Podcasts about akivaizdu

Lietuvos aukštosios mokyklos stoja į aršiausią išlikimo kovą. Per pastarąjį dešimtmetį universitetai ir kolegijos neteko dešimčių tūkstančių studentų, o ateitis - dar niūresnė. Valstybės duomenų agentūros išankstiniai duomenys rodo, kad pernai Lietuvoje gimė vos 18 979 naujagimiai, užpernai – 20 008, o 1994 m. šis skaičius siekė net 42 376. Tai reiškia viena – stojančiųjų bus vis mažiau, o kova dėl kiekvieno mokinio mokykloje ir kiekvieno abituriento, besirenkančio, kur studijuoti, tik aštrės.Demografijos krizė smogė visai švietimo sistemai. Prieš penkiolika metų Lietuvos universitetuose studijavo beveik 122 tūkst. studentų, šiemet jų liko mažiau nei 77 tūkst. Kai kuriuose universitetuose studentų skaičius sumažėjo nuo pusės iki dviejų trečdalių. Kolegijos taip pat išgyvena nuosmukį – studentų skaičius krito nuo 49 tūkst. iki vos 28 tūkst.Šis nuosmukis neišvengiamai keičia aukštojo mokslo žemėlapį. Prieš penkiolika metų Lietuvoje veikė 22 universitetai ir 27 kolegijos, dabar liko vos 17 universitetų ir 13 kolegijų. Akivaizdu viena – šioje kovoje silpniems vietos nebebus.Tačiau ne visi pralaimi. Vieninteliai, kurie tikrai laimi šią kovą, yra užsienio studentai – jų Lietuvoje kasmet daugėja. Štai universitetuose praėjusiais mokslo metais studijavo 9,4 tūkst. užsieniečių, o kolegijose – 1,1 tūkst. užsienio studentų. Be to, aukštosios mokyklos vis labiau atsiveria vyresnio amžiaus žmonėms, kurie anksčiau neturėjo galimybės studijuoti. Daugelyje kolegijų suaugusieji sudaro nuo 50 iki 80 proc. visų studentų. Kolegijos jau dabar juos godžiai vilioja, mat šis segmentas - tikras išsigelbėjimas.Vis dėlto kol kas klausimų dėl išlikimo daugiau nei atsakymų, tačiau aišku viena – laukia dideli pokyčiai. Ir tik stipriausieji išliks.LRT radijuje apie tai, kaip stengsis išlikti konkurencinėje kovoje dėl studentų, diskutuoja Mykolo Romerio universiteto vicerektorius doc. Saulius Spurga, Vytauto Didžiojo universiteto prorektorė dr. Simona Pilkienė, Vilniaus kolegijos direktorė Žymantė Jankauskienė ir Kauno kolegijos direktoriaus pavaduotoja Jolanta Bareikienė.Ved. Jonė Kučinskaitė

Jei norite iš šiaudų ir molio pasistatyti miške namą – užsukite į Kardokus ir paklausinėkite Rolando bei Aušros Augučių šeimos, kur ir kaip geriausiai tai daryti.Reti mineralai miške? Akivaizdu, kad kristalai bet kur nesimėto, tačiau tik ne Kristalų parke, Judrarūdės kaime, įkurtame būtent Višakio Rūdos miškuose, netoli Kazlų Rūdos. Šeimininkai Arvydas ir Aušra Auškeliai stebina savo veiklomis.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Nuo 2025 metų sausio 1 d. Lietuvos apylinkių teismų reforma įneš pokyčių teismuose – apylinkių teismų rūmų skaičius sumažės nuo 43-ų iki 27-ių, tačiau rūmų pastatai išliks ir toliau ten bus nagrinėjamos bylos. Pokyčiai sulaukė nemažai klausimų ir dėmesio regionuose, tad su Teisėjų tarybos nariu, Šiaulių apylinkės teismo pirmininku Ernestu Šukiu aiškinamėskokie pasikeitimai vyks Šiaulių, Panevėžio, Telšių apylinkių teismuose ir kaip bus toliau organizuojamas darbas.Nekilnojamojo turto rinka Lietuvoje išlieka aktyvi – per pirmuosius tris šių metų ketvirčius Registro centro duomenimis buvo įregistruoti beveik 82 tūkstančiai pirkimo-pardavimo sandorių. Akivaizdu, kad tūkstančiai žmonių susiduria su įvairiais nekilnojamojo turto pardavimo klausimais, įskaitant ir mokesčius, kurie gali reikšmingai paveikti gautą pelną. Kokius mokesčius teks susimokėti, o kokių galima išvengti, pardavus nekilnojamąjį turtą? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos NOOR advokato padėjėja Monika Barisaitė.Pastebima, kad metų sandūroje suaktyvėja įmonių steigimas – kuriamos naujos arba perkamos jau veikiančios bendrovės. O kas geriau: steigti naują ar nusipirkti jau įsteigtą įmonę? Specialistai sako, kad ir vienas, ir kitas variantas gali būti naudingas, tik reikia atkreipti dėmesį ir įvertinti kai kuriuos aspektus. Pataria įmonės „Buhalterės.lt“ vadovas Laimis Jančiūnas.Ved. Artūras Matusas

