Podcasts about airijos

Prasideda tarptautinis Asitežo festivalis „JĖGA/ COOL!“ Panevėžyje. Pokalbis su festivalio įkūrėja, prezidente, aktore Violeta Podolskaite.Klaipėdos Parodų rūmuose atidaryta paroda „Ne apie lietų". Didžiosiose salėse antrame aukšte susitinka skirtingų kultūrų – Airijos ir Lietuvos – grafikos kūrėjai, kurie įsitikinę: metas išplėsti grafikos kaip meno formos geografiją ir leisti žiūrovui pajusti – šiuolaikinė grafika yra aktuali ir gyvybinga. Pasakoja Agnė Bukartaitė.Vilnius siekia parduoti buvusios Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios vietoje esančias patalpas. Kaip praneša naujienų agentūra BNS, miesto taryboje nesutariama: vieni baiminasi, kad naujieji šeimininkai neišsaugos Statybininkų rūmais vadinamame pastate esančių autentiškų nepastatytos bažnyčios elementų, kiti teigia, kad sovietmečiu bažnyčios vietoje statant vadinamuosius Statybininkų rūmus originalus sakralinis pastatas buvo negrąžinamai prarastas. Kaip elgtis su architekto Antano Vivulskio niekada iki galo neįgyvendintu projektu?Pakruojis, o ir visa Lietuva, mini garsaus dailininko, vitražisto, marionečių kūrėjo Stasio Ušinsko 120-ąsias gimimo metines. Pakruojyje, kur menininkas gimė, surengta paroda, pristatyta pagal jo brėžinius atkurta viena iš marionečių. Paminėta ir Lėlių teatro diena, parodyta spektaklių. Iš Pakruojo pasakoja Tomas Mizgirdas.Rubrikoje „Be kaukių“ – Vilniaus paveikslų galerijos vadovė Aistė Bimbirytė.Ved. Gabija Narušytė

Spaudos apžvalga.„Švietimo vadovų brandą liudija suvokimas, kad politikui dera atlikti tarpininko vaidmenį tarp ekspertinio vertinimo ir visuomenės lūkesčių“, – komentare sako istorijos mokytojas ekspertas Domas Boguševičius.Panevėžyje „Stasys Museum“ pristatyta nauja tarptautinė paroda „Ir vėjas mus nuneš“. Ekspozicija nagrinėja globalias krizes – nuo karo ir migracijos iki klimato kaitos.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Vilniaus geležinkelio stotyje įvyks menininkės Monikos Dirsytės performansas „Sienos“, skirtas pabėgėlių integracijos temai.Klaipėdos Parodų rūmuose atidaryta paroda „Ne apie lietų“. Didžiosiose salėse antrame aukšte susitinka skirtingų kultūrų – Airijos ir Lietuvos – grafikos kūrėjai.Felicijos Bortkevičienės atminimą įamžinanti Kalbos premija šiais metais skirta dr. Tatjanai Vologdinai – filologei, lituanistei, Vroclavo universiteto dėstytojai, Lietuvių kalbos ir kultūros studijų centro Vroclave vadovei.Įvyks šokio spektaklio pradinukams „Kuris kurį“ premjera. Spektaklis pasakoja apie dviejų skirtingų tautybių sportininkų kelionę per įvairių sporto šakų varžybas.Ved. Justė Luščinskytė

Šįkart „Kitame laike“ – sudėtinga Airijos klasikinės muzikos istorija, jos santykiai su tradicine muzika ir politinėmis peripetijomis. Kodėl galima teigti, kad akademinės muzikos tradicija šioje saloje dar tik formuojasi?Ved. Domantas Razauskas

„Ar demokratijai gresia pavojus? Visame pasaulyje politinį kraštovaizdį ima temdyti populistinių ir autoritarinių alternatyvų vilionės, dažniausiai iš kraštutinės dešinės, kartais – kraštutinės kairės. Politinėse diskusijose tapo įprasta girdėti, kad centro kairės ir centro dešinės partijos patiria nuosmukį. Atsiradusią tuštumą pamažu užpildo supaprastinti sprendimai, kuriuos propaguoja charizmatiškos asmenybės, be jokių skrupulų sėjančios nesantaiką ir dėl visko kaltinančios mažumas. Šie populistiniai lyderiai, nors ir apsimeta demokratais, iš tiesų nėra tokie. Kas stos ginti demokratijos? Ar ne laikas Katalikų Bažnyčiai pasinaudoti susidariusia proga?" Plačiau - vedamojo skiltyje.„Tokie smulkūs dalykai“ – šį savaitgalį Lietuvos kino teatruose pradedamas rodyti filmas, atskleidžiantis tamsų Airijos valstybės ir bažnyčios laikotarpį. Išgirsite šios kino juostos, kurioje pagrindinį vaidmenį atlieka Cillian Murphy, recenziją.Užsienio spaudos apžvalga: dirbtinio intelekto technologijų keliami iššūkiai Katalikų Bažnyčiai ir žmonių mąstymui, tikėjimui bei religinėms patirtims (parengė Giedrius Tamaševičius).„Krikščioniškos minties puslapis“: Evelyn Waugh „Už intelektualus: Trys išminčiai“.„Tėvo Antano pasakojimai“: kaip atpažinti laimę?Filosofo Povilo Aleksandravičiaus radijo esė „Apie pasaulio vienybę ir meilės griežtumą“.Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Projektas „Lietuvių kalbos akademija“ pasakoja apie lituanistines mokyklas, veikiančias užsienyje, kalbina mokinius, mokytojus, tėvus, kas dar įtaką ir skatina mokytis, ką reiškia lietuvišką mokyklą baigti užsienyje? Alvija Černiauskaitė kalbina didžiausios Airijos mokyklos Dubline „Keturi vėjai“ tėvelius: Ingrida Rondzienė iš Vilniaus (15 metų užsienyje) Tomas Kavaliauskas iš Veisiejų (17 metų) Ina Vėžytė-Byrne iš Radviliškio (17 metų) Projektas vykdomas kartu su Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomene, dalinai finansuojamas Užsienio reikalų ministerijos.

Jungtinė Karalystė susiduria su didžiausiomis riaušėmis per daugiau nei dešimtmetį. Daugiau nei 400 suimtų žmonių ir baimė, kad smurtas gali plėstis. Naujasis šalies premjeras žada apsaugoti musulmonių ir imigrantų bendruomenes. Smurtauti pradėta pasklidus melagingai informacijai, kad 3 mergaites subadęs jaunuolis yra musulmonas prieglobsčio prašytojas. Panašių smurto protrūkių yra ir kitose Europos šalyse.Laidoje dalyvauja LRT radijo bendradarbės Junginėje Karalystėje ir Švedijoje Viktorija Rinkevičiūtė ir Vaida Strazda, Airijos lietuvių bendruomenės pirmininkas Arūnas Teišerskis, Lietuvoje gyvenantis britas Mark Adam Harold, Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotas analitikas Matas Baltrukevičius.Ved. Agnė Skamarakaitė

1974 m. įkurtas Lietuvos etnografijos muziejus švenčia savo 50-metį. Apie sukaktį ir artėjančią Joninių šventę kalbamės su muziejaus direktore Gita Šapranauskaite.Naują laidą „Aplink pasaulį per 50 minučių“, skirtą pasaulio muzikai, LRT KLASIKOS eteryje pristato kompozitorius Domantas Pūras.Jeilio universitete vykusioje konferencijoje, skirtoje Baltijos studijoms, buvo pristatyta ir prieš kelerius metus išleista knyga „Lietuvos architektai pasakoja apie sovietmetį: 1992 m. įrašai“, kurioje spausdinami Berklio universiteto architektūros istorijos mokslų daktaro ir dailės ir architektūros istorijos profesoriaus Niujorko miesto universitete Jono Mačiuikos 1992 m. daryti interviu su sovietmečio Lietuvoje dirbusiais architektais. Apie galimybę dirbti Lietuvai iš 1992 m. perspektyvos pasakoja Jonas Mačiuika ir knygos bendraautorė, architektūros istorikė Marija Drėmaitė.Birštone vyko Baltijos gitarų festivalis, kurio metu ne tik koncertavo klasikinės gitaros meistrai iš Lietuvos, Juodkalnijos, Airijos ir kitų šalių, bet taip pat vyko ir Tarptautinis klasikinės gitaros konkursas, kurio metu pirmą kartą net du lietuviai.Niu Heivene - susitikimas su poete, rašytoja, dramaturge ir vertėja, Amerikos lietuve Laima Vince Sruoginis. Gyvais jos liudijimais piešiamas sovietinės Lietuvos paveikslas, aptariami ir svarbūs šiandieniai darbai. Kokiais pačiais keisčiausiais būdais sovietmečiu yra tekę nukreipti cenzorių dėmesį? Kodėl nepatogus buvo pirmasis susitikimas su okupuotoje Lietuvoje gyvenusia teta? Pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Rusijos prezidentas Putinas paskelbė atleidžiantis gynybos ministrą Sergejų Šoigu ir į jo vietą skiriantis vicepremjero pareigas ėjusį mažai žinomą ekonomistą Andrejų Belousovą. Kas tai per asmenybė ir kaip tai gali keisti karo eigą?Antrą kartą nepavykus įteisinti pilietybės išsaugojimo referendumu, jo iniciatorė parlamentarė D.Asanavičiūtė siūlo keisti Pilietybės įstatymą, leidžiant dvigubą pilietybę turėti visų NATO narių ir Aljanso partnerių Austrijos, Airijos bei Maltos pilietybes įgijusiems lietuviams.Eglės Ostvalds gyvenime pirma atsirado sūrinė, o tuomet sugalvota, ką reiks ir pagal kokius receptus gaminti. Kokius iššūkius tenka spręsti kasdienėj veikloj ir kas labiausiai įkvepia ir džiugina? - rubrikoje „Verslas iš širdies".Antrajame Prezidento rinkimų ture susirungs dabartinis Prezidentas Gitanas Nausėda ir premjerė Ingrida Šimonytė. Kokių strategijų gali imtis kandidatai bandydami pritraukti daugiau rinkėjų į savo pusę?Kare su Ukrainą užpuolusia Rusija Kijevui didžiausią biudžeto dalį aukoja trys nedidelės Baltijos valstybės - Lietuva, Latvija ir Estija. Iš mūsų šalių į Ukrainą yra siunčiama ne tik didžiulė oficiali parama, bet ją veža ir nepelno organizacijos, renkančios privačias aukas. Lietuvos nepelno organizacijos skundžiasi, kad tautiečiai pavargo nuo karo ir aukojimo, todėl lėšų surenka vis mažiau. Estijoje irgi susiduriama su panašia problema, tačiau ten veikia ir kelios organizacijos, kurios pinigų Ukrainai surenka vis daugiau. Kaip joms taip pavyksta padaryti?Ved. Rūta Kupetytė

Prasidėjus pavasariui, sodybų savininkai gali sulaukti nemalonių staigmenų. Vandentvarkos įmonės pradėjo registruoti namų savininkus legaliai besitvarkančius nuotekas, o nelegalų gali laukti baudos. Jas išrašys aplinkos apsaugos inspektoriai.Nepaisant vyraujančio neapibrėžtumo, lietuviai aktyviai imasi verslo. Tuo tarpu „Creditinfo Lietuva“ atliko pernai įsteigtų ir bankrutavusių įmonių analizę, taip pat ištyrė, kokia yra naujai įsteigtų įmonių vadovų sudėtis bei asmeninis mokumas – tarp jų beveik 800 vadovų yra nemokūs arba arti nemokumo ribos.Airijos piliečiai balsuoja referendume, kad būtų pakeista Konstitucija. Referendumas susijęs su šeimos samprata Konstitucijoje ir norima įterpti naują tekstą, kuriuo pripažįstama šeimos narių vieni kitiems teikiama priežiūra.Ved. Darius Matas

Paskutinėje sausio laidoje aptariame įvykiais gausią eurovizinę savaitę – paaiškėjo Airijos ir Liuksemburgo konkursinės dainos, įpusėjo Lietuvos atranka EUROVIZIJA.LT, paskutinius finalininkus išrinko Norvegija. Taip pat apžvelgiame savo favoritus kitą savaitę vyksiančiuose Ispanijos ir Ukrainos finaluose. Podkasto galite klausytis Youtube, Spotify, Apple podcasts ir kitose populiariausiose tinklalaidžių platformose. Temos: Pasiūlykite intro... (00:00); Lietuvos atranka įpusėjo – ryškėja favoritai? (2:00); Pirmieji įspūdžiai apie „The Roop“ dainą ir pasirodymą (23:15); PAGALIAU įdomi Airija (27:50); Trankiai sugrįžtantis Liuksemburgas (36:15); Damdiggida Norvegijoje (47:10); Masinę psichozę sukėlęs ir Islandiją į pirmą lažybininkų vietą iškėlęs palestinietis (58:00); Ką ruošia Ispanija? (01:09:30); Mažai intrigos Ukrainoje (1:15:45).

