Podcasts about nerimo

Ankstyvoje jaunystėje Vita Žiba patyrė seksualinį priekabiavimą, tai paliko dvasinę traumą, prie kurios Vita sugrįžo jau būdama brandesnė ir suprato, kad turi išgyventi prisiminimus iš naujo, kad atsivertų sveikimo kelias. Šiuo metu Vita gydosi depresiją ir nerimo sutrikimus. Nors procesas nėra lengvas ar patogus, jaučia, kad po poros metų ėmė jaustis geriau ir judėti į priekį.Būdama jautri ir švelni, Vita sugebėjo tapti žinoma ir savimi pasitikinčia komike, savo traumines patirtis paversdama komedija ant scenos.Ved. Lavija Šurnaitė

Naujųjų metų laukimas dažnai būna ne tik malonus, bet ir keliantis stresą laikas. Nemažai žmonių kelia sau didelius lūkesčius ir iššūkius, tikisi pokyčių ir naujų potyrių. Kaip suvaldyti emocijas ir ramiai pasitikti Naujuosius metus, pataria specialistai.Artėjant Naujųjų Metų nakčiai, kai lauke bus daug šaudančių fejerverkus, o namuose vaišių pilni stalai, svarbu pagalvoti apie savo augintinius ir apsaugoti juos, kad šventinė naktis jiems atneštų mažiau streso ir nepakenktų sveikatai.Nors šie metai visai jau baigiasi, bet karas Ukrainoje vis dar intensyviai tęsiasi. Kiek ir kokios pagalbos sulaukia ukrainiečiai iš lietuvių, kaip galima prisidėti ir ko labiausiai trūksta?Ved. Darius Matas

Trumpėjant dienoms ir ilgėjant tamsiajam paros metui, vykstant karams, siautėjant įvairiausioms gamtos stichijoms, dažnas jaučiame padidėjusį nerimą, baimę ir nežinią. Laidoje pokalbis apie dramos terapiją kaip būdą gerinti psichikos sveikatą.Dalyavuja Dramos terapijos asociacijos prezidentė, teatro mokytoja ekspertė, psichodramos vadovė, LMTA dėstytoja Vida Lipskyte, Gailė Kvietkutė-Gudelė - individualiosios psichologijos konsultantė, paskaitų jaunimui lektorė, dramos terapeutė, ir Audronė Masiukienė - dramos terapeutė, teatro mokytoja ekspertė, socialinio emocinio ugdymo lektorė.Kada ir kokiose situacijose dramos terapija yra veiksminga labiausiai? Kaip dramos terapijos metodai gali būti paveikūs ir taikomi daugeliui netikėtose situacijose? Kokias psichologines problemas spręsti gali pagelbėti šis metodas? Atsakymai į šiuos ir kitus klausimus – laidoje.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Nuo birželio pabaigos iki liepos vidurio specialusis popiežiaus Pranciškaus taikos pasiuntinys, kardinolas Matteo Zuppis vyko į tris misijas (Kyjive, Maskvoje ir Vašingtone), kurių tikslas – kokiu nors būdu priartinti taiką Rusijos užpultoje Ukrainoje. Tačiau užpultoji pusė į šias pastangas žiūri su dėkingumu už humanitarinę pagalbą, bet nerimu dėl diplomatinių priemonių. Plačiau – vedamojo skiltyje.Popiežiaus Pranciškaus apaštalinis laiškas „Vos estis lux mundi“, skirtas seksualinio išnaudojimo Bažnyčioje klausimui, viešas Lietuvos tikinčiųjų laiškas vyskupijų ordinarams dėl seksualinio piktnaudžiavimo tyrimo ir kitos aktualios temos – dvigubame žurnalo „Artuma“ numeryje, kurį pristato Rūta Lazauskaitė.Spaudos apžvalgoje – tikėjimo ir mokslo susitikimas: ką vokiečių fizikas kalba apie tikėjimą ir mistiką, pasiremdamas garsiuoju teologu Karlu Rahneriu, papasakos Giedrius Tamaševičius.Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Gydytojas psichiatras Mindaugas Šablevičius ir kun. Arnoldas Valkauskas kalba apie nerimo sutrikimus gamtamoksliniu, dvasiniu požiūriu. Kokie būna nerimo sutrikimai? Kokį pagrindinį klausimą turėtų kelti tikintis žmogus, jaučiantis nerimą ar pavojų? Kaip per sekundę pagerinti sveikatą?