Šių metų liepos 13 – 20 dienomis įvyko 28-asis Thomo Manno festivalis „Kultūros kraštovaizdžiai. Viršūnės“. Festivalio atidarymas tradiciškai prasidėjo Pradžios koncertu, prieš kurį sveikinimo žodį taręs Vokietijos Federacinės Respublikos ambasadorius Lietuvoje dr. Cornelius Zimmermann sakė: „Kai žvelgiu žemyn tarp pušų į vadinamąjį itališką vaizdelį priešais Manno namelį, mane apima didingas jausmas, tarsi būčiau kalno viršūnėje.“ O su kokiais jausmais širdyje Thomo Manno centro ir festivalio kuratoriai ir organizatoriai užbaigė šių metų festivalį?Festivalio tema buvo suformuluota prisimenant ir siekiant suaktualinti dvi sukaktis: Imanuelio Kanto 300 -ąsias gimimo metines ir Thomo Manno romano „Užburtas kalnas“ šimtmečio (jis buvo išleistas 1924-aisiais) jubiliejų.Kuo yra svarbus ir išskirtinis T. Manno kūrybinėje biografijoje jo romanas „Užburtas kalnas“?Ką šiame T. Manno romane simbolizuoja viršūnės, o ką - žemumos? Kas nutinka romano herojui Hansui Kastorpui kai jis iš Šiaurės Vokietijos lygumų pakyla į Alpes? Akivaizdu, kad rašytojas sanatoriją, į kurią patenka H. Kastorpas ir joje praleidžia septynis metus, paverčia simboliu. Tik ką šis simbolis reiškia?Festivalyje lankėsi Trento universiteto profesorius, germanistas ir vertėjas Luca Crescenzi, kuris pasiūlė dar vieną romano interpretaciją, esą tai yra H. Kastorpo sapnas.Kaip L.Crescenzi atsako į klausimą – kam T. Mannui prisireikė „Užburtą kalną“ paversti sapnu? Kokia buvo šio sapno priežastis ir pasekmė? Ką tokia interpretacija reiškia romano suvokimui?„Užburtas kalnas“ priskiriamas Bildungsroman žanrui. Kas būnant aukštai kalnuose nutinka romano herojui? Ar kalnuose jisai pažino save, tapo išmintingesniu? Koks likimas jo laukia sugrįžus į žemumas?Kokias dar T. Manno knygas, palankiai susiklosčius aplinkybėms, reikėtų išversti į lietuvių kalbą?Kokie didžiausi iššūkiai artimiausiu metu kyla T. Manno festivalio kuratoriumui jau pradėjusiam galvoti apie kitų metų renginį?Pokalbis su istorike, Vokietijos istorijos instituto Varšuvoje profesore Ruth Leiserowitz, Thomo Manno kultūros centro vadove Lina Motuziene, klasiku, filosofu, rašytoju ir politiku Mantu Adomėnu bei vertėju ir poetu Antanu Gailiumi.Ved. Aurimas Švedas

„Kokiomis vertybėmis šiandien vadovaujamės, „nagrinėdami laiko ženklus“? Akivaizdu, kad popiežiaus Pranciškaus raginimas nusiginkluoti kaip „moralinė pareiga“ ir Ukrainos graikų katalikų bažnyčios Vyskupų sinodo požiūris į karą ir teisingą taiką smarkiai skiriasi. „Siekdami fiktyvios taikos, pacifistai dažnai nori - sąmoningai ar nesąmoningai - nušalinti nuo atsakomybės taikos kaltininkus. Argumentai būna įvairūs, o kartais net labai moralūs, pavyzdžiui, noras išvengti tolesnių žmonių aukų. Toks argumentas dažnai iškeliamas Rusijos plataus masto agresijos prieš Ukrainą kontekste", - sakoma Ukrainos vyskupų pranešime. Ši juntama įtampa tarp Vatikano ir Ukrainos katalikų yra ne tik diplomatinė ar politinė problema. Šiandien visiems mums kyla klausimas, kur galėtume rasti pilnesnę Evangelijos išraišką mūsų istoriniame kontekste, kur matome „laiko ženklus“?“ Plačiau - vedamojo skiltyje.Ar Rusija kada nors buvo kitokia? Apie Rusiją po prezidento „rinkimų“ - pokalbis su kultūros istoriku Vytautu Ališausku.Spaudos apžvalgoje - popiežiaus pasisakymo apie Ukrainą atgarsiai vokiečių katalikų žiniasklaidoje: „Kodėl popiežius Pranciškus, kalbėdamas apie karą Ukrainoje, nepasitelkia savo paties anksčiau skelbtų idėjų?“ (parengė Giedrius Tamaševičius).„Tėvo Antano pasakojimai“: kun. Antanas Saulaitis SJ apie Verbų sekmadienio paradoksą.Poeto Antano Šimkaus radijo esė „Pavasarybės“.Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Perfekcionizmas literatūroje apibūdinamas kaip asmenybės bruožas, žmogaus įsitikinimas, kad visur ir visada būtina siekti nepriekaištingo, tobulo rezultato. Tai gali būti mokslai, pasiekimai darbe, idealios šeimos siekis, noras turėti nepriekaištingai tvarkingus namus. Iš principo žmogus perfekcionistas neturi vienos ar dviejų sričių, kuriose jis siekia tobulumo, tobulas turi būti jo visas gyvenimas ir visos veiklos. Akivaizdu, kad toks siekis yra neįgyvendinamas, iš to kyla nepasitenkinimas savimi, slegia nuolatinis kaltės jausmas, persekioja savigrauža.Su perfekcionizmu dažnai atsiranda įvairių prisitaikymo problemų, pavyzdžiui, depresija, nerimas, obsesinis kompulsinis sutrikimas ir žema savivertė. Naujausi tyrimai rodo, jog šiuolaikinis jaunimas vis dažniau linkęs į perfekcionizmą. Kur link visa tai veda? Kodėl perfekcionistai dažnai nė nežino esantys tokie? Kaip šiuos bruožus savyje atpažinti ir kur ieškoti pagalbos?Laidoje dalyvauja psichologė-psichoterapeutė Rosita Kanapeckaitė.Ved. Laura Adomavičienė

