Podcasts about maironio

Šią savaitę paskelbti oro pavojaus signalai tapo išbandymu ir testu kultūros įstaigoms, pasižyminčioms sava veiklos specifika. „Pabuvus Ukrainoje ir grįžus čia atsiveria visiškai kitokia perspektyva į patį karą ir pavojų bei pasiruošimą jam. Ir apskritai pati Ukraina pamatoma visai kitomis akimis, o sugrįžęs namo visai kitaip matau vidinę ukrainiečių stiprybę. Tai įkvepianti patirtis, duodanti peno apmąstymams“, – sako kompozitorius Dominykas Digimas, neseniai grįžęs iš Ukrainos, kur kartu su kolege Lora Kmieliauskaitė surengė dešimt dienų trukusį koncertinį turą.„Bienalė visada buvo politinis renginys. Neįmanoma sukurti situacijos, kad paviljonas atstovautų šaliai ir tos valstybės politiniai šešėliai nesektų iš paskos“, – apie Venecijos bienalę sako menininkė Daniella Kaliada. Ji – baltarusė kūrėja, Baltarusijos laisvojo teatro įkūrėjų dukra, dėl tėvų politiškos meninės kūrybos nuo mažų dienų priversta palikti šalį. Kaliada drauge su savo mama vienoje Venecijos bažnyčioje parengė parodą „Official.Unofficial. Belarus“, atkreipiančią dėmesį į menininkų padėtį ir žmonių nuolatinį stebėjimą autoritariniuose režimuose.Švedijoje, Stokholme, ketinama uždaryti Viduržemio jūros bei Rytų Azijos muziejus. LRTRadijo korespondentė Švedijoje Vaida Strazda sako, kad pagrindinė uždarymo priežastis – smarkiai išaugusios nuomos kainos.Mes su žmona – strateginiai psichogeografai, sako menotyrininkas Ernestas Parulskis. Jis apsilankė šviežiai sutvarkytame Jeruzalės tvenkinio parke ir dalijasi savo vertinimu.Kalbėdama apie multisensoriniais sprendimais papildytą virtualios realybės patirtį „Pasaulių sutvėrimas“, jos bendraautorė Kristina Buožytė sako, kad kūriniui išjudinus įvairius pojūčius, auditorija tampa ne tik stebėtoja, bet ir dalyve. Kaip parodų ir patirčių kūrėjai siekia sukurti įtraukesnius patyrimus, norėdami sudominti šiuolaikinį žmogų?„Kaunas pasitiko mane špyga“, – su šypsena prisimena pusę savo amžiaus šiame mieste gyvenantis telšiškis Gvidas Latakas. Laikai keičiasi. Dailininkas, pedagogas ir poetas šį pavasarį apdovanotas Kauno rašytojų įsteigta Vieno lito literatūrine premija, o baigiantis gegužei „Poezijos pavasaryje“ bus vainikuotas kaip Maironio premijos laureatas. Abu šieįvertinimai – už penktąją poezijos rinktinę „Gavendos“, kuri skaitytojui veriasi tarsi lobių skrynia. Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

LRT KLASIKA tęsia pasakojimų ciklą „Šimtmečio klausytojas“. Šiandien kviečiame išgirsti Varnių klebono Andriejaus Sabaliausko istoriją.„Gerbiu šią šalį lyg būtų mano, labai myliu Lietuvą, bet esu ispanė ir nenoriu savęs pamesti“, – pasakoja daugiau nei dešimtmetį Lietuvoje gyvenanti ir kurianti atlikėja Sandra Carrillo.Klaipėdoje prasideda dešimtasis „TheAtrium“ festivalis.Panevėžio miesto teatrui „Menas“ vadovaus režisierius Julius Dautartas.LRT KLASIKA pristato Lietuvos kompozitorių sąjungos paskelbto Geriausių Lietuvos kompozitorių 2025 metų kūrinių penkioliktuką. Šiandien susipažįstame su Kristupo Bubnelio „Continental Poles of Inaccessibility“ mišriam ansambliui.Lietuvos kino centras ir Ukrainos valstybinė kino agentūra pasirašė bendradarbiavimo memorandumą. Kokios dvišalio bendradarbiavimo kryptys svarstomos?Visoje Lietuvoje vykstant „Poezijos pavasario“ renginiams, į savo poezijos festivalį pakvietė ir Ukmergė.Kauno miesto savivaldybės taryba Maironio premiją nutarė skirti poetui Gvidui Latakui.Ved. Marius Eidukonis

Biografinis radijo spektaklis apie poetą Maironį. Režisierė Vida Mikšytė. Maironio vaidmenį kuria aktorius Vladas Bagdonas. Rašytoją J. Tumą-Vaižgantą vaidina aktorius Vytautas Rumšas, Maironio seserį Marcelę – Aldona Janušauskaitė, Apoloniją – Dalia Michelevičiūtė, Ponią – Dalia Stonytė, Poną – Giedrius Arbačiauskas, paneles – Asta Stankūnaitė ir Karolina Žernytė. Garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė. 2012 m.

Iki balandžio mėnesio Maironio lietuvių literatūros muziejuje Kaune galima apžiūrėti parodą „Nēkėt, nieka napamatīsėt!“, skirtą 180-osioms rašytojos Žemaitės gimimo metinėms.Šiauliuose nepriklausomoje meno projektų erdvėje „Garažas“ pristatyta 15-oji paroda. Tai Ramintos Juozapavičiūtės–Maivydos grafikos darbų paroda „Shape Shifting“.Patvirtintos 770 kultūrinės edukacijos veiklos ir renginiai, papildysiantys Kultūros paso programą. Pastebimas kultūros paveldo ir etninės kultūros veiklų pasiūlos dominavimas.Vilniuje, Linkmenų gatvėje galima pamatyti instaliaciją „Meno takas“ – savotišką meno galeriją po kojomis.Dingusių žmonių šeimų paramos centras sukūrė seriją iliustruotų pasakojimų vaikams apie skyrybų istorijas.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Seimo Etikos ir procedūrų komisija nutarė pradėti tyrimą dėl Seimo posėdžio metu liberalo Simono Kairio pacituoto Gintaro Grajausko eilėraščio „Daryba“.Maironio lietuvių literatūros muziejuje Kaune galima apžiūrėti parodą „Nēkėt, nieka napamatīsėt!“, skirtą 180-osioms rašytojos Julijos Beniuševičiūtės-Žymantienės (Žemaitės) gimimo metinėms.Po savaitgalį įvykdytos specialios operacijos Karakase buvo suimtas ir iš šalies su žmona išskraidintas Venesuelos prezidentas Nicolas Maduro. Kaip Venesuela sutiko šią žinią ir su kokiomis viltimis venesueliečiai gyvena toliau?Po sunkios ligos mirė 56 m. garsi latvių rašytoja Nora Ikstena. Ją prisimename su aktore Birute Mar ir rašytoja Danute KalinauskaiteVed. Marius Eidukonis

Spalio 18 d. prasideda festivalis „Gaida“.Spalio 18 d. Valstybiniame Šiaulių dramos teatre – antroji sezono premjera. Tai režisieriaus Jokūbo Brazio spektaklis „Icarus machine“, kuriame dekonstruojamas Dedalo ir Ikaro mitas. Pasakoja Tomas Mizgirdas.Vilniaus Šv. Kryžiaus Atradimo (Kalvarijų) bažnyčioje aptikta XVII sieninė tapyba.Maironio lietuvių literatūros muziejuje Kaune įvyko tarptautinė mokslinė konferencija „Nepalaužiami ir nesunaikinami: Antrojo pasaulinio karo literatūrinė ir istorinė atmintis“. Pasakoja Skirmantė Javaitytė.Ved. Donatas Šukelis