Pasak psichologo Pauliaus Rakštiko, karas visus veikia skirtingai: vieni sustingsta, kiti puola dar daugiau dirbti, nes mus suformavo skirtingos patirtys, todėl kiekvienas turi ieškoti metodo, tinkančio jam. Komunikacijos specialistas Justinas Petkus teigia, kad būtina tinkamai atsirinkti informacijos šaltinius, mažiau paisyti menkaverčių nuomonių socialiniuose tinkluose. Anot Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko Dainiaus Radzevičiaus, žmonės nemoka filtruoti informacijos, todėl jos kiekį reikia riboti. Pasak išgyvenimo mokyklos įkūrėjo Augusto Žukausko, pavojus yra realus ir apčiuopiamas dalykas, tačiau baimes keliančius scenarijus susikuriame patys, todėl nerimą išsklaido pasiruošimas ekstremalioms situacijoms bei veiksmų planavimas.Ved. Audrius Lelkaitis

Kiek lietuvių istoriografijai pažįstamos šeimos, motinystės, o taip pat - vaikystės senojoje Lietuvos valstybėje temos?Istorikai teigia, jog vaikai visais laikais buvo brangi ir neatsiejama šeimos dalis, tačiau pats vaikystės reiškinys per amžius patyrė ne vieną pokytį. Apie kokius svarbiausius pokyčius vaikystės (ir „požiūrio į vaikystę“) istorijoje galima kalbėti? Kodėl vienas iš svarbiausių pokyčių minėtoje srityje vyko Apšvietos epochoje?Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jono Sobieskio parašyti žodžiai žmonai Marijai Kazimierai apie 1667 m. gimusį sūnų Jokūbą skamba taip: „Lai tik būna sveikas“. Kodėl kūdikio laukimas, jo gimimas ir pirmieji mažo žmogaus gyvenimo mėnesiai bei metai senojoje Lietuvos valstybėje buvo ypatingas, nerimo ir įtampos kupinas, laikas? Kiek vaikų būdavo pasiturinčio, įtakingo, aukštas pareigas senojoje Lietuvos valstybėje užimančio didiko šeimoje, tarkim, XVI arba XVII amžiuje? Ar galima ką nors tikro pasakyti apie to meto vaikų mirtingumą? Kodėl tik Renesanso epochoje netektį išgyvenę tėvai pradėjo įamžinti vaikelio atminimą, daugiausia antkapiais? Ar tai reiškia, kad anksčiau vaikų netektis nebuvo pažymima specialiomis atminties vietomis?Ar galima kalbėti apie vaikų drabužių madas? Kaip jos klostėsi ir kito?Kaip senosios Lietuvos valstybės elitas ruošė vaikus suaugusiųjų gyvenimui? Kokių dalykų šie vaikai mokyti, kokius gebėjimus jiems siekta ugdyti?Ar mes, XXI-ojo amžiaus žmonės, galime ko nors pasimokyti iš senosios Lietuvos valstybės gyventojų patirties, kaip reikia auginti ir ugdyti vaikus?Pokalbis su istorikėmis, prof. Ramune Šmigelskyte-Stukiene ir dr. Rasa Leonavičiūte-Gecevičiene, Valdovų rūmuose eksponuojamos parodos „Nerūpestingas amžius. Vaikystė Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“ kuratore.Ved. Aurimas Švedas(nuotr.©valdovurumai.lt)

Nerimo ing pandum. --- This episode is sponsored by · Anchor: The easiest way to make a podcast. https://anchor.fm/app

LRT OPUS laidos „Be filtro“ viešnia – naują minialbumą „Nejausmas“, kuriame nagrinėja nerimo temą, pristatanti atlikėja Justė Kraujelytė. „Pradėjusi solinę kūrybą tvirtai apsisprendžiau laikytis dviejų principų – būti atvira ir kalbėti temomis, kurios man rūpi, kurios, tikiu yra svarbios kiekvienam, tačiau neretai vis dar atsiduria dėmesio paraštėse. Tikiu muzikos ir meno gydomąja kalba“, - sako dainininkė. Laidos vedėjas – Ramūnas Zilnys.