Apie Holokaustą Lietuvoje kalbama vis daugiau, bet dar labai mažai dėmesio skiriama žydų gelbėtojams. Akivaizdu, kad apie blogį žiniasklaidoje ir viešojoje erdvėje mes kalbame žymiai daugiau nei apie gėrį. Kodėl taip yra? Kodėl nenorime daugiau sužinoti apie žydų gelbėtojų gyvenimus ir kasdienybę?Viena iš priežasčių yra ta, kad patys gelbėtojai labai kukliai pasakoja apie savo poelgius. Jų likimuose paradoksaliu būdu sugyvena kuklumas ir paprastumas su neįtikėtina drąsa ir pasiaukojimu. Gal tai byloja kažką fundamentalaus apie gėrio prigimtį – tai, kad jis nelinkęs rodytis viešai, teisintis, save racionalizuoti ir šlovinti? Ką apie žmogaus prigimtį atskleidžia šis tylusis, kasdienis, beveik nematomas heroizmas? Apie tai – pokalbis su istoriku, Klaipėdos universiteto tyrėju, knygos „Akimirka apsispręsti. Lietuvos žydų gelbėtojų istorijos“ autoriumi dr. Zigmu Vitkumi.Ved. Simas Čelutka

Spaudoje apžvalgoje – kultūros žurnalas „Literatūra ir menas“.Kauno valstybiniame muzikiniame teatre premjera – Anatolijaus Šenderovo baletas „Dezdemona”. Pirmą kartą baletas pastatytas dar 2005-ais metais Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Šį kartą žiūrovai kviečiami į, anot kūrėjų, visiškai kitokią „Dezdemonos" versiją.„Šioje testosterono persmelktoje filmų serijoje jau tapo įprasta matyti veikėjus visu kūnu be įbrėžimo skriejančius kiaurai sienas. Akimirką net būtų galima pagalvoti, kad nenugalimas V. Dieselis įkvėpimo pasisėmė iš „Marvel“ superherojų filmų. Tik pamiršo, kad jo juostos veikėjai – paprasti žmonės“, – filmą „Greiti ir įsiutę 10“ apžvelgia kino žurnalistė Ieva Šukytė.Euroradijo džiazo orkestre, į kurį suburti jaunieji džiazo muzikai net iš penkiolikos šalių, repetuoja pirmą kartą Lietuvoje viešintys trimitininkas iš Vokietijos Janos Lober ir boso trombonininkė iš Austrijos Christina Lachberger.Šiandien prasideda 50-ąjį kartą vykstantis etninės muzikos festivalis „Skamba skamba kankliai“. Tai seniausias folkloro festivalis Lietuvoje – į ką jis išaugo ir ką pristatys šiemet?Gegužės 25 d. Vytauto Kasiulio dailės muziejuje atidaroma paroda „Litvakų dailininkai Paryžiuje“, kurioje pirmą kartą Baltijos šalyse taip išsamiai pristatoma į Paryžių emigravusių litvakų dailininkų kūryba: dvi dešimtys Paryžiaus mokyklos menininkų ir daugiau kaip šimtas kūrinių.Keičiantis pasauliui, keičiasi žmonės ir jų lūkesčiai. Akivaizdu, kad privalo keistis ir organizacijos. Forumas „Prasmingas darbas: naujas trendas organizacijų vystymui” – apie tai, kaip organizacijos kultūrą paversti talentų pritraukimo veiksniu ir sukurti aplinką, kurioje norisi dirbti ne dėl ekonominių stimulų, bet dėl prasmės darbe.Tarptautinis džiazo festivalis „Vilnius Mama Jazz“ šiemet vyks gegužės 25 – 28 dienomis Valstybiniame jaunimo teatre ir džiazo mylėtojams dovanos įspūdingą, dinamišką bei žanrų nepaisančią programą, kurios ašis – moterys.Ved. Urtė Karalaitė

Francis Scott Fitzgerald. „Didysis Getsbis“. Vertė Gražina Zolubienė. Išleido leidykla „Obuolys“.I pasaulinio karo veteranas iš vidurio vakarų Nikas Karavėjus persikelia į Long Ailandą, nuvorišų pamėgtą rajoną. Šalia gyvena paslaptingas, bet nepaprastai žavingas trisdešimtmetis Džėjus Getsbis, visoje apylinkėje pagarsėjęs turtais ir pasakiškais vakarėliais. Tai, ką jis pasakoja apie save, kelia rimtų abejonių. Akivaizdu tik viena – Getsbis myli žavingąją Deizę Bjukenen, kurios prašmatni vila stovi kitapus įlankos. Kadaise Deizė, mergina iš turtingos šeimos, pažadėjo laukti į karą išvykstančio vargšo kareivio Džėjaus, bet ištekėjo už turtuolio atleto Tomo Bjukeneno. Sugrįžęs namo ir sukaupęs turtus Getsbis pasišauna bet kokia kaina ją susigrąžinti.Romano ištraukas skaito aktorius Marius Mačiulis.

