Podcasts about mokslinink

Gyvybės mokslų centro tyrėjai siekia išsiaiškinti, kaip hormoniniai pokyčiai veikia moterų emocinę būseną menstruacijų ciklo metu. Mokslininkų vykdyta apklausa parodė, kad dauguma tyrimo dalyvių kas mėnesį patiria priešmenstruacinį sindromą, o sunkesnė jo forma - priešmenstruacinis disforinis sutrikimas, Lietuvoje apskritai nėra diagnozuojamas. Ką gali pakeisti nauji duomenys? Su tyrimui vadovaujančia mokslininke dr. Ramune Grikšiene kalbasi Anastasija Marčenkaitė.

„Vienas geriausių sprendimų mano gyvenime buvo palikti Vilnių“, - taip sako dirbtinio intelekto mokymų treneris, „WhyAI“ įkūrėjas Antanas Bernatonis. Vaikinas sako, kad prieš 3 metus suprato, kad miesteliuose jaučiasi daug geriau, nei mieste ir gyvenimą sostinėje iškeitė į Švenčionėlius, o dabar lėtesniu ir ramesniu gyvenimo tempu džiaugiasi Birštone.Lietuvos jaunimas vis mažiau dirba. Valstybinės duomenų agentūros duomenimis, po pandemijos 15–24 m. amžiaus žmonių užimtumas sumažėjo kone dvigubai. Kodėl vis mažesnė dalis jaunų žmonių dirba ir iš kur gauna pinigų kasdienėms išlaidoms?Vidury dienos Vilniaus centre, prie judrios autobusų stotelės, du vyrai užpuola jauną vaikiną ir išplėšia iš jo rankų telefoną. Ar, matydami tokį incidentą, įsikištumėte? Praėjusią savaitę tokioje situacijoje atsidūrusi vilnietė ne tik skubiai iškvietė policijos pareigūnus, bet ir nusivijo vagis. Su policijos pagalba viskas baigėsi gerai: vagys sugauti, telefonas sugrąžintas. Kada svarbu nelikti abejingiems, o kada rizikuojame savo ir kitų saugumu?Poryt, priešpaskutinį vasaros penktadienį, vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami praleisti laiką augalinio maisto piknike. Kūdrų parkas vienai dienai taps žaliosios gyvensenos populiarinimo centru – čia lauks įvairių virtuvių gardumynai, įkvepiančios diskusijos, edukacijos bei gyva muzika po atviru dangumi. Renginį organizuoja nevyriausybinė organizacija „Augalyn“ kartu su „Vilnius – Europos žalioji sostinė 2025“.Gyvybės mokslų centro tyrėjai siekia išsiaiškinti, kaip hormoniniai pokyčiai veikia moterų emocinę būseną menstruacijų ciklo metu. Mokslininkų vykdyta apklausa parodė, kad dauguma tyrimo dalyvių kas mėnesį patiria priešmenstruacinį sindromą, o sunkesnė jo forma - priešmenstruacinis disforinis sutrikimas, Lietuvoje apskritai nėra diagnozuojamas. Ką gali pakeisti nauji duomenys?Ved. Darius Matas

Kas laukia Ukrainos po JAV ir Rusijos prezidentų susitikimo Aliaskoje?Kaip darbuotojui apsiginti ir įrodyti psichologinį smurtą?Bitininkai skundžiasi, kad per šiųmetį medunešį surinko vos penktadalį įprasto derliaus.Mokslininkų teigimu, perdirbti maisto produktai mūsų mityboje gali lemti, kiek svorio numesime.Ved. Madona Lučkaitė

Kultūros temų apžvalga spaudos puslapiuose.Vilniuje veikia paroda „Pašnipinėkim: namai ir istorijos Šnipiškėse“. Kokias istorijas atskleidžia ši paroda ir kodėl Šnipiškes galime laikyti ypatingu rajonu? Pasakoja Vesta Vitkutė.Ryčio Skamarako parengta užsienio kultūros naujienų apžvalga.Trisdešimtasis Pažaislio muzikos festivalis įžengė į paskutinį programos mėnesį. Ar atsiliepė kokybei sumažintas finansavimas? Pokalbis su festivalio projektų kuratore Lina Krėpštaite.Menininkė Gabija Grušaitė buvusiame pramoniniame pastate Sarių seniūnijoje rengia vienos dienos meninę instaliaciją „Ferma“. Pokalbis su kūrėja.Lietuvių genomas yra senas, unikalus ir prisitaikęs. Taip teigia Vilniaus universiteto mokslininkai, nuskaitę visą lietuvio genomą. Apie mūsų protėvius medžiotojus- rinkėjus, apie tai, kodėl dalis žmonių netoleruoja laktozės ir kaip šis atradimas gali padėti nustatyti polinkį į ligas – pokalbis su VU Medicinos fakulteto vyresniąja mokslo darbuotoja doc. Alina Urnikyte.Kolekcininkas Darius Mikalajūnas išleido knygą „Lietuvos Respublikos Prezidentai tarpukario nuotraukose“. Autorių kalbina Marius Eidukonis.Du tenorai Deividas Norvilas-Deivis ir Rafailas Karpis pristatė pirmą bendrą kūrinį – linksmą, autoironišką, daug fizinės ištvermės pareikalavusį dainos vaizdo klipą „2 METRAI“. Pokalbis su duetu.Ved. Jolanta KryževičienėVU nuotr.

Spaudos apžvalga.„Kasmet visa Lietuva ne savo noru laiko brandos egzaminus, tik niekaip nesugeba parodyti svarbiausio brandos požymio – gebėjimo atsieti rutininius procesus nuo konceptualiųjų“, – komentare sako Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros dėstytojas, istorijos mokytojas ekspertas Domas Boguševičius.Kauno miesto parkuose jau antrus metus populiarumo nestokoja inventoriaus skolinimosi stotelės.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Agne Daniule.Kai 2022 metais pasirodė pirmieji viešai prieinami generatyvinio dirbtinio intelekto įrankiai, viešojoje erdvėje greitai pasklido prognozės: vienos iš pirmųjų profesijų, kurių gali nelikti, esą bus vertėjai ir kalbininkai. Tačiau praėjus keleriems metams aiškėja visai kitoks vaizdas – kalbos ir vertimo specialistų svarba ne tik nemažėja, bet kai kuriais atvejais netgi tampa strategiškai svarbia. Kodėl taip nutiko?Pasirašytas svarbus ketinimų protokolas tarp Nagojos miesto muziejaus ir Lietuvos nacionalinio muziejaus – 2026 metų rudenį Japonijoje bus pristatyta paroda „Lietuva – dainos, aidinčios Baltijos miškuose“. Ką ši paroda reiškia Lietuvos kultūros sklaidai tarptautinėje erdvėje ir kaip pavyksta užmegzti ryšį tarp dviejų istoriškai ir geografiškai tolimų šalių?Vingio parke turėjo įvykti koncertas „One World Rock Fest“, skelbęs: „Scenoje gros žinomos roko grupės iš Lietuvos, Europos, Ukrainos. Laukiama daugiau nei 10 000 dalyvių“. Tačiau tokiais pažadais lankytojus kviečiantis renginys, į kurį parduodami bilietai nuo 61 iki 101 euro, dar vakar nebuvo paviešinęs jokios programos. LRT KLASIKAI pradėjus domėtis situacija, kodėl likus 5 dienoms iki koncerto dar nėra paviešintas nė vienas koncerte grosiantis atlikėjas, rengėjai vakar pavakarę pakeitė renginio datą iš liepos 19 d. į rugsėjo 20 d.Mažeikiuose pirmą kartą šalia dailininko Alfonso Dargio originalių paveikslų pristatomi ir jų taktiliniai atvaizdai, leidžiantys meno kūrinius pažinti per lytėjimą. Kodėl tokie projektai Lietuvoje vis dar išlieka vienetiniai?Ved. Justė Luščinskytė

