūrėją inspiruojančią Mariją Gimbutienę.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Spaudos apžvalga.„Nuolat mažėjant gyventojų skaičiui Lietuvoje tamsių langų bus vis daugiau, todėl vertėtų pasistengti, kad bent Vilniaus centras neatrodytų kaip tuštėjanti Lietuvos provincija“, – sako architektas Andrius Ropolas, parengęs komentarą apie miestą ir pastatų apšvietimą naktį.„Ne kartą dalyvauti Dainų šventėje – didžiulis įvertinimas mažam miesteliui“, – sako Matuizų kultūros centro vadovė Irena Čeplikienė.Pristatomi svarbiausi LRT KLASIKOS savaitės koncertai.UREHERIT: kokių žmogiškųjų resursų reikia Ukrainos kultūros paveldui apsaugoti ir atkurti?Šūkiu „Nepaisant mūsų” į Klaipėdą sugrįžta kasmetinis festivalis Theatrium.Sekmadienį prasidėjo jubiliejinis 60-asis tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris“. Šiandien Rašytojų sąjungos kieme įvyks Jaunųjų poetų vakaras „Sueiliuotas pavasaris“. Kokie iššūkiai kyla norint įsilieti į poetų bendruomenę?Dar sovietmečiu užsimezgusi žurnalistikos studentų tradicija gegužės pradžioje švęsti profesines dienas „leŽuDi“ gyvuoja iki šiol. Kaip žiniasklaidos lauką mato jaunieji žurnalistai?Ved. Justė Luščinskytė

Kas yra kurčiųjų poezija? Ar turi gestų kalba gramatiką? Kam skirta kurčiųjų kūryba? Girdintieji skaito rimuotus eilėraščius, yra baltosios eilės, proza. O kaip yra gestų kalboje? Apie kurčiųjų kūrybą, gestų kalbą laidoje kalbamės su Andželika Terese – lietuvių gestų kalbos tyrėja ir Erika Jočyte – kurčiąja kūrėja.Lietuvoje jau 60 metų kasmet vyksta didžiausias ir seniausias Europoje literatūros festivalis „Poezijos pavasaris“. Ir šiais metais pirmą kartą po šio festivalio stogu vyks kurčiųjų literatūros renginys! Vakaro metu bus galima pamatyti originalius lietuvių gestų kalbos meninius kūrinius, sužinoti, ko yra šiuose kūriniuose, kodėl ir kuo jie ypatingi, taip pat sužinoti priešistorę, kaip kai kurie kūriniai buvo kuriami ir kokia kurčiųjų kūrėjų idėja kūriniuose slypi. Daugiau įdomios informacijos – laidoje.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Gegužės 12 d. prasideda jubiliejinis 60-asis tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris“.Ketvirtadienio vakarą paskelbti reikšmingiausių šalyje kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ nominantai. Tarp dažniausiai paminėtų pretendentų, skirtingose kategorijose – režisierės Marijos Kavtaradze filmas „Tu man nieko neprimeni“, Deimanto Narkevičiaus filmas „Čiulbanti siela“ ir Tomo Vengrio „5 ½ meilės istorijos viename Vilniaus bute“. Apie tai, kaip sekėsi dirbti komisijai ir kokia filmų panorama laukia, kalbamės su atrankos komisijos pirmininke, kino kritike, žurnaliste, programų sudarytoja Ieva Šukyte ir Lietuvos kino centro vadovu Laimonu Ubavičiumi.LRT Klasika tęsia ciklą „100 balsų Dainų šventei“. Šįkart prisiminsime Vinco Kudirkos asmenybę ir jo Tautiškos giesmės istoriją.Kaune vykstančiame japonų kultūrai dedikuotame festivalyje „Japonijos dienos Kaune WA“, lankėsi „Kawaii“ mados karaliumi tituluojamas japonų dizaineris Sebastian Masuda. Dizaineris jau beveik 30 metų savo unikalia kūryba skleidžia japoniškosios kawaii kultūros filosofiją visame pasaulyje ir siekia, kad kiekvienas žmogus galėtų drąsiai priimti bei atskleisti visas savo spalvas.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši mokslo populiarintojas ir laidos „Mokslo sriuba“ vedėjas Ignas Kančys.Ved. Gerūta Griniūtė