Pokalbis įrašytas 2023 m. vasario 24 dieną vykusiose Sveikatos dienose. Už sukvietimą ir iniciatyvą ačiū Krizinio nėštumo centrui ir jo savanorei Vilmai Ragauskienei. Už įrašą - EXTRA FM. „Motinystė kaip niekas kitas išmoko mus pasirūpinti savimi ir, kad ir kaip banaliai tai skamba, – moko mus mylėti save. Atleisti sau – sunkiausias darbas. Priimti savo žemiškumą, netobulumą ir kartu pamatyti save tame tikrą ir nuostabią yra vidinė kelionė. Kartais nelengva, kartais skausminga, bet tikrai verta nukeliauti. Mes norim vaikams duoti geriausia – prašom, kas gali būti geriau, nei perduoti kaip mylėti save ir kaip mokytis meno gyventi“, – kviesdama į pokalbį dalinosi Sigita Valevičienė. TOBULA gali nužudyti GERAI. Aš šio pokalbio laukiau su mintimi, kad mes juk visi sutinkame, jog nėra tobulų žmonių. Nėra tobulų mamų. Akivaizdu juk. Bet kodėl tada kasdien vis tiek sugebame rasti dėl ko sau papriekaištauti? Kodėl tada vis tiek graužia ta kaltė, jog kažką galėjau padaryti geriau? Daugiau. Labiau. Švelniau. Bet būti kasdien vis geresnei lyg ir nėra labai blogai, ar ne? Juk dėl to, kad mes norime vis daugiau sužinoti, vis daugiau išmokti ir pasiekti, mūsų pasaulis juda pirmyn. Kur tas vidurys tarp tobulybės paieškų ir stovėjimo vietoje? Kada jau esu ta „pakankama mama“? O kada verta pasistengt labiau? Koks vaidmuo kaltės ir gėdos jausmo atsiradimui turi mūsų kultūra, socialiniai tinklai ir ten vyraujantis pagražintas, epizodiškai pateikiamas kitų žmonių gyvenimas? Kas nutinka motinystės vaizdiniui mūsų akyse, kai vienintelis jo formavimosi kanalas yra socialiniai tinklai? Kaip iš tikrųjų mylėti save netobulą, klystančią, susimaunančią vėl ir vėl? Labai įsiminė psichologės Sigitos Valevičienės  mintys apie tai, jog tobuliems mums nereikalingas santykis. Juk mes tada sau patys fainiausi ir geriausi. Vadinasi, netobulumas mums dovanoja santykį, ryšį. Su vaikais, su draugėmis, su vyru. Su kitu žmogumi. O artimi santykiai irgi padeda pamatyti, jog ne aš viena tikrai tikrai esu klystanti. Tas žinojimas kažkaip padeda labiau ir save priimti, ir kitiems už jų netobulumą atleisti.Gero klausymo.Kalbėkime, mamosMarija

Beveik prieš metus Rusija pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą. Nepaisant gausių Vakarų sankcijų, jos ekonomika nežlugo, ji buvo perorientuota į karinę pramonę. Mobilizacija užtikrina nesibaigiančius karių srautus, o Kremliaus propaganda atvirai šlovina karą, - vyksta Rusijos valstybės ir visuomenės militarizacija. Akivaizdu, kad tokia valstybė pirmiausia kelia grėsmę aplinkinėms šalims, taip pat Lietuvai. Kokie turi būti mūsų užsienio politikos prioritetai, kokios turi būti Rusijos sulaikymo strategijos ir kaip turime keisti valstybę bei visuomenę, kad ši grėsmė išnyktų?Apie tai laidoje diskutuoja europarlamentarė Rasa Juknevičienė, VU TSPMI direktorė Margarita Šešelgytė ir RESC direktorius Linas Kojala.Ved. Virginijus Savukynas

Ukrainiečiai sveikina griežtesnę popiežiaus Pranciškaus poziciją dėl Rusijos invazijos. „Akivaizdu, kad Dievo valia popiežiaus susitikimas su patriarchu neįvyko, kad jis negaištų daugiau laiko klausydamasis kvailų, idiotiškų Kirilo reikalavimų. Jei patriarchas taps išmintingesnis ir labiau nepriklausomas nuo Rusijos valstybės valdovų, galbūt jis paprašys naujo susitikimo. Tačiau popiežius žino, kad dabartinis laikas nėra tinkamas deryboms“. Plačiau – vedamojo skiltyje.Lietuvos žydų genocido atminimo dienai - Jūratės Kuodytės pokalbis su Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Judaikos centro vadove dr. Lara Lempertiene.Spaudos apžvalgoje – apie bažnyčių (ne)šildymą artėjant žiemai Europoje (parengė Giedrius Tamaševičius).Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Per metus maždaug 15 tūkst. padaugėjo žmonių, prašančių paramos maistu. Tuo metu prekybos centrai sako, kad gyventojai vis labiau stengiasi „medžioti“ nuolaidas maisto produktams.Išsamiau: Maisto banko Verslo partnerystės vadovė Dovilė Kovalskytė, Prekybos tinklo „Maxima“ atstovė Rima Aukštuolytė, Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė.Atidėtii gyventojų ir įmonių mokėjimai pasiekė rekordą – beveik 14-ka su puse milijardo eurų. Ir tai tik per tris šių metų mėnesius. Kas toliau? Ar tai - ekonomistų įvardyto gero gyvenimo - pabaigos pradžia? Irmos Janauskaitės reportažas.Toliau aiškinamasi, kodėl Europos Komisija sušvelnino sankcionuotų prekių tranzito į Kaliningradą sąlygas, ir kas dėl to turėtų prisiimti atsakomybę.Seimas rengiasi pritarti Suomijos ir Švedijos narystei NATO.Šias bei daugiau aktualijų komentuoja Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilyte-Nielsen.Šiemet daugiau kaip trečdaliui abiturientų neišlaikius matematikos egzamino, specialistai svarsto, kaip tai atsilieps stojimams į aukštąsias mokyklas. Akivaizdu, kad daug mažiau jaunuolių rinksis technologijų, inžinerijos ir kitas tiksliųjų mokslų programas, nors šių specialybių atstovų labiausiai trūksta. Pasakoja Edvinas Kučinskas.Komentaras. Autorius žurnalistas Marius Jokūbaitis. Ar Europa pirks dujas kaip vakcinas?Ved. Edvardas Kubilius

