Podcasts about mokslinink

„Tai, kas suaugusiam atrodo nieko ypatingo, vaikui – trauma“, – sako psichotraumatologė dr. Paulina Želvienė. Mokslininkė teigia, jog traumos yra mūsų gyvenimo dalis, bet dažnai apie tai nenorime kalbėti. Tačiau net ir patirtos negatyvios patirtys turi šviesių akimirkų, viena jų - potrauminis augimas.Kaip mūsų vaikystės traumos lemia tolimesnius mūsų gyvenimo pasirinkimus?Pokalbis su Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centro mokslininke doc. Paulina Želviene.Ved. Ignas Klėjus

Naujosios muzikos platforma „Playground“ Vilniuje pristato vienerius metus truksiantį naujosios muzikos koncertų ciklą. Jis išsiskiria inovatyvumu ir stipriais vardais, formuojančiais Lietuvos šiuolaikinės muzikos veidą. Serijoje – šešios unikalios meninės programos, kuriose dalyvauja ryškiausi šalies kūrėjai ir atlikėjai.Šiaulių dailės galerijoje pristatyti menotyrininko, fotografo Virginijaus Kinčinaičio darbai. Mobiliografijos parodoje meniškai aktualizuojami kultūrinio turizmo ir estetinio vartojimo aspektai. Menininko objektyve atsiduria muziejinės erdvės, žiūrovai ir kūriniai. Tuo pat metu galerijoje eksponuojami ir jaunosios kartos tapytojos Ievos Trinkūnaitės darbai, atspindintys ekologijos, klimato krizės temas. Apie šias parodas iš Šiaulių pasakoja Tomas Mizgirdas.Vilniuje vyksta didžiausia regione dirbtinio intelekto konferencija „Vilnius AI Summit", kurioje aptariami šio įrankio privalumai ir trūkumai, problemos, iššūkiai bei prisitaikymas. Konferencijoje patirtimi dalijasi daugiau kaip 60 pranešėjų: verslo, mokslo ir viešojo sektoriaus lyderių iš viso pasaulio. Kaunietė rašytoja Rebeka Una, išgarsėjusi apysakomis paaugliams, sako, kad rašo taip, kad būtų įdomu pačiai. Naujausia jos knyga „Paskutiniai vaikai“ – vaiski distopija apie paskutiniame žmogui gyventi tinkamame žemės lopinėlyje esantį kaimą. Jaunieji jo gyventojai sužino, kad patys atžalų neturės. Kaip susitaikyti su tokia žinia, kaip elgtis, ko griebtis? Knygos pasakotojas Liudvikas ir jo draugai, rodosi, išbando viską. Apie Metų knygos rinkimuose paauglių kategorijoje nominuotus „Paskutinius vaikus“ su autore kalbasi Kotryna Lingienė.Rubrikoje „Be kaukių“ – kvepalų menininkas, aktorius Aistis Mickevičius.Ved. Odeta Vasiliauskaitė

Turbūt žinote tą akimirką, kuomet po kino filmo peržiūros atrodo, lyg pasaulis nuo šiol nebus toks pats, o emocijos kunkuliuoja ašarų sriuboje. Kaip kinas keičia požiūrį ir formuoja stereotipus?Savo patirtimis, istorijomis ir filmais dalinasi kino tyrinėtoja, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykiu ir politikos mokslų instituto prof. Natalija Arlauskaitė.Ved. Ignas Klėjus

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Pavasario sesijoje Seimas turėtų svarstyti, ar 50 proc. padidinti baudas už visus kelių eismo taisyklių pažeidimus. Kaip jūs vertinate tokį siūlymą – ar didesnės baudos padėtų labiau sudrausminti kelių eismo taisyklių pažeidėjus?Daugėja pinigų mulų – eilinių žmonių, kurie nusikaltėliams padeda legalizuoti neteisėtai uždirbtus pinigus, leisdami sukčiams pasinaudoti jų banko sąskaitomis, pervesdami ar išgrynindami pinigus. Dažnai mulais tampa prasčiau išsilavinę žmonės, moksleiviai, studentai, senjorai. Dalis jų net nesuvokia, kad dalyvauja nusikalstamoje schemoje. Ar esate sulaukę pasiūlymų dalyvauti tokioje schemoje?Ved. Edvardas Kubilius

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Valentina ir Viktoras Smilginiai, gyvenantys Varėnos rajone Krivilių kaime, dabar laiko 18 melžiamų karvių, ir kasdien du kartus važiuoja keletą kilometrų į fermą. Ne tik pamelžti, bet ir pašarų atvešti, pakreikti. Tris dešimtmečius laikantys karves jiedu nesiskundžia, blogiau būna kai suserga, nes gyvuliai nepalauks. Pakalbinti kasdienės ūkio ruošos metu jie nežada atsisakyti karvių ir mano, kad ūkininkas ne profesija, o gyvenimo būdas.Mokslininkai kuria natūralius maisto priedus ir, taikydami inovatyvias technologijas, siūlo beatliekines technologijas. VDU ŽŪA augalų biologijos ir maisto mokslų katedros prof. dr. Elvyra Jarienė ir tos pačios katedros dr. Marius Lasinskas ne vienerius metus atlieka įvairius bandymus, kurių metu iš vaisių, uogų, daržovių išspaudų gauna aukštos pridėtinės vertės produktus. Mokslininkų tyrimas iš esmės gali pakeisti maisto pramonę.Daugėja organizuotos taršos židinių miškuose. Kodėl ir kokių priemonių imasi miškininkai? Pokalbis su Valstybinių miškų urėdijos Trakų regioninio padalinio gamtotvarkos specialistė Gintare Karelina ir to paties padalinio Ropėjos girininkijos girininku Kęstučiu Mikulsku.Ved. Arvydas Urba

Kultūrinės spaudos apžvalga.„Lyčių lygybę ir solidarumą privalome ne šiaip linksniuoti per įvairius minėjimus, kaip abstrakčią ir deklaratyvią vertybę, o sąmoningai ir nuosekliai praktikuoti mūsų kalbiniuose, instituciniuose ir pilietiniuose pasirinkimuose“, – komentare sako vertėja Toma Gudelytė.Antano Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje Kaune duris atvėrė paroda apie šalies mados istoriją, dabartį bei ateitį. Andrius Baranovo pasakojimas.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Šiandien prasideda LMTA organizuojamos Šiuolaikinės muzikos dienos. Kokias galimybes šis festivalis suteikia jauniems atlikėjams ir kompozitoriams?Varėnos kultūros centras pristatė vaizdo apybraižą apie Čiurlionio tėvus. Pasakoja Marius Eidukonis.Lietuva turi naują kultūros atašė Švedijoje, Danijoje ir Suomijoje – šias pareigas pradeda eiti Gabrielė Žaidytė. Pokalbis apie kultūrinės diplomatijos reikšmę Šiaurės šalių regione, planuojamus projektus, Lietuvos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimo galimybes bei iššūkius.„Pasirodo, miesto erdvės gali būti puikūs veidrodžiai, atspindintys ne tik fizinį miesto išplanavimą, bet ir socialines vertybes bei gyventojų patiriamą įtraukties ar atskirties jausmą“, – rašo Kauno technologijos universiteto dr. Paulina Budrytė. Pokalbis apie įtraukių miestų kūrimo meną ir priklausomybės vietai jausmo skatinimą Lietuvos viešosiose erdvėse.Ved. Justė Luščinskytė

Ką šiandien vadiname šiuolaikiškumu? Kokios yra šiuolaikinio meno ir jo institucijų funkcijos krizės laikais? Šiuos klausimus kelia naujasis Šiuolaikinio meno centro vadovas Valentinas Klimašauskas.Dovana, už kurią reikia susimokėti. Su tokia realybe susiduria dalis gyventojų, nuvykę atsiimti pašto siuntos. Taip yra todėl, kad iš ne Europos Sąjungos atkeliaujantys daiktai yra apmokestinami pridėtinės vertės mokesčiu, o už 150-imt eurų ir didesnės vertės siuntas teks sumokėti ir importo muito mokestį. Ši tvarka galioja tiek įsigyjant prekes internetinėse parduotuvėse, tiek gaunant, pavyzdžiui, Anglijoje gyvenančių giminaičių dovanas.Lietuvių emocinis atsparumas kur kas blogesnis nei Europoje. Mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, kad kas antras žmogus Lietuvoje abejoja savo gebėjimu susitvarkyti su iškilusiais sunkumais, o kas penktas jaučia nepasitikėjimą savimi.Dar laidoje - interviu iš Pakruojo rajono Balsių pagrindinės mokyklos, kurią lanko kiek daugiau nei 130 vaikų.Auksinio proto atrankos žaidimas.Ved. Darius Matas

Įsivaizduokite šiuolaikinį pasaulį, kuriame vaikšto mamutai, o žmonėms sulaukti savo šimtojo gimtadienio taip įprasta, kaip šiandien pilnametystės. Su mokslininkų komanda Miglė Tomkuvienė leidosi į tobulėjantį gyvybės mokslų pasaulį, rašydami mokslo populiarinimo knygą apie tai, kokį vaidmenį atlieka informaciją koduojanti molekulė – RNR. Nuo jos priklauso ne tik tai, kaip augame ir gyvuojame, bet ir kokiomis ligomis sergame ir kaip senstame, o pritaikymas kasdienybėje ateityje gali pakeisti mūsų pasaulį.Kaip ši molekulė gali padėti prikelti seniai išnykusias gyvūnų rūšis? Kaip ji susijusi su mūsų senėjimu ir jaunystės paslapčių paieškomis?Pokalbis su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininke, rašytoja dr. Migle Tomkuviene.Ved. Ignas Klėjus

Prieš penkerius metus mokslininkė Laima Blažytė-Čereškienė kartu su komanda iš naujo atrado lietuviškas tamsiąsias bites, kurios, manyta, buvo išnykusios Lietuvoje. Pati mokslininkė pasakoja, jog turime suprasti, kad tai svarbi mūsų krašto gamtos dalis, nors pripažįsta – yra ir tokių žmonių, kurie nepritaria šios bitės išsaugojimui. Pasirodo, šios bitės šiame krašte gyveno tūkstančius metų ir tik mūsų gyvavimo laikais susidūrė su egzistencine grėsme.Nuo bitininkystės iki bičių mokslininkės su Gamtos tyrimų centro Cheminės ekologijos ir elgsenos laboratorijos vadove Laima Blažyte-Čereškiene.Ved. Ignas Klėjus

„Dviejų vienodų žmonių nėra, net kai jie gimsta kartu“ - apie emocijų veikimą pasakoja neuromokslininkė Laura Vencė. Besigilindama į tai kaip jos veikia mūsų smegenyse ir gyvenime, Laura užsiima edukacija ne tik įvairiose organizacijose, bet ir paauglių stovyklose. Mokslininkė pripažįsta, jog šis jaunystės laikotarpis ypatingai svarbus besiformuojant mūsų asmenybės gebėjimui reikšti ir valdyti emocijas.Pokalbis su neurobiologe, biofizikos mokslų daktare Laura Vence apie emocijas ir neuromokslų įtaką tam kaip mes jas suprantame.Ved. Ignas Klėjus

Europos nepriklausomo kino festivalyje Paryžiuje apdovanojimus pelnė režisierių Gintarės Valevičiūtės-Brazauskienės ir Antano Skučo animacinis filmas „Purga“ ir operatorė Milda Juodvalkytė už operatorės darbą trumpametražiame filme „Blausos“.Lietuvos kompozitorių sąjunga rengia 2023 metų kūrinio konkursą, kuriame rungiasi net 15 lietuvių kompozitorių kūrinių. Pradedame pažintį su jais.Energetikos ir technikos muziejuje jau trečius metus dalyvauja tarptautiniame projekte „NuSPACES“, skirtame branduoliniam paveldui. Kaip turėtume ap[ibrėžti atominį paveldą?Paulinos Godliauskės klasikinės naujienose: Semiono Byčkovo pasitraukimas iš Čekijos filharmonijos orkestro, šių metų Venecijos muzikos bienalės „Sidabrinio“ ir „Auksinio liūto“ laimėtojai, Georgo Solti dirigentų apdovanojimo laureatas ir operos scenoje atgimsianti „Žiedų valdovo“ epopėja.Rubrikos „Be kaukių“ svečias – poetas ir istorijos mokytojas Albinas Galinis.Ved. Marius Eidukonis

„Močiutė dirbo vaistinėje, tą vaistinę atsimenu kaip ypatingą pasaulį su ypatingu kvapu“ - apie savo pasirinkimą tapti vaistininke pasakoja mokslų daktarė Gabrielė Balčiūnaitė-Murzienė. Pati mokslininkė būdama vaistažolių entuziastė pripažįsta, kad kur nors eidama visada mato aplink augančius augalus ir jų vertę gaminant vaistinius preparatus. Gabrielė savo socialiniame tinkle „Ne saldainiai“ ne tik edukuoja apie vaistų vartojimą ir fitoterapiją, bet ir su humoru žvelgia į keisčiausias kasdienines situacijas, kuriose persipina neretai visuomenės klaidingas santykis su vaistais.Dvylikos punktų pokalbis apie šiuolaikinius vaistus ir fitoterapiją su farmakognoste, mokslininke dr. Gabriele Balčiūnaite-Murziene.Ved. Ignas Klėjus

Vis labiau griežtėjantys reikalavimai, nestabilumas, pertekliniai patikrinimai, baimė, nežinomybė dėl ateities, neskaičiuojamos darbo valandos – tai keletas veiksnių, keliančių stiprią psichologinę įtampą ūkininkams. Užsienyje vis daugiau dėmesio mokslininkai skiria aiškindamiesi to priežastis ir pasekmes. Ir Lietuvoje turime atliktų tyrimų, kuriuos plačiau pakomentuos Vilniaus universiteto Organizacinės psichologijos tyrimų centro vadovė Jurgita Lazauskaitė-Zabielskė. LJJŪS pirmininkas Vytautas Buivydas pakomentuos, su kokiais išgyvenimais susiduria jauni ūkininkai, šeimos ūkių atstovai.Darbą prie kompiuterio sostinėje Marius Maračinskas iškeitė į ūkio darbus gimtajame krašte, Pasvalio rajone. Su šeima persikėlęs gyventi į kaimą Marius dėl sprendimo nesigaili. Ir važiuoti iki darbo arčiau, ir veiklų įvairovė didesnė.Rubrikoje „Gamtininko komentaras“ kviesime savanoriauti Lietuvos saugomose teritorijose. Aplinkos projektų valdymo agentūros projektų veiklų koordinatorius Saulius Draugūnas pakomentuos, kodėl tai svarbu ir ką reikia žinoti prieš nusprendžiant savanoriauti.Ved. Rūta Simanavičienė„Gimtoji žemė“ – antradienį, kovo 26 d., 6.07 val. per LRT RADIJĄ.