Antrasis pokalbis, skirtas pažangos strategijai „Lietuva 2050“, praėjusių metų pabaigoje patvirtintai Lietuvos Respublikos Seimo ir taip tapusiai oficialiu mūsų visuomenės bei valstybės kelionės į ateitį žemėlapiu.Parengiamajame valstybės strategijos rengimo etape STRATA tyrėjai atliko septynių šalių – Airijos, Estijos, Singapūro, Jungtinės Karalystės, Ispanijos, Suomijos ir Jungtinių Arabų Emyratų – ilgalaikių strategijų formavimo procesų praktikos analizę. Į kokias gerąsias šių šalių patirtis buvo nuspręsta atsižvelgti?Kas yra tas ateities įžvalgų metodas ir kuomet jis gali būti naudojamas efektyviai?Kur pirmiau turėtume dairytis formuodami ateities prognozes – į visuomenės norus, valstybės poreikius, politinio elito geidžiamus tikslus ar tikėtinus ateities scenarijus galinčias nulemti aplinkybes?Su kokiais didžiausiais iššūkiais buvo susidurta rengiant valstybės strategiją ir kaip šie iššūkiai spręsti?Ar įmanoma išugdyti pasitikėjimo kultūros minimumą mūsų valstybės politinio elito tarpe ir tuo pačiu – užsitikrinti strategijos „Lietuva 2050“ ilgaamžiškumą?Kokie didžiausi iššūkiai (arba pavojai) kyla valstybei ir visuomenei siekiančiai įgyvendinti strategiją „Lietuva 2050“?Pokalbis su socialinių projektų kūrėja ir „Lietuva 2050“ vizijos kūrimo koordinatore Vyriausybės kanceliarijoje Modesta Kairyte, buvusia projekto „Lietuva 2050“ vadove ir Lietuvos Respublikos Seimo Tyrimų skyriaus patarėja dr. Sigita Trainauskiene, sociologe, demografe, VDU prof. Aušra Maslauskaite, Nacionalinės NVO koalicijos direktore Gaja Šavele.Ved. Aurimas Švedas

Klimato kaitos rubrika. Apie šampūnų ir kitus mėginukus viešbučių voniose. Juos norima uždrausti Europos Sąjungoje, kad būtų sunaudojama mažiau plastiko.Pokalbis su lituanistinio mokytojo premiją laimėjusia Airijos lituanistinės mokyklos „Gintarėlis“ vadove ir lietuvių kalbos mokytoja Donata Simonaitiene.Pernai Europoje įregistruota beveik 80 skirtingų vaistų. Vienas jų sukurtas pagal Lietuvoje sukurtą technologiją. Diskusija apie vaistų vartojimą ir kiek jie apskritai pasiekiami visuomenei.Taip pat pasakojimas apie genealogiją. Daugybė Vyžuonų krašto žmonių džiaugiasi, jog Alvydas Malinauskas padėjo daugiau sužinoti apie savo šaknis.Ved. Urtė Korsakovaitė.

Roko grupės „Airija“ istorija prasideda 1992-aisiais rugsėjo 16-ąją. Jeigu „Airijos“ istorijos pradžią reikėtų papasakoti vienu sakiniu - koks jis būtų?Pirmasis „Airijos“ albumas „Yra“ audiokasetės pavidalu pasirodė 1994-aisiais. Šio albumo įrašai buvo daromi Giedriaus Litvino studijoje Mažosiose Lapėse. XX a. 9 dešimtmetyje kiekviena darbo studijoje valanda kainavo įspūdingas pinigų sumas. Kiek laiko trūko garso įrašų sesija? Kokį pėdsaką pirmojo „Airijos“ albumo skambesyje paliko kompozitorius bei multiinstrumentalistas Mieczysław Litwiński?Airijos albumo „Yra“ viršelyje – berniuko fotografija. Kam kilo mintis, jog albumo viršelis turi būti būtent toks? Ar čia reikia ieškoti sąsajų su debiutinio airių roko grupės „U2” albumo „Boy“ viršeliu?Praėjus metams po pirmojo albumo „Yra“, 1995-aisiais buvo išleistas antrasis „Airijos“ albumas pavadinimu „Čia“. Po to sekė koncertinis turas „Airija yra čia“. O 1996-aisiais pasirodė akustinio koncerto „Airija Yra Čia“ įrašas audiokasetės ir kompaktinio disko pavidalais. Toks ir buvo išankstinis sumanymas? Trijų albumų pagalba sudėlioti teiginį „Airija yra čia“?Įprastinė 90-ųjų epochos roko muzikanto darbo diena atrodė taip: prieš koncertą reikia atsivežti instrumentus, pasistatyti aparatūrą, pasitikrinti garsą, sugroti koncertą. O gal kažkuriuo momentu situacija pasikeitė – pagerėjo?Ar grupė galėjo pragyventi iš albumų leidybos ir koncertų tuo metu, kai „Airija“ buvo populiarumo pike?Ar grupės nariai, atsigręžę į nueitą kelią gailisi dėl kokių nors tuo metu padarytų arba nepadarytų sprendimų, kaip antai - nenufilmuoto 1996-aisiais kartu su Kauno mažuoju teatru sukurto muzikinio spektaklio „Nuotraukos iš muzikinio albumo“?Ar 2023-iųjų lapkričio mėnesį plokštelės pavidalu atgimstantis grupės „Airija“ albumas „Yra“ skambės taip, kaip jis buvo įrašytas praėjusiame šimtmetyje?Pokalbis su roko grupės „Airija“ muzikantais: smuikininku, multiinstrumentalistu Eimantu Belicku, boso gitara grojančiu Kostu Radlinsku, dainų ir muzikos autoriumi, vokalistu ir gitaristu Dariumi Mileriu – Nojumi.Ved. Aurimas Švedas

„Norime skatinti ukrainiečių įsitraukimą. Ypač daug dėmesio skiriame darbui mokyklose, nes dabar jose mokosi dešimtys tūkstančių vaikų iš Ukrainos“, – kalbėdama apie įvairių socialinių grupių įtraukimą į kultūrines veiklas Airijoje ir jų finansavimą, sako Lietuvoje apsilankiusi Airijos menų tarybos direktorė Maureen Kennelly.Baigiantis rugsėjui išdalinti pirmieji Valstybinės kultūros paveldo komisijos apdovanojimai – „Paveldo DNR“. Prezidentūroje vykusių iškilmių metų paveldo objektų nominacijoje triumfavo du muziejus Kaune įsteigę Karolis Banys ir Petras Gaidamavičius. Jie sakė apdovanojimu norintys dalinti su visais, kurie rūpinasi istorijos išsaugojimu ateities kartoms.Pasaulio kultūros apžvalgoje apie Nobelio literatūros premijos laureatą Joną Fossę, muziejų prisitaikymą prie klimato krizės, artėjančią Barselonos Šv. Šeimynos (Sagrada Familia) bažnyčios statybų pabaigą bei džiazo dievaite pramintą Sarą Vaughan.Paskelbtas Nobelio literatūros premijos laureatas. Juo tapo norvegų rašytojas ir dramaturgas Jonas Fossė. Apie laureatą ir jo kūrybos atspindžius Lietuvos teatre pasakoja teatrologė Daiva Šabasevičienė.Kyjive atidaryta penktoji meno bienalė, kuri vyks trijuose Ukrainos miestuose ir trijose Europos sostinėse, o baigsis 2024 metais Berlyne. Tiesiogiai iš Kyjivo – Marius Eidukonis.„Festivaliai kultūrinį turinį gali užtikrinti keletą mėnesių per metus, o kaip su likusiais metais – ką daryti?“ – tokį klausimą kultūros komentare šįkart kelia rašytoja Renata Karvelis baigiantis kultūros sostinės metams Tauragėje.„Jeigu aš būčiau milijonierius verslininkas ir man patiktų muzika, aš pastatyčiau ne vieną koncertų salę ir jos kuo puikiausiai galėtų veikti kaip verslo objektai“, – juokaudamas apie koncertinių erdvių trūkumą Lietuvoje, sako akordeonistas Martynas Levickis. Šie metai jam itin gausūs didelių karjeros pasiekimų. Nepaisant intensyvaus koncertų grafiko, Martynas išleido naują albumą, kuris jam pelnė prestižinį „Opus Klassik“ apdovanojimą, taip pat tapo vizituojančiu Londono Karališkosios muzikos akademijos profesoriumi.Ved. ir red. Urtė Karalaitė

#TiekŽinių Ketvirtadienį (liepos 27 d.) Tiek žinių vedėja Eglė pasakoja apie prasidėjusį didįjį Ukrainos kontrpuolimą, putino ir Afrikos šalių susitikimą, diskusijas dėl galimai per anksti apie tankus prasitarusio Anušausko bei atsisveikinimą su garsiąja Airijos dainininke Sinéad O'Connor. ✅ Svarbiausios dienos naujienos kiekvieną pirmadienį-ketvirtadienį čia ir „Laisvės TV“ YouTube kanale: https://youtu.be/7OS9fgmYtrw

Speciali merginų atranka pagal išvaizdą, už durų palikti telefonai, alkoholis, o gal ir narkotikai, o galiausiai metalo grupės „Rammstein“ lyderio bandymas fiziškai suartėti. Tokia patirtimi pasidalino Airijos pilietė Shelby, dalyvavusi uždarame vakarėlyje koncerto Vilniaus Vingio parke užkulisiuose. Jos teigimu, Lietuvos policija ir medikai į jos istoriją reagavo atsainiai. Policija tikina, kad pati mergina nerašė pareiškimo. Grupė kategoriškai neigia, kad jų vakarėliuose vyksta kas nors nederamo.Pasitraukus švietimo, mokslo ir sporto ministrei, švietimo bendruomenėje suaktyvėjo raginimai atidėti ugdymo programų atnaujinimą. Dalis mokytojų pabrėžia, kad šiam procesui - visiškai nepasirengta, tuo metu ministerija ir kai kurie mokyklų direktoriai pabrėžia, kad reformos stabdymas - būtų žingsnis atgal.Svarbiausiais šių meto rinkimais vadintus prezidento rinkimus Turkijoje laimėjo Redžepas Tajipas Erdoanas. Jis užsitikrino dar penkerius metus valdžioje, surinkęs 52 procentus rinkėjų balsų.Kas dešimtas gyventojas per pastaruosius metus davė kyšį. Korupcija, anot gyventojų, labiausiai paplitusi ligoninėse, o didžiausias kyšis – 700 eurų už operaciją. Verslininkai kyšio reikalautojais dažniausiai nurodo savivaldybes. Kasmetinį tyrimą - korupcijos žemėlapį - pristačiusi Specialiųjų tyrimų tarnyba teigia, kad padėtis gerėja. Tuo metu ekspertai nurodo, kad kovai su kyšininkavimu reikia naujų priemonių.Liepą vyksiančiame NATO viršūnių susitikime Vilniuje, dalis miesto teritorijų bus pasiekiamos tik pėsčiomis, keisis viešojo transporto maršrutai.Ved. Liepa Želnienė

„Vardai ir garsai“ šią savaitę, kai minima Airijos globėjo Šv. Patriko diena, kviečia pasiklausyti šios šalies muzikos, trumpai žvelgia į „Oskarų“ ceremoniją ir ragina pamatyti filmą apie įstabų alternatyvios muzikos atlikėją Elliottą Smithą. Ved. Ramūnas Zilnys

Pasibaigus nacionalinių atrankų sezonui Justas, Austėja ir Tautvydas aptaria 7 per pastarąją savaitę paaiškėjusias paraiškas. Nuo nauja favorite laimėti laikomos švedės Loreen iki nemaloniai nustebinusios Graikijos. Taip pat apžvelgiame didžiausius sezono nusivylimus ir prisimename geriausias atrankų šiemet nelaimėjusias dainas. Podkasto galite klausytis Spotify, Apple podcasts ir kitose populiariausiose tinklalaidžių platformose. Temos: Intro apie permainingus orus (0:00); Per pusantros valandos iššluoti bilietai į „Euroviziją“ (1:50); Viena gražiausių šių metų baladžių iš Šveicarijos ir neįprasta jos žinutė (7:47); Linkėjimai visiems Edgarams (16:50); Austėjos esybę pakeitęs Izraelis (26:25); Į kurį penketuką pateks Jungtinė Karalystė – geriausiųjų ar blogiausiųjų? (39:30); Bop or flop? Koks bus Loreen sugrįžimas į „Euroviziją“? (48:45); Užgesintas Justo optimizmas dėl Portugalijos (1:00:20); Graikija (1:08:53); Atnaujintos Albanijos, Ukrainos, Airijos dainos (1:18:15); Didžiausi atrankų sezono nusivylimai arba kurias dainas Liverpulio „Eurovizijoje“ pakeistume? (1:21:45).

