Podcasts about irena veisait

Aurimas Švedas. „Irena Veisaitė. Gyvenimas turėtų būti skaidrus“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“. Knygos ištraukas skaito aktorė Aldona Janušauskaitė ir skaitovas Paulius Šironas.

Aurimas Švedas. „Irena Veisaitė. Gyvenimas turėtų būti skaidrus“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“. Knygoje atskleidžiamas neeilinio žmogaus – germanistės, teatrologės, ilgametės Atviros Lietuvos fondo pirmininkės Irenos Veisaitės – likimas. Istorijos ir atminties akistatoje išryškėja ne tik Irenos Veisaitės biografijos kontūrai, bet ir XX amžiaus akivaruose dingusio Lietuvos žydų pasaulio vaizdai, atkuriami knygos herojės sutiktų iškilių kultūros pasaulio asmenybių portretai.Ištraukas skaito aktorė Aldona Janušauskaitė ir skaitovas Paulius Šironas.

Vis daugiau žmonių knygas skaito angliškai. Kaip ši tendencija veikia knygų rinką Nyderlanduose ir Lietuvoje.Seimas šiuos metus yra paskalbęs Klaipėdos krašto metais. LRT šiai progai rengia istorinių pasakojimų ciklą „Lietuvos kelias į Klaipėdą“. Pirmasis ciklo epizodas.Budistų šventykla Debesų gatvėje, ir šiandien tebenaudojamos Kipro Petrausko plaukų žnyplės, vienam architektui dedikuojami pasivaikščiojimai – tai iniciatyvos „Gražinkime Kauną“ teminių ekskursijų objektai. Pokalbis su miesto gidais.Šią savaitę teatrologė, literatūrologė profesorė Irena Veisaitė būtų minėjusi savo 95-ąjį gimtadienį. Ją prisimina istorikas Aurimu Švedas ir literatūrologas Mindaugas Kvietkauskas.Istoriko Domo Boguševičiaus komentaras apie tai, kad norėdami sėkmingos švietimo politikos turime turėti ją komentuojančių, analizuojančių ir kritikuojančių intelektualų. Komentaro autorius dairosi, ar tokių turime.Kas įdomaus įvyko pasaulio kultūroje šią savaitę? Įteikti „Auskiniai gaubliai“, karikatūros Prancūzijos spaudoje kelia tarptautinę įtampą, Luvro muziejus stengiasi mažinti lankytojų srautus ir naujus archeologinius atradimus Romoje.Pokalbis su menininku Žygimantu Kudirka apie tai, kaip menas pajaučia ateitį ir kaip kūrėjai kuria mąstydami apie rytojų.Ved. Dovydas Kiauleikis

Vakar Vilniaus rotušėje prisiminta teatrologė, visuomenininkė Irena Veisaitė. Čia kartu buvo pristatyta ir Redos Pabarčienės sudaryta bei lietuvių literatūros ir tautosakos instituto išleista knyga „Mūsų Irena. Atsiminimai apie Ireną Veisaitę“.Sausio 12 d. valstybinis choras „Vilnius“ pristato tris Baltijos šalis jungiančią premjerą – „Baltijos mišias“. Pasakoja choro „Vilnius“ meno vadovas Artūras Dambrauskas ir kompozitorius Donatas Zakaras.Lietuvos kultūros taryba švenčia savo dešimtmetį. Apie tai, kaip atrodė šios organizacijos pradžia, ir tai, kokiomis vizijomis šiandien gyvena LKT, kalbamės su pirmąja LKT pirmininke, Lietuvos respublikos kultūros viceministre Daina Urbanavičiene ir dabartine LKT pirmininke Asta Pakarkyte.Feministinis žvilgsnis į šiuolaikinės kultūros banalybes ir klišes Mimi Cave filme „Šviežia“. Filmo herojai ir žiūrovai muzika, įvaizdžiais ir prasidedančia meilės istorija įviliojami į vojeristinius spąstus, o pop melodijomis lyg prieskoniais barstomos kanibalo vakarienės, kuriomis ir mes mėgaujamiės, jei tik visa tai mums atrodo „šviežia“.Daugiau nei tris dešimtmečius gyvuojančio fortepijoninio dueto narė, lietuvių kompozitorių muzikos puoselėtoja, mylima dėstytoja – visa tai sutelpa pianistės, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos prorektorės Rūtos Rikterės asmenyje. Ko dar apie ją nežinome? Pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