„Gebėjimas išgerti puodelį arbatos dykumoje atsirėmus į uolą niekur neskubant - išskirtinis dalykas“ - pasakoja 15 metų Egipte pragyvenusi Ina Kiseliova - El Marassy. Į šią arabų šalį Ina prieš daugiau nei dešimtmetį atvyko kaip gidė, neturėdama aiškaus plano, kiek laiko čia praleis. Grįžusi į Lietuva Ina pradėjo tyrinėti islamą ir studijuoti doktorantūrą Lietuvos kultūros tyrimų institute. Pati mokslininkė pasakoja, jog grįžus į Lietuvą jautė didelį norą paneigti neteisybę, vyraujančią vakarų pasaulyje apie šią religiją.Pokalbis apie patirtis gyvenant Egipte, islamo tyrinėjimus ir ypatingą šio pasaulio ryšį su mirtimi.Ved. Ignas Klėjus

Siekiant sustiprinti gyventojų ir valstybės tarnautojų apsaugą krizių atveju, KTU mokslininkai parengė analizę dėl priedangų, kolektyvinės apsaugos statinių ir slėptuvių techninio normavimo reikalavimų.Lenkijoje brangs maistas – naikinamas nulinis PVM tarifas. Kaip tai paveiks keliauti į kaimyninę šalį apsipirkti pamėgusius lietuvius? Kokia si-tuacija Lietuvoje su maisto kainomis? Skurstantiems padedančios organi-zacijos sako, kad daliai žmonių įpirkti maistą tampa vis sunkiau.Kokių pokyčių galima tikėtis po rinkimų Rusijoje? Apžvalgininkams Rusijos prezidento rinkimai neatrodo kaip atitinkantys bent minimalius demokrati-jos standartus. Šiandien prie Rusijos ambasados Vilniuje budi papildytos policijos pajėgos. Pasieniečiai taip pat stebi tvarką pasienyje Kaliningrado srities link, kur gali vykti balsuoti Lietuvoje teisėtai gyvenantys Rusijos pi-liečiai.Etnologo Liberto Klimkos pastabos - apie artėjantį pavasario lygiadienį ir jo sąsajas su prosenoviška Pempės švente.Prancūzijos transporto ministras siūlo visoje Europos Sąjungoje oro linijų bendrovėms parduoti pigiausius bilietus. Taip siekiama kovoti su lėktuvų tarša aplinkai. Nors tai tik pradinis siūlymas, ekspertai sako, kad tai pa-veiktų keliautojų Lietuvoje pamėgtas oro linijų bendroves, kurios šalies oro uostuose perveža daugiau nei pusę keleivių.Laidoje „Radijo dokumentika“ pasakojimas apie patefonų meistrą Viktorą, kuris tvarkydamas patefonus ir kitus garso aparatus ieško geriausio garso.Visi žino, kad labiausiai sušildo aromatinių žolelių arbatos puodelis. Paliū-niškio kaime Milnoros Pšibišauskienės šeima žoleles ir vaistažoles augina, renka, paruošia, o jas perka ir vartoja žmonės visoje Lietuvoje. Kaip seka-si ekologiniam ūkiui ir ko ieško žmonės? Apie tai rubrikoje „Verslas iš šir-dies“.Ved. Darius Matas

Biržuose prasideda jubiliejinis, 10-asis tarptautinis „Baroko pavasaris“. Kodėl šiam nedideliam Šiaurės Lietuvos miestui reikia baroko ir kaip festivaliui sekasi megzti užsienio ryšius? Pokalbis su Biržų „Sėlos“ muziejaus direktore Edita Lansbergiene.Vilnius JJAZZ Ensemble išleido naują albumą „RAVENJAZZ“, kuriame – ir džiazas, ir reivas, ir technologijos. Pasakoja albumo kūrėjai Jievaras Jasinskis, Simonas Šipavičius ir Domantas Razmus.Paroda – intriga ir kvietimas į sostinę, kur balandžio 4-tą dieną bus pristatyta Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato fotomenininko Remigijaus Treigio kūryba nuo 1988-ųjų. Nišinėje galerijoje vykusiame parodos atidaryme lankėsi kolegė Agnė Bukartaitė.„Aistė Stonytė moka prakalbinti personažus, tiksliomis formuluotėmis geba subtiliai atkreipti dėmesį į netikslumus, abejones, ironiškumus. Ir visad žino, kada verčiau nesikišti, nes nejauki pauzė gali pasakyti daugiau nei primygtinis pašnekovų spaudimas prie sienos“, - dokumentinį filmą „Mamutų medžioklė“ apžvelgia kino kritikė Monika Gimbutaitė.Viena daugiausia dėmesio Lietuvoje sulaukusių pastarojo metų knygų – tai Vienos universiteto Austrijoje mokslo darbuotojos, lyginamųjų lyčių studijų mokslų daktarės Rasos Navickaitės studija „Marija Gimbutienė. Archeologija, Didžiosios Deivės hipotezė, feminizmas“. Mokslininkės teigimu, į šią asmenybę, savęs nevadinusią feministe, tačiau padariusią įtaką XX a. feministiniams judėjimams Jungtinėse Valstijose, šiandien verta pažvelgti šviežia akimi. O šiandien Rasos Navickaitės tyrimų dėmesio centre – LGBTQ+ bendruomenės sovietmečiu istorija, kuri, pačios mokslininkės teigimu, kupina skausmo ir dar nėra papasakota. Apie visą tai – pokalbis „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Vilniaus mažajame teatre - režisieriaus Oskaro Koršunovo ir dramaturgo Mariaus Ivaškevičiaus eskizas „Kantas“. Tradiciniai pietūs pas garsųjį vokiečių filosofą Rytų Prūsijoje, Kionigsberge, kurių šiandien nebėra. Kuo ši pjesė mums svarbi šiandien? Apie ką režisierius ir dramaturgas nori kalbėti scenoje?Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus Kaune kviečia į bene išsamiausią per pastaruosius 25 metus retrospektyvinę mūsų dailės klasiko Antano Samuolio tapybos parodą.Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie nebyliųjų filmų muziką.Vaižganto premija už literatūros ir žurnalistikos dermę, Kęstučio Keblio premija už literatūros kritiką - tokių svarbių apdovanojimų pastaruoju metu sulaukė LLTI mokslininkė, humanitarinių mokslų daktarė, dėstytoja Jurgita Žana Raškevičiūtė-Andriukonienė. Mokslininkė išleido ne vieną knygą apie Juozo Tumo-Vaižganto ir jo šeimos laiškus, tyrinėja ir dėsto sovietinę literatūrą.Ved. Jolanta Kryževičienė

Vis daugiau mokytojų ugdymo įstaigose susiduria su kultūrų, religijų bei kalbų įvairove, o tai savaime tampa iššūkiu, kaip tinkamai užtikrinti kokybišką ugdymą. Lietuva pirmą kartą susiduria su tokiu pabėgėlių šeimų su vaikais srautu, tad natūralu, jog iki šiol Lietuvoje nėra pakankamai patirties ugdant pabėgėlių vaikus bei atliktų su tuo susijusių tyrimų.Europos Parlamentas pritarė taisyklėms, kurios draudžia skelbti klaidinančius teiginius apie gaminių ekologiškas savybes ir patikslina gaminių ženklinimą.Po rekonstrukcijos atidaryta Kauno apskrities viešoji biblioteka ne tik moderni visom prasmėmis, išsaugojusi dalį autentiškų elementų, bet ir konkurencinga koncertinė erdvė.Ved. Gabija Narušytė

Galimybė eiti mokslininkės keliu Ingai Vyšniauskienei buvo patiekta ant sidabrinės lėkštutės. Tačiau kas iš pradžių atrodė kaip išskirtinis šansas ir daug žadanti respektabili profesinė ateitis, Ingai tapo katorga. Dešimt metų plėšymosi tarp akademinių aukštumų siekimo ir motinystės vedė tiesiai prie emocinio palūžimo. Kas nutiko, kad vieną dieną Inga metė pabaigos link ėjusią disertaciją ir išėjo į niekur?Ved. Lavija Šurnaitė

Kasdieninėje gyvenimo veikloje, turėdami savo stiprybių ir silpnybių, turbūt kiekvienam būtų nesudėtinga prisiminti tokių artimos aplinkos žmonių, kurių gabumai kokioje nors specifinėje srityje viršijo įprastos vidutinybės sugebėjimus. Dažnai tokiais žmonėmis mes žavimės, vadiname juos talentingais, kai kurie iš jų tampa net pasaulyje žinomais mokslininkais, vedančiais mus į dar labiau ištobulintą ateitį, tačiau kartais gyvenimai gali pasisukti ir kita kryptimi.„4 iš 10 gabių asmenų nerealizuoja savo sugebėjimų“, – teigia dr. Jurga Misiūnienė, kuri gilinasi į tai, kokiomis sąlygomis gabių žmonių stiprybės puoselėjamos ir nepamirštamos. Mokslininkė mano, kad ypatingų gebėjimų vaikams šiuolaikinėje švietimo sistemoje neskiriamas pakankamas dėmesys ir jie lieka paraštėse visam gyvenimui.Kokia yra gabumo prigimtis? Ką galime dėl jo padaryti? Galbūt dėmesį reikėtų skirti savo silpnybėms, o ne stiprybėms?Pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedros lektore dr. Jurga Misiūniene.Ved. Ignas Klėjus.