„Meno avilys“ tęsia Sinematekos diskusijų ir paskaitų ciklą – pirmąją ciklo paskaitą „Motinystės siaubas Airijos kine: jo vaizdavimo ir industrijos įsitraukimo tyrimas“ šiandien vakare skaitys mokslininkės iš Airijos Meinuto universiteto – dr. Sarah Arnold ir dr. Anne O'Brien. Pokalbis studijoje su mokslininkėmis apie tyrimo svarbą, žvilgsnį į Europos ir pasaulio kontekstą.Daiktų, susijusių su Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir jo šeimos gyvenimu, iki mūsų dienų išliko labai nedaug. Netikėtai Kabelių bažnyčioje atrasti vargonų fragmentai – svarbus ir reikšmingas artefaktas, papildantis Čiurlionių šeimos paveikslą. Šia, galima sakyti, net detektyvine istorija, nustatant, ar tikrai Konstantinas Čiurlionis, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio tėvas, grojo vargonais, ar tai galima patvirtinti, kaip faktą, domisi Agnė Šimkūnaitė.Vasario 4-ąją vienam žymiausių New age'o muzikos atstovų, japonų muzikui, prodiuseriui Kitaro sueina 69 metai. Per pusę amžiaus trukusią muzikinę karjerą Kitaro prisidėjo prie New age‘o kultūros, o jo muzika mus dažniausiai pasiekia, kai ieškome gilaus poilsio kokiame nors spa.Scenos trauka, kūrybos magija ir Latvijos bei Lietuvos paralelės. Rubrikoje „Be kaukių“ šiandien vieši Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė, režisierė ir pedagogė Viktorija Streiča-Jakštienė.Ved. Gerūta Griniūtė

Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos parlamentų atstovai Vašingtone siekia Amerikos paramos Ukrainos narystei NATO. Ukrainiečiai viliasi, kad Kyjivui šią vasarą vyksiančiame NATO viršūnių susitikime Vilniuje bus pasiūlyta aiškesnė narystės aljanse perspektyva. Tačiau pasak ekspertų, tokios viltys tuščios. Ukrainos narystės šiuo metu nepalaiko Baltieji rūmai, o tarp didžiausių abejonių - Krymo klausimas.2022 m. „Transparency International“ Korupcijos suvokimo indekso tyrime Lietuvai skirti 62 balai iš 100 galimų ir 33 vieta 180 šalių sąraše. Tarp Europos Sąjungos šalių Lietuva užima 12 vietą.Ar šiemet matematikos egzamino rezultatai bus geresni? Pokalbis su Švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene.Siekiant sutramdyti siaučiančius sukčius ir kitus nusikaltėlius, į Seimą sugrįžo sena iniciatyva privalomai registruoti išankstinio mokėjimo SIM korteles. Perkant tokią kortelę, reikėtų pateikti: vardą, pavardę, tapatybę patvirtinančio dokumento numerį.Nuo šių metų visi viešieji pirkimai turi būti žalieji – perkamos kuo mažesnį poveikį aplinkai darančios prekės, paslaugos ar darbai. Valstybės kontrolė dar pernai teigė, kad tokiems pirkimams nepasiruošta, o kai kurios perkančios organizacijos abejoja, ar tokį tikslą pavyks pasiekti. Tačiau specialistų nuomone, laiko šimtaprocentiniams žaliesiems pirkimams buvo, jie neišvengiami, nors ir brangesni.Airijos pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ nebeskraidys dviem maršrutais ir rečiau skraidys 11 maršrutų iš Vilniaus. Taip įmonė reagavo į Vilniaus oro uosto sprendimą nuo sausio padidinti mokesčius 28 procentais. Pasak aviacijos teoretiko, nėra nieko dramatiško, tačiau vasarą bilietai dėl to gali brangti.Ved. Rūta Kupetytė

Įsibėgėjant 2023 m. „Eurovizijos“ dainų konkurso sezonui, po truputį užsikuria ir Eurodienos komandos varikliukas. Susėdome pasikalbėti apie Belgijos, Ukrainos ir Albanijos pasirinkimus bei užsienyje prasidedančias atrankas. Podkasto galite klausytis Spotify, Apple podcasts ir kitose populiariausiose tinklalaidžių platformose. Temos: Intro (0:00); Kas įvyko Belgijoje? (1:25); Saugus Ukrainos pasirinkimas (17:20); Pagrindinę atrankos taisyklę pakeitusi ir dėl to (ne)suklydusi Albanija (26:23); Ką pasirinks Estija? (37:40); Ko iš kitų atrankų galėtų pasimokyti „Pabandom iš Naujo“ organizatoriai (42:25); Norvegijos MGP startas ir pervertinta Ulrikke (46:50); Nuvilianti Latvija (53:55); Daug žadanti Ispanija (56:10); Nusišnekantis, bet kūriniu maloniai nustebinęs „Sex Pistols“ lyderis Airijos atrankoje (01:00:20).

Spaudos apžvalga.„Tokio rimto tyrimo kaip šis – Lietuvoje dar nėra buvę“, – sako Oksforde magistrą baigęs bei doktorantūrą studijuojantis 26-erių Adomas Klimantas, tyrinėjantis praeito šimtmečio Baltijos šalių BVP rodiklio pokyčius. Tyrinėtojo patirtimi, atradimais ir Oksfordo universiteto užkulisiais domisi Vaidotas Burokas.Pirmąją naujų mokslų metų savaitę LRT Kalbos kultūros redaktorė Lina Smolskienė apie tai, kaip per pastaruosius tris dešimtmečius pasikeitė lietuvių kalbos mokymas, su kiekviena nauja išmokta kalba didėjantį azartą ir motyvaciją bei kalbų dovanojamą humorą kalbasi su Vilniaus universiteto Skandinavistikos centro dėstytoju dr. Giedriumi Tamaševičiumi.Šiandien Vilniuje prasideda jau šešioliktą kartą Lietuvoje vykstantis tarptautinis instrumentinės muzikos festivalis „Griežynė“, kuriame šiemet išskirtinis dėmesys bus skiriamas muzikavimui kanklėmis, bandonija ir koncertina. Festivalyje šalia muzikantų iš Lietuvos dalyvaus ir svečiai iš Airijos, Armėnijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Škotijos, Ukrainos.Brazilijos neprikausomybės dienos proga su filosofe Julija Tuleikyte kalbamės apie žymų brazilų edukologą ir filosofą Paulo Freirą, kurio sukurta ugdymo koncepcija buvo orientuota į Brazilijoje po vergijos susiklosčiusią nelygybę ir stipriai prisidėjo prie šiuolaikinės visiems prieinamos edukacijos sampratos.Ištrauka iš Ievos Buinevičiūtės laidos „Įgarsintas vaizdas“, kurioje – kino akademijos nominuotų moterų kompozitoriųkūriniai.Rugsėjo 7–11 dienomis Vilniuje 8 kartą vyksta įvietintos šiuolaikinės muzikos festivalis „Muzika erdvėje“, skirtas nagrinėti žmogaus, garsinės aplinkos ir erdvės santykį. Muzikiniai performansai, garso patirtys ir instaliacijos kvies tyrinėti pagrindinę šių metų temą – miestą kaip archetipą.Šiandien sostinės galerijoje „8 akys ir ausys“ atidaroma žinomos iliustratorės Akvilės Magicdust paroda „Beieškant asiūklio“, kurioje autorė, narpliodama miestiečio ir gamtos santykio klausimus, kviečia intymiau patirti gamtą per spalvingos keramikos, tapybos darbų ir autentiškomis audinių dažymo technikomis margintų vėliavų formas.Ved. Urtė Karalaitė

Airijos aktualijas aptariame su LRT RADIJO bendradarbiu Airijoje Arūnu Teišerskiu.Lietuvoje įkurta Policijos rėmėjų taryba. Pokalbis su šios tarybos pirmininku Karoliu Kairiu apie tai ką veikia policijos rėmėjai.STUDIJOJE Policijos rėmėjų tarybos pirmininkas Karolis Kairys.Europos Komisija ragina šalis nares 15 proc. sumažinti gamtinių dujų vartojimą siekiant apsisaugoti nuo Rusijos šantažo. Kiek atsinaujinanti energetika gali padėti pasiekti šį tikslą? Pokalbis su Atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentu Martynu Nagevičiumi.Apie dangaus trauką ir nuotykius oro balionais pokalbis su oreiviu Vytautu Samarinu.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kaip vienas iš didžiausių prieštaravimų Dievo buvimui keliama blogio ir kančios problema, teigianti, kad neįmanoma suderinti visagalio ir gero Dievo buvimo su blogio egzistavimu. Juk mylintis Dievas, turintis visą galią, sukurtų tokį pasaulį, kuriame nebūtų nei blogio nei kančios, arba nuo to bent jau išgelbėtų nekaltuosius. Kadangi to nematome, reikia daryti išvadą, kad Dievo nėra. Yra sakyta, kad po Holokausto (o dabar ir po Bučios) tikėti (geru ir visagaliu) Dievu yra neįmanoma. Problema tikrai labai rimta ir skaudi. Bėda ta, kad atsisakę Dievo jos niekaip neišspręsime, bet tik pagilinsime. Krikščioniškoji pasaulėžiūra čia pateikia labai netikėtą atsakymą, kuris vieniems yra tapęs suklupimo akmeniu, o kitiems tvirčiausiu vilties pamatu. Laurynas Jacevičius (apologetika.lt) dalijasi savo pamąstymais šia tema St. Andrew's bažnyčioje (Dublinas), Airijos ateitininkų kvietimu. Vaizdo įrašas: https://youtu.be/vyz71vXC-uQ   http://apologetika.lt/ https://www.facebook.com/apologetika.lt/

Pastarosiomis dienomis Lietuvos žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas buvo susitikęs su ES žemės ūkio komisaru Januszu Wojciechowskiu ir Ukrainos žemės ūkio ir maisto ministru Mykola Solskiu. Kuo šie susitikimai reikšmingi mūsų šalies žemdirbiams?Prieš dešimtmetį grįžę iš Airijos, Marijana ir Paulius Dijokai, perėmę Pauliaus tėčio ūkį, viską keitė iš pagrindų. Modernizuotose fermose vietoj karvių ir kiaulių įkurdino triušius ir paukščius. Per metus dabar užaugina kelis tūkstančius triušių ir keliasdešimt tūkstančių vištų. Paukštininkystė jau tapo pagrindine ūkio šaka.Rusnės saloje, nedideliuose žemės sklypuose, išgyventi ūkininkams padeda bulvės. Potvynio vandens sušildytoje ir pamaitintoje dirvoje sodinti bulves galima anksčiausiai Lietuvoje. Už pirmąsias bulves valgytojai pasiruošę mokėti brangiau. Tad rusniškiai negaišta nė dienos – vos tik potvynis nusenka, pradeda bulviasodį.Iš Krymo, Ukrainoje į Lietuvą prieš 600 metų karaimus atvedė Vytautas Didysis. Jo kvietimu jie pirmiausia apsistojo Trakų apylinkėse, bet neilgai trukus ėmė dairytis kitų gyvenamųjų vietovių. Būtent šis istorijos vingis lėmė, kad Panevėžio rajone, Naujamiestyje, buvo pristatyta edukacinė programa. Susidomėjimas ja dabar labai išaugo, nes 2022 m. paskelbti karaimų metais.Ved. Regina Montvilienė

