Podcasts about birut jonu

Spaudos apžvalga.„Mes paprasčiausiai užtikriname gyvenimo kokybę“, – kalbėdamas apie tai, kam reikalingi architektai, sako Andrius Ropolas. Komentaras apie architektūrą be ir su architektais.Naujajame eilėraščių rinkinyje „Esamoji“ rašytoja Birutė Jonuškaitė pateikia savotišką moterų abėcėlę ir tyrinėja įvairias moterystės patirtis – nuo motinystės iki buvimo meiluže, nuo kasdienių rūpesčių ir buities iki keistų, sapniškų, kone raganiškų moteriškumų.LRT Klasikos koncertų salės rekomendacijos.Lietuvos karininkų ramovėje, Kaune, jau devynioliktą kartą rengiamas tradicinis Kauno miesto ir rajono moksleivių patriotinių dainų konkursas. Ar moksleiviai supranta šių dainų prasmę ir istorinę reikšmę?Kas bendro tarp trijų solistų - Martyno Beinario, Martyno Stankevičiaus ir Martyno Žukausko? Su meno mėgėjų kolektyvais dirbantys profesionalūs atlikėjai siekia bendruomenes sudominti kultūrinėmis veiklomis. Su trimis Martynais susitiko ir pasakojimą parengė Andrius Baranovas.Pasaulio ekonomikos forumas autentišką lyderystę, kuri neatsiejama nuo kūrybiškumo, šiemet įvardijo kaip vieną svarbiausių ateities vadovų įgūdžių. Kokių įgūdžių vadovus gali išmokyti menas?Mažeikių muziejuje surengta šiuolaikinės kalviškosios kryždirbystės paroda „Geležinė tradicija“. Pristatomi kalvių stovyklose Užventyje ir Druskininkuose sukurti dirbiniai.Ved. Justė Luščinskytė

Birutė Jonuškaitė. „Maranta“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Iš tikrų charakterių, istorijų konstruojamas „Marantos“ pasaulis išryškina trijų kartų moterų – aistros dukterų – likimus, kurių mįsles narplioja jaunėlė dailininkė Rasa. Kūrinyje tvyro paslaptinga atmosfera, vyrų ir moterų santykiai kaitinami jausmų ir aistrų. Romano ištraukas skaito aktorė Vitalija Mockevičiūtė.

Birutė Jonuškaitė. „Maranta“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Iš tikrų charakterių, istorijų konstruojamas „Marantos“ pasaulis išryškina trijų kartų moterų – aistros dukterų – likimus, kurių mįsles narplioja jaunėlė dailininkė Rasa. Kūrinyje tvyro paslaptinga atmosfera, vyrų ir moterų santykiai kaitinami jausmų ir aistrų. Romano ištraukas skaito aktorė Vitalija Mockevičiūtė.

Rašytoja Birutė Jonuškaitė neseniai antrai kadencijai buvo perrinkta Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininke. Tai tapo akstinu jos paklausti, kodėl menininkė ryžtasi imtis darbo, kuris, be kūrybinių iniciatyvų, reikalauja domėtis nekilnojamu turtu, mokesčiais, teise ir panašiais su literatūra menkai susijusiais klausimais.O atsispirdami nuo to, diskutavome apie Rašytojų sąjungos prasmę šių dienų visuomenėje, jos veiklas, norą ir nenorą tapti jos nariais, demokratiškus ir elitistinius jos veikimo principus, šimtmečio tąsą ir sovietinę praeitį, ir kitus aktualius, o kartu amžinus klausimus.Apie visa tai – „Pirmame sakinyje“ su rašytoja Birute Jonuškaite.Nuotraukos autorius – Butautas Barauskas.Ved. Mindaugas Nastaravičius, Tomas Vaiseta