Knygų apžvalgą parengė literatūros vertėjas ir apžvalgininkas Vytautas Bikulčius.Šį sekmadienį Alytuje – Aleksandro Špilevojaus režisuoto spektaklio „Pilėnai“ premjera.Atliktas tyrimas parodė, kad kultūros sektorius turi tiesioginį poveikį ekonomikai – jo augimas siejasi su išaugusiais turistų srautais ir papildomomis pajamomis valstybei. LRT Klasikos eteryje Lietuvos kultūros instituto direktorė Julija Reklaitė yra sakiusi, kad užsienio partnerius jau pasiekia žinutė apie nestabilumą Lietuvos kultūros sektoriuje. Kiek tai gali pakenkti Lietuvos konkurencingumui ir ekonomikai?Sekmadienį, spalio 5-ąją, visoje Lietuvoje vyks kultūros bendruomenės įspėjamasis streikas. Akcija skelbia šūkį „Tai gali būti paskutinis kartas“ ir persikelia ne tik į Lietuvos regionus, bet ir už jos ribų – palaikymo renginiai rengiami ir užsienyje.Minint 80-ąsias Balio Sruogos memuarų knygos „Dievų miškas“ parašymo metines, Maironio lietuvių literatūros muziejus pristato parodą „Dievų miškas: sunaikinti žmogų žmoguje“.Ved. Justė Luščinskytė

Kultūros ministras Ignotas Adomavičius traukiasi iš pareigų.Šį sekmadienį Alytuje – premjera – Aleksandro Špilevojaus režisuotas spektaklis „Pilėnai“.Skulptūros meno iššūkiai šiandien. Pokalbis su skulptoriais Aušra Jasiukevičiūte ir Mindaugu Šnipu.Minint 80-ąsias Balio Sruogos memuarų knygos „Dievų miškas“ parašymo metines, Maironio lietuvių literatūros muziejus pristato parodą „Dievų miškas“: sunaikinti žmogų žmoguje“.Ved. Donatas Šukelis

Protesto pareiškimais šiemet prasidėjo 78-asis Kanų kino festivalis. Kokie ryškiausi programos akcentai? Tiesiogiai iš Kanų – prodiuserinės kompanijos „Fralita Films“ vadovė Živilė Gallego.Daugiau kaip prieš šimtą metų sukurtą Gerhardo Hauptmano pjesę „Žiurkės“ Vilniaus mažajame teatre stato Augustas Gornatkevičius. „Tai aštri ir šiuos laikus atspindinti pjesė“, - teigia režisierius. Pasakoja Karina Metrikytė.Ar jauni menininkai turi apie ką šnekučiuotis su Čiurlioniu? Ieškodami atsakymo į šį klausimą Vilniaus aukcionas ir Vilniaus dailės akademija surengė konkursą jauniesiems menininkams ir jų darbų parodą „Permąstant Čiurlionį“.Vakar Lietuvos kompozitorių sąjungoje buvo paskelbti ryškiausi 2024 metų kūriniai, muzikos kūrėjams išdalintos šešios premijos ir klausytojų simpatijų prizas. Pokalbis su vertinimo komisijos pirmininke Egle Gudžinskaite ir net tris apdovanojimus pelniusia kompozitore Dainora Aleksaite.Nuo antikos iki kaimo dienoraščių, nuo žurnalo „Nemunas“ iki Dzūkijos miškų – toks pasaulis šiandien patenka į poetės Erikos Drungytės akiratį. Apie poeziją, kultūros žurnalistiką ir kasdienybės atradimus – pokalbis su šių metų Maironio premijos laureate rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Jolanta Kryževičienė

„Norisi pažiūrėti į dabar turimą laisvę kurti, ją užtvirtinti ir suprasti, kaip ji gali būti apribota. Nes yra nemažai šalių, kur dabar tai vyksta“, – kalbėdama apie cenzūrą kine, sako kino leidybos kompanijos „Taip toliau“ bendraįkūrėja Ignė Smilingytė. Antrasis „Taip toliau“ kino klubo sezonas kreipia dėmesį į cenzūrą.Šuo – pagalbininkas, gelbėtojas, draugas, socialinis partneris. Šuo kasdienybėje, kare, mene… Šiuos ir kitus šuns vaidmenis, jų kismą istorijoje ir tūkstančius metų trunkantį žmogaus ir šuns ryšį pristato nauja Istorijų namų paroda „Istorija vizgina uodegą“.Seniausia Šiauliuose „Valerijono“ vaistinė tapo Europos istorinių vaistinių tinklo dalimi.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – menininkai, reflektuojantys karinę padėtį Kongo Demokratinėje Respublikoje, Barselonoje archeologų rasti viduramžius menantys burlaivio griaučiai bei naujas Suzanne Vega muzikos albumas.„Didysis Getsbis“ tebėra aktualus liudijimas apie amerikietišką tikrovę dabar ir prieš šimtą metų, turintis neabejotiną lyginamąją vertę“, – apie prieš šimtą metų išleistą romaną sako filosofas Aldis Gedutis.Kaip atrodo vertėjų darbas Europos Sąjungos institucijose?„Šiame rinkinyje norėjau šviesesnių eilėraščių“, – apie knygą „Bukolikos“, už kurią šiemet įvertinta Kauno miesto savivaldybės Maironio premija, sako poetė Erika Drungytė. Apie naujausią jos rinkinį, taip pat pasirinkimą kurti savo dvarelį Dzūkijoje, santykį su gamta ir kultūra ir poreikį patiems save truputį pakutenti su poete, vertėja, kultūros žurnalo „Nemunas“ vyriausiąja redaktore – „Sėskim ir pakalbėkim“ rubrikoje.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Į biblioteką galima ateiti ne tik knygų. Burbulų vamzdis, sensorinė lempa, LEGO rinkiniai, teleskopas ar klasikinė gitara - šiuos daiktus savo lankytojams siūlo Telšių Karolinos Praniauskaitės viešoji biblioteka, bendradarbiaudama su Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešąja biblioteka.Šių metų Pasaulio ekonomikos forumo parengtoje „Globalių rizikų ataskaitoje“ jau antrus metus iš eilės, pirmoje vietoje tarp pagrindinių rizikų yra dezinformacija. Kaip stiprinti visuomenės atsparumą informacijai, kuria sąmoningai siekiama suklaidinti bei pateikti klaidingas žinias?Vyresni žmonės vien dėl savo amžiaus patiria kliūčių naudodamiesi įvairiomis paslaugomis, ypač iššūkių kyla siekiant apsidrausti ar gauti kreditą. Gyventojams tinkamai nepaaiškinama, kodėl atsisakoma suteikti paslaugą ar prašoma papildomų duomenų, o tai ne tik pykdo vyresnius žmones, bet ir didina jų socialinę atskirtį. Tokias išvadas nurodė teisinę apžvalgą atlikusi Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.Maironio lietuvių literatūros muziejus pristato naujovę – trijuose muziejaus padaliniuose pradėtos rengti patyriminės ekskursijos.Taip pat, „Auksinio proto“ atrankos žaidimas.Ved. Darius Matas