Čekijoje rusakalbiai savaitgalį rinkosi į tūkstantinius mitingus prieš Putino karą Ukrainoje, aktyvistai Prahoje kraujo spalva nudažė laiptus, vedančius į Rusijos ambasadą. Apie čekų reakciją į karą Ukrainoje pokalbis su Čekijos lietuvių bendruomenės pirmininku Tomu Krasausku.Apie verslo situaciją Ukrainoje, paramą ir pagalbą pabėgėliams ir kokia situacija privertė palikti Ukrainą pokalbis su Lietuvos – Ukrainos verslo klubo vadovu Andriumi Venckūnu.2004 m kovo 29 dieną Lietuva įstojo į NATO. Apie mūsų narystės svarbą šioje organizacijoje Rusijai tęsiant karą Ukrainoje su atsargos pulkininku Gintaru Bagdonu.Atrodo, kad visi Lietuvoje susivieniję už Ukrainą, tačiau vis pasigirsta balsų, kad ukrainiečių vaikai atima vietas darželiuose iš lietuvių vaikų, o suaugusieji – darbo vietas. Kaip reaguoti į tokius pasvarstymus? Kiek juose realaus Lietuvos žmonių nerimo, o kiek čia tarpsta rusiška propaganda?Pokalbis su komunikacijos ekspertu Andriumi Baranausku ir Vilniaus miesto mero patarėju Karoliu Žukausku.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kultūrinės spaudos apžvalga.Augant žaidimų industrijai, didėja jiems garso takelius kuriančių žmonių poreikis. Su kokiais iššūkiais susiduria kompozitoriai, rašantys muziką žaidimams?Poetės, muziejininkės Renatos Karvelis komentaras apie kultūrinę spaudą regionuose.Lietuvos nacionalinis dramos teatras atšaukia premjerą „Nakties rašytojas“ dėl spektaklio režisieriui Janui Fabre‘ui Belgijoje iškeltų kaltinimų dėl seksualinio priekabiavimo ir nederamo elgesio.„Klasikos koncertų salės“ apžvalga.Paskelbti Europos ekonominės erdvės (EEE) finansinio mechanizmo kultūros projektų nugalėtojai. Kaip šiais projektais bus plėtojamas kultūros ir kultūrinio švietimo prieinamumas regionuose bei skatinamas kultūrinis verslumas?Savaitgalį Klaipėdoje vyko Knygų mugė, kuri lankytojus kvietė giliau panirti į knygos ar reiškinio turinį.MO muziejus kartu su psichologe Simona Košinskaite pristato specialius emocinei sveikatai stiprinti skirtus užsiėmimus: „be neriMO: 4 patyrimai“, per kuriuos muziejaus erdvė ir meno kūriniai padės atpažinti ir pradėti sąmoningai valdyti nerimą, stresą ar kylančią emocinę įtampą.Nelegalių migrantų vaikai šią savaitę pradeda mokytis specialiai suformuotose klasėse. Kokia švietimo programa parengta ir kaip ji prisidės prie spartesnės migrantų integracijos?Ved. Inesa Rinkevičiūtė

Lietuvoje apgyvendintiems migrantams besiskundžiant gyvenimo sąlygomis, Prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog migrantai buvę suklaidinti, o užtikrinti geresnių, Lietuva galimybių neturi.Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia iš Lietuvos šeimų sąjūdžio atstovų išgirdusi pažadą, kad rugsėjo 10 dieną planuojamas mitingas prie Seimo bus taikus.Per artimiausius penkerius metus į poligonų plėtrą ir ginkluotės modernizavimą planuojama investuoti 560 mln. eurų.Situacija Kabule einant į pabaigą JAV evakuacijai.Startuoja kampanija „Jokio skirtumo“, kviesianti atviriau priimti žmones su negalia.Ved. Liepa Želnienė