Ar „cepelininis“ dangus iš tiesų veikia kiekvieną lietuvį? Kokius mitus apie spalvas jau gali paneigti mokslininkai? Kodėl spalvos yra universali kalba, kurią supranta žmonės iš skirtingų kultūrų?Mokslininkė, psichologijos mokslų daktarė Domicelė Jonauskaitė gyvendama Šveicarijoje, beveik dešimtmetį tyrinėja spalvas ir bando atsakyti su kokiomis emocijomis mes jas asocijuojame bei kaip jos mus veikia.Pokalbis ir pažintis su Domicelės mokslinėmis spalvų patirtimis.Ved. Ignas Klėjus

Dėl gausaus lietaus Kretingoje kilęs potvynis pamažu slūgsta – trečiadienio pavakarę Akmenoje iki stichinio pakilęs vandens lygis slūgsta, šįryt jis pakilo Minijoje ties Kartena, tačiau situacija, anot Kretingos savivaldybės, šiuo metu stabili. Tačiau potvynio banga pasiekė Klaipėdą. Tuo metu Europos klimato tarnyba paskelbė, kad praėjęs spalis buvo šilčiausias per visą istoriją. Taip pat spalio mėnesį užregistruota aukščiausia per stebėjimų istoriją jūros paviršiaus temperatūra. Mokslininkų teigimu tai lemia, kad audros tampa vis smarkesnės ir destruktyvesnės. Ekstremalių reiškinių gausėjant, kaip ruoštis galimiems potvyniams?Vilniečius pasiekė pirmosios sąskaitos už spalio mėnesio šildymą. Kai kurie gyventojai sako, kad jos kiek didesnės nei pernai.Dvi ministerijos parengė pagalbos šeimoms planą, kuriuo bus siekiama pasirūpinti besilaukiančių ir kūdikius auginančių mamų emocine sveikata. Pagal planą, dar ligoninėje gimdyvės bus informuojamos, kur gali kreiptis pagalbos, atpažinti depresijos požymius papildomai bus apmokomi medikai, šeimas lankys specialistai.Kaip turėtų būti finansuojama žiniasklaida tautinių mažumų kalbomis?Latvijos parlamente per paskutinį svarstymą priimtas partnerystės įstatymas.Lietuvoje besilankantį Taivano užsienio reikalų ministrą Josephą Wu priėmė Seimo pirmininkė, nors vizito išvakarėse šalies vadovai ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sakė su juo nesusitiksiantys, nes laikosi „vienos Kinijos“ principo.Ved. Agnė Skamarakaitė

„Neapgaudinėkime savęs, kad buvome gražūs, balti ir pūkuoti“ – apie lietuvių praeitį sako tautosakos tyrinėtoja Asta Skujytė – Razmienė, kuri gilinasi į liaudies mediciną ir jos istoriją. Pasak mokslininkės turime klaidingą suvokimą, kad tautosaka yra tik dainos ir pasakos, tačiau jos nuomone turime daug neatskleistų ir kartais nepatogių temų, ateinančių iš praeities.Kas yra „limpamos“ ligos ir kokią reikšmę jos turėjo lietuvių tautosakoje? Kaip mūsų protėviai suvokdavo psichikos sveikatą, senėjimą ir mirtį? Kodėl kai kurie žmonės ir šiandien gydosi liaudies išminties būdais?Pokalbis su Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslo darbuotoja Asta Skujyte-Razmiene.Ved. Ignas Klėjus

Apie mitybą, gerą savijautą ir sveikatą girdime kone kasdien. O būti pavargusiam ir pasimetusiam didžiuliame informacijos ir rekomendacijų sraute, tapę taip pat įprasta, kaip tų patarimų nesilaikyti. Nors nėra vieno stebuklingo būdo sveikatos palaikymui, galima bandyti paneigti mitus ir klaidingus įsitikinimus.Ką žinome apie ilgaamžiškumą, žarnyno bakterijų įtaką savijautai ir besikeičiančias sveikos mitybos rekomendacijos?Pokalbis ir dvylika punktų su mitybos eksperte, biochemijos mokslų daktare Indre Aleknavičiene.Ved. Ignas Klėjus

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Kodėl žymiausi pasaulio lingvistai domėjosi lietuvių kalba? Ir kuo ypatingas Sosiūro ir Fortunatovo dėsnis?Prasidejo IX-asis įvietintos muzikos festivalis „Muzika erdvėje“.Kiek dar nežinomų dalykų istorikai atranda apie Simoną Daukantą?Europos statistikos agentūra Eurostat skelbia, kad 2022 metais Lietuvoje fiksutoas didžiausias dirbančiųjų kultūros sektoriuje skaičius.Ką šiemet lankytojams žada ankstyvojo kino festivalis „Pirmoji banga“?Kažakada nukeltos į Vilniaus gatves vėl grįžta taksofonų kabinos tik šį kartą pripildytos ne telefonų aparatų, o kūrybinių idėjų.Teatras kūdikiams pradeda savo devintąjį sezoną. Ar vaidnimas kūdikiams labiau žaidimas ar teatras?Ved. Marius Eidukonis

Naujos šiuolaikinio pasaulio darbo formos, mūsų kintančiame kultūros, technologijų ir laisvėjančios „sąmonės“ kontekste, keičia ir mūsų psichologinę būseną, emocinę pusiausvyrą bei santykius. Be abejonės, tie pokyčiai vyksta įvairiomis kryptimis, vieni aspektai mums suteikia daugiau laimės, kiti mus dar labiau įkalina.Laidoje apžvelgiame įvairias šiuolaikines darbo formas, fenomenus ir paradoksus bei bandome atsakyti į klausimą – kaip tai mus keičia?Dvylika punktų ir pokalbis su organizacijų psichologe dr. Jurgita Lazauskaite-Zabielske.Ved. Ignas Klėjus

Ne vienerius metų dirbęs vaikų teisių apsaugos specialistu, šiandien Vytauto Didžiojo universiteto doktorantas Vytautas Kirka pats tyrinėja vaikų patirtis, ieškant pagalbos ir teisingumo, patyrus netinkamą ar smurtinį elgesį šeimoje. „Tam tikros visuomenės dalies atžvilgiu, kažkada pats buvau tas blogiukas, kuris paima vaikus“ – pasakoja Vytautas ir atskleidžia tik dalį požiūrio, kuris atsispindi jo ir kolegės prof. Ilonos Tamutienės tyrime.Ką išgyvena vaikai, kuomet susiduria su vaikų gerovės specialistais? Kokią vietą mūsų visuomenėje užimta vaikų nuomonė ir balsas? Ar visada išėjimas iš smurtinės aplinkos iš tiesų išlaisvina?Pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto, Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto doktorantu Vytautu Kirka.Ved. Ignas Klėjus

Spaudos apžvalgoje – kultūros savaitraštis „7 meno dienos“.Kas bendro tarp miegančiosios gražuolės ir tuberkuliozės? Atsakymo į šį klausimą ieško Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto doktorantė, vyresnioji medicinos biologė Santaros klinikų Laboratorinės medicinos centre Laima Vasiliauskaitė. Mokslininkė tiria tuberkuliozės sukėlėjo genomą ir su komanda bando suprasti, kodėl Lietuvoje sergamumas šia liga yra vienas didžiausių Europoje.Lietuvos banko Pinigų muziejuje netrukus bus pristatyta nauja paroda „Paimti ir prisiminti – Vilnius ir jo atmintis numizmatikoje ir bonistikoje“, skirta Lietuvos sostinės 700 metų jubiliejui.Penktadienio Ryto allegro knygų apžvalgą mūsų kolega Donatas Puslys skyrė Česlovui Milošui, primindamas, kad šiandien yra minimas jo gimtadienis. Apžvalgoje „Cz. Miloszo gatvės ir eilės“ – poeto tekstų rinktinė „Pradedant nuo mano gatvių“ ir eilių rinktinė „31 eilėraštis“, kurią sudarė ir į lietuvių kalbą išvertė Milošo bičiulis Tomas Venclova.Vakar Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejuje atverta didžiausia šių metų paroda „Samuelio Bako menas Vilniuje: retrospektyva 1942–2023“. Ja minimas dailininko 90-metis, tiesiogiai ir simboliškai sutampantis su 700-uoju Vilniaus jubiliejumi. Bostone gyvenantis S. Bakas yra sakęs: kas bebūtų – Roma, Paryžius ar Niujorkas – paveiksluose jis nuolat tapąs Vilnių.Šiandien LRT KALSIKOS eteryje – trečiasis laidos „Bandymai suprasti žmogų“ epizodas. Laidos vedėjas Tomas Ramanauskas kviečiasi būrį jam imponuojančiųjų mąstytojų, kūrėjų, mokslininkų ir klausia jų asmeninių patirčių ir įspūdžių. Šįkart apie mirtį.Lito 30-mečio proga Lietuvos bankas šiandien kviečia į diskusiją tema „Litui – 30: nepriklausomos pinigų sistemos atkūrimas, reikšmė ir poveikis Lietuvai ir jos ekonomikai“.Liepos 1 dieną poetui Kostui Kubilinskui būtų sukakę 100 metų. Ką šios kontroversiškos asmenybės dėka norėjo atskleisti filmo „Poetas“ kūrėjai?Ved. Urtė Karalaitė

Pasaulio lyderių rubrikoje - apie trečiai kadencijai perrinktą Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą.Mokslininkų, visuomenininkų ir ekologijos aktyvistų komanda kitąmet planuoja apeiti Baltijos jūrą, siekdama atkreipti visuomenės dėmesį į „avarinę“ jos būklę.Banglenčių sportas Lietuvoje - populiarėja. Trys mūsų šalies sportininkai atstovavo Lietuvai pasaulio čempionate, daugėja ir žmonių, norinčių išbandyti šią sporto šaką.Ką reikėtų žinoti apie nepilnamečių įdarbinimą?Ved. Paulius Selezniovas

„Iš tiesų, nežinoti apie vokelius gyvenant Lietuvoje beveik neįmanoma“ - sako mokslininkė Rima Praspaliauskienė, tyrinėjusi kaip dovanų reiškinys gyvuoja lietuvių įsitikinimuose ir gydymosi procese. Nors šiais laikais neoficialus piniginis atsiskaitymas su medicinos specialistais laikomas korupciniu veiksmu, žmonių tikėjimas, kad dovanos gydytojams gali tapti jų pasveikimo priežastimi niekur nedingo. Kokie istoriniai įvykiai lėmė, jog tai tapo mūsų kultūros dalimi? Kokias įsimintiniausias istorijas tyrimo metų išgirdo mokslininkė? Kokia viso to galima ateitis?Pokalbis ir dvylika punktų apie „vokelių“ kultūrą Lietuvoje su Kalifornijos universiteto Berklyje vizituojančia mokslininke, medicinos antropologe dr. Rima Praspaliauskiene.Ved. Ignas Klėjus

Vilniuje ir Kaune prasideda rytų muzikos festivalis „Orient“, sklidinas rytietiškos patirties. Festivalyje vyks fotografijų paroda, bus galima paragauti rytietiško maisto, pasirodymus surengs trys muzikos grupės: sufijų kavalio kolektyvas „Fanna-Fi-Allah“ iš Pakistano ir Kanados, Radžastano romų ir kerėtojų grupė „Dhoad Gypsies of Rajasthan“ iš Indijos ir dar niekur nepasirodę, etnomuzikologinėje ekspedicijoje atrinkti Sacharos klajokliai iš Alžyro. Kalbamės su festivalio Lietuvoje rengėjais.Gamtosauginės Prezidento Valdo Adamkaus premijos laureate išrinkta mokslininkė prof. dr. Tatjana Paulauskienė. Premija skirta už inovatyvių ir aplinkai draugiškų technologijų, skirtų naftos teršalų valymui iš vandens, kūrimą, ekologinį visuomenės švietimą bei už pasiekimus ir lyderystę ekologijos ir aplinkotyros mokslų srityje. Pokalbis su laureate apie jos veiklas ir pasiekimus.Kauno paveikslų galerija kviečia pažinti vieną žymiausių Lenkijos naiviojo meno atstovų - Nikiforą. Lenkijoje jį garbina panašiai, kaip mes Čiurlionį. Savamokslio lenkų menininko darbai ir jo gyvenimo istorija - įkvėpė ne vieną kūrėją. Apie Nikiforą rašyti straipsniai, knygos, statyti filmai.Berlyno filharmonijos parama Ukrainos orkestrams, BBC ieškomi sprendimai padėti savo orkestrams, Niujorko „Metropoliteno“ operos teatro didesnis dėmesys šiuolaikiniams kūriniams ir investicija į muzikos technologijų startuolį „Enote“.Kas padeda išlaikyti smalsumą ir nuostabą kaskart žengiant į sceną? Kaip neprarasti kūrybinio troškulio ir, kartu, balanso gyvenime? Aktorės Vestos Šumilovaitės būsenos teatro ir namų pasauliuose.Ved. Gerūta Griniūtė

Šiuolaikinės technologijos pasiūlydamos patogumą kasdieniniame gyvenime mainais įkalino žmones nuolat skubančioje visuomenėje, kuomet nestabilumas, besikeičiantys projektai ir terminuoti darbai tapo įprastu reiškiniu. Tokiame neapibrėžtume gyvenantys žmonės patiria iššūkiu ne tik ieškant naujo būdo pragyventi, nuolat iš naujo pardavinėjant save ir puoselėjant savo prekės ženklą, bet ir kitose gyvenimo grandyse, nesusijusiose su darbu. Sociologė Ieva Dryžaitė tyrinėja šiuos, nestabilumą patiriančius žmones ir juos apibūdina prekariato sąvoka.Kaip tokie žmonės tampa pažeidžiami ir kokios nesaugumo formos pasireiškia jų kasdienybėje? Pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto ir Kauno apskrities viešosios bibliotekos sociologe Ieva Dryžaite.Ved. Ignas Klėjus

Kokias gyvenimo strategijas renkasi nestabilumo laikotarpiu gimę žmonės? Kokie socialiniai procesai labiausiai paveikė 1980-2000 metais gimusius lietuvius? Kaip sociologų akimis skiriasi pirmoji sovietmečio karta ir nepriklausomoje Lietuvoje užaugę asmenys?Pokalbis su Vilniaus universiteto sociologe docente Laimute Žilinskiene. Mokslininkė vadovauja projektams apie sovietines ir posovietines kartas, kurie tyrinėja kaip besikeičiantys laikmečiai reiškėsi lietuvių gyvenime.Ved. Ignas Klėjus