Balandžio 2-oji – žymiojo danų pasakininko Hanso Christiano Anderseno gimimo ir Tarptautinė vaikų knygos diena. Kokie buvo Lietuvos vaikų knygų metai? Kokios pasakos yra šiandien pasakojamos vaikams? Apie tai kalbamės su vaikų literatūros eksperte Inga Mitunevičiūte.Vieną vakarą, sostinės Misionierių sodų vietoje ant Išganytojo kalvos išdygusius skandalinguosius daugiabučius paslėpė rūkas. Deja, tai buvo tik vieno vakaro įvietintas meno kūrinys „Balta tamsa“ – atsakas paveldonaikai. Apie tai plačiau – meninio tyrimo autorė Rėda Brandišauskienė.Nuo šiol Jono Mačiulio-Maironio art deco stiliumi alsuojančiame bute-muziejuje galime ne tik apžiūrėti ekspoziciją, bet ir pasiklausyti gramofono melodijų bei pasivaišinti madingu tarpukario desertu – grybukais su arbata. Apie patyrimines ekskursijas pasakoja Skirmantė Javaitytė.Tęsiame pokalbius apie Metų knygos rinkimuose dalyvaujančias knygas. Rašytojos Eglės Jasės knyga „Kamandosė“, kurią iliustravo menininkė Julija Račiūnaitė laukia jūsų dėmesio ir balsų Vaikų knygos kategorijoje. Pasakoja Vesta Vitkutė.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia – balerina Nora Straukaitė.Ved. Jolanta Kryževičienė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.Dovilės Kuzminskaitės pokalbis su iraniečių kilmės rašytoja Azar Nafisi, romano „Skaitant Lolitą Teherane“ autore.Literatūros agentas Benas Bėrantas neseniai lankėsi Busano vaikų knygų mugėje Pietų Korėjoje. Kokia Pietų Korėjiečių vaikų ir jaunimo literatūra?Šveicarijoje paskelbti 2024-ųjų Europos kino geriausieji. Kuo ypatingos laimėjusios kino juostos?Maironio lietuvių literatūros muziejuje šeštadienį vyko šventiniai poečių, prozininkių ir kitų žanrų rašytojų solidarumo skaitymai „Literačių vakaras“.Gitaristas Rokas Jurkus, artėjant 150- osios M.K.Čiurlionio gimimo metinėms ketina išleisti šio kūrėjo pjesių albumą, pirmą kartą įgrotą gitara.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

1924 m spalio 15d. Dotnuvoje įkurta Lietuvos žemės ūkio akademija. Anot oficialaus vyriausybės dienraščio „Lietuva“, pertvarkius Lietuvos universiteto agronomijos ir miškininkystės skyrių Kaune bei Dotnuvos žemės ūkio technikumą, įvyko antrosios mūsų aukštosios mokyklos atidarymo šventė. Radijo pasakojimas nukelia į atidarymo šventę, įgarsina kalbėtojus, pateikia prezidento Antano Smetonos mintis apie žemės ūkį tarpukariu, akademijos auklėtinių, tapusių profesoriais ir akademikais prisiminimus. Kalba ir Akademijos muziejininkė, jaunąsis mokslininkas, dabartinė Akademijos kanclerė. Ūkininkų rengimo „kalvės“ įvairiapusiškumą paliudija ir šimtametę tradiciją turintis Akademijos choras „Daina“, kurio atliekama daina Maironio žodžiais taip pat skamba radijo pasakojime.Ved. Arvydas Urba„Gimtoji žemė“ – antradienį, spalio 15 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.

Spaudos apžvalga.„Miestai pagaliau tampa vis patrauklesni gyvenimui, o iki tol svajone buvęs būstas užmiestyje pradeda kelti vis daugiau klausimų. Tai didžiulis žmonių galvose įvykęs vertybinis kūlvirstis, darantis esminę įtaką planuojant miestų plėtrą ir Lietuvos ateitį“, – apie Lietuvos miestų aukso amžiaus pradžią sako architektas Andrius Ropolas.Antanas Smetona – išdavikas ar tautos herojus? Didvyris ar bailys? Autoritaras ar autoritetas? Tai – tikri palyginimai, sklandantys visuomenėje. Šiemet pirmajam Lietuvos respublikos prezidentui sukanka 150 metų, ir Istorinė Prezidentūra Kaune klausia – ar tikrai vertindami šią asmenybę žinote viską?Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Prasideda Alytaus miesto ir viso Alytaus regiono istorijoje didžiausias nacionalinio lygio Lietuvos jaunųjų profesionalių vizualaus meno kūrėjų kūrybos darbų pristatymas - Alytaus jaunųjų kūrėjų bienalė „Meno kodas 2024. Sinestezija“.Visoje Vakarų Lietuvoje rudenį vyksiantis Tarptautinis menų festivalis „Plartforma“ kvies žiūrovus pažinti šiuolaikinio meno įvairovę.Šiluvoje prasidėjo tradiciniai, jau kelis šimtus metų gyvuojantys Šilinių atlaidai. Tai Švenčiausiosios Mergelės Marijos gimimo atlaidai, kuriuos aplanko tūkstančiai piligrimų iš visos Lietuvos. Kiekviena diena būna skirta vis kitai bendruomenei.Maironio lietuvių literatūros muziejus pristatys išskirtinį projektą – poeto Jono Mačiulio-Maironio buto dioramą: 1:20 masteliu atkurtą Maironio buto, kuriame dar alsuote alsuoja tarpukario autentika, modelį, papildytą interaktyviais elementais.Ved. Justė Luščinskytė

Pirmadienio spaudos kultūros apžvalgoje – naujausias kultūros ir meno žurnalo „Kultūros barai” numeris.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.Šiandien savo kūrinius, „Substantia Alba“ ir „Split Seconds, Shifting Sand“, pristatys kompozitorius Kristupas Bubnelis.Balandžio 28-ą dieną minėjome Lietuvos teatro ir kino aktoriaus Donato Banionio 100-ąsias gimimo metines. Ištrauka iš laidos „Laikas kultūrai“.Poetė, literatūrologė ir filosofijos mokslų daktarė Ieva Rudžianskaitė išrinkta šių metų Maironio premijos laureate. Pokalbis su ja.Atrasti ir pažinti garsų pasaulį jau antrus metus kviečia bendras menininkų ir regos negalią turinčiųjų sukurtas spektaklis „Eiti į pat vidurį”. Ilgą laiką tyrinėję garsą, kūrėjai tikina, kad klausymasis – kita regėjimo forma.Šiandien minime Tarptautinę šokio dieną. Kodėl Lietuvos šiuolaikinio šokio šokėjai tampa tarptautiniais?Nauja Maironio lietuvių literatūros muziejaus paroda „KaBinkis“ kviečia keltis 100 metų atgal į praeitį, kai keturvėjininkai Kaune šventė „Keturių vėjų“ žurnalo pasirodymą.Ved. Justė Luščinskytė

ALVYDAS VALENTA nemato pasaulio taip, kaip mes, tačiau tai netrukdo nei intensyviam žurnalisto darbui, nei kūrybai, išsiskiriančiai ypatinga erudicija. 2020 m. pabaigoje pasirodęs poezijos rinkinys „Prierašai neegzistuojančioms Iliados ir Odisėjos iliustracijoms“ buvo pastebėtas knygų apžvalgininkų ir literatūrologų, o autorius už jį nominuotas ne vienai literatūros premijai (Maironio, Salomėjos Nėries, rinkinys įtrauktas į Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkų kasmet renkamų kūrybiškiausių knygų dvyliktuką). Alytaus kraštotyros muziejuje balandžio 11 dieną 17.15 val. poetas kviečia į savo knygos pristatymą.