In memoriam. Eidamas 84-uosius metus mirė architektas, urbanistas, paveldosaugininkas Jurgis Rimvydas Palys.Kauno paveikslų galerijoje vyko žaismingas susitikimas su dizainere Rasa Balaiše. Ji skaitė paskaitą: „Žaislai ne tik vaikams: žaismingumo fenomenas daiktų dizaine“.Kultūrinės užsienio spaudos apžvalga.Kaunietis Rokas Jurkus sako jau įsigijęs ne vieną bilietą į šiemet vyksiančius koncertus, skirtus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms. Tai – vis pianistų koncertai, o Rokas yra gitaristas. Jis pats prie jubiliejinių metų prisideda nauja viniline plokštele. Joje skamba klasikinei gitarai aranžuoti Čiurlionio kūriniai.Vilniaus universiteto mokslininkai atliko tyrimą „Mokinių pasiūlos prognozė Lietuvos universitetams“. Nors šiuo metu Lietuva dar gyvena demografinio pakilimo sąlygomis, jau po dešimtmečio laukia ryškus abiturientų skaičiaus mažėjimas. Kaip šie pokyčiai paveiks ne tik universitetus, bet ir visą šalies žinių ekonomiką ilgalaikėje perspektyvoje? Ar esame tam pasirengę strategiškai?Šiemet minėdami 100 metų sukaktį Chanel mados namai pristatė Meno ir kultūros žurnalą. Kodėl Chanel nusprendė investuoti į kultūrinį turinį?Raudondvario dvaro rūmuose atidaroma pasaulinio garso švedų-amerikiečių skulptoriaus Kento Ulbergo paroda „Skulptūros – gamtos paminklai“. Tai pirmas kartas, kai šio menininko darbai pristatomi Lietuvoje. Kodėl tokio masto kūrėjas pasirinko Lietuvą savo 80-ojo jubiliejaus parodai?Ved. Justė Luščinskytė

Garsus Lenkijos kino režisierius Kšyštofas Zanussi sako, kad vertybės yra virš politikos, o menininkų užduotis – pasisakyti už vertybes ir atskirti gerus dalykus nuo blogų.Joninių dieną kalbamės su lektore, informatikos mokslų daktare, LRT TV laidos „Mano pasas meluoja“ viena autorių Janina Radvile, kuri prisipažįsta savo vardo nemėgstanti, užtai su pavarde turi visai kitokį santykį.Rusijoje – ieškoma nusikaltėlė, Europos sąjungoje – metų žmogus, Estijoje – Narvos tvirtovės muziejaus direktorė. Marijos Smorževskich-Smirnovos iniciatyva kasmet, gegužės devintąją ant muziejaus sienos pakabinamas į Rusiją, Ivangorodo miestą atsuktas plakatas su užrašu Putinas – karo nusikaltėlis.„Čiurlionkė“, „Justai“, „Pašilai“ – tai neoficialieji vietovardžiai arba urbanonimai. Tokius vietovių pavadinimus tyrinėja Lietuvių kalbos instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja Veslava Sidaravičienė. Mokslininkė sako, kad tokie žodžiai – pavyzdys, kaip galima parodyti savo kūrybingumą.Nuo Vilniaus iki Antalieptės – dvi valandos kelio. Dažnai šiame miestelyje pamatysite naujų veidų. Čia apleistii pastatai atgimsta naujam gyvenimui, nuOlat atvyksta savanoriai, stovyklų, mokymų dalyviai ne tik iš visos Lietuvos, bet ir užsienio. Maždaug prieš dešimt metų visa tai čia pradėjo organizacijos „Inovatorių slėnis“ komanda. Kaip ji pakeitė miestelio gyvenimą?Italė Ester Fanela Antalieptę atrado per savanorystę. Pabaigusi archeologijos studijas, ji čia atvyko savanoriauti mėnesiui, tačiau gyvena daugiau nei penkerius metus. Ką žmogui, daug laiko praleidusiam dideliuose Italijos miestuose, suteiikia nedidelis miestelis Lietuvoje?Ved. Agnė Skamarakaitė

Kodėl olandai aukščiausia tauta pasaulyje, o Afrikos pigmėjai žemiausi? Ar žmogaus kūnas vis dar keičiasi ir evoliucionuoja? Ką apie mūsų kūną atskleidžia vienas didžiausių Lietuvos naujagimių tyrimų?Pokalbis su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dėstytoja, mokslininke, medicinos gydytoja dr. Rūta Morkūniene.Ved. Ignas Klėjus

„Tai, kas suaugusiam atrodo nieko ypatingo, vaikui – trauma“, – sako psichotraumatologė dr. Paulina Želvienė. Mokslininkė teigia, jog traumos yra mūsų gyvenimo dalis, bet dažnai apie tai nenorime kalbėti. Tačiau net ir patirtos negatyvios patirtys turi šviesių akimirkų, viena jų - potrauminis augimas.Kaip mūsų vaikystės traumos lemia tolimesnius mūsų gyvenimo pasirinkimus?Pokalbis su Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centro mokslininke doc. Paulina Želviene.Ved. Ignas Klėjus

Naujosios muzikos platforma „Playground“ Vilniuje pristato vienerius metus truksiantį naujosios muzikos koncertų ciklą. Jis išsiskiria inovatyvumu ir stipriais vardais, formuojančiais Lietuvos šiuolaikinės muzikos veidą. Serijoje – šešios unikalios meninės programos, kuriose dalyvauja ryškiausi šalies kūrėjai ir atlikėjai.Šiaulių dailės galerijoje pristatyti menotyrininko, fotografo Virginijaus Kinčinaičio darbai. Mobiliografijos parodoje meniškai aktualizuojami kultūrinio turizmo ir estetinio vartojimo aspektai. Menininko objektyve atsiduria muziejinės erdvės, žiūrovai ir kūriniai. Tuo pat metu galerijoje eksponuojami ir jaunosios kartos tapytojos Ievos Trinkūnaitės darbai, atspindintys ekologijos, klimato krizės temas. Apie šias parodas iš Šiaulių pasakoja Tomas Mizgirdas.Vilniuje vyksta didžiausia regione dirbtinio intelekto konferencija „Vilnius AI Summit", kurioje aptariami šio įrankio privalumai ir trūkumai, problemos, iššūkiai bei prisitaikymas. Konferencijoje patirtimi dalijasi daugiau kaip 60 pranešėjų: verslo, mokslo ir viešojo sektoriaus lyderių iš viso pasaulio. Kaunietė rašytoja Rebeka Una, išgarsėjusi apysakomis paaugliams, sako, kad rašo taip, kad būtų įdomu pačiai. Naujausia jos knyga „Paskutiniai vaikai“ – vaiski distopija apie paskutiniame žmogui gyventi tinkamame žemės lopinėlyje esantį kaimą. Jaunieji jo gyventojai sužino, kad patys atžalų neturės. Kaip susitaikyti su tokia žinia, kaip elgtis, ko griebtis? Knygos pasakotojas Liudvikas ir jo draugai, rodosi, išbando viską. Apie Metų knygos rinkimuose paauglių kategorijoje nominuotus „Paskutinius vaikus“ su autore kalbasi Kotryna Lingienė.Rubrikoje „Be kaukių“ – kvepalų menininkas, aktorius Aistis Mickevičius.Ved. Odeta Vasiliauskaitė