Dalia Grybauskaitė pareiškė, jog reikia ruoštis ekonominei krizei, tuo tarpu Vyriausybė ir Prezidentūra mano, kad šiais metais ekonomika vis dar augs. Akivaizdu, kad tiek gyventojai, tiek verslas jau patiria infliacijos iššūkius. Ar tai virs didele ekonomine krize? O galbūt krizėje Lietuva gali įžvelgti galimybių?Apie tai laidoje diskutuoja Seimo nariai: Ieva Pakarkytė, Kazimieras Starkevičius, Arvydas Nekrošius.Ved. Virginijus Savukynas

Rusijos karas Ukrainoje sudrebino viso pasaulio saugumo pamatus. Akivaizdu, kad po šis karas keičia geopolitinę situaciją. Koks likimas laukia Rusijos? Ar nusileis geležinė uždanga? Kaip pasibaigus karui Ukrainoje reikės užtikrinti pasaulio saugumą? Koks bus Kinijos vaidmuo? Ar Europos Sąjungos saugumas bus įmanomas be Ukrainos? Kaip atrodys ateities pasaulis?Apie tai diskutuoja Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkė Laima Andrikienė, Kovo 11-osios akto signataras Vytautas Plečkaitis ir buvęs premjeras, krašto apsaugos ministras Gediminas Kirkilas.Ved. Virginijus Savukynas

Pirmadienį prie Lenkijos sienos Baltarusijos specialiųjų tarnybų buvo suvaryti keli tūkstančiai migrantų. Jie bandė veržtis, niokojo pastatytą sieną. Lietuvos link taip pat traukia migrantų grupelės. Akivaizdu, kad tai koordinuoja Baltarusijos režimas. Į tai reaguodamas Seimas įvedė nepaprastąją padėtį pasienio ir 5 kilometrų nuo jo ruože. Ko tuo siekia A. Lukašenka – didelio konflikto ar noro, kad su juo būtų kalbamasi? Koks yra Rusijos vaidmuo?Apie tai diskutuoja politologė Dovilė Jakniūnaitė, europarlamentarė Rasa Juknevičienė, Seimo narys Darius Gimžauskas, Lietuvos Respublikos vyriausiasis patarėjas Darius Kuliešius, Nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signataras Vytautas Plečkaitis.Ved. Virginijus Savukynas

Esminė problema, kurią atskleidė prasidėjusi šiųmetė valstybinių brandos egzaminų sesija - tai kartų susidūrimo problema. Bloknotų ir tušinukų, dar vadinamos „baby boomer“ kartos, kuri iki šiol tebėra dominuojanti Lietuvos švietime susidūrimas su „Z karta“ arba „mobiliųjų technologijų karta“.Pasirodo, sunkiausia abiturientams per valstybinius brandos egzaminus - rašyti ranka.Mokytojai dalykininkai, taip pat mokyklų direktoriai pasakoja, kad kai kuriose mokyklose abiturientai masiškai skundėsi rankų raumenų spazmais per egzaminus. Ypač per lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą. Jie kratė rankas, mankštino, nes tiesiog negalėjo nulaikyti rankoje tušinuko. Labiausiai rašymui ranka pakenkė nuotolinis mokymas. Mat abiturientai beveik visus šiuos metus ir dalį praėjusių metų rašė darbus kompiuteriu ir atsiskaitė mokytojams siųsdami tik kompiuteriu atliktus darbus. O štai egzaminų užduotys atliekamos tik ranka.Akivaizdu, kad ši karta yra lūžio karta. Tad kodėl iki šiol dar nepereita nuo egzaminų laikymo „pieštuku ir trintuku“ prie egzamino, laikomo kompiuteriu? Ar gimnazinių klasių mokiniai vis dar turi mokykloje ir per egzaminą vystyti smulkiąją motoriką, kad jie vis dar tušinuku laiko egzaminus?Laidoje dalyvauja: Andrius Storta, Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos fizikos mokytojas, Agnė Klimčiauskaitė - Janavičienė, „Forvardo“ ugdymo vadovė ir lietuvių bei prancūzų kalbų mentorė, taip pat mokyklos „Pažinimo medis“ direktorės pavaduotoja pagrindiniam ugdymui bei Adomas Rutkauskas, Lrytas.lt Mokslo ir technologijų skyriaus redaktorius.Ved. Jonė Kučinskaitė

Sunku būtų išvardyti visus su išvaizdos kultūra sietinus fenomenus. Akivaizdu, kad vienas iš svarbiausiųjų – mada, kuri neatsiejama nuo vis naujai iškylančių estetikos kanonų. Individų santykio tarpininkas su vadinamomis estetinių madų tendencijomis – įspūdis, kuris kurio poveikis kelia daug klausimų, susijusių su nuolatiniu ir dinamišku išvaizdos, ypač vestimentarinių (aprangos) madų proceso kitimu bei pačia mados, kaip socialinio fenomeno, filosofija. Apie tai ir prof. dr. Eugenijus Skerstonas kalbasi su Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi, mokslų daktaru, puikių monografijų, skirtų fenomenologijos studijoms ir estetinės patirties temoms autoriumi ponu Daliumi Jonkumi. Ved. Eugenijus Skerstonas.