Dar XIX amžiuje prancūzų rašytojas Stendalis vienoje savo knygoje aprašė fizinius kūno pojūčius, kuriuos jautė po apsilankymo Florencijos meno objektuose. Daugiau nei po šimto metų italų gydytoja ištyrė ir aprašė daugiau kaip šimtą atvejų, kuomet žmonės po apsilankymo populiariausiuose meno muziejuose jausdavo įvairius pojūčius – nuo galvos svaigimo, ar širdies plakimo iki haliucinacijų. Mokslininkė šį fenomeną pavadino Stendalio sindromu.Menas turi poveikį kūnui ir protui – tą pripažįsta, tiek mokslininkai, tiek menininkai. Neuromokslus Škotijoje studijavusi Karolina Zakarauskaitė, šiuo metu visa savo veiklą paskyrė meno ir psichikos sveikatos ryšio kūrimui. Organizuodama meno projektus ir kviesdama įsitraukti įvairias bendruomenes, Karolina įsitikinusi, kad tai taps neatsiejama psichikos sveikatos dalimi, tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje.Pokalbis ir dvylika punktų apie meno poveikį psichikos sveikatai su menų poveikio psichikos sveikatai projektų iniciatore, neuromokslininke Karolina Zakarauskaite.Ved. Ignas Klėjus

Kiek kartų padarėte paslaugą kitam tik iš vadinamo mandagumo? O galbūt pasikvietėte į svečius nepažįstamąjį tik dėl to, kad nepasirodytumėte nemandagus? Nors tokios komunikavimo savybės sutinkamos daugumoje šalių, Irano kultūra pasižymi ypatingu ritualiniu mandagumu, dar iraniečių kasdienybėje vadinamu „ta'ârof“ žodžiu. Unikali mandagumo forma, sutinkama Irane yra neatsiejama iraniečių gyvenimo dalis net ir užsienyje. O šį iraniečių ritualinį mandagumą tyrinėja lietuvė mokslininkė, iranistė Dalia Sabaliauskienė.Nors pastaruoju metu Iranas nedingsta iš žiniasklaidos akiračio dėl šalyje vykstančių protestų moterų teisių klausimais, taip pat dėl jos ryšių su karą Ukrainoje sukėlusia Rusija ir kitų geopolitinių grėsmių, šioje kultūroje gausu procesų, kuriuos tyrinėja mokslininkai, o tai, žinoma, turi teigiamos įtakos geresniam svetimos kultūros pažinimui.Pokalbis ir dvylika punktų su iraniste Dalia Sabaliauskiene apie Irano gyvenimo tyrinėjimą.Ved. Ignas Klėjus

Psichologinis atsparumas pasak apibrėžimo yra gebėjimas psichiškai ar emociškai susidoroti su krize ir greitai grįžti į prieškrizinę būseną. Šį terminą aštuntajame dešimtmetyje sugalvojo amerikietė psichologė Emmy Werner, atlikusi keturiasdešimt metų trukusį Havajų vaikų, kilusių iš žemos socialinės ir ekonominės padėties, tyrimą. Ši teorija daugybę metų plėtojama skirtingos srities mokslininkų, o neuromokslininkai tyrinėja procesus, kurie vyksta mūsų smegenyse, susidūrus su gyvenimo krize.Laidoje Tuzinas pokalbis su Antverpeno universiteto neuromokslininke Roma Šiugždaite apie vaikų atsparumą krizėms ir tai, kas vyksta mūsų smegenyse su jomis susidūrus. Roma, pradėjusi savo karjerą kaip matematikė ir informatikė, šiuo metu gyvena ir dirba Belgijoje. Mokslininkė bando atsakyti į klausimus apie tai, kiek atsparumas yra nulemtas vaiką supančios aplinkos, ir kiek jis yra įgimtas? Ar galima išmokyti atsparumo?Ved. Ignas Klėjus

Rubrikoje „4 milijonai“ - Estijoje gyvenanti LRT laidų vedėja Eglė Daugėlaitė.Sovietų nusikaltimų nebaudžiamumas ir atsakomybės neprisiėmimas už tai, kas vyko mūsų regione pokariu ar per antrą pasaulinį karą, iš dalies ir lemia dabartinį Rusijos karą Ukrainoje, sako MRU Teisės mokyklos prodekanė mokslui, doc. dr. Dovilė Sagatienė. Mokslininkės straipsnis apie sovietų nusikaltimus Lietuvoje publikuotas OXFORD University press, jį galima nemokamai parsisiųsti.„Parašyti knygą buvo gyvybės ir mirties klausimas”, sako Cheryl Diamond, kurios tapatybė buvo klastojama visą gyvenimą. Ji didžiąją gyvenimo dalį su šeima slapstėsi nuo Interpolo, turėjo daugybę pasų ir gyveno penkiuose žemynuose skirtingais vardais. Šį neįprasta istorija surašyta knygoje „Mergina iš niekur”, o autorę kalbino Živilė Kropaitė.Ved. Živilė Kropaitė

Kultūros savaitraščio „7 meno dienos“ apžvalga.Nors mikropasaulis yra labai platus ir spalvingas, apie jį daug nežinome. Mokslininkė ir rašytoja Urtė Starkevič teigia, kad jį pažinti patiems ir su juo supažindinti savo vaikus gali padėti literatūra.Lietuvos kino centras mini savo veiklos dešimtmetį. Kuriuos kino industrijos atstovų lūkesčius centras pateisino? Kokias esmines jo vykdomos veiklos spragas įžvelgia kino kūrėjai ir kokių pokyčių tikimasi artimiausiu metu?Šįkart skaitymo rubrikoje Dovilė Kuzminskaitė dalijasi įžvalgomis apie du Lotynų Amerikos autorius. Dovilės akiratyje – urugvajiečio Eduardo Galeano eseistinių kibirkščių rinkinys „Dienų vaikai“ ir argentinietės Agustinos Bazterricos distopinis romanas „Mes, gyvuliai“.Lapkričio 12 d. Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje suskambės jubiliejinio – dešimtojo – edukacinio projekto „Klasika visiems“ garsai. Muzikinio projekto iniciatoriai trys Vilniaus universiteto chorai „Gaudeamus“, „Virgo“ ir „Pro musica“ drauge su VU kameriniu orkestru ir daugiau kaip pusketvirto šimto užsiregistravusių klasikos entuziastų atliks W. A. Mozarto „Requiem“. Kaip augo ir kito ši skambi klasikinės muzikos tradicija per savo veiklos dešimtmetį?1918 lapkričio 11 d. Lenkija atgavo nepriklausomybę. Kodėl minint šią istoriškai svarbią datą šiandieninėje Lenkijoje uždrausta su savimi turėti ginklą? Vienija ar skaldo šių dienų visuomenę ši šventė? Kas pastaruoju metu kelia nerimą politologams ir šalies gyventojams?Šiuolaikinio šokio trupė „Nuepiko“ pristato naujausią savo darbą, spektaklį „Niekur, bet ne čia“. Spektaklio premjera jau šiomis dienomis didžiuosiuose šalies miestuose.Ką senosios bažnyčios ir pastatai kalba šiuolaikiniam žmogui? Kodėl šių dienų miestui svarbi ir aktuali prieš beveik 300 metų sukurta architektūra? Kokios paslaptys gaubia vieną iškiliausių Vilniaus architektūros meistrų Joną Kristupą Glaubitzą? Atsakymų ieško Vilniaus 700 metų jubiliejaus proga kuriamo dokumentinio filmo „Johann Jonas Jan. Vilniaus baroko paslaptys” autoriai.Nuo lapkričio 9 d. Romos šiuolaikinio meno žinovų itin vertinamoje parodų erdvėje „Mattatoio“ pristatomas vienas ryškiausių pasaulyje Jono Meko 100-mečio renginių – didžiausia Europoje retrospektyvinė filmų kūrėjo paroda „Jonas Mekas. The Images Are Real“ (liet. – „Jonas Mekas. Vaizdai yra tikri“).Ved. Urtė Karalaitė

Ornitologė Gintarė Grašytiė, dirbanti su organizacija „Padėkime ereliams“ teigia, jog netinkamu laiku miške aplankius lizdą, gali lemti, kad erelis tais metais neišaugins jauniklio. Nors Gintarė artimųjų yra vadinama pelėdų „daktare“, pati yra ne kartą nukentėjusi nuo jų snapo. Visgi plėšriųjų paukščių tyrinėjimas ir pagalba jiems, reikalauja nuolat būti arti jų, net ir tada, kai ereliai ar pelėdos draugijos netrokšta.Kodėl reikia pagalbos ereliams ir kitiems plėšriems Lietuvos paukščiams? Kokios paukščių gyvenimo istorijos atmintyje labiausiai įstrigusios Gintarei? Pokalbis iš Labanoro girios, su mokslininke, ornitologe Gintare Grašyte.Ved. Ignas Klėjus

Kiekvienas žinome, kad iš maisto gauname kone visas pagrindines mūsų gyvybės sudedamasias dalis – angliavandenius, riebalus, baltymus, bet, jei žvelgsime giliau, pastebėsime, kad cheminių medžiagų, kurios lemia mūsų organizmo veiklą, kur kas daugiau. Kaip, pavyzdžiui, riešutuose gausu ne tik visiems žinomų riebalų, bet ir triptofano, kuris yra mūsų nuotaikos hormono serotonino bei paros ritmo hormono – melatonino, pirmtakas.Apie šias iš pirmo žvilgsnio sunkiai pastebimas maisto sudėtis bei apie tai, kokį maistą valgo laimingiausios pasaulio šalys, pokalbis su funkcinio maisto mokslininke, doktorante Paulina Martuseviče.Ved. Ignas Klėjus

Laidoje „Tuzinas“ pokalbis su neurorinkodaros ir elgesio mokslininke dr. Dalia Bagdžiūnaite.Kaip formuojasi mūsų vartojimo įpročiai? Kodėl kai kurie žmonės kenčia nuo kompulsyvaus pirkimo ir kas vyksta mūsų smegenyse, kai pamatome mėgstamą produktą?Apie tai kaip mes priimame sprendimus pasakoja specialistė, patirties įgavusi iš lyderiaujančių pasaulio mokslininkų.Ved. Ignas Klėjus

Klaipėdos universiteto mokslininkės Tatjana Paulauskienė ir Marija Kataržytė neseniai užpatentavo naują būdą išvalyti nafta užterštą vandenį, panaudojant Baltijos jūros aplinkoje aptiktus mikrogrybus ir natūralias medžiagas. Mokslininkės tikisi, kad, jei technologiją pavyks pritaikyti praktiškai, bus galima surinkti ir neutralizuoti dideliame plote pasklidusius teršalus nepakenkiant aplinkai. Šiuo metu jos tęsia laboratorinius tyrimus ir planuoja tolesnius išradimo bandymus.Tuo metu Aplinkos apsaugos agentūros duomenys rodo, kad pernai Baltijos jūroje ir Kuršių mariose nustatyti 7 atvejai, kai tarša naftos produktais keliskart viršijo normas. Dauguma jų siejami su Klaipėdos uosto veikla ir laivyba.Autorė Vaida Pilibaitytė

Laidoje apie dvylika lietuviško darbo įpročių. Kaip šie įpročiai pasikeitė nepriklausomos Lietuvos kartoje? Kokie įgūdžiai bus svarbūs naujajame darbo pasaulyje, ar Lietuvoje galime tikėtis trumpesnės darbo savaitės?Pokalbis su organizacijų psichologe, Vilniaus universiteto doc. dr. Jurgita Lazauskaite-Zabielske.Ved. Ignas Klėjus

Situacija Ukrainos-Rusijos pasienyje toliau išlieka įtempta. Kokiomis nuotaikomis gyvena ukrainiečiai?Kartu su žiemos olimpinėmis žaidynėmis Vilniuje prasidėjo tris savaitgalius iš eilės vyksiantis sporto festivalis.Šiandien sueina lygiai 70 metų, kai Elžbieta II-oji yra Jungtinės Karalystės soste.Lietuvos mokslų akademijai šią savaitę paskelbus, kad darbą pradėjo ir į pirmąjį posėdį rinkosi naujos sudėties Akademijos prezidiumas, socialiniuose tinkluose pasipylė kritika, kad jame – nė vienos moters.Ved. Darius Matas