Turbūt žinote tą akimirką, kuomet po kino filmo peržiūros atrodo, lyg pasaulis nuo šiol nebus toks pats, o emocijos kunkuliuoja ašarų sriuboje. Kaip kinas keičia požiūrį ir formuoja stereotipus?Savo patirtimis, istorijomis ir filmais dalinasi kino tyrinėtoja, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykiu ir politikos mokslų instituto prof. Natalija Arlauskaitė.Ved. Ignas Klėjus

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Pavasario sesijoje Seimas turėtų svarstyti, ar 50 proc. padidinti baudas už visus kelių eismo taisyklių pažeidimus. Kaip jūs vertinate tokį siūlymą – ar didesnės baudos padėtų labiau sudrausminti kelių eismo taisyklių pažeidėjus?Daugėja pinigų mulų – eilinių žmonių, kurie nusikaltėliams padeda legalizuoti neteisėtai uždirbtus pinigus, leisdami sukčiams pasinaudoti jų banko sąskaitomis, pervesdami ar išgrynindami pinigus. Dažnai mulais tampa prasčiau išsilavinę žmonės, moksleiviai, studentai, senjorai. Dalis jų net nesuvokia, kad dalyvauja nusikalstamoje schemoje. Ar esate sulaukę pasiūlymų dalyvauti tokioje schemoje?Ved. Edvardas Kubilius

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Valentina ir Viktoras Smilginiai, gyvenantys Varėnos rajone Krivilių kaime, dabar laiko 18 melžiamų karvių, ir kasdien du kartus važiuoja keletą kilometrų į fermą. Ne tik pamelžti, bet ir pašarų atvešti, pakreikti. Tris dešimtmečius laikantys karves jiedu nesiskundžia, blogiau būna kai suserga, nes gyvuliai nepalauks. Pakalbinti kasdienės ūkio ruošos metu jie nežada atsisakyti karvių ir mano, kad ūkininkas ne profesija, o gyvenimo būdas.Mokslininkai kuria natūralius maisto priedus ir, taikydami inovatyvias technologijas, siūlo beatliekines technologijas. VDU ŽŪA augalų biologijos ir maisto mokslų katedros prof. dr. Elvyra Jarienė ir tos pačios katedros dr. Marius Lasinskas ne vienerius metus atlieka įvairius bandymus, kurių metu iš vaisių, uogų, daržovių išspaudų gauna aukštos pridėtinės vertės produktus. Mokslininkų tyrimas iš esmės gali pakeisti maisto pramonę.Daugėja organizuotos taršos židinių miškuose. Kodėl ir kokių priemonių imasi miškininkai? Pokalbis su Valstybinių miškų urėdijos Trakų regioninio padalinio gamtotvarkos specialistė Gintare Karelina ir to paties padalinio Ropėjos girininkijos girininku Kęstučiu Mikulsku.Ved. Arvydas Urba

Kultūrinės spaudos apžvalga.„Lyčių lygybę ir solidarumą privalome ne šiaip linksniuoti per įvairius minėjimus, kaip abstrakčią ir deklaratyvią vertybę, o sąmoningai ir nuosekliai praktikuoti mūsų kalbiniuose, instituciniuose ir pilietiniuose pasirinkimuose“, – komentare sako vertėja Toma Gudelytė.Antano Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje Kaune duris atvėrė paroda apie šalies mados istoriją, dabartį bei ateitį. Andrius Baranovo pasakojimas.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Šiandien prasideda LMTA organizuojamos Šiuolaikinės muzikos dienos. Kokias galimybes šis festivalis suteikia jauniems atlikėjams ir kompozitoriams?Varėnos kultūros centras pristatė vaizdo apybraižą apie Čiurlionio tėvus. Pasakoja Marius Eidukonis.Lietuva turi naują kultūros atašė Švedijoje, Danijoje ir Suomijoje – šias pareigas pradeda eiti Gabrielė Žaidytė. Pokalbis apie kultūrinės diplomatijos reikšmę Šiaurės šalių regione, planuojamus projektus, Lietuvos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimo galimybes bei iššūkius.„Pasirodo, miesto erdvės gali būti puikūs veidrodžiai, atspindintys ne tik fizinį miesto išplanavimą, bet ir socialines vertybes bei gyventojų patiriamą įtraukties ar atskirties jausmą“, – rašo Kauno technologijos universiteto dr. Paulina Budrytė. Pokalbis apie įtraukių miestų kūrimo meną ir priklausomybės vietai jausmo skatinimą Lietuvos viešosiose erdvėse.Ved. Justė Luščinskytė

Ką šiandien vadiname šiuolaikiškumu? Kokios yra šiuolaikinio meno ir jo institucijų funkcijos krizės laikais? Šiuos klausimus kelia naujasis Šiuolaikinio meno centro vadovas Valentinas Klimašauskas.Dovana, už kurią reikia susimokėti. Su tokia realybe susiduria dalis gyventojų, nuvykę atsiimti pašto siuntos. Taip yra todėl, kad iš ne Europos Sąjungos atkeliaujantys daiktai yra apmokestinami pridėtinės vertės mokesčiu, o už 150-imt eurų ir didesnės vertės siuntas teks sumokėti ir importo muito mokestį. Ši tvarka galioja tiek įsigyjant prekes internetinėse parduotuvėse, tiek gaunant, pavyzdžiui, Anglijoje gyvenančių giminaičių dovanas.Lietuvių emocinis atsparumas kur kas blogesnis nei Europoje. Mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, kad kas antras žmogus Lietuvoje abejoja savo gebėjimu susitvarkyti su iškilusiais sunkumais, o kas penktas jaučia nepasitikėjimą savimi.Dar laidoje - interviu iš Pakruojo rajono Balsių pagrindinės mokyklos, kurią lanko kiek daugiau nei 130 vaikų.Auksinio proto atrankos žaidimas.Ved. Darius Matas

Įsivaizduokite šiuolaikinį pasaulį, kuriame vaikšto mamutai, o žmonėms sulaukti savo šimtojo gimtadienio taip įprasta, kaip šiandien pilnametystės. Su mokslininkų komanda Miglė Tomkuvienė leidosi į tobulėjantį gyvybės mokslų pasaulį, rašydami mokslo populiarinimo knygą apie tai, kokį vaidmenį atlieka informaciją koduojanti molekulė – RNR. Nuo jos priklauso ne tik tai, kaip augame ir gyvuojame, bet ir kokiomis ligomis sergame ir kaip senstame, o pritaikymas kasdienybėje ateityje gali pakeisti mūsų pasaulį.Kaip ši molekulė gali padėti prikelti seniai išnykusias gyvūnų rūšis? Kaip ji susijusi su mūsų senėjimu ir jaunystės paslapčių paieškomis?Pokalbis su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininke, rašytoja dr. Migle Tomkuviene.Ved. Ignas Klėjus

