Podcasts about knygoje

Axel Munthe. „Knyga apie San Mikelę“. Vertė Valentina Churginaitė, išleido leidykla „Alma littera“.Knygoje pasakojama apie gydytojo gyvenime sutiktus įdomius ir žinomus žmones, turtingus ir vargšus, sunkiai sergančius ir hipochondriškas Paryžiaus damas, kurioms, jų pačių labui, reikia sugalvoti ligą. Taip pat apie gyvūnus, kurie pirmi pažįsta Mirtį, ir apie paukščius, kurių čiulbėjimas galiausiai nutildys „Viešpaties rūstybės griausmą“. Tai gyvenimo išminties knyga, skaitoma iš kartos į kartą. Juk „gyvenimas tebėra toks kaip visuomet: nejautrus įvykiams, abejingas žmonių džiaugsmams ir sielvartui, nebylus ir mįslingas it sfinksas“. Knygos ištraukas skaito aktorius Sigitas Račkys.

Axel Munthe. „Knyga apie San Mikelę“. Vertė Valentina Churginaitė, išleido leidykla „Alma littera“.Knygoje pasakojama apie gydytojo gyvenime sutiktus įdomius ir žinomus žmones, turtingus ir vargšus, sunkiai sergančius ir hipochondriškas Paryžiaus damas, kurioms, jų pačių labui, reikia sugalvoti ligą. Taip pat apie gyvūnus, kurie pirmi pažįsta Mirtį, ir apie paukščius, kurių čiulbėjimas galiausiai nutildys „Viešpaties rūstybės griausmą“. Tai gyvenimo išminties knyga, skaitoma iš kartos į kartą. Juk „gyvenimas tebėra toks kaip visuomet: nejautrus įvykiams, abejingas žmonių džiaugsmams ir sielvartui, nebylus ir mįslingas it sfinksas“. Knygos ištraukas skaito aktorius Sigitas Račkys.

Axel Munthe. „Knyga apie San Mikelę“. Vertė Valentina Churginaitė, išleido leidykla „Alma littera“.Knygoje pasakojama apie gydytojo gyvenime sutiktus įdomius ir žinomus žmones, turtingus ir vargšus, sunkiai sergančius ir hipochondriškas Paryžiaus damas, kurioms, jų pačių labui, reikia sugalvoti ligą. Taip pat apie gyvūnus, kurie pirmi pažįsta Mirtį, ir apie paukščius, kurių čiulbėjimas galiausiai nutildys „Viešpaties rūstybės griausmą“. Tai gyvenimo išminties knyga, skaitoma iš kartos į kartą. Juk „gyvenimas tebėra toks kaip visuomet: nejautrus įvykiams, abejingas žmonių džiaugsmams ir sielvartui, nebylus ir mįslingas it sfinksas“. Knygos ištraukas skaito aktorius Sigitas Račkys.

Axel Munthe. „Knyga apie San Mikelę“. Vertė Valentina Churginaitė, išleido leidykla „Alma littera“.Knygoje pasakojama apie gydytojo gyvenime sutiktus įdomius ir žinomus žmones, turtingus ir vargšus, sunkiai sergančius ir hipochondriškas Paryžiaus damas, kurioms, jų pačių labui, reikia sugalvoti ligą. Taip pat apie gyvūnus, kurie pirmi pažįsta Mirtį, ir apie paukščius, kurių čiulbėjimas galiausiai nutildys „Viešpaties rūstybės griausmą“. Tai gyvenimo išminties knyga, skaitoma iš kartos į kartą. Juk „gyvenimas tebėra toks kaip visuomet: nejautrus įvykiams, abejingas žmonių džiaugsmams ir sielvartui, nebylus ir mįslingas it sfinksas“. Knygos ištraukas skaito aktorius Sigitas Račkys.

Axel Munthe. „Knyga apie San Mikelę“. Vertė Valentina Churginaitė, išleido leidykla „Alma littera“.Knygoje pasakojama apie gydytojo gyvenime sutiktus įdomius ir žinomus žmones, turtingus ir vargšus, sunkiai sergančius ir hipochondriškas Paryžiaus damas, kurioms, jų pačių labui, reikia sugalvoti ligą. Taip pat apie gyvūnus, kurie pirmi pažįsta Mirtį, ir apie paukščius, kurių čiulbėjimas galiausiai nutildys „Viešpaties rūstybės griausmą“. Tai gyvenimo išminties knyga, skaitoma iš kartos į kartą. Juk „gyvenimas tebėra toks kaip visuomet: nejautrus įvykiams, abejingas žmonių džiaugsmams ir sielvartui, nebylus ir mįslingas it sfinksas“. Knygos ištraukas skaito aktorius Sigitas Račkys.

Axel Munthe. „Knyga apie San Mikelę“. Vertė Valentina Churginaitė, išleido leidykla „Alma littera“.Knygoje pasakojama apie gydytojo gyvenime sutiktus įdomius ir žinomus žmones, turtingus ir vargšus, sunkiai sergančius ir hipochondriškas Paryžiaus damas, kurioms, jų pačių labui, reikia sugalvoti ligą. Taip pat apie gyvūnus, kurie pirmi pažįsta Mirtį, ir apie paukščius, kurių čiulbėjimas galiausiai nutildys „Viešpaties rūstybės griausmą“. Tai gyvenimo išminties knyga, skaitoma iš kartos į kartą. Juk „gyvenimas tebėra toks kaip visuomet: nejautrus įvykiams, abejingas žmonių džiaugsmams ir sielvartui, nebylus ir mįslingas it sfinksas“. Knygos ištraukas skaito aktorius Sigitas Račkys.

Axel Munthe. „Knyga apie San Mikelę“. Vertė Valentina Churginaitė, išleido leidykla „Alma littera“.Knygoje pasakojama apie gydytojo gyvenime sutiktus įdomius ir žinomus žmones, turtingus ir vargšus, sunkiai sergančius ir hipochondriškas Paryžiaus damas, kurioms, jų pačių labui, reikia sugalvoti ligą. Taip pat apie gyvūnus, kurie pirmi pažįsta Mirtį, ir apie paukščius, kurių čiulbėjimas galiausiai nutildys „Viešpaties rūstybės griausmą“. Tai gyvenimo išminties knyga, skaitoma iš kartos į kartą. Juk „gyvenimas tebėra toks kaip visuomet: nejautrus įvykiams, abejingas žmonių džiaugsmams ir sielvartui, nebylus ir mįslingas it sfinksas“. Knygos ištraukas skaito aktorius Sigitas Račkys.

Axel Munthe. „Knyga apie San Mikelę“. Vertė Valentina Churginaitė, išleido leidykla „Alma littera“.Knygoje pasakojama apie gydytojo gyvenime sutiktus įdomius ir žinomus žmones, turtingus ir vargšus, sunkiai sergančius ir hipochondriškas Paryžiaus damas, kurioms, jų pačių labui, reikia sugalvoti ligą. Taip pat apie gyvūnus, kurie pirmi pažįsta Mirtį, ir apie paukščius, kurių čiulbėjimas galiausiai nutildys „Viešpaties rūstybės griausmą“. Tai gyvenimo išminties knyga, skaitoma iš kartos į kartą. Juk „gyvenimas tebėra toks kaip visuomet: nejautrus įvykiams, abejingas žmonių džiaugsmams ir sielvartui, nebylus ir mįslingas it sfinksas“. Knygos ištraukas skaito aktorius Sigitas Račkys.

Axel Munthe. „Knyga apie San Mikelę“. Vertė Valentina Churginaitė, išleido leidykla „Alma littera“.Knygoje pasakojama apie gydytojo gyvenime sutiktus įdomius ir žinomus žmones, turtingus ir vargšus, sunkiai sergančius ir hipochondriškas Paryžiaus damas, kurioms, jų pačių labui, reikia sugalvoti ligą. Taip pat apie gyvūnus, kurie pirmi pažįsta Mirtį, ir apie paukščius, kurių čiulbėjimas galiausiai nutildys „Viešpaties rūstybės griausmą“. Tai gyvenimo išminties knyga, skaitoma iš kartos į kartą. Juk „gyvenimas tebėra toks kaip visuomet: nejautrus įvykiams, abejingas žmonių džiaugsmams ir sielvartui, nebylus ir mįslingas it sfinksas“. Knygos ištraukas skaito aktorius Sigitas Račkys.

Axel Munthe. „Knyga apie San Mikelę“. Vertė Valentina Churginaitė, išleido leidykla „Alma littera“.Knygoje pasakojama apie gydytojo gyvenime sutiktus įdomius ir žinomus žmones, turtingus ir vargšus, sunkiai sergančius ir hipochondriškas Paryžiaus damas, kurioms, jų pačių labui, reikia sugalvoti ligą. Taip pat apie gyvūnus, kurie pirmi pažįsta Mirtį, ir apie paukščius, kurių čiulbėjimas galiausiai nutildys „Viešpaties rūstybės griausmą“. Tai gyvenimo išminties knyga, skaitoma iš kartos į kartą. Juk „gyvenimas tebėra toks kaip visuomet: nejautrus įvykiams, abejingas žmonių džiaugsmams ir sielvartui, nebylus ir mįslingas it sfinksas“. Knygos ištraukas skaito aktorius Sigitas Račkys.

Axel Munthe. „Knyga apie San Mikelę“. Vertė Valentina Churginaitė, išleido leidykla „Alma littera“.Knygoje pasakojama apie gydytojo gyvenime sutiktus įdomius ir žinomus žmones, turtingus ir vargšus, sunkiai sergančius ir hipochondriškas Paryžiaus damas, kurioms, jų pačių labui, reikia sugalvoti ligą. Taip pat apie gyvūnus, kurie pirmi pažįsta Mirtį, ir apie paukščius, kurių čiulbėjimas galiausiai nutildys „Viešpaties rūstybės griausmą“. Tai gyvenimo išminties knyga, skaitoma iš kartos į kartą. Juk „gyvenimas tebėra toks kaip visuomet: nejautrus įvykiams, abejingas žmonių džiaugsmams ir sielvartui, nebylus ir mįslingas it sfinksas“. Knygos ištraukas skaito aktorius Sigitas Račkys.

Axel Munthe. „Knyga apie San Mikelę“. Vertė Valentina Churginaitė, išleido leidykla „Alma littera“.Knygoje pasakojama apie gydytojo gyvenime sutiktus įdomius ir žinomus žmones, turtingus ir vargšus, sunkiai sergančius ir hipochondriškas Paryžiaus damas, kurioms, jų pačių labui, reikia sugalvoti ligą. Taip pat apie gyvūnus, kurie pirmi pažįsta Mirtį, ir apie paukščius, kurių čiulbėjimas galiausiai nutildys „Viešpaties rūstybės griausmą“. Tai gyvenimo išminties knyga, skaitoma iš kartos į kartą. Juk „gyvenimas tebėra toks kaip visuomet: nejautrus įvykiams, abejingas žmonių džiaugsmams ir sielvartui, nebylus ir mįslingas it sfinksas“. Knygos ištraukas skaito aktorius Sigitas Račkys.

Axel Munthe. „Knyga apie San Mikelę“. Vertė Valentina Churginaitė, išleido leidykla „Alma littera“.Knygoje pasakojama apie gydytojo gyvenime sutiktus įdomius ir žinomus žmones, turtingus ir vargšus, sunkiai sergančius ir hipochondriškas Paryžiaus damas, kurioms, jų pačių labui, reikia sugalvoti ligą. Taip pat apie gyvūnus, kurie pirmi pažįsta Mirtį, ir apie paukščius, kurių čiulbėjimas galiausiai nutildys „Viešpaties rūstybės griausmą“. Tai gyvenimo išminties knyga, skaitoma iš kartos į kartą. Juk „gyvenimas tebėra toks kaip visuomet: nejautrus įvykiams, abejingas žmonių džiaugsmams ir sielvartui, nebylus ir mįslingas it sfinksas“. Knygos ištraukas skaito aktorius Sigitas Račkys.

Axel Munthe. „Knyga apie San Mikelę“. Vertė Valentina Churginaitė, išleido leidykla „Alma littera“.Knygoje pasakojama apie gydytojo gyvenime sutiktus įdomius ir žinomus žmones, turtingus ir vargšus, sunkiai sergančius ir hipochondriškas Paryžiaus damas, kurioms, jų pačių labui, reikia sugalvoti ligą. Taip pat apie gyvūnus, kurie pirmi pažįsta Mirtį, ir apie paukščius, kurių čiulbėjimas galiausiai nutildys „Viešpaties rūstybės griausmą“. Tai gyvenimo išminties knyga, skaitoma iš kartos į kartą. Juk „gyvenimas tebėra toks kaip visuomet: nejautrus įvykiams, abejingas žmonių džiaugsmams ir sielvartui, nebylus ir mįslingas it sfinksas“. Knygos ištraukas skaito aktorius Sigitas Račkys.

Axel Munthe. „Knyga apie San Mikelę“. Vertė Valentina Churginaitė, išleido leidykla „Alma littera“.Knygoje pasakojama apie gydytojo gyvenime sutiktus įdomius ir žinomus žmones, turtingus ir vargšus, sunkiai sergančius ir hipochondriškas Paryžiaus damas, kurioms, jų pačių labui, reikia sugalvoti ligą. Taip pat apie gyvūnus, kurie pirmi pažįsta Mirtį, ir apie paukščius, kurių čiulbėjimas galiausiai nutildys „Viešpaties rūstybės griausmą“. Tai gyvenimo išminties knyga, skaitoma iš kartos į kartą. Juk „gyvenimas tebėra toks kaip visuomet: nejautrus įvykiams, abejingas žmonių džiaugsmams ir sielvartui, nebylus ir mįslingas it sfinksas“. Knygos ištraukas skaito aktorius Sigitas Račkys.

Axel Munthe. „Knyga apie San Mikelę“. Vertė Valentina Churginaitė, išleido leidykla „Alma littera“.Knygoje pasakojama apie gydytojo gyvenime sutiktus įdomius ir žinomus žmones, turtingus ir vargšus, sunkiai sergančius ir hipochondriškas Paryžiaus damas, kurioms, jų pačių labui, reikia sugalvoti ligą. Taip pat apie gyvūnus, kurie pirmi pažįsta Mirtį, ir apie paukščius, kurių čiulbėjimas galiausiai nutildys „Viešpaties rūstybės griausmą“. Tai gyvenimo išminties knyga, skaitoma iš kartos į kartą. Juk „gyvenimas tebėra toks kaip visuomet: nejautrus įvykiams, abejingas žmonių džiaugsmams ir sielvartui, nebylus ir mįslingas it sfinksas“. Knygos ištraukas skaito aktorius Sigitas Račkys.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba nusprendė pašalinti dar kelias sovietmečiu ir vėliau Vilniuje įrengtas atminimo lentas, kuriose likę įrašai rusų kalba. Istorinės atminties komisijos siūlymu bus nuimtos atminimo lentos, skirtos su sovietų okupacine valdžia kolaboravusiam rašytojui Liudui Girai, carinės Rusijos ministrui pirmininkui Piotrui Stolypinui, rusų rašytojams Konstantinui Vorobjovui ir Fiodorui Dostojevskiui. Pokalbis su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nare, Istorinės atminties komisijos pirmininke Kamile Gogeliene, Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininko pavaduotoja Paule Kuzmickiene ir istoriku prof. Alfredu Bumblausku.LRT Klasika toliau tęsia pokalbius su autoriais, kurių knygos dalyvauja Metų knygos rinkimuose. Šiandien kviečiame susipažinti su Pauliaus Norvilos knyga „Išprotėję eilėraščiai“, kurią iliustravo dailininkė Salvija Vaičikonytė. Išleido leidykla „Nieko rimto“. Šis kūrinys nominuotas Vaikų knygos kategorijoje. Knygoje randami eilėraščiai nuotaikingi, lavinantys vaizduotę bei tinkantys ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Kaip atrodė „Išprotėjusių eilėraščių” kūrybos procesas ir apie ką ši knyga, pasakoja Vesta Vitkutė.Flamenko šaknys siekia gilią praeitį. Nors šio stiliaus pavadinimas pirmą kartą paminėtas buvo tik 1774 m., jo ištakos siekia daug ankstesnį laikotarpį – islamo laikų Iberijoje. Kokie muzikiniai keliai ir kultūriniai mainai nulėmė šio unikalios raiškos stiliaus susiformavimą? Bandymai atsakyti į šį sudėtingą klausimą skleidžiasi naujausiame ansamblio „Lux musicae London“ albume. Apie įdomią garsinę kelionę, jungiančią laiką, kultūras ir tradicijas, plačiau pasakoja Ignas Gudelevičius.Rubrikoje „Be kaukių“ – orkestro „Vilnius JJAZZ Ensemble“ vadybininkė Dorotėja Būdaitė.Ved. Gerūta Griniūtė

Keturių darbo dienų savaitei pritartų du trečdaliai suaugusių Lietuvos gyventojų, tiesa, dauguma jų sutiktų dirbti trumpiau tik tuo atveju, jei atlyginimas liktų toks pat - rodo LRT užsakymu atlikta rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausa. Ką parodė apklausa ir ar trumpesnė darbo savaitė pasiteisintų kultūros sektoriuje?Lietuvos nacionalinis dramos teatras pristato paskutinę šio sezono premjerą pagal Lauryno Adomaičio pjesę „Fermentacija“, kurią režisuoja teatro meno vadovas Antanas Obcarskas. Spektaklyje pasakojama apie raugintais produktais prekiaujančioje raugykloje susidariusią itin sudėtingą situaciją, kai pradedamas spręsti netikėtai iškilęs bakterijų teisių klausimas. Apie biologinę revoliuciją pasakoja „Fermentacijos“ repeticijoje apsilankiusi kolegė Karina Metrikytė.LRT Klasika tęsia pažintį su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis ir jų autoriais. Šiandien kalbėsime apie humanitarinių mokslų daktarės Jolitos Mulevičiūtės monografiją „Regos politika. Lietuva Rusijos imperijoje“, kurią išleido Lietuvos kultūros tyrimų institutas. Knygoje pasakojama apie tai, kaip devyniolikto amžiaus Lietuvoje, kuri tuo metu buvo vakarinis Rusijos imperijos pakraštys, masiškai plito vaizdų kultūra, kaip ji buvo vartojama ir cenzūruojama. „Regos politika“ pretenduoja tapti geriausia negrožinių knygų kategorijoje, o autorę Jolitą Mulevičiūtę kalbina Jolanta Kryževičienė.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie Amerikos fortepijono konkurso laimėtoją, naują operą bene šiauriausiame Europos teatre ir „Konklavos“ žvaigždės Ralpho Fienneso režisūrinį debiutą 2025-2026-ųjų sezone Paryžiaus nacionalinėje operoje.Rubrikoje „Be kaukių“ – kompozitorius Tomas Kutavičius.Ved. Gabija Narušytė

Renata Šerelytė. „Balzamuotojas“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Knygoje rašytoja žvelgia į paprastus žmones ir margaspalvę kasdienybę – šiandieninę ir kiek ankstesnę. Dabarties pojūtis, subtilios įžvalgos ir švelni pašaipa jai padeda kurti įspūdingus, neretai groteskiškus vaizdus, keliančius juoką, užuojautą, virpulį. Novelės intriguoja, saikingais potėpiais piešia žmones ir jų likimus, konkretų veiksmą perkelia į egzistencinių klausimų erdvę. Knygos ištraukas skaito aktorė Jurga Kurauskaitė.

Renata Šerelytė. „Balzamuotojas“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Knygoje rašytoja žvelgia į paprastus žmones ir margaspalvę kasdienybę – šiandieninę ir kiek ankstesnę. Dabarties pojūtis, subtilios įžvalgos ir švelni pašaipa jai padeda kurti įspūdingus, neretai groteskiškus vaizdus, keliančius juoką, užuojautą, virpulį. Novelės intriguoja, saikingais potėpiais piešia žmones ir jų likimus, konkretų veiksmą perkelia į egzistencinių klausimų erdvę. Knygos ištraukas skaito aktorė Jurga Kurauskaitė.

Renata Šerelytė. „Balzamuotojas“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Knygoje rašytoja žvelgia į paprastus žmones ir margaspalvę kasdienybę – šiandieninę ir kiek ankstesnę. Dabarties pojūtis, subtilios įžvalgos ir švelni pašaipa jai padeda kurti įspūdingus, neretai groteskiškus vaizdus, keliančius juoką, užuojautą, virpulį. Novelės intriguoja, saikingais potėpiais piešia žmones ir jų likimus, konkretų veiksmą perkelia į egzistencinių klausimų erdvę. Knygos ištraukas skaito aktorė Jurga Kurauskaitė.

„Aš maisto nemėtau, viską suvalgau“, - tvirtina daugelis žmonių. Jei esate vienas iš jų, turite puikią progą papasakoti, kaip tai pavyksta – įkvėpti kitus ir gauti dovanų. Kasmet organizuojama Europos atliekų mažinimo savaitė šiemet skirta maisto švaistymo mažinimo temai. Apie tai pasakoja Agnė Jučienė, ARATC Aplinkosauginio ugdymo ir pakartotinio naudojimo padalinio vadovė ir asociacijos "Laisvė rinktis" pirmininkė Austė Korbutė.

Patriciją Tilvikaitę nuo mažumės lydėjo nesaugumo, nemeilės, nerimo jausmai - prisimena, kaip būdama vos kelerių metukų iki kraujo nusikramtydavo nagus. Augant šis jausmas nedingo – tik stiprėjo. Patricijai iš artimiausių žmonių teko iškentėti daugybę priekaištų, žeminimo, įžeidimų, smerkimo...Pasakojimas apie tai, kaip šeimoje, kurioje gimei, gali jaustis svetimkūniu.Ved. Lavija Šurnaitė

Paulo Coelho. „Alchemikas“. Vertė Rūta Knizikevičiūtė, išleido leidykla „Vaga“.„Alchemikas“ – tai Rytų išminties ir gyvenimo kupina istorija apie kelionę į pasaulio Sielą ir tapimą savimi. Knygoje pasakojama apie jauną Andalūzijos piemenį Santjagą, kuris palieka gimtuosius namus Ispanijoje ir iškeliauja į Egiptą, tikėdamasis ten surasti lobį. Keliaudamas jis sutinka paslaptingą alchemiką, atranda gyvenimo ir sėkmės paslaptis, pasiekia savo svajonę ir sutinka didžiąją meilę. Knygos ištraukas skaito aktorius Vladas Bagdonas.

Paulo Coelho. „Alchemikas“. Vertė Rūta Knizikevičiūtė, išleido leidykla „Vaga“.„Alchemikas“ – tai Rytų išminties ir gyvenimo kupina istorija apie kelionę į pasaulio Sielą ir tapimą savimi. Knygoje pasakojama apie jauną Andalūzijos piemenį Santjagą, kuris palieka gimtuosius namus Ispanijoje ir iškeliauja į Egiptą, tikėdamasis ten surasti lobį. Keliaudamas jis sutinka paslaptingą alchemiką, atranda gyvenimo ir sėkmės paslaptis, pasiekia savo svajonę ir sutinka didžiąją meilę. Knygos ištraukas skaito aktorius Vladas Bagdonas.

Paulo Coelho. „Alchemikas“. Vertė Rūta Knizikevičiūtė, išleido leidykla „Vaga“.„Alchemikas“ – tai Rytų išminties ir gyvenimo kupina istorija apie kelionę į pasaulio Sielą ir tapimą savimi. Knygoje pasakojama apie jauną Andalūzijos piemenį Santjagą, kuris palieka gimtuosius namus Ispanijoje ir iškeliauja į Egiptą, tikėdamasis ten surasti lobį. Keliaudamas jis sutinka paslaptingą alchemiką, atranda gyvenimo ir sėkmės paslaptis, pasiekia savo svajonę ir sutinka didžiąją meilę. Knygos ištraukas skaito aktorius Vladas Bagdonas.

Paulo Coelho. „Alchemikas“. Vertė Rūta Knizikevičiūtė, išleido leidykla „Vaga“.„Alchemikas“ – tai Rytų išminties ir gyvenimo kupina istorija apie kelionę į pasaulio Sielą ir tapimą savimi. Knygoje pasakojama apie jauną Andalūzijos piemenį Santjagą, kuris palieka gimtuosius namus Ispanijoje ir iškeliauja į Egiptą, tikėdamasis ten surasti lobį. Keliaudamas jis sutinka paslaptingą alchemiką, atranda gyvenimo ir sėkmės paslaptis, pasiekia savo svajonę ir sutinka didžiąją meilę. Knygos ištraukas skaito aktorius Vladas Bagdonas.

Paulo Coelho. „Alchemikas“. Vertė Rūta Knizikevičiūtė, išleido leidykla „Vaga“.„Alchemikas“ – tai Rytų išminties ir gyvenimo kupina istorija apie kelionę į pasaulio Sielą ir tapimą savimi. Knygoje pasakojama apie jauną Andalūzijos piemenį Santjagą, kuris palieka gimtuosius namus Ispanijoje ir iškeliauja į Egiptą, tikėdamasis ten surasti lobį. Keliaudamas jis sutinka paslaptingą alchemiką, atranda gyvenimo ir sėkmės paslaptis, pasiekia savo svajonę ir sutinka didžiąją meilę. Knygos ištraukas skaito aktorius Vladas Bagdonas.

Spaudos apžvalga.Plungės Vaikų ir jaunimo teatro „Saula“ vadovas Romas Matulis sako: „Neturime tikslo juos išauginti aktoriais ar režisieriais (…) Svarbu, kad jie augtų kūrybingi, nes kūrybingi žmonės yra variklis viso kito. Ir tegu jie eina net į buhalteriją dirbti, ta buhalterija bus daug geresnė“.„Kovo 27-ąją pagaliau pavyko pajusti, jog Lietuvos teatre telpam visi“, – apžvelgdama „Auksinius scenos kryžius“ sako scenos menų kritikė Aušra Kaminskaitė. Kauno menininkų namuose prasideda performansų, parodų ir edukacijų ciklas „Sapnas pilvu į viršų (šuo ar žuvis)?”. Visus šiuos metus iniciatyva kviečia nagrinėti liūdesio prigimtį.Šiuolaikinio šokio asociaciją jau ketvirtąjį kartą išrenka naują pirmininkę. Nuo 2020 m. vadovavo choreografė bei šokėja Agnietė Lisičkinaitė, po ketverių metų vairą perduoda klaipėdietei, „Šeiko šokio teatro“ įkūrėjai Agnijai Šeiko.Tęsiasi akcija Metų knygos rinkimai, o mes tęsiame pažintis su skaitymo akcijoje dalyvaujančių knygų autorėmis ir autoriais. Šiandien – žvilgsnis į knygų paaugliams kategorijoje besivaržančią debiutinę Juozo Gaižausko knygą jaunimui „Antarktidos indėnai“ (leidykla Alma littera). Knygoje patraukliai ir išmoningai veriasi dvisluoksnė pasakojimo erdvė: dvylikamečio Kleopo realybė ir vaizduotės pasaulis, kuriame trokštama rasti saugų prieglobstį.Pasaulio kultūrinės spaudos apžvalgoje kolegė Inesa Rinkevičiūtė lankosi Harvardo bibliotekoje, Britų muziejaus ir Venecijos meno bienalės užkulisiuose bei kviečia išgirsti naujosios „Vampire Weekend“ dainos, skirtos kontraversiškai vertinamai meno kolekcionierei Mary Boone. Balandžio 4–6 dienomis į Širvintas kviečia 5-asis Nacionalinis Lietuvos akordeonistų konkursas.Ved. Karolina Bieliauskaitė

„Knyga, skirta ateistams, bet gausiai skaitoma tikinčiųjų“, - taip apibūdinama danų filosofo ir teologo, vieno egzistencializmo filosofijos pirmtakų Søreno Kierkegaardo knyga „Baimė ir drebėjimas“. Knyga, parašyta XIX a. viduryje ir išversta į begalę skirtingų kalbų, jau beveik 200 metų tebėra skaitoma, pasirodo vis nauji jos leidimai. Net ir Lietuvoje po Nepriklausomybės atkūrimo pasirodė jau trečiasis jos leidimas. Pats Kierkegaardas yra pasakęs, kad vien jo „Baimės ir drebėjimo“ pakaks, kad pasaulis niekada nepamirštų jo vardo. Kas galėjo lemti tokį autoriaus pranašystės išsipildymą? Knygoje nagrinėjama anaiptol ne pati lengviausia tema. Tai – Senojo Testamento istorija apie Abraomą, kuriam Dievas paliepia paaukoti vienintelį jo sūnų Izaoką. Tėvas klusniai vykdo gautą įsakymą ir yra pasiryžęs nužudyti savo vaiką. Kodėl, remdamasi šia bibline istorija, judėjų-krikščionių tradicija suteikė Abraomui „tikėjimo protėvio“ vaidmenį. Abraomas yra įsitikinęs, kad Dievas, kuris jam įsako atlikti baisiausią ir sunkiausią dalyką, kartu yra ir Dievas, kuris jį myli. Šis paradoksas suteikia Kierkegarrdui progą iškelti sudėtingus klausimus apie krikščioniško tikėjimo prigimtį ir vertę. Šiandieninės laidos dalyviai sako, kad "Baimės ir drebėjimo" patrauklumą skaitytojams lemia tai, kad joje keliami klausimai atliepia nūdienos žmonių jauseną, o tai, kad knyga parašyta pirmuoju asmeniu, apeliuoja į kiekvieną individą. Kalbant apie dabartinius laikus, ko gero, būtų sunku įsivaizduoti tinkamesnį veikalą negandų nuojautomis alsuojančiame pasaulyje.Apie naują Soreno Kierkegaardo knygos „Baimė ir drebėjimas“ lietuvišką leidimą (knygą iš danų kalbos išvertė Jolita ex-Adomėnienė) kalbasi filosofas, leidyklos Hubris vadovas Viktoras Bachmetjevas ir Vilniaus Universiteto filosofijos bei istorijos fakultetų dėstytojas Laurynas Peluritis.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Karas žmonijos istorijoje vertinamas kaip siaubinga nelaimė. Tačiau retsykiais pasigirsta balsų, kurie byloja priešingus dalykus: esą karas yra vienas svarbiausių postūmių technologinių inovacijų, pramonės, ekonomikos ir kitokiai raidai.Kaip šiuos ir kitus klausimus sprendžia politikas, istorikas, tuoj pasirodysiančios knygos „Karai ir taikos“ (Alma Littera, 2024) autorius profesorius Valdas Rakutis?Ar lietuviai – karių tauta? Ar Lietuvos istorijoje yra asmenybių, kurios nusipelno skambaus epiteto „karo genijus“?Karo istorikai gali išvardinti keliasdešimt knygų autorių (nuo Sun Tzu ir Gajaus Julijaus Cezario iki XX a. karo teoretikų tekstų), kurie formulavo naujas ir svarbias idėjas, plėtojusias karinę mintį. Ar Lietuvos istorijoje galima rasti autorių, kurių tekstus derėtų pastatyti į šią karinės minties klasikos lentyną?Kokį didžiausią lietuvių pralaimėjimą mūšyje būtų galima vadinti lemtingu, esmingai paveikusiu visuomenės ir valstybės likimą?Knygoje rašoma: „Visas pasaulis žino didžiuosius mūšius, o didžiąsias taikas – nelabai. Kokia taika nusipelno didžiosios titulo?“ Ko reikia taikos sutarčiai, kad ji būtų istorikų vadinama „didžiąja“?Kokias taikas Lietuvos istorijoje derėtų pavadinti svarbiausiomis arba didžiosiomis?Kaip pasikeitė karas kai jis XX a. II pusėje televizijos žinių, o vėliau ir tiesioginių transliacijų objektu?Prasidėjus antrajam Rusijos karo prieš Ukrainą etapui Lietuvos visuomenė (bent jau ta jos dalis kuri „gyvena“ socialiniuose tinkluose ir rašo komentarus po internetiniais straipsniais) per vieną naktį tapo karybos strategijos ir taktikos specialistais. Poetai, ekonomistai, istorikai ir namų šeimininkės aptarinėja karo eigos vyksmą ir galimą jo plėtotę. Kaip vertinti tokį Lietuvos visuomenės įsitraukimą į karo reikalus? Tai – pozityvus dalykas, o gal – ne visais atvejais?Kokių sąlygų reikia, kad po Rusijos karo prieš Ukrainą būtų sudaryta taika, kurią galėtume vadinti „didžiąja“?Pokalbis su karo istoriku, politiku, Lietuvos Respublikos Seimo nariu, profesoriumi Valdu Rakučiu.Ved. Aurimas Švedas

Leidykla „Aukso žuvys“ ką tik išleido prancūzų istoriko medievisto Marco Blocho didjį gyvenimo liudijimą ir istoriko manifestą. „Istorijos apologija arba Istoriko amatas“ taip vadinasi knyga pirmą kartą publikuota1949-aisiais, kurią visame pasaulyje skaitė ištisos istorikų kartos.Kokius svarbiausius dalykus visų pirma reikėtų papasakoti apie M. Bloch tiems, kurie nieko (arba beveik nieko) nežino nei apie šį istoriką, nei apie jo tyrimus bei parašytas, nei apie M.Bloch kartu su savo kolega Lucien Febvre kurtą „Analų“ mokyklą?Kaip reikėtų suprasti M.Bloch knygos pavadinimą „Istorijos apologija, arba Istoriko amatas“? Nuo ko šis mokslininkas siekė apginti istoriją, kam šis mokslininkas oponavo? Kaip M. Bloch aiškino, kas yra istoriko amatas?Knygoje galima rasti tokią ištrauką: „Visgi turbūt nėra mažiau beprasmiška eikvoti jėgas siekiant suprasti praeitį, jei nieko nežinoma apie dabartį. Kažkur esu minėjęs vieną nutikimą: kartą lydėjau Henri Pirrene'ą į Stokholmą. Tik atvykus, jis manęs paklausė: „Ką aplankysime pirmiausia? Girdėjau, yra pastatyta visiškai nauja rotušė. Pradėkime nuo jos.“ Tada, norėdamas užbėgti už akių namo sumišimui, jis pridūrė: „Jei būčiau antikvaras, domėčiausi tik senienomis. Tačiau aš istorikas. Būtent todėl myliu gyvenimą.“ Kiek M. Blochui yra svarbus istoriko gebėjimas kurti aktyvų santykį su savuoju laikmečiu, reflektuoti tai kas vyksta ir tuo pačiu – būti aktyviu, pilietišku visuomenės nariu?M. Blocho savo knygą rašė itin sudėtingu, dramatišku ir tragišku savo gyvenimo periodu. Kaip istoriko ir Prancūzijos visuomenės drama Antrojo pasaulinio karo metais atsispindi knygos tekste?Istorijos mokslas XXI a. vystosi labai dinamiškai: formuojasi naujos istorikus telkiančios mokyklos, judėjimai, kryptys ir tinklai, kuriuose dirbantys mokslininkai prisigalvoja neįtikėčiausių temų, teorijų ir metodologijų.„Istorijos apologija“ pirmą kartą publikuota po Antrojo pasaulinio karo. Reikėjo laukti 75 metus, kol ši knyga į mus prabilo lietuviškai. Ar ne per vėlai? Ar „Istorijos apologijoje“ išsakomos idėjos apie istoriko amatą neprarado aktualumo?„Deja, neturėjau pažinoti Blocho, tačiau dėjau visas pastangas tapti jo mokiniu jau po mirties...“, knygos pratarmėje rašo žymus prancūzų istorikas Jacques Le Goff.Ko iš M. Bloch gali pasimokyti XXI a. jauni, talentingi, ambicingi, siekiantys mūzos Klėjos palankumo, istorikai?Pokalbis su istorikais, knygos „Istorijos apologija arba Istoriko amatas“ vertėju dr. Vytautu Volungevičiumi, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojais, dr. Antanu Petrilioniu, doc. dr. Aurelijumi Gieda.Ved. Aurimas Švedas

Kokias galimybes rašytojui teikia šnipų romano žanras? Kokios knygos gali tapti amato mokytojomis norintiems perprasti šio žanro tekstų rašymo subtilybes?Kaip ir kada šnipų romano žanras gali tapti idėjų romano, neįvykusios istorijos tyrimų ir kitų intelektualinių eksperimentų laboratorija?Kodėl pagrindiniu ką tik pasirodžiusio Manto Adomėno romano „Moneta & labirintas“ herojumi yra istorikas? Ką reiškia (jeigu reiškia) herojaus vardas Tomas?Be istoriko ir žvalgybininko, Tomo knygoje yra trisdešimt veikėjų, kurie veikia lyg tiksliai funkcionuojančio laikrodžio detalės. Šių veikėjų portretai buvo kuriami ištisą dešimtmetį. Ar tiek laiko dirbant su tekstu būta situacijų, kuomet herojų pasirinkimai ir elgsena ėmė stebinti patį knygos autorių?Romane žvalgybininkai parodomi kaip tarnauti arba aukotis apsisprendę asketai, kaip ciniškų triksterių kelią pasirinkę avantiūristai arba kaip įgudę karjeros siekiantys pareigūnai. Kas yra žvalgyba XXI a.? Kokia šios veiklos prasmė ir reikšmė valstybės bei visuomenės gyvenime?Vienas iš svarbiausių romano erdvėlaikio taškų yra Vilnius. Šis miestas parodomas kaip pogrindinio intelektualinio pasaulio, besipriešinusio sovietinės civilizacijos radiacijai, erdvė. Tai – kokybiškai naujas, šalia Ričardo Gavelio arba Jurgio Kunčino tekstų, Vilniaus vaizdinys. Ar knygos autoriai pačiam teko pažinti vėlyvajame sovietmetyje egzistavusio pogrindžio pasaulio žmones?Aprašant Nepriklausomybės epochą Vilnius romane tampa dviejų skirtingų civilizacijų sandūros erdve, Europos Sąjungos ir NATO forpostu, žiaurių žvalgybų žaidimo ir beatodairiškos kovos vieta. Kiek šias nevienareiškmes ir ne vien tik meninės vaizduotės plotmėje egzistuojančias Vilniaus situacijas suvokia sostinės gyventojai?Knygoje plėtojama Didžiojo (civilizacinio) žaidimo tema. Šiame žaidime Vilnius ir Maskva yra nesutaikomi antagonistai, nes Rusijos istorijos dėsningumai kelia nuolatinę egzistencinę grėsmę Lietuvai. Ar yra šansų, kad Rusija kada nors gali nustoti būti grėsmingu ir pražūtį lemiančiu vandenynu jos kaimynėms?Kodėl romano „Moneta & labirintas“ autorius visas dedikacijas užrašo žaliu rašalu?Pokalbis su filologu-klasiku, filosofu, politiku, romano „Moneta & labirintas“ autoriumi dr. Mantu AdomėnuVed. Aurimas Švedas

Penktajame sezone kiekvieną mėnesį kalbame vis kita tema, o pokalbius ir diskusijas KALBA MAMOS narystės prenumeratores kviečiame pratęsti Discord‘e bei rytmečiuose įvairiuose miestuose. Prisijunk ir tu, jei ieškai mamų bendruomenės. Visą informaciją rasi www.kalbamamos.lt Šiandien dalinuosi pokalbiu su Krizinio nėštumo centro įkūrėja, 5 vaikų mama Zita Tomilienine ir centro psichologe, 4 vaikų mama, Rūta Mickevičiene. Taip kartais nutinka, kad ilgai kam nors ruošiesi, ruošiesi, bet įvyksta būtent tada, kada tikriausiai ir būna tinkamiausias laikas. Taip ir šįkart. Nors Zitą pakalbinti norėjau nuo tinklalaidės gyvavimo pradžios, susitinkame įrašų studijoje centro veiklos dešimtmečio proga, o dar ir turime progą pakalbėti apie dienos šviesą ką tik išvydusią knygą, kurią sudarė psichologė Rūta Mickevičienė. Knygoje užrašyta 30 moterų istorijų, kurios kreipėsi į Krizinio nėštumo centrą. O aš Zitos ir Rūtos klausiau, su kokiomis istorijomis ir iššūkiais ateina moterys ieškoti pagalbos, ar centras būna pirmasis pagalbos laiptelis, ar visgi moterys visų pirma jos bando ieškoti tarp artimų žmonių. Kokios gyvenimo aplinkybės verčia rinktis ar gimdyti kūdikį, ar ne, kokią nemokamą pagalbą Krizinio neštumo centras teikia. Per dešimt jo veiklos metų gimė virš 600 kūdikių, kurie galbūt būtų negimę. Bet gimė ir auga apsupti meilės, nes moterys sulaukė pagalbos ir paramos ne tik pirmoms dienoms ar mėnesiams, bet net porai metų. Prie tos pagalbos prisideda ir daug geros širdies žmonių. Taip pat man visuomet norisi paprašyti paberti išminties perlų moterų, kurių motinystės stažas jau yra gerokai ilgesnis nei mano, nes iš kiekvienos istorijos galiu pasičiupti kažką vertingo ir tinkančio, įkvepiančio sau. Tikiuosi, kad tą padaryti pavyks ir jums. Kviečiu klausyti ir susitikti pasidalinimams, diskusijoms KALBA MAMOS Discord‘e. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jau keletą metų iš eilės remia KNC veiklas, susijusias su pagalba moterims bei šeimoms krizinio nėštumo metu. Kalbėkime, mamos Marija

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi ⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje. Šiandien dalinuosi pokalbiu su Krizinio nėštumo centro įkūrėja, 5 vaikų mama Zita Tomilienine ir centro psichologe, 4 vaikų mama, Rūta Mickevičiene. Taip kartais nutinka, kad ilgai kam nors ruošiesi, ruošiesi, bet įvyksta būtent tada, kada tikriausiai ir būna tinkamiausias laikas. Taip ir šįkart. Nors Zitą pakalbinti norėjau nuo tinklalaidės gyvavimo pradžios, susitinkame įrašų studijoje centro veiklos dešimtmečio proga, o dar ir turime progą pakalbėti apie dienos šviesą ką tik išvydusią knygą, kurią sudarė psichologė Rūta Mickevičienė. Knygoje užrašyta 30 moterų istorijų, kurios kreipėsi į Krizinio nėštumo centrą. O aš Zitos ir Rūtos klausiau, su kokiomis istorijomis ir iššūkiais ateina moterys ieškoti pagalbos, ar centras būna pirmasis pagalbos laiptelis, ar visgi moterys visų pirma jos bando ieškoti tarp artimų žmonių. Kokios gyvenimo aplinkybės verčia rinktis ar gimdyti kūdikį, ar ne, kokią nemokamą pagalbą Krizinio neštumo centras teikia. Per dešimt jo veiklos metų gimė virš 600 kūdikių, kurie galbūt būtų negimę. Bet gimė ir auga apsupti meilės, nes moterys sulaukė pagalbos ir paramos ne tik pirmoms dienoms ar mėnesiams, bet net porai metų. Prie tos pagalbos prisideda ir daug geros širdies žmonių. Taip pat man visuomet norisi paprašyti paberti išminties perlų moterų, kurių motinystės stažas jau yra gerokai ilgesnis nei mano, nes iš kiekvienos istorijos galiu pasičiupti kažką vertingo ir tinkančio, įkvepiančio sau. Tikiuosi, kad tą padaryti pavyks ir jums. Kviečiu klausyti ir susitikti pasidalinimams, diskusijoms KALBA MAMOS Discord‘e. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jau keletą metų iš eilės remia KNC veiklas, susijusias su pagalba moterims bei šeimoms krizinio nėštumo metu. Kalbėkime, mamos Marija

Spaudos apžvalga.„Noriu, kad „Teiresijo krūtis“ (be gailesčio amputuoju vieną krūtį Apollinaire‘ui) būtų dialogas lytiškumo, disidentinio seksualumo, teisės į savo kūną klausimais“, – teigia režisierė Laura Kutkaitė. Menininkė Lietuvos nacionaliniame dramos teatre būsimam pastatymui žymaus prancūzų poeto ir dramaturgo Guillaume‘o Apollinaire‘o kūrinį „Teiresijo krūtys“ naudoja kaip išeities medžiagą, t.y. statydama spektaklį kartu su aktoriais konstruoja naują tekstą, neįsipareigodami originaliai pjesei.Išeivijos filosofas, profesorius Algis Mickūnas buvo inauguruotas Vilnius Tech Garbės daktaru. Su trumpai į Lietuvą sugrįžusiu filosofu šio įvykio išvakarėse pasikalbėjo kolegė Rasa Murauskaitė. Šiandien, pasaulinę filosofijos dieną, kviečiu pasiklausyti jų pokalbio.Nuo šiol Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinį Gedimino piles bokštą Vilniuje lankantys turistai galės naudotis inovatyviu audiogidu, kurį kurdamas lietuvių startuolis „Wisit“ įdarbino ir dirbtinį intelektą (DI).Šiandien 18 val. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje vyks diskusija „Ar mums reikia žydų istorijos vadovėlio?“.Kas vyksta kosmose? Tokį klausimą užduoda to paties pavadinimo knygoje mokslo populiarintoja, mokslo žurnalistė Goda Raibytė-Aleksa. Būtent šiomis dienomis Goda ir pristato knygą, kuri skirta skaitytojams nuo 8-erių metų.Sostinėje vyksta IT specialistų konferencija, sutraukianti professionalus iš viso pasaulio – „Build Stuff“.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Prieš 60 metų filosofė Hannah Arendt parašė knygą „Eichmannas Jeruzalėje: ataskaita apie blogio banalumą“. Knygoje autorė suformulavo naują blogio sampratą, kurią apibūdino kaip blogio banalumą. Ką reiškia blogio banalumas ir kiek Arendt samprotavimai aktualūs šiandien, mėginant suprasti Rusijos vykdomą ukrainiečių genocidą? Kaip įmanoma apsisaugoti nuo šio blogio?Laidoje taip pat apmąstomos Lietuvoje reguliariai kylančios diskusijos apie nevienareikšmės reputacijos politikams ir menininkams statomus paminklus. Kodėl Lietuvoje vis dar nėra nusistovėjusi aiški moralinė skalė, kuri leistų įvertinti skirtingus prisitaikymo, kolaboravimo, pasipriešinimo ir tikro heroizmo atvejus? Apie tai – pokalbis su filosofe, publiciste, Rytų Europos studijų centro programų vadove Simona Merkinaite.Ved. Simas Čelutka

Rimantas Jočys ir Justina Jočytė-Orinienė, muzikai, knygos „Dzūkijos krašto pučiamųjų orkestrai“ autoriai. Knygoje apie Dzūkijos orkestrus pateikta daug metų kruopščiai rinkta medžiaga, liudininkų pasakojimai, autentiška spaudos apžvalga, autorių prisiminimai, kolegų pastebėjimai. Leidinys atskleidžia svarbius Alytaus istorijos puslapius, apimančius visą šimtmetį.

Kaip Velykas švenčia veganai? Kaip šventiniam stalui pasirinkti „etiškus“ kiaušinius? Šokoladinių kiaušinių tradicijos.Etnologas Arūnas Vaicekauskas išleido knygą „Tradicinės Velykos. Šiuolaikiniai margučiai“. Knygoje aprašomi pagrindiniai tradicinių Velykų papročiai ir pateikiami šiuolaikiniai neįprasti kiaušinių marginimo būdai.Šiandien vyks vienas unikaliausių bėgimų Lietuvoje Šiaulių karinio aerodromo kilimo – tūpimo taku „Runway Run‘23! Šio bėgimo tikslas priminti, kad esame stipriausio karinio aljanso NATO dalimi.Ved. Darius Matas

Bruce'as Chatwinas – anglų rašytojas ir žurnalistas, labiausiai išgarsėjęs savo kelionių knygomis. Tačiau jis taip pat buvo vertintas ir kaip romanistas, o jo knyga „Utzas“ pateko ir į „Booker“ trumpąjį sąrašą. Knygoje pasakojama apie kolekcionavimą kaip apsėdimą, atskleidžiama laikysena besikeičiančių santvarkų fone ir totalitariniame režime, o taip pat joje atmosferiškai perteikiamas Prahos vaizdas. Ši knyga ir aptariama tinklalaidės „Perskaitymai“ laidoje, jos vedėjai – Audrius Ožalas ir Jūratė Čerškutė – kalbina knygos vertėją Marių Buroką.

Spaudos apžvalga.Šį savaitgalį Klaipėdos dramos teatre premjera – Jokūbo Brazio režisuotas spektaklis „Storas sąsiuvinis“ pagal 1986 metais vengrų kilmės šveicarų rašytojos Agotos Kristof sukurtą autobiografinį romaną. Knygoje vaizduojamas švelnumą praradęs pasaulis, jis nurengtas iki esminių buities darbų, jame nėra puošnių smulkmenų ir jaukių patogumų. Tai – karo suniokotas pasaulis, o jo žmonės sunkiausiomis akimirkomis jėgų turi tiesiog išgyvenimui, niekam daugiau.Vasario 9–12 dienomis Vilniaus parodų erdvė „Editorial“ debiutuoja Meksiko mieste vyksiančioje šiuolaikinio meno mugėje „Material“. „Editorial“ stende bus pristatomi jaunosios kartos menininkės Anastasios Sosunovos darbai, lietuvių kilmės tapytojos Vikos Prokopavičiūtės kūriniai bei amerikiečių kilmės kūrėjos Annos Reutinger objektai. Tai – pirmasis lietuviškos galerijos pasirodymas Meksikos meno mugėse.Penktadienio Knygų apžvalgai Dovilė Kuzminskaitė pasirinko du romanus apie karą. Ukrainiečių autoriaus Andrejaus Kurkovo knyga „Bikfordo pasaulis“ ir jau neegzistuojančioje Jugoslavijoje gimusio ir į Vokietiją emigravusio Sašos Stanišičiaus romanas „Ten, iš kur esi“.Svetainėje epilietis.lt Lietuvos ateities vizijos rengėjai konsultavosi su piliečiais – kvietė susipažinti su pirminiu Lietuvos ateities vizijos projektu ir išsakyti nuomonę dėl siūlomo šūkio bei penkių strateginių ambicijų 2050-iesiems. Kokių pastebėjimų turėjo konsultacijos dalyviai?Nuo šiandien Lietuvos kino teatruose galima išvysti režisieriaus Mariaus Markevičiaus dokumentinį filmą apie lietuvių kilmės mišrių kovos menų kovotoją Rose Namajunas. Ši kino juosta yra ne tik apie sportininkės kelią pasaulio čempionės titulo link, bet ir apie Rose išgyventus psichologinius sunkumus bei kovos menuose atrastą saugią erdvę.Valstybingumo simbolis – Signatarų namai – artėjančias Lietuvai svarbias šventes pasitiks atsinaujinę. Atnaujinant pastatą unikaliu restauravimo būdu, atrastos išskirtinės fasado detalės. Kaip vyko restauravimo darbai ir ką pavyko atrasti?Garsaus violončelininko ir dirigento Mstislavo Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondas „Pagalba Lietuvos vaikams“ šiemet mini 20 metų veiklos sukaktį. Fondas visus šiuos metus remia muzikai ir baletui itin gabius vaikus, padėdamas jiems siekti išsilavinimo ir savo svajonių.Ved. Urtė Karalaitė

Aurimas Švedas. „Irena Veisaitė. Gyvenimas turėtų būti skaidrus“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“. Knygoje atskleidžiamas neeilinio žmogaus – germanistės, teatrologės, ilgametės Atviros Lietuvos fondo pirmininkės Irenos Veisaitės – likimas. Istorijos ir atminties akistatoje išryškėja ne tik Irenos Veisaitės biografijos kontūrai, bet ir XX amžiaus akivaruose dingusio Lietuvos žydų pasaulio vaizdai, atkuriami knygos herojės sutiktų iškilių kultūros pasaulio asmenybių portretai.Ištraukas skaito aktorė Aldona Janušauskaitė ir skaitovas Paulius Šironas.

Prasideda Vilniaus naujosios ir eksperimentinės muzikos renginių serija „Kontaktas“. Pirmasis koncertas „Gradient“ ketvirtadienio vakarą Menų spaustuvėje, kurį kaip ir kitus tiesiogiai transliuos LRT KLASIKA.Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre šiandien įvyks ilgai laukta nacionalinė premjera. Kompozitoriaus Felikso Bajoro opera-baletas „Dievo avinėlis“, sujungianti gyvųjų ir mirusiųjų pasaulius. Keturiasdešimt metų visavertės premjeros laukusi opera jau tapo lietuviškosios muzikos legenda, o lenkų muzikologo Kšyštofo Drobos netgi buvo įvertinta kaip viena geriausių praėjusio šimtmečio operų.Rubrikoje „Ką man skaityti?“ Jolanta Kryževičienė pristato naują filosofo, kultūrologo, eseisto Leonido Donskio publicistikos tekstų ir esė knygą „Man skauda“. Knygoje publikuojami jau po filosofo mirties surinkti vėlyvieji jo tekstai, pasirodę žiniasklaidoje. „Nuo Leonido mirties praėjo šešeri metai, bet daugelis jo minčių, įžvalgų ir šiandien yra aktualios, o gal net dar svarbesnės“,- sako istorikas, Leonido Donskio artimas bičiulis Egidijus Aleksandravičius.Prieš metus, lapkritį Vilniui suteiktas UNESCO literatūros miesto statusas. Šiandien, praėjus metams Vilniaus senamiesčio širdyje duris atvėrė literatų namai.Vienas iš daugelio po pasaulį pasklidusių „ąžuoliukų“ – žurnalistas Darius Krasauskas - įvykdė savo pažadą ir po knygos apie šį legendinį chorą parašė ir apie jo įkūrėją Hermaną Perelšteiną. Tik ką pasirodžiusi jo knyga „Šefas“ atskleidžia ir „Ąžuoliuko “ įkūrėjo asmenybę, jo įtaką Lietuvos muzikos kultūrai ir, žinoma paties choro įkūrimo ir gyvavimo peripetijas. Rubrikoje „Be kaukių“ – Darius Krasauskas apie tą vingiuotą ir ilgą kelią, kuriam kryptį nubrėžė ši neeilinė asmenybė – „Šefas“.Ved. Gabija Narušytė

Bohumilas Hrabalas. „Aš aptarnavau Anglijos karalių“. Knygoje pasakojama apie mažo žmogaus likimą totalitarinių režimų epochoje. Pagrindinis romano herojus Janas Ditė, praleidęs kalėjime penkiolika metų, išeina į laisvę ir prisimena senus laikus, kai jis buvo jaunas kelneris ir aistringai siekė moterų meilės ir milijono... Romano ištraukas skaito aktorius Vaidotas Žitkus. Vertė Vytautas Visockas.

„Įsivaizduoti Lietuvą. 100 metų, 100 vizijų. 1918 – 2018“. Istorija yra ne tik tai, kas įvyko, bet ir tai, kas neįvyko ar tebuvo įsivaizduota. Ši knyga pasakoja apie politikų, menininkų, mokslininkų ir kitų intelektualų per šimtą metų sugalvotas ir propaguotas Lietuvos ateities idėjas, planus ar siekius, kurie turėjo padėti paaiškinti gyvenamą tikrovę ir paskatinti tolesnę šalies raidą. Knygoje kalbama apie tai, kas nebūtinai įvyko, bet būtinai įsivaizduota, – apie tai, kas pavadinta Lietuvos šimtmečio vizijomis. Knygą išleido leidykla „Baltos lankos“. Ištraukas skaito aktoriai Inga Burneikaitė ir Vytautas Anužis.

„Iki švytėjimo. Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko laiškai“. Knygoje spausdinami plačiai žinomo monsinjoro Kazimiero Vasiliausko jaunystės metų laiškai Zitai Žemaitytei, vėliau tapusiai menotyrininke. Lageriuose ir tremtyje parašytuose laiškuose atsiskleidžia dviejų jaunų kūrybingų žmonių nuostabi draugystė, tapusi postūmiu laiškų rašytojui labai daug pasakyti apie save, pasaulį, tikėjimą, literatūrą, kunigo paskirtį.Tai meilės laiškai pačia šviesiausia šių žodžių prasme, - taip knygą pristato Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Ištraukas skaito aktorius Remigijus Bučius.

Šio sekmadienio knygų klubas netikėtai (geo)politiškai aktualus. Aptariama ukrainiečių rašytojo Andrij Liubkos knyga „Karbidas“. Autorius kviečia atrasti mums tokią artimą, bet visgi dar menkai pažintą šalį. Panirti į jo gimtojoje Užkarpatėje vykstantį komiškai liūdną ir net kiek tragišką serialą. Skaidydamas supranti kokia Ukraina didelė, kokia skirtinga bei įvairi. Nustembi, kad Užhorodas artimesnis Balkanams, o ne Vidurio Europai. Knygoje juoko daug. Ašarų taip pat nemažai. Ko trūksta? Tai Knygų klube ir aiškinasi Viktorija Ivančenko, Dovydas Skarolskis ir Vladas Liepuonius.

Spaudos apžvalga.Sergejaus Loznicos filmą „Mr. Landsbergis. Sugriauti blogio imperiją“ apžvelgia kino kritikė Monika Gimbutaitė.Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyrius atidaro naują galeriją ir pirmojoje parodoje pristato visus jam priklausančius menininkus.„Kalbos rytas“. Apie redaktoriaus darbą, mokslinių leidinių redagavimą, kalbos normų ribų plėtimąsi – pokalbis su Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro redaktoriumi Mindaugu Karaciejumi.Venclovų namai-muziejus kviečia į virtualaus spektaklio apie Paulių Širvį „Ir buvo kitas vyras“ premjerą.„VILKAMIRGĖS“ galerijoje vyksta Pauliaus Širvio duktės, JAV gyvenančios fotografės Dangės Širvytės fotografijų paroda „Su šventom Kalėdom!“Laidos „Įgarsintas vaizdas“ autorės Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.Poetas Dominykas Norkūnas išleido debiutinę eilėraščių knygą „Tamsa yra aštuonkojis“. Joje – itin ryški įtampa tarp šiuolaikinės kultūros ir praeities, gyvenant tarp žuvusių mitų ir karų šukiųVed. Indrė Kaminckaitė

Vėl Tie Patys #72 su Mantu Katleriu, Rolandu Mackevičium ir Mantu Stonkum! www.youtube.com/negyvaseteris www.instagram.com/negyvaseteris www.patreon.com/veltiepatys

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir Europos vartotojų centras Lietuvoje šią savaitę organizuoja jau tradicine tapusią Apgavysčių internete prevencijos savaitę #NeapsigaukInternete. Šiemet didžiausias dėmesys skiriamas vartotojų teisių apsaugai socialiniuose tinkluose ir skelbimų portaluose, taip pat klaidinančios reklamos bei nesąžiningos komercinės veiklos pinklėms.Praėjo dvylika metų nuo tada, kai ši knyga buvo išleista pirmą kartą. Bet pastaruoju metu vėl kilo skaitytojų susidomėjimas, daugelis ėmė jos teirautis. Ypač daug pageidavimų pakartoti knygos leidimą sulaukėme iš žmonių, kurie gimė Sąjūdžio metais ir nepriklausomybės pradžioje. Taip rašo neseniai perleistos knygos „Ką jie mums padarė. Lietuvos gyvenimas traumų psichologijos žvilgsniu“ autorė psichologė, Vilniaus universiteto profesorė Danutė Gailienė. Knygoje nagrinėjamos penkiasdešimties totalitarinio režimo sąlygomis pragyventų metų traumos mūsų visuomenei.Sukanka 60 metų nuo pirmojo žmogaus skrydžio į kosmosą. Kokia kosmoso tyrimų ateitis ir dabartis – maždaug puse dvylikos.10–12. Ved. Rūta Kupetytė

Neseniai išleista naujausia filosofo, Lietuvos filosofijos istoriko, vertėjo, pedagogo, Vilniaus universiteto profesoriaus emerito Arūno Sverdiolo knyga „Kultūra čia ir dabar. Penkios esė“. Knygoje autorius kritiškai analizuoja Lietuvos viešosios sąmonės, žiniasklaidos, politinės ir intelektualinės kultūros būklę. Užklausdamas šiuolaikinės demokratijos prielaidas ir joje vyraujantį reliatyvizmą, A. Sverdiolas sugrąžina mus prie tokių primirštų sąvokų kaip dorybė, išmintis, skonis ir aukštoji kultūra. Kokiu pagrindu šiandien galime teigti, kad kažkas yra gerai arba blogai, išmintinga arba kvaila, kai visų nuomonės traktuojamos kaip vienodai vertingos? Kaip įmanomas kokybiškas sprendimas kultūroje, kuri pripažįsta tik kiekybę ir lygybę? Ar toks reliatyvizmas negriauna pačių visuomenės pagrindų? Samprotavimai apie šiuos ir kitus klausimus – pokalbyje su A. Sverdiolu.Ved. Simas Čelutka

Kultūros publikacijų apžvalga.Neseniai vienu iš 5-ių 2020-ųjų metų panevėžiečių pripažintas režisierius, dramaturgas ir aktorius Aleksandras Špilevojus jau beveik metus yra Juozo Miltinio dramos teatro meno vadovas. Pokalbis su A. Špilevojumi Panevėžio prakeiksmą ir išsivadavimą iš jo, darbo kultūrą ir kūrybines aklavietes.Dovilės Kuzminskaitės apžvalgoje – dvi Lotynų Amerikos rašytojų knygos: iš Čilės kilusios kultinės rašytojos Isabelės Allendės kūrinys „Mano sielos moterys“ ir kylančios prozininkės iš Meksikos, Sofios Segovijos romanas „Bičių dūzgesys“.Kaip muziejai ir edukacinės erdvės karantino metu bando išlaikyti auditoriją ir vis priminti apie save? Apie kūrybiškus kelius ir prieigas – Mo muziejaus vadovė Milda Ivanauskienė ir meno, rezidencijų ir edukacijos centro „Rupert“ vadovė Julija Reklaitė.Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos ir medijų tyrimų centro mokslininko Viktor Denisenko naujojoje knygoje „Propagandos apsupty“ – aktualus žvilgsnis į šiuolaikinę propagandą ir pastarųjų metų informacinių manipuliacijų apmąstymas.Lietuvos mokslų akademija paskelbė mokslų premijos laureatus. Šiemet humanitarinių ir socialinių mokslų srityse paskirta tik viena premija – dr. Daliai Satkauskytei (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas) už darbų ciklą „Literatūra ir visuomenė. Sociokritiniai tyrimai“.LRT kartu su Vilniaus universitetu rengia paskaitų ciklą „Neabejojusi pašaukimu : Marijos Gimbutienės 100-mečiui”. VU Medicinos fakulteto profesorius antropologas Rimantas Jankauskas naujausioje radijo paskaitoje aptars Marijos Gimbutienės indoeuropiečių kilmės hipotezę ir kaip ją patvirina naujausi paleogenetiniai duomenys.Ved. Austėja Kuskienė

Šiomis dienomis pasirodo nauja knyga – „Bardai: žodžiai ir natos“. Knygoje galima rasti Alinos Orlovos, Sauliaus Bareikio, Gedimino Storpirščio, Kosto Smorigino, Andriaus Kaniavos, Giedriaus Arbačiausko, Domanto Razausko tekstus, natas, akordus, poetų, muzikologų komentarus. „Pakartot“ knygos sudarytojas dainius, aktorius, pedagogas Gediminas Storpirštis pasakoja, kodėl tokios knygos šiandien yra aktualios, patrauklios, kaip jos gimsta ir kokia dainuojamosios poezijos žanro ateitis.Ved. Domantas Razauskas

Gastronomijos knygyną papildo knyga, sulauksianti ir istorijos mėgėjų dėmesio. Knyga „Alumi neprekiaujame – išjungtas vanduo“ papasakos apie Lietuvos pramoninį alų, restoranus, kavines, aludes nuo 1940 m.sovietinės nacionalizacijos iki 1990 m. kovo 11 d. Knygoje trumpai supažindinama su alaus daryklų kasdienybe, dailininkų, kūrusių pramoninį dizainą, sunkumus ir pavojus. Šių darbų autoriai – nuo Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų iki niekam nežinomų dailininkų. Ernesto Parulskio tekstas padės prisiminti sovietinių restoranų subtilybes. Laidos svečiai – knygos autoriai: Vytis Ramanauskas ir Žygimantas Šalkauskas bei menotyrininkas Ernestas Parulskis.Vedėjas Vytaras Radzevičius.

Pagrindinė laidos tema – onkologinėmis ligomis sirgusiųjų žmonių diskriminacija, pavyzdžiui, imant būsto paskolą, draudžiantis ar norint pradėti verslą.Taip pat laidoje pasikalbėsim su knygos „Vilniaus istorijos“ autore, kultūros istorike Sonata Šulce. Knygoje aprašomos aštuonioliktame amžiuje Vilnių kūrusių žmonių istorijos.Ved. Rūta Kupetytė.

Romantiškos meilės mitas Vakarų kultūroje.Kaip romantiškos meilės vaizdiniai veikia mūsų gyvenimą? Pokalbis su jungiškosios krypties psichoterapeute, klinikine psichologe Rasa Šilalyte. „Išminties menas, arba parankinis orakulas“. Knygoje – 300 maksimų apie tai, kaip elgtis, gyventi, kaip sulaukti sėkmės ir paveikti savo lemtį. Leidyklos „Charibdė“ redaktorė Rita Kubilienė pristato vieno garsiausių baroko estetikos teoretiko Baltasaro Graciano kūrinį (vertėja Aleksandra Teresė Veličkienė). Šį autorių labiausiai išgarsino A. Schopenhaueris, F.Nietzche ir A. Gide'as, vertinę B.Gracianą kaip mąstytoją ir atidų gyvenimo stebėtoją.

Romantiškos meilės mitas Vakarų kultūroje.Kaip romantiškos meilės vaizdiniai veikia mūsų gyvenimą? Pokalbis su jungiškosios krypties psichoterapeute, klinikine psichologe Rasa Šilalyte. „Išminties menas, arba parankinis orakulas“. Knygoje – 300 maksimų apie tai, kaip elgtis, gyventi, kaip sulaukti sėkmės ir paveikti savo lemtį. Leidyklos „Charibdė“ redaktorė Rita Kubilienė pristato vieno garsiausių baroko estetikos teoretiko Baltasaro Graciano kūrinį (vertėja Aleksandra Teresė Veličkienė). Šį autorių labiausiai išgarsino A. Schopenhaueris, F.Nietzche ir A. Gide'as, vertinę B.Gracianą kaip mąstytoją ir atidų gyvenimo stebėtoją.

Šiandien pristatome Anetos Anros audioknygą „Paleistuvės, arba meilė pagal Niurnbergo mergelę“, kurią įgarsino garsūs aktoriai Airida Gintautaitė ir Andrius Bialobžeskis. Knygoje girdėsite skambant Sodeikos muziką. Retenybe šiandien tapęs puikus žodžio valdymas, tarsi iš Šekspyro dramų persikėlę itin scenografiški vaizdiniai – tai bruožai aiškiai išskiriantys Anetą Anrą jaunųjų rašytojų plejadoje ir neleidžia su niekuo supainioti savitos jos manieros. Kaip teigia rašytojas ... Skaityti Toliau

Šiandien Žinių radijo laidoje „Savaitgalio skaitiniai“ – Lavijos Šurnaitės audioknyga „Maži įpročiai – dideli pokyčiai“, kurią įgarsino pati knygos autorė. Šioje audioknygoje Lavija kviečia klausytoją pasiryžti savo gyvenime keisti mažus, kasdienius įpročius ir to pasekoje mėgautis gyvenimo pokyčiais. Knygoje rasite idėjų, receptų, moksliniais tyrimais ir asmenine patirtimi pagrįstų patarimų, kaip tapti savo pačios svajonių moterimi – džiaugtis atvaizdu veidrodyje ir ... Skaityti Toliau

Tai – klasika tapusi alegorinė pasaka, kuri žavi tiek vaikus, tiek suaugusius. Knygoje apstu išminties, kuri aktuali visais laikais. Pasakoje kalbama apie berniuką iš kitos planetos ir jo tarplanetines keliones, tačiau tuo pačiu, tai išmintingas pasakojimas apie žmogaus lemtį ir gyvenimo prasmę. Autorius filosofiškai aprašo ir visiems suprantama forma perteikia visuomenės problemas ir paviršutinišką suaugusių gyvenimą. Skaitant šią išminties ir ... Skaityti Toliau

Europiečius įprasta laikyti ypač aktyviais „žaliaisiais“ – Europos Sąjunga mėgsta prisistatyti kaip lyderė aplinkosaugos mokslo, švietimo ir technologijų srityse. Tačiau kaip yra iš tiesų? Tai buvo vienas iš klausimų, į kuriuos atsakymo ieškojo Kauno technologijos universiteto (KTU) sociologai kartu su kolegomis iš Vokietijos, rašydami monografiją „Žaliasis europietis“ (angl. „Green European“). Knygoje apibendrinami įvairūs tyrimai apie europiečių aplinkosauginį sąmoningumą, rizikų suvokimą ir elgseną.„Europiečiai neturi vieningos ekologinės sąmonės ar vieningų aplinkai draugiškos elgsenos įpročių,“ – apibendrina leidinio redaktorė docentė Audronė Telešienė. Tyrimai rodo, kad yra skirtumai tarp Vakarų bei Vidurio ir Rytų Europos. Visgi aplinkosaugines nuostatas ir įpročius lemia ne tik šalių ekonominis išsivystymas, bet ir demokratijos lygis, net religinės pažiūros.Lietuvos gyventojai išsiskiria tuo, kad aukščiau aplinkosaugos problemų iškelia skurdą ir pagal savo aplinkosauginę elgseną yra panašūs į Latvijos, Bulgarijos bei Rusijos šalių piliečius.

Europiečius įprasta laikyti ypač aktyviais „žaliaisiais“ – Europos Sąjunga mėgsta prisistatyti kaip lyderė aplinkosaugos mokslo, švietimo ir technologijų srityse. Tačiau kaip yra iš tiesų? Tai buvo vienas iš klausimų, į kuriuos atsakymo ieškojo Kauno technologijos universiteto (KTU) sociologai kartu su kolegomis iš Vokietijos, rašydami monografiją „Žaliasis europietis“ (angl. „Green European“). Knygoje apibendrinami įvairūs tyrimai apie europiečių aplinkosauginį sąmoningumą, rizikų suvokimą ir elgseną.„Europiečiai neturi vieningos ekologinės sąmonės ar vieningų aplinkai draugiškos elgsenos įpročių,“ – apibendrina leidinio redaktorė docentė Audronė Telešienė. Tyrimai rodo, kad yra skirtumai tarp Vakarų bei Vidurio ir Rytų Europos. Visgi aplinkosaugines nuostatas ir įpročius lemia ne tik šalių ekonominis išsivystymas, bet ir demokratijos lygis, net religinės pažiūros.Lietuvos gyventojai išsiskiria tuo, kad aukščiau aplinkosaugos problemų iškelia skurdą ir pagal savo aplinkosauginę elgseną yra panašūs į Latvijos, Bulgarijos bei Rusijos šalių piliečius.

Pokalbis su poetu Donaldu Kajoku.„Apie vandenis, medžius ir vėjus“ - taip – paprastai ir konkrečiai – naujausią savo poezijos knygą pavadino vienas įdomiausių Lietuvos poetų, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Donaldas Kajokas.Knygoje – ir medžiai, ir vandenys, ir vėjai. Bet dar daugiau oro, erdvės ir laisvės.Pačiam autoriui mėginant paaiškinti, kodėl bėgant metams jo poezija trumpėja, tarsi išsivalo nuo visko, ko jai nebereikia, literatūros kritikai stebisi D. Kajoko talentu išlaikyti savitą poetiką, tačiau tuo pat metu sugebėti atsinaujinti.Laidoje išgirsite pokalbį su Donaldu Kajoku ir naujos jo knygos eilėraščių. Taip pat ir literatūros kritikų Viktorijos Daujotytės bei Arno Ališausko nuomones apie šio poeto kūrybą.

Pokalbis su poetu Donaldu Kajoku.„Apie vandenis, medžius ir vėjus“ - taip – paprastai ir konkrečiai – naujausią savo poezijos knygą pavadino vienas įdomiausių Lietuvos poetų, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Donaldas Kajokas.Knygoje – ir medžiai, ir vandenys, ir vėjai. Bet dar daugiau oro, erdvės ir laisvės.Pačiam autoriui mėginant paaiškinti, kodėl bėgant metams jo poezija trumpėja, tarsi išsivalo nuo visko, ko jai nebereikia, literatūros kritikai stebisi D. Kajoko talentu išlaikyti savitą poetiką, tačiau tuo pat metu sugebėti atsinaujinti.Laidoje išgirsite pokalbį su Donaldu Kajoku ir naujos jo knygos eilėraščių. Taip pat ir literatūros kritikų Viktorijos Daujotytės bei Arno Ališausko nuomones apie šio poeto kūrybą.

„Kai tyrinėji sovietmetį, sėdi archyvuose, skaitai atsiminimus, periodiką, supranti, kad nieko nesupranti. Supratau, jog reikia kalbėtis su žmonėmis, klausinėti, kokioje terpėje ir kokiu būdu visa tai atsirasdavo, kokia buvo to laiko konjunktūra, žmonių santykiai“, – knygos „Nevienareikšmės situacijos“ atsiradimą aiškina jos sumanytojas, literatūrologas Rimantas Kmita.Knygoje sudėti rašytojų, vertėjų, redaktorių, skaitytojų, bibliotekininkų, mokytojų, dėstytojų, knygynų darbuotojų pasakojimai apie sovietmečio literatūros lauką.Kaip pasirinkti pašnekovai ir kam suteikta teisė kalbėti? Ar sakytinė istorija nėra sąlygiška, nes pašnekovai renkasi ką pasakyti ir ką nutylėti? Kokia tokių pokalbių vertė? Kokia istorija atsiskleidžia iš šių pokalbių?Apie tai – Jolantos Kryževičienės pokalbis su knygos sumanytoju literatūrologu R. Kmita, istorikais Violeta Davoliūte ir Aurimu Švedu.