Šiaulių fotografijos muziejuje atidaryta fotomenininko Alvydo Lukio paroda. Joje didžiausias dėmesys skiriamas menininko tėvo, tremtinio Juozo Lukio archyvams. Daugumoje fotografijų užfiksuotos gyvenimo Sibire akimirkos. Parodą papildo ir paties menininko botanikos srities fotografijos. Pasakoja Tomas Mizgirdas.Kiekvieną savaitę Kauno policijos pareigūnai rengia reidus, per kuriuos tikrina vairuotojų blaivumą ir per savaitę visoje apskrityje nustatoma apie trys dešimtys vairuotojų, kurie už vairo sėda neblaivūs. Vakar reide Kauno rajone su pareigūnais dalyvavo ir kolegė Jūratė Anilionytė.Briuselyje rengiama NATO - Rusijos taryba. Šiame formate tiesiogiai dalyvaus visos NATO narės, taigi – ir Lietuva. Mūsų bendradarbis Briuselyje Mindaugas Laukagalis ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorius Giedrius Česnakas.Mokslininkų grupė įvertino Covid-19 užsikrėtimo riziką įvairioje aplinkoje. Veido apsaugos priemonės, mažiau ir tyliau kalbantys kolegos gerai vėdinamose patalpose leidžia sumažinti užsikrėtimo riziką dešimtimis kartų. Komentuoja: Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius, mokslų daktaras, profesorius Saulius Čaplinskas ir Biomedicinos mokslų daktarė, vaikų odontologė Rasa Račienė.Užsienio naujienų apžvalga. Sigita Vegytė.Įpusėjus prezidento kadencijai, LRT RADIJAS domisi pirmosios ponios veikla. Diana Nausėdienė globoja ir palaiko įvairias socialines iniciatyvas, tačiau kai kurie politologai pastebi, kad dabar prezidento žmona – mažiau aktyvi nei kadencijos pradžioje. Kokių veiklų imasi ir kaimyninių šalių pirmosios ponios? Visa tai – Giedrės Trapikaitės parengtame reportaže.Pensijų fondų valdytojai skelbia būsimiesiems pensininkams pernai uždirbę tiek, kiek dar niekada neuždirbo. Rekordinė ir graža, ir sukauptas turtas. Bet kodėl dalis žmonių kaupimu antrojoje pakopoje netiki? Atsakymų į šiuos klausimus laidoje „Aukso Amžius“ ieškojo žurnalistė Irma Janauskaitė kartu su Investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovu Tadu Gudaičiu, Finansų ir Kreditų valdymo asociacijos prezidentu Mariumi Jansonu Ir Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento vyriausiąja specialiste Viktorija Dičpinigaitiene.Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime nariai vakar slaptu balsavimu nusprendė, kad iš Užsienio reikalų komiteto pirmininkų atsistatydinusį Žygimantą Pavilionį pakeis frakcijos narė Laima Liucija Andrikienė.Sporto naujienos. Marius Andrijauskas.Šį vakarą įvairiose Lietuvos vietose, kaip ir kasmet, suliepsnos Lietuvos laisvės gynėjams pagerbti skirti atminimo laužai. Sausio 13 d., 8 val. jau penkioliktą kartą 1991 m. žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimas bus pagerbtas visuotine pilietine iniciatyva „Atmintis gyva, nes liudija“ languose dešimčiai minučių uždegant vienybės ir atminimo žvakutes. Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti vadovas Ronaldas Račinskas.Savaitės komentaras. Autorė – žurnalistė, LRT Tyrimų skyriaus vadovė Indrė Makaraitytė.Ved. Rūta Kupetytė

Varėnos pasienio rinktinės Kapčiamiesčio pasienio užkardoje susitiko trijų sienų Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos pasienio pareigūnai.Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai ir Pietų Afrikos Respublikos pareigūnai aptaria pandemijos padėtį šalyje, kurioje aptikta nauja COVID-19 atmaina ir daugybę jos mutacijų. Mokslininkų teigimu, ji kelia didelį susirūpinimą ir yra blogiausia iki šiol matytų bei gali būti atsparesnė skiepams.Kinija nuo ketvirtadienio stabdo vizų išdavimą Lietuvoje, pranešė šalies ambasada. Ji nurodo, kad išdavimas stabdomas dėl techninių priežasčių, tačiau tai nutiko tęsiantis Lietuvos ir Kinijos santykių krizei dėl Vilniaus ryšių su Taivanu.Profesinės sąjungos kritikuoja Teisingumo ministerijos inicijuojamą Bausmių vykdymo sistemos pertvarką, sakydamos, kad joje skirta per mažai dėmesio darbuotojų atlyginimams ir sąlygų gerinimui.Premjerė Vyriausybės rūmuose susitiko su mokytojais, kurie visoje Lietuvoje organizavo „Atminties kelio“ minėjimus.Kasčiūnų kaimokapinėse netoli Merkinės palaidotas Merkio rinktinės partizanas, politinis kalinys, Laisvės premijos laureatas Juozas Jakavonis-Tigras.Ved. Paulius Šironas

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Prasideda daugiau nei savaitę truksiančios Europos paveldo dienos. Šių metų renginio tema – „Įtraukiantis paveldas“. Kaip paskatinti gyventojus geriau pažinti šalia esantį paveldą? Kokias istorijas pasakoja paveldinės geležinkelio stotys?Estijoje, Arvo Pärto centre organizuojamas renginys „Prisimenant Ireną Veisaitę: tarp Estijos ir Lietuvos“. Apie šio renginio idėją ir apie estų požiūrį į lietuvius, norus griauti kultūrines sienas – pasakoja Estijos lietuvių bendruomenės atstovai, kuriuos Taline rugpjūtį kalbino kolegos Julijus Grickevičius ir Rasa Murauskaitė.Šiomis dienomis Taline po dviejų metų pertraukos vyksta Europos džiazo tinklo konferencija. Estijos sostinėje džiazo ateities klausimų susitiko aptarti 90 organizacijų, festivalių agentūrų, klubų ir įrašų kompanijų atstovai. Kolega Julijus Grickevičius tiesiai iš Talino.LRT KLASIKA naują sezoną pradėjo klausytojams pristatydama naujas laidas, viena jų - „Muziejaus istorijos“. Tai laidų ciklas apie pasaulinio garso mokslininkę, archeologę Mariją Gimbutienę. Mokslininkės asmenybe domisi laidos vedėja Kristina Savickytė.Egidijus Ališauskas, nepaprastai subtiliai atskleidžiantis birbynės garso tembrus, greta to visa galva paniręs ir į visiškai kitokią muzikos specifiką – vadovauja Lietuvos kariuomenės orkestrui. Ir, nors daugeliui toks orkestras asocijuojasi su paradais ir maršais, visgi ne tik tai yra šio kolektyvo repertuare. Kas tai yra kariuomenės orkestras, kaip save jame atrado vienas geriausių Lietuvos birbynininkų? Apie tai ir birbynės magiją, užbūrusia muziką – su LMTA doc. Egidijumi Ališausku kalbamės rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Giedrė Trapikaitė ir Gabija Narušytė

14 proc. mokinių nuotolinio mokymosi metu jautė patyčias, o 24 proc. teigė, kad buvo užgauliojami kiti mokiniai.9 proc. pedagogų prisipažino, kad nuotolinio mokymo(si) metu jie taip pat buvo užgauliojami, o 14 proc. - kad buvo erzinami kiti jų kolegos mokytojai. Tai rodo Vilniaus universiteto mokslininkų atliktas karantino poveikio švietimo bendruomenėms tyrimas.Pedagogai, kurie jautė patyčias arba stebėjo, kaip buvo užgauliojami kiti mokytojai nuotolinio mokymo metu, jaučia mažiau bendruomeniškumo mokykloje, mažiau palaikymo, pasižymi blogesniu lyderystės mokykloje vertinimu mažesniu psichologinės gerovės rodikliu, didesniu asmeniniu ir profesiniu perdegimu. Beveik 30 proc. pedagogų tyrėjams prisipažino besijaučiantys pavargę, 19 proc. - fiziškai išsekę, 23 proc. išsekę emociškai, 22 proc. pedagogų nebepakako energijos šeimai ir draugams, 15 proc. sakė esantys pavargę nuo darbo su mokiniais.Vis dėlto mokinių palaikymą jautė net 72 proc. pedagogų.23 proc. tėvų taip pat prisipažio, kad per nuotolinį vaikų mokymąsi patyrė aukštą psichologinį stresą.Mokslininkų pastebėjimais, su tėvų patiriamu psichologiniu distresu siejasi jų vaikų mokymosi pasiekimai. O ir tėvų, kurių vaikai mokykloje buvo užgauliojami, psichologinis stresas buvo didesnis nei tų tėvų, kurių vaikai nebuvo užgauliojami.Katros amžiaus grupės vaikams mokyklų uždarymas padarė didžiausios, gal net ir neatitaisomos žalos? Kiek gebėjimą susitvarkyti su nuotolinio mokymo stresu apsprendžia žmogaus amžius? Kokius sprendimus, remiantis mokslininkų išvadomis, turėtų nedelsiant padaryti tiek Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, tiek mokyklų steigėjai – savivaldybės arba verslininkai?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja: Vilniaus universiteto mokslininkės profesorė Roma Jusienė ir Brigita Miežienė.Ved. Jonė Kučinskaitė

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Kultūrinės spaudos apžvalga.„Ryto allegro“ tęsia dvarų savaitę ir kviečia apsilankyti Ukmergės rajone esančiame Leonpolio dvare.Nors dėl pandemijos ir lėšų trūkumo prasidėjęs Tytuvėnų festivalis bus trumpesnis, organizatoriai žada itin aukštos kokybės renginius. Tomo Mizgirdo reportažas iš festivalio atidarymo koncerto.Prasideda tradicinis literatūrą tyrinėjančių mokslininkų ir filologijos studentų sambūris „Literatūros salos“, šiemet susibursiantis Plungės rajone ir kviesiantis pokalbiams apie poetą Vytautą Mačernį ir jo – žemininkų – kartą.Mokslininkų ir visuomenininkų grupė užsibrėžė tikslą ištirti lietuvių raštijos pradininko Martyno Mažvydo biografiją. Kokių duomenų pasigendama?Gintarės Liočienės įkurtoje knygų prieglaudoje-knygyne „Keistoteka“, anot įkūrėjos, knygų tiek, kiek danguje žvaigždžių. Kodėl kai kurias knygas būtina turėti namuose ir kaip knygyno ateitį nulėmė katinas, Gabrielės Steputytės interviu.Kaip šiandien atrodytų Vilnius, jei visos praėjusio amžiaus vizijos miestui būtų virtusios realybe? Kodėl kai kurios iš jų nebuvo įgyvendintos? Atsakymus į šiuos klausimus rasite Vilniaus muziejaus parodoje „Neįgyvendinti XX amžiaus Vilniaus projektai“. Austėjos Kuskienės reportažas.„Klasikos koncertų salės“ apžvalga.Ved. Inesa Rinkevičiūtė.

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Žaliojo kurso reikalavimas kone perpus sumažinti pesticidų kiekį kelia susirūpinimą ne tik žemdirbiams. Mokslininkės Romos Semaškienės teigimu, didžiausia problema yra atrasti balansą – naudoti chemines priemones ir išsaugoti sklandžią ūkinę veiklą.Etnologė Lina Leparskienė turi surinkusi nemažai medžiagos apie Trakų rajone gyvenusius totorius. Jie buvo gana verslūs žmonės.„Verta žinoti“. Muilinė guboja – augalas iš saugomų sąrašo patekęs į invazinius. Kaip taip nutinka, aiškins Gamtos tyrimų centro, laboratorijos vadovas Valerijus Rašomavičius.Ved. Rūta Katkevičienė

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

„Keturi milijonai“: robotikos srityje Italijoje dirbanti Inga Akulauskaitė.„LRT ieško sprendimų“: ko dar Lietuva galėtų imtis, kad paskatintų žmones skiepytis nuo COVID-19?„LRT faktai“: Baltarusijos dezinformacijos kampanija po lėktuvo nutupdymo.Virs Vilniaus vėl kyla oro balionai.Ved. Giedrė Čiužaitė

Lietuvos mokslininkai ne vienerius metus stebi Kuršių nerijos kopų nykimą. Didelės įtakos šiam procesui turi klimato kaita. Apie tai, kaip atliekami kopų stebėjimai ir kas daroma, siekiant jas išsaugoti, pasakoja VU Geomokslų instituto Kartografijos ir geoinformatikos katedros mokslininkė dokt. Neringa Mačiulevičiūtė-Turlienė.Kaip galėtų atrodyti nežemiška gyvybė ir kur jos pirmiausia turėtume ieškoti? Apie tai pasakoja Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto astrofizikas Mindaugas Macijauskas. Pokalbio ištrauka iš VU tinklalaidės „Mokslai be pamokslų“.Ved. Karolina Panto

Šildymo sezonas skaičiuoja paskutines savaites, teigia šilumininkai, tačiau laikantis vėsesniems orams gyventojų neskubama palikti be šildymo. Didžiųjų miestų šilumos tiekėjai, sako, nors šiemet būta šaltos žiemos ir energijos suvartota dvigubai daugiau, kainos gyventojams kilo ne visur. Plačiau Edita VitėNaujausias Tel Avivo universiteto mokslininkų tyrimas rodo, kad po pandemijos gali padaugėti išpuolių prieš žydus. Izraelis ir žydai dėl pandemijos tapo vienu iš taikinių, apie juos kuriama vis daugiau sąmokslo teorijų. Koks tai reiškinys ir kodėl sunerimti reikėtų ir Lietuvoje, aiškinosi LRT.lt portalo rubrikos LRT FAKTAI žurnalistė Jurga Bakaitė.Prieš kurį laiką Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro direktorius Gintaras Valinčius su tyrėjų grupe nusprendė išsiaiškinti besimptomius viruso nešiotojus ir ištyrė paviršius, ant kurių ieškojo SARS-CoV-2 viruso dalelių. Mokslininką nustebino tyrimo išvados, kad ant paviršių surinktas virusinės medžiagos kiekis buvo toks pat didelis kaip ir Covid-19 sergančių žmonių nosiaryklėje. Dabar sveikatos apsaugos ministerija patvirtino paviršių testavimo programą.Išsamiau Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro direktorius, profesorius Gintautas Valinčius.Lietuviai išrado išmanųjų nuotolinį alkotesterį. Lietuvių startuolio Serfy“ vadovas. Povilas Vytautas Dudonis.Į ką gali peraugti įtampa Ukrainos – Rusijos pasienyje? Pokalbis su buvusiu ambasadoriumi Ukrainoje Petru Vaitiekūnu.Prezidento vyriausioji patarėja, Užsienio politikos grupės vadovė Asta Skaisgirytė.Visų laikų garsiausiam Lietuvos kardiochirurgui Algimantui Marcinkevičiui sukaktų 100 metų. Kaip jo veiklą ir darbus prisimena jo bendražygiai. Vilniaus universiteto medicinos fakulteto profesorius Pranas Šerpytis.Ved. Rūta Kupetytė