Vilniaus apygardos prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo migrantų, apgyvendintų viename iš VSAT užsieniečių registracijos centrų, ilgalaikio seksualinio prievartavimo.Sveikatos apsaugos ministerija siūlo keisti kompensuojamų vaistų kainodarą, kuria tikisi paskatinti pacientus rinktis vaistus su mažiausiomis priemokomis. Ministerija siūlo įvesti metinį 45-ių eurų priemokų krepšelį, kurį viršijus valstybė padengtų tolesnes papildomas pacientų išlaidas perkant vaistus su mažiausia priemoka.Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Vakarai neturi leistis būti bauginami Rusijos. Taip jis kalbėjo Maskvai perspėjus, jog Trečiasis pasaulinis karas yra reali tikimybė. Pasak šalies vadovo, šitaip Rusija mėgina atgrasyti Vakarus nuo karinės paramos teikimo Kremliaus invaziją patiriančiai Ukrainai.Vokietijoje tariamasi dėl Ukrainos karinių pajėgumų stiprinimo ir ilgalaikių šalies saugumo poreikių. Šis pasitarimas rengiamas amerikiečių iniciatyva, jis vyks Jungtinių Amerikos Valstijų karinėje bazėje Ramšteine.Klaipėdoje lankosi Jungtinių Amerikos Valstijų karinis laivas, vienas iš antvandeninių kovos laivų-naikintojų „Gravely“. Pasak Lietuvos kariuomenės, taip Vašingtonas išreiškia solidarumą užtikrinant Baltijos jūros saugumą.Airijos pigių skrydžių įmonė „Ryanair“ šią vasarą iš Lietuvos skraidins dvylika naujų krypčių. Bendras krypčių iš Lietuvos skaičius pasieks 50.Mikčiojančios abiturientės mama Vaiva teigia, kad abitūros egzaminų sistema sukurta taip, kad stipriai mikčiojantis abiturientas nėra atleidžiamas nuo kalbėjimo egzamino dalies ir todėl gali būti gerokai mažiau įvertintas. Nacionalinė švietimo agentūra tikina, kad moksleivius nuo kalbėjimo dalies atleidžia Pedagoginė psichologinė tarnyba.Ved. Paulius Šironas

Užsienio bendradarbių rubrikoje Arūnas Teišerskis iš Airijos respublikos.Ar esate ką nors girdėję apie Salomėjos Nėries atgailos sąsiuvinį? Kartas nuo karto apie tai prabylant žiniasklaidai, o istorikams ir menotyrininkams irgi vis iškeliant tokį klausimą, akivaizdu, kad legenda gyva. Kas pasikeistų, jei toks sąsiuvinys iš tiesų atsirastų? Kur jis galėtų būti? Pokalbis su menotyrininke Laima Kreivyte ir Norvegijoje gyvenančiu programuotoju Džiugu Baltrūnu, kuris domisi kunigo Juozo Gusto istorija, kuris esą labiausiai tikėtina kad ir galėjo perimti iš Salomėjos Neries tą juodąjį atgailos sąsiuvinį.Projekto „LRT ieško sprendimų“ žurnalistai šįkart domisi, kaip stiprinti psichologinę sveikatą. APibendrinanti diskusija su VU Medicinos fakulteto dėstytoja dr. Jelena Stanislavoviene ir psichiatru, profesoriumi Dainiumi Pūru.LRT faktų rubrika.Ved. Živilė Kropaitė

Kauno bigbendas savo 30-mečio jubiliejų pasitinka kūrybingai ir šmaikščiai: „JAZZ UP!“ – tokiu šūkiu kviečia į Kauno valstybinę filharmoniją, kurioje kartu su ryškiausiais šalies džiazo kūrėjais švęs savo gimtadienį. Apie kolektyvo istoriją ir dabartį – Kauno bigbendo vyr. dirigentas Jievaras Jasinskis.Seime vyko Lietuvos kultūros politikos instituto organizuota konferencija: „Atstatykime Vilniaus rotušės laikrodį – svarbiausią valstybės laikrodį“. Jos metu įvairių institucijų atstovai ir visuomenės veikėjai diskutavo apie Rotušės laikrodžio atstatymą ir jo pritaikymą šiems laikams.Dirigentas, valstybinio choro „Vilnius“ meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Artūras Dambrauskas švenčia jubiliejų su muzika: šeštadienį, Šv. Jonų bažnyčioje skambės jautrūs ir iškalbingi kūriniai.Klasikinė muzikos naujienų apžvalga, kurią rengia Paulina Sofija Nalivaikaitė.Nuo pat vaikystės svajojusi tapti aktore Gabija Jaraminaitė niekada savo pasirinkimu nesuabejojo, ką įrodo ir jos darbai: pagrindiniai vaidmenys kine, taip pat teatre ir televizijoje. Ką reiškia vaidinti pianistę, dirbančią Airijos fabrike, sudėtingus santykius šeimoje ar Lietuvos premjerę? Kokie atradimai scenoje ir gyvenime, ir kodėl svajoti yra būtina – apie tai Gabija Jaraminaitė rubrikoje „Be kaukiųׅ“.Ved. Gabija Narušytė

Kokios temos Italijos visuomenėje ir žiniasklaidoje šiuo metu sulaukia daugiausiai dėmesio? Pasakoja LRT Radijo bendradarbė Italijoje Neringa Budrytė.Taip pat laidoje apie Airijos ir Lietuvos panašumus bei skirtumus. Apie vertingas pamokas, kurios svarbios mūsų šaliai papasakoja Airijoje jau devynerius metus gyvenantis žurnalistas ir rašytojas Svajūnas Sabaliauskas-Geladuonis.Specialistai stebi išaugusį dezinformacijos kiekį internete ir ypač socialiniuose tinkluose. Kaip ugdyti savo atsparumą melagienoms ir kodėl svarbu imtis aktyvių kovos būdu su dezinformacija?Dar viena tema - dabartinių klimato kaitos padarinių, tokių kaip kylantis jūros lygis ir Žemės ledynų tirpsmas, neįmanoma panaikinti šimtmečius ar net tūkstantmečius, net jei žmonija drastiškai sumažintų anglies taršą. Tai reiškia, kad laukia precedento neturinčios katastrofos. Kokie padariniai laukia Lietuvos ir pasaulio? Ir kokių veiksmų dar galima imtis?Ved. Darius Matas

Siekiant suvaldyti indiškosios delta atmainos plitimą, nuo šiandien periodiškas testavimas privalomas tampa nepersirgusiems ir nepaskiepytiems krovinių ir keleivių vežėjams, laisvalaikio, pramogų, kultūros sričių, maitinimo įstaigų darbuotojams. Taip pat testavimas privalomas tampa kariams, viešojo administravimo subjektų darbuotojams, ir žmonėms, kurie dirbs su pastaruoju metu į Lietuvą atvykstančiais nelegaliais migrantais.Paulius Selezniovas išsamiau.Vyriausybė neformaliame pasitarime svarstė, kada būtų griežtinami ribojimai, siekiant suvaldyti epideminę situaciją. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad tokio karantino, koks buvo anksčiau, skelbti neketinama. Jo teigimu, daugiausia dėmesio bus skiriama saugaus žmonių bendravimo užtikrinimui.Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Laiškonis.Statistikos departamentas skelbia, kad praeitą parą paskiepyta 1360 žmonių. Šalyje nuo kovido mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyti milijonas 352 tūkst. 527 žmonės, visiškai – milijonas, 209 tūkstančiai 38 žmonės. Mažiausiai vieną skiepą nuo koronaviruso yra gavę 48,4 proc. žmonių – 0,1 procentinio punkto daugiau nei para anksčiau. Skaičiuojant vien pilnamečius, paskiepyta 57,6 proc. gyventojų.Edita Vitė.Lietuvoje paskelbus ekstremaliąją situaciją dėl išaugusių neteisėtų migrantų srautų, Migracijos departamentas paskelbė konkursą ieškodami 56 naujų darbuotojų. Pasak departamento, pPagrindinės naujų darbuotojų funkcijos bus skundų nagrinėjimas, atstovavimas teismuose, apklausų organizavimas ir vykdymas, ryšių palaikymas su kitomis institucijomis, duomenų apdorojimas.Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.Nuo šiandien atlikti koronaviruso tyrimą ir izoliuotis turės šia liga per paskutinį pusmetį nesirgę ir nuo jos neskiepyti žmonės, atvykstantys iš Airijos, Belgijos ir Graikijos salų, išskyrus Tasą. Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos, būtent šios šalys ir teritorijos atsidūrė raudonojoje zonoje, atnaujinus paveiktų šalių sąrašą. Keliautojams iš Čekijos ir Italijos, kurios pasislinko iš žaliosios ir geltonąją zoną, reikės atlikti kovido tyrimus prieš ir po atvykimo, o atvykstantiems iš Norvegijos pakaks vieno tyrimo prieš kelionę, nes šalis nuo pirmadienio priskiriama žaliajai zonai.Keliuose Tuniso miestuose kilus demonstracijoms, reikalaujančioms nuteisti kyšininkaujančius valdininkus ir paleisti parlamentą, šalies prezidentas Kajisas Sajidas sustabdė parlamento veiklą ir atleido iš pareigų ministrą pirmininką Hišamą Mašiši, kuris yra valdančiosios partijos atstovas. Po tokio prezidento pareiškimo armija apsupo parlamento pastatą ir valstybinę televiziją. Valdančiosios partijos atstovai prezidento veiksmus vadina valstybės perversmu. Ieva Balsiūnaitė.Ved. Madona Lučkaitė

Popiežius Pranciškus liepos 25 d. kviečia minėti Pasaulinę senelių ir pagyvenusių žmonių dieną ir parodyti nors truputį švelnumo žmonėms, kurie daugiausia kentėjo per pandemiją. „Švelnumas turi socialinę vertę. Tai vaistas, kurio visiems mums reikia, o pagyvenę žmonės gali jo parūpinti. Pakrikusioje ir nujautrėjusioje visuomenėje, išeinančioje iš pandemijos, reikia ne tik vakcinų ir ekonomikos atsigavimo – kad ir kokie svarbūs šie dalykai, – bet reikia iš naujo mokytis bendravimo meno. o čia mūsų mokytojais gali tapti seneliai ir pagyvenę žmonės. Dar ir dėl to jie yra tokie svarbūs“, - sakė kardinolas Kevinas Farrellas, Šv. Sosto Pasauliečių, šeimos ir gyvybės reikalų dikasterijos vadovas.Kas nutiko „geriausiems pasaulio katalikams“? Airijos katalikybės nuosmūkį apmąsto Berlyne gyvenantis airių žurnalistas Derekas Scally.Spaudos apžvalgą parengė Laurynas Peluritis.Sportas kaip religija. Menotyrininkė dr. Skaidra Trilupaitytė apie miestui trukdančius, bet piliečiams vis brangesnius medžius. Tėvo Antano pasakojimai.Red. Rūta TumėnaitėVed. J.Kuodytė

Daugiau kaip šimtą darbuotojų turinčios ir koronaviruso židiniais buvusios įmonės kviečiamos registruoti skiepams savo darbuotojus. Su kokiais iššūkiais susiduria verslininkai? Komentuoja „Intersurgical“ vadovas Sigitas Žvirblis, „Biržų duona“ vykdomasis direktorius Andrius Kurganovas, LRT RADIJO žurnalistas Marius Jokūbaitis.Dalis neįgaliųjų skundžiasi,kad net ir siūlydamiesi dirbti be atlygio, nesulaukia pasiūlymų.Šiaurės Airijoje ir toliau tęsiasi neramumai. Apie riaušes ir pandemijos valdymą papasakos Šiaurės Airijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Edita Hamilton.Taip pat apie pandeminę tendenciją – „darbostogas“. Vis daugiau įmonių Lietuvoje įteisina galimybę dirbti iš bet kurios pasaulio vietos.Ved. Darius Matas

Temos: Naujoji fanų favoritė – Kipro „El Diablo“ (3:40); Vienų mylima ir kitų nekenčiama Vokietijos daina (11:01); Airijos pasirinkimas ir Lesley Roy sugrįžimas (18:05); Ar su pasirinkta daina Slovėnijai nebus „amen“? (25:10) Apie paskutinį „Melodifestivalen“ bei jame pasirodžiusius Eric saade ir „The Mamas“ (33:10); Kodėl Portugalijos atranka mums tokia svetima? (50:55); Estijos finalo apžvalga – mūsų, fanų bei lažybininkų favoritai ir prognozės (57:30);

Prieš 70 metų, 1951 m. vasario 16-ąją, pirmąją laidą transliavo „Amerikos balso“ lietuviškų programų skyrius. Laidoje – pirmosios laidos įrašas, interviu su istorike Inga Zakšauskiene ir Lietuvos centrinio valstybės archyvo Garso ir videodokumentų skyriaus vedėja Laurencija Volungevičiene.Į LRT radijo eterį grįžta pasaulio lietuvių aktualijoms skirta rubrika „4 milijonai”. Pirmajame pokalbyje – kaip per pandemiją dirba lituanistinės mokyklos ir kitos iniciatyvos užsienyje gyvenantiems vaikams ir jaunuoliams lietuvių kalba. Airijos lituanistinės mokyklos „4 Vėjai“ direktorius Arūnas Teišerskis, Norvegijoje, Osle veikiančios lituanistinės mokyklos „MiLiT Studio“ įkūrėja Milda Karaliūnė ir Gintarė Ulevičiūtė, stovyklos „Gintarėliai“ įkūrėja, aktyvi Jungtinės Karalystės Pietų pakrantės lietuvių bendruomenės narė,Per pandemiją Vasario 16-osios proga – daug kvietimų žygiuoti. Archyvarų bendruomenė kviečia visuomenę nuo Vasario 16-osios iki Kovo 11-osios eiti solo žygius savo pasirinktu maršrutu, specialių maršrutų slidininkams ir dviratininkams sudaryta Šiauliuose. Lietuvos vyriausioji archyvarė Kristina Ramonienė, Šiaulių turizmo informacijos centro atstovė Kristina Šapytė.Nuotraukoje – projekto ƒ„Kodas GŽR-2021“ nuotolinis susitikimas.Ved. Giedrė Čiužaitė

Šiandien vykstanti nuotolinė tarptautinė konferencija apie klimato kaitą ir žemės ūkį – gera proga susipažinti su Airijos ir Suomijos žemdirbių patirtimi, geriau suprasti Europos „Žaliąjį kursą“. Žemdirbiai, aplinkosaugos specialistai, politikai teigia, kad mūsų laukia daug iššūkių, tačiau sutaria, kad perėjimas prie žaliosios ekonomikos jau prasidėjęs. Dabar svarbu tinkamai pasirengti tolesniems darbams.Ukmergės rajono jaunajam ūkininkui Artūrui Vagoniui žinias perduoda mama ir močiutė. Visgi, nors pradžią susikurti padėjo šeima, dabar darbo tiek, kad tinginiauti nėra kada.Pietų Afrikos Respublikoje auga viskas, sako Živilė du Preez. Tačiau čia ūkininkai susiduria su didelėmis problemomis, dėl kurių turi miegoti po pagalve pasidėję ginklą.Ved. Saulenė Pečiulytė

Žiema pats metas ūkininkams pasirūpinti sėklinėmis bulvėmis. Pavėlavus tai padaryti, norimos veislės bulvių pavasarį jau galima nebegauti. Ką verta žinoti ūkininkams ir sodybinių sklypų šeimininkams apie sėklines bulves?Medžioklės žinovų nuomone, Lietuvos miškuose gyvena per 55 tūkst. tauriųjų elnių. Šie XVIII a. viduryje visiškai išnykę, medžioklėse išnaikinti gyvūnai dabar jau užima deramą vietą dažniausiai lapuočių miškuose. Išsamiau apie juos gamtos mylėtojas, fotografas Algimantas Lūža.Zarasų r. Briedlaukio kaime Ritai ir Dariui Viliūnams sukurti mišrų ekologinį ūkį padėjo dirbant Airijos ekologiniame ūkyje įgyta patirtis ir sukaupti pinigai. Pamažu nuo 20 ha ūkis išaugo iki 350 ha, laikoma 40 karvių banda. Ūkininkams įsitraukus į ekologinių ūkių kooperatyvo veiklą, lengviau parduoti išaugintą produkciją.Ved. Regina Montvilienė„

Liekant akimirkoms iki galutinio termino pasiekti susitarimą dėl ateities ES ir JK santykių - žuvininkystė panašu kiša koją išeitį rasti. Virš galvos Londonui kabo ir augantis nerimas dėl skylančios Šiaurės Airijos visuomenės ir čia atsinaujinti galinčių neramumų. JK taip pat turi galvoti ir apie priklausomybės siekti žadančią Škotiją.Paskelbta, kad vieną ryškiausių Rusijos opozicijos atstovų Aleksėjų Navalną jau daugiau nei trejus metus seka Rusijos specialiosios tarnybos. Taip pat skelbiama, kad Navalną bandyta nunuodyti ne kartą. Tačiau specialistai pastebi, kad Rusijos tikslas galėjo būti ne nužudyti Navalną, o pati Rusijos opozicija ne tokia, kokią suprantame Vakaruose.Šiaurės Nigerijoje į mokyklą įsiveržia ginkluota gauja ir pagrobia daugiau nei 300 berniukų. Jau netrukus už šį nusikaltimą atsakomybę prisiima šalyje veikianti Boko Haram. Vietos valdžia teigia neturinti įrodymų, kad teroristinė organizacija išties įvykdė pagrobimus, tačiau nerimas dėl vėl intensyvėjančios Boko Haram jau kyla.Ved. Indrė Urbaitė

Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su kandidate į teisingumo ministrus Evelina Dobrovolska. Šalies vadovas įvertino jos ryžtą, tačiau jam liko klausimų, ar ji turėtų pakankamai patirties ir autoritetą teisininkų bendruomenėje. Kaip prezidento ir jo patarėjų susitikimus su kandidatais į ministrus vertina politikos apžvalgininkas?Jus nori atleisti iš darbo? Darbo inspekcija pataria, kokių skubių veiksmų imtis.Paaiškėjo “Geriausios disertacijos 2019 m.” laureatai. Vakcinų nuo koronaviruso atgabenimas į Lietuvą gali tapti rimtu iššūkiu. Lietuvos oro uostuose gruodį turėtų daugėti skrydžių –prognozuojama, kad labiausiai jų skaičius išaugs Jungtinės Karalystės, Norvegijos, Švedijos ir Airijos kryptimis, be to, planuojamos ir naujos atostogų kryptys. Ved. Agnė Skamarakaitė

Suvalkijoje, Marijampolės savivaldybėje, Kūlokų kaime ūkininkaujanti Kristina Bekampytė-Šiaudienė – diplomuota veterinarijos gydytoja. Jauna moteris pasirinko auginti deksterių veislės galvijus. Kuo ypatingi iš Airijos kilę nedidukai galvijai? Kaip jie jaučiasi Lietuvoje?Ukmergės rajone, Želvoje ūkininkaujantis Antanas Guzelis – nagingas, verslus vyras. Galėtų gyventi ir be žemės ūkio, tačiau už viską pasaulyje jam malonesnis banguojančių javų lauko vaizdas. Ekologiškai ūkininkavęs vyras tikisi, kad bus sudarytos sąlygos grįžti būtent prie ekologinio ūkininkavimo. Dėl ko jam šiuo metu labiausiai sopa širdį? Ved. Nijolė Baronienė.

Praėjusios savaitės Airijos rinkimus apžvalgininkai vadina istoriniais mat buvo sujauktas iki tol vyravęs dviejų partijų dominavimas. Valdančioje koalicijoje buvusi „Fianna Fail“ užsitikrino daugiausiai vietų, tačiau vos viena atsilieka kairiųjų nacionalistai „Sinn Fein“, o premjero partija lieka trečia. Prasidedant koalicinėms deryboms, netyla ir svarstymai ar su IRA ryšių turinti „Sinn Fein“ nesiims įgyvendinti Airijos ir Šiaurės Airijos suvienijimo planų. Dėl tokių idėjų prieš kelis dešimtmečius kilo didelių neramumų, kurie numalšinti pasirašius „didžiojo penktadienio“ susitarimą. Bet ir dėl jo ateities, po Brexito, kyla abejonių. Filmas „Parazitas“, k-pop grupė BTS, margaspalvė kosmetika bei veido kaukės. Pietų Korėjos kultūra vakaruose šiuo metu išgyvena aukso amžių. O kaip tai šalies ekonomikos gerinimui naudoja politikai? Sparčiai augant interneto vartotojų skaičiui, didėja ne tik elektros energijos, bet ir galingų duomenų centrų bei naujų prietaisų poreikis. Siekdamos mažinti poveikį aplinkai, technologijų įmonės, tokios kaip „Apple“, „Google“ ir „Microsoft“, kuria energiją taupančias technologijas. Taip pat duomenų centrus stato šaltesnio klimato šalyse, kad jiems vėsinti būtų sunaudojama kuo mažiau išteklių. Nors kai kurie aplinkosaugos aktyvistai mano, kad tai – rinkodaros strategija, specialistai ramina – jau dabar dalis technologijų padėjo sumažinti poveikį aplinkai.

Kokių veiksmų imasi VMVT siekdama užtikrinti mėsos ir jos produktų kokybę?Šiandien vyko antrasis teismo posėdis, kuriame svarstyta nevyriausybinės aplinkosaugos organizacijos Baltijos aplinkos forumo skundas dėl Punios šilo rezervato plėtros sustabdymo.Airijos pirmalaikių rinkimų rezultatai rodo, kad kairioji nacionalistų partija „Šin Fein“ tapo antrąja didžiausia politine jėga parlamente. Už kokius nuopelnus Vilniuje apdovanoti kariai, grįžę iš tarptautinių operacijų Irake. Ar dažnai gyventojai pagalbos ieško Europos skubios pagalbos telefono numeriu 112. Laidos vedėja Madona Lučkaitė.

Annos Burns romanas „Pienininkas“ už unikalų pasakojimo būdą ir aktualią temą buvo apdovanotas Man Booker premija. Tai – unikalus pasakojimas apie Šiaurės Airijos pilietinį karą, parašytas sudėtingu stiliumi. Šiame kūrinyje pinasi siaubas, ironija, komizmas ir tragedija. Apie tai, kodėl šis romanas sunkiai paskaitomas, bet jį perskaityti kone privalu, kalbamės su „Pienininko“ vertėja į lietuvių kalbą Gabriele Gailiūte – Bernotiene. Ved. Dovilė Kuzminskaitė.

Baigėsi keturias dienas trukusios civilinės saugos pratybos.Kodėl žmonės renkasi mokytojo profesiją ir kokie pagrindiniai iššūkiai pedagogo darbą lydi kasdien?Projektas „4 milijonai“. Reportažai iš Airijos.„Nauja architektūra  - yra kvadratiniai metrai ir vieta“ – sako architektūrologė Rasa Butvilaitė. Ved. Vasiliauskaitė Simona.

Naujoje Smulkiųjų gyvūnų ligoninėje bus gydomi naminiai augintiniai ir egzotiniai gyvūnai. Čia bus atliekamos terapijos, chirurgijos ir onkologijos procedūros, visą parą veiks gyvūnų kraujo donorystės ir gyvūnų reabilitacijos centrai.Vilniaus regionas apibrėžiamas, kaip vieta Rytų ir Vidurio Europoje supanti šiuolaikinį, gerai žinomą miestą. Prieš trejus metus jis išskirtas tam, kad visi kiti, mažiau turtingi, šalies regionai galėtų kukliau savo lėšomis prisidėti prie europinės paramos, mažinančios skirtumus. Kasmet į Klaipėdą atplaukiantys įspūdingi kruiziniai laivai sulaukia vis daugiau klaipėdiečių ir miesto svečių dėmesio. Tačiau nedaugelis žino, kad didele dalimi prie atplaukiančių visų kruizinių laivų statybos prisideda Gargžduose įsikūrusi ir pasaulyje gerą vardą užsirekomendavusi įmonių grupė „Litana“.LRT tęsia kelionių ciklą „Keturi milijonai“. Jų tikslas – ieškoti lietuviškų istorijų svečiose šalyse. Girdėsite įspūdžius iš Airijos, šios dienos renginių anonsą, bus ir daugiau aktualių temų. Veda Alvyda Bajarūnaitė.

„Jau nebe tie laikai, kai lietuviui reikėjo parodyti gyvą japoną ar gyvą afrikietį, dabar reikia gyvos poezijos ir įvairių tradicijų“, sako poetas, vertėjas, vienas iš „Poezijos pavasario“ organizatorių Vytautas Dekšnys. Šioje laidoje kalbamės apie poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ svečius iš užsienio – šiemet Lietuvoje viešės 8 poetai iš skirtingų pasaulio šalių (Latvijos, Airijos, Rumunijos, Čilės/Vokietijos, Indijos, Graikijos, Nyderlandų, Suomijos ir Čekijos). Su Vytautu Dekšniu aptariame skirtingas poetines tradicijas ir pagrindinius organizacinius darbus. Ved. Dovilė Kuzminskaitė.

Jau daugiau kaip du dešimtmečius pirmąjį gegužės sekmadienį Airijos radijas per naktį tiesiogiai transliuoja bundančios gamtos koncertą – „Paukščių chorą“. Pastaraisiais metais su savo giesmininkų balsais prie jų jungiasi ir kitų šalių radijo stotys, tarp jų ir LRT RADIJAS. Kaip paukščių balsų transliacija tapo tarptautiniu fenomenu? Kodėl šis gamtos reiškinys idealiai tinka radijui? Pokalbis su idėjos autoriumi RTE Radio 1 prodiuseriu Dereku Mooney ir gamtininku Arūnu Pranaičiu. Autorė Vaida Pilibaitytė

Ūkio naujienos. Subačiškes Kazlų Rūdos savivaldybėje garsina vienas didžiausių šalyje pieno ūkių. Ką apie savo likimą ir gyvenimą mąsto jo įkūrėja Dalia Kairaitienė? Kokie skaudūs išbandymai anksčiau laiko iš tolimosios Airijos sugražino namo Ievos Bacevičienės šeimą? Kuo panašūs ir skirtingi šių dviejų moterų gyvenimai? Ved. Nijolė Baronienė.

Naujausiame „Trečio Kėlinio“ epizode Ignas, Romanas ir Vilius kalba apie 2019 m. „Šešių Nacijų“ trečiąjį turą. Prancūzijos renesansas ar škotų traumos lėmė varliavalgių pergalę? Ir vėl pagyros italams bei gan pikti žodžiai Airijos rinktinei. Nemažai dėmesio skiriama ir Velso pergalingo recepto dekonstravimui. Šiame epizode Vilius tęsi pažadą ir išlieja krepšinio sukeltus skaudulius. Pabaigoje vyrai prisimena ne visai šlovingus momentus, kai aikštėje tekdavo mojuoti kumščiai. Ai, ir žinoma pristatoma naujoji mobili prodcasto studija!

Jungtinės Karalystės parlamentas premjerę T. May siunčia atgal į Briuselį ieškoti alternatyvių susitarimų dėl Airijos sienos statuso.Vakaruose vis garsiau girdimas susirūpinimas dėl kinų technologijų bendrovės „Huawei“. Nuvilnijus skandalams dėl Facebook vartotojų duomenų apsaugos bendrovė ėmėsi pokyčių - kuriami įrankiai siekiant apsaugoti rinkimus, bandoma susidoroti su klaidinga informacija. Ar įmanoma suvaldyti tokią erdvę kaip Facebook?

Artėjančią naktį Lietuvoje bus atšauktas vasaros laikas ir įvestas žiemos laikas. Druskininkai pirmasis Lietuvos miestas pradėjęs rinkti maisto atliekas. Nors Lietuvos ekonomika kyla, tačiau skurde gyvenančių žmonių nemažėja. Airijos rinkėjai balsavo ar atšaukti šventvagystę draudžiantį įstatymą. Stambule keturšaliame Turkijos, Rusijos, Vokietijos ir Prancūzijos viršūnių susitikime aptariami politiniai procesai Sirijoje. Belgijoje dėl Briuselio Zaventemo oro uosto bagažo darbuotojų streiko įstrigo tūkstančiai keleivių.

„Galėjau sukurti vienpusį, polemišką filmą, užsipuolantį valdžią. Tačiau rezultatas gavosi kur kas sudėtingesnis. Bandau parodyti ir gerąsias, ir blogąsias visų žmonių puses abiejose barikadų pusėse,“ – sako Chrisas Kelly‘is, fotografas ir filmininkas iš Šiaurės Airijos, sukūręs filmą apie žemės grobstymą Kambodžoje.Jis kelia universalius klausimus: ką reiškia būti protestuotoju? Kaip aktyvizmas suderinamas su religija? Kokią kainą sumoka skurdieji, dažniausiai pralaimintys nelygioje kovoje dėl žemės išteklių?Filmo centre – Boeung Kak ežero apylinkės, iš kurių vietos valdžia iškraustė apie 20 tūkst. žmonių, susivienijusių kovai dėl savo namų. Jautri dokumentinė juosta „Kambodžos pavasaris“ jau pelnė ne vieną apdovanojimą ir rodoma žmogaus teisių kino festivalyje „Nepatogus kinas“. Laidoje su režisieriumi kalbasi Vaida Pilibaitytė.

„Galėjau sukurti vienpusį, polemišką filmą, užsipuolantį valdžią. Tačiau rezultatas gavosi kur kas sudėtingesnis. Bandau parodyti ir gerąsias, ir blogąsias visų žmonių puses abiejose barikadų pusėse,“ – sako Chrisas Kelly‘is, fotografas ir filmininkas iš Šiaurės Airijos, sukūręs filmą apie žemės grobstymą Kambodžoje.Jis kelia universalius klausimus: ką reiškia būti protestuotoju? Kaip aktyvizmas suderinamas su religija? Kokią kainą sumoka skurdieji, dažniausiai pralaimintys nelygioje kovoje dėl žemės išteklių?Filmo centre – Boeung Kak ežero apylinkės, iš kurių vietos valdžia iškraustė apie 20 tūkst. žmonių, susivienijusių kovai dėl savo namų. Jautri dokumentinė juosta „Kambodžos pavasaris“ jau pelnė ne vieną apdovanojimą ir rodoma žmogaus teisių kino festivalyje „Nepatogus kinas“. Laidoje su režisieriumi kalbasi Vaida Pilibaitytė.

Orų prognozė.Spaudos apžvalga.Šiandien Lukiškių aikštėje prasideda LRT projektas „100 valandų“.Trišalė taryba spręs, kiek nuo kitų metų bus didinamas minimalus mėnesio atlyginimas.Airijos premjeras popiežių Pranciškų paragino užtikrinti teisingumą lytinio išnaudojimo ir prievartos aukoms.Socialinių tinklų apžvalga. Savaitės komentaras (parengė Ramūnas Bogdanas). Visos dienos mokyklos koncepcija.Šios savaitės istorinių įvykių apžvalga. Verslo naujienos iš Liuksemburgo. Kultūros renginių anonsas.Rubrika “Labas rytas, Europa“: Olandija.LRT pradeda naują sezoną.Ved. Alvyda Bajarūnaitė ir Saulius Liauksminas.

Orų prognozė.Spaudos apžvalga.Šiandien Lukiškių aikštėje prasideda LRT projektas „100 valandų“.Trišalė taryba spręs, kiek nuo kitų metų bus didinamas minimalus mėnesio atlyginimas.Airijos premjeras popiežių Pranciškų paragino užtikrinti teisingumą lytinio išnaudojimo ir prievartos aukoms.Socialinių tinklų apžvalga. Savaitės komentaras (parengė Ramūnas Bogdanas). Visos dienos mokyklos koncepcija.Šios savaitės istorinių įvykių apžvalga. Verslo naujienos iš Liuksemburgo. Kultūros renginių anonsas.Rubrika “Labas rytas, Europa“: Olandija.LRT pradeda naują sezoną.Ved. Alvyda Bajarūnaitė ir Saulius Liauksminas.

Pasiruošimas popiežiaus Pranciškaus vizitui Lietuvoje.Šiandien disidentei, vienuolei Nijolei Sadūnaitei sueina 80 metų.Airijos pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ dėl lėktuvų personalo streiko kitą trečiadienį ir ketvirtadienį atšaukia 600 skrydžių.Europos Komisija pradėjo viešąsias konsultacijas dėl laiko sukiojimo. Orų prognozė. Kaip vilniečiai vaduojasi nuo karščio?Užsitęsę karščiai Paryžiuje, maudymąsis Senoje.Katedros aikštėje Vilniuje į kelionę dviračiu aplink Baltijos šalis išlydėtas dviratininkas Gediminas Mukas.Sportas. Kultūros renginiai.Ved. Madona Lučkaitė.

Pasiruošimas popiežiaus Pranciškaus vizitui Lietuvoje.Šiandien disidentei, vienuolei Nijolei Sadūnaitei sueina 80 metų.Airijos pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ dėl lėktuvų personalo streiko kitą trečiadienį ir ketvirtadienį atšaukia 600 skrydžių.Europos Komisija pradėjo viešąsias konsultacijas dėl laiko sukiojimo. Orų prognozė. Kaip vilniečiai vaduojasi nuo karščio?Užsitęsę karščiai Paryžiuje, maudymąsis Senoje.Katedros aikštėje Vilniuje į kelionę dviračiu aplink Baltijos šalis išlydėtas dviratininkas Gediminas Mukas.Sportas. Kultūros renginiai.Ved. Madona Lučkaitė.

Kalbos valandėlė: kuo skiriasi žodžiai sirgalius ir aistruoliai. Išgertuvės kalėjime tiesiogiai per socialinius tinklus atskleidė įkalinimo įstaigų spragas. Airijos prezidentui Michaeliui D. Higginsui bus įteikiamos Vytauto Didžiojo Universiteto Garbės daktaro regalijos. Socialiniai tinklai. Prasideda „Nacionalinė ekspedicija“, kuri keliaus Dniepro upe per Ukrainą. Pasaulio futbolo čempionato apžvalga. Sprogus troleibuso padangai Vilniaus centre domimės, dėl ko nukentėjo šeši žmonės. Mykolo Drungos užsienio spaudos apžvalga. Verslo laikas. Ar domimės savo darbo stažu ir būsima pensija? Užsienio literatūros apžvalga. Dešimčiai dienų likus iki 100-mečio Dainų šventės „Vardan tos“, domimės kaip pasirengta šventei, į kurią suplūs šokantys ir dainuojantys lietuviai iš viso pasaulio.

Kalbos valandėlė: kuo skiriasi žodžiai sirgalius ir aistruoliai. Išgertuvės kalėjime tiesiogiai per socialinius tinklus atskleidė įkalinimo įstaigų spragas. Airijos prezidentui Michaeliui D. Higginsui bus įteikiamos Vytauto Didžiojo Universiteto Garbės daktaro regalijos. Socialiniai tinklai. Prasideda „Nacionalinė ekspedicija“, kuri keliaus Dniepro upe per Ukrainą. Pasaulio futbolo čempionato apžvalga. Sprogus troleibuso padangai Vilniaus centre domimės, dėl ko nukentėjo šeši žmonės. Mykolo Drungos užsienio spaudos apžvalga. Verslo laikas. Ar domimės savo darbo stažu ir būsima pensija? Užsienio literatūros apžvalga. Dešimčiai dienų likus iki 100-mečio Dainų šventės „Vardan tos“, domimės kaip pasirengta šventei, į kurią suplūs šokantys ir dainuojantys lietuviai iš viso pasaulio.

„Pakeliui su klasika“ pradėsime skambant Georgo Gershwino muzikai. Rubrikoje „Retro“ – airių tenoro Josefo Locke‘o populiarios melodijos, perteikiančios XX amžiaus vidurio lengvosios muzikos scenos atmosferą. Vėliau klausysimės Airijos kompozitorių, atlikėjų, liaudies muzikos ir ieškosime šios šalies muzikai būdingų skambesių bei instrumentų. Laidos pabaigoje – populiariosios muzikos atstovės Kate Bush dainos, kuriose naudojami airių liaudies muzikos elementai – gyvas žigų ritmas, airiškas dūdmaišis ir viena iš keltų kalbų. Laidą veda Ieva Buinevičiūtė.

„Pakeliui su klasika“ pradėsime skambant Georgo Gershwino muzikai. Rubrikoje „Retro“ – airių tenoro Josefo Locke‘o populiarios melodijos, perteikiančios XX amžiaus vidurio lengvosios muzikos scenos atmosferą. Vėliau klausysimės Airijos kompozitorių, atlikėjų, liaudies muzikos ir ieškosime šios šalies muzikai būdingų skambesių bei instrumentų. Laidos pabaigoje – populiariosios muzikos atstovės Kate Bush dainos, kuriose naudojami airių liaudies muzikos elementai – gyvas žigų ritmas, airiškas dūdmaišis ir viena iš keltų kalbų. Laidą veda Ieva Buinevičiūtė.

Nusikaltimas Tauragės rajone Eidintų kaime. Bėgimas „We Run Vilnius“. Festivalis „Poezijos pavasaris“.Informacija apie orus.Airijos piliečiai referendume pritarė liberalizuoti dabartinius aborto įstatymus. Hamburge ketinama drausti senesnių automobilių eismą. Sportas: Pasaulio vandens formulės 2 čempionatas. Kultūros renginiai.

Nusikaltimas Tauragės rajone Eidintų kaime. Bėgimas „We Run Vilnius“. Festivalis „Poezijos pavasaris“.Informacija apie orus.Airijos piliečiai referendume pritarė liberalizuoti dabartinius aborto įstatymus. Hamburge ketinama drausti senesnių automobilių eismą. Sportas: Pasaulio vandens formulės 2 čempionatas. Kultūros renginiai.

Orų prognozė.UEFA Čempionų lygos finalas.Airijos piliečiai referendume pritarė liberalizuoti dabartinius aborto įstatymus. Kultūros renginiai.Bėgimas „We Run Vilnius“. „Poezijos pavasario“ naujiena – poetinis žygis nuo Klaipėdos iki Vilniaus. Knygų apžvalga. Paplūdimys Nidos centre.

Orų prognozė.UEFA Čempionų lygos finalas.Airijos piliečiai referendume pritarė liberalizuoti dabartinius aborto įstatymus. Kultūros renginiai.Bėgimas „We Run Vilnius“. „Poezijos pavasario“ naujiena – poetinis žygis nuo Klaipėdos iki Vilniaus. Knygų apžvalga. Paplūdimys Nidos centre.

„Audiologų“ dėmesio centre – Airijos muzika, kurioje lyg istorijos vadovėlyje atsispindi turtinga ir įvairi šios salos gyventojų istorija, tradicijos ir charakteris. Per balades ir bardų dainas galime pajusti savitą airių muzikinę kultūrą, kurios patrauklumas vilioja klausytojus visame pasaulyje.Lietuviškos muzikos antologijoje skamba 1986 metais Fausto Latėno sukurto teatrališko Styginių kvarteto (nuo 00:46) ir Antano Rekašiaus netradicinės simfonijos „In memoriam“ (47:21) fragmentai.

„Audiologų“ dėmesio centre – Airijos muzika, kurioje lyg istorijos vadovėlyje atsispindi turtinga ir įvairi šios salos gyventojų istorija, tradicijos ir charakteris. Per balades ir bardų dainas galime pajusti savitą airių muzikinę kultūrą, kurios patrauklumas vilioja klausytojus visame pasaulyje.Lietuviškos muzikos antologijoje skamba 1986 metais Fausto Latėno sukurto teatrališko Styginių kvarteto (nuo 00:46) ir Antano Rekašiaus netradicinės simfonijos „In memoriam“ (47:21) fragmentai.

„Reikėtų susitaikyti su tuo, kad nežinojimas nėra blogai. Nenoras sužinoti yra blogai,“ – sako klimato tyrinėtojas dr. Darius Čeburnis, dirbantis Airijos nacionaliniame universitete Golvėjuje. „Mokslininkui ir man asmeniškai nėra jokių problemų suvokti, kad kuo daugiau žinau, tuo daugiau nežinau“. Jis yra vienas labiausiai cituojamų geomokslininkų, jo darbus publikuoja prestižinis mokslo žurnalas „Nature“. Dr. D. Čeburnio pasiekimai įvertinti mokslo premijomis ir Lietuvoje. Mokslininkas drauge su kolegomis jau beveik du dešimtmečius dirba garsioje atmosferos tyrimų stotyje Mace Head, Atlanto vandenyno pakrantėje. Jo tyrimų objektas – smulkios dalelės, vadinamieji aerozoliai, kurie formuoja debesis.V. Pilibaitytės nuotrauka

„Reikėtų susitaikyti su tuo, kad nežinojimas nėra blogai. Nenoras sužinoti yra blogai,“ – sako klimato tyrinėtojas dr. Darius Čeburnis, dirbantis Airijos nacionaliniame universitete Golvėjuje. „Mokslininkui ir man asmeniškai nėra jokių problemų suvokti, kad kuo daugiau žinau, tuo daugiau nežinau“. Jis yra vienas labiausiai cituojamų geomokslininkų, jo darbus publikuoja prestižinis mokslo žurnalas „Nature“. Dr. D. Čeburnio pasiekimai įvertinti mokslo premijomis ir Lietuvoje. Mokslininkas drauge su kolegomis jau beveik du dešimtmečius dirba garsioje atmosferos tyrimų stotyje Mace Head, Atlanto vandenyno pakrantėje. Jo tyrimų objektas – smulkios dalelės, vadinamieji aerozoliai, kurie formuoja debesis. Autorė Vaida Pilibaitytė.

„Tuo metu kelionių aprašymai siekė patenkinti kultūrinį alkį ir sykiu kėlė klausimą, kas yra tam tikros gyvenimo normos, kurių mes laikomės, ir kokių gyvenimo normų laikosi kitos kultūros“, – pasakoja literatūrologė Linara Bartkuvienė.Lapkričio 30 dieną pasaulis minės Jonathano Swifto 350 metų sukaktį.Jonathanas Swiftas pasaulyje labiausiai žinomas dėl satyros „Guliverio kelionės“. Pirminis autoriaus sumanymas buvo išjuokti tuo metu labai populiarius kelionių aprašymus. Tačiau kaip ir Servanteso „Don Kichoto“ atveju, parodija virtu kūriniu, kuriame keliamos labai rimtos to meto Airijos problemos ir žmogaus prigimties klausimai.Ne tik „Guliverio kelionės“ pasiekė mūsų dienas ir kai kurios scenos ir personažai tapo savotiškais Vakarų kultūros archetipais. Bet ir mūsų kasdienėje kalboje netrūksta Swifto sukurtų žodžių: „liliputai“, „modernizmas“, o Swifto žodžiu „Yahoo“ dabar pasivadinusi pasaulinė paieškos sistema ir elektroninio pašto tarnyba.Didžiausias Swifto palikimas mums yra jo kūriniai, beje, nepasirašyti savo vardu, o apie jo gyvenimą žinoma gana mažai. Bet mokslininkai yra surankioję po kruopelę ir sudėlioję savotišką mozaiką. Apie ją ir apie kūrybą šiuose „Literatūros akiračiuose“ kalbėsimės su Vilniaus universiteto docente, humanitarinių mokslų daktare Linara Bartkuviene.Kaip „Guliverio kelionės“ tapo vaikų literatūra?Kodėl Swiftas siūlė airiams parduoti savo kūdikius anglams?Kodėl Swiftas, buvęs ypatingai taupus ir linkęs kaupti knygas, labai jautrus švarai (netgi nešiodavosi indą vandens, kad galėtų nusiplauti kojas), taip dažnai savo kūryboje rėmėsi skataloginiais motyvais? O kas yra skatalogija – „Literatūros akiračiuose“.

„Tuo metu kelionių aprašymai siekė patenkinti kultūrinį alkį ir sykiu kėlė klausimą, kas yra tam tikros gyvenimo normos, kurių mes laikomės, ir kokių gyvenimo normų laikosi kitos kultūros“, – pasakoja literatūrologė Linara Bartkuvienė.Lapkričio 30 dieną pasaulis minės Jonathano Swifto 350 metų sukaktį.Jonathanas Swiftas pasaulyje labiausiai žinomas dėl satyros „Guliverio kelionės“. Pirminis autoriaus sumanymas buvo išjuokti tuo metu labai populiarius kelionių aprašymus. Tačiau kaip ir Servanteso „Don Kichoto“ atveju, parodija virtu kūriniu, kuriame keliamos labai rimtos to meto Airijos problemos ir žmogaus prigimties klausimai.Ne tik „Guliverio kelionės“ pasiekė mūsų dienas ir kai kurios scenos ir personažai tapo savotiškais Vakarų kultūros archetipais. Bet ir mūsų kasdienėje kalboje netrūksta Swifto sukurtų žodžių: „liliputai“, „modernizmas“, o Swifto žodžiu „Yahoo“ dabar pasivadinusi pasaulinė paieškos sistema ir elektroninio pašto tarnyba.Didžiausias Swifto palikimas mums yra jo kūriniai, beje, nepasirašyti savo vardu, o apie jo gyvenimą žinoma gana mažai. Bet mokslininkai yra surankioję po kruopelę ir sudėlioję savotišką mozaiką. Apie ją ir apie kūrybą šiuose „Literatūros akiračiuose“ kalbėsimės su Vilniaus universiteto docente, humanitarinių mokslų daktare Linara Bartkuviene.Kaip „Guliverio kelionės“ tapo vaikų literatūra?Kodėl Swiftas siūlė airiams parduoti savo kūdikius anglams?Kodėl Swiftas, buvęs ypatingai taupus ir linkęs kaupti knygas, labai jautrus švarai (netgi nešiodavosi indą vandens, kad galėtų nusiplauti kojas), taip dažnai savo kūryboje rėmėsi skataloginiais motyvais? O kas yra skatalogija – „Literatūros akiračiuose“.

Po slapto susitikimo su Sirijos vadovu Bašaru Asadu ir vėliau sekusio susitikimo su Irano ir Turkijos lyderiais, Vladimiras Putinas ėmėsi iniciatyvos užbaigti šešerius metus trunkantį karą Sirijoje. Kaip vertinti slaptą Rusijos ir Sirijos vadovų susitikimą ir ko galima tikėtis iš Putino bandymo užbaigti Sirijos karinį konfliktą?Jau beveik metus Šiaurės Airija išgyvena politinę krizę, kuri gali kelti grėsmę taikos susitarimui, nutraukusiam kelis dešimtmečius trukusias kovas tarp nacionalistų, siekusių vieningos Airijos, ir unionistų, pasisakusių už politinę Šiaurės Airijos ir Didžiosios Britanijos uniją. Ar politinė aklavietė, kurioje atsidūrė šis Jungtinės Karalystės sudėtyje esantis regionas, gali vėl prikelti prieš kelis dešimtmečius užglaistytą konfliktą? Praėjus kelioms dienoms po tai, kai kariškiai perėmė šalies kontrolę, antradienį atsistatydino 37-erius metus Zimbabvei vadovavęs Robertas Mugabe. Ilgametį lyderį keičia iš šalies dėl galimo susidorojimo turėjęs pasitraukti buvęs viceprezidentas Emmersonas Mnangagwa. Jis represijas ir ekonomikos žlugimą patyrusiai šaliai žada didelius pokyčius. Ar Zimbabvė gali pradėti eiti nauju demokratiniu keliu ir pakilti iš ekonomikos nuosmūkio?

Po slapto susitikimo su Sirijos vadovu Bašaru Asadu ir vėliau sekusio susitikimo su Irano ir Turkijos lyderiais, Vladimiras Putinas ėmėsi iniciatyvos užbaigti šešerius metus trunkantį karą Sirijoje. Kaip vertinti slaptą Rusijos ir Sirijos vadovų susitikimą ir ko galima tikėtis iš Putino bandymo užbaigti Sirijos karinį konfliktą?Jau beveik metus Šiaurės Airija išgyvena politinę krizę, kuri gali kelti grėsmę taikos susitarimui, nutraukusiam kelis dešimtmečius trukusias kovas tarp nacionalistų, siekusių vieningos Airijos, ir unionistų, pasisakusių už politinę Šiaurės Airijos ir Didžiosios Britanijos uniją. Ar politinė aklavietė, kurioje atsidūrė šis Jungtinės Karalystės sudėtyje esantis regionas, gali vėl prikelti prieš kelis dešimtmečius užglaistytą konfliktą? Praėjus kelioms dienoms po tai, kai kariškiai perėmė šalies kontrolę, antradienį atsistatydino 37-erius metus Zimbabvei vadovavęs Robertas Mugabe. Ilgametį lyderį keičia iš šalies dėl galimo susidorojimo turėjęs pasitraukti buvęs viceprezidentas Emmersonas Mnangagwa. Jis represijas ir ekonomikos žlugimą patyrusiai šaliai žada didelius pokyčius. Ar Zimbabvė gali pradėti eiti nauju demokratiniu keliu ir pakilti iš ekonomikos nuosmūkio?

