Podcasts about gydytoja

Pokalbis su animatoriumi ir tratlonininku Meinardu Valkevičiumi, ketinančiu perplaukti Baltijos jūrą – 350 km. nuo Švedijos iki Lietuvos.Klimato kaitos rubrika. Menininkas Evaldas Jurčiukonis interjero objektus kuria iš medienos atliekų, sako tokiu būdu jaučiasi gaminantis be kaltės.Moterys, gimdžiusios pernai metais kviečiamos užpildyti klausimyną apie savo patirtis. Tai daroma jau penktą kartą. Apie tai kalbamės su Motinystę globojančių iniciatyvų sąjungos valdybos nare Lina Gabrijolavičiene.Gegužės 6-oji minima kaip diena be dietų. Gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė atsako į klausimus apie dietų veiksmingumą.Šią savaitę „LRT ieško sprendimų“ komanda domisi taupymo iniciatyvomis. Problemos, kurias reikia išspręsti taupant maistui, yra rimtos. Tai ir medžiagų trūkumas, monotonija, o kartais ir neturėjimas laiko ilgai gaminti. Kaip planuoti išlaidas maistui, dabartiniais laikais moko ir tinklaraštininkai. Yra sakančiųjų, kad maistingą ir dar nenusibodusį patiekalą galima pasigaminti ir už porą eurų arba tik iš penkių nebrangių produktų. Svarbiausia – fantazija ir rinkimasis universalių produktų, iš kurių galima pasigaminti įvairiausių patiekalų variantų, bei pasidomėjimas apie tai, kokių medžiagų turi perkami produktai.Ved. Agnė Skamarakaitė

Socialiniuose tinkluose Justės Latauskienės įrašus skaito tūkstančiai, o medicininės kasdienybės patirtis gydytoja aprašė savo pirmoje knygoje. Ko reikia geram susikalbėjimui su savo gydytoju? Kokia mūsų medicinos ir sveikatos ateitis laukia? Ką daryti, kai nežinai, kodėl skauda?Pokalbis su šeimos gydytoja, psichoterapeute Juste Latauskiene.Ved. Ignas Klėjus

„Dabar inovatyvu būtų tiesiog atkreipti dėmesį į save ir jį išlaikyti“, - apie gausėjančias kasdienio gyvenimo medicinines inovacijas pasakoja gydytoja Algė Ivaškevičė. Prieš kelis dešimtmečius medikės karjerą pradėjusi kaip psichiatrė, šiuo metu gydytoja yra kone vienintelė Lietuvoje sertifikuota funkcinės medicinos specialistė, į žmogaus sveikatos problemas žvelgianti individualizuotai.Kas yra funkcinė medicina? Nuo ko priklauso personalizuotas žvilgsnis į žmogaus sveikatą? Ar tai medicinos ateitis?Pokalbis su funkcinės medicinos gydytoja Alge Ivaškeviče.Ved. Ignas Klėjus

Keturių milijonų rubrikoje keliautoja ir Instagramo paskyros „ananaso kelionės“ autorė. Kaip ji randa pigiausius skrydžius, kokios jos kelionių paslaptys ir kokios šalys paliko didžiausią įspūdį?Apie dar vieną kontracepcijos būdą - sterilizaciją. Sveikatos apsaugos ministerija rengia tvarką, pagal kurią nuo vasario gyventojams būtų prieinama ši priemonė.LRT sprendimų diskusija. Apie saugų eismą. Rudenį temstant anksčiau, išvengti nelaimingų atsitikimų tampa dar sudėtingiau. Ką daro kaimyninės šalys, siekdamos sumažinti avarijų ir kitų incidentų skaičių?Gyventojų nerimą ir vėl kursto technologinės naujovės – socialiniuose tinkluose pasigirdo nerimas dėl pasuose naudojamų QR kodų ir elektroninių vairuotojo pažymėjimų.Ved. Urtė Korsakovaitė

Klimato kaitos rubrikoje apie stambiagabarites atliekas. Pastaruoju metu Klaipėdoje nustatyti trys tokie taršos atvejai. Kur dėti ir pristatyti buitines ir kitas atliekas?Po pusės vienuoliktos žinių LRT girdi tema. Apie skiepus nuo pneumokokų. Kam ir kada jie priklauso nemokamai?Antrą laidos valandą pokalbis apie varnas kiemuose. Kaip draugiškai sugyventi papasakos ornitologas.Na, ir paskutinį pusvalandį apie Kaišiadorių rajone įsikūrusį Strumskių šeimos ūkį. Jį lanko tie, kam įdomios alpakos ir bitės. Renatas Strumskis ūkyje savo rankomis įgyvendina netikėčiausias idėjas.Ved. Urtė Korsakovaitė

„Deja, turėjo įvykti skaudūs įvykiai, kad mes atsigręžtume į tai“, - apie mobingo pasekmes sveikatos apsaugos sistemoje pasakoja gydytoja psichiatrė Kristina Norvainytė. Buvusi Jaunųjų gydytojo asociacijos prezidentė ne vienerius metus skyrė darbui, jog medicinoje dirbančių psichikos sveikatos problemos būtų išgirstos. Pati prisimindama karjeros pradžią, Kristina atvirauja, kad tame yra daug nevilties ir buvo tokių akimirkų, kuomet sulaukė grasinimų dėl savo pasisakymų.Pokalbis su gydytoja psichiatre Kristina Norvainyte.Ved. Ignas Klėjus

„Važiuodavau su dviračiu iš ligoninės ir jausdavau, kad tai geriausia dienos akimirka“, - pasakoja gydytoja Barbora Jarašūnė, parašiusi knygą apie medikų perdegimą „Poliklinika arba netikėti medžiai“. Pati autorė pakeitė ne vieną medicinos specialybę ir pripažįsta, kad knygos apie gydytojo psichologinio gyvenimo sunkumus negalėjo neparašyti.Kaip atrodė pačios rašytojos kelias į gydytojo gyvenimą? Ar perdegimas medikų bendruomenėje užprogramuotas? Pokalbis su gydytoja dietologe Barbora Jarašūne.Ved. Ignas Klėjus

Gydytojai teigia jau seniai žmonėms aiškinę, kad nereikėtų leisti vaikams šokinėti ant batutų. Jais susirūpinta vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei papasakojus, kad, šokinėdamas ant batuto, smarkiai susižeidė jos mažametis sūnus.Parašiutininkų klubai sako, kad šis sezonas jiems nekoks – daug mažiau žmonių nei įprastai renkasi šuolį parašiutu. Kokios Jūsų patirtys – ar esate šokę parašiutu? Ar norėtumėte juo šokti?„Merkinė išgyvena renesansą“, – būtent taip savo gimtąjį miestelį apibūdina menininkas Algimantas Rokas Černiauskas. Nuo mažens matęs Merkinės gyvenimą, Algimantas papasakos, kaip čia viskas keičiasi, kaip vietos gyventojai reaguoja į šiuolaikinio meno festivalius.Valstybės dieną sostinėje, kurioje dar vyks ir du didžiuliai Dainų šventės renginiai, viešasis transportas bus nemokamas, iš esmės keičiasi dalis maršrutų. Iš kur jūs gaunate informaciją apie svarbiausius eismo pokyčius? Ar pavyksta tokiomis dienomis mieste susigaudyti?Ved. Edvardas Kubilius

2023 m. Europos katalikų teologijos draugija geriausia metų knyga išrinko Ligitos Ryliškytės daktaro disertacijos pagrindu išleistą veikalą „Kodėl kryžius? Dieviškoji draugystė ir teisingumo galia“. Ligita Ryliškytė – Eucharistinio Jėzaus kongregacijos sesuo, medikė kardiologė, profesorė, medicinos ir teologijos mokslų daktarė, ilgą laiką dirbo Vilniaus Universiteto Santaros klinikų ligoninėje, o dabar visą profesinį laiką skirianti sisteminės teologijos dėstymui prestižinėje Jungtinių Amerikos Valstijų akademinėje institucijoje – Bostono koledže. Prieš gerą pusmetį Vilniaus edukaciniame medijų centre Lojoteka buvo surengtas sesers Ligitos Ryliškytės knygos pristatymas, su kurio fragmentais galėjo susipažinti ir Mažosios studijos klausytojai, o šiandien pagaliau turime progą ilgiau pakalbinti viešnią apie jos dvigubą – gydytojos ir teologės – pašaukimą, šiandienines akademinės teologijos sroves ir jos pačios veikalą „Kodėl kryžius?“Laidos redaktorė Rūta Tumėnaitė.

