Podcasts about marius burokas

2025 m. sausio 15 dieną mirė amerikiečių kino režisierius Davidas Lynchas. Kodėl šio menininko kūryba padarė tokią didžiulę įtaką kino žiūrovų vaizduotei Lietuvoje ir pasaulyje?Kalbėdami apie D. Lynchą didelė dalis jo talento gerbėjų visų pirma mini jo sukurtus kino filmus ir televizijos serialą „Twin Peaks“, tačiau šis menininkas dirbo ir kitose sferose. Kaip antai, D. Lynchas savo kūrybos kelią pradėjo nuo tapybos ir vizualioje raiškoje išbandęs vos ne visas medijas. Ką mums reikėtų žinoti apie šią D. Lyncho kūrybos sferą? Šis kino režisierius dirbo su įvairiais kompozitoriais ir muzikantais, o pastarasis bendradarbiavimas virsdavo įstabiais serialų bei kino filmų garso takeliais ir kitokiais dėmesio vertais muzikiniais reiškiniais. Kokie kompozitoriai ir muzikantai buvo D. Lyncho kūrybiniai partneriai? Ką įdomaus jam pavyko nuveikti muzikos kūrybos sferoje?Kino režisierius daug ir noriai kalbėdavo apie tai, kokia jam yra svarbi meditacija. Kam D. Lynchui viso to reikėjo? Kaip į šį klausimą atsako jis pats knygoje „Pagauti didžiąją žuvį?“ (leidykla „Vaga“, 2014, vertėja Goda Grigolytė-Lučiūnienė) Kodėl jis nuolat siūlė medituoti mums?Koks menininko portretas atsiskleidžia D. Lyncho ir Kristine McKenna knygoje „Sapnų kambarys“? (leidykla „Hubris“, 2024, vertėjas Marius Burokas).Internetiniame žodyne Oxford English Dictionary yra būdvardis „Lynchian“. Ar D. Lynchas JAV ir Europoje turėjo mokinių bei sekėjų, kurių filmuose galima įžvelgti „lynčišką“ mąstymo stilių ir vizualinės raiškos būdą?Pokalbis su poetu ir vertėju Mariumi Buroku, vertėja ir keramike Goda Grigolyte-Lučiūniene, viešųjų ryšių specialistu ir muzikantu Mykolu Katkumi, kino kritiku Dmitrijumi Gluščevskiu, dailininku Povilu Ramanausku.Ved. Aurimas Švedas

„Sekdama Jono Jurašo dramą, bandžiau suprasti jo likimą. O per jį - ir savo tėčio likimą“, - apie asmeninę sąsają su filmu „Mamutų medžioklė“ pasakoja režisierė ir žurnalistė Aistė Stonytė. Apie slapta nufilmuotą legendinę J. Jurašo „Mamutų medžioklę“, apie skausmingą paties režisieriaus istoriją - pokalbis su Aiste Stonyte.Kaune, galerijoje „Drobė“ atidaryta paroda „Chromofobija“, kviečianti atsikratyti spalvų skulptūrose baimės. Ekspozicijos rengėjai tiki, kad ateityje, tokios, būtent spalvotos, skulptūros dažniau papuoš ir viešąsias erdves.Rubrikoje „Ką man skaityti?“ - sukrečianti odesiečio autoriaus Ilya Kaminsky knyga-alegorija „Kurčiųjų respublika“. Žiauriai okupuotojoje šalyje įsivyrauja tyla, bet mokytis pasipriešinimo galima ne tik žodžiais. „Ir vis dėlto, kai kuriais vakarais miestelėnai pritemdo šviesas ir moko vaikus gestų kalbos“. Apie mūsų laikmečio žiaurumų akivaizdoje aidintį perspėjimą pasakoja vertėjas Aistis Žekevičius.Estijos literatūra pasižymi humoru ir saviironija. Tokia yra ir dainuojamoji poezija. Apie literatūrą, muziką ir absurdišką gyvenimą - pokalbis su Estijos atlikėja Kaisa Kuslapuu.Nuo pat 2022 metų vasario 24 dienos poetas, vertėjas Marius Burokas kiekvieną dieną sekė ir viešino, kas naujo Ukrainos fronte, kiek pasistūmėta į priekį, kiek žuvusių. Šiandien Marius turi dar daugiau veiklos - kartu su kolegomis veža paramą Ukrainos kūrėjų šeimoms, verčia Ukrainos poetų eiles ir daro daugybę nematomų darbų. Apie literatūrą, karą ir mus pačius - dar nekariavusius, o jau pavargusius - pokalbis su Mariumi Buroku. Laidoje skambės ukrainietiška muzika.Ved. Jolanta Kryževičienė

Rimas Uzgiris is a poet, translator, and critic. He is the author of North of Paradise, published by Kelsay Books (2019). Tarp, a collection of his poetry in Lithuanian translation was published by Kauko laiptai. He is translator of Caravan Lullabies by Ilzė Butkutė, Then What by Gintaras Grajauskas, Now I Understand by Marius Burokas, The Moon is a Pill by Aušra Kaziliūnaitė, and Vagabond Sun by Judita Vaičiūnaitė. Uzgiris has contributed significantly as editor and translator to two anthologies: How the Earth Carries Us: New Lithuanian Poets, and New Baltic Poets. He holds a Ph.D. in philosophy from the University of Wisconsin-Madison, and an MFA in creative writing from Rutgers-Newark University. Recipient of a Fulbright Scholar Grant, a National Endowment for the Arts Literature Translation Fellowship, and the Poetry Spring 2016 Award for translations of Lithuanian poetry into other languages, he teaches translation at Vilnius University. Find North of Paradise here: https://kelsaybooks.com/products/north-of-paradise As always, we'll also include the live Prompt Lines for responses to our weekly prompt. A Zoom link will be provided in the chat window during the show before that segment begins. For links to all the past episodes, visit: https://www.rattle.com/rattlecast/ This Week's Prompt: Write a poem that tells a story about a silent interaction with a stranger. Next Week's Prompt: Write a poem entitled, “A Brief History of [X],” where X is a word that needs to be translated, and the poem is less than a page. The Rattlecast livestreams on YouTube, Facebook, and Twitter, then becomes an audio podcast. Find it on iTunes, Spotify, or anywhere else you get your podcasts.

Klimato kaitos rubrikoje pokalbis apie klimato kaitos nerimą. „Google“ teigimu, per pastaruosius 12 mėnesių visame pasaulyje padaugėjo paieškos užklausų apie planetos ateitį ir aplinką. Pokalbis su VU dėstytoja, aplinkos psichologe Dovilė Šoryte.Šiais laikais šišioniškių tarme tebekalba vos kelios dešimtys žmonių. Nykstančią tarmę bandoma gaivinti Hugo Šojaus muziejuje įrengus interaktyvią ekspozicija, o šeštadieniais rengiant šios tarmės mokyklėlės užsiėmimai.Poetas, vertėjas Marius Burokas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos leidyklos nėra linkusios leisti ukrainietiškų knygų. Kodėl? Ir kokią literatūrą dabar kuria ukrainiečiai?Politologas Ainius Lašas sako, kad kovoje su korupcija Lietuvą galima laikyti sėkmės pavyzdžiu. „Nuo 2000-ųjų Lietuvoje korupcijos masteliai gerokai sumažėjo. Ypač smulkios korupcijos, su kuria nuolatos susidurdavo eiliniai piliečiai“, taip jis teigia. Verslo ir politikos santykius nuo 2000 m. iki dabar Ainius Lašas svarsto savo monografijoje „Užkulisių demokratija: verslo ir politikos ryšių dinamika Lietuvoje“.Ved. Agnė Skamarakaitė

Laidos svečias ir pašnekovas – Marius Burokas. Poetas ir vertėjas, o nuo 2022-ųjų vasario 24-osios – karo kronikininkas, su keliais kitais rašytojais įsitraukęs į plačią pagalbos Ukrainai akciją. Pokalbis apie tai, ko mus moko šis karas ir kodėl Ukrainos pergalė būtina visiems.Redaktorius Julius Sasnauskas

Poetai Jurgita Jasponytė ir Marius Burokas beveik dvidešimt metų kalbasi ir eilėraščiuose, ir namuose, kuriuose jiedu augina dvi dukras – Ugnę ir Jūrę Jotvilę.„Pirmame sakinyje“ – visi keturi šeimos nariai, su kuriais pasikalbėjome apie skaitymą, rašymą, dainavimą, grojimą ir gyvenimą kartu.Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta.Redijaus Anikanovo nuotr.