LRT KLASIKOS eteryje – išskirtinis dėmesys kompozitoriui ir pianistui Ryuichi Sakamoto, kurį LRT Garso įrašų studijoje įrašė pianistas Darius Mažintas.Pristatome „Metų knygos rinkimuose“ Prozos kategorijoje geriausia pretenduojančią tapti Danutės Kalinauskaitės knygą „Baltieji prieš juoduosius“.VDA galerijoje „Titanikas“ atidaryta paroda „Procesai“ pristato dizainerio ir architekto Šarūno Šlektavičiaus (1977 – 2023) kūrybines paieškas. Žvelgdami į parodą laidoje prisimename prieš metus staiga Anapilin iškeliavusį šį inovatyvų menininką.14 dienų į kino teatrus sukvietęs didžiulį būrį žmonių festivalis „Kino pavasaris“ pasiekė finišą: paskelbti konkursinių programų nugalėtojai ir daugiausiai žiūrovų simpatijų pelnę filmai. Taigi – festivalis baigėsi, bet bent vienas kinas iš gausybės liko mūsų galvose.Radijo balsas, renginių vedėjas, žurnalistas, redaktorius, fotografas, skaitovas ir tai dar ne viskas, kaip galime apibūdinti Juozą Šalkauską, daugelį metų kalbėjusį Lietuvos žmonėms iš radijo studijos, koncertų, festivalio „Poezijos pavasaris“ ar valstybinių renginių scenos. Tai yra tas žmogus, kurio lūpomis skleidėsi mūsų istorijos dešimtmečiai. Juozas Šalkauskas - „Be kaukių“ svečias.Ved. Gabija Narušytė

Kviečiame pasiklausyti pokalbio su 2024 m. Alytaus miesto savivaldybės jaunojo menininko stipendijos laimėtoju Povilu Adomaičiu, kviesiančiu alytiškius ir miesto svečius į poezijos vakarus!

Kodėl šiandien rašoma poezija? Klausimas neatsakomas, bet svarbus. Neseniai pasirodė pirmoji Justinos Žvirblytės poezijos knyga „Mikrosfera“ ir antroji Simono Bernoto eilėraščių knyga „Pasakų parkas“ (abi išleido Rašytojų sąjungos leidykla). Šios knygos savitai plečia poezijos žodyną sujungdamos netikėtas patirtis ir magiškus pasakojimus, autorefleksiją ir biochemiją. Apie tai, kaip rašo eilėraščius ir kuria knygos struktūrą, kaip į poeziją atkeliauja pasakų personažai ir laboratoriniai tyrimai pasakoja poetai Justina Žvirblytė ir Simonas Bernotas.Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.

Rugsėjo 29- ąją paminėtos architekto Stasio Kudoko gimimo metinės. Šia proga iniciatyva „Gražinkime Kauną“ kvietė į teminius pasivaikščiojimus.Kuo ypatinga kino leidybos kompanija „Taip toliau“?Kaip poezijoje vogti gražiai? Ar įmanoma sukurti originalų eilėraštį?Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.Filosofo Aldžio Gedučio komentaras.Kuo ypatinga ukrainiečių režisieriaus Maksymo Melnyko kino juosta „Trys moterys“ ?Pianistė ir Rusijos tyrinėtoja iš Olandijos Sara Krombach sako, kad praėjusių metų Rusijos invazija į Ukrainą pažadino vakarus ir privertė permąstyti supratimą apie Sovietų sąjungą.Ved. Marius Eidukonis