„Nėra tokio klausimo, kuris man nerūpėtų. Mane domina visi išoriniai ir vidiniai pasaulio reiškiniai. Aš kaip mažytis mažytis Faustas ar Andrejus Bolkonskis – ieškau gyvenimo prasmės, tikslo, tiesos. Mane kankina tvirto pagrindo neturėjimas. Abstraktūs, atitraukti atsakymai ir klausimai manęs nepatenkina“, – taip 1947-ais metais į auklėtojos Vandos Zaborskaitės klausimą apie tai, kokie klausimai dabar labiausiai rūpi, anketoje atsakė Irena Veisaitė. Šią savaitę sukaks metai, kai Irena iškeliavo amžinybėn, tačiau neabejotina, jog daugeliui žmonių ji ir šiandien yra bei liks įkvėpimo šaltiniu, orientyru, padedančiu nusistatyti moralinį kompasą audringame pasaulyje, tolerancijos pavyzdžiu, raginančiu kreipti dėmesį į tuos, kurie patiria atskirtį ir diskriminaciją. „Mažosios Europos pokalbiuose“ prisimename Ireną su jos jaunaisiais bičiuliais, kurių ji tikrai nestokodavo pabrėždama, kad ne tik nori jiems perduoti savąją patirtį, bet kartu mokytis ir iš jų. Studijoje fotografas Artūras Morozovas, žurnalistė Agnė Grinevičiūtė, televizijos laidos „Išpažinimai“ vedėja Viktorija Urbonaitė.Ved. Donatas Puslys

Spaudos apžvalga.Anykščių menų centras šiais metais įgyvendina kultūros istorijos aktualinimo programą „Anykščių karališkasis kalendorius“ ir kviečia į Karališkosios Anykščių istorijos atminimo kultūros vakarus.Pasaulio apžvalga.„Stebėjimo praktikos pradžiamokslis“.Šį savaitgalį Estijoje vyko renginys PRISIMENANT IRENĄ VEISAITĘ: TARP ESTIJOS IR LIETUVOS, kuris buvo skirtas prisiminti teatrologę, literatūrologę Ireną Veisaitę. Renginio metu istorikas Aurimas Švedas, knygos „Irena Veisaitė. Gyvenimas turėtų būti skaidrus“ autorius, dalijosi prisiminimais bei pristatė knygą. Aktorė Aldona Vilutytė skaitė iš Irenos Veisaitės rankų gautą tragiškai nužudytos jaunos žydaitės poetės Matildos Olkinaitės poeziją.Juozo Miltinio dramos teatras mini 80 metų jubiliejų.Domanto Razausko parengtos muzikinės naujienos.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Pandemija sulėtino kasdienybės ritmą ir laiko suvokimą, atvėrė daugiau erdvės įsiklausymui į save ir visaverčiam buvimui su namiškiais. Vis dėlto daugumą žmonių slegia nežinia, baimė, nerimas ir vienišumas. Iš kur galime semtis dvasinės stiprybės ir paguodos šiuo sudėtingu laikotarpiu? Kaip stiprinti solidarumą, empatiją, atsakomybę ir dėmesingumą? Ko galime išmokti iš Rytų išminčių ir filosofų? Ką mums šiandien byloja Martinas Buberis, Hannah Arendt, Stefanas Zweigas ir Rembrandt‘o portretai? Kuo reikšmingi tokie moraliniai pavyzdžiai kaip neseniai mus palikusi Irena Veisaitė? Apie tai kalbamės su filosofu, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktoriumi Arūnu Gelūnu.Ved. Simas Čelutka

Kartą per metus, „Pakartot“ laidose aš, Domantas Razauskas, susėdu pokalbiui su savo bičiuliais, humanitarais, intelektualais LRT Klasikos laidų kūrėju Donatu Pusliu iš Vilniaus politikos analizės instituto ir rašytoju, teisės profesoriumi Justinu Žilinsku. Mes kalbamės ne vien apie muziką, bet apie meną ir politiką, kultūrą ir socialinius reiškinius. Šįkart mus per nuotolį pakalbėti susodino ne pati linksmiausia proga. Gruodžio 11 šį pasaulį paliko literatūrologė, teatrologė, meno ir kultūros žmogus, daugybės šviesių sielų įkvėpėja, tolerancijos ir inteligencijos pavyzdys, „Pakartot“ laidos bičiulė Irena Veisaitė. Taip jau nutiko, kad visi trys ją pažinojome, taip jau nutiko, kad ji keitė ir veikė mūsų gyvenimus. Ta proga, skirdami jai laidą, kalbamės apie kultūrą ir meną kaip jungiamuosius mūsų visuomenės audinius. O taip pat apie tai, kaip menas, muzika gali padėti išgyventi šį nelengvą laikotarpį.Ved. Domantas Razauskas