„Keturi milijonai“. Dailiojo čiuožimo sporto atstovas Saulius Ambrulevičius. Kalbina Paulius Cubera.LRT faktai. Ar Lietuvos viešajame gyvenime turi būti vartojama tik lietuvių kalba? Rengia Jurga Bakaitė.Daktaro disertaciją apie šiuolaikinį vaikų auginimą apsigynusi etnologė Audronė Daraškevičienė sako, kad Lietuvoje dominuoja romantinės krypties požiūris į vaikus. Ką tai reiškia?Islandijoje gyvenantis fotografas ir ledynų gidas Deividas Matkevičius, įamžinęs ir neseniai išsiveržusį ugnikalnį.Ved. Giedrė Čiužaitė

Kovo 9-ojis – Lietuvos vardo diena. Ar visi klausimai dėl Lietuvos vardo kilmės ir paminėjimų istoriniuose šaltiniuose jau atsakyti? Kalbininkas, Vilniaus universiteto docentas Antanas Smetona ir istorikė, Vilniaus universiteto dėstytoja Inga Leonavičiūtė.Iniciatyvą „Senjorai daro dalykus“ kviečia atkreipti dėmesį į veiklius senjorus. Iniciatyvos autorius Marijus Juronis, ispanų kalbos mokytoja Janina Stanaitienė.Tarp Pasaulio sveikatos organizacijos ir kitų ekspertų mitybos rekomendacijų vis pabrėžiama ankštinių daržovių svarba mūsų meniu. Europos Sąjunga prieš trejus metus ėmėsi iniciatyvos skatinti ne tik žirnių, pupų, lęšių ir kitų ankštinių daržovių vartojimą, bet ir auginimą mūsų reigione. Mokslininkė iš Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Žydrė Kadžiulienė, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis, dietologė Kristina Jasmontienė.Ved. Giedrė Čiužaitė

Apie tautinio ir liaudiškojo kostiumų ypatumus laidoje kalbamės su ponia Terese Jurkuviene – menotyrininke, humanitarinių mokslų daktare, Lietuvos kultūros tyrimų instituto mokslo darbuotoja, tyrinėjančia lietuvių liaudies meną, ypač daug dėmesio skyrusią lietuvių tautiniam kostiumui. Už šioje srityje atliktus darbus 2018 m. buvo apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ riterio kryžiumi. Laidoje aptariama liaudiškojo ir tautinio kostiumų istorija – reikšmingas visuomenės savimonės ir jos gyvensenos, ypač daiktiškosios ir etninės kultūros istorijos reiškinys. Iš pokalbio sužinosite, kad ne kiekviena tauta Europoje tautiniam kostiumui skiria daug dėmesio. Kokių šalių kostiumai darė įtaką lietuviškiesiems apdarams, ar esama kokių nors akivaizdžių tautinio kostiumo puošybinių ir figūrinių sąsajų su baltų genčių kostiumais? Mokslininkės atsakymai į šiuos ir kitus klausimus atskleidžia ypatingas kostiumų pavidalų kilmės ir vilkėjimo aplinkybes, patikslina liaudiškosios mados sampratą ir žaidimo elementų su ryškiais komiškumo požymiais, pasinaudojant apranga, vaidmenį.Laidos autorius ir vedėjas Eugenijus Skerstonas

Dėl naujosios koronaviruso mutacijos Jungtinėje Karalystėje įvedami dar griežtesni karantino ribojimai. Kas žinoma apie naujausią viruso mutaciją ir kuo ji gali būti pavojinga? Mokslininkės Aurelijos Žvirblienės komentaras.Sulaukus pirmadienį numatyto Europos vaistų agentūros sprendimo dėl „Pfizer“ ir „BioNTech“ vakcinų nuo COVID-19, Europos Sąjungos šalyse vakcinacija prasidėti turėtų jau artimiausią sekmadienį. Šiai datai yra pasirengusi ir Lietuva.Dėl sumažėjusio keleivių srauto atšaukiama dalis autobusų reisų, įspėjama ir apie policijos patikras stotyse. „Lietuvos geležinkeliai“ praneša, kad nuo šiandienos bus laikinai sustabdyti 32 reisai, o dar 5 reisų tvarkaraščiai pakeisti.Ved. Olga Ugriumova.

Andrius Kubilius: Ingridos Šimonytės Vyriausybei pavyks suvaldyti koronaviruso krizęiur ekonomines pasekmes po jos. Prezidentūra: siūlomi ministrai bus vertinami atsižvelgiant į jų patirtį ir užsidegimą imtis pokyčių. Mokslininkė: nepasiskiepiję nuo COVID-19 žmonės turės gyventi saugodamiesi kaip dabar. Artėjant Kalėdoms, siuntų sparčiai daugėja, todėl kai kurios įmonės pritrūksta vietos savo paštomatuose. Šiek tiek atvės, bus šlapio sniego, tačiau greit sugrįš šiltesni orai. Ved. Edvardas Kubilius

Trumpa informacinė „Radiocentro" laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per „Radiocentrą" arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Prasidėjo išankstinis balsavimas Seimo rinkimų antrajame ture. Balsuoti iš anksto galima keturias dienas visose savivaldybėse, taip pat dėl COVID-19 pandemijos įrengtose papildomose balsavimo vietose.Kaip sekasi testuoti vakcinas nuo COVID-19? Ar dar ilgai be jų atsilaikysime?Krašto apsaugos ministerija siūlo taisykles, pagal kurias etiški įsilaužėliai, dar vadinami baltakepuriais (angl. white hat), galėtų tyrinėti ir pranešti apie pažeidžiamumus įvairiose sistemose, įskaitant valstybines.Kada Vilniuje pradės dalinti jodo tabletes?Populiacijos tyrimą atlikę Lietuvos mokslininkai nustatė, kad rūkančiųjų rečiau nei nerūkančiųjų kraujyje buvo susiformavusių antikūnų prieš koronavirusą. Mokslininkų teigimu tai rodo, kad ištirti rūkaliai koronavirusu sirgo rečiau. Tačiau specialistai daryti išvadų, kad rūkymas apsaugo nuo COVID-19, neskuba.Ved. Deividas Jursevičius

Prasideda išankstinis balsavimas antrajame rinkimų ture. Kaip balsuos saviizoliacijoje esantys piliečiai? Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė, Vilniaus meras Remigijus Šimašius, korespondentė Kristina Karlonė Kaunas.Populiacijos tyrimą atlikę Lietuvos mokslininkai nustatė, kad rūkančiųjų rečiau nei nerūkančiųjų kraujyje buvo susiformavusių antikūnų prieš koronavirusą. Mokslininkų teigimu tai rodo, kad ištirti rūkaliai koronavirusu sirgo rečiau. Tačiau specialistai daryti išvadų, kad rūkymas apsaugo nuo COVID -19, neskuba. Išsamiau Gabrielius Grubinskas.Spalio 19 - 23 dienomis trečius metus Lietuvoje organizuojama nacionalinė akcija „Senjorų dienos internete“ sulaukia vis didėjančio susidomėjimo. Akcijos tikslas – sudominti ir paskatinti Lietuvos senjorus naudotis šiuolaikinėmis išmaniosiomis technologijomis, e. paslaugomis, kritiškai vertinti informaciją, tobulinti savo skaitmeninius įgūdžius. Studijoje asociacijos „Langas į ateitį“ koordinatorė, teminės akcijos „Senjorų dienos internete“ organizatorė - Deimantė Ežerskytė.Keliolika Lietuvos organizacijų susivienijo į konsorciumą, kuris turėtų padėti verslui ir viešajam sektoriui žengti į skaitmeninį amžių. Šiam ambicingam tikslui planuojama prašyti Europos Sąjungos paramos, už kurią įmonės vis daugiau procesų perkels į virtualią erdvę. Inžinerinės pramonės įmones vienijančios asociacijos LINPRA vadovas Darius Lasionis sako, kad Lietuvos valdžia prie šių pokyčių galėtų prisidėti po pandemijos skirstomas investicijas nukreipti ten, kur jos duotų grąžą. Kolega Mindaugas Laukagalis kalbina Darių Lasionį.Išsamiai Covid - 19 situacija Lietuvoje ir pasaulyje.Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) specialusis pasiuntinys Europos regionui Vytenis Andriukaitis.Kovojant su koronavirusu didesnę atsakomybę turi prisiimti savivaldybės.Savivaldybių asociacijos prezidentas, Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius.Valdžia, prieš Seimo rinkimus, nepadarė namų darbų ir nesuteikė galimybės internetU balsuoti per pandemiją užsienio rinkėjams bei izoliacijoje esantiems asmenims. Vyriausioji rinkimų komisija teigia, kad Seimui tik vasarą suskubus įteisinti tokią galimybę nebeužteko laiko sukurti elektroninio balsavimo sistemos. Politikai baksnoja vieni į kitus pirštais ir teigia, kad valdantieji neva tyčia vilkino įstatymo pataisą prisidengdami kibernetinio saugumo garantijos stoka. Plačiau Edita Vitė.Ved. Giedrė Čiužaitė

Kaip organizuoti pamokas viešose miesto erdvėse – tokias, po kurių vaikams liktų ir įspūdžių, ir žinių? Asociacijos „Kūrybinės jungtys“ vadovė Milda Laužikaitė, šios asociacijos praktikė Salvinija Cibulskienė,Vilniaus Sofijos Kovalevskajos gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Andželika Aleksandravičiūtė.Ar tiesa, kad įvairių virusų pasaulyje vis daugės? Ar galima žmonėms pasiruošti juos atremti ir su jais gyventi? Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė dr. Laura Kalinienė.LRT Klasika ruošiasi gimtadienio transliacijoms. Interviu su programos vadovu Julijumi Grickevičiumi ir ilgamete jos vadove, žurnaliste Jolanta Kryževičienė.LRT KLASIKOS laida „Ryto allegro“ savo iniciatyva ir lėšomis rengia politinių partijų, dalyvaujančių Seimo rinkimuose, debatus kultūros politikos temomis. Ištrauka iš rugsėjo 24-osios laidos, kurioje diskutavo politinių partijų „Nacionalinis susivienijimas“ atstovas Vytautas Sinica ir „Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos“ atstovė Edita Tamošiūnaitė. Diskusijoje dalyvavo nepriklausoma kultūros ekspertė Gintarė Masteikaitė. Debatų moderatorė – Jolanta Kryževičienė.Ved. Giedrė Čiužaitė.

Mokslininkų tyrimas atskleidė, kad koronavirusu persirgo iki beveik trijų procentų tirtų savivaldybių gyventojų.Prezidentas ragina politines partijas dar iki rinkimų paskelbti savo kandidatus į ministrus.Atlikus valstybinio banko analizę, paaiškėjo, kad jis galėtų būti skirtas pirmiausia smulkioms ir vidutinėms įmonėms kredituoti.19 metų po rugsėjo 11-os teroristinių išpuolių Amerikoje – kiek pasaulis išsivalė nuo terorizmo?Ved. Paulius Šironas

Lietuva ruošiasi pirkti vakciną nuo koronaviruso, kai tik ji bus patvirtinta. / Mokslininkų duomenimis, koronavirusas nesitraukia. / Po Europos Sąjungos vadovų susitarimo nerimo ženklai dėl ES plėtros. / Sprendžiamas didžiųjų miestų centrinių paštų pastatų likimas. / Lietuva pasiryžusi ir toliau mažinti kalinių skaičių.Norite išgirsti daugiau? Visą LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įrašą rasite čia: https://www.lrt.lt/mediateka/audio/radijo-laidos/ryto-garsai

Valdonė ir Irmantas Šuškevičiai prieš daugiau nei metus įkūrė socialinį verslą – renginiams ir kavinėms siūlo vienkartinius puodelius keisti „CupCup“ užstato sistemos puodeliais. Sako, jų dabar Lietuvoje daugiau bei 30 tūkstančių. Mokslininkė ir muzikantas pasakoja apie skirtingus kelius iki aplinkosaugos idėjų ir bendrus užmojus. Kalbina Giedrė Čiužaitė.

Neuromokslininkė Eglė Sakalauskaitė parašė mokslinį darbą apie susivėlusius plaukus - kaltūną. Objektu, įstrigusiu tarp mokslo ir prietarų, pasidomėjo Adomas Zubė.Ką paslaptingose rezidencijose veikia menininkai? Kotryna Lingienė kalbina „Rupert“ centre užsidariusias architektę Aistę Ambrazevičiūtę ir menininkę Mariją Nemčenko, kuri domisi gandrų migracija.1998 m. Andriaus Mamontovo ir SKAMP daina „Nieko panašaus“ tapo hitu. Iš to laiko šiandienos karantiną pasivijo ir naujai atgimė Ericos Jennings įdainuotas kūrinys „Because of You“.Pasaulyje: situacija Jungtinės Karalystės teatruose, jungtys tarp žmonių internete ir FM bangomis, virtualiai buriasi Afrikos rašytojai.Lietuvos šokio informacijos centro vadovės Gintarės Masteikaitės komentaras.Režisieriaus Ilja Kržanovskio kino projektas DAU specialiai tam pastatytame sovietiniame mokslo institute Ukrainoje filmuotas beveik 3 metus. Šį laiką institute gyveno į sovietmečio aplinką patekę 400 žmonių. To rezultatas – 15 filmų, kurių dalis šiandien prieinami viešai. DAU kritikuojamas dėl etikos pažeidimų, jo pristatymo renginiai uždrausti Berlyne ir Londone. Įspūdingo masto eksperimentą komentuoja Natalija Arlauskaitė, Edvinas Pukšta, Aistė Diržiūtė, Aušra Lukošiūnienė, Julius Zubavičius.Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Trumpa informacinė „Radiocentro" laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per „Radiocentrą" arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Apie videožaidimus dažniau vyrauja neigiamos nuostatos ir tai nėra teisinga, pastebi LSMU docentė dr. Junona Almonaitienė. Mokslininkė laidoje pasakoja apie teigiamą videožaidimų poveikį, pavyzdžiui, kaip jie gali padėti pažinti savąjį Aš.„Karantinas – puiki proga vaikui semtis žinių ar ugdytis įvairias savybes, žaidžiant videožaidimus“, – sako žaidimų kritikas, studijos „Pepi Play“ atstovas Artūras Rumiancevas. Kokie žaidimai gali padėti mokymosi procese – ir kur jų ieškoti?Su rubrika „Va čia tai kosmosas“ – apie galingiausią pasaulyje superkompiuterį ir jo pritaikymą kovoje su COVID-19. Tenesio universiteto (JAV) superkompiuteris SUMMIT atrinko 77 molekulinius junginius, kurie – bent jau teoriškai – galėtų padėti kuriant vaistą nuo viruso. Kiek realu, kad ši pagalba tikrai pravers? Komentuoja dr. Justas Dapkūnas iš VU Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos instituto.Ved. Simonas Bendžius ir Sigita Vegytė.

Kas sukelia vėžį? Mobilieji telefonai prie lovos? Raudona mėsa ir gruzdintos bulvytės? Organizmą paveikusi radiacija, o gal pasaulyje dažnas virusas? Nacionalinio vėžio instituto mokslininkė dr. Giedrė Smailytė sako, kad onkologinės ligos apipintos gausybe mitų, bet dėl kai kurių dalykų ginčijasi ir patys mokslininkai. Laidoje aptarsime mitus ir faktus apie vėžį. Ved. Guoda Pečiulytė.

Prezidentas Gitanas Nausėda Prezidentūroje įteikė Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius.Ekspertai pastebi, kad medicinos naujovės palengvina širdies ir plaučių ligų gydymą bei gali sumažinti susirgimų skaičių. Apie tai kalbama šiandien Vilniuje vykstančioje tarpautinėje mokslinėje konferencijoje. Tęsiasi už „geležinės uždangos“ buvusių 12-os valstybių bendras projektas „Taikos duona“.Prieš 150 metų gimė Juozas Tumas-Vaižgantas – viena iš ryškiausių XX a. pradžios asmenybių - rašytojas, kunigas, tautinio atgimimo ir moderniosios kultūros reiškėjas. Visame pasaulyje vyksta masiniai protestai dėl Klimato kaitos. Belgų mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad oro tarša vaikams gali pakenkti dar jiems negimus. Tačiau specialistai ramina - panikuoti tikrai nereikia. Mokslininkų teigimu, tyrimo rezultatai turėtų būti paskata politikams aktyviau imtis kovos su oro tarša klausimo.Išsamiau apie Belgijos mokslininkų tyrimą - Indrės Urbaitės parengtame pasakojime.Šiandien įvairiuose šalies miestuose rengiama akcija „Visa Lietuva šoka“.

Trumpa informacinė „Radiocentro" laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus. Klausyk šiokiadieniais 12 val. per „Radiocentrą" arba mūsų podkaste „Mokslo pasaulyje“.

Muzikos pedagogai ir mokslininkai nuolat diskutuoja, kokią dalį talento muzikantas gali išsiugdyti juodu darbu, o kokia nuo žmogaus pastangų nepriklauso, reiškia yra įgimta. Muzikos apžvalgininkas Domantas Razauskas aptaria neuromokslininkų, psichologų, sociologų studijas ir papuošia jas neabejotinai talentingų lietuvių atlikėjų muzika. Pasirodo, kai kurie kasdienybėje gyvi mitai, stereotipai apie talentus gali sugriauti žmonių karjeras, o kiti savo tikrąjį talentą atranda tik tada, kai visą gyvenimą paskyrė visai kitai sričiai... Beje, ar žinojote, kad žmonių su absoliučia klausa smegenų žievė atrodo kitaip? Laidos autorius ir vedėjas – Domantas Razauskas.

Mokslininkų darbo kasdienybė ne visada kasdieniška. Apie projektą „Tarp pasirinkimo ir determinizmo: kultūrinė laisvos valios, sėkmės ir atsitiktinumo patyrimo bei konceptualizavimo įvairovė“. Kas įkvėpė šį projektą, koks projekto tikslas, novatoriškumas, aktualumas? Pasakoja projekto vadovas VU Azijos ir transkultūrinių studijų instituto prof. habil. dr. Audrius Beinorius ir projekto dalyvis VU Psichologijos instituto lektorius, mokslinis darbuotojas, psichologas, antropologas Renatas Berniūnas.Ved. Violeta Melnikienė.

Ūkio naujienos. VDU žemės ūkio akademija organizavo forumą „Žemės ūkis 2050“. Mokslininkai, geriausių šalies agrosektoriaus įmonių atstovai aptarė ateities technologijas ir būsimų specialybių poreikį. Tarp fantazijos ir realybės skambėjo mintys apie dirbtinį intelektą, 3D spausdintuvus ūkiuose, biotechnologijų įtaką. Mokslininkų ir žemdirbių nuomonės daug kur sutampa ir jau dabar moderniuose ūkiuose galima rasti ateities technologijų. Įvardintos ir priežastys kas trukdo spartesnei pažangai. Ved. Arvydas Urba.

Ūkio naujienos. Ar tinkamai pasirenkami miškų kirtimo būdai saugomose teritorijose? Ko verti nuogąstavimai, jog ir kituose miškuose medžių kertama daugiau, nei užauga. Mokslininkų požiūris į šią problemą. Kaip pusiau natūrinis ūkis Ukmergės rajone leido išauginti visą būrį vaikų? Šiandien naminiai gyvūnai jau džiugina anūkus.

Didžiosios Britanijos vyriausybei trečiadienį pritarus su ES suderintam „Brexito“ sutarties projektui, kitą dieną kilo sąmyšis. Atsistatydino net 3 ministrai, nesutinkantys su „Brexito“ sąlygomis. Tuo metu JK lietuvių bendruomenės nariai, stebintys įvykius valdžioje, sako esantys pasimetę ir neužtikrinti dėl savo ateities.Kasmet dėl antibiotikams atsparių bakterijų infekcijos ES miršta 33 tūkst. žmonių. Mokslininkų atliktas tyrimas rodo, kad tokių atvejų tik daugėja, o specialistai tvirtina, kad šių preparatų panaudojimas gali būti nereikalingas, todėl smarkiai prisideda prie atsparumo antimikrobinėms medžiagoms atsiradimo ir plitimo. Eurokomisaro Vytenio Andriukaičio interviu.Lapkričio 16 d. Lietuvoje penktą kartą oficialiai minima Tarptautinė tolerancijos diena, kurią 1995 m. paskelbė 28-oji generalinė UNESCO konferencija, o nuo 2013 m. ji yra įtraukta į Lietuvos atmintinų dienų sąrašą. Vyriausybė apdovanos ir pagerbs asmenis, labiausiai prisidėjusius prie pilietinės visuomenės kūrimo, tautinių kultūrų puoselėjimo bei tarpkultūrinio dialogo skatinimo.2018-ieji yra ypatingi ir Lietuvai, švenčiančiai Valstybės atkūrimo šimtmetį, ir Lietuvos paštui, kuris taip pat mini 100 metų gyvavimo sukaktį. Lietuvos Respublikoje 1918-ųjų lapkričio 16 dieną gimė atkurtosios Lietuvos valstybės paštas.Lietuvių poetui, rašytojui, žurnalistui ir dramaturgui Kazys Binkiui šiandien sukaktų 125-eri metai.Klaipėdoje šiandien prasideda 20-asis Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų chorų festivalis.„Naujienų žemėlapis“: britų pareigūnai ir žiniasklaida žvilgsnius kreipia į verslininką Arron'ą Banks'ą, įkūrusį neoficialią kampaniją, per referendumą raginusią palikti Bendriją.Politologės Rimos Urbonaitės komentaras. Orai. Dienos renginiai. Verslo naujienos – apie dirbtinį intelektą. Sporto apžvalga. Ved. Paulius Šironas.

Didžiosios Britanijos vyriausybei trečiadienį pritarus su ES suderintam „Brexito“ sutarties projektui, kitą dieną kilo sąmyšis. Atsistatydino net 3 ministrai, nesutinkantys su „Brexito“ sąlygomis. Tuo metu JK lietuvių bendruomenės nariai, stebintys įvykius valdžioje, sako esantys pasimetę ir neužtikrinti dėl savo ateities.Kasmet dėl antibiotikams atsparių bakterijų infekcijos ES miršta 33 tūkst. žmonių. Mokslininkų atliktas tyrimas rodo, kad tokių atvejų tik daugėja, o specialistai tvirtina, kad šių preparatų panaudojimas gali būti nereikalingas, todėl smarkiai prisideda prie atsparumo antimikrobinėms medžiagoms atsiradimo ir plitimo. Eurokomisaro Vytenio Andriukaičio interviu.Lapkričio 16 d. Lietuvoje penktą kartą oficialiai minima Tarptautinė tolerancijos diena, kurią 1995 m. paskelbė 28-oji generalinė UNESCO konferencija, o nuo 2013 m. ji yra įtraukta į Lietuvos atmintinų dienų sąrašą. Vyriausybė apdovanos ir pagerbs asmenis, labiausiai prisidėjusius prie pilietinės visuomenės kūrimo, tautinių kultūrų puoselėjimo bei tarpkultūrinio dialogo skatinimo.2018-ieji yra ypatingi ir Lietuvai, švenčiančiai Valstybės atkūrimo šimtmetį, ir Lietuvos paštui, kuris taip pat mini 100 metų gyvavimo sukaktį. Lietuvos Respublikoje 1918-ųjų lapkričio 16 dieną gimė atkurtosios Lietuvos valstybės paštas.Lietuvių poetui, rašytojui, žurnalistui ir dramaturgui Kazys Binkiui šiandien sukaktų 125-eri metai.Klaipėdoje šiandien prasideda 20-asis Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų chorų festivalis.„Naujienų žemėlapis“: britų pareigūnai ir žiniasklaida žvilgsnius kreipia į verslininką Arron'ą Banks'ą, įkūrusį neoficialią kampaniją, per referendumą raginusią palikti Bendriją.Politologės Rimos Urbonaitės komentaras. Orai. Dienos renginiai. Verslo naujienos – apie dirbtinį intelektą. Sporto apžvalga. Ved. Paulius Šironas.

Spaudos apžvalga. Kaip gelbėti pėsčiųjų gyvybes? Lietuvos karininko Jono Noreikos Vėtros anūkė Silvia Foti portale salon.com publikavo savo istoriją, kurioje teigia, kad jos senelis nebuvo prieš nacius kovojęs herojus, jis buvo brutalus kolaborantas. Mokslininkų padėtis Lietuvoje.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Spaudos apžvalga. Kaip gelbėti pėsčiųjų gyvybes? Lietuvos karininko Jono Noreikos Vėtros anūkė Silvia Foti portale salon.com publikavo savo istoriją, kurioje teigia, kad jos senelis nebuvo prieš nacius kovojęs herojus, jis buvo brutalus kolaborantas. Mokslininkų padėtis Lietuvoje.