Spaudos apžvalga.Gruodžio pradžioje Lietuvos rašytojų sąjungos atstovai Marius Burokas, Donatas Petrošius, Laurynas Katkus važiuoja į Ukrainą, kur šalies sostinėje dalyvaus diskusijoje bei skaitymuose su Ukrainos rašytojais.Pasaulio įvykių apžvalga.Šokio trupė ULNA pristato šiuolaikinio šokio spektaklį regos negalią turintiems žmonėms. Anot kūrėjų, „Ribos” – tai pirmas toks pastatymas Lietuvoje, skirtas suaugusiųjų auditorijai. Iš Kauno pasakoja kolega Andrius Baranovas.Praėjusią savaitę nuvilnijo žinia apie išmestas knygas, kurios yra senovinės – daugelis jų buvo 19-tojo amžiaus ar net siekė 18-ąjį. Ką daryti su senovinėmis knygomis? O kaip atrodo tokių knygų restauracija?Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras šokio spektaklyje „Dona Kichotė“ baroko muzika ir šokėjų kūnais prabyla apie vertybes ir už jas kovojančias šių laikų idealistes. Ketvirtoji, savaitgalî îvykusi premjera džiugina teatro vadovus, kalbančius apie augantį ir stiprėjantį kolektyvą. Apie spektaklį „Dona Kichotė” pasakoja kolegė iš Klaipėdos Agnė Bukartaitė.Domanto Razausko parengtos muzikinės naujienos.Ved. Karolina Bieliauskaitė.

Kultūros aktualijos spaudos puslapiuose.Artūro Areimos teatras 9-ąjį sezoną pradeda premjera „Three Kingdoms: Part I. London“. Pasitelkdami detektyvinį žanrą ir analizuodami žmogaus blogio prigimtį bei stagnaciją, kūrėjai stengiasi suprasti gilias, su žiaurumu susijusias psichologines problemas.Ar galėtumėte patikėti, kad sapnuojant įmanoma kurti eilėraščius ir net tobulinti tam tikrus savo sportinius sugebėjimus? Sapnus tyrinėjantis mokslininkas dr. Tada Stumbrys teigia, kad tai atlikti yra netgi labai realu, įvaldžius sąmoningą sapnavimą.Šio penktadienio Knygų apžvalgoje Elžbieta Banytė aptaria Henrio Milerio „Marusio kolosas“, beje, anot autoriaus, tai „geriausia jo knyga“, ir Izraelio Koeno „Vilna. Žydiškojo Vilniaus istorija“.Šią savaitę švenčiame LRT KLASIKOS 19–ąjį gimtadienį. Ta proga, komandos nariai kasdien užduoda klausimus mūsų klausytojams, o teisingai atsakę – apdovanojami LRT KLASIKOS prizais. Kokį klausimą viktorinoje išgirsite šiandien?Tarptautinės vertėjų dienos proga apie vertėjo darbo niuansus ir iššūkius kalbamės su poetu ir vertėju Marium Buroku.Šįvakar Kaune, Europos kultūros sostinėje, premjera – „Kauno kantata“. Tai žiūrovus įtraukianti muzikinė patirtis, sukurta specialiai Kaunui ir jį mylintiems žmonėms. Kompozitorius Philipas Milleris (Pietų Afrikos respublika) ir vizualių sprendimų menininkė Jenny Kagan (Didžioji Britanija) kviečia atsidurti Žalgirio arenoje įkurtame muzikos ir video vaizdų labirinte, kuriame žiūrovas galės pats pasirinkti, kokį skambesį ar atlikėją klausytis, kokį vaizdą žiūrėti.Muzikos eksperimentatoriai Marijus Aleksa ir Paulius Kilbauskas išleido vinilinę plokštelę – garso takelį neegzistuojančiam filmui. Naujajame albume duetas peržengia elektroninės muzikos, džiazo, avangardo ir kitų žanrų ribas.2021 metais susibūręs naujosios lietuviškos estradinės muzikos duetas „Superkoloritas“ pristato naują dainą „Vasara Pasaka“ – apie nostalgiją prabėgusioms šiltoms dienoms.Ved. Urtė Karalaitė

„Nuolat jautiesi kaltas, kad nedarai pakankamai arba darai ne tą. Kažkas drabužius rūšiuoja, dar kažką, o tu čia kažkokias žinias rašinėji į facebooką. Ar čia rimtas užsiėmimas? Nu ne“, – sako Marius Burokas.   Poetas, vertėjas, lietaratūros kritikas dienas pradeda ir baigia rašydamas naujienų apie karą Ukrainoje santraukas, o protarpiais išverčia ukrainiečių poezijos. Būtent tai, sako, padeda jam neišsikraustyti iš proto, kai naujienų srautą ir svorį sunku bepakelti. O po Mariaus įrašais žmonės nuolat dėkoja – matyt, „nerimtas“ jo užsiėmimas visgi daug kam labai reikalingas.   Šiame pokalbyje aptariame, kodėl svarbu neprarasti susidomėjimo ir nuolat save informuoti, kokia yra poezijos reikšmė sunkiais laikotarpiais ir kaip išbūti kasdienoje vis persvarstant save kaip žmogų ir žmogiškumą apskritai.   Epizodo autorė ir fotografė: Berta Tilmantaitė Epizodo montažo režisierius: Adomas Zubė   Publikacija su fotografijomis: https://nara.lt/lt/articles-lt/marius-burokas-ir-poezija-padedanti-neissikraustyti-is-proto   Palaikykite NARA žurnalistiką: https://contribee.com/nara 