59-ojo Tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ laureatu tapo poetas, vertėjas, dramaturgas Julius Keleras už eilėraščių knygą „Virtuvėlė pilna Ukmergės“.Austrijos sostinėje šiuo metu vyksta atradimų kupinas, įvairiausius menus apjungiantis festivalis „Wiener Festwochen“. Čia yra ir menininkai iš Lietuvos, tenoras Edgaras Montvidas – vienas jų. Vienos muzikos teatre kartu su kolegomis jis pristato publikos verdiktui Albano Bergo operos „Lulu“ premjerą.Išskirtinis projektas – kultūros laivas „Nemuno 7“ – pristato naująjį sezoną ir kviečia į parodas bei koncertus. Praėjusiais metais Kauno rajone prisišvartavusi buvusi žemkasė pamažu tampa dar vienu ne tik kultūros, bet ir turizmo traukos objektu. „Nemuno 7“ lankėsi kolega Andrius Baranovas.Vilniaus teatras LĖLĖ gyvena priešpremjerinėmis nuotaikomis – čia savaitgalį atgims Astridos Lindgren „Karlsono, kuris gyvena ant stogo“ istorija. Tai Ainio Storpirščio režisuojamas spektaklis vaikams, kurio repeticiją stebi Karina Metrikytė.Euroradijo džiazo orkestras jau Kaune, netrukus Filharmonijoje – pirmasis koncertas. Beveik šešis dešimtmečius gyvuojantis orkestras - tarptautinis jaunimo džiazo bigbendas – pirmą kartą suburtas Lietuvoje LRT KLASIKOS iniciatyva. Kolegė Laima Slepkovaitė, viena svarbiausių šio unikalaus projekto kaltininkių, yra su orkestru Kaune.Kauno valstybinio muzikinio teatro solistui Laimonui už svarų daugialypį indėlį Lietuvos kultūrai įteiktas garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“. Kuo įpareigoja toks svarus įvertinimas, koks baritono kelias nuo Merkinės iki Europos teatrų ir kokia operos solisto kasdiena ir kaip pavyksta „pagauti“ sėkmę? Laimonas Pautienius rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Spaudos apžvalga.Už kelių savaičių, birželio pradžioje, mokyklų abiturientai laikys lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą. Jis kasmet įplieskia aistringas diskusijas ir svarstymus apie tai, kad dabartiniai moksleiviai nebemoka rašyti ir reikšti savo minčių lietuvių kalba. Kokia yra jaunimo kalba?Šiandien Panevėžyje prasideda Poezijos pavasaris. Renginiai planuojami Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje ir jos skvere, Vytauto Žemkalnio gimnazijoje. Krašto žmonės bus supažindinti su poezija, vyks susitikimai ir diskusijos su poetais.Minint tarptautinę kaimynų dieną, Kaune Laisvės alėjoje jau šeštą kartą vyks „Kiemų šventė“.Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejuje keičiama muziejaus sąvoka. Viena iš tokių krypčių – muziejuje atgaivinama teatro scena. Pokalbis su Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus direktoriumi Simonu Strelcovu bei aktore Emilija Latėnaite, kuri šioje atgaivintoje muziejaus teatro scenoje repetuoja monospektaklį.Šiomis dienomis LRT garso įrašų studijoje vyksta intensyvios pirmą kartą Lietuvoje suburto Euroradijo džiazo orkestro repeticijos. Vienas iš orkestro jaunųjų talentų – tai Amsterdamo konservatorijos absolventas, saksofonininkas Karolis Šarkus, kurio atliekami džiazo pasažai ne sykį skambėjo Lietuvos, Latvijos, Estijos, Vokietijos, Nyderlandų, Italijos, Šveicarijos, Čekijos muzikinėse scenose.Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro baleto solistai kviečia choreografijos meno gerbėjus į vienuoliktojo „Kūrybinio impulso“ vakarą.„Įgarsintas vaizdas“ ištrauka.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Apie Kanų kino festivalio filmus ir pokyčius pasakoja kinotyrininkė Gražina Arlickaitė, Europos šalių kino forumo „Scanorama“ vadovė.Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre savaitgalį vyks Jono Kuprevičiaus spektaklio „Camino Real“ premjera. Pokalbis su kūrėjais.Metų muzikos kūrinio konkurse dalyvaujantį kūrinį „Out of Rolling Ocean the Crowd“ pristato kompozitorius Albertas Navickas.Apie „Skalvijoje“ rodomą Michelangelo Antonioni filmų programą ir patį kūrėją pasakoja žurnalistė Ieva Šukytė.Visoje Lietuvoje vyksta Poezijos pavasario renginiai, tad ir rubrikos „Be kaukių“ svečias - poetas, Poezijos pavasario almanacho sudarytojas Kornelijus Platelis. „Laikraščiai išsako savo nuomones, o eilėraštis nesako. Eilėraštis kuria prasmes“,- sako laidos svečias.Ved. Jolanta Kryževičienė