Laidoje kartu su grožio salonų tinklo „Figaro“ atstovais - plaukų meistrais ir stilistais - ponais Vaiva Jakubėniene ir Dmitrijumi Kucneko, pokalbis apie šukuosenas pradedamas sentencija, puikiai derančia su tema, taip pat apibendrinančia laidos turinio esmę: kiekvienas šiame gyvenime sulaukia savo eilės pas kirpėją. Plaukai – simbolinė ir reikšminė individų tapatybės dalis, kuriai žmonija skyrė daugybę, su prietarais susijusių, pasakojimų, mitų ir legendų, pradedant jų spalva ir baigiant gamtos suteikta forma. Šukuosenų istorija siekia neatmenamus laikus, o jų įvairovė – stulbinanti. Pokalbyje minimi išgarsintų ir daugelyje kraštų atpažįstamų modelių pavadinimai, komentuojami šukuosenų užsakovų norai, be to teigiama, kad plaukų meistrams svarbu išsiaiškinti jų psicholginius kompleksus. Pasak viešnios, madingiausia tendencija – padedant meistrui, siekis susikurti individualų, vadinamąjį savo, stilių. Plaukų meistras, stilistas Dmitrijus aptaria vyrus, kuriems, prieš ateinant į grožio saloną, rekomenduoja pasižiūrėti futbolo varžybas ir (arba) atsinešti patinkamų pavyzdžių nuotraukas… Laidos svečiai pateikia ir kitokių praktinių patarimų, į kuriuos verta įsiklausyti visiems.Laidos autorius ir vedėjasEugenijus Skerstonas

„Žmogus tuo ir skiriasi nuo kitų gyvų būtybių, kad jis nuolat yra tam tikroj dozuoto nerimo būsenoj ir tai reiškia, kad žmogus nesustoja paauglystėje – vyksta vystymasis, raida, gyvenimas, o tai, man atrodo, įeina į sveiko žmogaus apibrėžimą,“ – naujame epizode sako Dainius Pūras, gydytojas-psichiatras, Vilniaus universiteto profesorius. Pirmame šių metų epizode drąsiai ir nepatogiai pažiūrim į vieną opiausių Lietuvos žaizdų – emocinę visuomenės ir individo sveikatą. Kas mums trukdo būti sveika visuomene? Kaip įprotis dangstyti problemas atsiliepia bendram visuomenės audiniui? Kodėl psichoterapija Lietuvoje pralaimi prieš medikamentinį gydymą? Ar tikrai prisitaikymas prie netinkamos sistemos yra sprendimas? Prisidėk prie podkasto gyvavimo ir gauk epizodus anksčiau nei kiti ––> Patreon Interviu ir montažo autorė – Urtė Karalaitė Muzika – Filipe Raposo Podkasto kūrimą dalinai finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas bei Benedikto Gylio fondas. Podkasto draugai – portalas 15min.lt, garso reklamos studija „Dropaudio", Vilniaus universiteto radijo stotis „Start FM“ Pokalbio klausyk Spotify, iTunes, 15min Klausyk, podkastų klausymo programėlėse ir www.karalaite.com/podkastas