Nepaisant puoselėtų draugiškų santykių, Izraelis pasmerkė Rusijos pradėtą karą Ukrainoje. Kokių kitų veiksmų imtasi ir kokios kitos esminės temos sulaukia daugiausiai dėmesio Izraelyje šiuo metu? Apie tai pokalbis su LRT RADIJO bendradarbe Živile Avital Juonyte.Naujausios informacijos apie karo Ukrainoje eigą dažnai žmonės ieško socialiniuose tinkluose. Detaliai kasdien savo paskyroje įvykius aprašo vertėjas Marius Burokas. Kaip jį paveikė Putino pradėtas karas prieš demokratišką šalį? Kaip atsirenka tinkamą ir patikimą informaciją?Šiandien pasaulis mini prieš kelis dešimtmečius įvykusios Černobylio AE katastrofos metines. Tačiau radiacija ir su ja susijusiu pavojumi susirūpinta ir tada, kai Rusijos kariuomenė atakavo bei užėmė dalį Ukrainos atominės energetikos objektų. Kokią padėtį po rusų pasitraukimo iš Černobylio rado tarptautinės agentūros TATENA ekspertai? Kokios baimės pagrįstos, o kokios tėra mitai? Kaip Lietuvoje vyksta Ignalinos AE uždarymo darbai? Pokalbis su Ignalinos AE vadovu Audriumi Kamienu, Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko pavaduotojas ir KTU mokslo grupės „Radiacinė ir medicinos fizika“ pagrindinė tyrėja, Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto profesore Diana Adliene.Nors verslu visuomenė pasitiki labiau nei valdžios institucijomis, rodiklis išlieka žemas. Beveik pusė visuomenės nepasitiki nei valdžia, nei verslu, nei kitomis institucijomis. Kas lemia tokią poziciją? Kaip galima pelnyti žmonių pasitikėjimą? Pokalbis su tyrimų bendrovės „RAIT Group“ generaline direktore Dovile Končak, verslo psichologu Dainiumi Baltrušaičiu, bei teisingumo ir viešojo valdymo reformų ekspertu Dovydu Vitkausku.Auksinio proto atranka.Ved. Darius Matas

Rašymas yra svarbi savo patirties ir pasaulio įvykių įprasminimo priemonė. Dienoraščių ir jų vertimų rašymas, kasdienis naujienų surašymas, ir kitos rašymo praktikos gali pasitarnauti kaip terapija arba, cituojant vieną iš šios laidos svečių, kaip „bandymas sutvarkyti katastrofą“. Šios laidos svečiai – poetas, vertėjas Marius Burokas ir vertėja Mila Monk. Su jais aptarsime tarptautinę vertėjų bendruomenę suburusį projektą „Karo istorijos iš Ukrainos“, ukrainiečių bei baltarusių poezijos vertimus, kasdienį karo naujienų surašymą facebook platformoje, socialinių tinklų įtaką rašymo praktikoms, o taip pat įkvepiančias Vilniaus vietas.Laidos vedėja miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Poetas ir vertėjas Marius Burokas Rusijos sukelto karo Ukrainoje fone tapo daugelio sekamu informacijos šaltiniu. Kodėl jis ryžosi tokiam žingsniui?Šį savaitgalį į Lietuvos parodų ir kongresų centrą LITEXPO būrius skaitytojų sukvietė 22-oji Tarptautinė Vilniaus knygų mugė.Lietuvos kameriniam orkestrui vadovaujančiam Sergejui Krylovui nurodytas terminas iki trečiadienio vakaro išsakyti savo aiškią poziciją dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje.Menų fabrike „Loftas“ pirmadienio vakarą organizuojamas koncertas Ukrainai palaikyti.Lietuvos pianistas Lukas Geniušas ilgą laiką gyvena tarp Lietuvos ir Rusijos. Paskutinių dienų įvykiai atlikėją stumtelėjo prie svarbių pasirinkimų gyvenime.Ukrainiečių režisierius Sergejus Loznica įvykius Ukrainoje stebi joje nebūdamas, kai jo kolegos kino kūrėjai kovoja kare Ukrainoje?Ved. Marius Eidukonis ir Ieva Buinevičiūtė

Kultūros publikacijų apžvalga.Kauno miesto kamerinis teatras kartu su šokio trupe „Nuepiko“ pristato pirmą bendrą premjerą – šokio spektaklį „Pakankamas atstumas“.Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje galima aplankyti parodą „Theatrum libri“.Poetas, vertėjas ir apžvalgininkas Marius Burokas apžvelgia estų poeto ir prozininko Jaano Kaplinskio knygą „Balti drugiai nakties“ ir Dominyko Norkūno poezijos knygą „Tamsa yra aštuonkojis“.Kaip kylančios kainos, didėjanti infliacija ir valdžios kalbos apie trumpą, bet griežtą karantiną pakeitė šalies kino teatrų lankytojų įpročius?Kaunas savaitgalį pradeda „Kaunas Europos kultūros sostinė 2022“ renginius. Pokalbis su kultūros ministru Simonu Kairiu.Sausio 23 dieną sukanka 125 metai, kai gimė rašytoja, autobiografinių apysakų ir romanų kūrėja Ieva Simonaitytė.Minint Vinco Krėvės-Mickevičiaus 140 - ąsias gimimo metines, įsteigta Dainavos krašto Vinco Krėvės-Mickevičiaus literatūrinė premija.Panevėžyje privačia iniciatyva įrengta pirmoji menininkų rezidencija „Artihost“.Ved. Marius Eidukonis

Gamtininkas Almantas Kulbis, poetas, vertėjas Marius Burokas ir psichologė Aistė Bakaitytė rekomenduoja knygas gamtos pažinimo ir aplinkosaugos temomis.

14-oji Baltijos trienalė „Nesibaigiančios kovos“ dėmesį telkia ties Centrine bei Rytų Europa ir pristato įvairias šio regiono meno praktikas. Čia dažnai susiduria itin skirtingi požiūriai į ideologines, ekologines ir ekonomines problemas.Jaroslavo Hašeko „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai“ laikomi viena pirmųjų antikarinių knygų pasaulinėje literatūroje. Kaune parodą apie Šveiką surengė jo tėvynainis Jindřich Čeladín, kuratorių kalbina Kotryna Lingienė.Ar periodiniai literatūros žurnalai ir jų autorių ratas gali kokybiškai prisidėti prie visuomenėje vykstančių diskusijų? Apie lėtąjį skaitymą nesibaigiančios informacijos laikais kalbasi Vokietijos literatūros žurnalo „Sinn und form“ redaktorius Matthias Weichelt ir poetas, žurnalų „Vilnius review“ ir „No more amber“ redaktorius Marius Burokas. Tinklalaidės „Culture nerve“ pokalbio ištrauka.Literatūrologas Mindaugas Kvietkauskas komentare prisimena 100-metį švenčiantį poetą Vytautą Mačernį.Pasaulyje: paroda Paryžiuje apie Amazonės miškų išsaugojimą, patyriminis centras „Superblue“ Majamyje ir 100-metį švenčiantis Mocarto festivalis Viurcburge.Prieš Tarptautinės vaikų gynimo dienos minėjimą, apdovanotos geriausios 2020 m. knygos vaikams ir paaugliams. Kodėl vaikų literatūra vis dar laikoma žaidimų aikštele, nors knygų autoriai vaikams siūlo svarstyti filosofinius, istorinės atminties klausimus? Pokalbis su literatūros pažinimo programos „Vaikų žemė“ vadovu Justinu Vancevičiumi ir knygų vaikams autore, iliustratore Kotryna Zyle.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Lietuva | *** | autor: Marius Burokas | czyta: Rasa Rimickaitė Więcej informacji na: http://www.wierszewmiescie.eu/

Litwa |*** | autor: Marius Burokas | czyta: Paweł Iwanicki Więcej informacji na: http://www.wierszewmiescie.eu/

Kultūros publikacijų penktadienio spaudoje apžvalga.Muziejininkas, literatas, tinklaraštininkas Raimondas Guobis neseniai išleido knygą „Žemė žuvų ženkle“. Joje savo piešiniais atskleidžia Šventosios ir jos pakrančių istoriją.Literatūros kritikas Marius Burokas apžvelgia naujausias poezijos knygas: Dainiaus Dirgėlos „2D ir kiti formatai“, Ievos Toleikytės poetinį debiutą „Raudonas slidus rūmas“ ir Lauros Kromalcaitės eilėraščių rinkinį „Mūsų čia niekad nebuvo“.Šiuolaikinio šokio festivalis „Naujasis Baltijos šokis“ parengė specialią vasaros programą. Pokalbis su festivalio vadove Gintare Masteikaite. Kultūros mėnraščio „Nemunas“ redakcija skundžiasi sumažėjusiu finansavimu žurnalui iš Kauno miesto savivaldybės. Ar Kaunas netaps tuščias kultūros? Kalbame su „Nemuno“ redaktore Erika Drungyte ir Kauno miesto savivaldybės atstovu.Oskaro Koršunovo įkurtas nepriklausomas OKT teatras švenčia savo 20-metį. Apie teatro istoriją ir šiandieną pokalbis su režisieriumi O. Koršunovu.Vedėjas Marius Eidukonis.