2019 metais pažymime Alfonso Nykos-Niliūno 100-ąsias gimimo metines, jis kaip tik ir buvo vienas iš žemininkų kartos. Klausysimės diskusijos „Žemininkai ir jų bendraamžiai: dvidešimtųjų karta lietuvių poezijoje“. Akivaizdu, kad žemininkai išlaikė istorijos išbandymą ir tebėra vienas iš mūsų literatūros kanono centrų. Tačiau pasiaiškinkime, kaip laikas paveikė jų kūrybos vertinimus, kaip jie atrodo visame lietuvių literatūros procese ir kas yra kiti to proceso dalyviai, t.y. panašiu laiku gimę lietuvių poetai. Ar iš viso galima kalbėti apie 20-ųjų metų kartą lietuvių poezijoje. Diskusijos dalyvius pristato moderatorė Dalia Satkauskytė. Įrašyta Vilniaus knygų mugėje vasario 21 d.

Laidoje veši grupė Pigeon is my friend. Akivaizdu, kad šios grupės prioritetas – laisvė. Nėra žodžių, nėra konkrečių minčių rėmų – viskas laisva ir palikta interpretuoti klausytojui, o jų nėra mažai. Grupė grojo Lietuvoje, Latvijoje. Stebina susirinkusius į jų koncertus nuolat nutinkančiom improvizacijom. Ved. Tomas Lukaševičius.

Filosofo Viktoro Bachmetjevo komentaras „Teisingos emigracijos referendumas“ apie du kartu su prezidento rinkimais organizuojamus referendumus.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Startavo profesinio tobulėjimo programa „Lithuanian Shorts Mentorship“, skirta Lietuvos kino ir televizijos industrijose dirbančioms moterims. Kodėl svarbu dalytis sava patirtimi su pradedančiaisiais ir skirti dėmesį būtent moterims kino ir TV industrijose? Pokalbis su lietuviškų trumpametražių filmų agentūros „Lithuanian Shorts“ vadove Rimante Daugėlaite-Cegelskiene ir WIFT LT (WOMEN IN FILM AND TELEVISION LITHUANIA) bendruomenės vadove Eva Brazdžionyte. Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną pasitinkame su dviem ryškiais įvykiais: Lietuvos žurnalistų sąjungos 90-mečiu ir prieš 110 metų įkurto dienraščio „Lietuvos žinios“ veiklos nutraukimu. Akivaizdu, kad norint švarios ir profesionalios žiniasklaidos ir žurnalistikos šiais laikais reikia kaip niekad glaudaus bendruomeniškumo ir susitelkimo, tačiau ar galima apie tai kalbėti, kai LŽS nepriklauso didžioji dalis žurnalistų? Kokios Lietuvos žiniasklaidos perspektyvos? Kokį vaidmenį joje atlieka Žurnalistų sąjunga? Ir kaip siekti glaudesnės žurnalistų bendruomenės? Pokalbis su LŽS pirmininku Dainiumi Radzevičiumi, portalo LRT.lt vyr. redaktoriaus pavaduotoja Aleksandra Ketlerienė ir tinklalaidės NYLA autoriumi ir vedėju Karoliu Vyšniausku.Ved. Austėja Kuskienė.

Apsakyme gana keistu pavadinimu „Literatūra+liga=literatūra“ Čilės rašytojas Roberto Bolaño sako: „Akivaizdu, kad rašyti – tai tas pats, kas skaityti, o kartkartėmis netgi panašu į keliavimą.“ Apie tai, kaip viena po kitą keliauja lietuvių, ispanų ir Lotynų Amerikos literatūros, pasakoja dr. Aistė Kučinskienė.Lietuvių rašytojai yra gana įdėmiai perskaitę magiškojo realizmo pradininką Gabrielį Garcią Marquezą, ispanų poetą Federico Garcią Lorcą, nenuilstantį prozos žaidimų žaidėją Julio Cortazarą ir intelektualių žabangų spendėją Jorge Luisą Borgesą. O ar pažįstame kitus Ispanijos ir Lotynų Amerikos autorius? Ar jie pažįsta mus? Kaip ir ko mokomės iš ispanakalbės literatūros? Aptarsime, kokie ryšiai sieja lietuvių ir ispanakalbę literatūras, mėginsime įvardyti tai, kas mus sieja, ir kas skiria.Ved. Dovilė Kuzminskaitė.