Prieš penkerius metus mokslininkė Laima Blažytė-Čereškienė kartu su komanda iš naujo atrado lietuviškas tamsiąsias bites, kurios, manyta, buvo išnykusios Lietuvoje. Pati mokslininkė pasakoja, jog turime suprasti, kad tai svarbi mūsų krašto gamtos dalis, nors pripažįsta – yra ir tokių žmonių, kurie nepritaria šios bitės išsaugojimui. Pasirodo, šios bitės šiame krašte gyveno tūkstančius metų ir tik mūsų gyvavimo laikais susidūrė su egzistencine grėsme.Nuo bitininkystės iki bičių mokslininkės su Gamtos tyrimų centro Cheminės ekologijos ir elgsenos laboratorijos vadove Laima Blažyte-Čereškiene.Ved. Ignas Klėjus

„Dviejų vienodų žmonių nėra, net kai jie gimsta kartu“ - apie emocijų veikimą pasakoja neuromokslininkė Laura Vencė. Besigilindama į tai kaip jos veikia mūsų smegenyse ir gyvenime, Laura užsiima edukacija ne tik įvairiose organizacijose, bet ir paauglių stovyklose. Mokslininkė pripažįsta, jog šis jaunystės laikotarpis ypatingai svarbus besiformuojant mūsų asmenybės gebėjimui reikšti ir valdyti emocijas.Pokalbis su neurobiologe, biofizikos mokslų daktare Laura Vence apie emocijas ir neuromokslų įtaką tam kaip mes jas suprantame.Ved. Ignas Klėjus

Europos nepriklausomo kino festivalyje Paryžiuje apdovanojimus pelnė režisierių Gintarės Valevičiūtės-Brazauskienės ir Antano Skučo animacinis filmas „Purga“ ir operatorė Milda Juodvalkytė už operatorės darbą trumpametražiame filme „Blausos“.Lietuvos kompozitorių sąjunga rengia 2023 metų kūrinio konkursą, kuriame rungiasi net 15 lietuvių kompozitorių kūrinių. Pradedame pažintį su jais.Energetikos ir technikos muziejuje jau trečius metus dalyvauja tarptautiniame projekte „NuSPACES“, skirtame branduoliniam paveldui. Kaip turėtume ap[ibrėžti atominį paveldą?Paulinos Godliauskės klasikinės naujienose: Semiono Byčkovo pasitraukimas iš Čekijos filharmonijos orkestro, šių metų Venecijos muzikos bienalės „Sidabrinio“ ir „Auksinio liūto“ laimėtojai, Georgo Solti dirigentų apdovanojimo laureatas ir operos scenoje atgimsianti „Žiedų valdovo“ epopėja.Rubrikos „Be kaukių“ svečias – poetas ir istorijos mokytojas Albinas Galinis.Ved. Marius Eidukonis

„Močiutė dirbo vaistinėje, tą vaistinę atsimenu kaip ypatingą pasaulį su ypatingu kvapu“ - apie savo pasirinkimą tapti vaistininke pasakoja mokslų daktarė Gabrielė Balčiūnaitė-Murzienė. Pati mokslininkė būdama vaistažolių entuziastė pripažįsta, kad kur nors eidama visada mato aplink augančius augalus ir jų vertę gaminant vaistinius preparatus. Gabrielė savo socialiniame tinkle „Ne saldainiai“ ne tik edukuoja apie vaistų vartojimą ir fitoterapiją, bet ir su humoru žvelgia į keisčiausias kasdienines situacijas, kuriose persipina neretai visuomenės klaidingas santykis su vaistais.Dvylikos punktų pokalbis apie šiuolaikinius vaistus ir fitoterapiją su farmakognoste, mokslininke dr. Gabriele Balčiūnaite-Murziene.Ved. Ignas Klėjus

Vis labiau griežtėjantys reikalavimai, nestabilumas, pertekliniai patikrinimai, baimė, nežinomybė dėl ateities, neskaičiuojamos darbo valandos – tai keletas veiksnių, keliančių stiprią psichologinę įtampą ūkininkams. Užsienyje vis daugiau dėmesio mokslininkai skiria aiškindamiesi to priežastis ir pasekmes. Ir Lietuvoje turime atliktų tyrimų, kuriuos plačiau pakomentuos Vilniaus universiteto Organizacinės psichologijos tyrimų centro vadovė Jurgita Lazauskaitė-Zabielskė. LJJŪS pirmininkas Vytautas Buivydas pakomentuos, su kokiais išgyvenimais susiduria jauni ūkininkai, šeimos ūkių atstovai.Darbą prie kompiuterio sostinėje Marius Maračinskas iškeitė į ūkio darbus gimtajame krašte, Pasvalio rajone. Su šeima persikėlęs gyventi į kaimą Marius dėl sprendimo nesigaili. Ir važiuoti iki darbo arčiau, ir veiklų įvairovė didesnė.Rubrikoje „Gamtininko komentaras“ kviesime savanoriauti Lietuvos saugomose teritorijose. Aplinkos projektų valdymo agentūros projektų veiklų koordinatorius Saulius Draugūnas pakomentuos, kodėl tai svarbu ir ką reikia žinoti prieš nusprendžiant savanoriauti.Ved. Rūta Simanavičienė„Gimtoji žemė“ – antradienį, kovo 26 d., 6.07 val. per LRT RADIJĄ.

„Gebėjimas išgerti puodelį arbatos dykumoje atsirėmus į uolą niekur neskubant - išskirtinis dalykas“ - pasakoja 15 metų Egipte pragyvenusi Ina Kiseliova - El Marassy. Į šią arabų šalį Ina prieš daugiau nei dešimtmetį atvyko kaip gidė, neturėdama aiškaus plano, kiek laiko čia praleis. Grįžusi į Lietuva Ina pradėjo tyrinėti islamą ir studijuoti doktorantūrą Lietuvos kultūros tyrimų institute. Pati mokslininkė pasakoja, jog grįžus į Lietuvą jautė didelį norą paneigti neteisybę, vyraujančią vakarų pasaulyje apie šią religiją.Pokalbis apie patirtis gyvenant Egipte, islamo tyrinėjimus ir ypatingą šio pasaulio ryšį su mirtimi.Ved. Ignas Klėjus