Literatūros mėnraščio „Metai“ naujausio numerio aptarimas su vyriausiuoju redaktoriumi Antanu Šimkumi.Minime artėjantį kompozitoriaus J. S. Bacho gimtadienį. Literatūros kritikas Marius Burokas apžvelgia gidės ir žurnalistės Gabijos Lunevičiūtės knygą „Vilniaus atminties punktyrai“ ir architekto, leidėjo, rašytojo Tomo S. Butkaus knygą „Ežero žemė“. Ką sėdint namie nuveikti mums siūlo Lietuvos nacionalinis dailės muziejus? Pasakoja muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas.Nors „Auksinių scenos kryžių“ ceremonija ir nukelta, „Ryto allegro“ siūlo prisiminti apdovanojimams nominuotus kūrinius. Roberto Wilsono opera „Turandot“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras) nominuota scenografijos, solisto ir solistės kategorijose, o Dalios Ibelhauptaitės „Pikų dama“ (Vilniaus miesto opera) rungiasi solisto ir solistės kategorijose. Pokalbis su režisieriumi Laurynu Bareiša, kurio trumpametražis filmas „Atkūrimas“ pristatomas šiųmetiniame virtualiajame „Kino pavasaryje“. Ved. Austėja Kuskienė.

Literatūros mėnraščio „Metai“ naujausio numerio aptarimas su vyriausiuoju redaktoriumi Antanu Šimkumi.Minime artėjantį kompozitoriaus J. S. Bacho gimtadienį. Literatūros kritikas Marius Burokas apžvelgia gidės ir žurnalistės Gabijos Lunevičiūtės knygą „Vilniaus atminties punktyrai“ ir architekto, leidėjo, rašytojo Tomo S. Butkaus knygą „Ežero žemė“. Ką sėdint namie nuveikti mums siūlo Lietuvos nacionalinis dailės muziejus? Pasakoja muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas.Nors „Auksinių scenos kryžių“ ceremonija ir nukelta, „Ryto allegro“ siūlo prisiminti apdovanojimams nominuotus kūrinius. Roberto Wilsono opera „Turandot“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras) nominuota scenografijos, solisto ir solistės kategorijose, o Dalios Ibelhauptaitės „Pikų dama“ (Vilniaus miesto opera) rungiasi solisto ir solistės kategorijose. Pokalbis su režisieriumi Laurynu Bareiša, kurio trumpametražis filmas „Atkūrimas“ pristatomas šiųmetiniame virtualiajame „Kino pavasaryje“. Ved. Austėja Kuskienė.

Literatūros mėnraščio „Metai“ naujausio numerio aptarimas su vyriausiuoju redaktoriumi Antanu Šimkumi.Minime artėjantį kompozitoriaus J. S. Bacho gimtadienį. Literatūros kritikas Marius Burokas apžvelgia gidės ir žurnalistės Gabijos Lunevičiūtės knygą „Vilniaus atminties punktyrai“ ir architekto, leidėjo, rašytojo Tomo S. Butkaus knygą „Ežero žemė“. Ką sėdint namie nuveikti mums siūlo Lietuvos nacionalinis dailės muziejus? Pasakoja muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas.Nors „Auksinių scenos kryžių“ ceremonija ir nukelta, „Ryto allegro“ siūlo prisiminti apdovanojimams nominuotus kūrinius. Roberto Wilsono opera „Turandot“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras) nominuota scenografijos, solisto ir solistės kategorijose, o Dalios Ibelhauptaitės „Pikų dama“ (Vilniaus miesto opera) rungiasi solisto ir solistės kategorijose. Pokalbis su režisieriumi Laurynu Bareiša, kurio trumpametražis filmas „Atkūrimas“ pristatomas šiųmetiniame virtualiajame „Kino pavasaryje“. Ved. Austėja Kuskienė.

Kaip sekasi iš arti pažinti bei sugretinti mūsų šalies ir pasaulio muzikos procesus mintimis dalinasi šiuolaikinės akademinės muzikos festivalio „Iš arti“ meno vadovė, kompozitorė Zita Bružaitė.Kino režisierius Mantas Kvedaravičius pristato pirmąjį savo hibridinį filmą apie visuomenės marginalus „Partenonas“.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Poetas, vertėjas, knygų apžvalgininkas Marius Burokas apžvelgia naujas knygas – britų rašytojo Kazuo Ishiguro romaną „Plūduriuojančio pasaulio menininkas“, Egipte gimusio rašytojo ir literatūros profesoriaus, Prousto specialisto, Andre Acimano romaną „Vadink mane savo vardu“ bei poetės, žurnalistės, dokumentinių filmų kūrėjos Enrikos Striogaitės trečiąją poezijos knygą „Žmonės“.Tarptautinių ir respublikinių konkursų laureatas kamerinis choras „Aidija“ – kolektyvas, kurį iš kitų chorų skiria ne tik savitas skambesys, kūrinių interpretavimo bruožai. Anot muzikologės Vytautės Markeliūnienės, dvasine gaiva, jaunatvišku polėkiu, meistriškumu bei muzikalumu klausytojų dėmesį patraukiančiai „Aidijai“ būdingas netrafaretiškas gyvumas, muzikinių prasmių ryškumas, netikėtos detalių ir visumos sąveikos. Apie sostinės chorą „Aidija“ – pirmadienio viktorinoje.„Klasikos enciklopedija“ – Čarlio Čaplino personažas valkata. Ved. Viktoras Paulavičius.

„Skaityti yra pats mieliausias užsiėmimas“, sako poetas, vertėjas, literatūros apžvalgininkas Marius Burokas. Poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ metu kasmet teikiama Maironio premija – gegužės 24 dieną Maironio lietuvių literatūros muziejaus sodelyje ja apdovanotas Marius Burokas, už ketvirtąją poezijos knygą „Švaraus buvimo“. „Literatūros akiračių“ studijoje Marius skaito eilėraščius ir pasakoja apie savo kūrybą, lietuvių ir užsienio poeziją ir, žinoma, knygas.Ved. Dovilė Kuzminskaitė.

Renkame metų knygą. Tarp šių metų poezijos nominantų – Mariaus Buroko knyga „Švaraus buvimo“, kurią išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Jo eilėraščiai yra švaraus buvimo sąlyga, tam tikras apsivalymo kelias ar būdas.

Renkame metų knygą. Tarp šių metų poezijos nominantų – Mariaus Buroko knyga „Švaraus buvimo“, kurią išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Jo eilėraščiai yra švaraus buvimo sąlyga, tam tikras apsivalymo kelias ar būdas.

LRT Radijo pokalbių laidoje „Studija 50“ lankosi rašytojas, vertėjas ir literatūros apžvalgininkas Marius Burokas. Marius parašė ne vieną poezijos knygą, dar daugiau jų išvertė į lietuvių kalbą. Kalbamės apie lietuvių lieratūrą, jos kokybę, apie skaitymo kultūrą bei internetą ir daug ką kita. Ved. Valentinas Mitė.

Baigiasi dar vieneri metai. Kokie jie buvo literatūros pasaulyje? Kokių naujų reiškinių, intriguojančių kūrinių, naujų autorių sulaukėme? Trys literatūros kritikai žvelgia į besibaigiančius literatūros metus. Proza šiais metais pralaimėjo poezijai, tačiau labai stiprėja dokumentiniai žanrai. Netikėkime knygų dešimtukais ar kitais topais, skaitykime, kas mums patinka, tačiau atkreipkime dėmesį į premijuotus kūrinius, gal jie padės orientuotis naujų knygų gausybėje.Tokios ir panašios apibendrinančios metų tezės, patarimai ir palinkėjimai nuskambės paskutinėje metų laidoje „Literatūros akiračiai“, kurioje savo įžvalgomis dalijasi trys literatūros kritikai – Jūratė Čerškutė, Marius Burokas, Ramūnas Čičelis.Sėkmingų metų, brangūs klausytojai, knygų pasaulio gyventojai!Ved. Jolanta Kryževičienė.

Baigiasi dar vieneri metai. Kokie jie buvo literatūros pasaulyje? Kokių naujų reiškinių, intriguojančių kūrinių, naujų autorių sulaukėme? Trys literatūros kritikai žvelgia į besibaigiančius literatūros metus. Proza šiais metais pralaimėjo poezijai, tačiau labai stiprėja dokumentiniai žanrai. Netikėkime knygų dešimtukais ar kitais topais, skaitykime, kas mums patinka, tačiau atkreipkime dėmesį į premijuotus kūrinius, gal jie padės orientuotis naujų knygų gausybėje.Tokios ir panašios apibendrinančios metų tezės, patarimai ir palinkėjimai nuskambės paskutinėje metų laidoje „Literatūros akiračiai“, kurioje savo įžvalgomis dalijasi trys literatūros kritikai – Jūratė Čerškutė, Marius Burokas, Ramūnas Čičelis.Sėkmingų metų, brangūs klausytojai, knygų pasaulio gyventojai!Ved. Jolanta Kryževičienė.

Vieną didžiausių metų švenčių Lietuvos nacionalinė filharmonija siūlo sutikti su muzika. „Muzikinės Kalėdos – dosniai atseikės įspūdžių ir pamalonins įvairių skonių klausytojus“, – įsitikinusi Nacionalinės filharmonijos generalinė direktorė Rūta Prusevičienė.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Poetas, vertėjas, literatūros kritikas Marius Burokas apžvelgia dvi naujas knygas – Kastyčio Sarnicko romaną-kelionę apie lietuviškus rokerius „Turnė“ ir britų rašytojo Johno Le Carre antrąjį į lietuvių kalbą išverstą romaną „Šnipų palikimas“.Atvykęs mokslams į Vilnių ir patekęs į baroku pertekusį miestą, Laurynas Stuoka-Gucevičius jį praturtino naujo, klasicizmo stiliaus statiniais, savitumu pralenkdamas visus savo pirmtakus. Apie talentingąjį kūrėją Lauryną Gucevičių – pirmadienio viktorinoje.„Klasikos enciklopedija“: Liudvikas 13-asis.Ved. Viktoras Paulavičius.

Vieną didžiausių metų švenčių Lietuvos nacionalinė filharmonija siūlo sutikti su muzika. „Muzikinės Kalėdos – dosniai atseikės įspūdžių ir pamalonins įvairių skonių klausytojus“, – įsitikinusi Nacionalinės filharmonijos generalinė direktorė Rūta Prusevičienė.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Poetas, vertėjas, literatūros kritikas Marius Burokas apžvelgia dvi naujas knygas – Kastyčio Sarnicko romaną-kelionę apie lietuviškus rokerius „Turnė“ ir britų rašytojo Johno Le Carre antrąjį į lietuvių kalbą išverstą romaną „Šnipų palikimas“.Atvykęs mokslams į Vilnių ir patekęs į baroku pertekusį miestą, Laurynas Stuoka-Gucevičius jį praturtino naujo, klasicizmo stiliaus statiniais, savitumu pralenkdamas visus savo pirmtakus. Apie talentingąjį kūrėją Lauryną Gucevičių – pirmadienio viktorinoje.„Klasikos enciklopedija“: Liudvikas 13-asis.Ved. Viktoras Paulavičius.

„Mane domina riba, kur miestas pasibaigia ir kaip aplinka jį suryja“, – apie sako poetas ir vertėjas Marius Burokas, kurio eilėraščių knyga „Švaraus buvimo“ dalyvauja Metų knygos rinkimuose. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.„Ieškojau, kaip teatre sukurti kartais beprotiškai varginantį, bet visada mus lydintį norą priklausyti kokiai nors bendruomenei. Iš čia ir atsirado noras teatro salėje suburti žmones. Tad, jeigu pasirinkimas priklausyti kokiai nors bendruomenei yra neišvengiamas, kodėl teatras negalėtų būti to pasirinkimo vieta,“ – klausia režisierė Lauryna Liepaitė, kartu su Vilniaus miesto šokio teatru „Low Air“ pristatanti šokio spektaklį „Su(si)tikimas“.„Stengiausi aprėpti visą istoriją – kiek pavyko apžioti – lietuviškojo lėlių teatro, tad šią parodą, galima sakyt, sudaro septynios parodos. Eksponatai patys įvairiausi, todėl ir tokį talpų pavadinimą sugalvojom“, – į parodą „Dailė lėlių teatre“ kviečia jos sudarytojas lėlininkas Rimas Driežis. Ved. Austėja Kuskienė.

„Mane domina riba, kur miestas pasibaigia ir kaip aplinka jį suryja“, – apie sako poetas ir vertėjas Marius Burokas, kurio eilėraščių knyga „Švaraus buvimo“ dalyvauja Metų knygos rinkimuose. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.„Ieškojau, kaip teatre sukurti kartais beprotiškai varginantį, bet visada mus lydintį norą priklausyti kokiai nors bendruomenei. Iš čia ir atsirado noras teatro salėje suburti žmones. Tad, jeigu pasirinkimas priklausyti kokiai nors bendruomenei yra neišvengiamas, kodėl teatras negalėtų būti to pasirinkimo vieta,“ – klausia režisierė Lauryna Liepaitė, kartu su Vilniaus miesto šokio teatru „Low Air“ pristatanti šokio spektaklį „Su(si)tikimas“.„Stengiausi aprėpti visą istoriją – kiek pavyko apžioti – lietuviškojo lėlių teatro, tad šią parodą, galima sakyt, sudaro septynios parodos. Eksponatai patys įvairiausi, todėl ir tokį talpų pavadinimą sugalvojom“, – į parodą „Dailė lėlių teatre“ kviečia jos sudarytojas lėlininkas Rimas Driežis. Ved. Austėja Kuskienė.

Knygų klubas: Haward Phillips Lovecraft „Tykantis tamsoje“. Laidoje dalyvauja Donatas Puslys, Dovydas Skarolskis ir Marius Burokas.

Knygų klubas: Haward Phillips Lovecraft „Tykantis tamsoje“. Laidoje dalyvauja Donatas Puslys, Dovydas Skarolskis ir Marius Burokas.

Sukanka 180 metų, kai gimė prancūzų kompozitorius Georges‘as Bizet, sukūręs nemirtingąją „Karmen“ – operą, tapusią viena dažniausiai statomų operų pasaulyje. Apie Bizet, apie „Karmen“ – pirmadienio viktorinoje.„Jau trečią kartą šalyje rengiama iniciatyva „Ö kaip vokiškai?“ vėl sutelkė visą Lietuvą. Paskleisdami žinią apie vokiečių kalbos naudą, norime paskatinti lietuvius mokytis šios kalbos ir atrasti naujų studijų, profesinės karjeros bei verslo galimybių“, – sako Vokiečių kalbos dienų koordinatorė Rasa Darbutaitė.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Poetas, vertėjas, literatūros kritikas Marius Burokas apžvelgia du naujus romanus, kurių „...veikėjams lemtingi istoriniai įvykiai tampa postūmiu subręsti, atrasti save, padeda tapti žmonėmis“. Tai austrų kilmės rašytojo Roberto Seethalerio „Tabakininkas“ ir amerikiečių autoriaus Nathano Hillo debiutas „Niksas“.Ved. Viktoras Paulavičius.

Sukanka 180 metų, kai gimė prancūzų kompozitorius Georges‘as Bizet, sukūręs nemirtingąją „Karmen“ – operą, tapusią viena dažniausiai statomų operų pasaulyje. Apie Bizet, apie „Karmen“ – pirmadienio viktorinoje.„Jau trečią kartą šalyje rengiama iniciatyva „Ö kaip vokiškai?“ vėl sutelkė visą Lietuvą. Paskleisdami žinią apie vokiečių kalbos naudą, norime paskatinti lietuvius mokytis šios kalbos ir atrasti naujų studijų, profesinės karjeros bei verslo galimybių“, – sako Vokiečių kalbos dienų koordinatorė Rasa Darbutaitė.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Poetas, vertėjas, literatūros kritikas Marius Burokas apžvelgia du naujus romanus, kurių „...veikėjams lemtingi istoriniai įvykiai tampa postūmiu subręsti, atrasti save, padeda tapti žmonėmis“. Tai austrų kilmės rašytojo Roberto Seethalerio „Tabakininkas“ ir amerikiečių autoriaus Nathano Hillo debiutas „Niksas“.Ved. Viktoras Paulavičius.

„Buvo brandus socializmas, viskas apleista, Vilnius nutriušęs, žmonės pavargę, gyvenome tokioje blausioje atmosferoje. Natūralu, kad visa tai atėjo ir į paveikslus“, – sako tapytojas Mindaugas Skudutis, minintis 70-mečio sukaktį.„Tarp pilkų debesų“ sulaukė tiek populiarumo tikrai ne dėl turinio ar meninės vertės. Filmas yra geros reklaminės kampanijos produktas“, – apie naujausią Lietuvos kino premjerą sako kino kritikė Santa Lingevičiūtė.„Video istorijos internete – lyg į vandenyną išmesti pranešimai buteliuose. Žmonės rašo ir pasauliui siunčia begales žinučių, o aš renku tas žinutes ir kuriu filmus“, – savo kūrybos principą apibūdina „Nepatogaus kino festivalyje“ viešintis režisierius Dominic Gagnon. „Pastaraisiais metais Ukrainos meno rinkoje buvo jaučiama stagnacija – žmonėms buvo tikrai ne iki meno. O dabar rinka jau po truputį atsigauna“, – sako meno projektų kuratorė Eva Bakienė, Vilniuje pristatanti paslaptingiausią ukrainiečių menininką Igorį Gubskį.Apie nelengvai persodinamas svetimas idėjas, kultūrą bei meno ir žodžio laisvę savo komentare svarsto menotyrininkė Agnė Narušytė.„Neturiu rašymo rutinos, kuriu retai, bet dažniausiai eilėraščiai ateina vaikštant po Vilnių“, – sako poetas Marius Burokas. Jo eilėraščių rinkinys „Švaraus buvimo“ dalyvauja Metų knygos rinkimuose.Tradiciniai ilgieji susitikimai „Sėskim ir pakalbėkim“. Lankysimės dailininko Mindaugo Skudučio dirbtuvėje. Vilniaus rotušėje veikia jubiliejinė paroda, skirta vilnietiškajai šio dailininko kūrybai.

„Mane domina riba, kur miestas pasibaigia, kaip aplinka jį suryja“, – apie savo eilėraščius pasakoja Marius Burokas savo eilėraščių.Vertėjas, redaktorius, knygų apžvalgininkas Marius Burokas susikuria švarios erdvės ir eilėraščių rašymui. Jo naujausia eilėraščių knyga „Švaraus buvimo“ parašyta santūria, taupia, lakoniška, bet neišdistiliuota poetine kalba. Marius Burokas yra vilnietis ir tai vis labiau jaučiama jo poezijoje. Gavęs Vilniaus savivaldybės premiją už poeziją apie Vilnių, jis toliau verčia miestą metaforomis, fiksuoja tai, kas nematoma, kas už miesto fasado.Koks tas Mariaus Buroko Vilnius? Kaip jis keičiasi poeto gyvenime ir eilėraščiuose? Kokie miesto kraštovaizdžiai įsirėžė į sąmonę?Kokie Vilniaus pokyčiai labiausiai džiugina?Kodėl viešajame transporte poetas važinėja be ausinių?Kaip santykį su miestu keičia augančios dukros?Kokiame kitame mieste galėtų ar norėtų gyventi vilnietis Marius Burokas?Ved. Rimantas Kmita.

„Mane domina riba, kur miestas pasibaigia, kaip aplinka jį suryja“, – apie savo eilėraščius pasakoja Marius Burokas savo eilėraščių.Vertėjas, redaktorius, knygų apžvalgininkas Marius Burokas susikuria švarios erdvės ir eilėraščių rašymui. Jo naujausia eilėraščių knyga „Švaraus buvimo“ parašyta santūria, taupia, lakoniška, bet neišdistiliuota poetine kalba. Marius Burokas yra vilnietis ir tai vis labiau jaučiama jo poezijoje. Gavęs Vilniaus savivaldybės premiją už poeziją apie Vilnių, jis toliau verčia miestą metaforomis, fiksuoja tai, kas nematoma, kas už miesto fasado.Koks tas Mariaus Buroko Vilnius? Kaip jis keičiasi poeto gyvenime ir eilėraščiuose? Kokie miesto kraštovaizdžiai įsirėžė į sąmonę?Kokie Vilniaus pokyčiai labiausiai džiugina?Kodėl viešajame transporte poetas važinėja be ausinių?Kaip santykį su miestu keičia augančios dukros?Kokiame kitame mieste galėtų ar norėtų gyventi vilnietis Marius Burokas?Ved. Rimantas Kmita.