„Tai gali suteikti ramybę, jei išmoksti gyventi tokios gamtos ritmu“, – apie darbą ir gyvenimą poliarinės nakties sąlygomis pasakoja Švedijos šiaurėje dirbanti lietuvė gydytoja Gabrielė Smilginė. Praleidusi dešimtmetį studijuodama mediciną Lietuvoje, Gabrielė nusprendė savęs ieškoti kitoje šalyje, už poliarinio rato, kurioje klimato sąlygų kontrastingumas paveikia net ir daug metų čia gyvenančių vietinių savijautą. Nors Lietuvoje įprasta girdėti norą lygiuotis į Švedijos visuomenės pasiekimus, gydytoja pripažįsta, kad lietuviai per daug nuvertina savo šalies medicinos prieinamumą.Kaip atrodo gydytojo darbas Švedijos šiaurėje? Koks čia gyvenančių žmonių požiūris į psichikos sveikatą? Ar šioje Skandinavijos šalyje egzistuoja „mobingas“?Pokalbis su šeimos medicinos gydytoja rezidente Gabriele Smilgine.Ved. Ignas Klėjus

Vilniuje psichoaktyviomis medžiagomis apsinuodiję vaikai patenka į Vilniaus miesto klinikinę ligoninę. Čia per pirmuosius 5 mėnesius buvo hospitalizuoti 58 vaikai ir paaugliai, iš kurių 35 buvo apsinuodiję alkoholiu, 9 – narkotikais, 6 mėgino žudytis. Tai sudaro net 37 procentus visų Intensyvios terapijos skyriuje gydomų vaikų.Apie šios gąsdinančios statistikos priežastis ir pasekmes pokalbis su Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Vaikų priėmimo–skubios pagalbos, intensyvios terapijos ir konsultacijų skyriaus vaikų intensyviosios terapijos gydytoja Veslava Žukovskaja. Gydytoja pasakoja, kad medikus labiausiai neramina neaiškios kilmės psichoaktyvių medžiagų vartojimas, kai agresyvus paauglys per kelias sekundes gali netekti sąmonės ir panirti į komą, o vartojimo pasekmės išlieka ilgam.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Vis daugiau pasaulio šalių draudžiant tarnybiniuose telefonuose naudoti socialinį tinklą „TikTok“, Lietuva taip pat svarsto, ką daryti. Kodėl ši programėlė – nesaugi?Praėjus metams po LRT tyrimo apie naudotų karrstų perpardavinėjimo aferą, bažnyčiai priklausančioje įmonėje praktiškai neliko apie ją žinojusių ir dėl to mobingą patyrusių darbuotojų.Tęsiantis išankstiniam savivaldos rinkimų balsavimui, klausytojų klausiame – ar pastebite kokių nors rinkimų pažeidimų? Ar žinote, kokiais atvejais ir kam pranešti?„Verslo laike“ – apie socialiai atsakingus verslus ir kompensacijas žmonėms, kurie patys nori įsirengti elektromobilių įkrovimo stoteles.Kaip toliau galėtų vystytis vadinamasis VSD skandalas ir kaip Vyriausybė ketina padėti dėl mažų pieno supirkimo kainų protestuojantiems ūkininkams? Premjerės Ingridos Šimonytės interviu.Į LRT girdi kreipėsi vilnietė Ana. Trys jos vaikai susirgo liga, kuriai gydyti reikalingi antibiotikai. Gydytoja išrašė receptą. Tačiau vaistinėje moteris sužinojo, kad septynių dienų antibiotikų kursas kainuos beveik šimtą eurų. Ligonių kasa teigia, kad vaistai vaikams turėjo būti kompensuojami, gydymo įstaiga tvirtina, jog vadovavosi nustatyta tvarka.Ved. Edvardas Kubilius

Europos Komisija iki gegužės vidurio atidėjo daugiau nei pusės milijardo eurų išmokas Lietuvai. Komisija nurodo, kad Lietuva neįvykdė rekomendacijų ir neatsisakė kai kurių mokestinių lengvatų ir nepriėmė su aplinkosauga susijusių mokesčių pakeitimų.Dzūkijos nacionaliniame parke atidarytas naujas stumbrynas. Jame gyvena dešimt stumbrų, tarp jų – ir keli čia gimę jaunikliai. Naujasis stumbrynas ne tik padės išsaugoti natūralią šių gyvūnų populiaciją, bet ir pritrauks daugiau lankytojų, kurie turės progą išsamiau susipažinti su šia reta bei saugoma rūšimi, suprasti, kodėl stumbrus reikia saugoti.Į LRT girdi kreipėsi vilnietė Ana. Trys jos vaikai susirgo liga, kuriai gydyti reikalingi antibiotikai. Gydytoja išrašė receptą. Tačiau vaistinėje moteris sužinojo, jog septynių dienų antibiotikų kursas kainuos beveik šimtą eurų. Ligonių kasa teigia, kad vaistai vaikams turėjo būti kompensuojami, gydymo įstaiga tvirtina, jog vadovavosi nustatyta tvarka.Ved. Madona Lučkaitė

Pasak odontologų, nemaža dalis Lietuvos gyventojų nesirūpina savo burnos sveikata ir į gydytojus kreipiasi tik tada, kai jau nebegali kęsti dėl nepriežiūros ar kitų priežasčių atsiradusio danties skausmo. Ar tokia situacija galėjo susiklostyti ir dėl karantino, per kurį paslaugos buvo apribotos – domėjosi Justė Urbonaitė.Sveikatos apsaugos ministerija ragina gyventojus pranešti apie nuomonės formuotojų reklamuojamas vitaminų lašelines, kurios neva greitai atstato organizmą. Tuo metu specialistai sako, kad vitaminų ir papildų apskritai be gydytojų paskyrimo ar patarimo nereikėtų vartoti, nes iš jų – didelės naudos nėra. Kiek ir kaip apskritai reikėtų vartoti vitaminus, maisto papildus?Kaip per iššūkių kupinus 2022 m. pakito Lietuvos visuomenės pilietinė galia?Apklausa rodo, kad pusė Lietuvos gyventojų sumažino savo elektros suvartojimą ir atsakingiau stebi savo įpročius. „Aktualaus klausimo“ rubrikoje Jūsų klausiame, ar taupote ir kaip taupote elektrą?„Verslo laike" – pokalbis su vagonus Ukrainoje nuomojančiu ir grūdus po karo zoną vežiojančios įmonės „BGS Rail“ vadovu Dariumi Zakarausku.Prasideda paramos Ukrainai akcija „Radarom!“, kurios tikslas – rinkti pinigus ir už juos nupirkti oro erdvės stebėjimo radarus, padėsiančius stebėti Ukrainos dangų ir greičiau bei tiksliau reaguoti į Rusijos atakas.Ved. Edvardas Kubilius