Ar įmanoma nesimokant tėvystės įgūdžių tapti mylinčiais, jautriais, empatiškais tėvais?Lietuva vėl susipriešinusi. Daugiau kaip mėnuo netyla ginčai dėl Kauno vaiko teisių apsaugos skyriaus pareigūnų veiksmų iš šeimos paimant du mažamečius, nes mama viešoje vietoje galimai smurtavo prieš vieną iš vaikų. Po šio atvejo paaiškėjo ir daugiau panašių istorijų. Akivaizdu, kad svarių argumentų atskirais atvejais turi abi pusės. Deja, atrodo, kad empatijos taip pat neretai stokoja abi pusės.Kaip rodo 2016 m. Mičigano universiteto mokslininkų atliktas empatijos tyrimas, Lietuva tarp 63 pasaulio šalių yra pačiame lentelės gale. Ir tai, veikiausiai, yra sąlygota tiek potrauminės mūsų šalies piliečių praeities, tiek uždarumo, nenoro keistis bei mokytis. Šiandien mokomės ir gauname daugelio sričių išsilavinimo serfifikatus – nesvarbu, ar norime vairuoti automobilį, ar traktorių, ar siekiame karjeros bet kokioje srityje, tik štai tėvais manome, kad galime būti ir niekur nesimokę. Ar tikrai taip? Ko galėtume pasimokyti iš pasaulyje viena labiausiai vertinamų ir pripažintų judėjų pedagogikos?Laidoje dalyvaus Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto Pedagogikos katedros doc. dr. Sada Ramanauskienė. Vedėja Jonė Kučinskaitė.

Ar įmanoma nesimokant tėvystės įgūdžių tapti mylinčiais, jautriais, empatiškais tėvais?Lietuva vėl susipriešinusi. Daugiau kaip mėnuo netyla ginčai dėl Kauno vaiko teisių apsaugos skyriaus pareigūnų veiksmų iš šeimos paimant du mažamečius, nes mama viešoje vietoje galimai smurtavo prieš vieną iš vaikų. Po šio atvejo paaiškėjo ir daugiau panašių istorijų. Akivaizdu, kad svarių argumentų atskirais atvejais turi abi pusės. Deja, atrodo, kad empatijos taip pat neretai stokoja abi pusės.Kaip rodo 2016 m. Mičigano universiteto mokslininkų atliktas empatijos tyrimas, Lietuva tarp 63 pasaulio šalių yra pačiame lentelės gale. Ir tai, veikiausiai, yra sąlygota tiek potrauminės mūsų šalies piliečių praeities, tiek uždarumo, nenoro keistis bei mokytis. Šiandien mokomės ir gauname daugelio sričių išsilavinimo serfifikatus – nesvarbu, ar norime vairuoti automobilį, ar traktorių, ar siekiame karjeros bet kokioje srityje, tik štai tėvais manome, kad galime būti ir niekur nesimokę. Ar tikrai taip? Ko galėtume pasimokyti iš pasaulyje viena labiausiai vertinamų ir pripažintų judėjų pedagogikos?Laidoje dalyvaus Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto Pedagogikos katedros doc. dr. Sada Ramanauskienė. Vedėja Jonė Kučinskaitė.

Seimo valdančioji dauguma išgyvena krizę: vieną po kito pralaimi svarbius balsavimus, ryškėja nuomonių skirtumai didžiausioje – Valstiečių ir žaliųjų sąjungos – frakcijoje. Akivaizdu, kad dabartinė Seimo dauguma – labai trapi, o susitarti su Lietuvos lenkų rinkimų akcija–Krikščioniškų šeimų sąjunga nepavyko. Vyriausybės ir jos vadovo Sauliaus Skvernelio veiksmai ir žodžiai kelia vis daugiau nepasitenkinimo ir neatsakytų klausimų, o naujausi apklausų duomenys valdantiesiems „valstiečiams“, tikėtina, nieko gero nežada. Ar valdančioji dauguma nevirs mažuma ir ar neprireiks pirmalaikių Seimo rinkimų? Apie tai LRT žurnalisto Vladimiro Laučiaus pokalbis su Valstiečių ir žaliųjų sąjungos vicepirmininku Virginijumi Sinkevičiumi ir Liberalų sąjūdžio pirmininku Eugenijumi Gentvilu.

Kodėl mūsų vaikams matematika nėra įdomi?Darbo rinkos analitikai prognozuoja, kad ateityje sėkmingiausiai karjerą darys tie, kas išmano matematiką, taip pat kitus tiksliuosius bei gamtos mokslus.Akivaizdu, kad nei šiandieniniai mokiniai, nei jų tėvai prognozių neima domėn, nes, kaip rodo paskutinių valstybinių brandos egzaminų rezultatai, iš 266 Lietuvos gimnazijų viso labo tik 30-ies mokyklų visų abiturientų matematikos brandos egzamino vidurkis viršija 50 procentų. Kitaip sakant, matematikos išmoko ar išmokstama tik kas dvyliktoje šalies mokykloje. Ar visą laiką Lietuvoje buvo tokia situacija, ar čia tik pastarųjų metų tendencijos? Kokios yra pagrindinės nesėkmingo matematikos mokymo ir mokymosi priežastys? Pagaliau, kokia dalis mūsų šalies mokytojų ne tik patys puikiai išmano matematiką, o ir geba ją paprastai paaiškinti mokiniams bei pateikti šios disciplinos mokymosi naudą pagrindžiančių pavyzdžių? Laidoje dalyvaus Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos direktorius, matematikas Miša Jakobas ir Vilniaus universiteto profesorius, matematikos vadovėlių autorius Rimas Norvaiša.