Siekiant sustiprinti gyventojų ir valstybės tarnautojų apsaugą krizių atveju, KTU mokslininkai parengė analizę dėl priedangų, kolektyvinės apsaugos statinių ir slėptuvių techninio normavimo reikalavimų.Lenkijoje brangs maistas – naikinamas nulinis PVM tarifas. Kaip tai paveiks keliauti į kaimyninę šalį apsipirkti pamėgusius lietuvius? Kokia si-tuacija Lietuvoje su maisto kainomis? Skurstantiems padedančios organi-zacijos sako, kad daliai žmonių įpirkti maistą tampa vis sunkiau.Kokių pokyčių galima tikėtis po rinkimų Rusijoje? Apžvalgininkams Rusijos prezidento rinkimai neatrodo kaip atitinkantys bent minimalius demokrati-jos standartus. Šiandien prie Rusijos ambasados Vilniuje budi papildytos policijos pajėgos. Pasieniečiai taip pat stebi tvarką pasienyje Kaliningrado srities link, kur gali vykti balsuoti Lietuvoje teisėtai gyvenantys Rusijos pi-liečiai.Etnologo Liberto Klimkos pastabos - apie artėjantį pavasario lygiadienį ir jo sąsajas su prosenoviška Pempės švente.Prancūzijos transporto ministras siūlo visoje Europos Sąjungoje oro linijų bendrovėms parduoti pigiausius bilietus. Taip siekiama kovoti su lėktuvų tarša aplinkai. Nors tai tik pradinis siūlymas, ekspertai sako, kad tai pa-veiktų keliautojų Lietuvoje pamėgtas oro linijų bendroves, kurios šalies oro uostuose perveža daugiau nei pusę keleivių.Laidoje „Radijo dokumentika“ pasakojimas apie patefonų meistrą Viktorą, kuris tvarkydamas patefonus ir kitus garso aparatus ieško geriausio garso.Visi žino, kad labiausiai sušildo aromatinių žolelių arbatos puodelis. Paliū-niškio kaime Milnoros Pšibišauskienės šeima žoleles ir vaistažoles augina, renka, paruošia, o jas perka ir vartoja žmonės visoje Lietuvoje. Kaip seka-si ekologiniam ūkiui ir ko ieško žmonės? Apie tai rubrikoje „Verslas iš šir-dies“.Ved. Darius Matas

Biržuose prasideda jubiliejinis, 10-asis tarptautinis „Baroko pavasaris“. Kodėl šiam nedideliam Šiaurės Lietuvos miestui reikia baroko ir kaip festivaliui sekasi megzti užsienio ryšius? Pokalbis su Biržų „Sėlos“ muziejaus direktore Edita Lansbergiene.Vilnius JJAZZ Ensemble išleido naują albumą „RAVENJAZZ“, kuriame – ir džiazas, ir reivas, ir technologijos. Pasakoja albumo kūrėjai Jievaras Jasinskis, Simonas Šipavičius ir Domantas Razmus.Paroda – intriga ir kvietimas į sostinę, kur balandžio 4-tą dieną bus pristatyta Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato fotomenininko Remigijaus Treigio kūryba nuo 1988-ųjų. Nišinėje galerijoje vykusiame parodos atidaryme lankėsi kolegė Agnė Bukartaitė.„Aistė Stonytė moka prakalbinti personažus, tiksliomis formuluotėmis geba subtiliai atkreipti dėmesį į netikslumus, abejones, ironiškumus. Ir visad žino, kada verčiau nesikišti, nes nejauki pauzė gali pasakyti daugiau nei primygtinis pašnekovų spaudimas prie sienos“, - dokumentinį filmą „Mamutų medžioklė“ apžvelgia kino kritikė Monika Gimbutaitė.Viena daugiausia dėmesio Lietuvoje sulaukusių pastarojo metų knygų – tai Vienos universiteto Austrijoje mokslo darbuotojos, lyginamųjų lyčių studijų mokslų daktarės Rasos Navickaitės studija „Marija Gimbutienė. Archeologija, Didžiosios Deivės hipotezė, feminizmas“. Mokslininkės teigimu, į šią asmenybę, savęs nevadinusią feministe, tačiau padariusią įtaką XX a. feministiniams judėjimams Jungtinėse Valstijose, šiandien verta pažvelgti šviežia akimi. O šiandien Rasos Navickaitės tyrimų dėmesio centre – LGBTQ+ bendruomenės sovietmečiu istorija, kuri, pačios mokslininkės teigimu, kupina skausmo ir dar nėra papasakota. Apie visą tai – pokalbis „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Vilniaus mažajame teatre - režisieriaus Oskaro Koršunovo ir dramaturgo Mariaus Ivaškevičiaus eskizas „Kantas“. Tradiciniai pietūs pas garsųjį vokiečių filosofą Rytų Prūsijoje, Kionigsberge, kurių šiandien nebėra. Kuo ši pjesė mums svarbi šiandien? Apie ką režisierius ir dramaturgas nori kalbėti scenoje?Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus Kaune kviečia į bene išsamiausią per pastaruosius 25 metus retrospektyvinę mūsų dailės klasiko Antano Samuolio tapybos parodą.Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie nebyliųjų filmų muziką.Vaižganto premija už literatūros ir žurnalistikos dermę, Kęstučio Keblio premija už literatūros kritiką - tokių svarbių apdovanojimų pastaruoju metu sulaukė LLTI mokslininkė, humanitarinių mokslų daktarė, dėstytoja Jurgita Žana Raškevičiūtė-Andriukonienė. Mokslininkė išleido ne vieną knygą apie Juozo Tumo-Vaižganto ir jo šeimos laiškus, tyrinėja ir dėsto sovietinę literatūrą.Ved. Jolanta Kryževičienė

Vis daugiau mokytojų ugdymo įstaigose susiduria su kultūrų, religijų bei kalbų įvairove, o tai savaime tampa iššūkiu, kaip tinkamai užtikrinti kokybišką ugdymą. Lietuva pirmą kartą susiduria su tokiu pabėgėlių šeimų su vaikais srautu, tad natūralu, jog iki šiol Lietuvoje nėra pakankamai patirties ugdant pabėgėlių vaikus bei atliktų su tuo susijusių tyrimų.Europos Parlamentas pritarė taisyklėms, kurios draudžia skelbti klaidinančius teiginius apie gaminių ekologiškas savybes ir patikslina gaminių ženklinimą.Po rekonstrukcijos atidaryta Kauno apskrities viešoji biblioteka ne tik moderni visom prasmėmis, išsaugojusi dalį autentiškų elementų, bet ir konkurencinga koncertinė erdvė.Ved. Gabija Narušytė

Galimybė eiti mokslininkės keliu Ingai Vyšniauskienei buvo patiekta ant sidabrinės lėkštutės. Tačiau kas iš pradžių atrodė kaip išskirtinis šansas ir daug žadanti respektabili profesinė ateitis, Ingai tapo katorga. Dešimt metų plėšymosi tarp akademinių aukštumų siekimo ir motinystės vedė tiesiai prie emocinio palūžimo. Kas nutiko, kad vieną dieną Inga metė pabaigos link ėjusią disertaciją ir išėjo į niekur?Ved. Lavija Šurnaitė

Kasdieninėje gyvenimo veikloje, turėdami savo stiprybių ir silpnybių, turbūt kiekvienam būtų nesudėtinga prisiminti tokių artimos aplinkos žmonių, kurių gabumai kokioje nors specifinėje srityje viršijo įprastos vidutinybės sugebėjimus. Dažnai tokiais žmonėmis mes žavimės, vadiname juos talentingais, kai kurie iš jų tampa net pasaulyje žinomais mokslininkais, vedančiais mus į dar labiau ištobulintą ateitį, tačiau kartais gyvenimai gali pasisukti ir kita kryptimi.„4 iš 10 gabių asmenų nerealizuoja savo sugebėjimų“, – teigia dr. Jurga Misiūnienė, kuri gilinasi į tai, kokiomis sąlygomis gabių žmonių stiprybės puoselėjamos ir nepamirštamos. Mokslininkė mano, kad ypatingų gebėjimų vaikams šiuolaikinėje švietimo sistemoje neskiriamas pakankamas dėmesys ir jie lieka paraštėse visam gyvenimui.Kokia yra gabumo prigimtis? Ką galime dėl jo padaryti? Galbūt dėmesį reikėtų skirti savo silpnybėms, o ne stiprybėms?Pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedros lektore dr. Jurga Misiūniene.Ved. Ignas Klėjus.