Penktadienį pranešta, kad mirė profesorė Irena Veisaitė – žmogus, savo istorija įkūnijęs epochą. Jai buvo diagnozuotas koronavirusas ir pneumonija. Dalinamės 2018-ųjų NARA interviu su ja. Palaikykite mūsų žurnalistiką: https://www.patreon.com/naralt 

Seime patvirtinus Vyriausybės programą prisiekė premjerė Ingrida Šimonytė ir 14 ministrų.Paskirtasis sveikatos apsaugos ministras sako, kad naujoji Vyriausybė sieks, jog per dieną nustatomų koronaviruso atvejų skaičius nesiektų 200-tų. Tuo metu kadenciją baigiantis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad artimiausiu metu pasiekti Dulkio užsibrėžtus skaičius yra nerealu.LRT radijas išsiaiškino, kad Lietuvos kariuomenei priklausantys du seni sraigtasparniai MI-8 bus remontuojami uz 6 milijonus eurų. Konkursą laimėjo Slovakijos įmonė, kuri ką tik pasirašė sutartį su Rusijos kariniu koncernu. Pastarasis yra sankcijų sąraše.Politologo žvilgsnis į Europos Vadovų Tarybos sesiją Briuselyje, kur bendrijos lyderiai tarėsi svarbiausiais Europos Sąjungos klausimais.Mirė mirė teatrologė, literatūrologė, žmogaus teisių aktyvistė Irena Veisaitė. Apibūdinant šios garsios visuomenininkės ir kultūros veikėjos asmenybę buvo sakoma, kad ji viena tų žmonių, kurių gyvenimas įkūnija visą epochą.Ved. Simona Vasiliauskaitė

Nors šiandienos COVID-19 užsikrėtimų skaičius šiek tiek mažesnis nei vakar, padėtis yra labai bloga. Epidemiologės Daivos Razmuvienės komentaras.Seimas pritarė Ingridos Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės programai. Tuo pačiu patvirtintas ministrų kabinetas.Eidama 93-iuosius metus, mirė literatūrologė, teatrologė Irena Veisaitė.Lietuvos rusų dramos teatre rengiamasi projektui-spektakliui „Kvėpuojame drauge“, kuris skiriamas demokratijai Baltarusijoje palaikyti. Pokalbis su projekto vadovu režisieriumi Vladimiru Gurfinkeliu.Ved. Aleksandras Dvojeglazovas.

Eidama 93-iuosius metus mirė literatūrologė, teatrologė Irena Veisaitė.Prisiekus naujai vyriausybei – ko tikėtis kultūros bendruomenei?Minima pasaulinė tango diena. Šia proga su rubrika „Užeikite“ užsukome į Vilniaus tango teatrą. Jo vadovas, choreografas Sigitas Repšys gyvenantis šiuo šokiu pastebi, kad pirmiausia tango yra apie pagarbą vienas kitam.Pasauliui minint Ludwigo van Beethoveno 250ąsiais gimimo metines – kompozitorių Mindaugo Urbaičio ir Šarūno Nako dar vienas žvilgsnis į šį Vienos klasiką rubrikoje „Garso kodas“.Medikė Audronė Zupkienė siuvinėja realaus dydžio M.K.Čiurlionio paveikslus. Išsiuvinėti vienam paveikslui reikia beveik pusantrų metų. Kodėl būtent Čiurlionio darbai įkvėpė medikę? Kaip vyksta pats siuvinėjimo procesas? Apie tai ir kita klabamės su medike rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Giedrė Trapikaitė ir Gabija Narušytė

Matilda Olkinaitė – Lietuvoje gimusi ir užaugusi žydų kilmės poetė, savo kūryboje derinusi skirtingų kultūrų balsus. Deja, rašytojos talentas nespėjo kaip reikiant išsiskleisti – būdama vos devyniolikos ji buvo sušaudyta. Matildos kūryba skaitytojus pasiekė sutapus daugybei lemtingų įvykių – 2019 m. Lietuvos literatūros ir tautosakos institutas išleido eilėraščių ir dienoraščių rinkinį „Atrakintas dienoraštis“, prie kurio atsiradimo prisidėjo Irena Veisaitė, Laima Vincė, knygos dailininkė Sigutė Chlebinskaitė ir būrys leidybai lėšų skyrusių žmonių. Apie Matildą Olkinaitę kalbamės su rinktinės sudarytoju, Lietuvos respublikos kultūros ministru Mindaugu Kvietkausku. Ved. Dovilė Kuzminskaitė

Ką reiškė būti europiečiu tarpukaryje ir sovietmečiu ir ką tai reiškia šiandien? Pokalbis su teatrologe profesore Irena Veisaite, kurią teatro režisierius Gintaras Varnas yra pavadinęs tikru Apšvietos žmogumi XX-XXI amžiaus Lietuvoje. Ved. Donatas Puslys.