Jau dvi 2024-ųjų Europos kultūros sostinės – Bad Išlis Austrijoje ir Tartu Estijoje – surengė atidarymo ceremonijas ir pradėjo savo metų programas. Trečioji ir paskutinė eilėje – Budė Norvegijoje. Šis 50 tūkst. Gyventojų turintis miestas – tai pirmoji Europos kultūros sostinė už Šiaurės poliarinio rato.Kuruodama parodą apie prieš ketvertą metų mirusį Kęstutį Navaką, Audronė Meškauskaitė susidūrė su dilema — kaip į muziejų atnešus asmeninius poeto daiktus neišsklaidyti unikalios dvasios? Taip gimė idėja į Maironio rūmų palėpę perkelti tris Navako namų kambarius.Knygrišių Lietuvoje ne daug, o knygų, kurioms reikia jų dėmesio netrūksta. Kaip knygrišystės amatą puoselėja Knygrišių gildijos atstovai, kiek anksčiau galėjo kainuoti knyga ir kiek amatininkų reikėdavo vienai knygai padaryti?Kasmetine iniciatyva tapęs „Augalinis sausis“ kviečia atrasti augalinę mitybą ir išbandyti veganinį gyvenimo būdą. Kiek ši filosofija persikelia ir į kūrybinę aplinką? Ar įmanoma kurti nepaminant veganinių vertybių?„Jei nusprendžiu jūrą iškeisti į kultūrinį renginį, jame greičiausiai yra kažkas, ką galima pavadinti neabejotina kokybe. Klaipėdos kultūrininkai dabar konkuruos ne tik su šeima ir gamta, bet ir su vietos politikais“, – situaciją uostamiestyje apsvarsto filosofas Aldis Gedutis.Pasaulio kultūros apžvalgoje – po didžiausios savo istorijoje kibernetinės atakos atsigaunanti Britų biblioteka, Oskarų nominacijų 10-ukas bei pasipiktinimas dėl nuvertintų „Barbės“ filmo kūrėjų moterų, fotografijų projektas, siekiantis atkreipti dėmesį į neapykantos nusikaltimus, kai žmonės apipilami rūgštimi.„Muzikos kūrėjo problema 2024 metais yra ne kaip sukurti muziką, o kaip būti išgirstam“, – žvelgdamas į šių dienų ir 90-ųjų muzikos kūrimo iššūkius, sako muzikos prodiuseris, vienas iš legendinės grupės EXEM narių, Matas Petrikas. „Sėskim ir pakalbėkim“ rubrika su Berlyne gyvenančiu kūrėju.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Spaudos apžvalga.Kuo intelektualas skiriasi nuo inteligento? Komentare svarsto rašytoja Giedrė Kazlauskaitė.Rašytojas Balys Sruoga savo šeimos namuose Kauno Žaliakalnyje ne tik rengdavo teatro vakarus, bet ir daugybę valandų praleido lošdamas šachmatais. Būtent Sruogos vardu pavadinta pirmoji tokia taurė savaitgalį iškovota šachmatų turnyre, kuris vyko Maironio lietuvių literatūros muziejuje. Kas paskatino organizuoti tokį įvykį ir kas turnyrą laimėjo?Šios savaitės „Klasikos koncertų salės“ programos apžvalga.Projektas „Angelų takais“, virtualios realybės erdvėse pristatantis M.K. Čiurlionio kūrybą, nuo kitų metų keliaus ne tik po Lietuvą bet ir po namus – lankys senjorus ir žmones su negalia.„Viena tautodailininkė gėdijosi tokio savo pomėgio, sako, iš manęs juokiasi. Nieko, sakiau, juoksis visi iš laimės. Iš apdovanojimo“, – pasakoja Plungės kultūros centro tautodailės kuratorė Jolanta Miltenė. Kuo skiriasi tautodailė šiame žemaičių krašte nuo dzūkų ar aukštaičių?Šį vakarą Kauno fotografijos galerijoje vyks susitikimas, skirtas paminėti debiutinės Romualdo Požerskio ir Virgilijaus Šontos parodos, atidarytos prieš 50 metų, metines. Kokie iššūkiai pasitiko ruošiantis pirmajai parodai?LRT KLASIKOS kalėdinė viktorina.Ved. Urtė Karalaitė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Iš kur kilę karinių laipsnių pavadinimai ir ką jie reiškia?Monika Gimbutaitė, apžvelgia „Scanoramoje“ pristatytus Dainiaus Liškevičiaus „Modernų butą“ ir Deimanto Narkevičiaus „Čiulbančią sielą“.Kaip kultūros sektorius pasirengęs priimti darbuotojus su negalia?Minint Adomo Mickevičiaus 225- ąsias gimimo metines Maironio lietuvių literatūros muziejuje vyks konferencija „Adomas Mickevičius: tiltas tarp kultūrų ir nacionalinio identiteto“.Kaip vyksta pasiruošimas 2025 metais minimoms M.K.Čiurlionio 150- osioms gimimo metinėms?Kuo įdomi muzikalioji prancūzų režisierius Marcelio Camus filmografija?Kiek aktyviai jaunimas Lietuvoje įsitraukia į demokratinius procesus ir kaip kultūrinis ugdymas gali padėti išgirsti jaunimo balsą?Rašytojas ir publicistas Romas Sadauskas lapkričio 21- ąją paminėjo savo 85 metų sukaktį.Paryžiuje jau daugiau kaip 50 metų vyksta festivalis Paryžiaus ruduo. Kuo jis ypatingas šiemet?Ved. Marius Eidukonis

Po daugiau nei septynerių metų Danijoje mokslus baigusi ir sėkmingą verslą sukūrusi Kotryna Kurt nusprendė grįžti į Lietuvą ir gimtąjį Vilnių. Dabar Kotryna vadinama viena sėkmingiausių ir populiariausių mūsų šalyje socialinio tinklo „LinkedIn“ turinio kūrėjų.Vienas šimtas – taip pavadintą projektą sugalvojo ir jau baigia įgyvendinti klaipėdietis fotografas Kęstutis Meliauskas.Vienos Vilniaus mokyklos mokiniai renka lėšas Ukrainos mokyklai. Jie tai daro valydami mokyklos bendruomenės automobilius.Baltijos jūroje vyksta Karinių jūrų pajėgų pratybos bei praktinis Jūros dugno stebėjimo pristatymas.Ved. Paulius Selezniovas

Visiems gerai žinomas Maironio eilėraštis „Pavasaris“ atrodo aiškus ir skaidrus. Bet literatūrologė Aušra Jurgutienė, interpretuodama šį eilėraštį, jį susieja su klasta ir apgaule.Jos pasiūlytas dekonstrukcinis lietuvių literatūros klasikų kūrybos perskaitymo būdas tarsi griauna paprastumo ir akivaizdumo įspūdį ir kviečia pamatyti žinomus poetinius kūrinius kitaip.Su literatūrologe Aušra Jurgutiene kalbamės apie neseniai pasirodžiusią jos knygą „Dekonstrukcinių skaitymų užrašai“ ir klausiame, kuo vertingas ir prasmingas toks skaitymo būdas.Sonatos Grėbliūnaitės nuotr.Ved. Mindaugas Nastaravičius, Tomas Vaiseta

Spaudos apžvalgoje – naujas žurnalo „Kultūros barai“ numeris.„Spėju, šiemet jau esate išgirdę klausimą „kur važiuosite per atostogas?“ arba nuostabos kupiną „o tai jūs niekur vasarą nekeliausite?“. Viešoji erdvė ir entuziastingi influenceriai įtikino, kad kelionės būtinos, be jų niekaip, tik va bėda – neišmokė jomis mėgautis“, – svarsto filosofas Aldis Gedutis.87-us gyvavimo metus minintis Maironio lietuvių literatūros muziejus šiomis dienomis kviečia prisiminti žinomus šalies rašytojus, pristato naują parodą bei siūlo atrasti Maironio sodą.Šios savaitės „Klasikos koncertų salės“ programos apžvalga.Vakar įvyko paskutinis šių metų valstybinis brandos egzaminas, būsimieji studentai renkasi norimas profesijas. Kas padeda jiems padaryti tokius pasirinkimus?Smuikininkę Barborą Valiukevičiūtę galima išgirsti didžiosiose pasaulio koncertų salėse, dabar jos atliekamas programas galima išgirsti ir Merkinėje. Šią vasarą čia prasidėjo miestelį klasikinės muzikos garsais užpildantis koncertų ciklas „Koncertai Burmistrui“.„Man atrodo, poezijoje telpa šiek tiek daugiau nei prozoje – viename kūrinyje galima užkoduoti labai daug skirtingų emocijų“, – sako poetė Laura Kromalcaitė praėjusią savaitę pristačiusi savo kūrybą pirmuose šios vasaros poezijos skaitymuose MO muziejuje.Birželio 27–liepos 6 dienomis vyksiantis tarptautinis operos ir baleto festivalis „LNOBT Open“ šįmet siūlo turtingą programą: italų statytojų rengiamą „Pasaulio sutvėrimo“ pastatymo premjerą, koncertinius operų „Kaimo garbė“ ir „Lietuviai“ atlikimus bei Baleto Gala koncertą su žymiais Lietuvos ir užsienio šokėjais.Ved. Urtė Karalaitė