Ar „cepelininis“ dangus iš tiesų veikia kiekvieną lietuvį? Kokius mitus apie spalvas jau gali paneigti mokslininkai? Kodėl spalvos yra universali kalba, kurią supranta žmonės iš skirtingų kultūrų?Mokslininkė, psichologijos mokslų daktarė Domicelė Jonauskaitė gyvendama Šveicarijoje, beveik dešimtmetį tyrinėja spalvas ir bando atsakyti su kokiomis emocijomis mes jas asocijuojame bei kaip jos mus veikia.Pokalbis ir pažintis su Domicelės mokslinėmis spalvų patirtimis.Ved. Ignas Klėjus

Dėl gausaus lietaus Kretingoje kilęs potvynis pamažu slūgsta – trečiadienio pavakarę Akmenoje iki stichinio pakilęs vandens lygis slūgsta, šįryt jis pakilo Minijoje ties Kartena, tačiau situacija, anot Kretingos savivaldybės, šiuo metu stabili. Tačiau potvynio banga pasiekė Klaipėdą. Tuo metu Europos klimato tarnyba paskelbė, kad praėjęs spalis buvo šilčiausias per visą istoriją. Taip pat spalio mėnesį užregistruota aukščiausia per stebėjimų istoriją jūros paviršiaus temperatūra. Mokslininkų teigimu tai lemia, kad audros tampa vis smarkesnės ir destruktyvesnės. Ekstremalių reiškinių gausėjant, kaip ruoštis galimiems potvyniams?Vilniečius pasiekė pirmosios sąskaitos už spalio mėnesio šildymą. Kai kurie gyventojai sako, kad jos kiek didesnės nei pernai.Dvi ministerijos parengė pagalbos šeimoms planą, kuriuo bus siekiama pasirūpinti besilaukiančių ir kūdikius auginančių mamų emocine sveikata. Pagal planą, dar ligoninėje gimdyvės bus informuojamos, kur gali kreiptis pagalbos, atpažinti depresijos požymius papildomai bus apmokomi medikai, šeimas lankys specialistai.Kaip turėtų būti finansuojama žiniasklaida tautinių mažumų kalbomis?Latvijos parlamente per paskutinį svarstymą priimtas partnerystės įstatymas.Lietuvoje besilankantį Taivano užsienio reikalų ministrą Josephą Wu priėmė Seimo pirmininkė, nors vizito išvakarėse šalies vadovai ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sakė su juo nesusitiksiantys, nes laikosi „vienos Kinijos“ principo.Ved. Agnė Skamarakaitė

„Neapgaudinėkime savęs, kad buvome gražūs, balti ir pūkuoti“ – apie lietuvių praeitį sako tautosakos tyrinėtoja Asta Skujytė – Razmienė, kuri gilinasi į liaudies mediciną ir jos istoriją. Pasak mokslininkės turime klaidingą suvokimą, kad tautosaka yra tik dainos ir pasakos, tačiau jos nuomone turime daug neatskleistų ir kartais nepatogių temų, ateinančių iš praeities.Kas yra „limpamos“ ligos ir kokią reikšmę jos turėjo lietuvių tautosakoje? Kaip mūsų protėviai suvokdavo psichikos sveikatą, senėjimą ir mirtį? Kodėl kai kurie žmonės ir šiandien gydosi liaudies išminties būdais?Pokalbis su Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslo darbuotoja Asta Skujyte-Razmiene.Ved. Ignas Klėjus

Apie mitybą, gerą savijautą ir sveikatą girdime kone kasdien. O būti pavargusiam ir pasimetusiam didžiuliame informacijos ir rekomendacijų sraute, tapę taip pat įprasta, kaip tų patarimų nesilaikyti. Nors nėra vieno stebuklingo būdo sveikatos palaikymui, galima bandyti paneigti mitus ir klaidingus įsitikinimus.Ką žinome apie ilgaamžiškumą, žarnyno bakterijų įtaką savijautai ir besikeičiančias sveikos mitybos rekomendacijos?Pokalbis ir dvylika punktų su mitybos eksperte, biochemijos mokslų daktare Indre Aleknavičiene.Ved. Ignas Klėjus

Naujos šiuolaikinio pasaulio darbo formos, mūsų kintančiame kultūros, technologijų ir laisvėjančios „sąmonės“ kontekste, keičia ir mūsų psichologinę būseną, emocinę pusiausvyrą bei santykius. Be abejonės, tie pokyčiai vyksta įvairiomis kryptimis, vieni aspektai mums suteikia daugiau laimės, kiti mus dar labiau įkalina.Laidoje apžvelgiame įvairias šiuolaikines darbo formas, fenomenus ir paradoksus bei bandome atsakyti į klausimą – kaip tai mus keičia?Dvylika punktų ir pokalbis su organizacijų psichologe dr. Jurgita Lazauskaite-Zabielske.Ved. Ignas Klėjus

Ne vienerius metų dirbęs vaikų teisių apsaugos specialistu, šiandien Vytauto Didžiojo universiteto doktorantas Vytautas Kirka pats tyrinėja vaikų patirtis, ieškant pagalbos ir teisingumo, patyrus netinkamą ar smurtinį elgesį šeimoje. „Tam tikros visuomenės dalies atžvilgiu, kažkada pats buvau tas blogiukas, kuris paima vaikus“ – pasakoja Vytautas ir atskleidžia tik dalį požiūrio, kuris atsispindi jo ir kolegės prof. Ilonos Tamutienės tyrime.Ką išgyvena vaikai, kuomet susiduria su vaikų gerovės specialistais? Kokią vietą mūsų visuomenėje užimta vaikų nuomonė ir balsas? Ar visada išėjimas iš smurtinės aplinkos iš tiesų išlaisvina?Pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto, Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto doktorantu Vytautu Kirka.Ved. Ignas Klėjus

Pasaulio lyderių rubrikoje - apie trečiai kadencijai perrinktą Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą.Mokslininkų, visuomenininkų ir ekologijos aktyvistų komanda kitąmet planuoja apeiti Baltijos jūrą, siekdama atkreipti visuomenės dėmesį į „avarinę“ jos būklę.Banglenčių sportas Lietuvoje - populiarėja. Trys mūsų šalies sportininkai atstovavo Lietuvai pasaulio čempionate, daugėja ir žmonių, norinčių išbandyti šią sporto šaką.Ką reikėtų žinoti apie nepilnamečių įdarbinimą?Ved. Paulius Selezniovas