Tęsiasi tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris“, kuriame skaitomos eilės ir įvertinami geriausieji: už literatūros sklaidą rengėjai apdovanojo poetą ir leidėją Juozą Žitkauską, o dienraštis „Lietuvos rytas“ už geriausią esė šiais metais įteikė premiją poetei, literatūrologei Linai Buividavičiūtei.Trečius metus su šeima Lietuvoje gyvena japonų menininkė keramikė Noe Kuremoto. Ramybę atradusi Pasarčių kaime, Rokiškio rajone, menininkė kuria senovinių japoniškų skulptūrėlių įkvėptus kūrinius ir savo parodą pristato Kriaunų istorijos muziejuje.Toliau pristatome Lietuvos kompozitorių sąjungos rengiamo 2022 metų kūrinio konkurso nominantus. Šiandien savo kūrinį „Orfėjas, Euridikė“ pristato kompozitoriai Jūra Elena Šedytė ir Albertas Navickas.Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie kiek primirštų ar retesnių režisūrinių trilogijų muziką.Menininkas, fotografas, architektūrinių manipuliacijų autorius Liudas Parulskis nenustoja stebinti savo darbais apie Vilnių. MO muziejaus naujausios parodos „Vilniaus pokeris“ pagrindinis vizualinis Vilniaus akcentas taip pat priklauso jam. Vilniuje jis gimė, gyvena, Vilnius kaskart Liudą Parulskį įkvepia ir naujoms idėjoms. Kokį mato Vilnių humoro nestokojantis menininkas ir kodėl savo manipuliacijas siekia pristatyti suprantamai? Pokalbis su Liudu Parulskiu rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalgoje.Susipažįstame su praėjusios savaitės pasaulio kultūros įvykiais.Šešių Lietuvos Menininkių ekspozicijoje „Teatro navigacija. Kas ten“ Prahos kvadrienalėje pateikiamos idėjos, kurios atspindi kūrėjų reakciją į grėsmingus dabarties įvykius.Dėl karo Ukrainoje į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktų verybių apsaugos Kuršių nerijoje planas bus rengiamas be Rusijos pusės.Pauosupės kaime vyko „Poezijos pavasarėlis“, organizuotas jau 22 – ąjį kartą. Įvertinti mažieji ir jaunieji poezijos kūrėjai, o Anzelmo Matučio premijos laureatu tapo poetas Vladas Braziūnas.Susipažįstame su dar viena Lietuvos kompozitorių sąjunga rengiamo 2022 metų kūrinio konkurso kompozicija. Šįkart tai Justė Janulytės „Miego raštai“.Savaitgalį LRT KLASIKOS eteryje įvyko radijo teatro premjera pagal Linos Simutytės knygą „Miesto šventė“.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Menotyrininkės Agnės Narušytės komentaras apie tris priežastis būti Vilniuje.Susipažįstame su kompozitorės Ritos Mačiliūnaitės kūriniu „Ne mano upė“.Gegužės 9- ąją minime Europos dieną. Šiandien bus galima dalyvauti Europos egzamine, Vilniaus rotušėje atidaroma paroda „Lietuvos kelias į ES: istorinis apsisprendimas“.VU Teatro salėje šiandien laukia Ukrainos ir Lietuvos teatro scenos profesionalų vestose teatro dirbtuvėse sukurto šokio spektaklio „Starting Point“ premjera.Ką šią savaitę išgirsime LRT KLASIKOS koncertų salėse?Ar turėtų ir kaip turėtų keistis „Metų knygos rinkimų“ apdovanojimai?Šeduvoje kuriamas didžiausias Europoje memorialas Lietuvos žydams.Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla paskelbė, kas šiemet tapo pirmosios knygos lauretais. Poezijos kategorijoje tai Justinos Žvirblytės poezijos rinktinė „Mikrosfera“ ir prozos kategorijoje – Augmino Petronio „Nedetektyvai“.Užsacharės kultūros festivalis „Afrikos dienos“ kviečia per vieną dieną patirti Afrikos kultūros karštį.Ved. Marius Eidukonis