„Kai tyrinėji sovietmetį, sėdi archyvuose, skaitai atsiminimus, periodiką, supranti, kad nieko nesupranti. Supratau, jog reikia kalbėtis su žmonėmis, klausinėti, kokioje terpėje ir kokiu būdu visa tai atsirasdavo, kokia buvo to laiko konjunktūra, žmonių santykiai“, – knygos „Nevienareikšmės situacijos“ atsiradimą aiškina jos sumanytojas, literatūrologas Rimantas Kmita.Knygoje sudėti rašytojų, vertėjų, redaktorių, skaitytojų, bibliotekininkų, mokytojų, dėstytojų, knygynų darbuotojų pasakojimai apie sovietmečio literatūros lauką.Kaip pasirinkti pašnekovai ir kam suteikta teisė kalbėti? Ar sakytinė istorija nėra sąlygiška, nes pašnekovai renkasi ką pasakyti ir ką nutylėti? Kokia tokių pokalbių vertė? Kokia istorija atsiskleidžia iš šių pokalbių?Apie tai – Jolantos Kryževičienės pokalbis su knygos sumanytoju literatūrologu R. Kmita, istorikais Violeta Davoliūte ir Aurimu Švedu.

Donato Petrošiaus esė rinkinyje „Kaip negalima gyventi“ – nuo 2001 metų rašyti tekstai. Komiški, paradoksalūs, komplikuoti, pripildyti egzistencinio krūvio. Knygoje – ir gimtoji Žemaitija, ten sutikti žmonės, ir, žinoma, Vilnius, jo savitos vietos, priemiesčiai, paupiai.Į aplinką žvelgdamas ironiškai, autorius išties moka šypsotis prie savo susikurto netobulo pasaulio paveikslo, o sukrečiančiose istorijose nėra nei liūdesio, nei graudulio – tekstų įtampai autorius sumaniai randa žaibolaidį. Laidoje išgirsite pokalbį su Donatu Petrošiumi ir kelias ištraukas iš jo eseistikos knygos „Kaip negalima gyventi“.

Donato Petrošiaus esė rinkinyje „Kaip negalima gyventi“ – nuo 2001 metų rašyti tekstai. Komiški, paradoksalūs, komplikuoti, pripildyti egzistencinio krūvio. Knygoje – ir gimtoji Žemaitija, ten sutikti žmonės, ir, žinoma, Vilnius, jo savitos vietos, priemiesčiai, paupiai.Į aplinką žvelgdamas ironiškai, autorius išties moka šypsotis prie savo susikurto netobulo pasaulio paveikslo, o sukrečiančiose istorijose nėra nei liūdesio, nei graudulio – tekstų įtampai autorius sumaniai randa žaibolaidį. Laidoje išgirsite pokalbį su Donatu Petrošiumi ir kelias ištraukas iš jo eseistikos knygos „Kaip negalima gyventi“.

Pokalbis apie knygą „Manėm, kad greit grįšim“, kurioje spausdinama 18 lietuvių, 1940-1944 metais, artėjant Antrojo pasaulinio karo frontui, besitraukusių iš Lietuvos ir dabar gyvenančių JAV. Pašnekovė - viena iš knygos sudarytojų Dalia Cidzikaitė.Knygoje spausdinami 18 pokalbių, kuriuose Antrojo pasaulinio karo metais į JAV pasitraukę lietuviai dalijasi savo istorijomis. Kaip veikia atmintis? Ką laikas nugludina, o ką išryškina? Kuo įdomus ir vertingas sakytinės istorijos žanras?

Pokalbis apie knygą „Manėm, kad greit grįšim“, kurioje spausdinama 18 lietuvių, 1940-1944 metais, artėjant Antrojo pasaulinio karo frontui, besitraukusių iš Lietuvos ir dabar gyvenančių JAV. Pašnekovė - viena iš knygos sudarytojų Dalia Cidzikaitė.Knygoje spausdinami 18 pokalbių, kuriuose Antrojo pasaulinio karo metais į JAV pasitraukę lietuviai dalijasi savo istorijomis. Kaip veikia atmintis? Ką laikas nugludina, o ką išryškina? Kuo įdomus ir vertingas sakytinės istorijos žanras?

„Knyga turi simbolinę reikšmę. Įeini į knygyną ir matai lentynoje savo knygą. Kartu norėjosi pagaliau „palikti“ tuos tekstus. Knygoje sudėti per aštuonerius metus sukurti tekstai, nuo kai kurių jų esu toli, tad knyga padėjo užverti tą praeities etapą“, – sako poetė Ramunė Brundzaitė. Kuo poezija gali būti įdomi ir aktuali ne tik siauram ratui skaitytojų? Laidoje klausysimės autorės minčių apie kūrybą ir skaitomų eilėraščių.

„Knyga turi simbolinę reikšmę. Įeini į knygyną ir matai lentynoje savo knygą. Kartu norėjosi pagaliau „palikti“ tuos tekstus. Knygoje sudėti per aštuonerius metus sukurti tekstai, nuo kai kurių jų esu toli, tad knyga padėjo užverti tą praeities etapą“, – sako poetė Ramunė Brundzaitė. Kuo poezija gali būti įdomi ir aktuali ne tik siauram ratui skaitytojų? Laidoje klausysimės autorės minčių apie kūrybą ir skaitomų eilėraščių.

Šioje laidoje - apie poeto Marcelijaus Martinaičio kūrinį, originalų albumą "Marcelijaus margučiai". Knygoje, kurią išleido Rašytojų sąjungos leidykla, sudėtos poeto meistriškai išskutinėtų margučių nuotraukos. Jų autoriai - fotografai Vytautas Balčytis ir Ričardas Šileika. Taip pat leidinyje rasime velykinių atvirukų ir visa tai papildo per Gavėnios meditaciją užrašytos rašytojo mintys. Jūsų dėmesiui - keletas fragmentų iš susitikimo su Nacionalinės premijos laureatu, rašytoju Marcelijumi Martinaičiu.

Šioje laidoje - apie poeto Marcelijaus Martinaičio kūrinį, originalų albumą "Marcelijaus margučiai". Knygoje, kurią išleido Rašytojų sąjungos leidykla, sudėtos poeto meistriškai išskutinėtų margučių nuotraukos. Jų autoriai - fotografai Vytautas Balčytis ir Ričardas Šileika. Taip pat leidinyje rasime velykinių atvirukų ir visa tai papildo per Gavėnios meditaciją užrašytos rašytojo mintys. Jūsų dėmesiui - keletas fragmentų iš susitikimo su Nacionalinės premijos laureatu, rašytoju Marcelijumi Martinaičiu.

Šį kartą laidoje - apie rašytoją Vytautą Martinkų ir naująją jo knygą "Dvylika lieptų". "Dvylika lieptų" - tai dvylika skirtingais metais sukurtų novelių, kurias autorius vadina kalendorinėmis. Knygoje rasime ir 1971-aisiais, ir 2009-aisiais rašytas noveles, kurių siužetai susipina su rašytojo biografija, socialine ir kultūrine tikrove, kartu persipynusia su intelektualiniais autoriaus atradimais.

Šį kartą laidoje - apie rašytoją Vytautą Martinkų ir naująją jo knygą "Dvylika lieptų". "Dvylika lieptų" - tai dvylika skirtingais metais sukurtų novelių, kurias autorius vadina kalendorinėmis. Knygoje rasime ir 1971-aisiais, ir 2009-aisiais rašytas noveles, kurių siužetai susipina su rašytojo biografija, socialine ir kultūrine tikrove, kartu persipynusia su intelektualiniais autoriaus atradimais.

Laidoje su rašytoju Henriku Algiu Čiegrėjumi kviečiame pavartyti naujausią jo knygą "Ir parnešė apynio kvapą". Knygoje, kurią išleido Rašytojų Sąjųngos leidykla, sudėtos 22 pastarųjų metų novelės. Kviečiame klausytis pokalbio įrašo su Henriku Algiu Čiegrėjumi.

Laidoje su rašytoju Henriku Algiu Čiegrėjumi kviečiame pavartyti naujausią jo knygą "Ir parnešė apynio kvapą". Knygoje, kurią išleido Rašytojų Sąjųngos leidykla, sudėtos 22 pastarųjų metų novelės. Kviečiame klausytis pokalbio įrašo su Henriku Algiu Čiegrėjumi.

Laidoje su rašytoju Henriku Algiu Čiegrėjumi kviečiame pavartyti naujausią jo knygą "Ir parnešė apynio kvapą". Knygoje, kurią išleido Rašytojų Sąjųngos leidykla, sudėtos 22 pastarųjų metų novelės. Kviečiame klausytis pokalbio įrašo su Henriku Algiu Čiegrėjumi.

Laidoje su rašytoju Henriku Algiu Čiegrėjumi kviečiame pavartyti naujausią jo knygą "Ir parnešė apynio kvapą". Knygoje, kurią išleido Rašytojų Sąjųngos leidykla, sudėtos 22 pastarųjų metų novelės. Kviečiame klausytis pokalbio įrašo su Henriku Algiu Čiegrėjumi.

Vienintelis ir nepakartojamas maestro Vytautas Kernagis mus paliko 2008 metų kovo 15 dieną. Jam buvo 56-eri. Šį rudenį leidykla "Tyto Alba" išleido Rūtos Aginskaitės knygą "Nes nežinojau, kad tu nežinai", kuriame pateikiamas išsamus artisto kūrybos ir gyvenimo portretas, prisimenama Vytauto Kernagio giminės istorija, bohemiška tėvų namų atmosfera, jaunystė, pirmasis ansamblis "Aisčiai", dainos, teatras... Knygoje prabyla pats Vytautas Kernagis, jo artimieji, draugai ir kolegos. Tad laidoje kalbėsime apie Rūtos Aginskaitės knygą, prisiminsime Vytauto Kernagio fenomeną.

Vienintelis ir nepakartojamas maestro Vytautas Kernagis mus paliko 2008 metų kovo 15 dieną. Jam buvo 56-eri. Šį rudenį leidykla "Tyto Alba" išleido Rūtos Aginskaitės knygą "Nes nežinojau, kad tu nežinai", kuriame pateikiamas išsamus artisto kūrybos ir gyvenimo portretas, prisimenama Vytauto Kernagio giminės istorija, bohemiška tėvų namų atmosfera, jaunystė, pirmasis ansamblis "Aisčiai", dainos, teatras... Knygoje prabyla pats Vytautas Kernagis, jo artimieji, draugai ir kolegos. Tad laidoje kalbėsime apie Rūtos Aginskaitės knygą, prisiminsime Vytauto Kernagio fenomeną.