„Aš kartais pagalvoju, kad renku biblioteką sau senam. Kai būsiu senas ir niekam nereikalingas, galėsiu skaityti visą tą klasiką“, – prisipažįsta vienas aistringiausių skaitytojų poetas Marius Burokas. Naujųjų metų išvakarėse atsigręšime į praėjusius metus. Ne, žiūrėsime ne kas ypatingo nutiko 2017-aisiais. Bet kas nenutiko. Kas nenutiko ne tik 2017, bet ir visame XXI amžiuje, ir XX amžiaus antroje pusėje. Kalbėsime apie tai, ko neperskaitėme, kokios knygos mūsų lentynose guli kaip gyvi sąžinės priekaištai. Ir galbūt tokios išpažintys padės atsikratyti slegiančios įtampos. Juk žmonės patiria įtampą, kankinasi, kad neperskaito vienos ar kitos knygos. Kiti neranda ramybės, kad neperskaito „visko“. Yra net leidžiamos knygos apie tai, kaip kalbėti apie knygas, kurių neskaitėte. Žmonės meluoja, kad skaito. Štai ispanai labiausiai meluoja, kad skaitė „Don Kichotą“, o britai – „Alisą stebuklų šalyje“.O ko neperskaitėme mes, lietuviai?„Literatūros akiračiuose“ išgirsite tris išpažintis. Skaitymo skatinimo projektų iniciatorė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė, vienintelis „Naujojo knygnešio“ premiją už knygų populiarinimą pelnęs poetas, kritikas Marius Burokas ir literatūros tyrinėtoja Dalia Satkauskytė. Kokios knygos perskaitytos per vėlai? Dėl kurios nerperskaitytos knygos neskauda sąžinė? Kokios neatsiverstos knygos lentynose pasakoja apie mūsų neišsipildžiusias iliuzijas? Kodėl mes neperskaitytas ir jau greičiausiai neskaitysimas knygas laikome namuose ir net gabenamės kraustydamiesi? Kaip daug skaitantys žmonės dorojasi su įtampa, kurią kelia supratimas, kad visų norimų knygų niekaip neperskaitysi.

„Aš kartais pagalvoju, kad renku biblioteką sau senam. Kai būsiu senas ir niekam nereikalingas, galėsiu skaityti visą tą klasiką“, – prisipažįsta vienas aistringiausių skaitytojų poetas Marius Burokas. Naujųjų metų išvakarėse atsigręšime į praėjusius metus. Ne, žiūrėsime ne kas ypatingo nutiko 2017-aisiais. Bet kas nenutiko. Kas nenutiko ne tik 2017, bet ir visame XXI amžiuje, ir XX amžiaus antroje pusėje. Kalbėsime apie tai, ko neperskaitėme, kokios knygos mūsų lentynose guli kaip gyvi sąžinės priekaištai. Ir galbūt tokios išpažintys padės atsikratyti slegiančios įtampos. Juk žmonės patiria įtampą, kankinasi, kad neperskaito vienos ar kitos knygos. Kiti neranda ramybės, kad neperskaito „visko“. Yra net leidžiamos knygos apie tai, kaip kalbėti apie knygas, kurių neskaitėte. Žmonės meluoja, kad skaito. Štai ispanai labiausiai meluoja, kad skaitė „Don Kichotą“, o britai – „Alisą stebuklų šalyje“.O ko neperskaitėme mes, lietuviai?„Literatūros akiračiuose“ išgirsite tris išpažintis. Skaitymo skatinimo projektų iniciatorė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė, vienintelis „Naujojo knygnešio“ premiją už knygų populiarinimą pelnęs poetas, kritikas Marius Burokas ir literatūros tyrinėtoja Dalia Satkauskytė. Kokios knygos perskaitytos per vėlai? Dėl kurios nerperskaitytos knygos neskauda sąžinė? Kokios neatsiverstos knygos lentynose pasakoja apie mūsų neišsipildžiusias iliuzijas? Kodėl mes neperskaitytas ir jau greičiausiai neskaitysimas knygas laikome namuose ir net gabenamės kraustydamiesi? Kaip daug skaitantys žmonės dorojasi su įtampa, kurią kelia supratimas, kad visų norimų knygų niekaip neperskaitysi.

Koncertų ciklas „Alma mater musicalis“. Kultūra spaudos puslapiuose. Marius Burokas apie romanus – perujiečio Mario Vargaso Llosos „Penki kampai“ ir lietuvės Gabijos Grušaitės „Stasys Šaltoka: vieneri metai“. Apie senuosius transporto stebuklus – pirmadienio viktorinoje. Klasikos eniklopedija: Čingischanas.

Koncertų ciklas „Alma mater musicalis“. Kultūra spaudos puslapiuose. Marius Burokas apie romanus – perujiečio Mario Vargaso Llosos „Penki kampai“ ir lietuvės Gabijos Grušaitės „Stasys Šaltoka: vieneri metai“. Apie senuosius transporto stebuklus – pirmadienio viktorinoje. Klasikos eniklopedija: Čingischanas.

Paroda „Postidėja IV. Karas“. Literatūros kritikas, poetas Marius Burokas apie socialiniuose tinkluose rašomą poeziją. Apie ką diskutuoja tarptautinės knygų mugės dalyviai, pasakos Lvove viešinti kolegė Gailutė Jankauskienė. Leonido Donskio kultūros komentaras. Užsienio kultūros naujienų apžvalga. Jaunų teatralų trupė „Vandenyno dirbtuvės“.

Paroda „Postidėja IV. Karas“. Literatūros kritikas, poetas Marius Burokas apie socialiniuose tinkluose rašomą poeziją. Apie ką diskutuoja tarptautinės knygų mugės dalyviai, pasakos Lvove viešinti kolegė Gailutė Jankauskienė. Leonido Donskio kultūros komentaras. Užsienio kultūros naujienų apžvalga. Jaunų teatralų trupė „Vandenyno dirbtuvės“.

Kaip papasakoti menkai žinomą Pasaulio Tautų Teisuolės O. Šimaitės istoriją? „Ona Šimaitė visur lieka užribyje. Kaip papasakoti jos istoriją, kai ji pati laiškuose, dienoraščiuose renkasi beveik nekalbėti apie karo patirtis, Vilniaus geto išgyvenimus?“ – apie Pasaulio Tautų Teisuolę, Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjusią Vilniaus geto žydus, Vilniaus universiteto bibliotekininkę O. Šimaitę pastebi knygą „Epistofilija“ apie ją parašiusi Julija Šukys. Ką Lietuvoje žinome apie sudėtingą O. Šimaitės gyvenimą, pagalbą kitiems?Kanados lietuvės, rašytojos, dėstytojos J. Šukys knygą „Epistofilija“ į lietuvių kalbą vertęs Marius Burokas pastebi, kad „knyga atskleidžia, primena ir kitų mūsų kultūros žmonių sudėtingus likimus. Ką žinome apie rašytoją Kazį Borutą ar vertėją Kazį Jakubėną?“Pokalbis apie sudėtingą, menkai žinomą, neįvertintą mūsų istoriją ir bandymus aprašyti ją.

Kaip papasakoti menkai žinomą Pasaulio Tautų Teisuolės O. Šimaitės istoriją? „Ona Šimaitė visur lieka užribyje. Kaip papasakoti jos istoriją, kai ji pati laiškuose, dienoraščiuose renkasi beveik nekalbėti apie karo patirtis, Vilniaus geto išgyvenimus?“ – apie Pasaulio Tautų Teisuolę, Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjusią Vilniaus geto žydus, Vilniaus universiteto bibliotekininkę O. Šimaitę pastebi knygą „Epistofilija“ apie ją parašiusi Julija Šukys. Ką Lietuvoje žinome apie sudėtingą O. Šimaitės gyvenimą, pagalbą kitiems?Kanados lietuvės, rašytojos, dėstytojos J. Šukys knygą „Epistofilija“ į lietuvių kalbą vertęs Marius Burokas pastebi, kad „knyga atskleidžia, primena ir kitų mūsų kultūros žmonių sudėtingus likimus. Ką žinome apie rašytoją Kazį Borutą ar vertėją Kazį Jakubėną?“Pokalbis apie sudėtingą, menkai žinomą, neįvertintą mūsų istoriją ir bandymus aprašyti ją.