Nerimas yra nuolatinis mūsų gyvenimo palydovas. Tą ypatingai gerai galime jausti dabar, laukdami Šv. Kalėdų. Nerimavome, ar galėsime sutikti jas su artimiausiais žmonėmis, ar vis tik pandemija, o gal, verčiau dera sakyti, mūsų visuomenės neatsakingumas uždarys mus mūsų namuose, kaip, deja, ir nutiko. Nerimavome, ar spėsime nupirkti visas dovanėles ir ar spėsime laiku iki metų pabaigos spėsime užbaigti visus neatidėliotinus darbus ir projektus. Ne vienas bičiulis skundėsi, kad karantinas, nors ir pristatomas kaip itin palankus metas skaityti, visiškai toks nėra būtent todėl, kad nerimas neleidžia susikaupti ir pilnai pasinerti į knygą. Juk nerimas kyla ir iš to, kad mums įprasta buvusi kasdienybė su savo rutinomis ir grafikais paprasčiausiai ėmė ir subyrėjo, palikdama užduotį viską persidėlioti.Tačiau nerimo nedera sieti vien su pandemija, kurio ji neabejotinai padaugino. Tačiau pats nerimas lydėjo mus ir anksčiau – ypatingai sudėtingų apsisprendimų akivaizdoje, kai prieš mus atsiveria skirtingi galimi keliai, o kartu ir suvokimas, kad vienas pasirinkimas neišvengiamai lems kitų galimybių atsisakymą. Šiame kontekste aiškėjo tai, kad nerimas yra laisvės palydovas. Laisvės, kur ne kas kitas, o mes patys esame atsakingi už savo pasirinkimus.Nerimas sukūrė visą industriją su ją sukančiu psichologinių konstultantų, gyvenimo būdo mokytojų, vadinamųjų influencerių ir t.t. kontingentu. Turime gausybę patarimų, pamokymų, kaip su nerimu kovoti. Rašomi tekstai, leidžiamos knygos, siūlomos įvairios terapijos, pratimai ir praktikos.O ką mums apie nerimą sako filosofija? Šįkart nusikelsime į XIX amžiaus Kopenhagą, kurioje danų filosofas Sorenas Kierkegaardas prisidengdamas Vigilijaus Haufniensio slapyvardžiu parašė knygą „Nerimo sąvoka“. Aptarti šią knygą man padės jos leidėjas, leidyklos „Phi knygos“ vadovas Tomas Šinkūnas ir vertėja Ieva Tomaševičiūtė.Ved. Donatas Puslys

Lietuvą pasaulyje šiuolaikiniu šokiu garsinanti choreografė, Auksinio scenos kryžiaus laureatė Agnija Šeiko sako patikėjusi Leonido Donskio žodžiais, kad Klaipėda gali tapti tokia kaip laisvasis Amsterdamas. Todėl ir pasiliko kurti čia. Apie 12 atradimų kuriant Klaipėdoje. Ved. Guoda Pečiulytė.

Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro koncerto įrašas iš NF. Solistė Guoda Gedvilaitė (fortepijonas). Dirigentas Modestas Pitrėnas. Programoje Leonardo Bernsteino Simfonija Nr. 2 „Nerimo amžius“, Gustavo Holsto Siuita „Planetos“. Ved. Gabija Narušytė.

„Nėra nieko realaus gyvenime, išskyrus tai, kas gerai aprašyta“, sakoma Fernando Pessoa „Nerimo knygoje“. Šiame kūrinyje svarstoma apie vienatvę, meną, laimės potyrį – temas, išliekančias aktualiomis nepaisant šalies, epochos ar aplinkybių. Pessoa poetiškai kalba apie pilnatvę ir atskirtį, rutiną ir svajonių pasaulį. Šioje laidoje apie vieną svarbiausių portugalų rašytojų kalbamės su „Nerimo knygos“ vertėju į lietuvių kalbą Audriumi Musteikiu. Knygą išleido leidykla „Odilė“.Ved. Dovilė Kuzminskaitė.

Kaip nepaskęsti nerimo jūroje, kodėl patarimai dažnai neveikia aptarsime su gydytoja psichiatre Aušra Senkuviene.

Valstybinės šventės suteikia galimybę giliau pažvelgti į mūsų gyvenime esmes, todėl minint Vasario 16-tąją „Audiologai“ kiek nutolsta nuo įprasto formato ir siūlo klausytojų dėmesiui 2015 metais trečiojoje Lietuvos akademikų publicistikos straipsnių knygoje „Nerimas“ paskelbtą Giedriaus Kuprevičiaus audiotoriją „10 nerimo balsų“, sudėtą iš atrinktų Lietuvos mokslininkų ir humanitarų straipsnių sakinių, palydėtų jų prasmes paryškinančia muzika.Ved. Giedrius Kuprevičius.

Laidoje šįkart kalbamės apie tris apsakymų rinkinius: Lucia Berlin knygą „Namų tvarkytojos vadovas“ (į lietuvių kalbą vertė Eglė Naujokaitytė), Lauren Groff knygą „Florida“ (į lietuvių kalbą vertė Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė) ir Samanta Schweblin knygą „Pilna burna paukščių“, šios knygos vertėja Augustė Čebelytė-Matulevičienė lankosi studijoje. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

„Panikos atakos: ne mirtina, bet gąsdinanti patirtis“ – pastebi “Nerimo klinikos” psichologės. Anot jos – nerimas gali kilti dėl savo jausmų slopinimo, trauminių patirčių, paveldimumo, taip pat kaip somatinių ligų simptomas. Kaip atpažinti panikos priepolį ir jį malšinti – dabar jau galima naudojant tik ką sukurtos mobiliosios programėlės „Ramu“ pagalba. Išrinktojo prezidento Gitano Nausėdos spaudos konferencija po savaitės rengiama vėl.Didžiulio populiarumo sulaukęs serialas „Černobylis“ paakino pasižvalgyti ne tik po Fabijoniškių gyvenamąjį rajoną Vilniuje, bet ir Ignalinos atominėje jėgainėje (IAE). Ekskursijos rezervuojamos jaus lapkričiui. Kas domina smalsautojus IAE? LRT tęsia kelionių, kurių tikslas ieškoti lietuviškų istorijų svečiose šalyse ciklą „Keturi milijonai“. Giedrė Čiužaitė ir Adomas Šimkus tyrinėja Norvegijoje įsikūrusių lietuvių gyvenimus.Taip pat laidoje domimės, kaip vaikai įtraukiami vasaros atostogų metu į įvairiausias veiklas ir be abejo – karščių temos: įsivyraujant nepakeliamiems mums karščiams, į ligonines atvežama daugiau nuo karščio alpėjančių žmonių, o verslo laike domimės – kiek per karščius išgeriame pirktinio vandens.Ved. Rūta Kupetytė, red. Gabija Narušytė.

Kas yra nerimas? Kuo nerimas skiriasi nuo streso? Kokia yra nerimo prasmė mūsų gyvenime ir kokią žinią jis siunčia? Kaip savyje atpažinti per didelį nerimą? Ką daryti, ištikus panikos atakai? Kiek paplitęs pogimdyvinis nerimas? Kaip neįsisąmonintas tėvų nerimas veikia vaikus? Kodėl nereikėtų slėptis nuo vaikų, jei norisi verkti? Šiuos ir kitus klausimus analizavome naujausiame podkasto „Ryšys” epizode kartu su "Nerimo klinikos" įkūrėjomis psichologėmis Darja Norbute ir Ieva Žviniene. Pokalbį moderavo Milda Kukulskienė iš tinklaraščio "Švelni tėvystė". Garso įrašą montavo Miglė Mekšrūnaitė iš tinklaraščio „Mašinos dinozaurai". Labai dėkojame grupei „Flash Voyage" už leidimą panaudoti jų kūrinį „Odoje paslėptas” muzikiniuose intarpuose ir epizodo pabaigoje. Už nuotrauką dėkojame fotografei Alionai Šalaj. Jeigu jums patinka mūsų veikla, galite mus paremti platformoje www.patreon.com/rysys

Moral value dari film Alia bhatt, memangdang hidup dari sudut pandang lain yang biasanya dipandang dari sisi negative yang bikin galau

Nerimo sutrikimai – vieni dažniausių psichikos sutrikimų šiuolaikiniame skubančiame pasaulyje.Kaip sau padėti nepakliūti į nerimo spąstus ir kokia pagalba būtina, jei to išvengti nepavyko? Pokalbis su „Nerimo klinikos” psichologe Darja Norbute.Ved. Agnė Kairiūnaitė.

Nerimo sutrikimai – vieni dažniausių psichikos sutrikimų šiuolaikiniame skubančiame pasaulyje.Kaip sau padėti nepakliūti į nerimo spąstus ir kokia pagalba būtina, jei to išvengti nepavyko? Pokalbis su „Nerimo klinikos” psichologe Darja Norbute.Ved. Agnė Kairiūnaitė.

Nerimo sutrikimai – vieni dažniausių psichikos sutrikimų šiuolaikiniame skubančiame pasaulyje. Kaip sau padėti nepakliūti į nerimo spąstus ir kokia pagalba būtina, jei to išvengti nepavyko? Pokalbis su “Nerimo klinikos” psichologe Darja Norbute.