Penktadienį įvyko Lietuvos rašytojų sąjungos suvažiavimas, kuriame ne tik aptarti praėję metai, tačiau įvyko ir pirmininko rinkimai. Pirmininke perinkta Birutė Jonuškaitė-Augsutinienė. Kokia rašytojų sąjungos ateities vizija?Tęsiame pažintį su „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančiomis knygomis. Šįsyk skiriame dėmesį Viktoro Jasaičio knygai „Priklausomas. Be galimybės mesti“.Europos parko muziejus jau ketvirtus metus Pasaulinę meno dieną kviečia meną patirti lėtai.Klasikinės muzikos naujienose apie paskelbtus Herberto von Karajano jaunųjų dirigentų konkurso finalininkus ir Arthuro Rubinsteino pianistų konkurso laimėtojus, jaunus operos dainininkus subūrusią„Opera for Peace“ iniciatyvą ir „Wigmore Hall“ pastangas didinti koncertų prieinamumą.Rubrikos „Be kaukių“ svečias rašytojas ir fotografas Ričardas Šileika.Ved. Marius Eidukonis

Spaudoje apžvalgoje – naujas žurnalo „Metai“ numeris.„Kuomet aptarinėjame švietimo viziją, dėmesio centre atsiduria ne individo išsilavinimo, erudicijos, įsipareigojimo ir atsakomybės už save ir kitus principai, bet visa sekanti ir kontroliuojanti valstybės biurokratinė mašina, varoma paranojiško nepasitikėjimo savo piliečiais“, – komentare sako Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros dėstytojas, istorijos mokytojas ekspertas Domas BoguševičiusŠiuo metu vyksta „Metų knygos rinkimai“, o LRT KLASIKOS laidos pristato akcijoje dalyvaujančias knygas ir siūlo pasiklausyti pokalbių su autoriais. Šiandien pristatysime Publicistikos ir dokumentikos kategorijoje besirungiančią Algio Mickūno „Atsiminimų punktyrai“. Garsus Jungtinių Amerikos Valstijų ir Lietuvos filosofas, fenomenologas Algis Mickūnas „Atsiminimų punktyruose“ pasakoja apie tokius gyvenimo epizodus, kurių nežinojo net patys artimiausi žmonės.Klasikos koncertų salės naujienos šią savaitę.Rytoj Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje atidaroma paroda „Kadro metafizika“, kurioje pristatoma lietuvių kino operatoriaus Audriaus Kemežio (1973–2018) ankstyvosios kūrybos retrospektyva. Kokia fotografija autoriui buvo artima?Festivalyje „Kino pavasaris“ šiemet turite galimybę pamatyti pernai Venecijos kino festivalyje geriausiu dokumentiniu filmu paskelbtą JAV režisierės K. D. Davidson filmą „Rojaus fragmentai“ („Fragments of Paradise“). Filmo centre – avantgardinio kino krikštatėviu vadinamas Jonas Mekas.Šį vakarą Menų spaustuvėje įvairias jusles įtraukiančio šokio spektaklio „Sound of Five“ premjera. Šį spektaklį galima pamatyti, išgirsti ir pajausti. Gausybė muzikinių ir kūno kuriamų ritmo sluoksnių, sukuria intensyvaus klausymosi būseną, kurioje aštuoni šokėjai ir kompozitorius įjautrina visus žiūrovų pojūčius. Šis spektaklis – pirma Šeiko šokio teatro (Lietuva) ir Recoil performance group (Danija) koprodukcija.Kovo 21-oji – Pasaulinė poezijos diena ir UNESCO nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo konvencijos 20-metis. Šiomis progomis Vilnius UNESCO literatūros miestas kviečia išgirsti įvairiomis lietuvių kalbos tarmėmis skaitomų eilėraščių. Dalyvauja poetai, rašytojai Vladas Braziūnas, Birutė Jonuškaitė, Juozas Žitkauskas, Ingrida Viluckytė, Donatas Petrošius.Ved. Urtė Karalaitė

Birutė Jonuškaitė. „Maestro“. Romano ištraukas skaito autorė.

Birutė Jonuškaitė. „Maestro“. Paslaptingasis Maestro žaidžia su gyvenimu, apgaudinėja save ir moteris. Atsiduodamas tik tapybai, nuolatos ilgisi meilės. Knyga kalba ir apie tai, kaip sunku įveikti puikybę, kaip sunku išmokti mylėti ir atleisti. Romano ištraukas skaito knygos autorė.

Kultūros ir meno žurnalo „Nemunas“ naujausio numerio apžvalga.Beveik po ketverių metų pertraukos Vilniaus teatras „Lėlė“ vėl publikai atveria Didžiosios salės duris. Teatro erdvių remonto bei scenos technologijų atnaujinimo eigą koregavo įvairios krizės, į kurias kūrybiškai pažvelgė „Lėlės“ bendruomenė. Kokias naujas menines perspektyvas planuoja teatras, išgyvenęs negandų metą?Šiaulių dailės galerijoje – gerųjų patirčių sklaidos forumas „Kūrybinis potencialas: prarastos galimybės“. Forume dalyvavo Šiaulių regiono menininkai bei šalies kultūros įstaigų ir organizacijų atstovai, diskutavę apie kūrybingumą, jo svarbą ir plėtrą. Susitikime pristatytos menų inkubatorių regionuose galimybės ir perspektyvos, scenos meno tvarumas ir sklaida, įvairios meninio aktyvizmo praktikos. Didelis dėmesys skirtas vis dar vangiai sprendžiamai regionų kultūros atskirčiai.Neseniai Lietuvių kalbos instituto leidykla išleido knygą „Vakarų ir pietų aukštaičiai: tarmių ir kitų kalbų sąveika". Besklaidydamos puslapius, LRT Kalbos kultūros redaktorė Lina Smolskienė su knygos viena iš sudarytojų dr. Jolita Urbonavičiene bandė ieškoti atsakymo į klausimą, ar ateityje tarmės išnyks ir visa Lietuva kalbės bendrine kalba?Spalio 25 d., minint pirmojo atkurtos Lietuvos vadovo V. Landsbergio 90 metų jubiliejų, Nacionalinėje bibliotekoje rengiama tarptautinė mokslinė konferencija „Lietuvos kūrimasis po 1990 m.: vizijos, realijos, atmintys“. Renginyje bus apmąstomas Naujausiųjų laikų Lietuvos istorijos laikotarpis (nuo 1987 m. iki šiol) ir V. Landsbergio vaidmuo jame. Konferencijoje dalyvaus įvairių sričių tyrėjai iš Lietuvos ir užsienio institucijų. Konferencijos garbės svečias – Islandijos politikas ir diplomatas Jónas Baldvinas Hannibalssonas. Jam einant Islandijos užsienio reikalų ministro pareigas, jo šalis pirmoji 1991 m. pripažino Lietuvos ir kitų Baltijos šalių valstybingumą.Ištrauka iš Ievos Buinevičiūtės laidos „Įgarsintas vaizdas“. Režisierės Emerald Fenel populiariosios muzikos grojaraštis 2020 m. filme „Perspektyvi mergina“, vedantis žiūrovą per juodojo humoro trilerį į tragišką pabaigą, atveriančią guminukais kvepiančią šiuolaikinės kultūros sitemą ir jos atstovus – gerus vyrukus, nustumiančius prievartą patiriančias moteris į paraštes. Tačiau E. Fenel filme keičia požiūrio tašką, pop muzikos reikšmę ir rengia kerštą su quasi religiniu užsidegimu bei įkvėpimu dar vienai feminizmo perspektyvai.„Lietuvos rašytojų sąjunga per pastaruosius trisdešimt Nepriklausomybės metų ne kartą bandė užmegzti bendradarbiavimą su Latvijos ir Estijos rašytojų sąjungomis, tačiau intensyvūs susitikimai prasidėjo tik 2018 m. Vienas šio aktyvaus bendradarbiavimo tikslų buvo atgaivinti Baltijos Asamblėjos literatūros premijos laureatų knygų leidybą“, – pasakoja Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkė Birutė Jonuškaitė. Jau išleista pirmoji kartu su Baltijos šalių partneriais sukurtos serijos „Naujoji klasika. Baltijos Asamblėjos premijos laureatų kūryba“ knyga: estų poetės Enės Mihkelson eilėraščių rinkinys „Bokštas“.Vakar Vilniaus mokytojų namuose finišavo projektas „Neriam į Vilnių“, kurio metu jauni žmonės iš visos Lietuvos kūrė eilėraščius bei trumpametražius filmus Vilniui 700-ojo jubiliejaus proga. Baigiamojo renginio metu pirmą kartą nuskambėjo pagal projekto dalyvių eiles sukurtos dainos, kurias atliko Baltasis Kiras, Raminta Naujanytė-Bjelle ir Gytis Ambrazevičius.Ved. Urtė Karalaitė

Kultūros aktualijų apžvalga spaudoje.Filosofo Aldžio Gedučio komentare – namudinis receptas, kaip sukurti sąmokslo teoriją apie šių dienų aktualijas remiantis Hario Poterio burtų pasauliu.„Rašantis jaunimas dažnai jaučiasi labai vienišas. Aš pati jaunystėje jaučiausi tarsi plaukčiau maža valtele šalia didelio laivo“, – sako nepritapimo jausmą patyrusi rašytoja Birutė Jonuškaitė, beveik prieš du dešimtmečius pradėjusi burti kuriančius moksleivius į kasmetinę Vasaros akademiją, kur jie bendrauja ne tik su rašytojais, bet sutinka ir kitų sričių kultūros žmones. Reportažas iš Lietuvos rašytojų sąjungos jaunųjų filologų stovyklos Anykščiuose.Ką šią savaitę girdėsime „Klasikos koncertų salės“ programoje, pristato LRT Klasikos vyresnioji muzikos redaktorė Rasa Murauskaitė.Kaip pasaulį pro objektyvą matė fotografės moterys? Mažai pažintos ir tyrinėtos Lietuvos fotografijos istoriją formavusios fotografės Veronika Šleivytė ir Milda Drazdauskaitė bei saviti jų žvilgsniai į jas supančius lietuviškus scenarijus.Kaune neseniai pristatyta litvakės Jenny Kagan paroda „Iš tamsos“. Savo tėvų Holokausto išgyvenimo istoriją papasakoti pasiryžusi menininkė kviečia leistis į skaudžius, tačiau vilties kupinus prisiminimus. Juose veriasi ne tik asmeniniai jos šeimos likimo vingiai, bet ir Antrojo pasaulinio karo įvykių Lietuvoje paveikslas.Prieš 18 metų režisieriaus Arūno Matelio pradėtas unikalus filmas „Karta.EU“ bus tęsiamas kito režisieriaus – Eimanto Belicko. Filmas pradėtas filmuoti 2004 metų gegužės 1 dieną, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą. Tą dieną Lietuvoje gimė apie pusšimtis vaikų – 29-ių kūdikių gimimą užfiksavo keliolika filmavimo grupių. Kuo šios kartos atstovai gyvena dabar?Ved. Urtė Karalaitė

NATO viršūnių susitikimas Madride. Tiesiogiai Mindaugas Laukagalis.Pasaulio lietuvių rašytojų suvažiavimas. Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkė Birutė Jonuškaitė.Aktualus klausimas. Ką manote apie seimo sprendimą, kad vyrai turės du mėnesius prižiūrėti vaiką, arba neteks išmokų.Komentuoja Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas.Nekilnojamojo turto savininkų skaičius Lietuvoje – vienas didžiausių Europoje. Bet tais savininkais ligšiol visada buvo gyventojai. Tačiau dabar Lietuvoje – nauja tendencija. Būstą sparčiai perka įmonės. Kodėl jos tą daro ir kokią įtaką tai turės visai rinkai ir naujo būsto norintiems fiziniams asmenims? Apie tai Verslo laiko rubrikoje pasakoja Irma Janauskaitė ir Justas Buivydas.Pokalbis su Krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku iš Madride vykstančio NATO viršūnių susitikimo.Rusijai grasinant imtis veiksmų dėl Kaliningrado sričiai taikomų sankcijų, o Vakarų žiniasklaidai Suvalkų koridorių pavadinus „pavojingiausia vieta žemėje“, Lenkijos, Lietuvos ir Rusijos pasienyje gyvenantys žmonės sunerimo dėl savo saugumo. Daumantas Butkus apvažiavo maždaug 80 -ies kilometrų ruožą Lietuvos ir Lenkijos pasienyje ir domėjosi, ką reiškia gyventi, anot savaitraščio Politico, pavojingiausioje pasaulio vietoje.Komentaras. Autorius apžvalgininkas Rimvydas Valatka.Ved. Rūta Kupetytė

Birutė Jonuškaitė. „Maestro“. Skaito autorė. Garso režisierė Nijolė Baranauskaitė. 2021 m. įrašas

Birutė Jonuškaitė. „Maestro“. Skaito autorė. Garso režisierė Nijolė Baranauskaitė. 2021 m. įrašas

Skaitantiems ir rašantiems žmonėms knygų lentyna turbūt nėra vien tik baldas. Ji – už nugaros ar prieš akis esantis istorijų šaltinis, turintis savitą tvarką ir veikiantis mūsų kasdienybę.Kokią vietą namuose užima knygų lentyna ir kaip mes apsisprendžiame dėl jos turinio? „Pirmame sakinyje“ – rašytojai Edmondas Kelmickas, Birutė Jonuškaitė, Deividas Preišegalavičius ir jų knygų lentynos.Ved. Mindaugas Nastaravičius, Tomas Vaiseta.Nuotraukų autoriai: Edmondo Kelmicko – Kęstutis Vanagas, Birutės Jonuškaitės - Justinas Stacevičius, Deivido Preišegalavičiaus – Zigmas Pakštaitis.

Właśnie: = Štai: to trzeci zbiór poetycki wybitnej, wielokrotnie nagradzanej litewskiej poetki i powieściopisarki Agnė Žagrakalytė (ur. 1979). Na Litwie uznany za Książkę Roku w kategorii poezja (2017), w Polsce nominowany do finału VI edycji Nagrody Literackiej Europejski Poeta Wolności (2020). Klamrą tomu są dwa wiersze lustrzane: „mnie tylko / Prędkość przeraża / przed / Innym / Tobą / bojaźni nie czuję“ oraz „Ja tylko prędkości się boję. / Inny / Ty mnie nie przerażasz“. W odcinku tłumaczka opowiada o litewskiej poetce i jej wierszach, które rezonują z czytelnikiem pomimo dystansu i lekkości — a może właśnie z ich powodu.   Agnieszka Rembiałkowska (ur. 1980) – tłumaczka z języka litewskiego, wykładowczyni w Zakładzie Bałtystyki na Wydziale Polonistyki UW, członkini Stowarzyszenia Tłumaczy Literatury. Lubi słowa, woli myśleć niż pisać. Przekłady literackie z języka litewskiego publikuje od 2005 r. Laureatka nagrody festiwalu Poezijos pavasaris (Wiosna Poezji) za przekłady poezji litewskiej na język polski (2018). Tłumaczyła wiersze między innymi Vladasa Braziūnasa, Rasy Čergelienė, Nijolė Daujotytė, Sigitasa Gedy, Dainiusa Gintalasa, Birutė Jonuškaitė, Antanasa A. Jonynasa, Eleny Karnauskaitė, Aušry Kaziliūnaitė, Giedrė Kazlauskaitė, Jonasa Liniauskasa i Agnė Žagrakalytė. Odcinek jest niewielką częścią wystawy "Portrety przekładu" przygotowanej na Międzynarodowy Dzień Tłumacza 2020. Więcej materiałów można znaleźć na stronie - portrecie. "Na przekład" jest podcastem Stowarzyszenia Tłumaczy Literatury, organizacji, która od 2009 roku zrzesza tłumaczy i tłumaczki książek, działając na rzecz lepszej widoczności zawodu, godziwych warunków pracy i życia oraz przyjaznych kontaktów między tłumaczami książek w Polsce i na świecie.   Na stronie Stowarzyszenia (stl.org.pl) można znaleźć dużą bazę ogólnodostępnej wiedzy dla osób zainteresowanych pracą tłumacza literackiego, a także kontakty do tłumaczy i tłumaczek zrzeszonych w STL.   Jeszcze więcej danych i informacji na temat aspektów finansowych, prawnych i organizacyjnych dostępnych jest dla zalogowanych członków.   Muzyka wykorzystana w czołówce i zakończeniu odcinka pochodzi z utworu "Mystery Sax" (Kevin MacLeod, Creative Commons License). Grafika w nagłówku strony podcastu: JT Davis (Black Background) na Flickr.com (licencja CC).   W nagraniu wykorzystano utwór dostępny na licencji Creative Commons: Konstantin Tyufyakin, Le dernier jour de l’automne (link).   Chętnie wysłuchamy Waszych uwag i sugestii pod adresem podcast@stl.org.pl

Kultūros naujienų spaudoje apžvalga. Jubiliejinė – 10-oji – Gailių klano premija „už poezijos kontrabandą į teatrą“ skiriama poetui, eseistui, prozininkui, dramaturgui, Klaipėdos dramos teatro meno vadovui Gintarui Grajauskui. Česlovo Burbos pokalbis su laureatu. Prasidedančio 10-ojo tarptautinio edukacinio teatro festivalio „Nerk į teatrą“ tema – vandenynai, vaizduotę plukdysiantys plačiais pažinimo vandenimis bei kartu priminsiantys apie ekologines problemas. Pasakoja Alma Valantinienė. Vertėjos Tomos Gudelytės komentaras apie nacionalizmo įsitvirtinimą kalboje. Rimvydo Laužiko ir Antano Astrausko knyga „How the Future King of England Ate Peacock in Vilnius: the Shared Cultural, Political and Culinary History of Britain and Lithuania“ („Kaip būsimasis Anglijos karalius Vilniuje povus valgė“) – tarp 2020-ųjų geriausio dizaino knygų visame pasaulyje. Austėjos Kuskienės pokalbis su leidinio autoriais. Uostamiestyje savaitgalį įvyko itin klaipėdietiška premjera – autentiškais pasakojimais paremtas dokumentinis Klaipėdos jaunimo teatro ir režisieriaus Jono Tertelio spektaklis „Jūrinės šviesos“. Kokias istorines miesto žaizdas atskleidė premjera? Ką spektaklis išduoda apie klaipėdiečio identitetą bei kokias visos Lieuvos problemas išryškina? Po premjeros gimusios spektaklio kūrėjų bei meno kritikų mintys. Nacionalinio diktanto tekstą „Milinė“ šiemet rašė prozininkė, publicistė ir poetė, Lietuvos rašytojų sąjungos narė Birutė Jonuškaitė. Teksto dekonstrukcija su autore. Ved. Indrė Kaminckaitė.

Carmen Caro Dugo lietuviškai jau yra prakalbinusi Birutę Jonuškaitę, Vandą Juknaitę, Bitę Vilimaitę, Kristijoną Donelaitį, Antaną Baranauską ir kitus Lietuvos rašytojus. Šiemet išleistas naujausias vertėjos darbas – XX amžiaus lietuvių poezijos antologija, kurioje daugiau nei 30 svarbiausių mūsų šalies poetų. Šiandien laidoje su Carmen kalbamės apie vertimo iššūkius. Ved. Dovilė Kuzminskaitė.

Dar 2015 m. Kanadoje gimusi idėja rengti klasikinės muzikos koncertus įkalinimo įstaigose atkeliavo ir į Lietuvą. Pirmąjį koncertą Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje surengė pianistas Darius Mažintas. Studijoje su juo pasikalbėsime apie tai, kaip klasikinė muzika, skambanti kalėjime veikia kalinčius klausytojus ir jiems grojančius muzikantus.Sekmadienį Vilniaus centre pristatyta garsinė kelionė „Glaistas“, vedanti po buvusio Vilniaus geto teritoriją ir trūkinėjančius prisiminimų apie Holokaustą vingius. Apie tai, kaip užglaistomos sienos paslepia skaudžią istoriją, pasakos autoriai.Evelinos Stankūnaitės pasakojimas iš tapytojos Monikos Furmanos parodos „Mechaninė siela“, kurioje ji pristato milžiniškus darbus, vos išsitenkančius galerijoje.Trumpa, bet triukšminga Kauno popklubo „Smūtkeliai“ istorija domisi Kotryna Lingienė.„Klasikos enciklopedija“ – apie švedų mokslininką Carl von Linné, Naujųjų laikų gamtos mokslų kūrėją.„Kalbos ryte“ – apie patarles vaikų piešiniuose. „Iš nupieštų patarlių išsiskyrė rusakalbių vaikų piešiniai, juose juntamas tautinis motyvas – ir „batiuška“, ir Vasilisa Gražioji, pavyzdžiui, norvegiukų piešiniuose vaizduojamas pokalbis perteikiamas anglų, o ne norvegų kalba, vadinasi, itin didelė anglų kalbos įtaka“, – sako projekto „Kol gyveni, tol mokaisi“ sumanytoja Rasa Bačiulienė. Rašytoja Birutė Jonuškaitė mini jubiliejų. Su ja bendraus Laima Ragėnienė. Knyga „Prie Lietuvos laivyno ištakų. Žmonės ir laivai“. Ved. Adomas Zubė.

Tai, kas liepos 17-ąją įvyko Rašytojų sąjungoje, buvo daugiau nei diskusija nuimti ar palikti rašytojo Petro Cvirkos paminklą Vilniuje. Tai buvo retai nutinkantis kultūros atstovų forumas, kuriame giliai kalbėta apie sovietmečio atmintį šiandienos Lietuvoje ir miestiečių teisę į miestą. Kaip pastebėjo viena iš pranešėjų, Vilniaus dailės akademijos menotyrininkė Agnė Narušytė, žurnalistiškai tai nebuvo lygiaverčiai debatai – dauguma kalbėjusių pasisakė paminklą palikti, kaip istorinės atminties ženklą. Tačiau, pridėjo ji, paminklą nuimti (dėl Cvirkos veiklos okupacinėje sovietinėje valdžioje) norinčiųjų stovykla šiuo metu turi politinę galią. Tad diskusija suveikė kaip alternatyvios nuomonės pagarsinimas po to, kai į Rašytojų sąjungos laišką savivaldybė nesureagavo. „Nyla“ podkaste vis tirdami Lietuvos identitetą ir istoriją, dalinamės diskusijos įrašu su klausytojais. Kaip ir su kitais „bonus“ epizodais, įrašo neredagavome, išsaugodami jį kaip originalų dabarties laikmečio dokumentą. Pranešėjai: - Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkė, rašytoja Birutė Jonuškaitė-Augustinienė (nuo 06:50 min)- Kultūros viceministrė Ingrida Veliutė (12:30 min)- Lietuvos dailininkų sąjunga pirmininkė Edita Radvilavičiūtė-Utarienė (15:30 min)- Vilniaus miesto tarybos narė, Kultūros ir švietimo komiteto pirmininkė Paulė Kuzmickienė (26:00 min)- Kultūros politikos tyrinėtoja, Lietuvos mokslo tarybos narė Skaidra Trilupaitytė (43:40 min)- Lietuvos dailininkų sąjungos skulptorių sekcijos pirmininkė Aušra Jasiukevičiūtė (1:00:15 min)- Miesto istorijos tyrinėtojas Darius Pocevičius (1:03:45 min)- Rašytojas, rašantis knygą apie Petro Cvirkos gyvenimą, Gasparas Aleksa (1:19:18 min)- Literatūrologas, parašęs monografiją apie Petro Cvirkos kūrybą, Petras Bražėnas (1:44:10 min)- Rašytoja ir menotyrininkė Laima Kreivytė (1:58:30 min)- Tomo Venclovos laiškas (2:06:06 min)- Menotyrininkė Agnė Narušytė (2:13:10 min)- Atvira diskusija (2:21:20 min) Palaikykite podkastą: https://patreon.com/NanookMultimedia Visi epizodai: http://nyla.lt

„Viskas ateina iš gyvenimo patyrimo. Juk negali aprašyti to, apie ką nesi nei girdėjęs, nei matęs, nei sapne sapnavęs“, – yra sakęs mūsų literatūros klasikas Romualdas Granauskas (1939-2014), kuriam balandžio 18-tąją būtų sukakę 80 metų. Rašytoją primins interviu iš laidos archyvų.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalga. Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininke šios kūrybinės organizacijos suvažiavime išrinkta poetė, prozininkė, vertėja Birutė Jonuškaitė-Augustinienė, vadovavusi sąjungai ilgiau nei metus, kai pakeitė iš pareigų nesibaigus kadencijai pasitraukusį poetą ir vertėją Antaną A. Jonyną. Ar būtent ši patirtis suteikė rašytojai pasitikėjimo savo jėgomis ir lėmė pergalę rinkimuose? Kaip Lietuvos Rašytojų sąjunga skatina literatūros kūrybą, gina savo narių kūrybinius ir profesinius interesus, kokias sprendžia problemas ir kokius uždavinius kelia ateičiai, aptarsime su išrinktąja pirmininke Birute Jonuškaite-Augustiniene.Ved. Alma Valantinienė.

Architektas S. Kuncevičius apie įdomiausią praėjusių metų architektūrą. Audronė Petrašiūnaitė pristato parodą „Tylus gyvenimas“. Užsienio kultūros apžvalga. Andrius Jakučiūnas kultūros komentaras. Rašytoja Birutė Jonuškaitė apie romaną „Maranta“. Karolis Žibas apie neigiamą dalies Lietuvos žmonių požiūrį į pabėgėlius.

Architektas S. Kuncevičius apie įdomiausią praėjusių metų architektūrą. Audronė Petrašiūnaitė pristato parodą „Tylus gyvenimas“. Užsienio kultūros apžvalga. Andrius Jakučiūnas kultūros komentaras. Rašytoja Birutė Jonuškaitė apie romaną „Maranta“. Karolis Žibas apie neigiamą dalies Lietuvos žmonių požiūrį į pabėgėlius.

Šiandien laidos akiratyje vieno įdomiausių nūdienos lenkų rašytojo Bogdano Slavinskio romanas „Tiramisu karalienė” kurį išleido „Baltų lankų” leidykla, o į lietuvių kalbą išvertė Birutė Jonuškaitė.

Šiandien laidos akiratyje vieno įdomiausių nūdienos lenkų rašytojo Bogdano Slavinskio romanas „Tiramisu karalienė” kurį išleido „Baltų lankų” leidykla, o į lietuvių kalbą išvertė Birutė Jonuškaitė.