Jei XX amžiaus pabaigoje būtų klausiama, koks geriausias šio šimtmečio lietuvių romanas, veikiausiai daug kas būtų minėjęs Broniaus Radzevičiaus egzistencinį išėjimo romaną „Priešaušrio vieškeliai“.XXI amžiaus trečiame dešimtmetyje, atsakant į tą patį klausimą, šis kūrinys veikiausiai būtų įvardintas gerokai rečiau. Apie B. Radzevičių kalbame mažai, o anuomet kilęs susižavėjimas prislopo.Tačiau šio rašytojo kūrybos tyrinėtojas, literatūrologas Dainius Vaitiekūnas teigia, kad „Radzevičius dabar itin šiuolaikiškas“.„Pirmame sakinyje“ su juo kalbamės apie „Priešaušrio vieškelius“ – ar jis iš tiesų tebėra aktualus, ar nesikeičia jo autentiškumo vertė.Maironio lietuvių literatūros muziejaus nuotraukoje – B. Radzevičius 1979 metais.Ved. Mindaugas Nastaravičius, Tomas Vaiseta

Gruodžio 24–ąją filmininkui Jonui Mekui būtų sukakę 100 metų. Kaip menininko šimtmetis buvo švenčiamas visame pasaulyje.Šimtmetį šiemet būtų šventęs ne tik Jonas Mekas, bet ir amerikiečių rašytojas Kurtas Vonnegutas. Maironio lietuvių literatūros muziejuje Kaune veikia paroda apie jo kūrybą.Šiemet Ukrainoje žuvusio kino režisierius Manto Kvedaravičiaus paskutinis filmas „Mariupolis 2“ gruodį pelnė geriausio Europos dokumentinio filmo titulą, o pats Mantas buvo pagerbtas nacionaline kultūros ir meno premija. Archyviniame prieš dešimt metų parengtame interviu su režisieriumi išgirsite, kas formavo jo kūrybinį braižą, kuris atsispindi ir menininko vėlesniuose filmuose.Filosofą Aldį Gedutį per kelionę į Londoną nustebino ekscentriškieji britai – muziejai nemokami, tačiau už įėjimą į kapines teko susimokėti, o kapitalą anglai kraunasi iš Karlo Markso kapo lankytojų. Plačiau – kultūros komentare.Artėjant Naujiesiems „Kultūros savaitės“ laidose apžvelgiame, kas įvyko pasaulio kultūroje 2022-aisiais. Šįkart žvilgsnis į muziką – tiek populiariąją, tiek klasikinę. Reikšmingiausi įvykiai ir tendencijos.Kūčių laidoje – pokalbis su asmenybe, išpildančią bendrystės sąvoką. Pagrindiniai menininkės, teatro ir kino režisierės Rugilės Barzdžiukaitės darbai pažymėti bendros kūrybos dvasia. Su Rugile šiandien kalbėsime ne tik apie bendrystę, bet ir apie ką gyvūnai šnekasi Kūčių naktį.Ved. Dovydas Kiauleikis

Kaip ir kiekvieną gruodį, ketvirtadienį Maironio lietuvių literatūros muziejuje organizuojamas Moterų kūrybos vakaras „...kad pakiltų apmirusi siela…“. Renginyje savo kūrybą skaitys įvairių kartų poetės ir rašytojos, skambės muzika, bus net tapybos. Tokių vakarų tradicijos siekia tarpukarį. 1938 metais į trečiąją moterų literatūros šventę negalėjo patekti visi norintieji, todėl ją transliavo radijas! Šįkart LRT KLASIKOS transliacijos iš muziejaus nebus, bet į studiją aptarti tradicijų poreikį šiandien pasikviečiau muziejaus kultūrinės veiklos organizatorę, literatūrologę Agnę Cesiulę.Rubrikoje „Ką man skaityti?“ Jolanta Kryževičienė apžvelgia dvi knygas: Philipp Dettmer „Imunitetas. Paslaptinga sistema, sauganti mūsų gyvybę“ ir Rutger Bregman „Žmonijos gerumas. Naujas požiūris į mus“.Kauno apskrities viešoji biblioteka kviečia prisidėti prie unikalių muzikos įrašų išsaugojimo. Tai net 535 šelako plokštelės, saugomos šioje bibliotekoje. Prie kolekcijos atvėrimo visuomenei šįkart gali prisidėti pati visuomenė – biblioteka paskelbė sutelktinio finansavimo akciją. Plačiau pasikalbėsime apie šelako plokšteles, jose įrašytą muziką ir netipišką įstaigai akciją.Ar gali dešimtys skirtingų istorija, tikslais, biudžetais kultūros įstaigų viename virsmą išgyvenančiame mieste tapti darniu choru? Bet dar įdomiau, ką po turiningo laiko su „Kaunas 2022“ veiks projekto partnerysčių programos kuratorė Klaudija Aleksandravičiūtė. Nuo dirigavimo chorui ir dėstymo būsimiems renginių organizatoriams iki vėjo aitvarų ir motociklo – taigi, ar rubrikos „Be kaukių“ viešniai lieja laiko sau užduoti klausimą „O kas dabar?“Ved. Kotryna Lingienė

Sostinės Didžiojoje gatvėje bus atidaryta paroda „Kino teatras – slėptuvė nuo gyvenimo“ (1939–1944). Tai transformuotame į mobilų kino teatrą jūriniame konteineryje įrengta paroda iš Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus kiemo. Ir ji atkeliauja prie buvusio kino teatro „Adrija“ arba „Spalis“ - sovietmečiu.Tik ką šventėme vieno žymiausių tautos žmonių, lietuvių romantizmo poeto Maironio 160-ąjį gimimo jubiliejų. Norisi ne tik prisiminti šią mūsų istorijai svarbią asmenybę, bet ir patyrinėti, ar laiko dulkės neužgožė šio tautos dainiaus atminimo? Apie tai - Justė Luščinskytė.Vievis, mažoji Lietuvos kultūros sotinė miesto 500 metų jubiliejų pažymi džiazo ritmu ir kviečia į pirmąjį džiazo fiestą mieste. „Vievio džiazo klavišai“ pristato žymius Lietuvos džiazo muzikantus, kuriuos į savo gimtąjį miestą subūrė festivalio iniciatorius ir meno vadovas – garsus džiazo pianistas, kompozitorius Dainius Pulauskas.Rubrikoje „Ką man skaityti?“ Jolanta Kryževičienė apžvelgia amerikiečių žurnalisto ir rašytojo Michaelio Schumano knygą „Supervalstybė grįžta“ bei Igno Staškevičiaus knyga „Laiko juosta jų žvilgsniais“.Visuomet kupinas optimizmo ir energijos dirigentas, obojininkas Vilmantas Kaliūnas šiuo metu Vilniuje gilinasi į šiuolaikinės muzikos pasaulį. Festivalio „Gaida“ koncertų programose dabar matome būtent šio – Hamburge gyvenančio lietuvių muziko pavardę. Tad pasinaudojome proga ir pasikvietėme pokalbiui į rubriką „Be kaukių“, kurioje kalbamės apie kūrybą, įsibėgėjančią karjerą, muzikines ir kitokias svajones.Ved. Gabija Narušytė

Jo poeziją atrandame svarbiausiuose mūsų literatūros puslapiuose. Jo dienoraščiai – ne pabiri kasdienybės užrašai, o intelektualus tikrovės liudijimas, tapęs reiškiniu mūsų kultūroje.Svarstydami apie egzistencinį ir estetinį Alfonso Nykos-Niliūno pasaulį, jo kūrybą aptariame su dviem skaitytojais, šį poetą ir vertėją įvardijančiais kaip jiems įdomiausią – istorikais Norbertu Černiausku ir Antanu Terlecku.Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta.Maironio lietuvių literatūros muziejaus nuotr.