Prasideda 21-oji Vilniaus knygų mugė, šiemet ketinanti atminti Joną Meką ir besivadovaujanti jo mintimi: „Gyventi reikia be formulių, reikia būti atviram“. Pokalbis su Lietuvos Kultūros Instituto direktore Aušrine Žilinskiene ir Lietuvos leidėjų asociacijos vykd. direktore Rūta Elijošaityte-Kaikare. Savaitraščio „7 meno dienos“ apžvalga. Poezijos rinkinio „Atrakintas dienoraštis“ (sudarytojas Mindaugas Kvietkauskas, išleido LLTI) autorė Matilda Olkinaitė nužudyta per Holokaustą Rokiškyje, o rankraštį daug metų saugojo Irena Veisaitė. Vytenės Muschick pasakojimas apie knygos istoriją. Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalga. „Meno ir mokslo laboratorija“ pristato pirmąją metų premjerą – režisieriaus Pauliaus Markevičiaus spektaklį „Plutonas“ pagal dramaturgo Alisterio McDowallo pjesę. Pokalbis su režisieriumi studijoje. Kodėl menų programų studentai papildomai studijoms gali išleisti tūkstančius eurų? Birutės Rutkauskaitės pasakojimas. Dirigentui Gintarui Rinkevičiui – 60. Ved. Indrė Kaminckaitė.

Metų knygos rinkimai 2018. Aurimo Švedo knygos „ Irena Veisaitė. Gyvenimas turėtų būti skaidrus” ištraukas skaito aktorė Aldona Janušauskaitė ir skaitovas Paulius Šironas.

Metų knygos rinkimai 2018. Aurimo Švedo knygos „ Irena Veisaitė. Gyvenimas turėtų būti skaidrus” ištraukas skaito aktorė Aldona Janušauskaitė ir skaitovas Paulius Šironas.

Per Holokaustą Irena Veisaitė prarado mamą, o per Stalino trėmimus – ją, žydę paauglę, priglaudusią gelbėtoją. Veisaitė turėjo visas priežastis keršyti, bet pasirinko to nedaryti. „Supratau, kad blogis kuria blogį“, – sako profesorė. „O aš norėjau kurti gėrį.“ Sovietmečiu būdama užsienio literatūros dėstytoja ji kūrė studentams laisvą nuo propagandos erdvę, o atkūrus nepriklausomybę su bendraminčiais įkūrė lig šiol veikiantį Atviros Lietuvos fondą. Vasaros pabaigoje susitikome su Veisaite jos bute Vilniuje. Ji pasakojo apie XX a. totalitarinius režimus, kurių atgimimo užuomazgas mato dabartinėje Europoje. Tai buvo ramus pokalbis sunkiomis temomis: apie Lietuvos žydų naikinimą, gyvenimą sovietmečiu ir didžiausią iš klausimų: kas yra žmogus? Kokia jos misija žemėje? 90-ies Veisaitė atsakymo vis dar neturi. Prisidėkite prie klausytojų bendruomenės Patreon: http://patreon.com/nanookmultimedia

Lietuvos visuomenė buvo ir yra tautybių ir tapatybių katilas, net jeigu lengva to nepastebėti. Birželį Česlovo Milošo festivalyje Kėdainiuose surengta diskusija, tyrinėjanti, ką reiškia būti paribio žmogumi – tokiu, kurio asmenybės negali apriboti viena kultūra, tauta ar socialinė padėtis. Tokiu, koks buvo pats Česlovas Milošas. Šiandien NYLA podkaste dalinamės jos įrašu. Diskusijoje dalyvauja Atviros Lietuvos Fondo steigėja, Holokaustą išgyvenusi profesorė Irena Veisaitė, Lietuvos musulmonų ir Lietuvos rusų bendruomenes tyrusi fotografė Neringa Rekašiūtė, knygą apie socialinę atskirtį Lietuvoje rašantis „Nanook“ žurnalistas Artūras Morozovas, ir Bernardinai.lt redaktorius Donatas Puslys. Neturėjome galimybės diskusijos įrašyti profesionaliai, bet vertindami jos dalyvių mintis, dalinamės jos įrašu, kaip Bonus epizodu. Prisidėkite prie NYLA klausytojų bendruomenės Patreon: https://www.patreon.com/NanookMultimedia

Pokalbis su Jurga Vile, kartu su iliustratore Lina Itagaki išleidusi jaunimui skirtą komiksų knygą apie tremtį „Sibiro haiku“. Poeto Gyčio Norvilo eilėraščių knyga „Grimzdimas“ dalyvauja Metų knygos rinkimuose. Irena Veisaitė – apie besikeičiantį pasaulį, atvirą visuomenę ir žmogaus poziciją.