Geriausios verstinės knygos. „Ne tik šie, bet ir ankstesni metai vertimams neblogi. Gana laiku išleidžiamos svarbesnių užsienio autorių knygos, leidyklos ieško įvairesnės literatūros. Iš dalies tai, ką uždirba iš popliteratūros, tą pelną panaudoja nekomercinių autorių leidybai“, – optimistiškai į vertimus Lietuvoje žvelgia vertėjas, literatūros kritikas Marius Burokas. Su M. Buroku ir literatūros tyrinėtoja, Vilniaus universiteto dėstytoja Rūta Šlapkauskaite aptarsime 2015 m. vertingiausių verstinių knygų penketuką. Geriausios verstinės knygos renkamos Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos iniciatyva. Ką galime perskaityti lietuvių kalba, o kokios literatūros labai trūksta? Ar, skaitydami į lietuvių kalbą išverstus kūrinius, galime suprasti, kas vyksta literatūros pasaulyje? Jeigu ieškote, ką perskaityti per atostogas, galbūt R. Šlapkauskaitės ir M. Buroko patarimai bus naudingi.

Geriausios verstinės knygos. „Ne tik šie, bet ir ankstesni metai vertimams neblogi. Gana laiku išleidžiamos svarbesnių užsienio autorių knygos, leidyklos ieško įvairesnės literatūros. Iš dalies tai, ką uždirba iš popliteratūros, tą pelną panaudoja nekomercinių autorių leidybai“, – optimistiškai į vertimus Lietuvoje žvelgia vertėjas, literatūros kritikas Marius Burokas. Su M. Buroku ir literatūros tyrinėtoja, Vilniaus universiteto dėstytoja Rūta Šlapkauskaite aptarsime 2015 m. vertingiausių verstinių knygų penketuką. Geriausios verstinės knygos renkamos Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos iniciatyva. Ką galime perskaityti lietuvių kalba, o kokios literatūros labai trūksta? Ar, skaitydami į lietuvių kalbą išverstus kūrinius, galime suprasti, kas vyksta literatūros pasaulyje? Jeigu ieškote, ką perskaityti per atostogas, galbūt R. Šlapkauskaitės ir M. Buroko patarimai bus naudingi.

Kada knyga tampa projektu? „Kiekvienas rašytojas nori, kad jį suprastų. Bet jeigu visą kūrinį rašai orientuodamasis į publiką, o ne iš vidinės būtinybės – tai vadinu projektine literatūra“, – sako rašytoja Giedra Radvilavičiūtė. Kas yra projektinė literatūra? Kaip keičiasi literatūra, kai knyga tampa paprasčiausia preke? Kada rinkos dėsniai iškreipia natūralų kūrybos procesą ir santykius su skaitytojais?Apie tai diskutuos rašytoja G. Radvilavičiūtė, literatūrologė, humanitarinių mokslų daktarė Jūratė Čerškutė ir poetas, vertėjas Marius Burokas.

Kada knyga tampa projektu? „Kiekvienas rašytojas nori, kad jį suprastų. Bet jeigu visą kūrinį rašai orientuodamasis į publiką, o ne iš vidinės būtinybės – tai vadinu projektine literatūra“, – sako rašytoja Giedra Radvilavičiūtė. Kas yra projektinė literatūra? Kaip keičiasi literatūra, kai knyga tampa paprasčiausia preke? Kada rinkos dėsniai iškreipia natūralų kūrybos procesą ir santykius su skaitytojais?Apie tai diskutuos rašytoja G. Radvilavičiūtė, literatūrologė, humanitarinių mokslų daktarė Jūratė Čerškutė ir poetas, vertėjas Marius Burokas.

April 15, 2015. Ilzė Butkutė, Giedrė Kazlauskaitė and Marius Burokas celebrated the publication of "How the Earth Carries Us: Twenty-Six Young Lithuanian Poets" by reading from their work and participating in a moderated discussion with poet and professor Rimas Uzgiris. For transcript, captions, and more information, visit http://www.loc.gov/today/cyberlc/feature_wdesc.php?rec=6824

34-ąjį gimtadienį netrukus švęsiantis Marius Burokas - ne tik žinomas jaunosios kartos poetas, debiutavęs 1999-aisiais išleista knyga "Ideogramos", o po šešerių metų išleidęs antrąją eilėraščių knygą "Būsenos" - jis vadinamas ir vienu geriausiu šiuolaikinės anglakalbės poezijos vertėju. Trečioji jo eilėraščių knyga "Išmokau nebūti", anot literatūrologo Regimanto Tamošaičio, yra naujas poetinio savitumo punktyras mūsų literatūros teritorijoje ir paties autoriaus kūryboje. Kviečiami klausytis ištraukų iš pokalbio su poetu ir paties jo skaitomų eilėraščių.

34-ąjį gimtadienį netrukus švęsiantis Marius Burokas - ne tik žinomas jaunosios kartos poetas, debiutavęs 1999-aisiais išleista knyga "Ideogramos", o po šešerių metų išleidęs antrąją eilėraščių knygą "Būsenos" - jis vadinamas ir vienu geriausiu šiuolaikinės anglakalbės poezijos vertėju. Trečioji jo eilėraščių knyga "Išmokau nebūti", anot literatūrologo Regimanto Tamošaičio, yra naujas poetinio savitumo punktyras mūsų literatūros teritorijoje ir paties autoriaus kūryboje. Kviečiami klausytis ištraukų iš pokalbio su poetu ir paties jo skaitomų eilėraščių.

„Į prancūzų kalbą išverstas Ričardo Gavelio „Vilniaus pokeris“ ir Tomo Venclovos poezija yra svarbesni ryšiui su išsilavinusiais prancūzų sluoksniais megzti nei šimtai oficialių pareigūnų vizitų“, – rašė Leonidas Donskis.Tad kokia yra lietuvių literatūros sklaidos užsienyje situacija?Laidoje Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė ir poetas, vertėjas, žurnalo Vilnius Review vyriausias redaktorius Marius Burokas svarstys, ar pakankamai dėmesio skiriame lietuvių literatūros vertimams ir sklaidai užsienyje. Literatūra nėra virusas, kuris sklinda savaime, tad ką reikia daryti, kad pasaulis domėtųsi lietuvių literatūra? Kiek turime vertėjų ir kodėl neturime literatūros agentų? Kalbėsime apie būdus ir skiriamas lėšas žiniai apie mūsų literatūrą pasaulyje skleisti. Ar normalu, kad šiam tikslui skirto vienintelio žurnalo ir kartu internetinės svetainės biudžetas yra maždaug lygus trijų Seimo narių per metus kanceliarinių išlaidų sumai?

„Į prancūzų kalbą išverstas Ričardo Gavelio „Vilniaus pokeris“ ir Tomo Venclovos poezija yra svarbesni ryšiui su išsilavinusiais prancūzų sluoksniais megzti nei šimtai oficialių pareigūnų vizitų“, – rašė Leonidas Donskis.Tad kokia yra lietuvių literatūros sklaidos užsienyje situacija?Laidoje Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė ir poetas, vertėjas, žurnalo Vilnius Review vyriausias redaktorius Marius Burokas svarstys, ar pakankamai dėmesio skiriame lietuvių literatūros vertimams ir sklaidai užsienyje. Literatūra nėra virusas, kuris sklinda savaime, tad ką reikia daryti, kad pasaulis domėtųsi lietuvių literatūra? Kiek turime vertėjų ir kodėl neturime literatūros agentų? Kalbėsime apie būdus ir skiriamas lėšas žiniai apie mūsų literatūrą pasaulyje skleisti. Ar normalu, kad šiam tikslui skirto vienintelio žurnalo ir kartu internetinės svetainės biudžetas yra maždaug lygus trijų Seimo narių per metus kanceliarinių išlaidų sumai?