Kodėl mūsų vaikams matematika nėra įdomi?Darbo rinkos analitikai prognozuoja, kad ateityje sėkmingiausiai karjerą darys tie, kas išmano matematiką, taip pat kitus tiksliuosius bei gamtos mokslus.Akivaizdu, kad nei šiandieniniai mokiniai, nei jų tėvai prognozių neima domėn, nes, kaip rodo paskutinių valstybinių brandos egzaminų rezultatai, iš 266 Lietuvos gimnazijų viso labo tik 30-ies mokyklų visų abiturientų matematikos brandos egzamino vidurkis viršija 50 procentų. Kitaip sakant, matematikos išmoko ar išmokstama tik kas dvyliktoje šalies mokykloje. Ar visą laiką Lietuvoje buvo tokia situacija, ar čia tik pastarųjų metų tendencijos? Kokios yra pagrindinės nesėkmingo matematikos mokymo ir mokymosi priežastys? Pagaliau, kokia dalis mūsų šalies mokytojų ne tik patys puikiai išmano matematiką, o ir geba ją paprastai paaiškinti mokiniams bei pateikti šios disciplinos mokymosi naudą pagrindžiančių pavyzdžių? Laidoje dalyvaus Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos direktorius, matematikas Miša Jakobas ir Vilniaus universiteto profesorius, matematikos vadovėlių autorius Rimas Norvaiša.

„Karas sukūrė kažką ypatingo – sąvoką tarp tėvynės bei svetimos žemės. Jei karys, mėnesius praleidžiantis miške, apsidairytų – proskynos jam pasirodytų tokios pat artimos, kaip ir gimtojo miesto gatvės bei aikštės“, – vokiečių kariams skirtame pasivaikščiojimų gide po Vilnių rašo karo metais šiame mieste dirbęs meno kritikas Paul Monty.Pasak istoriko Laimono Briedžio, 1915 metais įsigali mintis, kad I Pasaulinis karas normali žmogaus būsena, gal visada teks kariauti. Akivaizdu, kad kelio atgal nėra, ir jeigu karas baigsis, pasaulis bus visiškai kitoks. Artėjantys 1915-ieji – svarbūs metai dabartinės Lietuvos teritorijos gyventojams – teritoriją okupuoja vokiečių kariuomenė, garsėjanti ne tik tvarka, bet ir žiaurumu. Būtent karo metai į šį kraštą atveda nemažai talentingų meno, kultūros žmonių, kurie tarnauja kaizerio armijoje. Kaip jaučiasi karys svetimame mieste, koks jo santykis su vietos gyventojais – kokia karo kasdienybė slepiasi už didžiųjų kovų?

„Karas sukūrė kažką ypatingo – sąvoką tarp tėvynės bei svetimos žemės. Jei karys, mėnesius praleidžiantis miške, apsidairytų – proskynos jam pasirodytų tokios pat artimos, kaip ir gimtojo miesto gatvės bei aikštės“, – vokiečių kariams skirtame pasivaikščiojimų gide po Vilnių rašo karo metais šiame mieste dirbęs meno kritikas Paul Monty.Pasak istoriko Laimono Briedžio, 1915 metais įsigali mintis, kad I Pasaulinis karas normali žmogaus būsena, gal visada teks kariauti. Akivaizdu, kad kelio atgal nėra, ir jeigu karas baigsis, pasaulis bus visiškai kitoks. Artėjantys 1915-ieji – svarbūs metai dabartinės Lietuvos teritorijos gyventojams – teritoriją okupuoja vokiečių kariuomenė, garsėjanti ne tik tvarka, bet ir žiaurumu. Būtent karo metai į šį kraštą atveda nemažai talentingų meno, kultūros žmonių, kurie tarnauja kaizerio armijoje. Kaip jaučiasi karys svetimame mieste, koks jo santykis su vietos gyventojais – kokia karo kasdienybė slepiasi už didžiųjų kovų?

„Jūros kranto ties Palanga kaita per paskutinį šimtmetį“, – tokia dr. Dariaus Jarmalavičiaus paskaitos tema. Sužinosime, kaip jūros krantą veikė besikeičiančios klimato sąlygos, kiek žmogus prisideda prie krantodaros ir kratotvarkos procesų, kokią įtaką krantui daro garsusis tiltas.Akivaizdu, kad Palangos kranto kitimas artimai susijęs su 1890 m. grafo Juozapo Tiškevičiaus statytu tiltu. Paskaitoje, be kita ko, pateikiama kurortui svarbių istorinių faktų, nuorodų į senas fotografijas.Dr. Darius Jarmalavičius – Gamtos tyrimų centro Geoaplinkos tyrimų laboratorijos Krantotyros ir krantotvarkos skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas.

„Jūros kranto ties Palanga kaita per paskutinį šimtmetį“, – tokia dr. Dariaus Jarmalavičiaus paskaitos tema. Sužinosime, kaip jūros krantą veikė besikeičiančios klimato sąlygos, kiek žmogus prisideda prie krantodaros ir kratotvarkos procesų, kokią įtaką krantui daro garsusis tiltas.Akivaizdu, kad Palangos kranto kitimas artimai susijęs su 1890 m. grafo Juozapo Tiškevičiaus statytu tiltu. Paskaitoje, be kita ko, pateikiama kurortui svarbių istorinių faktų, nuorodų į senas fotografijas.Dr. Darius Jarmalavičius – Gamtos tyrimų centro Geoaplinkos tyrimų laboratorijos Krantotyros ir krantotvarkos skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas.