Podcasts about maironio

Protesto pareiškimais šiemet prasidėjo 78-asis Kanų kino festivalis. Kokie ryškiausi programos akcentai? Tiesiogiai iš Kanų – prodiuserinės kompanijos „Fralita Films“ vadovė Živilė Gallego.Daugiau kaip prieš šimtą metų sukurtą Gerhardo Hauptmano pjesę „Žiurkės“ Vilniaus mažajame teatre stato Augustas Gornatkevičius. „Tai aštri ir šiuos laikus atspindinti pjesė“, - teigia režisierius. Pasakoja Karina Metrikytė.Ar jauni menininkai turi apie ką šnekučiuotis su Čiurlioniu? Ieškodami atsakymo į šį klausimą Vilniaus aukcionas ir Vilniaus dailės akademija surengė konkursą jauniesiems menininkams ir jų darbų parodą „Permąstant Čiurlionį“.Vakar Lietuvos kompozitorių sąjungoje buvo paskelbti ryškiausi 2024 metų kūriniai, muzikos kūrėjams išdalintos šešios premijos ir klausytojų simpatijų prizas. Pokalbis su vertinimo komisijos pirmininke Egle Gudžinskaite ir net tris apdovanojimus pelniusia kompozitore Dainora Aleksaite.Nuo antikos iki kaimo dienoraščių, nuo žurnalo „Nemunas“ iki Dzūkijos miškų – toks pasaulis šiandien patenka į poetės Erikos Drungytės akiratį. Apie poeziją, kultūros žurnalistiką ir kasdienybės atradimus – pokalbis su šių metų Maironio premijos laureate rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Jolanta Kryževičienė

„Norisi pažiūrėti į dabar turimą laisvę kurti, ją užtvirtinti ir suprasti, kaip ji gali būti apribota. Nes yra nemažai šalių, kur dabar tai vyksta“, – kalbėdama apie cenzūrą kine, sako kino leidybos kompanijos „Taip toliau“ bendraįkūrėja Ignė Smilingytė. Antrasis „Taip toliau“ kino klubo sezonas kreipia dėmesį į cenzūrą.Šuo – pagalbininkas, gelbėtojas, draugas, socialinis partneris. Šuo kasdienybėje, kare, mene… Šiuos ir kitus šuns vaidmenis, jų kismą istorijoje ir tūkstančius metų trunkantį žmogaus ir šuns ryšį pristato nauja Istorijų namų paroda „Istorija vizgina uodegą“.Seniausia Šiauliuose „Valerijono“ vaistinė tapo Europos istorinių vaistinių tinklo dalimi.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – menininkai, reflektuojantys karinę padėtį Kongo Demokratinėje Respublikoje, Barselonoje archeologų rasti viduramžius menantys burlaivio griaučiai bei naujas Suzanne Vega muzikos albumas.„Didysis Getsbis“ tebėra aktualus liudijimas apie amerikietišką tikrovę dabar ir prieš šimtą metų, turintis neabejotiną lyginamąją vertę“, – apie prieš šimtą metų išleistą romaną sako filosofas Aldis Gedutis.Kaip atrodo vertėjų darbas Europos Sąjungos institucijose?„Šiame rinkinyje norėjau šviesesnių eilėraščių“, – apie knygą „Bukolikos“, už kurią šiemet įvertinta Kauno miesto savivaldybės Maironio premija, sako poetė Erika Drungytė. Apie naujausią jos rinkinį, taip pat pasirinkimą kurti savo dvarelį Dzūkijoje, santykį su gamta ir kultūra ir poreikį patiems save truputį pakutenti su poete, vertėja, kultūros žurnalo „Nemunas“ vyriausiąja redaktore – „Sėskim ir pakalbėkim“ rubrikoje.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Į biblioteką galima ateiti ne tik knygų. Burbulų vamzdis, sensorinė lempa, LEGO rinkiniai, teleskopas ar klasikinė gitara - šiuos daiktus savo lankytojams siūlo Telšių Karolinos Praniauskaitės viešoji biblioteka, bendradarbiaudama su Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešąja biblioteka.Šių metų Pasaulio ekonomikos forumo parengtoje „Globalių rizikų ataskaitoje“ jau antrus metus iš eilės, pirmoje vietoje tarp pagrindinių rizikų yra dezinformacija. Kaip stiprinti visuomenės atsparumą informacijai, kuria sąmoningai siekiama suklaidinti bei pateikti klaidingas žinias?Vyresni žmonės vien dėl savo amžiaus patiria kliūčių naudodamiesi įvairiomis paslaugomis, ypač iššūkių kyla siekiant apsidrausti ar gauti kreditą. Gyventojams tinkamai nepaaiškinama, kodėl atsisakoma suteikti paslaugą ar prašoma papildomų duomenų, o tai ne tik pykdo vyresnius žmones, bet ir didina jų socialinę atskirtį. Tokias išvadas nurodė teisinę apžvalgą atlikusi Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.Maironio lietuvių literatūros muziejus pristato naujovę – trijuose muziejaus padaliniuose pradėtos rengti patyriminės ekskursijos.Taip pat, „Auksinio proto“ atrankos žaidimas.Ved. Darius Matas

Balandžio 2-oji – žymiojo danų pasakininko Hanso Christiano Anderseno gimimo ir Tarptautinė vaikų knygos diena. Kokie buvo Lietuvos vaikų knygų metai? Kokios pasakos yra šiandien pasakojamos vaikams? Apie tai kalbamės su vaikų literatūros eksperte Inga Mitunevičiūte.Vieną vakarą, sostinės Misionierių sodų vietoje ant Išganytojo kalvos išdygusius skandalinguosius daugiabučius paslėpė rūkas. Deja, tai buvo tik vieno vakaro įvietintas meno kūrinys „Balta tamsa“ – atsakas paveldonaikai. Apie tai plačiau – meninio tyrimo autorė Rėda Brandišauskienė.Nuo šiol Jono Mačiulio-Maironio art deco stiliumi alsuojančiame bute-muziejuje galime ne tik apžiūrėti ekspoziciją, bet ir pasiklausyti gramofono melodijų bei pasivaišinti madingu tarpukario desertu – grybukais su arbata. Apie patyrimines ekskursijas pasakoja Skirmantė Javaitytė.Tęsiame pokalbius apie Metų knygos rinkimuose dalyvaujančias knygas. Rašytojos Eglės Jasės knyga „Kamandosė“, kurią iliustravo menininkė Julija Račiūnaitė laukia jūsų dėmesio ir balsų Vaikų knygos kategorijoje. Pasakoja Vesta Vitkutė.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia – balerina Nora Straukaitė.Ved. Jolanta Kryževičienė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.Dovilės Kuzminskaitės pokalbis su iraniečių kilmės rašytoja Azar Nafisi, romano „Skaitant Lolitą Teherane“ autore.Literatūros agentas Benas Bėrantas neseniai lankėsi Busano vaikų knygų mugėje Pietų Korėjoje. Kokia Pietų Korėjiečių vaikų ir jaunimo literatūra?Šveicarijoje paskelbti 2024-ųjų Europos kino geriausieji. Kuo ypatingos laimėjusios kino juostos?Maironio lietuvių literatūros muziejuje šeštadienį vyko šventiniai poečių, prozininkių ir kitų žanrų rašytojų solidarumo skaitymai „Literačių vakaras“.Gitaristas Rokas Jurkus, artėjant 150- osios M.K.Čiurlionio gimimo metinėms ketina išleisti šio kūrėjo pjesių albumą, pirmą kartą įgrotą gitara.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

1924 m spalio 15d. Dotnuvoje įkurta Lietuvos žemės ūkio akademija. Anot oficialaus vyriausybės dienraščio „Lietuva“, pertvarkius Lietuvos universiteto agronomijos ir miškininkystės skyrių Kaune bei Dotnuvos žemės ūkio technikumą, įvyko antrosios mūsų aukštosios mokyklos atidarymo šventė. Radijo pasakojimas nukelia į atidarymo šventę, įgarsina kalbėtojus, pateikia prezidento Antano Smetonos mintis apie žemės ūkį tarpukariu, akademijos auklėtinių, tapusių profesoriais ir akademikais prisiminimus. Kalba ir Akademijos muziejininkė, jaunąsis mokslininkas, dabartinė Akademijos kanclerė. Ūkininkų rengimo „kalvės“ įvairiapusiškumą paliudija ir šimtametę tradiciją turintis Akademijos choras „Daina“, kurio atliekama daina Maironio žodžiais taip pat skamba radijo pasakojime.Ved. Arvydas Urba„Gimtoji žemė“ – antradienį, spalio 15 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.

Spaudos apžvalga.„Miestai pagaliau tampa vis patrauklesni gyvenimui, o iki tol svajone buvęs būstas užmiestyje pradeda kelti vis daugiau klausimų. Tai didžiulis žmonių galvose įvykęs vertybinis kūlvirstis, darantis esminę įtaką planuojant miestų plėtrą ir Lietuvos ateitį“, – apie Lietuvos miestų aukso amžiaus pradžią sako architektas Andrius Ropolas.Antanas Smetona – išdavikas ar tautos herojus? Didvyris ar bailys? Autoritaras ar autoritetas? Tai – tikri palyginimai, sklandantys visuomenėje. Šiemet pirmajam Lietuvos respublikos prezidentui sukanka 150 metų, ir Istorinė Prezidentūra Kaune klausia – ar tikrai vertindami šią asmenybę žinote viską?Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Prasideda Alytaus miesto ir viso Alytaus regiono istorijoje didžiausias nacionalinio lygio Lietuvos jaunųjų profesionalių vizualaus meno kūrėjų kūrybos darbų pristatymas - Alytaus jaunųjų kūrėjų bienalė „Meno kodas 2024. Sinestezija“.Visoje Vakarų Lietuvoje rudenį vyksiantis Tarptautinis menų festivalis „Plartforma“ kvies žiūrovus pažinti šiuolaikinio meno įvairovę.Šiluvoje prasidėjo tradiciniai, jau kelis šimtus metų gyvuojantys Šilinių atlaidai. Tai Švenčiausiosios Mergelės Marijos gimimo atlaidai, kuriuos aplanko tūkstančiai piligrimų iš visos Lietuvos. Kiekviena diena būna skirta vis kitai bendruomenei.Maironio lietuvių literatūros muziejus pristatys išskirtinį projektą – poeto Jono Mačiulio-Maironio buto dioramą: 1:20 masteliu atkurtą Maironio buto, kuriame dar alsuote alsuoja tarpukario autentika, modelį, papildytą interaktyviais elementais.Ved. Justė Luščinskytė

Pirmadienio spaudos kultūros apžvalgoje – naujausias kultūros ir meno žurnalo „Kultūros barai” numeris.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.Šiandien savo kūrinius, „Substantia Alba“ ir „Split Seconds, Shifting Sand“, pristatys kompozitorius Kristupas Bubnelis.Balandžio 28-ą dieną minėjome Lietuvos teatro ir kino aktoriaus Donato Banionio 100-ąsias gimimo metines. Ištrauka iš laidos „Laikas kultūrai“.Poetė, literatūrologė ir filosofijos mokslų daktarė Ieva Rudžianskaitė išrinkta šių metų Maironio premijos laureate. Pokalbis su ja.Atrasti ir pažinti garsų pasaulį jau antrus metus kviečia bendras menininkų ir regos negalią turinčiųjų sukurtas spektaklis „Eiti į pat vidurį”. Ilgą laiką tyrinėję garsą, kūrėjai tikina, kad klausymasis – kita regėjimo forma.Šiandien minime Tarptautinę šokio dieną. Kodėl Lietuvos šiuolaikinio šokio šokėjai tampa tarptautiniais?Nauja Maironio lietuvių literatūros muziejaus paroda „KaBinkis“ kviečia keltis 100 metų atgal į praeitį, kai keturvėjininkai Kaune šventė „Keturių vėjų“ žurnalo pasirodymą.Ved. Justė Luščinskytė

ALVYDAS VALENTA nemato pasaulio taip, kaip mes, tačiau tai netrukdo nei intensyviam žurnalisto darbui, nei kūrybai, išsiskiriančiai ypatinga erudicija. 2020 m. pabaigoje pasirodęs poezijos rinkinys „Prierašai neegzistuojančioms Iliados ir Odisėjos iliustracijoms“ buvo pastebėtas knygų apžvalgininkų ir literatūrologų, o autorius už jį nominuotas ne vienai literatūros premijai (Maironio, Salomėjos Nėries, rinkinys įtrauktas į Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkų kasmet renkamų kūrybiškiausių knygų dvyliktuką). Alytaus kraštotyros muziejuje balandžio 11 dieną 17.15 val. poetas kviečia į savo knygos pristatymą.

Jau dvi 2024-ųjų Europos kultūros sostinės – Bad Išlis Austrijoje ir Tartu Estijoje – surengė atidarymo ceremonijas ir pradėjo savo metų programas. Trečioji ir paskutinė eilėje – Budė Norvegijoje. Šis 50 tūkst. Gyventojų turintis miestas – tai pirmoji Europos kultūros sostinė už Šiaurės poliarinio rato.Kuruodama parodą apie prieš ketvertą metų mirusį Kęstutį Navaką, Audronė Meškauskaitė susidūrė su dilema — kaip į muziejų atnešus asmeninius poeto daiktus neišsklaidyti unikalios dvasios? Taip gimė idėja į Maironio rūmų palėpę perkelti tris Navako namų kambarius.Knygrišių Lietuvoje ne daug, o knygų, kurioms reikia jų dėmesio netrūksta. Kaip knygrišystės amatą puoselėja Knygrišių gildijos atstovai, kiek anksčiau galėjo kainuoti knyga ir kiek amatininkų reikėdavo vienai knygai padaryti?Kasmetine iniciatyva tapęs „Augalinis sausis“ kviečia atrasti augalinę mitybą ir išbandyti veganinį gyvenimo būdą. Kiek ši filosofija persikelia ir į kūrybinę aplinką? Ar įmanoma kurti nepaminant veganinių vertybių?„Jei nusprendžiu jūrą iškeisti į kultūrinį renginį, jame greičiausiai yra kažkas, ką galima pavadinti neabejotina kokybe. Klaipėdos kultūrininkai dabar konkuruos ne tik su šeima ir gamta, bet ir su vietos politikais“, – situaciją uostamiestyje apsvarsto filosofas Aldis Gedutis.Pasaulio kultūros apžvalgoje – po didžiausios savo istorijoje kibernetinės atakos atsigaunanti Britų biblioteka, Oskarų nominacijų 10-ukas bei pasipiktinimas dėl nuvertintų „Barbės“ filmo kūrėjų moterų, fotografijų projektas, siekiantis atkreipti dėmesį į neapykantos nusikaltimus, kai žmonės apipilami rūgštimi.„Muzikos kūrėjo problema 2024 metais yra ne kaip sukurti muziką, o kaip būti išgirstam“, – žvelgdamas į šių dienų ir 90-ųjų muzikos kūrimo iššūkius, sako muzikos prodiuseris, vienas iš legendinės grupės EXEM narių, Matas Petrikas. „Sėskim ir pakalbėkim“ rubrika su Berlyne gyvenančiu kūrėju.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Spaudos apžvalga.Kuo intelektualas skiriasi nuo inteligento? Komentare svarsto rašytoja Giedrė Kazlauskaitė.Rašytojas Balys Sruoga savo šeimos namuose Kauno Žaliakalnyje ne tik rengdavo teatro vakarus, bet ir daugybę valandų praleido lošdamas šachmatais. Būtent Sruogos vardu pavadinta pirmoji tokia taurė savaitgalį iškovota šachmatų turnyre, kuris vyko Maironio lietuvių literatūros muziejuje. Kas paskatino organizuoti tokį įvykį ir kas turnyrą laimėjo?Šios savaitės „Klasikos koncertų salės“ programos apžvalga.Projektas „Angelų takais“, virtualios realybės erdvėse pristatantis M.K. Čiurlionio kūrybą, nuo kitų metų keliaus ne tik po Lietuvą bet ir po namus – lankys senjorus ir žmones su negalia.„Viena tautodailininkė gėdijosi tokio savo pomėgio, sako, iš manęs juokiasi. Nieko, sakiau, juoksis visi iš laimės. Iš apdovanojimo“, – pasakoja Plungės kultūros centro tautodailės kuratorė Jolanta Miltenė. Kuo skiriasi tautodailė šiame žemaičių krašte nuo dzūkų ar aukštaičių?Šį vakarą Kauno fotografijos galerijoje vyks susitikimas, skirtas paminėti debiutinės Romualdo Požerskio ir Virgilijaus Šontos parodos, atidarytos prieš 50 metų, metines. Kokie iššūkiai pasitiko ruošiantis pirmajai parodai?LRT KLASIKOS kalėdinė viktorina.Ved. Urtė Karalaitė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Iš kur kilę karinių laipsnių pavadinimai ir ką jie reiškia?Monika Gimbutaitė, apžvelgia „Scanoramoje“ pristatytus Dainiaus Liškevičiaus „Modernų butą“ ir Deimanto Narkevičiaus „Čiulbančią sielą“.Kaip kultūros sektorius pasirengęs priimti darbuotojus su negalia?Minint Adomo Mickevičiaus 225- ąsias gimimo metines Maironio lietuvių literatūros muziejuje vyks konferencija „Adomas Mickevičius: tiltas tarp kultūrų ir nacionalinio identiteto“.Kaip vyksta pasiruošimas 2025 metais minimoms M.K.Čiurlionio 150- osioms gimimo metinėms?Kuo įdomi muzikalioji prancūzų režisierius Marcelio Camus filmografija?Kiek aktyviai jaunimas Lietuvoje įsitraukia į demokratinius procesus ir kaip kultūrinis ugdymas gali padėti išgirsti jaunimo balsą?Rašytojas ir publicistas Romas Sadauskas lapkričio 21- ąją paminėjo savo 85 metų sukaktį.Paryžiuje jau daugiau kaip 50 metų vyksta festivalis Paryžiaus ruduo. Kuo jis ypatingas šiemet?Ved. Marius Eidukonis

Po daugiau nei septynerių metų Danijoje mokslus baigusi ir sėkmingą verslą sukūrusi Kotryna Kurt nusprendė grįžti į Lietuvą ir gimtąjį Vilnių. Dabar Kotryna vadinama viena sėkmingiausių ir populiariausių mūsų šalyje socialinio tinklo „LinkedIn“ turinio kūrėjų.Vienas šimtas – taip pavadintą projektą sugalvojo ir jau baigia įgyvendinti klaipėdietis fotografas Kęstutis Meliauskas.Vienos Vilniaus mokyklos mokiniai renka lėšas Ukrainos mokyklai. Jie tai daro valydami mokyklos bendruomenės automobilius.Baltijos jūroje vyksta Karinių jūrų pajėgų pratybos bei praktinis Jūros dugno stebėjimo pristatymas.Ved. Paulius Selezniovas

Visiems gerai žinomas Maironio eilėraštis „Pavasaris“ atrodo aiškus ir skaidrus. Bet literatūrologė Aušra Jurgutienė, interpretuodama šį eilėraštį, jį susieja su klasta ir apgaule.Jos pasiūlytas dekonstrukcinis lietuvių literatūros klasikų kūrybos perskaitymo būdas tarsi griauna paprastumo ir akivaizdumo įspūdį ir kviečia pamatyti žinomus poetinius kūrinius kitaip.Su literatūrologe Aušra Jurgutiene kalbamės apie neseniai pasirodžiusią jos knygą „Dekonstrukcinių skaitymų užrašai“ ir klausiame, kuo vertingas ir prasmingas toks skaitymo būdas.Sonatos Grėbliūnaitės nuotr.Ved. Mindaugas Nastaravičius, Tomas Vaiseta

Spaudos apžvalgoje – naujas žurnalo „Kultūros barai“ numeris.„Spėju, šiemet jau esate išgirdę klausimą „kur važiuosite per atostogas?“ arba nuostabos kupiną „o tai jūs niekur vasarą nekeliausite?“. Viešoji erdvė ir entuziastingi influenceriai įtikino, kad kelionės būtinos, be jų niekaip, tik va bėda – neišmokė jomis mėgautis“, – svarsto filosofas Aldis Gedutis.87-us gyvavimo metus minintis Maironio lietuvių literatūros muziejus šiomis dienomis kviečia prisiminti žinomus šalies rašytojus, pristato naują parodą bei siūlo atrasti Maironio sodą.Šios savaitės „Klasikos koncertų salės“ programos apžvalga.Vakar įvyko paskutinis šių metų valstybinis brandos egzaminas, būsimieji studentai renkasi norimas profesijas. Kas padeda jiems padaryti tokius pasirinkimus?Smuikininkę Barborą Valiukevičiūtę galima išgirsti didžiosiose pasaulio koncertų salėse, dabar jos atliekamas programas galima išgirsti ir Merkinėje. Šią vasarą čia prasidėjo miestelį klasikinės muzikos garsais užpildantis koncertų ciklas „Koncertai Burmistrui“.„Man atrodo, poezijoje telpa šiek tiek daugiau nei prozoje – viename kūrinyje galima užkoduoti labai daug skirtingų emocijų“, – sako poetė Laura Kromalcaitė praėjusią savaitę pristačiusi savo kūrybą pirmuose šios vasaros poezijos skaitymuose MO muziejuje.Birželio 27–liepos 6 dienomis vyksiantis tarptautinis operos ir baleto festivalis „LNOBT Open“ šįmet siūlo turtingą programą: italų statytojų rengiamą „Pasaulio sutvėrimo“ pastatymo premjerą, koncertinius operų „Kaimo garbė“ ir „Lietuviai“ atlikimus bei Baleto Gala koncertą su žymiais Lietuvos ir užsienio šokėjais.Ved. Urtė Karalaitė

Jei XX amžiaus pabaigoje būtų klausiama, koks geriausias šio šimtmečio lietuvių romanas, veikiausiai daug kas būtų minėjęs Broniaus Radzevičiaus egzistencinį išėjimo romaną „Priešaušrio vieškeliai“.XXI amžiaus trečiame dešimtmetyje, atsakant į tą patį klausimą, šis kūrinys veikiausiai būtų įvardintas gerokai rečiau. Apie B. Radzevičių kalbame mažai, o anuomet kilęs susižavėjimas prislopo.Tačiau šio rašytojo kūrybos tyrinėtojas, literatūrologas Dainius Vaitiekūnas teigia, kad „Radzevičius dabar itin šiuolaikiškas“.„Pirmame sakinyje“ su juo kalbamės apie „Priešaušrio vieškelius“ – ar jis iš tiesų tebėra aktualus, ar nesikeičia jo autentiškumo vertė.Maironio lietuvių literatūros muziejaus nuotraukoje – B. Radzevičius 1979 metais.Ved. Mindaugas Nastaravičius, Tomas Vaiseta

Gruodžio 24–ąją filmininkui Jonui Mekui būtų sukakę 100 metų. Kaip menininko šimtmetis buvo švenčiamas visame pasaulyje.Šimtmetį šiemet būtų šventęs ne tik Jonas Mekas, bet ir amerikiečių rašytojas Kurtas Vonnegutas. Maironio lietuvių literatūros muziejuje Kaune veikia paroda apie jo kūrybą.Šiemet Ukrainoje žuvusio kino režisierius Manto Kvedaravičiaus paskutinis filmas „Mariupolis 2“ gruodį pelnė geriausio Europos dokumentinio filmo titulą, o pats Mantas buvo pagerbtas nacionaline kultūros ir meno premija. Archyviniame prieš dešimt metų parengtame interviu su režisieriumi išgirsite, kas formavo jo kūrybinį braižą, kuris atsispindi ir menininko vėlesniuose filmuose.Filosofą Aldį Gedutį per kelionę į Londoną nustebino ekscentriškieji britai – muziejai nemokami, tačiau už įėjimą į kapines teko susimokėti, o kapitalą anglai kraunasi iš Karlo Markso kapo lankytojų. Plačiau – kultūros komentare.Artėjant Naujiesiems „Kultūros savaitės“ laidose apžvelgiame, kas įvyko pasaulio kultūroje 2022-aisiais. Šįkart žvilgsnis į muziką – tiek populiariąją, tiek klasikinę. Reikšmingiausi įvykiai ir tendencijos.Kūčių laidoje – pokalbis su asmenybe, išpildančią bendrystės sąvoką. Pagrindiniai menininkės, teatro ir kino režisierės Rugilės Barzdžiukaitės darbai pažymėti bendros kūrybos dvasia. Su Rugile šiandien kalbėsime ne tik apie bendrystę, bet ir apie ką gyvūnai šnekasi Kūčių naktį.Ved. Dovydas Kiauleikis

Kaip ir kiekvieną gruodį, ketvirtadienį Maironio lietuvių literatūros muziejuje organizuojamas Moterų kūrybos vakaras „...kad pakiltų apmirusi siela…“. Renginyje savo kūrybą skaitys įvairių kartų poetės ir rašytojos, skambės muzika, bus net tapybos. Tokių vakarų tradicijos siekia tarpukarį. 1938 metais į trečiąją moterų literatūros šventę negalėjo patekti visi norintieji, todėl ją transliavo radijas! Šįkart LRT KLASIKOS transliacijos iš muziejaus nebus, bet į studiją aptarti tradicijų poreikį šiandien pasikviečiau muziejaus kultūrinės veiklos organizatorę, literatūrologę Agnę Cesiulę.Rubrikoje „Ką man skaityti?“ Jolanta Kryževičienė apžvelgia dvi knygas: Philipp Dettmer „Imunitetas. Paslaptinga sistema, sauganti mūsų gyvybę“ ir Rutger Bregman „Žmonijos gerumas. Naujas požiūris į mus“.Kauno apskrities viešoji biblioteka kviečia prisidėti prie unikalių muzikos įrašų išsaugojimo. Tai net 535 šelako plokštelės, saugomos šioje bibliotekoje. Prie kolekcijos atvėrimo visuomenei šįkart gali prisidėti pati visuomenė – biblioteka paskelbė sutelktinio finansavimo akciją. Plačiau pasikalbėsime apie šelako plokšteles, jose įrašytą muziką ir netipišką įstaigai akciją.Ar gali dešimtys skirtingų istorija, tikslais, biudžetais kultūros įstaigų viename virsmą išgyvenančiame mieste tapti darniu choru? Bet dar įdomiau, ką po turiningo laiko su „Kaunas 2022“ veiks projekto partnerysčių programos kuratorė Klaudija Aleksandravičiūtė. Nuo dirigavimo chorui ir dėstymo būsimiems renginių organizatoriams iki vėjo aitvarų ir motociklo – taigi, ar rubrikos „Be kaukių“ viešniai lieja laiko sau užduoti klausimą „O kas dabar?“Ved. Kotryna Lingienė

Sostinės Didžiojoje gatvėje bus atidaryta paroda „Kino teatras – slėptuvė nuo gyvenimo“ (1939–1944). Tai transformuotame į mobilų kino teatrą jūriniame konteineryje įrengta paroda iš Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus kiemo. Ir ji atkeliauja prie buvusio kino teatro „Adrija“ arba „Spalis“ - sovietmečiu.Tik ką šventėme vieno žymiausių tautos žmonių, lietuvių romantizmo poeto Maironio 160-ąjį gimimo jubiliejų. Norisi ne tik prisiminti šią mūsų istorijai svarbią asmenybę, bet ir patyrinėti, ar laiko dulkės neužgožė šio tautos dainiaus atminimo? Apie tai - Justė Luščinskytė.Vievis, mažoji Lietuvos kultūros sotinė miesto 500 metų jubiliejų pažymi džiazo ritmu ir kviečia į pirmąjį džiazo fiestą mieste. „Vievio džiazo klavišai“ pristato žymius Lietuvos džiazo muzikantus, kuriuos į savo gimtąjį miestą subūrė festivalio iniciatorius ir meno vadovas – garsus džiazo pianistas, kompozitorius Dainius Pulauskas.Rubrikoje „Ką man skaityti?“ Jolanta Kryževičienė apžvelgia amerikiečių žurnalisto ir rašytojo Michaelio Schumano knygą „Supervalstybė grįžta“ bei Igno Staškevičiaus knyga „Laiko juosta jų žvilgsniais“.Visuomet kupinas optimizmo ir energijos dirigentas, obojininkas Vilmantas Kaliūnas šiuo metu Vilniuje gilinasi į šiuolaikinės muzikos pasaulį. Festivalio „Gaida“ koncertų programose dabar matome būtent šio – Hamburge gyvenančio lietuvių muziko pavardę. Tad pasinaudojome proga ir pasikvietėme pokalbiui į rubriką „Be kaukių“, kurioje kalbamės apie kūrybą, įsibėgėjančią karjerą, muzikines ir kitokias svajones.Ved. Gabija Narušytė

Jo poeziją atrandame svarbiausiuose mūsų literatūros puslapiuose. Jo dienoraščiai – ne pabiri kasdienybės užrašai, o intelektualus tikrovės liudijimas, tapęs reiškiniu mūsų kultūroje.Svarstydami apie egzistencinį ir estetinį Alfonso Nykos-Niliūno pasaulį, jo kūrybą aptariame su dviem skaitytojais, šį poetą ir vertėją įvardijančiais kaip jiems įdomiausią – istorikais Norbertu Černiausku ir Antanu Terlecku.Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta.Maironio lietuvių literatūros muziejaus nuotr.

Maironio lietuvių literatūros muziejuje – Daliai Grinkevičiūtei dedikuota paroda.„Kambariai / Įveikti atstumai“ vėl iš naujo permąstoma ir šiuolaikinėmis priemonėmis interpretuojama rašytojos, tremtinės gyvenimo istorija ir memuarai.Aurovilis – eksperimentinis, nepriklausomas, UNESCO saugomas miestas. Jo tikslas – sukurti taikią, vieningą bendruomenę, gyvenančią aukščiau visų tikėjimų, politinių pažiūrų ir tautybių. Apie Aurovilį pasakoja vertėjas, žurnalistas Kazimieras Seibutis.Šiauliuose valstybinis choras „Polifonija“ jaunuosius kompozitorius sukvietė įprasminti garsaus poeto, vieno žymiausių avangardinio kino kūrėjų Jono Meko atminimą.Apie „MAGNUM photos“ bendruomenės 75-metį kalbasi menotyrininkas Tomas Pabedinskas ir Rūta Dambravaitė.Rašytoja, muziejininkė Renata Karvelis kultūros komentare svarsto, ar menui reikia baltų sienų, ir kaip regionuose sutilpti šiuolaikiniams kūrėjų pareiškimams.Fotomenininkas Mindaugas Kavaliauskas jau dvejus metus vadovauja Lietuvos aviacijos muziejui. Taigi per atostogas jis dabar ne tik fotografuoja, bet ir lanko kolegų įstaigas. Aplink verdant kauniškio muziejaus rekonstrukcijos darbams – karšti įspūdžiai iš skrydžiui dedikuotų įstaigų Jungtinėse Amerikos valstijose.Ved. Kotryna Lingienė

Šį trečiadienį spaudos platinimo vietas pasieks naujausias kultūros ir meno mėnesinis žurnalas „Kultūros barai“. Balandžio mėnesio publikacijas jame kartu su leidinio vyriausiąja redaktore Laima Kanopkiene aptarė kolegė Laima Ragėnienė.Šiaulių istorijos muziejuje – pasaulyje garsiam semiotikui Algirdui Juliui Greimui skirta paroda. Šiauliams ji itin svarbi, nes Greimas vaikystėje čia mokėsi, o grįžęs po studijų užsienyje, mokytojavo. Paryžiaus semiotikos įkūrėjo atminimas įamžintas keliose miesto erdvėse, jo vardu pavadinta gatvė.„Kalbos rytas“.Dmitrij Gluščevskij kino apžvalga.Pavasariui įsibėgėjant nuo balandžio 26 d. į kino sales ir namų kino platformas sugrįžo „Trumpas kinas“ su nauja lietuviškų trumpametražių filmų programa „Viskas apie mus“. Pokalbis su režisieriumi Sauliumi Baradinsku ir „Lithuanian Shorts“ agentūros atstove Gabriele Cegialyte.Laidos „Įgarsintas vaizdas“ ištrauka.Kauno miesto taryba antradienį paskyrė Maironio premiją poetui Liudvikui Jakimavičiui už poezijos knygą „Paliktos paletės“.Praėjo 100 metų nuo Justino Mikučio gimimo. Pokalbis apie Justiną Mikutį su Vilniaus dailės akademijos (VDA) profesoriumi tapytoju Arvydu Šalteniu.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Tekstų kultūros tema dienos spaudoje apžvalga.Paveldosaugininkai priėmė sprendimą išbraukti Vilniuje esantį Petro Cvirkos paminklą iš saugomų kultūros vertybių sąrašo.Apie pirmą kartą tyrinėtus astrologijos terminus ir kilmę – pokalbis su Lietuvių kalbos instituto vyresniąja mokslo darbuotoja dr. Ramune Vaskelaite.Lietuvių kino gamybos kompanija „M–Films“ prisijungė prie tarptautinio „Pop Up Film Residency“ kino scenarijaus rezidencijų tinklo. To rezultatas – Lietuvoje reziduojantys pasaulio kino kūrėjai.Praėjusią savaitę baras „Bardakas“ sulaukė kritikos dėl moteris žeminančios reklamos. Kokių seksizmo apraiškų vis dar pastebima reklamose ir kodėl jis pasirenkamas kaip rinkodaros strategija? Pokalbis su lygių galimybių kontroliere Birute Sabatauskaite ir kūrybinės agentūros „Autoriai“ vadove Giedre Šileikyte.Maironio lietuvių literatūros muziejuje Kaune pristatomi išeivių rašytojų vaikystės ženklai. Su Išeivių literatūros skyriaus vedėja Virginija Paplauskiene kalbasi Kotryna Lingienė.Ieva Buinevičiūtės pasakojimas apie muziką iš 1997 Wong Kar-wai‘jaus filmo „Laimingi dviese“, perteikianti dviejų įsimylėjėlių istoriją, nomadišką gyvenimo būdą argentinietiškais skambesiais.Ved. Indrė Kaminckaitė

Lietuvos kūrėjai ir autoriai jau ne kartą viešai paskelbė, kad nenori, jog kai kuriuose renginiuose skambėtų jų muzika. Kaip tokiais atvejais ginamos autorių teisės?Maironio lietuvių literatūros muziejuje Kaune pristatomi išeivių rašytojų vaikystės ženklai. Su Išeivių literatūros skyriaus vedėja Virginija Paplauskiene kalbasi Kotryna Lingienė.Nidiškis Audrius Lukauskas gintarus rinkti pradėjo dar vaikystėje ir pagal oro sąlygas gali nustatyti, kada jūra bus dosni. Gabrielė Steputytė su juo kalbasi apie gintaravimą.Atlikėjas Karolis Ramoška projekte „Virsmas“ lietuvių liaudies dainoms suteikia populiariosios muzikos formą.Suoliukas viešoje erdvėje –ne tik vieta prisėsti, bet ir valdžios galios įrankis, psichologinės pagalbos šaltinis ir moralinis tautos veidrodis. Filosofo Aldžio Gedučio komentaras.Pasaulyje: Edinburgo meno festivalio instaliacijoje skamba daina visomis ES narių kalbomis, tarp jų ir lietuvių. Tai – atsisveikinimas su naryste Europos Sąjungoje.Jūrų muziejus - vienas lankomiausių Lietuvoje, bet ar tikrai galime vadintis jūrų valstybe, jeigu tradicinis lietuvio portretas siejamas su ąžuolėliu ir sakalėliu? Minint Lietuvos laivyno 100-metį Jūrų muziejaus vadovė Olga Žalienė sako, kad daug prarasime neįvertinę jūros naudos ir to, kad keičiantis klimatui ir jai reikalinga mūsų pagalba.Ved. Juta Liutkevičiūtė

„Poezijos pavasario“ ir Maironio premijos laureatė Dovilė Zelčiūtė pasakoja apie rinkinį „Šokiai Vilniaus gatvėje“. Jame sugulė skaudūs išgyvenimai atsisveikinant su artimu žmogumi.Menininkė Aistė Marija Stankevičiūtė įkvėpimo ieško povandeniniame pasaulyje. Sužavėta sifonoforų ir moliuskų parodų erdvėse ji pristato gigantiškas, banguojančias skulptūras. Su kūrėja kalbasi Austėja Eglynaitė.Kurioje Kauno vietoje Sabonis rado du rublius? Artėjant Tokijo olimpinėms žaidynėms gidas Jonas Oškinis kviečia į ekskursijas apie sporto istoriją Kaune. Kalbina Kotryna Lingienė.Pasaulyje: apie sienų tapybą Amerikos žemynuose – San Paule, Indijuje, Šarlotsvilyje, Kanadoje.Vertėjos Tomos Gudelytės komentaras apie masinį turizmą ir tai, ko galima pasigesti klimato krizę nagrinėjančioje Venecijos architektūros bienalėje.Anželikos Cholinos šokio teatras mini veiklos 20-metį ir ruošiasi „Pikų damos“ premjerai. Teatro įkūrėja, baletmeisterė Anželika Cholina sako, kad nesigręžioja atgal, nori gyventi laisvai ir be plano, bet įpareigojančių kūrybinių darbų tiek Lietuvoje, tiek Rusijoje – jūra.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Naujausio „7 meno dienos“ numerio apžvalga.Prieš septyniasdešimt metų JAV išeivijos poetų sąjūdis išleido antologiją „Žemė“. Kuo ypatingi lietuvių literatūroje žemininkai ir kuo iš jų išsiskiria vienas – Henrikas Nagys, kurio šimtąją gimimo sukaktį minėjome pernai, pasakoja Maironio lietuvių literatūros muziejaus Išeivių rašytojų skyriaus vedėja Virginija Paplauskienė. Muziejų aplankė Kotryna Lingienė.Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija (NKIKIA), Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA, Lietuvos leidėjų asociacija (LLA) ir Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacija (LŽKA) LR Vyriausybei ir Seimui įteikė prašymą įtraukti socialinius partnerius ir nevyriausybinį sektorių į Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo 2021-2026 metais plano „Naujos kartos Lietuva” rengimą. Ko pasigenda kultūros sektoriaus atstovai?.Kokie autorių teisių pažeidimai Lietuvoje dažniausi? Kodėl vis dar sunku įsisamoninti piratavimo ir atsitiktinio vaizų naudojimo neteisėtumą? Paminėjus Pasaulinę intelektinės nuosavybės ir Pasaulinę autorių teisių dienas – pokalbis su asociacijos LATGA direktore Laura Baškevičiene.Balandžio 29-oji – Tarptautinė šokio diena. Kaip gyvena pandemijos paveikta šokio bendruomenė? Kokių sprendimų ir išeičių ieškojo šokėjai? Kokios temos jiems akualios šiandien? Pokalbis su Šiuolaikinio šokio asociacijos pirmininke Agniete Lisičkinaite.„Metų verstinės knygos“ rinkimai: į šiuolaikinės gožinės literatūros ekspertų penketuką pateko Graham Swift knyga „Regimybės“ („Baltų lankų“ leidyba), iš anglų kalbos vertė Rasa Drazdauskienė. Knygos vertėją kalbina literatūros kritikas, vertėjas Laimantas Jonušys.Ved. Austėja Kuskienė

Alis Balbierius – 2020 m. Maironio premijos laureatas, poetas, publicistas, fotografas. Eilėraščių rinkinyje „Ekvilibriumas“ į vienį susibėga kelio, gamtos, erotikos motyvai, talpus verlibras mainosi vietomis su Rytų poeziją primenančiais trieiliais. Šioje laidoje su autoriumi kalbamės apie poezijos ištakas ir eilėraščių kontekstus, skamba Alio Balbieriaus skaitomi eilėraščiai. Ved. Dovilė Kuzminskaitė.

Poezijos pavasaris šiemet prasidės liepos pabaigoje. Metų laikai poetams keičiasi kitaip nei geografams – tačiau yra ne mažiau svarbūs. Ne veltui literatūros pamokose kartojam „Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą“. Apie poezijos pavasarius, rudenis ir vidinį eilėraščio laiką kalbamės su 2019-ųjų Poezijos pavasario Maironio premijos laureatu Mariumi Buroku ir ką tik pirmąją poezijos knygą išleidusia Laura Kromalcaite. Ved. Laima Kreivytė

„Suolelis miške“ vadinasi ir ši nauja LRT tinklalaidė, ir prieš daugiau nei šimtą metų sukurtas Maironio eilėraštis. Tad į pirmą pokalbį gamtoje Giedrė Čiužaitė pasikvietė šių laikų poetę, seminarų autorę Ilzę Butkutę. Ilzės tekstai apie natūralių pievų, miesto medžių saugojimą sulaukia didžiulio palaikymo socialiniuose tinkluose. Neseniai Ilzė šalia savo sodybos nusipirko papildomą hektarą žemės tam, kad jame tarptų laukinė gamta, pavyzdžiui, netrukdomi galėtų vaikščioti briedžiai. Giedrė ir Ilzė šnekasi ant suoliuko Vilniaus universiteto Botanikos sode Kairėnuose. Kodėl būtent čia – išgirsite interviu.

Kultūros naujienų apžvalga spaudoje. Šeiko šokio teatras nuo birželio 12 dienos atnaujina savo teatrinę veiklą ir kviečią į spektaklį-istorinę ekskursiją po Nidos Parnidžio kopą. Literatūrologo, vertėjo Vytauto Bikulčiaus naujų knygų apžvalgoje – prancūzų rašytojo Jeano-Baptiste'o Andrea pirmasis romanas „Mano karalienė“ ir vokiečių rašytojo ir meno istoriko Floriano Illieso knyga „1913. Ką būtinai norėjau dar papasakoti“. Maironio lietuvių literatūros muziejuje – nauja ekspozicija, skirta Jono Mačiulio gyvenimui ir kūrybai. Lietuvoje, besibaigiant karantinui, pradeda veikti kino teatrai. Tačiau, ar yra, ką rodyti, sustojus ir pasaulinėms premjeroms? Tai aptarsime su kino teatro „Pasaka“ vadove Andre Balžekiene, teatro „Garsas“ kino programų koordinatore Kornelija Norkevičiute ir kino teatro „Multikino“ rinkodaros vadovas Raimundas Bilinskas. Kraštotyrininkas, muziejininkas, literatas, Anykščių A.Baranausko ir A.Vienuolio-Žukausko muziejaus padalinio – Siauruko muziejaus – gidas Raimondas Guobis, išleido naują knygą „Butėnai.Gimtojo kaimo istorija“. Kokių naujienų laukti LRT KLASIKOS vasaros tinklelyje? Ved. Birutė Rutkauskaitė.

56-ojo „Poezijos pavasario“ laureatas – poetas ir fotografas Alis Balbierius. Archyvinis Valentino Mitės pokalbis su rašytoju apie gamtą ir kūrybą.Maironio lietuvių literatūros muziejuje – ekspozicija apie lietuvių rašytojų atostogų kryptis ir kitus malonumus. Iš muziejaus pasakoja Kotryna Lingienė.Karantinui dar nepasibaigus, veiklą toliau tęsia fotografų – bet ne tik jiems skirta – pokalbių iniciatyva „Portfolio peržiūros“. Kalba fotografai Eugenijus Barzdžius ir Paulius Peleckis.Dėl karantino metu sustabdytos kūrybinės veiklos fotografas Martynas Sirusas pradėjo statyti šiltnamius, o aktorė Livija Krivickaite įsidarbino aukle. Indrei Kaminckaitei jie sako, kad nesijaučia išduodantys didįjį meną.Menotyrininkės ir vadybininkės Godos Giedraitytės komentaras apie kultūros renginių prodiusavimą periferijoje.Pasaulyje: Prancūzijos literatūros premija, nemokama nauja J. K. Rowling knyga, Ai Weiwei meno pagalba buria žmones, o komikas Jimmy Fallon atsiprašo už pasenusius juokelius.Nugriovus paskutinį Vilniaus taboro namą, viešoje erdvėje plinta diskusijos, komentarai ir juokai apie romus Lietuvoje. Kur baigiasi satyra ir prasideda patyčios svarsto komikas Domas Raibys, o sociologė Vita Kontvainė sako, kad humoras prisideda prie distancijos tarp dviejų grupių išlaikymo.Multikultūrinis dienos centras „Padėk pritapti“ jau 10 metų dirba su romų vaikais. Jo vadovės Inga Kreivėnaitė ir Agnieška Avin sako, kad vaikai čia randa saugią erdvę kalbėtis apie savo jausmus ir istoriją.Ved. Juta Liutkevičiūtė.

„Dažnai žmonės, praleidę dvidešimt savo gyvenimo metų grodami instrumentu, artėjant trisdešimtmečiui supranta, kad jie nori turėti šeimą ir jiems reikia stabilių pajamų. Jie pradeda ieškoti pozicijų orkestruose arba pradeda mokyti vaikus, bet jiems nebūtinai patinka tai, ką jie daro. O rinka yra persotinta jaunų muzikantų" - sako violančelininkė Natania Hoffman. Ar ruošiant muzikantus, orientuotus į solisto karjerą, nevedama prie nusivylimo kultūra ir per didelio nerimo gyvenime? Poetui Aliui Balbieriui šie metai kupini įvertinimų. Jis tapo „Poezijos pavasario" laureatu, buvo apdovanotas ir Maironio premija. Su A. Balbieriumi kalbėsime apie pabėgimą į gamtą, poeziją ir fotografiją. Rubrikoje „Mano skaitinai" Sigito Parulskio įžvalgos apie Džeimso Džoiso romaną „Ulisas“. Kino žurnalistė Brigita Kulbytė apžvelgia režisierės Johannos Demetrakos 2018 metų dokumentinį filmą „Feministės: ką jos galvojo?“ „Kalbos ryte" Lina Smolskienė domėsis, kaip Danijoje mokoma kalbos ir literatūros. Apžvelgsime kultūrines publikacijas trečiadienio spaudoje. Ved. Marius Eidukonis.

Regionų naujienos. Šį mėnesį baigiamas dvejus metus trukęs, ketvirčio milijonų eurų vertės projektas, kuriuo atnaujintas garsaus poeto, kunigo, profesoriaus Maironio muziejus Raseinių rajone. Jaunieji ūkininkai piktinasi, kad pagal naujus Kaimo plėtros programos priemonės reglamento pakeitimus liks be papildomo 20-ties procentų intensyvumo. Kokiu pagrindu prieš baigiantis paraiškų teikimui buvo pakeistos taisyklės ir kokią įtaką tai turi jauniesiems šalies ūkininkams? Ligita ir Mindaugas Raliai – vieno didžiausio avininkystės ūkio šalyje šeimininkai. Vokietijos juodgalves auginantys ūkininkai sukūrė ekologinę grandinę, nuo ūkio iki stalo. Ved. Rūta Katkevičienė.

Niujorko Maironio lituanistinėje mokykloje Kūčių šventė vyksta tiek, kiek veikia ir pati mokykla – beveik 70 metų. Renginys sutraukia daugybę lietuvių iš viso Niujorko. Bet ši Maironio mokykla ne tik apie Kūčias. Kokia jos istorija ir misija šiandien? Autorė Vita Ličytė.

„Prospekto“ galerijoje Vilniuje atidaryta Algio Griškevičiaus paroda „Jų apeigos“. Dailininkas su nemaža doze ironijos pasakoja apie mūsų santykį su kitokiu. Kultūros temų spaudoje apžvalga. LRT kviečia muzikos pasaulio atstovus ir vaizdo klipų kūrėjus varžytis dėl 2019 metų geriausiųjų titulo konkurse KLIPVID. Pokalbis su praėjusių metų geriausio vaizdo klipo (grupės „Garbanotas“ dainai „Liūdnos akys“) režisieriumi Titu Sūdžiumi apie šiuolaikinę Lietuvos muzikinių klipų sceną. Naujojoje monografijoje „Maironio balsai: kūryba, veikla atmintis“ atskleidžiami nauji faktai apie poetą. Ar žinojote, kad Maironis neigiamai žiūrėjo į revoliucijas? Jis tikėjo, jog geriausia valstybės valdymo forma yra absoliutinė monarchija.„15min“ Tyrimų skyriaus žurnalistai Birutė Davidonytė ir Dovydas Pancerovas pristato knygą „Kabinetas 339“. Tai – dar retai aptinkamo žanro knyga lietuvių literatūroje, ne tik atskleidžianti paprastai nematomus ryšius tarp aukštus postus užimančių valstybės pareigūnų, bet ir leidžianti skaitytojui susipažinti su žurnalistų darbu. Apie knygą ir apie tiriamosios žurnalistikos padėtį ir reikšmę Lietuvoje pasikalbėsime su knygos autoriais. Gruodžio 7 d., 20 val., portalas LRT.lt tiesiogiai iš Berlyno pirmą kartą transliuos Europos kino apdovanojimų ceremoniją. Kuo šie apdovanojimai svarbūs, pasakoja kino kritikė, festivalio „Kino pavasaris“ programos sudarytoja Mantė Valiūnaitė. Klasikos enciklopedija. Kultūros renginiai. Ved. Birutė Rutkauskaitė.

Radijo teatre Maironio biografijos epizodai. Scenarijaus autorė ir režisierė Vida Mikšytė-Morkevičienė, garso režisierė Sonata Jadevičienė.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Lietuvoje švenčiama Žolinė. Sukanka 50-imt metų, kai Jungtinėse Valstijose buvo surengtas Vudstoko roko festivalis, laikomas vienu žymiausių visų laikų muzikos renginiu. Vilniuje, Venclovų namuose-muziejuje atidaryta fotografijos paroda „Maironio pėdsakai Sankt–Peterburge“.

Vidurnakčio lyrikoje Maironio eiles skaito Gintautas Jasiukėnas.

Maironio tėviškė Bernotuose. Pasakoja Rita Paškauskienė ir Birutė Kulpinskaitė.Raseinių krašto istorijos muziejaus ekspozicijas pristato direktorė Birutė Kulpinskaitė ir muziejininkės Loreta Kordušienė bei Lina Kantautienė.Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Raseiniai. Viešoji Marcelijaus Martinaičio biblioteka, Dominikonų vienuolynas, Maironio parkas, Švč. Trejybės cerkvė – su kraštotyrininku Jonu Brigiu,bibliotekininke Jolanta Gudeikyte, „Atrask Raseinius“ direktoriumi Arnu Zmitra. Ved. Jolanta Jurkūnienė.

„Skaityti yra pats mieliausias užsiėmimas“, sako poetas, vertėjas, literatūros apžvalgininkas Marius Burokas. Poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ metu kasmet teikiama Maironio premija – gegužės 24 dieną Maironio lietuvių literatūros muziejaus sodelyje ja apdovanotas Marius Burokas, už ketvirtąją poezijos knygą „Švaraus buvimo“. „Literatūros akiračių“ studijoje Marius skaito eilėraščius ir pasakoja apie savo kūrybą, lietuvių ir užsienio poeziją ir, žinoma, knygas.Ved. Dovilė Kuzminskaitė.

Šv. Velykų išvakarėse – jūsų dėmesiui lietuvių poetų eilės, kuriose vienaip ar kitaip nuskamba eilėraščiai apie Velykų slėpinį. Klausysimės Vlado Braziūno, Dalios Saukaitytės, Vytauto Rubavičiaus, Donaldo Kajoko eilėraščių, o skaitymus baigs mažai kam žinomi Rolando Rastausko perskaityti Maironio posmai.

Klausysimės Petro Palilionio skaitymų iš rinkinio „Gyvybės išverktoj aky“. Poetas savo eilėraščius vadina paties sugalvotu žodžiu „gyvuosenos“. Į epinį pradą linkęs autorius šįkart virsta lyriku ir prisipažįsta, kad yra Maironio mokinys.

Vidurnakčio lyrikoje Maironio eiles skaito Monika Mironaitė.

Karštoji vasara surengusi ilgoką atsisveikinimą. Žemės ūkio rūmai ruošiasi protestui Briuselyje, kai vyks Europos vadovų taryba.Vokietijoje Bavarijos žemėje šiandien renkami atstovai į vietos parlamentą. JAV ir Didžioji Britanija ketina boikotuoti investicijų konferenciją Saudo Arabijoje dėl pastarosios žurnalisto dingimo.Šiandien popiežius Pranciškus Vatikane kanonizuoja septynis palaimintuosius, tarp jų ir savo pirmtaką popiežių Paulių VI.Paryžiuje iškils paminklas „Tulpių puokštė", skirtas atminti 2015-ųjų teroro išpuolių aukas.Maironio lietuvių literatūros muziejus kviečia į renginius ir parodas.Sporto apžvalga. Ved. Madona Lučkaitė.

„Naujienų pulsas“: vakar Londono Vestminsterio katedroje rengiamame labdaros vakare skambėjo Giuseppe Verdi „Requiem“, diriguojamas Johno Elioto Gardinerio, o tenoro partiją atliko Edgaras Montvidas. Dainininkui veriasi nauji karjeros horizontai, – praneša Lietuvos rytas. Toliau apie Lietuvos kompozitorių sąjungos Tarptautinėje menininkų rezidencijoje DAR viešinčių kūrėjų pristatomus naujus, rezidencijoje gimusius darbus. Dar viena žinia apie naująjį šiuolaikinės muzikos žemėlapyje atsiradusį tašką – Raseinius: rugsėjo 21 d. 21 val. Raseinių Maironio parko amfiteatre įvyks muzikinės dramos „Gentis“ premjera. Toliau belaukiant Popiežiaus vizito, trumpai žvilgtelėsime į Giovanni Pierluigi da Palestrinos ir dar kelių Romos mokyklos arba Vatikano Siksto koplyčios kompozitorių kūrybą, o paskutinis pusvalandis prabėgs skambant japonų virtuozės Mie Miki akordeonui.Ved. Jūratė Katinaitė.

„Naujienų pulsas“: vakar Londono Vestminsterio katedroje rengiamame labdaros vakare skambėjo Giuseppe Verdi „Requiem“, diriguojamas Johno Elioto Gardinerio, o tenoro partiją atliko Edgaras Montvidas. Dainininkui veriasi nauji karjeros horizontai, – praneša Lietuvos rytas. Toliau apie Lietuvos kompozitorių sąjungos Tarptautinėje menininkų rezidencijoje DAR viešinčių kūrėjų pristatomus naujus, rezidencijoje gimusius darbus. Dar viena žinia apie naująjį šiuolaikinės muzikos žemėlapyje atsiradusį tašką – Raseinius: rugsėjo 21 d. 21 val. Raseinių Maironio parko amfiteatre įvyks muzikinės dramos „Gentis“ premjera. Toliau belaukiant Popiežiaus vizito, trumpai žvilgtelėsime į Giovanni Pierluigi da Palestrinos ir dar kelių Romos mokyklos arba Vatikano Siksto koplyčios kompozitorių kūrybą, o paskutinis pusvalandis prabėgs skambant japonų virtuozės Mie Miki akordeonui.Ved. Jūratė Katinaitė.

Vidurnakčio lyrikoje Maironio eiles skaito Monika Mironaitė.

Vidurnakčio lyrikoje Maironio eiles skaito Monika Mironaitė.

„Poezija nėra religija, nėra išpažintis. Poezija yra kalbos alchemija. Bandau surasti struktūrą žodžiais prasivežiančiam impulsui“, – sako šių metų „Poezijos pavasario“ festivalio Maironio premiją pelnęs Almis Grybauskas.Pirmoji Almio Grybausko knyga „Spalvoti nuotaikų žibintai“ pasirodė 1976 metais ir nuo to laiko maždaug dvylika metų poetas intensyviai reiškėsi poezijoje. Pikti, ironiški, godžiai skaitantys Vakarų literatūrą prieinamomis kalbomis kartu su Gintaru Patacku, Antanu A. Jonynu, Gražina Cieškaite, Romu Daugirdu jie kūrė to meto naująją lietuvių poetinę kalbą sąstingio metais. Šiais metais naujausia Almio Grybausko knyga „Toli blizga“ pelnė poetui „Poezijos pavasario“ Maironio premiją. Su Almiu Grybausku kalbėsimės apie žlugusias „sociaimu su žmogišku veidu“ iliuzijas ir apie sunkiai pakeliamus sąstingio metus, apie režimo gundymus, apie pastarąją knygą. Kas sąstingio metais maištavusiam poetui poezijoje rūpi dabar?

„Poezija nėra religija, nėra išpažintis. Poezija yra kalbos alchemija. Bandau surasti struktūrą žodžiais prasivežiančiam impulsui“, – sako šių metų „Poezijos pavasario“ festivalio Maironio premiją pelnęs Almis Grybauskas.Pirmoji Almio Grybausko knyga „Spalvoti nuotaikų žibintai“ pasirodė 1976 metais ir nuo to laiko maždaug dvylika metų poetas intensyviai reiškėsi poezijoje. Pikti, ironiški, godžiai skaitantys Vakarų literatūrą prieinamomis kalbomis kartu su Gintaru Patacku, Antanu A. Jonynu, Gražina Cieškaite, Romu Daugirdu jie kūrė to meto naująją lietuvių poetinę kalbą sąstingio metais. Šiais metais naujausia Almio Grybausko knyga „Toli blizga“ pelnė poetui „Poezijos pavasario“ Maironio premiją. Su Almiu Grybausku kalbėsimės apie žlugusias „sociaimu su žmogišku veidu“ iliuzijas ir apie sunkiai pakeliamus sąstingio metus, apie režimo gundymus, apie pastarąją knygą. Kas sąstingio metais maištavusiam poetui poezijoje rūpi dabar?

Europos kultūros sostinės sėkmė – įtraukti kuo daugiau žmonių, bet kaip tą pasiekti? Šių metų „Poezijos pavasario“ festivalio Maironio premiją pelnęs Almis Grybauskas. Latvių režisierius Elmaras Senkovas Klaipėdos dramos teatre pastatė spektaklį „Mama Drąsa“. Vaido Jauniškio kultūros komentaras. Užsienio kultūros naujienų apžvalga. Aktorius ir režisierius Aleksandras Špilevojus pristato premjerą „Urodas“.

Europos kultūros sostinės sėkmė – įtraukti kuo daugiau žmonių, bet kaip tą pasiekti? Šių metų „Poezijos pavasario“ festivalio Maironio premiją pelnęs Almis Grybauskas. Latvių režisierius Elmaras Senkovas Klaipėdos dramos teatre pastatė spektaklį „Mama Drąsa“. Vaido Jauniškio kultūros komentaras. Užsienio kultūros naujienų apžvalga. Aktorius ir režisierius Aleksandras Špilevojus pristato premjerą „Urodas“.

Tapytojos Arūnės Tornau paroda „Pabaiga yra pradžia“.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga („Nemunas“). Kultūros komentaras – apie kultūros finansavimą (parengė Irena Alperytė).„Ryto allegro“ svečias – Maironio premijos laureatas Almis Grybauskas.„Klasikos enciklopedija“: Ignacas Lojola.

Tapytojos Arūnės Tornau paroda „Pabaiga yra pradžia“.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga („Nemunas“). Kultūros komentaras – apie kultūros finansavimą (parengė Irena Alperytė).„Ryto allegro“ svečias – Maironio premijos laureatas Almis Grybauskas.„Klasikos enciklopedija“: Ignacas Lojola.

Vidurnakčio lyrikoje Maironio eiles skaito Gintautas Jasiukėnas.

Vidurnakčio lyrikoje Maironio eiles skaito Gintautas Jasiukėnas.

Vidurnakčio lyrikoje Maironio eile skaito Sigitas Račkys.

Vidurnakčio lyrikoje Maironio eile skaito Sigitas Račkys.

Šiandien Maironio lietuvių literatūros muziejus Kaune kviečia į poetės, vertėjos Juditos Vaičiūnaitės (1937–2001) 80-ųjų gimimo metinių minėjimą. Rubrika „Kalbos rytas“ – apie vaivorykštės prasmę.Kaip abiturientams sekėsi laikyti brandos egzaminus?

Muzikinis projektas „Revolution Together“. Kultūros savaitraščių apžvalga.Maironio lietuvių literatūros muziejuje – paroda „Naujausių eksponatų labirintais“ iš ciklo „Istorija, verta muziejaus“.„Ryto allegro“ svečias – Italijos Žvaigždės ordininkas dr. Vydas Dolinskas.

Muzikinis projektas „Revolution Together“. Kultūros savaitraščių apžvalga.Maironio lietuvių literatūros muziejuje – paroda „Naujausių eksponatų labirintais“ iš ciklo „Istorija, verta muziejaus“.„Ryto allegro“ svečias – Italijos Žvaigždės ordininkas dr. Vydas Dolinskas.

Vidurnakčio lyrikoje Maironio eiles skaito Sigitas Račkys.

Literatūrologės dr. Viktorijos Šeinos paskaita „Atgimimo pranašas, arba Maironio kanonizacija Lietuvos Respublikoje (1918-1940)“ aptaria Maironio kanonizaciją nulėmusias socialines ir komunikacines praktikas, daugiausia dėmesio skiriant švietimo sistemai, kaip vienai svarbiausių literatūrinį kanoną formuojančių institucijų. Nors dar iki valstybingumo atkūrimo susiformavo ištisa Maironio poetinė mokykla, o jo dainos tautinio atgimimo metais pradėjo sklisti po Lietuvą, vis dėlto visuotinai žinomu ir pripažintu klasiku Maironis tapo tik sukūrus valstybinę Lietuvos švietimo sistemą ir privalomą pradinį mokslą. Vadovėliuose pateikiama rašytojo biografija, specialiai parinkti poeto tekstai skaitiniuose, savitos užduočių, klausimų ir siūlomų rašinių temų formuluotės ne tik užtikrino Maironiui centrinę vietą nacionaliniame kanone, bet ir formavo kanonines poeto biografijos ir kūrybos reikšmes. Įrašyta 2016 m. balandžio 22 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute.

Literatūrologės dr. Viktorijos Šeinos paskaita „Atgimimo pranašas, arba Maironio kanonizacija Lietuvos Respublikoje (1918-1940)“ aptaria Maironio kanonizaciją nulėmusias socialines ir komunikacines praktikas, daugiausia dėmesio skiriant švietimo sistemai, kaip vienai svarbiausių literatūrinį kanoną formuojančių institucijų. Nors dar iki valstybingumo atkūrimo susiformavo ištisa Maironio poetinė mokykla, o jo dainos tautinio atgimimo metais pradėjo sklisti po Lietuvą, vis dėlto visuotinai žinomu ir pripažintu klasiku Maironis tapo tik sukūrus valstybinę Lietuvos švietimo sistemą ir privalomą pradinį mokslą. Vadovėliuose pateikiama rašytojo biografija, specialiai parinkti poeto tekstai skaitiniuose, savitos užduočių, klausimų ir siūlomų rašinių temų formuluotės ne tik užtikrino Maironiui centrinę vietą nacionaliniame kanone, bet ir formavo kanonines poeto biografijos ir kūrybos reikšmes. Įrašyta 2016 m. balandžio 22 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute.

„Muzikinėje dėžutėje” – Jūratės ir Kastyčio legenda. Šį šeštadienį su muzika ir eiliuota Lietuvos Dainiaus, Maironio, poema keliausime į pamarį. Prisiminsime legendos vingius bei klausysimės muzikos, kuri mus užlies ne tik simfoninės muzikos bangomis, bet ir roko kompozicijomis. Sužinosime kokie muzikos kūrėjai neliko abejingi šiai tragiškai meilės istorijai, bei išgirsime drąsų šios legendos tęsinį. Išgirsime Juozo Gruodžio, Kazimiero Viktoro Banaičio, Vidmanto Bartulio bei Roko Radzevičiaus muziką.

„Muzikinėje dėžutėje” – Jūratės ir Kastyčio legenda. Šį šeštadienį su muzika ir eiliuota Lietuvos Dainiaus, Maironio, poema keliausime į pamarį. Prisiminsime legendos vingius bei klausysimės muzikos, kuri mus užlies ne tik simfoninės muzikos bangomis, bet ir roko kompozicijomis. Sužinosime kokie muzikos kūrėjai neliko abejingi šiai tragiškai meilės istorijai, bei išgirsime drąsų šios legendos tęsinį. Išgirsime Juozo Gruodžio, Kazimiero Viktoro Banaičio, Vidmanto Bartulio bei Roko Radzevičiaus muziką.

Šiemet sukanka 75-eri metai nuo pirmųjų Lietuvos gyventojų trėmimų pradžios. Minint šią skaudžią datą laidoje vartysime dar vieną tremties dokumentą. Rašytojų sąjungos leidykla neseniai išleido rašytojo Jono Mačiulio (1919-1992) laiškus savo žmonai politinei kalinei Eugenijai Šimanskytei į kalėjimą ir tremtį. Ši knyga – tai unikalus reiškinys lietuvių kultūros bei literatūros istorijoje: jau nemažai paskelbta Sibiro lageriuose parašytų laiškų, atsiminimų, dienoraščių... O į tremtį rašytų tekstų publikuota beveik nėra, kadangi tremtinių artimųjų Lietuvoje rašyti laiškai, dienoraščiai dėl saugumo ar kitų priežasčių nebuvo saugojami ar laikyti tiesiog nereikšmingais... Todėl šioje knygoje sugulę laiškai ne tik atskleidžia vienos šeimos dramą, jie tampa autentišku visos pokario epochos, pirmojo sovietinės Lietuvos dešimtmečio liudijimu. „Tikrai nesitikėjau, kad ši knyga kada nors pasirodys. Man tai buvo didžiausias širdies skausmas, kaip akmuo gulėjo: kaip atsidėkoti už tuos laiškus, už visą tą gerumą. Ši knyga tarsi dovana mums abiems“,- prasitarė Eugenija Mačiulienė, kadaise likimo nublokšta toli nuo tėvynės – vienuolika metų praleidusi griežto režimo lageryje Mordovijoje ir tremtinių kaimelyje Novosibirsko srityje.„Man buvo gera skaityti šiuos laiškus, laiškai buvo rašomi ne tik žmogaus, bet ir paties gyvenimo. Jie taip praplečia erdvę, kad joks epas regis neaprėptų, o čia tik laiškai. Kai prisimeni tą išgyventą beviltišką gyvenimą, supranti, kiek daug reiškė auklėtojo žodžiai - nesuklupkite, nepasiduokite... Ir ta atrama buvo tokia nuostabi, kad ir šiuo metu jaučių ją savo kūryboje“,- savo mokytoją ir auklėtoją Garliavos vidurinėje mokykloje prisimena poetas Robertas Keturakis.Apie unikalią meilės laiškų knygą laidoje mintimis taip pat dalijasi knygos sudarytoja, kultūros istorikė Vida Girininkienė, Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė, rašytoja Aldona Ruseckaitė, Jono Mačiulio laiškus skaito aktorius Kristijonas Siparis.

Šiemet sukanka 75-eri metai nuo pirmųjų Lietuvos gyventojų trėmimų pradžios. Minint šią skaudžią datą laidoje vartysime dar vieną tremties dokumentą. Rašytojų sąjungos leidykla neseniai išleido rašytojo Jono Mačiulio (1919-1992) laiškus savo žmonai politinei kalinei Eugenijai Šimanskytei į kalėjimą ir tremtį. Ši knyga – tai unikalus reiškinys lietuvių kultūros bei literatūros istorijoje: jau nemažai paskelbta Sibiro lageriuose parašytų laiškų, atsiminimų, dienoraščių... O į tremtį rašytų tekstų publikuota beveik nėra, kadangi tremtinių artimųjų Lietuvoje rašyti laiškai, dienoraščiai dėl saugumo ar kitų priežasčių nebuvo saugojami ar laikyti tiesiog nereikšmingais... Todėl šioje knygoje sugulę laiškai ne tik atskleidžia vienos šeimos dramą, jie tampa autentišku visos pokario epochos, pirmojo sovietinės Lietuvos dešimtmečio liudijimu. „Tikrai nesitikėjau, kad ši knyga kada nors pasirodys. Man tai buvo didžiausias širdies skausmas, kaip akmuo gulėjo: kaip atsidėkoti už tuos laiškus, už visą tą gerumą. Ši knyga tarsi dovana mums abiems“,- prasitarė Eugenija Mačiulienė, kadaise likimo nublokšta toli nuo tėvynės – vienuolika metų praleidusi griežto režimo lageryje Mordovijoje ir tremtinių kaimelyje Novosibirsko srityje.„Man buvo gera skaityti šiuos laiškus, laiškai buvo rašomi ne tik žmogaus, bet ir paties gyvenimo. Jie taip praplečia erdvę, kad joks epas regis neaprėptų, o čia tik laiškai. Kai prisimeni tą išgyventą beviltišką gyvenimą, supranti, kiek daug reiškė auklėtojo žodžiai - nesuklupkite, nepasiduokite... Ir ta atrama buvo tokia nuostabi, kad ir šiuo metu jaučių ją savo kūryboje“,- savo mokytoją ir auklėtoją Garliavos vidurinėje mokykloje prisimena poetas Robertas Keturakis.Apie unikalią meilės laiškų knygą laidoje mintimis taip pat dalijasi knygos sudarytoja, kultūros istorikė Vida Girininkienė, Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė, rašytoja Aldona Ruseckaitė, Jono Mačiulio laiškus skaito aktorius Kristijonas Siparis.

Vidurnakčio lyrikoje Maironio eiles skaito Monika Mironaitė.

Vidurnakčio lyrikoje Maironio eiles skaito Gintautas Jasiukėnas.

Pokalbis su 51-uoju „Poezijos pavasario“ ir Maironio premijos laureatu, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu, poetu Vladu Braziūnu. Jis įvertintas už eilėraščių knygą „Stalo kalnas“.Taip pat laidoje – poeto skaitomi naujos knygos eilėraščiai.

Pokalbis su 51-uoju „Poezijos pavasario“ ir Maironio premijos laureatu, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu, poetu Vladu Braziūnu. Jis įvertintas už eilėraščių knygą „Stalo kalnas“.Taip pat laidoje – poeto skaitomi naujos knygos eilėraščiai.

Mažieji klausytojai kartu su Kolombina ir vėl keliaus po Vilniaus gatves.Sužinosime kokie pučiamieji ir styginiai instrumentai skamba gatvių pavadinimuose ,bei kuo ypatinga viena gatvė Vilniaus senamiestyje.Klausysimės Maironio poezijos alsavimo visų laikų muzikoje.

Mažieji klausytojai kartu su Kolombina ir vėl keliaus po Vilniaus gatves.Sužinosime kokie pučiamieji ir styginiai instrumentai skamba gatvių pavadinimuose ,bei kuo ypatinga viena gatvė Vilniaus senamiestyje.Klausysimės Maironio poezijos alsavimo visų laikų muzikoje.

Vidurnakčio lyrikoje Maironio eiles skaito Sigitas Račkys.

Vidurnakčio lyrikoje Maironio eiles skaito Sigitas Račkys.

Šį kartą „Literatūros akiračiai” pasižvalgys po Kauną. Čia, praėjusią savaitę, iškilmingai vainikuotas penkiasdešimtasis tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris” laureatas. Juo tapo kaunietis poetas Kęstutis Navakas už pernai išleistas poezijos knygas „100 du” ir „Lorelei: 50 meilės laiškų+50 meilės eilėraščių”. Kūrėjui atiteko ir Kauno miesto savivaldybės teikiama Maironio premija, kuri teikiama Poezijos pavasario nugalėtojui.

Šį kartą „Literatūros akiračiai” pasižvalgys po Kauną. Čia, praėjusią savaitę, iškilmingai vainikuotas penkiasdešimtasis tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris” laureatas. Juo tapo kaunietis poetas Kęstutis Navakas už pernai išleistas poezijos knygas „100 du” ir „Lorelei: 50 meilės laiškų+50 meilės eilėraščių”. Kūrėjui atiteko ir Kauno miesto savivaldybės teikiama Maironio premija, kuri teikiama Poezijos pavasario nugalėtojui.

Vidurnakčio lyrikoje Maironio eiles skaito Sigitas Račkys.

Vidurnakčio lyrikoje Maironio eiles skaito Sigitas Račkys.

Radijo teatre Maironio biografijos epizodai. Scenarijaus autorė ir režisierė Vida Mikšytė-Morkevičienė, garso režisierė Sonata Jadevičienė.

Radijo teatre Maironio biografijos epizodai. Scenarijaus autorė ir režisierė Vida Mikšytė-Morkevičienė, garso režisierė Sonata Jadevičienė.

Dr. Brigitos Speičytės paskaitoje „Maironio pradžia“ svarstoma, kaip Jonas Mačiulis tapo Maironiu: kokie buvo jo ankstyvosios kūrybos impulsai, vertybiniai ir kūrybiniai pasirinkimai, poetinės savivokos formavimosi kelias.Literatūros istorijoje rašytojo kūrybos pradžia dažniausiai laikomas jo debiutas viešumoje, ypač atskira knyga. Be abejo, šiuo požiūriu Maironio pradžia – 1895-ieji. Tai metai, tapę svarbiu riboženkliu lietuvių literatūros istorijoje, kai jaunas, 33 metų katalikų dvasininkas, Sankt Peterburgo dvasinės akademijos profesorius Jonas Mačiulis Tilžėje išleido poezijos rinkinį „Pavasario balsai“. Tačiau tuo metu jau buvo praėjęs lygiai dešimtmetis nuo pirmojo laikraštyje „Aušra“ paskelbto poeto eilėraščio „Lietuvos vargas“. Kaip pastebi dr. B. Speičytė, dešimtmetis ir literatūros istorijoje gali būti epocha, o žmogaus gyvenime, jo ankstyvojoje kūrybinėje biografijoje, tuo labiau.

Dr. Brigitos Speičytės paskaitoje „Maironio pradžia“ svarstoma, kaip Jonas Mačiulis tapo Maironiu: kokie buvo jo ankstyvosios kūrybos impulsai, vertybiniai ir kūrybiniai pasirinkimai, poetinės savivokos formavimosi kelias.Literatūros istorijoje rašytojo kūrybos pradžia dažniausiai laikomas jo debiutas viešumoje, ypač atskira knyga. Be abejo, šiuo požiūriu Maironio pradžia – 1895-ieji. Tai metai, tapę svarbiu riboženkliu lietuvių literatūros istorijoje, kai jaunas, 33 metų katalikų dvasininkas, Sankt Peterburgo dvasinės akademijos profesorius Jonas Mačiulis Tilžėje išleido poezijos rinkinį „Pavasario balsai“. Tačiau tuo metu jau buvo praėjęs lygiai dešimtmetis nuo pirmojo laikraštyje „Aušra“ paskelbto poeto eilėraščio „Lietuvos vargas“. Kaip pastebi dr. B. Speičytė, dešimtmetis ir literatūros istorijoje gali būti epocha, o žmogaus gyvenime, jo ankstyvojoje kūrybinėje biografijoje, tuo labiau.

„Poetai, anot Boriso Pasternako, būna dviejų rūšių: vieni miršta dar gyvi būdami, kiti nemiršta niekad. Šiandien jau visiškai aišku, jog Maironis priklauso prie antrosios poetų rūšies – prie tų poetų, kurie gyvena amžinai“, – apie Jono Mačiulio-Maironio kūrybą rašė poetas Tomas Venclova. O ar Maironio kūryba aktuali jauniems kūrėjams? Kuo ji svarbi mums šiandien?Maironio poeziją skaitys ir apie savo santykį su šiuo klasiku, jo kūrybos aktualumą svarstys jaunieji kūrėjai.

„Poetai, anot Boriso Pasternako, būna dviejų rūšių: vieni miršta dar gyvi būdami, kiti nemiršta niekad. Šiandien jau visiškai aišku, jog Maironis priklauso prie antrosios poetų rūšies – prie tų poetų, kurie gyvena amžinai“, – apie Jono Mačiulio-Maironio kūrybą rašė poetas Tomas Venclova. O ar Maironio kūryba aktuali jauniems kūrėjams? Kuo ji svarbi mums šiandien?Maironio poeziją skaitys ir apie savo santykį su šiuo klasiku, jo kūrybos aktualumą svarstys jaunieji kūrėjai.

„Muzikinė dėžutė“ atvers vartus į Maironio pasaulį. Prisiminimai ir pasakojimai skambant muzikai ir eilėms.Laidoje svečiuosis Maironio vaikaitė Virginija Paplauskienė. Skambės lietuvių kompozitorių klasikų kūriniai, aktoriaus Laimono Noreikos įskaityti gražiausi Maironio poezijos posmai.

„Muzikinė dėžutė“ atvers vartus į Maironio pasaulį. Prisiminimai ir pasakojimai skambant muzikai ir eilėms.Laidoje svečiuosis Maironio vaikaitė Virginija Paplauskienė. Skambės lietuvių kompozitorių klasikų kūriniai, aktoriaus Laimono Noreikos įskaityti gražiausi Maironio poezijos posmai.

Maironiui - 150. Apie Maironio aktualumą Brigita Speičytė. Pokalbiai su Petru Venclovu ir kunigu Kęstučiu Rugevičiumi. Maironio lietuvių literatūros muziejus. Giedriaus Kuprevičiaus kultūros komentaras. Ramūno Abukevičiaus teatro devintasis sezonas. Pokalbis su festivalio „Gaida“ dalyve kompozitore Raminta Šerkšnyte.

Maironiui - 150. Apie Maironio aktualumą Brigita Speičytė. Pokalbiai su Petru Venclovu ir kunigu Kęstučiu Rugevičiumi. Maironio lietuvių literatūros muziejus. Giedriaus Kuprevičiaus kultūros komentaras. Ramūno Abukevičiaus teatro devintasis sezonas. Pokalbis su festivalio „Gaida“ dalyve kompozitore Raminta Šerkšnyte.

Maironiui - 150. Apie Maironio aktualumą Brigita Speičytė. Pokalbiai su Petru Venclovu ir kunigu Kęstučiu Rugevičiumi. Maironio lietuvių literatūros muziejus. Giedriaus Kuprevičiaus kultūros komentaras. Ramūno Abukevičiaus teatro devintasis sezonas. Pokalbis su festivalio „Gaida“ dalyve kompozitore Raminta Šerkšnyte.

Maironiui - 150. Apie Maironio aktualumą Brigita Speičytė. Pokalbiai su Petru Venclovu ir kunigu Kęstučiu Rugevičiumi. Maironio lietuvių literatūros muziejus. Giedriaus Kuprevičiaus kultūros komentaras. Ramūno Abukevičiaus teatro devintasis sezonas. Pokalbis su festivalio „Gaida“ dalyve kompozitore Raminta Šerkšnyte.

photograph by Zuikis Puikis, 19 July 2008 (Wikipedia) English: Native home of Lithuanian poet Maironis, then at Bernaty, Rossienski Uyezd, Kovno Governorate, Russia; now in Bernotai, Raseiniai Rayon, Kaunas Region, Lithuania. Lietuvių: Maironio tėviškė. Dabar Bernotai, Raseinių rajonas, Kauno apskritis, Lietuva. Hi there, I’m Jack and I’m Gintarė and welcome back to Lithuanian Out Loud where we offer the world the Lithuanian language. Every summer the port city of Klaipėda holds Jūros šventė - The Sea's Festival.  Šventė is the Lithuanian word for holiday, feast, or festival.  Jūra is the word for the sea. According to the webpage Kadmusarts, the Sea Festival invites the locals and city guests to enjoy more than 100 events, in which over 600 singers and bands are involved. Something I’ve found difficult to understand is the word namas and its relatives. Today we’ll take a few minutes to go over namas, namo, namo, namai, namuose, namie, namų, namui, namams, namą, name! namas is the word for a house here is namas in vardininkas, singular I like this house very much šitas namas man labai patinka our house is in Vilnius mūsų namas yra Vilniuje here is my house čia yra mano namas the house was big namas buvo didelis the house is not old namas nėra senas he is as big as a house jis yra didelis kaip namas she is as big as a house  ji yra didelė kaip namas a children's home vaikų namas namai is namas declined in vardininkas, plural namai can translate as either houses or home namai – houses namai – home first, let's use namai as in houses riverside paupys houses on the riverside namai prie paupio the yellow houses geltoni namai the houses are expensive namai yra brangūs now, let's use namai meaning home my home is in Vilnius mano namai yra Vilniuje your home is cozy tavo namai yra jaukūs I like your home man patinka jūsų namai context is important here some of these sentences could mean either home or houses namo is the word that expresses “to home or homewards“ and expresses movement to accompany lydėti to return sugrįžti to come back grįžti to go on foot eiti pėsčiomis I go home einu namo I will go home eisiu namo I will accompany you home aš lydžiu tave namo I go home at night einu naktį namo I said, I'm returning home sakau, aš namo sugrįžau I'm going back home (I came home) aš grįžau namo I'm going home from work einu namo iš darbo I went home on foot grįžau pėsčiomis namo who is going home? kas eina namo? now go home and talk to your husband dabar eik namo ir pakalbėk su savo vyru I want to go home! noriu namo! (note: at the time of this recording, Gintarė was planning a trip home to Lithuania and she was very excited to get going) Nežinau kodėl...ah, your family...it will be a party every day I think...um hum...yeah, it’s gonna be great! namo is the singular genitive of namas and it expresses possession...sweet! the house's location namo vieta the house's color namo spalva the house's price namo kaina the house's size namo dydis the house's appearance namo pasirodymas the house's garage namo garažas the house's doors namo durys namų is the plural genitive of namas and it expresses possession many houses daug namų several houses keletas namų the houses' location or the location of  more than one house namų vieta the houses' color or the color of more than one house namų spalva in the following examples we're staying with the plural genitive, namų, but keep in mind that the plural vardininkas of namas is namai namai can mean houses or it can mean home so, if we decline namai, home, in the genitive, we get namų house arrest  namų areštas home page namų puslapis a housekeeper namų šeiminkinkė I'm calling from a home telephone aš skambinu iš namų telefono he often ran from home labai dažnai bėgdavo iš namų This week is house-keeping week. In Lietuva? No, in America! Because in the hotel we celebrate house-keeping week and I win prize, one day “I don’t have to go to work - for me - paid. Congratulations! That’s nice! Yeah! That’s a good prize. Wow. Prašom... namie - at home; means the same as namuose namie is the locative case are they at home? ar jie namie? are they at home? ar jos namie? are you at home? ar tu namie? no, I don’t eat at home ne, namie nevalgau  stay at home until I return with Eglė būkite namie kol grįšiu su Egle on weekends he sits at home savaitgaliais sėdi namie is she at home? ar ji namie? she is not jos nėra is he at home? ar jis namie? he is not jo nėra is Raminta in? ar Raminta namie? Raminta is not Ramintos nėra is Mindaugas at home? ar Mindaugas namie? Mindaugas is not Mindaugo nėra is Austėja in? ar Austėja namie? Austėja is not Austėjos nėra is Justinas at home? ar Justinas namie? Justinas is not Justino nėra Rimantas works at home Rimantas dirba namie Audronė works at home Audronė dirba namie Valentina works at home Valentina dirba namie Justas works at home Justas dirba namie do you keep your dog at home? ar laikote namie šunį? if you’re at home we can talk jei esate namie galime pakalbėti at home we have a family member namie turime šeimos narį namuose - at home; means the same as namie do you have a computer at home? turite kompiuterį namuose? Lina has one dog at home, called Filas Lina namuose turi vieną šunį, vardu Filas make yourself at home! jauskis kaip namuose! nowadays Antanas lives at home šiuo metu Antanas gyvena namuose you can make yourself at home galite laikyti namuose are there animals at home? ar gyvūnai namuose? name in the house / in a house he lives in her house jis gyvena jos name Eglė lives in this house Eglė gyvena šiame name nobody lives in the house niekas negyvena name  it's immediately clear who lives in this house iš karto aišku, kas šiame name gyvena the Brazilian lives in the red house   Brazilas gyvena raudoname name the Lithuanians work in the house    Lietuviai dirba name namą is the accusative singular of namas namą go to your house eik į savo namą the driver went to the house vairuotojas nuėjo į namą I want to sell my house noriu pirkti savo namą I'm planning to buy a house  planuoju pirkti namą I'm planning to paint my house planuoju dažyti savo namą let's go to the new house važuokime į naują namą I love the house aš myliu namą I love the yellow house aš myliu geltoną namą I love the blue house aš myliu mėlyną namą I love the red house aš myliu raudoną namą I love the white house aš myliu baltą namą the nominative singular of house is namas, the nominative plural is namai so, if the word for home, namai is declined in the accusative, it changes to namus namus go to your home! eik į savo namus! go home, okay? eik į namus, gerai? I'll go home aš eisiu į namus time to go! kelkis ir eik! get up and go! kelkis ir eik! time for you to go home kelkis ir eik į savo namus I'll go home with you eisiu pas tave į namus I'll go straight home eisiu tiesiai į namus home flower delivery in Vilnius gėlių pristatymas į namus Vilniuje nothing is better than home nieko nėra geriau už namus namu is the singular instrumental of namas under the house is a large basement (cellar) po namu yra didelis rūsys under the house is a huge garage     po namu yra didžiulis garažas  I have not only a garage under the house, but parking on the street turiu ne tik garažą po namu, bet ir parkingą gatvėje namais is the plural instrumental of namas Lietuva has become my second home, here I feel very well Lietuva tapo mano antraisiais namais, čia jaučiuosi labai gerai a fan (as in a football fan) aistruolis / aistruolė The Vilnius Town Hall Square has become the home for football fans Vilniaus Rotušės aikštė tampa futbolo aistruolių namais here is Vitalija’a photo with her house čia Vitalijos nuotrauka su jos namais here is the dative case or naudininkas singular and plural singular - namui a roof                     stogas the house needs a new roof       namui reikia naujo stogo to heat / to warm         šildyti how much energy does a house need to be heated? kiek energijos reikia namui šildyti? material                   medžiaga to insulate apšiltinti how much material does a house need to be insulated? kiek medžiagos reikia namui apšiltinti plural - namams everything for your home! viskas jūsų namams a piece of furniture baldas furniture (plural) baldai an office  biuras furniture and chairs for the home or office baldai ir kėdės namams arba biurams a boiler                      katilas a heater šildytuvas a radiator radiatorius biolers, heaters, and radiators for your home  katilai, šildytuvai, ir radiatoriai jūsų namams a small house or a cottage would be called namelis a cabin, a cottage namelis a house on wheels namelis ant ratų a tree house namelis medyje in the city center stands an old cottage miestelio centre stovi senas namelis the cottage is built from oak   namelis pastatytas iš ąžuolo in the small house      namelyje who lives in the small house? kas namelyje gyvena? I live in a small house in the suburbs aš gyvenu namelyje priemiestyje and finally, some miscellaneous examples a stay-at-home namisėda members of the household namiškis / namiškė / namiškai a house or home naminis a cabana namukas homemade namų darbo homespun namie austas a domestic animal naminis gyvulys a lodge, cabin, or cottage namelis Šaunuoliai!  Great!  You made it to the end of another episode!  Puiku!  Excellent! Jūros šventė http://www.kadmusarts.com/festivals/1548.html