Naujuoju Lietuvos kultūros atašė Ukrainoje ir Sakartvele tapo Tomas Ivanauskas, anksčiau atašė pareigas ėjęs Kinijoje ir Pietų Korėjoje.Pradedame pažintį su „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančiais leidiniais. Šiandien dėmesį skiriame Akvilinos Cicėnaitės romanui „Anglų kalbos žodynas“.„The Art Newspaper“ paskelbė straipsnį, kuriame klausiama, ar Lietuva taps naujuoju performanso centru. Kiek stipri Lietuva šiame žanre?MO muziejuje pradėjo veikti patyriminė meninė instaliacija „Surask Vilką“.Poezijos dienos išvakarėse bus įteikta „Šikšnosparniuko“ premija poetui Dovydui Grajauskui.Rubrikos „Be kaukių“ svečias - šokėjas Donatas Bakėjus.Ved. Marius Eidukonis

Patinka, ką darome? Paremkite apologetika.lt misiją: https://apologetika.lt/parama Mūsų veikla įmanoma dėl tokių žmonių, kaip Jūs! Ar girdėjote, kad Biblija yra populiariausia visų laikų knyga pasaulyje? O ar žinojote, kad Biblija iš tiesų nėra viena knyga, o visa biblioteka? Joje apstu pasakojimų, poezijos, biografijų, istorinių naratyvų, patarlių, laiškų, apokaliptinių raštų ir dar daug visko. Jokia kita literatūra nėra padariusi tiek įtakos Vakarų pasauliui, įskaitant ir Lietuvą, kiek Biblija. Tad, nesuprantant jos, nepavyks suprasti ir mus supančios kultūros. Negana to, Biblija, atskleisdama žmogaus būklę pasaulyje, padeda mums nauju žvilgsniu pažvelgti ir į save pačius. Galiausiai, krikščionys tiki, kad per biblinę literatūrą kalba pats Dievas, o visas jos pasakojimas nuosekliai veda prie Jėzaus iš Nazareto, negrįžtamai pakeitusio visą žmonijos istoriją. Kviečiame visus, kuriems įdomu pažinti tiek pasaulį, tiek save pačius ir patyrinėti lobyną, kurį vadiname Biblija. Seminarai vyksta Ukmergės tolerancijos centre, kas antrą pirmadienį. Jų išvis planuojama 12. Temos: kas yra Biblija, literatūros žanrai Biblijoje, jos veikėjai, siužetas, kompozicijos modeliai, pasakojimo fonas, biblinė poezija, psalmės, pranašai, biblinis įstatymas, Evangelija ir Jėzaus palyginimai, Naujojo testamento laiškai ir apokaliptinė literatūra. Seminarus veda Laurynas Jacevičius, Vilniaus universiteto religijos studijų magistras, Filosofijos instituo doktorantas, apologetika.lt įkūrėjas, BibleProject lietuvių kalbos patarėjas ir Lietuvos Biblijos draugijos asocijuotas narys. Seminarų turinys paremtas BibleProject, plačiai pasaulyje žinomo projekto, tyrinėjančio biblinę literatūrą, medžiaga, kuri prieinama ir lietuvių kalba. BibleProject turinys Lietuvoje yra sulaukęs palaikymo iš visų konfesijų tikinčiųjų: tiek katalikų, tiek protestantų-evangelikų, tiek ortodoksų. Daugiau informacijos apie BibleProject lietuviškai: https://bibleproject.com/Lithuanian/ http://apologetika.lt/ https://www.facebook.com/apologetika.lt/