Maironio lietuvių literatūros muziejuje – Daliai Grinkevičiūtei dedikuota paroda.„Kambariai / Įveikti atstumai“ vėl iš naujo permąstoma ir šiuolaikinėmis priemonėmis interpretuojama rašytojos, tremtinės gyvenimo istorija ir memuarai.Aurovilis – eksperimentinis, nepriklausomas, UNESCO saugomas miestas. Jo tikslas – sukurti taikią, vieningą bendruomenę, gyvenančią aukščiau visų tikėjimų, politinių pažiūrų ir tautybių. Apie Aurovilį pasakoja vertėjas, žurnalistas Kazimieras Seibutis.Šiauliuose valstybinis choras „Polifonija“ jaunuosius kompozitorius sukvietė įprasminti garsaus poeto, vieno žymiausių avangardinio kino kūrėjų Jono Meko atminimą.Apie „MAGNUM photos“ bendruomenės 75-metį kalbasi menotyrininkas Tomas Pabedinskas ir Rūta Dambravaitė.Rašytoja, muziejininkė Renata Karvelis kultūros komentare svarsto, ar menui reikia baltų sienų, ir kaip regionuose sutilpti šiuolaikiniams kūrėjų pareiškimams.Fotomenininkas Mindaugas Kavaliauskas jau dvejus metus vadovauja Lietuvos aviacijos muziejui. Taigi per atostogas jis dabar ne tik fotografuoja, bet ir lanko kolegų įstaigas. Aplink verdant kauniškio muziejaus rekonstrukcijos darbams – karšti įspūdžiai iš skrydžiui dedikuotų įstaigų Jungtinėse Amerikos valstijose.Ved. Kotryna Lingienė

Šį trečiadienį spaudos platinimo vietas pasieks naujausias kultūros ir meno mėnesinis žurnalas „Kultūros barai“. Balandžio mėnesio publikacijas jame kartu su leidinio vyriausiąja redaktore Laima Kanopkiene aptarė kolegė Laima Ragėnienė.Šiaulių istorijos muziejuje – pasaulyje garsiam semiotikui Algirdui Juliui Greimui skirta paroda. Šiauliams ji itin svarbi, nes Greimas vaikystėje čia mokėsi, o grįžęs po studijų užsienyje, mokytojavo. Paryžiaus semiotikos įkūrėjo atminimas įamžintas keliose miesto erdvėse, jo vardu pavadinta gatvė.„Kalbos rytas“.Dmitrij Gluščevskij kino apžvalga.Pavasariui įsibėgėjant nuo balandžio 26 d. į kino sales ir namų kino platformas sugrįžo „Trumpas kinas“ su nauja lietuviškų trumpametražių filmų programa „Viskas apie mus“. Pokalbis su režisieriumi Sauliumi Baradinsku ir „Lithuanian Shorts“ agentūros atstove Gabriele Cegialyte.Laidos „Įgarsintas vaizdas“ ištrauka.Kauno miesto taryba antradienį paskyrė Maironio premiją poetui Liudvikui Jakimavičiui už poezijos knygą „Paliktos paletės“.Praėjo 100 metų nuo Justino Mikučio gimimo. Pokalbis apie Justiną Mikutį su Vilniaus dailės akademijos (VDA) profesoriumi tapytoju Arvydu Šalteniu.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Tekstų kultūros tema dienos spaudoje apžvalga.Paveldosaugininkai priėmė sprendimą išbraukti Vilniuje esantį Petro Cvirkos paminklą iš saugomų kultūros vertybių sąrašo.Apie pirmą kartą tyrinėtus astrologijos terminus ir kilmę – pokalbis su Lietuvių kalbos instituto vyresniąja mokslo darbuotoja dr. Ramune Vaskelaite.Lietuvių kino gamybos kompanija „M–Films“ prisijungė prie tarptautinio „Pop Up Film Residency“ kino scenarijaus rezidencijų tinklo. To rezultatas – Lietuvoje reziduojantys pasaulio kino kūrėjai.Praėjusią savaitę baras „Bardakas“ sulaukė kritikos dėl moteris žeminančios reklamos. Kokių seksizmo apraiškų vis dar pastebima reklamose ir kodėl jis pasirenkamas kaip rinkodaros strategija? Pokalbis su lygių galimybių kontroliere Birute Sabatauskaite ir kūrybinės agentūros „Autoriai“ vadove Giedre Šileikyte.Maironio lietuvių literatūros muziejuje Kaune pristatomi išeivių rašytojų vaikystės ženklai. Su Išeivių literatūros skyriaus vedėja Virginija Paplauskiene kalbasi Kotryna Lingienė.Ieva Buinevičiūtės pasakojimas apie muziką iš 1997 Wong Kar-wai‘jaus filmo „Laimingi dviese“, perteikianti dviejų įsimylėjėlių istoriją, nomadišką gyvenimo būdą argentinietiškais skambesiais.Ved. Indrė Kaminckaitė

Lietuvos kūrėjai ir autoriai jau ne kartą viešai paskelbė, kad nenori, jog kai kuriuose renginiuose skambėtų jų muzika. Kaip tokiais atvejais ginamos autorių teisės?Maironio lietuvių literatūros muziejuje Kaune pristatomi išeivių rašytojų vaikystės ženklai. Su Išeivių literatūros skyriaus vedėja Virginija Paplauskiene kalbasi Kotryna Lingienė.Nidiškis Audrius Lukauskas gintarus rinkti pradėjo dar vaikystėje ir pagal oro sąlygas gali nustatyti, kada jūra bus dosni. Gabrielė Steputytė su juo kalbasi apie gintaravimą.Atlikėjas Karolis Ramoška projekte „Virsmas“ lietuvių liaudies dainoms suteikia populiariosios muzikos formą.Suoliukas viešoje erdvėje –ne tik vieta prisėsti, bet ir valdžios galios įrankis, psichologinės pagalbos šaltinis ir moralinis tautos veidrodis. Filosofo Aldžio Gedučio komentaras.Pasaulyje: Edinburgo meno festivalio instaliacijoje skamba daina visomis ES narių kalbomis, tarp jų ir lietuvių. Tai – atsisveikinimas su naryste Europos Sąjungoje.Jūrų muziejus - vienas lankomiausių Lietuvoje, bet ar tikrai galime vadintis jūrų valstybe, jeigu tradicinis lietuvio portretas siejamas su ąžuolėliu ir sakalėliu? Minint Lietuvos laivyno 100-metį Jūrų muziejaus vadovė Olga Žalienė sako, kad daug prarasime neįvertinę jūros naudos ir to, kad keičiantis klimatui ir jai reikalinga mūsų pagalba.Ved. Juta Liutkevičiūtė