Šiandien vienos didžiausių raketų atakų metu buvo apšaudyti didieji Ukrainos miestai. Keli sprogimai buvo girdimi sostinėje Kyjive, čia sužeisti mažiausiai trys žmonės, apgadinti keli namai. Miesto meras Vitalijus Klyčko teigia, kad be elektros likę apie 40-imt procentų miesto, Lvive po atakų elektros neturi apie 90-imt procentų miesto.Parlamentarai turi įgaliojimus steigti nepriklausomas specializuotas kontrolės institucijas, o jų įkurtas žvalgybos kontrolieriaus institutas nepažeidžia Seimo kontrolierių teisių tirti skundus, konstatavo Konstitucinis Teismas.Apie plaučių uždegimą ir jo komplikacijos su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Terapijos dienos stacionaro vedėja Rūta Nutautiene.Vienas žmogus internete pasakoja kaip ieškojo mamai vaistų, kurių savo miesto vaistinėje nepavyko rasti. Nuvažiavus į kito miesto vaistinę paaiškėjo, kad nepakanka išrašyto recepto, reikia vardinės pažymos. Tada sunkiai rado gydytoją, kuris tokią pažymą galėjo išrašyti ir vistiek galų gale paaiškėjo, kad pažyma ne tokia išrašyta. Situaciją komentuoja SAM Farmacijos politikos skyriaus vedėja Anželika Oraitė.Gyventojams ir įmonėms šiemet ėmė brangti paskolos. To nebuvo dešimtmetį. Degalinėse dyzelinas šiemet ėmė kainuoti daugiau nei benzinas. Vietos ir Briuselio politikams teko ieškoti, kaip atpiginti elektrą, dujas. Kas dar svarbaus šiemet įvyko ekonomikoje ir kas tai lėmė?Į Lietuvą keliantis Baltarusijos ir Rusijos kompanijoms šalyje sparčiai auga kompiuterinių žaidimų kūrėjų industrija. Dalis nepriklausomų kūrėjų baiminasi, kad daugėjant stambių kompanijų, jiems bus sunkiau rasti gerų darbuotojų. Tačiau kiti konkurencijos nebijo ir priešingai - įžvelgia naujų bendradarbiavimo galimybių.Ved. Agnė Skamarakaitė

Prezidentas ragina atidėti trečiąjį elektros rinkos liberalizacijos procesą neterminuotam laikui. Gitanas Nausėda taip pat siūlo didinti kompensaciją už elektrą bei šildymą.Sveikatos apsaugos ministras sako, kad nacionalinio karantino dėl kovido ir toliau neplanuojama skelbti, tačiau rudenį greičiausiai gali tekti imtis ligos valdymo priemonių konkrečiose savivaldybėse.Slovakijos naftos perdirbimo įmonė „Slovnaft“ skelbia, kad jai dėl sankcijų Maskvai sustabdytas rusiškos naftos tiekimas vamzdynu vakar buvo atnaujintas, o šiandien tikimas atnaujinamas ir Vengrijai. Apie tai skelbiama tuo metu, kai Europa ieško būdų, kaip greičiau tapti nepriklausomai nuo rusiškos energijos.Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Bešta pristato Ukrainos vaikų padėtį Lietuvoje: integraciją į šalies švietimo sistemą, iššūkius, su kuriais vaikai susiduria, problemas ir pagrindinius poreikius.Sostinėje fiksuojamas rekordinis turistų skaičius po pandemijos. Vis tik, ekspertai pastebi, kad džiaugtis dar anksti, mat padidėjęs atvykstančių skaičius nebūtinai reiškia atsigaunantį restoranų ir viešbučių sektorių.Ved. Paulius Šironas

Šią savaitę Nensi Pelozi vizitas Taivane nors ir užgožė kitas naujienas, tačiau dar viena žinia iš Amerikos ne mažiau reikšminga ir pačiai Amerikai, ir pasauliui. Savaitgalį padėtas taškas daugiau nei du dešimtečius trunkančiame atpildo procese. Kabule nukautas rugsėjo 11-tosios išpuolių vienas iš pagrindinių architektų Aimanas al Zawahiris. Teisingumo įvykdymas al Qaeda lyderiui užtruko. Prieš tai teroristinei organizacijai vadovavęs Osama bin Ladenas atpildo sulaukė 11 metų anksčiau. Ir vienas, ir kitas buvo susekti vietose, kuriose sunku tikėtis aptikti ieškomiausius pasaulio teroristus. Tačiau būdai, kuriais suvestos sąskaitos su bin Ladenu ir Zawahiriu, skiriasi. Plačiau - Julius Juchnevičius.Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas rugpjūčio 5 dieną Rusijos Juodosios jūros Sočio kurorte susitiks su Rusijos kolega Vladimiru Putinu. Ko galima tikėtis iš šio susitikimo.Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vadovė docentė Margarita Šešelgytė ir Rytų Europos studijų centro vadovas, politologas Linas Kojala.Aktualus klausimas. Ką manote apie siūlymus pakeisti prokomunistinių rašytojų vardais pavadintų miestų bei miestelių gatvių pavadinimus?. Komentuoja istorikas Algirdas Jakubčionis.Iš alimentų nemokančių tėvų „Sodra“ nesusigrąžina 185 mln. eurųIšsamiau Irma Janauskaitė.Lietuvos medikų pagalba Ukrainai.LRT bendradarbis Ukrainoje, politologas Alvydas Medalinskas,Savanorius medikus pagelbėti Ukrainai buriantis gydytojas Skirmantas Krunkaitis, Gydytoja ortopedė-traumatologė Akvilė Vilkytė, Lietuvos medikų komandoje jau dirbusi Ukrainoje.Ved. Rūta Kupetytė

Nors psichologinių veiksnių įtakos sveikatai idėja yra labai sena, terminas psichosomatika iki šiandien išlieka apipintas daugybe neatsakytų klausimų. Psichosomatikos reiškinio atveju mūsų psichologiniai išgyvenimai gali tiesiogiai paveikti fiziologinius procesus ir taip imituoti realią kūno ligą.Kokia riba tarp psichikos sveikatos sutrikimo ir kūno ligos? Ar psichosomatika gali būti pavojinga? Kodėl kai kurie žmonės perdėtai nerimauja dėl sveikatos?Dvylika punktų apie psichosomatiką su šeimos gydytoja - psichoterapeute Juste Latauskiene.Ved. Ignas Klėjus

Jau savaitė, kai Lietuva dirbti į Ukrainą išlydėjo dvi medikų grupes. Viena grupė – 12 medikų – toliau dirba Kijive, kita persikėlė į Ukrainos pietvakariuose esančią Vinicos sritį. Kaip sekasi Lietuvos medikams Ukrainoje?Kokia padėtis Kijivo regione, iš jo pasitraukus Rusijos kariuomenei? Pasakoja portalo žurnalistas Benas Gerdžiūnas, grįžęs iš Ukrainos.Lietuva siekia, kad 2030 m. pati pasigamintų 93 proc. elektros energijos. Šiuo metu mūsų valstybė pati pasigamina tik 30 proc. elektros energijos. Kiek inovacijos gali padėti Lietuvai tapti energetiškai nepriklausoma? Energetikos inovacijų žinovų pasakojimas.Į LRT girdi kreipėsi vilnietė, kuri piktinasi, kad žmonės su automobiliais negali patekti į vienas diddžiausių Vilniuje - Rokantiškių kapines. Įvažiavimą į kapines blokuoja užkardas. Dėl to kapų sutvarkyti atvykę žmonės visus savo daiktus turi nešti nemenkus atstumus. Kodėl taip yra?Ved. Edvardas Kubilius

Modernios hibridinio mokymo technologijos atėjusios ir į kai kurias Lietuvos mokyklas. Kaip mokytojams sekasi jas jaukintis, kokius iššūkius tenka įveikti? Iš arčiau apie tai, kaip atrodo pamokos pandemijos realybėje.Pašnekovė – Utenos Vyturių progimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Regina BernotienėKiek paprastas Lietuvos moksleivis turi progų klausytis lekcijų ir bendrauti su aukščiausio lygio mokslininkais – istorikais, politologais, astrofizikais? Jeigu progų būtų daugiau, jų gyvenimo trajektorijos galbūt pasisuktų kita linkme, sako „Tūkstantmečio vaikų akademijos“ kūrėjai. Į akademiją dar galima registruotis. Šį savaitgalį vyks humanitarinių disciplinų sesija, o kitą – labiau adaptuota tiksliesiems mokslams. Galima rinktis vieną iš 4 savaitgalių Vilniuje ir Kaune. Moksleiviams sesijos vyks gyvai arba internetu, suaugusiems – tik internetu.Pokalbis su ką tik išleistos knygos „Kava su apelsinais: vienos piligrimystės dienoraštis“ autore Lina Ever Neverbickiene.Pasaulio mokslininkai inicijuoja plataus masto novatorišką mokslinį seksualinio elgesio tyrimą, pavadintą „International Sex Survey“, kuris lapkritį pradedamas vykdyti įvairiose šalyse, taip pat ir Lietuvoje.Pokalbis su Gydytoja psichiatre prof. dr. Vesta Steibliene.Ved. Živilė Kropaitė.

Lietuvai vis neįteisinant pavardžių rašybos dokumentuose lotyniškais rašmenimis, turėti originalios rašybos pavardę norinčios už užsienčių ištekėjusios lietuvės kaskart turi kreiptis į teismą. Tačiau pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, tėvo pavardės su lotyniškais rašmenimis negali turėti ir vaikas. Dėl trečio vaiko jau trečią kartą į teismą planuojanti kreiptis vilnietė situaciją vadina absurdiška. Metrikacijos skyrius ginasi nieko negalintis padaryti. Teisingumo ministerija žada leisti taikyti išimtį. Pasakoja kolegė Milda Vilikanskytė.Mokslo metai Belgijoje prasidėjo skirtingomis taisyklėmis. Pradinukams, kaip ir Lietuvoje, jos švelnesnės, pavyzdžiui, kaukės neprivalomos, o vyresni jas turi nešioti beveik visada. Tačiau taisyklės nevienodos ir šalyje, skiepijimo tempais atsiliekančiame Briuselyje jos griežtesnės. Kaip Belgija pasitiko naujuosius mokslo metus, domėjosi LRT reporterė Briuselyje Justina Ilkevičiūtė.Vis daugiau savivaldybių siunčia mobiliąsias komandas į mokyklas skiepyti vaikų.Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Lukas Galkus, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausioji patarėja Alina Kovalevskaja,Palangos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Staskonienė.Savaitės orų apžvalga. Meteorologas Silvestras Dikčius.Užsienio įvykių apžvalga. Lukas Kivita.Daugėja sutvarkytų ir žmonėms pritaikytų lankytinų vietų nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, bet išlieka kita problema – atliekos, tarp kurių ir šaldytuvai, ir unitazai.Edvardo Kubiliaus reportažas.Verlo laike kolegos Mariaus Jokūbaičio vadovų konferencijoje EBIT parengtas Interviu su telekomunikacijos spendimų bendrovės "Teltonika" steigėju Arvydu Paukščiu. Pokalbis ne tik apie verslą, bet ir filantropiją.Metai po šuniuko Sniegiaus dingimo – ar Lietuvoje nebeliko neteisėtų daugyklų?Praėjo metai, kai Kretingos rajone dingo ir netrukus buvo rastas šuniukas Sniegius. Būtent jis tapo kovos su neteisėtomis dayguklomis ir žiauriu elgesiu su gyvūnais simboliu, po kurio istorijos visuomenė smarkiai sujudo. Kas per šiuos metus pasikeitė?Pašnekovai: Gydytoja-veterinarė, UAB „Nuaras“ direktorė Jurgita Gustaitienė, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus patarėjas Giedrius Blekaitis.Daugelyje verslo sektorių trūkstant darbuotojų, įmonės imasi netradicinių sprendimų. Darbdaviai specialistų ieško ir socialiniuose tinkluose „TikTok“ ar „Tinder“. Pasakoja Gabija Raslanaitė.Savaitės komentaras. Rytų Europos studijų centro vadovas,apžvalgininkas Linas Kojala..Ved. Edvardas Kubilius

Maestro Juozui Domarkui – Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro garbės dirigentui, daugiau nei penkis dešimtmečius vadovavusiam šiam kolektyvui - šiandien sukanka 85 - eri. Dirigentas prieš beveik šešis dešimtmečius pakviestas vadovauti pagrindiniam simfoniniam orkestrui - itin anksti suformavo profesionalią ir raiškią interpretacinę manierą, kas buvo pastebėta iš karto ir vertinama iki dabar. Juozas Domarkas įvertintas daugeliu premijų, tarp jų ir aukščiausiu Lietuvoje - Nacionaline kultūros ir meno premija.Lietuva pasirašė susitarimą su Norvegija dėl vakcinų mainų. Kiek šie mainai prisidės prie šalių gyventojų vakcinavimo spartinimo? Komentuoja Sveikatos apsaugos ministerijos elektroninės sveikatos sistemos ir informacinių išteklių skyriaus vyriausiasis specialistas Lukas Galkus.Prieš tris dešimtmečius, liepos 31-ąją, Medininkų pasienio poste omoninkai nužudė 7 Lietuvos pareigūnus. Tarp jų ir du ARO pareigūnai Algimantas Juozakas ir Mindaugas Balavakas. Apie specialiojo policijos būrio darbą kuriant valstybę pasakoja iki šiol tarnyboje dirbantis pareigūnas. Savo taptybės nenorėjęs atskleisti vyras prisimena ir 91-ųjų rugpjūčio 21-ąją, kai prie seimo buvo rusų kariškių nušautas Artūras Sakalauskas. Tuomet jis sužeidė ir sulaikė vieną iš užpuolikų. Aro pareigūnas prisimena ir Medininkuose nužudytus kolegas. Edvardo Špoko parengtas pasakojimas.Užsienio naujienų apžvalga. Ieva Balsiūnaitė.Lietuva atsidūrė pasaulinio kibernetinio saugumo reitingo dešimtuke. Kaip mūsų šaliai pavyko užimti tokią aukštą vietą ir ką atskleidžia reitingo vertinimas, domėjosi Justė Urbonaitė.Verslo laikas. Studijoje Darius Matas.Strateginių Seimo komitetų ( užsienio reikalų, nacionalinio saugumo ir gynybos) atstovai apie parlamentarų darbus kovojant su nelegalia migracija per Baltarusiją. Laima Andrikienė – Seimo užsienio reikalų komiteto narė, Laurynas Kasčiūnas ir nacionalinio saugumo bei gynybos komiteto narė, socialdemokratų partijos vicepirmininkė Dovilė Šakalienė.Sporto naujienos. Studijoje Marius AndrijauskasSu karantino pabaiga baigėsi nemažos dalies žmonių meilė gyvūnams. Jie grąžina keturkojus prieglaudoms ar šiaip jais atsikrato, o pastarosios jau perpildytos ir nebegali priimti jų globoti. Tą patvirtina didžiausios Lietuvos gyvūnų prieglaudos: „Nuaras“, „Penkta koja“ ir kitos. Gydytoja - veterinarė, gyvūnų globos namų „Nuaras“ direktorė Jurgita Gustaitienė,Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė.Savaitės komentaras. Autorė – apžvalgininkė, LRT tyrimų skyriaus vadovė Indrė Makaraitytė.Ved. Gabija Narušytė

Lietuvoje mokiniams pamažu grįžtant į mokyklas, kai kuriose šalyse jos nebuvo uždarytos. Specialistai Belgijoje džiaugiasi, kad valdžia į ugdymo procesą pažiūrėjo atsakingai – mokyklos čia veikė iš esmės visus metus, o kitą savaitę atlaisvinami paskutiniai ribojimai. Kaip belgai sugebėjo laikyti mokyklas atidarytas ir netapti dideliu COVID‘o židiniu – aiškinasi LRT žurnalistas Briuselyje Mindaugas Laukagalis.Lietuvoje minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, o savaitės pradžioje - ir Pasaulinę spaudos laisvės dieną, didelį nerimą tarptautinei bendruomenei ir toliau kelia blogėjanti padėtis kaimyninėje Lenkijoje. Šalies vyriausybės atstovai šį savaitgalį turėtų aptarti laikinai pristabdytus planus apmoestinti nepriklausomus leidinius reklamos mokesčiu - šis ketinimas vasario pradžioje Lenkijoje sukėlė plataus masto protestus. Valdžiai kėsinantis į žiniasklaidos laisvę, Briuselis raginamas imtis griežtesnių veiksmų. Dalies ekspertų teigimu, be planuojamų direktyvų, teigiamų pokyčių gali atnešti ir sprendimai dėl Bendrijos biudžeto. Išsamiau šia tema rubrikoje “Naujienų žemėlapis” domisi Karolina Panto.Kas žinotina pasiskiepijus viena, dviem vakcinom, įgijus tam tikrą imunitetą? Gydytoja, klinikinė farmakologė Simona Stankevičiūtė ir LSMU profesorius Alvydas Laiškonis.Gegužės 7-oji – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena.LRT, siekdama skatinti visuomenę domėtis viešosios kalbos vartosenos reiškiniais ir juos fiksuoti, kasmet skelbia LRT žodžio ir LRT posakio rinkimus. Šiandien bus skelbiami nugalėtojai – komisijos išrinktas LRT žodis bei posakis ir visuomenės išrinktas LRT žodis bei posakis. Mūsų pašnekovė – LRT Kalbos kultūros redaktorė, šių rinkimų sumanytoja Lina Smolskienė ir Valstybinės Lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis.Savaitės įvykių apžvalga. LRT apžvalgininkė, žurnalistė Liepa Želnienė ir Vilniaus universiteto rektoriaus patarėjas, apžvalgininkas Paulius Gritėnas.Vytauto Didžiojo karo muziejuje neeilinis įvykis – iš palubių nuleistas inžinieriaus, lakūno ir pedagogo Antano Gustaičio tarpukariu sukurtas lėktuvas ANBO-1. Vienvietis žemasparnis monoplanas ANBO-I – vienintelis išlikęs per visus karus ir okupacijas.Jūratė Anilionytė.Savaitės komentaras. Autorė – apžvalgininkė Rita Miliūtė.Ved. Gabija Narušytė

Nemiga - nemalonus reikalas… neužmiegi, neišsimiegi ir vėl bijai kad kartosis tas pats… Gydytoja neurologė Raminta Masaitienė , 17 metų gydydama miego sutrikimus, atkreipia dėmėsį, kad tai - daugiausiai jautrių žmonių problema, o didžiausia pagalba (jei nėra ligų) - teisinga miego higiena.Jokių ekranų 3 val. iki miego, jokio alkoholio (aha…) ir keltis tuo pačiu metu. Tai tik keletas patarimų, kuriuos gal  ir žinom, bet (dar ) netaikom….O jei kankinatės jau daugiau nei tris mėnesius - laikas ne kaimynei padėjusioms tabletytėms, o specialisto pagalbai.Saldus ta smiegas, padėkim sau:)Gero klausymosi!Support the show (https://www.patreon.com/rss?campaign=3818600&auth=e--XzCYyoZz9eAi2X3elpcmiITj4KQro)

Tarptautinė atominės energijos agentūra viliasi, kad netrukus bus pasIEktas proveržis tarptautinėse derybose dėl Irano branduolinės programos, tačiau dabartinė situacija kelia nerimą.Teheranas šią savaitę apribojo agentūros inspektorių veiklą ir toliau sparčiai didina urano atsargas. Naujas diskusijas siūlo Jungtinės Valstijos, bet simbolinių žingsnių Iranui negana - pasaulio galiūnė pirmiausia raginama atšaukti visas šaliai paskelbtas sankcijas. Kokios šio tarptautinio susitarimo perspektyvos, “Naujienų žemėlapio” rubrikoje domisi Karolina Panto.Mokamą koronaviruso testą netrukus bus galima atlikti prie Vilniaus oro uosto, o balandį – greta Kauno bei Palangos oro uostų. Keliautojams tokias paslaugas teiks konkursą laimėjusi medicinos laboratorinių tyrimų bendrovė „Rezus.lt“.Bendrovės „Rezus.lt“ svarbių klientų vadybininkė Natalija Januškienė ir Valstybės įmonės Lietuvos oro uostai atstovas žiniasklaidai Tadas Vasiliauskas.Lygiai prieš metus, 2020 vasario 26 dieną Vyriausybė paskelbė valstybės lygio ekstremalią situaciją visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso COVID -19 plitimo grėsmės. Ministro Pirmininko potvarkiu sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga buvo paskirtas Valstybės ekstremalių situacijų centro vadovu. Pirmąją Šiauliuose ir visoje šalyje COVID-19 susirgusią šiaulietę gydžiusi gydytoja infektologė Judita Minickaitė prisimena ir pandemijos pradžią, kai buvo daugiau baimės ne tik patiems medikams susirgti, bet ir parnešti virusą namo. Tada ir artimieji jautė baimę, kad gali užsikrėsti ir susirgti.Gydytoja infektologė Judita Minickaitė-Katinienė ir Respublikinės Šiaulių ligoninės Suaugusių infekcinių ligų skyriaus vedėjas gydytojas infektologas Aidas Kaušas.Grožio specialistai laukia, kol valdžia jiems išmokės praeitą savaitę pažadėtą subsidiją. Jos dydis priklausys nuo užpernai sumokėto gyventojų pajamų mokesčio. Visgi, kirpėjus, makiažo ir manikiūro meistrus vienijanti asociacija sako, kad dalis žmonių gaus tik simbolines sumas, nes iki šiol vengė mokėti mokesčius. Kokio dydžio išmokos tikėtis grožio meistrams – domisi Mindaugas Laukagalis.Diskusija savaitės įvykių temomis. Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Dovilė Jakniūnaitė MSG 8682 ir Kauno tehnologijos universiteto docentas Ainius Lašas.Vis aktyviau skiepijant gyventojus, kai kuriuose miestuose žmonės skiepo turi laukti gyvose eilėse. Už procesą atsakingi tarnautojai sako, kad neįvertino pasiskiepyti norinčiųjų srauto, o situaciją sunkina tai, jog žmonės ateina ne nustatytu laiku, o gerokai anksčiau ar pavėlavę. Kaip miestai tvarkosi su šia problema – aiškinasi Mindaugas Laukagalis.Savaitės komentaras. Autorė - apžvalgininkė Rita Miliūtė.Ved. Rūta Kupetytė

Dabar kaip niekada daug laiko leidžiame namuose su vaikais. Kaip nesusipykti ir kaip auginant kitus, užaugti pačiam. Apie dėmesingos tėvystės pricipus ir idėjas, ir kodėl auginant vaikus, išmokti būti čia ir dabar, ir kaip to išmokti. pasakoja psichiatrė Gabrielė Germanavičienė.Ved. Beata Nicholson

Apie laimę užmigti ir laimę miegoti – su gydytoja neurologe Evelina Pajėdiene. Ved. Rimantė Kulvinskytė

Šypsena – labai reikšminga jausminė, dažniausiai teigiamo tarpasmeninio bendravimo, nuoširdaus ir spontaniško individo santykio į aplinkinius veido mimikos forma. Gydytoja odontologe išsamiai komentuoja paciento darnios psichinės būklės ir dantų būklės sąsajų turinį, aiškina tesingai prižiūrimų dantų daromą teigiamą poveikį psichinei sveikatai, taip pat sudarantį prielaidas žymiai didesnei savivertei ir asmeniniam fiziniam patrauklumui. Gražios šypsenos paslaptis ir estetinės odontologijos poveikį asmens saviraiškai prof. dr. Eugenijus Skerstonas aptaria su didele profesinę patirtį sukaupusia gydytoja odontologe, šv. Apolonijos nominacijos laureate ponia Violeta Raslaniene. Ved. Eugenijus Skerstonas

Su planu ar be, su šeima, o gal po vieną? Leidžiant sau viską ar per daug nenutolstant nuo kasdienės rutinos – kokios turi būti atostogos?Laidos viešnia – gydytoja psichiatrė Ieva Viltrakytė sako, kad tai labai svarbus ir nemažiau laukiamas laikas metuose, tad aptarsime, kaip jo nesugadinti. Ved. Guoda Pečiulytė.

Gydytoja dietologė Evelina Cikanavičiūtė papasakos, kokių 12 mitybos ypatumų išryškino karantinas, kuriuos jų vertėtų išsaugoti, o kuriuos – kuo greičiau užmiršti. Ved. Guoda Pečiulytė.

Kartais, net ir išėję iš darbo, negalime nustoti apie jį galvoti. Kai kurie žmonės savo darbovietę regi ir sapnuose. Dažnai tai lemia nuolatinis darbe patiriamas stresas ir per dideli lūkesčiai sau, sako gydytojas psichiatras Edgaras Dlugauskas. Jo teigimu, vis dažniau su tokia problema susiduria jauni žmonės. Tačiau kada tai jau ne įprastas stresas, o profesinis perdegimo sindromas? Kas priklauso nuo darbdavio, o kas - nuo asmeninių pastangų? Dar viena tema - dietologai ragina atkreipti į šventiniu laikotarpiu kavinėse siūlomus ypatingus gėrimus. Britų mokslininkai ištyrė, kad, pavyzdžiui, didelė karšto šokolado porcija su grietinėle gali viršyti cukraus paros normą beveik keturis kartus! Gydytoja dietologė Evelina Cikanavičiūtė sako, kad tokie skaičiai šokiruoja, tačiau daug kas priklauso nuo pirkėjo sąmoningumo. Ved. Karolina Panto.

Šįkart – apie mediciną. Visi esame susidūrę su poliklinikomis, ligoninėmis, gydytojais ir pacientais. Turbūt visi esame ir pagalvoję, kad medicinos studentai turi neeilinę valią. Greičiausiai daugumą sukretė ir ne tokie malonūs įvykiai medicinos srityje. Būtent apie visa tai ir daugiau Tautvydas ir Aistė šnekasi su vedėjos mama. Manome, kad šios temos nušvies gydytojų kasdienybę, kurios nemato paprasti žmonės, taip pat ir įkvėps, paskatins, o gal ir atbaidys (!) mokinius bei studentus.

Specialistai pastebi, kad neįprastai karšta šių metų vasara lemia ankstyvą augalų žydėjimą ir naujų alergenų atsiradimą. Gydytoja alergologė Rūta Dubakienė plačiau papasakos apie šiuo metu dažniausiai pasitaikančias alergijas ir kaip atpažinti simptomus. Taip pat laidoje – pokalbis su Santaros klinikų Vaikų ligoninės akių ligų gydytoja Aušrine Miseviče apie tai, kad vis daugiau vaikų turi regėjimo sutrikimų. Pasak gydytojos, tokią statistiką iš dalies lemia jau kurį laiką privalomas sveikatos patikrinimas prieš mokslo metus, tačiau reikšmingai prisideda ir gyvenimo būdo pokyčiai – pavyzdžiui, dažnas išmaniųjų ekranų naudojimas, ilgas buvimas uždarose patalpose. Ved. Karolina Panto.

Laidos viešnia – vaikų ligų gydytoja Indrė Plėštytė-Būtienė.Ved. Rimantė Kulvinskytė.

Kaip prižiūrėti niežtinčią ir tinstančią odą?Kaip kovoti su niežuliu, tinimu ir stipresnėmis reakcijomis, kuomet įgelia uodai, mašalai? „Nekasyti, o tą vietą mušti“, - sako dermatovenerologė Inga Kisielienė. Laidoje ji papasakos, kokie pavilgai mažina niežulį, taip pat – kokios organizmo reakcijos rodo sveikatai pavojingus požymius ir kada reikia kreiptis į gydytoją. Kita tema laidoje – kas padeda vaikučiams kovoti su skausmu – vaikai juk atskira žmonijos dalis, kuri kartais net nemoka nusakyti, kur ir kaip skauda. Vaikų ligoninės Vaikų skausmo ir paliatyviosios pagalbos klinikos tikslas – padėti vaikams, kenčiantiems įvairaus pobūdžio skausmus, kontroliuojant jų patiriamą skausmą, pagerinti jų gyvenimo kokybę, grąžinti į buvusį visavertį gyvenimą. Apie suaugusiųjų tokius centrus kalbama dažniau, apie vaikų – ne. Kalbėdami apie lėtinį skausmą dažniausiai turime galvoje kažkokią ligą ar traumą, dėl kurios skauda. Kalbėdami apie lėtinį skausmą, turėtume žinoti, kad šiuo atveju skausmas turi kitokią kilmę. Laidoje dalyvaus klinikos vadovė Gydytoja anesteziologė-reanimatologė Danguolė Ruževičienė. Ved. Rasa Pekarskienė.

Gydytojai nuolat kartoja, kad per daug cukraus kenkia sveikatai, tačiau ar patys suvokiame, kas yra pridėtinis cukrus ir kaip jis patenka į mūsų organizmą? Gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė aiškins, kad rekomenduojamą paros normą kasdien viršijame bent keletą kartų, tačiau visiškai išbraukti cukraus iš mūsų mitybos nereikėtų, geriausia išmokti kontroliuoti jo vartojimą. Taip pat laidoje - istorijos, kaip žengti žingsnį sveikesnio, (ne)saldesnio gyvenimo link. Iššūkį #0cukraus priėmusios socialinių tinklų aktyvistė Agnė Kulitaitė ir tinklaraštininkė Sandra Ubartienė papasakoks, kaip joms sekasi atsisakyti pridėtinio cukraus, kuo jį keitė iš pradžių ir kokius organizmo pokyčius pajautė, pasiryžusios eksperimentui. Laidoje girdėsite ir Vilniaus gatvių praeivių mintis, kiek cukraus jie vartoja savo kasdienybėje. Ved. Karolina Panto ir Karolina Bieliauskaitė.

Gydytojai nuolat kartoja, kad per daug cukraus kenkia sveikatai, tačiau ar patys suvokiame, kas yra pridėtinis cukrus ir kaip jis patenka į mūsų organizmą? Gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė aiškins, kad rekomenduojamą paros normą kasdien viršijame bent keletą kartų, tačiau visiškai išbraukti cukraus iš mūsų mitybos nereikėtų, geriausia išmokti kontroliuoti jo vartojimą. Taip pat laidoje - istorijos, kaip žengti žingsnį sveikesnio, (ne)saldesnio gyvenimo link. Iššūkį #0cukraus priėmusios socialinių tinklų aktyvistė Agnė Kulitaitė ir tinklaraštininkė Sandra Ubartienė papasakoks, kaip joms sekasi atsisakyti pridėtinio cukraus, kuo jį keitė iš pradžių ir kokius organizmo pokyčius pajautė, pasiryžusios eksperimentui. Laidoje girdėsite ir Vilniaus gatvių praeivių mintis, kiek cukraus jie vartoja savo kasdienybėje. Ved. Karolina Panto ir Karolina Bieliauskaitė.

Apie kaulų čiulpų donorystę.Lietuvoje kraujo vėžio diagnozę kasdien sužino 4 žmonės, o daugeliui sergančiųjų vienintele galimybe išgyventi tampa kaulų čiulpų transplantacija. Mūsų šalyje kasmet atliekama virš 50 negiminingų donorų kaulų čiulpų transplantacijų ir dažniausiai juos lietuviams donuoja užsienio šalių donorai. Iniciatyva „Būk geras“ skatina lietuvius griauti mitus apie kaulų čiulpų donorystę ir savanoriškai prisidėti prie nacionalinio registro pildymo. Pokalbis apie kaulų čiulpų donorystę su Nacionalinio kaulų čiulpų registro vadove, gydytoja hematologe Rita Čekauskiene.Kas antras trimetis Lietuvoje jau turi sugedusių dantų, o sulaukus šešerių metų amžiaus net 90 procentų vaikų susiduria su nemaloniais pojūčiais dėl dantų problemų. Gydytoja odontologė Rasa Račienė sako, kad ėduonies epidemiją išgyvename dėl nemokėjimo teisingai valyti dantų ir klystame manydami, kad jų būklė yra genetiškai paveldima. Specialistė pabrėžia, jog nenorėdami kankinti vaiko priverstiniu dantų valymu tėvai pasmerkia atžalas nuolatiniams vizitams pas odontologą.

Apie kaulų čiulpų donorystę.Lietuvoje kraujo vėžio diagnozę kasdien sužino 4 žmonės, o daugeliui sergančiųjų vienintele galimybe išgyventi tampa kaulų čiulpų transplantacija. Mūsų šalyje kasmet atliekama virš 50 negiminingų donorų kaulų čiulpų transplantacijų ir dažniausiai juos lietuviams donuoja užsienio šalių donorai. Iniciatyva „Būk geras“ skatina lietuvius griauti mitus apie kaulų čiulpų donorystę ir savanoriškai prisidėti prie nacionalinio registro pildymo. Pokalbis apie kaulų čiulpų donorystę su Nacionalinio kaulų čiulpų registro vadove, gydytoja hematologe Rita Čekauskiene.Kas antras trimetis Lietuvoje jau turi sugedusių dantų, o sulaukus šešerių metų amžiaus net 90 procentų vaikų susiduria su nemaloniais pojūčiais dėl dantų problemų. Gydytoja odontologė Rasa Račienė sako, kad ėduonies epidemiją išgyvename dėl nemokėjimo teisingai valyti dantų ir klystame manydami, kad jų būklė yra genetiškai paveldima. Specialistė pabrėžia, jog nenorėdami kankinti vaiko priverstiniu dantų valymu tėvai pasmerkia atžalas nuolatiniams vizitams pas odontologą.

Kalbant apie spuogus ir inkštirus, dažnas turi ką pasakyti – sunku būtų rasti žmogų, neturintį šioje srityje patirties. Vieni su spuogais ir inkštirais kovoja slėpdami juos po storu makiažo sluoksniu, kiti savarankiškai spaudžia vos pasirodžiusius ar reguliariai lankosi pas specialistus. Gydytoja dermatovenerologė, Lietuvos dermatovenerologų draugijos prezidentė, profesorė Matilda Bylaitė-Bučinskienė sako, kad aknė yra rimta liga, reikalaujanti nuoseklaus gydymo, o vienas svarbiausių faktorių vystantis odos problemoms yra mūsų psichologinė būklė. Kita laidos tema – ekologiškų prekių lentynos prekybos centruose. Kaip žinoti, ar šioje sekcijoje esančios prekės iš tiesų yra vertingesnės, o išskirtinės, natūralios jų pakuotės ir aukštesnė kaina nėra tik sveikesnio gyvenimo būdo iliuzija? Apie tai pokalbis su dietų ir mitybos specialiste Ieva Kuodiene.

Kalbant apie spuogus ir inkštirus, dažnas turi ką pasakyti – sunku būtų rasti žmogų, neturintį šioje srityje patirties. Vieni su spuogais ir inkštirais kovoja slėpdami juos po storu makiažo sluoksniu, kiti savarankiškai spaudžia vos pasirodžiusius ar reguliariai lankosi pas specialistus. Gydytoja dermatovenerologė, Lietuvos dermatovenerologų draugijos prezidentė, profesorė Matilda Bylaitė-Bučinskienė sako, kad aknė yra rimta liga, reikalaujanti nuoseklaus gydymo, o vienas svarbiausių faktorių vystantis odos problemoms yra mūsų psichologinė būklė. Kita laidos tema – ekologiškų prekių lentynos prekybos centruose. Kaip žinoti, ar šioje sekcijoje esančios prekės iš tiesų yra vertingesnės, o išskirtinės, natūralios jų pakuotės ir aukštesnė kaina nėra tik sveikesnio gyvenimo būdo iliuzija? Apie tai pokalbis su dietų ir mitybos specialiste Ieva Kuodiene.

Suderinta kasdienė mityba – vienas svarbiausių faktorių norint gerai jaustis bei džiaugtis stipria sveikata. Tačiau kartais, net ir valgant šviežiausius produktus ir stengiantis įvairinti dienos racioną, vis tiek jaučiamės prastai. Kamuoja nuolatinis nuovargis, odos problemos, antsvoris ar alergijos. Be kitų galimų sutrikimų, daug įtakos šiems veiksniams gali turėti ir maistas. Kaip atpažinti produktus, kurie, nors ir švieži ir skanūs, bet mūsų organizmui netinka? Vienas iš būdų – maisto netoleravimo testas. Pokalbis apie tai su gydytoja Jadvyga Kolaitiene.Kita tema – nepageidaujamų plaukelių šalinimas lazeriu ir intensyvia impulsine šviesa. Gydytoja dermatologė Edita Zubrickienė sako, kad neretai žmonės turi pernelyg didelių lūkesčių ir tikisi po vienos procedūros visam laikui pamiršti nepageidaujamus plaukelius. Pokalbis apie tokias plaukų šalinimo procedūras, jų veiksmingumą, kam jų atlikti nerekomenduojama.

Suderinta kasdienė mityba – vienas svarbiausių faktorių norint gerai jaustis bei džiaugtis stipria sveikata. Tačiau kartais, net ir valgant šviežiausius produktus ir stengiantis įvairinti dienos racioną, vis tiek jaučiamės prastai. Kamuoja nuolatinis nuovargis, odos problemos, antsvoris ar alergijos. Be kitų galimų sutrikimų, daug įtakos šiems veiksniams gali turėti ir maistas. Kaip atpažinti produktus, kurie, nors ir švieži ir skanūs, bet mūsų organizmui netinka? Vienas iš būdų – maisto netoleravimo testas. Pokalbis apie tai su gydytoja Jadvyga Kolaitiene.Kita tema – nepageidaujamų plaukelių šalinimas lazeriu ir intensyvia impulsine šviesa. Gydytoja dermatologė Edita Zubrickienė sako, kad neretai žmonės turi pernelyg didelių lūkesčių ir tikisi po vienos procedūros visam laikui pamiršti nepageidaujamus plaukelius. Pokalbis apie tokias plaukų šalinimo procedūras, jų veiksmingumą, kam jų atlikti nerekomenduojama.

Širdies ligų išvengti galima: keiskime gyvenimo būdą. Dažnai kalbėdami apie šių ligų priežastis ir nuolat kartodami, kas padėtų išvengti šių ligų – nesulaukiame jokių geresnių rezultatų. Viskas kol kas be pokyčių: mirtingumo nuo šių ligų skaičiai didžiausi. Aiškinimų ir pokalbių apie šių ligų priežastis, rizikos veiksnius – gausu, tačiau rezultatas – joks. Kodėl žmonės nesistengia keisti savo įpročių apie tai laidoje kalbėsime su gydytoja Regina Žukauskiene. Antroji tema laidoje susijusi su prasidedančiu atostogų metu. Ar yra saugių būdų, padedančių atitolinti ar paankstinti moteriškas dienas – kad suplanuotos atostogos prie jūsų, ežerų, ar intensyviai keliaujant – nesutrukdytų mėgautis atostogomis. Gydytoja ginekologė doc. Žana Bumbulienė.

Širdies ligų išvengti galima: keiskime gyvenimo būdą. Dažnai kalbėdami apie šių ligų priežastis ir nuolat kartodami, kas padėtų išvengti šių ligų – nesulaukiame jokių geresnių rezultatų. Viskas kol kas be pokyčių: mirtingumo nuo šių ligų skaičiai didžiausi. Aiškinimų ir pokalbių apie šių ligų priežastis, rizikos veiksnius – gausu, tačiau rezultatas – joks. Kodėl žmonės nesistengia keisti savo įpročių apie tai laidoje kalbėsime su gydytoja Regina Žukauskiene. Antroji tema laidoje susijusi su prasidedančiu atostogų metu. Ar yra saugių būdų, padedančių atitolinti ar paankstinti moteriškas dienas – kad suplanuotos atostogos prie jūsų, ežerų, ar intensyviai keliaujant – nesutrukdytų mėgautis atostogomis. Gydytoja ginekologė doc. Žana Bumbulienė.