Pokalbis su Jurga Vile, kartu su iliustratore Lina Itagaki išleidusi jaunimui skirtą komiksų knygą apie tremtį „Sibiro haiku“. Poeto Gyčio Norvilo eilėraščių knyga „Grimzdimas“ dalyvauja Metų knygos rinkimuose. Irena Veisaitė – apie besikeičiantį pasaulį, atvirą visuomenę ir žmogaus poziciją.

Dainininkai Leonardas Cohenas, Bobas Dylanas, rašytojas Jerome‘as Davidas Selingeris, dailininkai Marcas Chagallas, Chaimas Soutine‘as, Jacques Lipchitzas, filosofas Emanuelis Levinas. Ką šie žmonės reiškia šiandienos Lietuvai – savi ar svetimi jai jaučiasi? Kuo jie praturtina mūsų kultūrinį paveldą? Diskusijoje „Pasaulio litvakų talentai – kas jie šiandienos Lietuvai?“ dalyvavo teatrologė prof. Irena Veisaitė, rašytojas Marius Ivaškevičius, pedagogas ir publicistas Vytautas Toleikis. Moderatorius – Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorius dr. Mindaugas Kvietkauskas.Įrašyta Vilniaus knygų mugėje 2017 m. vasario 24 d.

Dainininkai Leonardas Cohenas, Bobas Dylanas, rašytojas Jerome‘as Davidas Selingeris, dailininkai Marcas Chagallas, Chaimas Soutine‘as, Jacques Lipchitzas, filosofas Emanuelis Levinas. Ką šie žmonės reiškia šiandienos Lietuvai – savi ar svetimi jai jaučiasi? Kuo jie praturtina mūsų kultūrinį paveldą? Diskusijoje „Pasaulio litvakų talentai – kas jie šiandienos Lietuvai?“ dalyvavo teatrologė prof. Irena Veisaitė, rašytojas Marius Ivaškevičius, pedagogas ir publicistas Vytautas Toleikis. Moderatorius – Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorius dr. Mindaugas Kvietkauskas.Įrašyta Vilniaus knygų mugėje 2017 m. vasario 24 d.

Tekstilininko Felikso Jakubauskao darbų paroda „Tarp žemės ir dangaus“. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga. Giedriaus Kuprevičiaus kultūros komentaras. Istoriko Aurimo Švedo knyga „Irena Veisaitė: gyvenimas turėtų būti skaidrus“.Apie pirmą suplanuotą miestą Mohendžo Darą.

Tekstilininko Felikso Jakubauskao darbų paroda „Tarp žemės ir dangaus“. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga. Giedriaus Kuprevičiaus kultūros komentaras. Istoriko Aurimo Švedo knyga „Irena Veisaitė: gyvenimas turėtų būti skaidrus“.Apie pirmą suplanuotą miestą Mohendžo Darą.

Laidos akiratyje - lietuvių literatūros klasiko Balio Sruogos dukters Dalios Sruogaitės prisiminimų knyga "Atminties archeologija". Skaitytojams knyga buvo pristatyta neseniai vykusioje tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje. Pasakoja literatūrologė, teatro kritikė Irena Veisaitė, knygos redaktorė Donata Linčiuvienė, lietuvių literatūros ir tautosakos instituto leidybos centro vadovas Gytis Vaškelis, rašytoja ir padegogė Vanda Juknaitė.

Laidos akiratyje - lietuvių literatūros klasiko Balio Sruogos dukters Dalios Sruogaitės prisiminimų knyga "Atminties archeologija". Skaitytojams knyga buvo pristatyta neseniai vykusioje tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje. Pasakoja literatūrologė, teatro kritikė Irena Veisaitė, knygos redaktorė Donata Linčiuvienė, lietuvių literatūros ir tautosakos instituto leidybos centro vadovas Gytis Vaškelis, rašytoja ir padegogė Vanda Juknaitė.