„Iš tiesų, nežinoti apie vokelius gyvenant Lietuvoje beveik neįmanoma“ - sako mokslininkė Rima Praspaliauskienė, tyrinėjusi kaip dovanų reiškinys gyvuoja lietuvių įsitikinimuose ir gydymosi procese. Nors šiais laikais neoficialus piniginis atsiskaitymas su medicinos specialistais laikomas korupciniu veiksmu, žmonių tikėjimas, kad dovanos gydytojams gali tapti jų pasveikimo priežastimi niekur nedingo. Kokie istoriniai įvykiai lėmė, jog tai tapo mūsų kultūros dalimi? Kokias įsimintiniausias istorijas tyrimo metų išgirdo mokslininkė? Kokia viso to galima ateitis?Pokalbis ir dvylika punktų apie „vokelių“ kultūrą Lietuvoje su Kalifornijos universiteto Berklyje vizituojančia mokslininke, medicinos antropologe dr. Rima Praspaliauskiene.Ved. Ignas Klėjus

Šiuolaikinės technologijos pasiūlydamos patogumą kasdieniniame gyvenime mainais įkalino žmones nuolat skubančioje visuomenėje, kuomet nestabilumas, besikeičiantys projektai ir terminuoti darbai tapo įprastu reiškiniu. Tokiame neapibrėžtume gyvenantys žmonės patiria iššūkiu ne tik ieškant naujo būdo pragyventi, nuolat iš naujo pardavinėjant save ir puoselėjant savo prekės ženklą, bet ir kitose gyvenimo grandyse, nesusijusiose su darbu. Sociologė Ieva Dryžaitė tyrinėja šiuos, nestabilumą patiriančius žmones ir juos apibūdina prekariato sąvoka.Kaip tokie žmonės tampa pažeidžiami ir kokios nesaugumo formos pasireiškia jų kasdienybėje? Pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto ir Kauno apskrities viešosios bibliotekos sociologe Ieva Dryžaite.Ved. Ignas Klėjus

Kokias gyvenimo strategijas renkasi nestabilumo laikotarpiu gimę žmonės? Kokie socialiniai procesai labiausiai paveikė 1980-2000 metais gimusius lietuvius? Kaip sociologų akimis skiriasi pirmoji sovietmečio karta ir nepriklausomoje Lietuvoje užaugę asmenys?Pokalbis su Vilniaus universiteto sociologe docente Laimute Žilinskiene. Mokslininkė vadovauja projektams apie sovietines ir posovietines kartas, kurie tyrinėja kaip besikeičiantys laikmečiai reiškėsi lietuvių gyvenime.Ved. Ignas Klėjus

Dar XIX amžiuje prancūzų rašytojas Stendalis vienoje savo knygoje aprašė fizinius kūno pojūčius, kuriuos jautė po apsilankymo Florencijos meno objektuose. Daugiau nei po šimto metų italų gydytoja ištyrė ir aprašė daugiau kaip šimtą atvejų, kuomet žmonės po apsilankymo populiariausiuose meno muziejuose jausdavo įvairius pojūčius – nuo galvos svaigimo, ar širdies plakimo iki haliucinacijų. Mokslininkė šį fenomeną pavadino Stendalio sindromu.Menas turi poveikį kūnui ir protui – tą pripažįsta, tiek mokslininkai, tiek menininkai. Neuromokslus Škotijoje studijavusi Karolina Zakarauskaitė, šiuo metu visa savo veiklą paskyrė meno ir psichikos sveikatos ryšio kūrimui. Organizuodama meno projektus ir kviesdama įsitraukti įvairias bendruomenes, Karolina įsitikinusi, kad tai taps neatsiejama psichikos sveikatos dalimi, tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje.Pokalbis ir dvylika punktų apie meno poveikį psichikos sveikatai su menų poveikio psichikos sveikatai projektų iniciatore, neuromokslininke Karolina Zakarauskaite.Ved. Ignas Klėjus

Kiek kartų padarėte paslaugą kitam tik iš vadinamo mandagumo? O galbūt pasikvietėte į svečius nepažįstamąjį tik dėl to, kad nepasirodytumėte nemandagus? Nors tokios komunikavimo savybės sutinkamos daugumoje šalių, Irano kultūra pasižymi ypatingu ritualiniu mandagumu, dar iraniečių kasdienybėje vadinamu „ta'ârof“ žodžiu. Unikali mandagumo forma, sutinkama Irane yra neatsiejama iraniečių gyvenimo dalis net ir užsienyje. O šį iraniečių ritualinį mandagumą tyrinėja lietuvė mokslininkė, iranistė Dalia Sabaliauskienė.Nors pastaruoju metu Iranas nedingsta iš žiniasklaidos akiračio dėl šalyje vykstančių protestų moterų teisių klausimais, taip pat dėl jos ryšių su karą Ukrainoje sukėlusia Rusija ir kitų geopolitinių grėsmių, šioje kultūroje gausu procesų, kuriuos tyrinėja mokslininkai, o tai, žinoma, turi teigiamos įtakos geresniam svetimos kultūros pažinimui.Pokalbis ir dvylika punktų su iraniste Dalia Sabaliauskiene apie Irano gyvenimo tyrinėjimą.Ved. Ignas Klėjus

Psichologinis atsparumas pasak apibrėžimo yra gebėjimas psichiškai ar emociškai susidoroti su krize ir greitai grįžti į prieškrizinę būseną. Šį terminą aštuntajame dešimtmetyje sugalvojo amerikietė psichologė Emmy Werner, atlikusi keturiasdešimt metų trukusį Havajų vaikų, kilusių iš žemos socialinės ir ekonominės padėties, tyrimą. Ši teorija daugybę metų plėtojama skirtingos srities mokslininkų, o neuromokslininkai tyrinėja procesus, kurie vyksta mūsų smegenyse, susidūrus su gyvenimo krize.Laidoje Tuzinas pokalbis su Antverpeno universiteto neuromokslininke Roma Šiugždaite apie vaikų atsparumą krizėms ir tai, kas vyksta mūsų smegenyse su jomis susidūrus. Roma, pradėjusi savo karjerą kaip matematikė ir informatikė, šiuo metu gyvena ir dirba Belgijoje. Mokslininkė bando atsakyti į klausimus apie tai, kiek atsparumas yra nulemtas vaiką supančios aplinkos, ir kiek jis yra įgimtas? Ar galima išmokyti atsparumo?Ved. Ignas Klėjus

Rubrikoje „4 milijonai“ - Estijoje gyvenanti LRT laidų vedėja Eglė Daugėlaitė.Sovietų nusikaltimų nebaudžiamumas ir atsakomybės neprisiėmimas už tai, kas vyko mūsų regione pokariu ar per antrą pasaulinį karą, iš dalies ir lemia dabartinį Rusijos karą Ukrainoje, sako MRU Teisės mokyklos prodekanė mokslui, doc. dr. Dovilė Sagatienė. Mokslininkės straipsnis apie sovietų nusikaltimus Lietuvoje publikuotas OXFORD University press, jį galima nemokamai parsisiųsti.„Parašyti knygą buvo gyvybės ir mirties klausimas”, sako Cheryl Diamond, kurios tapatybė buvo klastojama visą gyvenimą. Ji didžiąją gyvenimo dalį su šeima slapstėsi nuo Interpolo, turėjo daugybę pasų ir gyveno penkiuose žemynuose skirtingais vardais. Šį neįprasta istorija surašyta knygoje „Mergina iš niekur”, o autorę kalbino Živilė Kropaitė.Ved. Živilė Kropaitė