„Poezijos pavasario“ ir Maironio premijos laureatė Dovilė Zelčiūtė pasakoja apie rinkinį „Šokiai Vilniaus gatvėje“. Jame sugulė skaudūs išgyvenimai atsisveikinant su artimu žmogumi.Menininkė Aistė Marija Stankevičiūtė įkvėpimo ieško povandeniniame pasaulyje. Sužavėta sifonoforų ir moliuskų parodų erdvėse ji pristato gigantiškas, banguojančias skulptūras. Su kūrėja kalbasi Austėja Eglynaitė.Kurioje Kauno vietoje Sabonis rado du rublius? Artėjant Tokijo olimpinėms žaidynėms gidas Jonas Oškinis kviečia į ekskursijas apie sporto istoriją Kaune. Kalbina Kotryna Lingienė.Pasaulyje: apie sienų tapybą Amerikos žemynuose – San Paule, Indijuje, Šarlotsvilyje, Kanadoje.Vertėjos Tomos Gudelytės komentaras apie masinį turizmą ir tai, ko galima pasigesti klimato krizę nagrinėjančioje Venecijos architektūros bienalėje.Anželikos Cholinos šokio teatras mini veiklos 20-metį ir ruošiasi „Pikų damos“ premjerai. Teatro įkūrėja, baletmeisterė Anželika Cholina sako, kad nesigręžioja atgal, nori gyventi laisvai ir be plano, bet įpareigojančių kūrybinių darbų tiek Lietuvoje, tiek Rusijoje – jūra.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Naujausio „7 meno dienos“ numerio apžvalga.Prieš septyniasdešimt metų JAV išeivijos poetų sąjūdis išleido antologiją „Žemė“. Kuo ypatingi lietuvių literatūroje žemininkai ir kuo iš jų išsiskiria vienas – Henrikas Nagys, kurio šimtąją gimimo sukaktį minėjome pernai, pasakoja Maironio lietuvių literatūros muziejaus Išeivių rašytojų skyriaus vedėja Virginija Paplauskienė. Muziejų aplankė Kotryna Lingienė.Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija (NKIKIA), Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA, Lietuvos leidėjų asociacija (LLA) ir Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacija (LŽKA) LR Vyriausybei ir Seimui įteikė prašymą įtraukti socialinius partnerius ir nevyriausybinį sektorių į Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo 2021-2026 metais plano „Naujos kartos Lietuva” rengimą. Ko pasigenda kultūros sektoriaus atstovai?.Kokie autorių teisių pažeidimai Lietuvoje dažniausi? Kodėl vis dar sunku įsisamoninti piratavimo ir atsitiktinio vaizų naudojimo neteisėtumą? Paminėjus Pasaulinę intelektinės nuosavybės ir Pasaulinę autorių teisių dienas – pokalbis su asociacijos LATGA direktore Laura Baškevičiene.Balandžio 29-oji – Tarptautinė šokio diena. Kaip gyvena pandemijos paveikta šokio bendruomenė? Kokių sprendimų ir išeičių ieškojo šokėjai? Kokios temos jiems akualios šiandien? Pokalbis su Šiuolaikinio šokio asociacijos pirmininke Agniete Lisičkinaite.„Metų verstinės knygos“ rinkimai: į šiuolaikinės gožinės literatūros ekspertų penketuką pateko Graham Swift knyga „Regimybės“ („Baltų lankų“ leidyba), iš anglų kalbos vertė Rasa Drazdauskienė. Knygos vertėją kalbina literatūros kritikas, vertėjas Laimantas Jonušys.Ved. Austėja Kuskienė

Alis Balbierius – 2020 m. Maironio premijos laureatas, poetas, publicistas, fotografas. Eilėraščių rinkinyje „Ekvilibriumas“ į vienį susibėga kelio, gamtos, erotikos motyvai, talpus verlibras mainosi vietomis su Rytų poeziją primenančiais trieiliais. Šioje laidoje su autoriumi kalbamės apie poezijos ištakas ir eilėraščių kontekstus, skamba Alio Balbieriaus skaitomi eilėraščiai. Ved. Dovilė Kuzminskaitė.

Poezijos pavasaris šiemet prasidės liepos pabaigoje. Metų laikai poetams keičiasi kitaip nei geografams – tačiau yra ne mažiau svarbūs. Ne veltui literatūros pamokose kartojam „Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą“. Apie poezijos pavasarius, rudenis ir vidinį eilėraščio laiką kalbamės su 2019-ųjų Poezijos pavasario Maironio premijos laureatu Mariumi Buroku ir ką tik pirmąją poezijos knygą išleidusia Laura Kromalcaite. Ved. Laima Kreivytė

„Suolelis miške“ vadinasi ir ši nauja LRT tinklalaidė, ir prieš daugiau nei šimtą metų sukurtas Maironio eilėraštis. Tad į pirmą pokalbį gamtoje Giedrė Čiužaitė pasikvietė šių laikų poetę, seminarų autorę Ilzę Butkutę. Ilzės tekstai apie natūralių pievų, miesto medžių saugojimą sulaukia didžiulio palaikymo socialiniuose tinkluose. Neseniai Ilzė šalia savo sodybos nusipirko papildomą hektarą žemės tam, kad jame tarptų laukinė gamta, pavyzdžiui, netrukdomi galėtų vaikščioti briedžiai. Giedrė ir Ilzė šnekasi ant suoliuko Vilniaus universiteto Botanikos sode Kairėnuose. Kodėl būtent čia – išgirsite interviu.

Kultūros naujienų apžvalga spaudoje. Šeiko šokio teatras nuo birželio 12 dienos atnaujina savo teatrinę veiklą ir kviečią į spektaklį-istorinę ekskursiją po Nidos Parnidžio kopą. Literatūrologo, vertėjo Vytauto Bikulčiaus naujų knygų apžvalgoje – prancūzų rašytojo Jeano-Baptiste'o Andrea pirmasis romanas „Mano karalienė“ ir vokiečių rašytojo ir meno istoriko Floriano Illieso knyga „1913. Ką būtinai norėjau dar papasakoti“. Maironio lietuvių literatūros muziejuje – nauja ekspozicija, skirta Jono Mačiulio gyvenimui ir kūrybai. Lietuvoje, besibaigiant karantinui, pradeda veikti kino teatrai. Tačiau, ar yra, ką rodyti, sustojus ir pasaulinėms premjeroms? Tai aptarsime su kino teatro „Pasaka“ vadove Andre Balžekiene, teatro „Garsas“ kino programų koordinatore Kornelija Norkevičiute ir kino teatro „Multikino“ rinkodaros vadovas Raimundas Bilinskas. Kraštotyrininkas, muziejininkas, literatas, Anykščių A.Baranausko ir A.Vienuolio-Žukausko muziejaus padalinio – Siauruko muziejaus – gidas Raimondas Guobis, išleido naują knygą „Butėnai.Gimtojo kaimo istorija“. Kokių naujienų laukti LRT KLASIKOS vasaros tinklelyje? Ved. Birutė Rutkauskaitė.

56-ojo „Poezijos pavasario“ laureatas – poetas ir fotografas Alis Balbierius. Archyvinis Valentino Mitės pokalbis su rašytoju apie gamtą ir kūrybą.Maironio lietuvių literatūros muziejuje – ekspozicija apie lietuvių rašytojų atostogų kryptis ir kitus malonumus. Iš muziejaus pasakoja Kotryna Lingienė.Karantinui dar nepasibaigus, veiklą toliau tęsia fotografų – bet ne tik jiems skirta – pokalbių iniciatyva „Portfolio peržiūros“. Kalba fotografai Eugenijus Barzdžius ir Paulius Peleckis.Dėl karantino metu sustabdytos kūrybinės veiklos fotografas Martynas Sirusas pradėjo statyti šiltnamius, o aktorė Livija Krivickaite įsidarbino aukle. Indrei Kaminckaitei jie sako, kad nesijaučia išduodantys didįjį meną.Menotyrininkės ir vadybininkės Godos Giedraitytės komentaras apie kultūros renginių prodiusavimą periferijoje.Pasaulyje: Prancūzijos literatūros premija, nemokama nauja J. K. Rowling knyga, Ai Weiwei meno pagalba buria žmones, o komikas Jimmy Fallon atsiprašo už pasenusius juokelius.Nugriovus paskutinį Vilniaus taboro namą, viešoje erdvėje plinta diskusijos, komentarai ir juokai apie romus Lietuvoje. Kur baigiasi satyra ir prasideda patyčios svarsto komikas Domas Raibys, o sociologė Vita Kontvainė sako, kad humoras prisideda prie distancijos tarp dviejų grupių išlaikymo.Multikultūrinis dienos centras „Padėk pritapti“ jau 10 metų dirba su romų vaikais. Jo vadovės Inga Kreivėnaitė ir Agnieška Avin sako, kad vaikai čia randa saugią erdvę kalbėtis apie savo jausmus ir istoriją.Ved. Juta Liutkevičiūtė.