Poetė ir vertėja Ramunė Brundzaitė išleido antrąjį eilėraščių rinkinį „Tuščių butelių draugija“. Tai daugiasluoksnė ir skaidri knyga, kurioje dera miesto maršrutai (Lazdynai – Antakalnis) ir darbo pokalbiai, skaudi autorefleksija ir skvarbus žvilgsnis į šalia esančius ir tolimus kitus – pabėgėlius, karo nualintus žmones, psichologinių problemų kamuojamus draugus. Ramunė rašo lėtą, giliai srūvančią poeziją ir eilėraščius-greitukus, „Nes laiko nėra, o poreikiai lieka“. Abiejų greičių jos poezija veža – tiesiogine ir perkeltine prasme. Su poete kalbamės apie rašymą ir miestą, italų kalbą ir keliones, rašytojų rezidenciją Gotlando saloje ir skirtingo intensyvumo išpažintinę lyriką.Ramunė Brundzaitė gimė ir užaugo Vilniuje, baigė lietuvių filologijos ir italų kalbos bakalaurą ir intermedialių literatūros studijų magistrantūrą. 2013 m. laimėjusi Lietuvos rašytojų sąjungos organizuojamą „Pirmosios knygos“ konkursą išleido poezijos knygą „Drugy, mano drauge“. Ji pelnė Jaunojo jotvingio ir Vilniaus miesto mero premijas. Brundziatės poezija versta į anglų, vokiečių, italų, ispanų, kinų, turkų, vengrų, rusų ir kitas kalbas.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Spaudos publikacijų kultūros temomis apžvalga.Rūtos Dambravaitės žvilgsnis į kultūros įvykius pasaulyje.Gegužės 15-ąją Lietuvoje ir ne tik joje prasidėjo „Poezijos pavasaris“.Savo 770-ties metų įkūrimo jubiliejų švenčianti Klaipėda vienas vietas gražina, tačiau kai kurie senieji miesto ženklai tiesiog dingsta akyse.Renginių industrijos asociacija kreipėsi į šalies valdžią, prašydama nekelti mokesčių, o tiksliau pratęsti lengvatų, kurios buvo priimtos sušvelninti COVID-19 pasekmes, galiojimą. Ar toks procesas įmanomas?Rusų rašytojas Michailas Šiškinas Rusijos ateitį piešia niūriomis spalvomis ir tvirtina nematantis jokių gera kryptimi vykstančių reiškinių.Matyti, liesti, klausyti, užuosti – patirti laikinąją sostinę kviečia Svetingumo programos rengėjai.Lietuvos kultūros taryba praėjusią savaitę prsitatė meno sričių finansavimo sistemos pokyčius. Apie juos pokalbis su Lietuvos kultūros tarybos pirmininke Asta Pakarklyte.Domanto Razausko muzikiniai atradimai.Ved. Marius Eidukonis

Spaudos apžvalga.Sergejaus Loznicos filmą „Mr. Landsbergis. Sugriauti blogio imperiją“ apžvelgia kino kritikė Monika Gimbutaitė.Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyrius atidaro naują galeriją ir pirmojoje parodoje pristato visus jam priklausančius menininkus.„Kalbos rytas“. Apie redaktoriaus darbą, mokslinių leidinių redagavimą, kalbos normų ribų plėtimąsi – pokalbis su Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro redaktoriumi Mindaugu Karaciejumi.Venclovų namai-muziejus kviečia į virtualaus spektaklio apie Paulių Širvį „Ir buvo kitas vyras“ premjerą.„VILKAMIRGĖS“ galerijoje vyksta Pauliaus Širvio duktės, JAV gyvenančios fotografės Dangės Širvytės fotografijų paroda „Su šventom Kalėdom!“Laidos „Įgarsintas vaizdas“ autorės Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.Poetas Dominykas Norkūnas išleido debiutinę eilėraščių knygą „Tamsa yra aštuonkojis“. Joje – itin ryški įtampa tarp šiuolaikinės kultūros ir praeities, gyvenant tarp žuvusių mitų ir karų šukiųVed. Indrė Kaminckaitė

LRT Metų apdovanojimuose dirigentė Giedrė Šlekytė laimėjo Metų ateities kategorijoje.Nuo sausio 3 dienos į LRT Plius eterį grįžta laida „Indivizijos“. Joje šiemet bus pristatyti dar penki kūrėjai.Prieš 130 metų sausio 3-iąją gimė rašytojas, Oksfordo universiteto profesorius Johnas Ronaldas Reuelas Tolkienas, labiausiai žinomas kaip kūrinių „Hobitas“ ir „Žiedų valdovas“ autorius.Moterų bendruomenė prieš Naujuosius metus pristatė knygą „Women are poems. Lietuva“.Animatorius Ilja Bereznickas juokauja, kad šiais metais sau palinkėtų daugiau miego, kad nereikėtų bandyti nusnausti kiekvienai progai pasitaikius. O ko sau palinkėtų Ilja sūnus, animacijos kūrėjas Danas Bereznickas? Su humoru žvelgiantys į gyvenimą ir besistengiantys linksmai gyventi – tokie rubrikos „Be kaukių“ pašnekovai pirmoje 2022m. laidoje.Ved. Marius Eidukonis ir Ieva Buinevičiūtė