Ornitologė Gintarė Grašytiė, dirbanti su organizacija „Padėkime ereliams“ teigia, jog netinkamu laiku miške aplankius lizdą, gali lemti, kad erelis tais metais neišaugins jauniklio. Nors Gintarė artimųjų yra vadinama pelėdų „daktare“, pati yra ne kartą nukentėjusi nuo jų snapo. Visgi plėšriųjų paukščių tyrinėjimas ir pagalba jiems, reikalauja nuolat būti arti jų, net ir tada, kai ereliai ar pelėdos draugijos netrokšta.Kodėl reikia pagalbos ereliams ir kitiems plėšriems Lietuvos paukščiams? Kokios paukščių gyvenimo istorijos atmintyje labiausiai įstrigusios Gintarei? Pokalbis iš Labanoro girios, su mokslininke, ornitologe Gintare Grašyte.Ved. Ignas Klėjus

Kiekvienas žinome, kad iš maisto gauname kone visas pagrindines mūsų gyvybės sudedamasias dalis – angliavandenius, riebalus, baltymus, bet, jei žvelgsime giliau, pastebėsime, kad cheminių medžiagų, kurios lemia mūsų organizmo veiklą, kur kas daugiau. Kaip, pavyzdžiui, riešutuose gausu ne tik visiems žinomų riebalų, bet ir triptofano, kuris yra mūsų nuotaikos hormono serotonino bei paros ritmo hormono – melatonino, pirmtakas.Apie šias iš pirmo žvilgsnio sunkiai pastebimas maisto sudėtis bei apie tai, kokį maistą valgo laimingiausios pasaulio šalys, pokalbis su funkcinio maisto mokslininke, doktorante Paulina Martuseviče.Ved. Ignas Klėjus

Laidoje „Tuzinas“ pokalbis su neurorinkodaros ir elgesio mokslininke dr. Dalia Bagdžiūnaite.Kaip formuojasi mūsų vartojimo įpročiai? Kodėl kai kurie žmonės kenčia nuo kompulsyvaus pirkimo ir kas vyksta mūsų smegenyse, kai pamatome mėgstamą produktą?Apie tai kaip mes priimame sprendimus pasakoja specialistė, patirties įgavusi iš lyderiaujančių pasaulio mokslininkų.Ved. Ignas Klėjus

Laidoje apie dvylika lietuviško darbo įpročių. Kaip šie įpročiai pasikeitė nepriklausomos Lietuvos kartoje? Kokie įgūdžiai bus svarbūs naujajame darbo pasaulyje, ar Lietuvoje galime tikėtis trumpesnės darbo savaitės?Pokalbis su organizacijų psichologe, Vilniaus universiteto doc. dr. Jurgita Lazauskaite-Zabielske.Ved. Ignas Klėjus

Klaipėdos universiteto mokslininkės Tatjana Paulauskienė ir Marija Kataržytė neseniai užpatentavo naują būdą išvalyti nafta užterštą vandenį, panaudojant Baltijos jūros aplinkoje aptiktus mikrogrybus ir natūralias medžiagas. Mokslininkės tikisi, kad, jei technologiją pavyks pritaikyti praktiškai, bus galima surinkti ir neutralizuoti dideliame plote pasklidusius teršalus nepakenkiant aplinkai. Šiuo metu jos tęsia laboratorinius tyrimus ir planuoja tolesnius išradimo bandymus.Tuo metu Aplinkos apsaugos agentūros duomenys rodo, kad pernai Baltijos jūroje ir Kuršių mariose nustatyti 7 atvejai, kai tarša naftos produktais keliskart viršijo normas. Dauguma jų siejami su Klaipėdos uosto veikla ir laivyba.Autorė Vaida Pilibaitytė

Šiaulių fotografijos muziejuje atidaryta fotomenininko Alvydo Lukio paroda. Joje didžiausias dėmesys skiriamas menininko tėvo, tremtinio Juozo Lukio archyvams. Daugumoje fotografijų užfiksuotos gyvenimo Sibire akimirkos. Parodą papildo ir paties menininko botanikos srities fotografijos. Pasakoja Tomas Mizgirdas.Kiekvieną savaitę Kauno policijos pareigūnai rengia reidus, per kuriuos tikrina vairuotojų blaivumą ir per savaitę visoje apskrityje nustatoma apie trys dešimtys vairuotojų, kurie už vairo sėda neblaivūs. Vakar reide Kauno rajone su pareigūnais dalyvavo ir kolegė Jūratė Anilionytė.Briuselyje rengiama NATO - Rusijos taryba. Šiame formate tiesiogiai dalyvaus visos NATO narės, taigi – ir Lietuva. Mūsų bendradarbis Briuselyje Mindaugas Laukagalis ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorius Giedrius Česnakas.Mokslininkų grupė įvertino Covid-19 užsikrėtimo riziką įvairioje aplinkoje. Veido apsaugos priemonės, mažiau ir tyliau kalbantys kolegos gerai vėdinamose patalpose leidžia sumažinti užsikrėtimo riziką dešimtimis kartų. Komentuoja: Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius, mokslų daktaras, profesorius Saulius Čaplinskas ir Biomedicinos mokslų daktarė, vaikų odontologė Rasa Račienė.Užsienio naujienų apžvalga. Sigita Vegytė.Įpusėjus prezidento kadencijai, LRT RADIJAS domisi pirmosios ponios veikla. Diana Nausėdienė globoja ir palaiko įvairias socialines iniciatyvas, tačiau kai kurie politologai pastebi, kad dabar prezidento žmona – mažiau aktyvi nei kadencijos pradžioje. Kokių veiklų imasi ir kaimyninių šalių pirmosios ponios? Visa tai – Giedrės Trapikaitės parengtame reportaže.Pensijų fondų valdytojai skelbia būsimiesiems pensininkams pernai uždirbę tiek, kiek dar niekada neuždirbo. Rekordinė ir graža, ir sukauptas turtas. Bet kodėl dalis žmonių kaupimu antrojoje pakopoje netiki? Atsakymų į šiuos klausimus laidoje „Aukso Amžius“ ieškojo žurnalistė Irma Janauskaitė kartu su Investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovu Tadu Gudaičiu, Finansų ir Kreditų valdymo asociacijos prezidentu Mariumi Jansonu Ir Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento vyriausiąja specialiste Viktorija Dičpinigaitiene.Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime nariai vakar slaptu balsavimu nusprendė, kad iš Užsienio reikalų komiteto pirmininkų atsistatydinusį Žygimantą Pavilionį pakeis frakcijos narė Laima Liucija Andrikienė.Sporto naujienos. Marius Andrijauskas.Šį vakarą įvairiose Lietuvos vietose, kaip ir kasmet, suliepsnos Lietuvos laisvės gynėjams pagerbti skirti atminimo laužai. Sausio 13 d., 8 val. jau penkioliktą kartą 1991 m. žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimas bus pagerbtas visuotine pilietine iniciatyva „Atmintis gyva, nes liudija“ languose dešimčiai minučių uždegant vienybės ir atminimo žvakutes. Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti vadovas Ronaldas Račinskas.Savaitės komentaras. Autorė – žurnalistė, LRT Tyrimų skyriaus vadovė Indrė Makaraitytė.Ved. Rūta Kupetytė