„Dažnai žmonės, praleidę dvidešimt savo gyvenimo metų grodami instrumentu, artėjant trisdešimtmečiui supranta, kad jie nori turėti šeimą ir jiems reikia stabilių pajamų. Jie pradeda ieškoti pozicijų orkestruose arba pradeda mokyti vaikus, bet jiems nebūtinai patinka tai, ką jie daro. O rinka yra persotinta jaunų muzikantų" - sako violančelininkė Natania Hoffman. Ar ruošiant muzikantus, orientuotus į solisto karjerą, nevedama prie nusivylimo kultūra ir per didelio nerimo gyvenime? Poetui Aliui Balbieriui šie metai kupini įvertinimų. Jis tapo „Poezijos pavasario" laureatu, buvo apdovanotas ir Maironio premija. Su A. Balbieriumi kalbėsime apie pabėgimą į gamtą, poeziją ir fotografiją. Rubrikoje „Mano skaitinai" Sigito Parulskio įžvalgos apie Džeimso Džoiso romaną „Ulisas“. Kino žurnalistė Brigita Kulbytė apžvelgia režisierės Johannos Demetrakos 2018 metų dokumentinį filmą „Feministės: ką jos galvojo?“ „Kalbos ryte" Lina Smolskienė domėsis, kaip Danijoje mokoma kalbos ir literatūros. Apžvelgsime kultūrines publikacijas trečiadienio spaudoje. Ved. Marius Eidukonis.

Regionų naujienos. Šį mėnesį baigiamas dvejus metus trukęs, ketvirčio milijonų eurų vertės projektas, kuriuo atnaujintas garsaus poeto, kunigo, profesoriaus Maironio muziejus Raseinių rajone. Jaunieji ūkininkai piktinasi, kad pagal naujus Kaimo plėtros programos priemonės reglamento pakeitimus liks be papildomo 20-ties procentų intensyvumo. Kokiu pagrindu prieš baigiantis paraiškų teikimui buvo pakeistos taisyklės ir kokią įtaką tai turi jauniesiems šalies ūkininkams? Ligita ir Mindaugas Raliai – vieno didžiausio avininkystės ūkio šalyje šeimininkai. Vokietijos juodgalves auginantys ūkininkai sukūrė ekologinę grandinę, nuo ūkio iki stalo. Ved. Rūta Katkevičienė.

Niujorko Maironio lituanistinėje mokykloje Kūčių šventė vyksta tiek, kiek veikia ir pati mokykla – beveik 70 metų. Renginys sutraukia daugybę lietuvių iš viso Niujorko. Bet ši Maironio mokykla ne tik apie Kūčias. Kokia jos istorija ir misija šiandien? Autorė Vita Ličytė.

„Prospekto“ galerijoje Vilniuje atidaryta Algio Griškevičiaus paroda „Jų apeigos“. Dailininkas su nemaža doze ironijos pasakoja apie mūsų santykį su kitokiu. Kultūros temų spaudoje apžvalga. LRT kviečia muzikos pasaulio atstovus ir vaizdo klipų kūrėjus varžytis dėl 2019 metų geriausiųjų titulo konkurse KLIPVID. Pokalbis su praėjusių metų geriausio vaizdo klipo (grupės „Garbanotas“ dainai „Liūdnos akys“) režisieriumi Titu Sūdžiumi apie šiuolaikinę Lietuvos muzikinių klipų sceną. Naujojoje monografijoje „Maironio balsai: kūryba, veikla atmintis“ atskleidžiami nauji faktai apie poetą. Ar žinojote, kad Maironis neigiamai žiūrėjo į revoliucijas? Jis tikėjo, jog geriausia valstybės valdymo forma yra absoliutinė monarchija.„15min“ Tyrimų skyriaus žurnalistai Birutė Davidonytė ir Dovydas Pancerovas pristato knygą „Kabinetas 339“. Tai – dar retai aptinkamo žanro knyga lietuvių literatūroje, ne tik atskleidžianti paprastai nematomus ryšius tarp aukštus postus užimančių valstybės pareigūnų, bet ir leidžianti skaitytojui susipažinti su žurnalistų darbu. Apie knygą ir apie tiriamosios žurnalistikos padėtį ir reikšmę Lietuvoje pasikalbėsime su knygos autoriais. Gruodžio 7 d., 20 val., portalas LRT.lt tiesiogiai iš Berlyno pirmą kartą transliuos Europos kino apdovanojimų ceremoniją. Kuo šie apdovanojimai svarbūs, pasakoja kino kritikė, festivalio „Kino pavasaris“ programos sudarytoja Mantė Valiūnaitė. Klasikos enciklopedija. Kultūros renginiai. Ved. Birutė Rutkauskaitė.

Radijo teatre Maironio biografijos epizodai. Scenarijaus autorė ir režisierė Vida Mikšytė-Morkevičienė, garso režisierė Sonata Jadevičienė.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Lietuvoje švenčiama Žolinė. Sukanka 50-imt metų, kai Jungtinėse Valstijose buvo surengtas Vudstoko roko festivalis, laikomas vienu žymiausių visų laikų muzikos renginiu. Vilniuje, Venclovų namuose-muziejuje atidaryta fotografijos paroda „Maironio pėdsakai Sankt–Peterburge“.

Vidurnakčio lyrikoje Maironio eiles skaito Gintautas Jasiukėnas.

Maironio tėviškė Bernotuose. Pasakoja Rita Paškauskienė ir Birutė Kulpinskaitė.Raseinių krašto istorijos muziejaus ekspozicijas pristato direktorė Birutė Kulpinskaitė ir muziejininkės Loreta Kordušienė bei Lina Kantautienė.Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Raseiniai. Viešoji Marcelijaus Martinaičio biblioteka, Dominikonų vienuolynas, Maironio parkas, Švč. Trejybės cerkvė – su kraštotyrininku Jonu Brigiu,bibliotekininke Jolanta Gudeikyte, „Atrask Raseinius“ direktoriumi Arnu Zmitra. Ved. Jolanta Jurkūnienė.

„Skaityti yra pats mieliausias užsiėmimas“, sako poetas, vertėjas, literatūros apžvalgininkas Marius Burokas. Poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ metu kasmet teikiama Maironio premija – gegužės 24 dieną Maironio lietuvių literatūros muziejaus sodelyje ja apdovanotas Marius Burokas, už ketvirtąją poezijos knygą „Švaraus buvimo“. „Literatūros akiračių“ studijoje Marius skaito eilėraščius ir pasakoja apie savo kūrybą, lietuvių ir užsienio poeziją ir, žinoma, knygas.Ved. Dovilė Kuzminskaitė.

Šv. Velykų išvakarėse – jūsų dėmesiui lietuvių poetų eilės, kuriose vienaip ar kitaip nuskamba eilėraščiai apie Velykų slėpinį. Klausysimės Vlado Braziūno, Dalios Saukaitytės, Vytauto Rubavičiaus, Donaldo Kajoko eilėraščių, o skaitymus baigs mažai kam žinomi Rolando Rastausko perskaityti Maironio posmai.