„Mokslininkai įsivaizduojami kaip pagyvenę, baisoki baltaodžiai vyrai, kurie kažką buria pasislėpę kokiame nors bokšte, atsiriboję nuo gyvenimo, – sako nanofizikė iš Jungtinių Amerikos valstijų dr. Jessamyn Fairfield. „Bet jie irgi yra žmonės ir tokie pat įvairūs kaip mūsų pasaulis. Gal ne tiek įvairūs, kiek norėtume, bet einame ta linkme. Todėl manau, kad svarbu parodyti, ką jie daro, kad gali juokauti ir nežiūrėti į save pernelyg rimtai,“ – įsitikinusi jauna Airijoje dirbanti tyrėja, kuri taip pat yra komikė ir improvizatorė, laidanti juokelius apie branduolines bombas ir dainuojanti apie disertacijas pritardama sau ukulele. Airijos ir Jungtinės Karalystės fizikus vienijanti organizacija dr. J. Fairfield už mokslo populiarinimą šiemet apdovanojo Mary Somerville medaliu. Autorė Vaida Pilibaitytė. J. Fairfield asm. archyvo nuotr.

„Mokslininkai įsivaizduojami kaip pagyvenę, baisoki baltaodžiai vyrai, kurie kažką buria pasislėpę kokiame nors bokšte, atsiriboję nuo gyvenimo, – sako nanofizikė iš Jungtinių Amerikos valstijų dr. Jessamyn Fairfield. „Bet jie irgi yra žmonės ir tokie pat įvairūs kaip mūsų pasaulis. Gal ne tiek įvairūs, kiek norėtume, bet einame ta linkme. Todėl manau, kad svarbu parodyti, ką jie daro, kad gali juokauti ir nežiūrėti į save pernelyg rimtai,“ – įsitikinusi jauna Airijoje dirbanti tyrėja, kuri taip pat yra komikė ir improvizatorė, laidanti juokelius apie branduolines bombas ir dainuojanti apie disertacijas pritardama sau ukulele. Airijos ir Jungtinės Karalystės fizikus vienijanti organizacija dr. J. Fairfield už mokslo populiarinimą šiemet apdovanojo Mary Somerville medaliu.

Kaip pasikeitė lietuviams studijų sąlygos Jungtinėje Karalystėje po „Brexit"?Jungtinė Karalystė iki šiol buvo geidžiamiausia Lietuvos jaunuolių, besirenkančių studijas užsienyje, vieta.Studijos Škotijos aukštosiose mokyklose iki šiol buvo nemokamos, o štai Airijoje Europos Sąjungos piliečiai būdavo atleidžiami nuo mokesčio už mokslą, tuo tarpu ES šalių jaunuoliai, pasirinkę studijas Anglijoje, gaudavo stipendijas studijų išlaidoms padengti, kurias grąžinti reikėdavo tik po studijų baigimo ir tik, jei uždirbdavai ne mažiau nei numatyta teisės aktuose.Ar po to, kai JK gyventojai pasakė „taip“ pasitraukimui iš ES dar verta gręžtis į Anglijos, Airijos, Škotijos aukštąsias mokyklas, tikintis tokių pačių sąlygų, kaip iki šiol?Ar jau reikia lietuviams mokėti už studijas JK aukštosiose mokyklose, ar išliko galimybė gauti studijų paskolas, kiek pabrango kitos su studijomis susijusios išlaidos po „Brexit"?Kokios yra kitos šalys, kuriose studijų sąlygos panašios kaip ir JK? Laidoje dalyvaus edukacinės bendrovės „Kalba" vadovas dr. Rytis Jurkėnas; Silvija Stankūnaitė, studijuojanti JK aukštojoje mokykloje.

Kaip pasikeitė lietuviams studijų sąlygos Jungtinėje Karalystėje po „Brexit"?Jungtinė Karalystė iki šiol buvo geidžiamiausia Lietuvos jaunuolių, besirenkančių studijas užsienyje, vieta.Studijos Škotijos aukštosiose mokyklose iki šiol buvo nemokamos, o štai Airijoje Europos Sąjungos piliečiai būdavo atleidžiami nuo mokesčio už mokslą, tuo tarpu ES šalių jaunuoliai, pasirinkę studijas Anglijoje, gaudavo stipendijas studijų išlaidoms padengti, kurias grąžinti reikėdavo tik po studijų baigimo ir tik, jei uždirbdavai ne mažiau nei numatyta teisės aktuose.Ar po to, kai JK gyventojai pasakė „taip“ pasitraukimui iš ES dar verta gręžtis į Anglijos, Airijos, Škotijos aukštąsias mokyklas, tikintis tokių pačių sąlygų, kaip iki šiol?Ar jau reikia lietuviams mokėti už studijas JK aukštosiose mokyklose, ar išliko galimybė gauti studijų paskolas, kiek pabrango kitos su studijomis susijusios išlaidos po „Brexit"?Kokios yra kitos šalys, kuriose studijų sąlygos panašios kaip ir JK? Laidoje dalyvaus edukacinės bendrovės „Kalba" vadovas dr. Rytis Jurkėnas; Silvija Stankūnaitė, studijuojanti JK aukštojoje mokykloje.

Apie ekogyvenvietes. Ekogyvenviečių specifika Lietuvoje ir Europoje: kuo jos gali būti naudingos visuomenei? Pokalbiai su MRU Psichologinės gerovės tyrimų laboratorijos vadove Aiste Diržyte, bendruomenės „Pakilta“ iniciatore Rita Misevičiene, Kalnuotės bendruomenės įkvėpėja Nijole Gabija Wolmer ir Airijos lietuvių bendruomenės vienu iš kūrėjų Mindaugu Vidugiriu.

Apie ekogyvenvietes. Ekogyvenviečių specifika Lietuvoje ir Europoje: kuo jos gali būti naudingos visuomenei? Pokalbiai su MRU Psichologinės gerovės tyrimų laboratorijos vadove Aiste Diržyte, bendruomenės „Pakilta“ iniciatore Rita Misevičiene, Kalnuotės bendruomenės įkvėpėja Nijole Gabija Wolmer ir Airijos lietuvių bendruomenės vienu iš kūrėjų Mindaugu Vidugiriu.

Sukanka šimtas metų nuo tada, kai airiai ginkluotu sukilimu Dubline paklojo pamatus savo valstybingumui. 1916-ųjų balandžio 24-ąją priešais Dublino centrinį paštą buvo perskaityta proklamacija, skelbianti apie Airijos atsiskyrimą nuo Didžiosios Britanijos. Pirmo pasaulinio karo metais vykęs Velykų sukilimas laikomas viena svarbiausių datų Airijos istorijoje. Valstybės šimtmečio proga – LRT Radijo dokumentika apie istorinį Velykų sukilimą ir lūkesčius, kuriais Airija gyvena šiandien.

Sukanka šimtas metų nuo tada, kai airiai ginkluotu sukilimu Dubline paklojo pamatus savo valstybingumui. 1916-ųjų balandžio 24-ąją priešais Dublino centrinį paštą buvo perskaityta proklamacija, skelbianti apie Airijos atsiskyrimą nuo Didžiosios Britanijos. Pirmo pasaulinio karo metais vykęs Velykų sukilimas laikomas viena svarbiausių datų Airijos istorijoje. Valstybės šimtmečio proga – LRT Radijo dokumentika apie istorinį Velykų sukilimą ir lūkesčius, kuriais Airija gyvena šiandien.

Sukanka šimtas metų nuo tada, kai airiai ginkluotu sukilimu Dubline paklojo pamatus savo valstybingumui. 1916-ųjų balandžio 24-ąją priešais Dublino centrinį paštą buvo perskaityta proklamacija, skelbianti apie Airijos atsiskyrimą nuo Didžiosios Britanijos. Pirmo pasaulinio karo metais vykęs Velykų sukilimas laikomas viena svarbiausių datų Airijos istorijoje. Valstybės šimtmečio proga – LRT radijo dokumentika apie istorinį Velykų sukilimą ir lūkesčius, kuriais Airija gyvena šiandien. Autorius L. Kivita

Sukanka šimtas metų nuo tada, kai airiai ginkluotu sukilimu Dubline paklojo pamatus savo valstybingumui. 1916-ųjų balandžio 24-ąją priešais Dublino centrinį paštą buvo perskaityta proklamacija, skelbianti apie Airijos atsiskyrimą nuo Didžiosios Britanijos. Pirmo pasaulinio karo metais vykęs Velykų sukilimas laikomas viena svarbiausių datų Airijos istorijoje. Valstybės šimtmečio proga – LRT radijo dokumentika apie istorinį Velykų sukilimą ir lūkesčius, kuriais Airija gyvena šiandien. Autorius L. Kivita

Interviu su solinę karjerą pradėjusia dainininke Erica Jennings. Ilgus metus su viena populiariausių Lietuvos grupių „Skamp” dainavusi Erica Jennings šiemet žengė ilgai lauktą žingsnį – pradėjo solinę karjerą. Naujoji jos muzika – kitokia nei klausytojai buvo įpratę girdėti. Gruodžio pradžioje jau beveik 20 metų Lietuvoje gyvenanti Airijos dainininkė paskelbė, jog antrąjį kartą dalyvaus ir „Eurovizijos” atrankoje – toje pačioje, kurią su „Skamp” yra laimėjusi.

Interviu su solinę karjerą pradėjusia dainininke Erica Jennings. Ilgus metus su viena populiariausių Lietuvos grupių „Skamp” dainavusi Erica Jennings šiemet žengė ilgai lauktą žingsnį – pradėjo solinę karjerą. Naujoji jos muzika – kitokia nei klausytojai buvo įpratę girdėti. Gruodžio pradžioje jau beveik 20 metų Lietuvoje gyvenanti Airijos dainininkė paskelbė, jog antrąjį kartą dalyvaus ir „Eurovizijos” atrankoje – toje pačioje, kurią su „Skamp” yra laimėjusi.

„Muzikiniame pastiše“ – kompozitorius, dirigentas Laurynas Vakaris Lopas. Antroje laidos dalyje – naujieji Dublino balsai. Muzika iš Airijos.

„Muzikiniame pastiše“ – kompozitorius, dirigentas Laurynas Vakaris Lopas. Antroje laidos dalyje – naujieji Dublino balsai. Muzika iš Airijos.

Kodėl popiežiui Pranciškui rūpi ekologija? Airijos referendumo dėl vienalyčių santuokų įteisinimo atgarsiai užsienio katalikiškoje spaudoje. Filosofo Vytauto Ališausko „Šeštadienio komentaras“, skirtas šią savaitę mirusiam kunigui Vaclovui Aliuliui atminti.Sekmadienio Evangelija ir homilija. Ką žinome apie praktiškąją Švč.Trejybę? Iš „Mažosios studijos“ archyvų: pokalbis su kun. Vaclovu Aliuliu. Klausytojo žodžiai: Egidijaus Nasevičiaus laiškas iš Londono.

Kodėl popiežiui Pranciškui rūpi ekologija? Airijos referendumo dėl vienalyčių santuokų įteisinimo atgarsiai užsienio katalikiškoje spaudoje. Filosofo Vytauto Ališausko „Šeštadienio komentaras“, skirtas šią savaitę mirusiam kunigui Vaclovui Aliuliui atminti.Sekmadienio Evangelija ir homilija. Ką žinome apie praktiškąją Švč.Trejybę? Iš „Mažosios studijos“ archyvų: pokalbis su kun. Vaclovu Aliuliu. Klausytojo žodžiai: Egidijaus Nasevičiaus laiškas iš Londono.