Lietuvių kalbos idealai.Ar gali būti taip, kad Lietuvos kalbininkai savinasi kalbą? Mokslininkė dr. Loreta Vaicekauskiene knygoje „Lietuvių kalbos idealai: geriausia kalba mokykloje ir žiniasklaidoje“ atskleidžia, kad taip. Tačiau gyventojai savo kalbėjimu aktyviai priešinasi kalbos prievaizdams. Kodėl atsiranda konfrontacijos mūsų kasdienėje kalboje? Kaip kalba keičiasi viešajame gyvenime, eteryje ir buityje?Apie tai – kartu su knygos autore dr. Loreta Vaicekauskiene.

Lietuvių kalbos idealai.Ar gali būti taip, kad Lietuvos kalbininkai savinasi kalbą? Mokslininkė dr. Loreta Vaicekauskiene knygoje „Lietuvių kalbos idealai: geriausia kalba mokykloje ir žiniasklaidoje“ atskleidžia, kad taip. Tačiau gyventojai savo kalbėjimu aktyviai priešinasi kalbos prievaizdams. Kodėl atsiranda konfrontacijos mūsų kasdienėje kalboje? Kaip kalba keičiasi viešajame gyvenime, eteryje ir buityje?Apie tai – kartu su knygos autore dr. Loreta Vaicekauskiene.

In memoriam mokslininkė Irutė Meškienė. Mokslininkė, pažįstanti augalus molekuliniu lygiu, savo mokslinę karjerą paskyrusi tam, kad išsiaiškintų, ką ir kaip augalai „jaučia“.Apie meilę augalams ir genų inžineriją, keliones ir dvasinį kelią pokalbis su lietuvių kilmės augalų molekulinės biologijos specialiste, genetikos mokslų daktare, Vienos universiteto profesore, Max’o F. Perutz’o vardo biocentro (Viena) mokslinių tyrimų grupės vadove Irute Meškiene. 2010 m. mokslininkei Irutei Meškienei buvo skirta Lietuvos mokslo premija užsienio lietuviams. (Laidoje panaudoti įrašai daryti 2004, 2005 ir 2010 netais.)

In memoriam mokslininkė Irutė Meškienė. Mokslininkė, pažįstanti augalus molekuliniu lygiu, savo mokslinę karjerą paskyrusi tam, kad išsiaiškintų, ką ir kaip augalai „jaučia“.Apie meilę augalams ir genų inžineriją, keliones ir dvasinį kelią pokalbis su lietuvių kilmės augalų molekulinės biologijos specialiste, genetikos mokslų daktare, Vienos universiteto profesore, Max’o F. Perutz’o vardo biocentro (Viena) mokslinių tyrimų grupės vadove Irute Meškiene. 2010 m. mokslininkei Irutei Meškienei buvo skirta Lietuvos mokslo premija užsienio lietuviams. (Laidoje panaudoti įrašai daryti 2004, 2005 ir 2010 netais.)

Klaipėdoje tiriama, ar rasta negyva garbaus amžiaus moteris galėjo tapti tuo metu Klaipėdoje buvusio potvynio auka.Valstybinės vaistų kontrolės tarnyboje aptarta visuomenei rūpimi klausimai dėl receptinių ir nereceptinių vaistų. Mokslininkų nuogąstavimus apie virš Europos pakibusį radioaktyviųjų dulkių debesį patvirtino Rusija. Lietuvos kariuomenės dienos proga surengta ministro ir kariuomenės vado spaudos konferencija: šių metų krašto apsaugos aktualijos bei 2018 m. planai. Nuo kitų metų penkerius metus nacionalinis transliuotojas vadovausis jau patvirtinta LRT valstybine programų strategija.Libano ekspremjeras Saadas Hariris grįžo į savo šalį. Sporto pranešimai.

Mokslininkų rengiamas protestas „Šioje šalyje nėra vietos mokslininkams (?)“. Menotyrininkė Raminta Jurėnaitė apibūdina tapytojo Algio Skačkausko kūrybą. Užsienio kultūros apžvalga. Agnės Narušytės kultūros komentaras. Agnės Narušytės kultūros komentaras. Gražina Arlickaitė apie tai, ką kalba, kokias temas nagrinėja šių metų festivalio „Scanorama“ filmai? Kuo įdomi ir svarbi teatrinio sezono pradžia?

Ką daryti, jei vaikas per lėtai ir per mažai užauga? Vaiko ūgis, atsižvelgiant į amžių ir lytį, vertinamas pagal procentilines kreives. Ką daryti, jei pastebime, kad vaikas auga ne taip kaip bendraamžiai ir jo augimo kreivė yra gerokai žemiau nei numatyta apatinė augimo linija? Vaiko augimas gali sutrikti dėl lėtinių ligų. Apie augimo sutrikimus ir galimybes padėti laidoje papasakos Vaikų ligoninės gydytojas endokrinologas Robertas Kemežys. Laidoje viešės biomedicinos mokslų habilituota daktarė, Kauno botanikos sodo Mokslo skyriaus Vaistinių augalų grupės vadovė, VDU profesorė Ona Ragažinskienė. Mokslininkė tiria vaistinių augalų biologines savybes, ji pataria apie vaistinius augalus išsiaiškinti kuo daugiau, nes veikliųjų medžiagų augalai turi nepaprastai daug, netinkamais kiekiais jas naudojant, nežinant dozių ir poveikio, galima sau pakenkti.

Ką daryti, jei vaikas per lėtai ir per mažai užauga? Vaiko ūgis, atsižvelgiant į amžių ir lytį, vertinamas pagal procentilines kreives. Ką daryti, jei pastebime, kad vaikas auga ne taip kaip bendraamžiai ir jo augimo kreivė yra gerokai žemiau nei numatyta apatinė augimo linija? Vaiko augimas gali sutrikti dėl lėtinių ligų. Apie augimo sutrikimus ir galimybes padėti laidoje papasakos Vaikų ligoninės gydytojas endokrinologas Robertas Kemežys. Laidoje viešės biomedicinos mokslų habilituota daktarė, Kauno botanikos sodo Mokslo skyriaus Vaistinių augalų grupės vadovė, VDU profesorė Ona Ragažinskienė. Mokslininkė tiria vaistinių augalų biologines savybes, ji pataria apie vaistinius augalus išsiaiškinti kuo daugiau, nes veikliųjų medžiagų augalai turi nepaprastai daug, netinkamais kiekiais jas naudojant, nežinant dozių ir poveikio, galima sau pakenkti.

Lenkijos Baltstogės universiteto docentės Katarzynos Korzeniewskos paskaita „Socialinė atmintis ir pasipriešinimas: teorija ir XX a. 8–9 dešimtmečio Lietuvoje tikrovė“ aptaria laikotarpį po Romo Kalantos susideginimo. „Tada reikia atidžiai įsižiūrėti į Katalikų bažnyčios veiklą“, – sako lektorė. Pasitelkdama socialinių mokslų klasikus, dr. K. Korzeniewska teigia, kad Katalikų bažnyčia tampa viena iš svarbiausių socialinės atminties žadintojų ir sergėtojų. Ji nuolat primena apie partizanų ir tremtinių auką ir, nors akylai yra valdžios sekama, laimi ne politikos, o tautos atminties srityje. Netikėtas laisvės proveržis 8–9 dešimtmetį buvo ugdytas ir pogrindžio spaudos, vakarietiškų radijo stočių. Paskaita įrašyta 2014 m. lapkričio 5 d. Mykolo Romerio universitete ir susideda iš dviejų dalių. Pirmoje – dr. Katarzynos Korzeniewskos paskaita, antroje – lektorės atsakymai į susirinkusių klausimus.Už tarptautinio lygio mokslo pasiekimus ir bendradarbiavimą su Lietuva istorikė Katarzyna Korzeniewska-Wolek apdovanota 2014 m. Švietimo ir mokslo ministerijos premija. Mokslininkė yra Vilniaus universiteto absolventė, čia studijavusi 1991–1995 m. Dabar ji – Baltstogės universiteto docentė. Krokuvos Jogailos universitete įkūrė Lietuvos studijų centrą. Sociologijos daktarė ne tik pati aktyviai dalyvauja šiuolaikinės Lietuvos istorijos ir kultūros tyrimuose, bet yra į juos įtraukusi ir daug lenkų mokslininkų bei studentų, jos pastangomis vyksta Lietuvos ir Lenkijos mokslininkų mainai.

Lenkijos Baltstogės universiteto docentės Katarzynos Korzeniewskos paskaita „Socialinė atmintis ir pasipriešinimas: teorija ir XX a. 8–9 dešimtmečio Lietuvoje tikrovė“ aptaria laikotarpį po Romo Kalantos susideginimo. „Tada reikia atidžiai įsižiūrėti į Katalikų bažnyčios veiklą“, – sako lektorė. Pasitelkdama socialinių mokslų klasikus, dr. K. Korzeniewska teigia, kad Katalikų bažnyčia tampa viena iš svarbiausių socialinės atminties žadintojų ir sergėtojų. Ji nuolat primena apie partizanų ir tremtinių auką ir, nors akylai yra valdžios sekama, laimi ne politikos, o tautos atminties srityje. Netikėtas laisvės proveržis 8–9 dešimtmetį buvo ugdytas ir pogrindžio spaudos, vakarietiškų radijo stočių. Paskaita įrašyta 2014 m. lapkričio 5 d. Mykolo Romerio universitete ir susideda iš dviejų dalių. Pirmoje – dr. Katarzynos Korzeniewskos paskaita, antroje – lektorės atsakymai į susirinkusių klausimus.Už tarptautinio lygio mokslo pasiekimus ir bendradarbiavimą su Lietuva istorikė Katarzyna Korzeniewska-Wolek apdovanota 2014 m. Švietimo ir mokslo ministerijos premija. Mokslininkė yra Vilniaus universiteto absolventė, čia studijavusi 1991–1995 m. Dabar ji – Baltstogės universiteto docentė. Krokuvos Jogailos universitete įkūrė Lietuvos studijų centrą. Sociologijos daktarė ne tik pati aktyviai dalyvauja šiuolaikinės Lietuvos istorijos ir kultūros tyrimuose, bet yra į juos įtraukusi ir daug lenkų mokslininkų bei studentų, jos pastangomis vyksta Lietuvos ir Lenkijos mokslininkų mainai.

„Manasis aš“: apie kalėjimus. Kalėjimas – bausmės žmogaus sielai vieta. Skaičiai rodo, kad daugiausiai visame pasaulyje baudžiamos vyrų sielos. Kokią reikšmę šiuolaikinėje visuomenėje apskritai vaidina kalėjimai ir čia savas taisykles diktuojanti kriminalinė subkultūra? Ar patekus į pataisos namus, kuriuose gyvena daug į smurtą linkusių vyrų, iš tiesų įmanoma „pasitaisyti“? Mokslininkų požiūriu, dažnai nusikalstamu elgesiu vyrai tarsi patvirtina savo vyriškumą. Neturėdami finansinės galios, statuso ar išsilavinimo, visa tai kompensuoja agresyviu elgesiu. Šios laidos interviu su Vytauto Didžiojo universiteto sociologe Rūta Petkevičiūte apie kalėjimus, juose gyvenančius žmones ir jų elgesį skaitykite: http://bit.ly/apiekalejimus

„Manasis aš“: apie kalėjimus. Kalėjimas – bausmės žmogaus sielai vieta. Skaičiai rodo, kad daugiausiai visame pasaulyje baudžiamos vyrų sielos. Kokią reikšmę šiuolaikinėje visuomenėje apskritai vaidina kalėjimai ir čia savas taisykles diktuojanti kriminalinė subkultūra? Ar patekus į pataisos namus, kuriuose gyvena daug į smurtą linkusių vyrų, iš tiesų įmanoma „pasitaisyti“? Mokslininkų požiūriu, dažnai nusikalstamu elgesiu vyrai tarsi patvirtina savo vyriškumą. Neturėdami finansinės galios, statuso ar išsilavinimo, visa tai kompensuoja agresyviu elgesiu. Šios laidos interviu su Vytauto Didžiojo universiteto sociologe Rūta Petkevičiūte apie kalėjimus, juose gyvenančius žmones ir jų elgesį skaitykite: http://bit.ly/apiekalejimus

Mokslininkų rengiamas protestas „Šioje šalyje nėra vietos mokslininkams (?)“. Menotyrininkė Raminta Jurėnaitė apibūdina tapytojo Algio Skačkausko kūrybą. Užsienio kultūros apžvalga. Agnės Narušytės kultūros komentaras. Agnės Narušytės kultūros komentaras. Gražina Arlickaitė apie tai, ką kalba, kokias temas nagrinėja šių metų festivalio „Scanorama“ filmai? Kuo įdomi ir svarbi teatrinio sezono pradžia?

Mokslininkų rengiamas protestas „Šioje šalyje nėra vietos mokslininkams (?)“. Menotyrininkė Raminta Jurėnaitė apibūdina tapytojo Algio Skačkausko kūrybą. Užsienio kultūros apžvalga. Agnės Narušytės kultūros komentaras. Agnės Narušytės kultūros komentaras. Gražina Arlickaitė apie tai, ką kalba, kokias temas nagrinėja šių metų festivalio „Scanorama“ filmai? Kuo įdomi ir svarbi teatrinio sezono pradžia?