Šiltasis metų laikas, kartu su savo džiaugsmais, atneša ir savus rūpesčius. Vienas jų – jau prasidėjęs erkių sezonas. Gydytoja infektologė Daiva Radzišauskienė sako, kad Lietuvoje, lyginant su kitomis Europos šalimis, žmonių, užsikrėtusių erkinio encefalito virusu, yra daugiausia. Tai lemia vangus šalies gyventojų noras skiepytis nuo pavojingo viruso. Pokalbis su gydytoja apie erkių platinamas ligas – kaip nuo jų apsisaugoti ir jas atpažinti. Kita tema – maisto papildai ir jų reikšmė kasdienėje mityboje. Kokių vitaminų negalima derinti tarpusavyje? Ar papildus reikia suskubti vartoti tuomet, kai aiškiai pajuntame jų trūkumą pavasarį? Ir kiek iš tiesų mums naudingos vitaminų bomba laikomos šviežiai spaustos sultys? Pokalbis su mitybos specialistu, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto direktoriumi, prof. Rimantu Stuku apie maisto papildų vartojimą.

Šiltasis metų laikas, kartu su savo džiaugsmais, atneša ir savus rūpesčius. Vienas jų – jau prasidėjęs erkių sezonas. Gydytoja infektologė Daiva Radzišauskienė sako, kad Lietuvoje, lyginant su kitomis Europos šalimis, žmonių, užsikrėtusių erkinio encefalito virusu, yra daugiausia. Tai lemia vangus šalies gyventojų noras skiepytis nuo pavojingo viruso. Pokalbis su gydytoja apie erkių platinamas ligas – kaip nuo jų apsisaugoti ir jas atpažinti. Kita tema – maisto papildai ir jų reikšmė kasdienėje mityboje. Kokių vitaminų negalima derinti tarpusavyje? Ar papildus reikia suskubti vartoti tuomet, kai aiškiai pajuntame jų trūkumą pavasarį? Ir kiek iš tiesų mums naudingos vitaminų bomba laikomos šviežiai spaustos sultys? Pokalbis su mitybos specialistu, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto direktoriumi, prof. Rimantu Stuku apie maisto papildų vartojimą.

Taisyklingai laikysenai įtakos turi daugybė dalykų, kai kurių žmonės tiesiog nežino: ne visi dažnai naudojami fiziniai pratimai stuburui sveika, kaip antai – kūlvirsčiai, pratimai su sukamaisiais judesiais yra ypač kenksmingi. Gydytoja kineziterapeutė Ieva Adomėnienė laidoje patars, į ką reikėtų atkreipti dėmesį tėveliams, auginantiems vaikus, kad jų laikysena būtų taisyklinga ir suaugus nevargintų stuburo skausmai. Ligų prevencija – tai didelė investicija į žmogaus sveikatą. Šio darbo imasi visuomenės sveikatos biurai, sukurdami specialius mokymus žmonėms, kurie yra linkę sirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis. Tokiems mokymams žmonės registruojasi ir yra kviečiami į specialistų rengiamus užsiėmimus, kurie vyksta didžiuosiuose šalies miestuose. Programos metu paliečiami visi svarbiausi sveikatos ir žmogaus gyvenimo būdo aspektai, kuriuos koreguojant galima sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Kalbame apie mitybą, judėjimą, žinias apie širdies ir kraujagyslių veiklą ir gydymą, emocijų ir streso valdymą. Laidoje viešės Vilniaus visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Vilma Miglinė, vidaus ligų gydytoja Lina Bukauskaitė.

Taisyklingai laikysenai įtakos turi daugybė dalykų, kai kurių žmonės tiesiog nežino: ne visi dažnai naudojami fiziniai pratimai stuburui sveika, kaip antai – kūlvirsčiai, pratimai su sukamaisiais judesiais yra ypač kenksmingi. Gydytoja kineziterapeutė Ieva Adomėnienė laidoje patars, į ką reikėtų atkreipti dėmesį tėveliams, auginantiems vaikus, kad jų laikysena būtų taisyklinga ir suaugus nevargintų stuburo skausmai. Ligų prevencija – tai didelė investicija į žmogaus sveikatą. Šio darbo imasi visuomenės sveikatos biurai, sukurdami specialius mokymus žmonėms, kurie yra linkę sirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis. Tokiems mokymams žmonės registruojasi ir yra kviečiami į specialistų rengiamus užsiėmimus, kurie vyksta didžiuosiuose šalies miestuose. Programos metu paliečiami visi svarbiausi sveikatos ir žmogaus gyvenimo būdo aspektai, kuriuos koreguojant galima sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Kalbame apie mitybą, judėjimą, žinias apie širdies ir kraujagyslių veiklą ir gydymą, emocijų ir streso valdymą. Laidoje viešės Vilniaus visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Vilma Miglinė, vidaus ligų gydytoja Lina Bukauskaitė.

Iš ciklo „Pažįstami nepažįstami žmonės“.Gydytoja onkologė Irena Povilonienė. Apie pašaukimą prikelti gyvenimui sunkiausius ligonius, paliatyvios medicinos pradžią Lietuvoje ir šiandienos situaciją.

Iš ciklo „Pažįstami nepažįstami žmonės“.Gydytoja onkologė Irena Povilonienė. Apie pašaukimą prikelti gyvenimui sunkiausius ligonius, paliatyvios medicinos pradžią Lietuvoje ir šiandienos situaciją.

Paaugles mokykime moteriškų ligų prevencijos.Gydytoja onkologė Audronė Lukšytė pataria mergaites mokyti savityros. Piktybinių ligų rizika ypač jauname amžiuje mažai tikėtina, tačiau apčiuopus sukietėjimus krūtyse, patariama su gydytoju pasikonsultuoti. Dabar susiformavęs stereotipas, kad viskas ir visur turi kvepėti. „Buityje naudojami kvapikliai – aerozoliai, žvakės, smilkalai, muiliukai ir kt. – gali sukelti sveikatos sutrikimų, jei juos naudosime neprotingai”, – sako Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Viktorija Buzytė. Kaip turėtume saugiai kvėpinti namus ir kokios kvapiosios priemonės išties nekenkia?

Paaugles mokykime moteriškų ligų prevencijos.Gydytoja onkologė Audronė Lukšytė pataria mergaites mokyti savityros. Piktybinių ligų rizika ypač jauname amžiuje mažai tikėtina, tačiau apčiuopus sukietėjimus krūtyse, patariama su gydytoju pasikonsultuoti. Dabar susiformavęs stereotipas, kad viskas ir visur turi kvepėti. „Buityje naudojami kvapikliai – aerozoliai, žvakės, smilkalai, muiliukai ir kt. – gali sukelti sveikatos sutrikimų, jei juos naudosime neprotingai”, – sako Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Viktorija Buzytė. Kaip turėtume saugiai kvėpinti namus ir kokios kvapiosios priemonės išties nekenkia?

Parkinsono liga – nemirtina, tačiau daug kančių ligoniui ir artimiesiems sukelianti liga. Pasaulyje nėra dviejų žmonių, kurie Parkinsono liga sirgtų vienodai. Liga daugiausia veikia ligonio fizinę būklę, o ne jo intelektą, todėl vartodamas vaistus sergantysis ilgus metus gali išlikti darbingas ir kūrybingas. Gydytoja geriantrė Jurgita Knašienė sako, kad patarimų, kaip pagerinti gyvenimo kokybę yra, tačiau dažnai jų ligoniams niekas nepasako. Jei bijome egzamino, stresuojame dėl atsakingo darbo, jei šeimoje santykiai nesiklosto, dažniausiai skauda ne širdį, bet skrandį – ką daryti? Liaudies medicinos žinovai sako, kad pirmiausia reikia išvengti... pavydo, puikybės, godumo. Šios savybės graužia skrandį, išsivysto net ir opos.

Parkinsono liga – nemirtina, tačiau daug kančių ligoniui ir artimiesiems sukelianti liga. Pasaulyje nėra dviejų žmonių, kurie Parkinsono liga sirgtų vienodai. Liga daugiausia veikia ligonio fizinę būklę, o ne jo intelektą, todėl vartodamas vaistus sergantysis ilgus metus gali išlikti darbingas ir kūrybingas. Gydytoja geriantrė Jurgita Knašienė sako, kad patarimų, kaip pagerinti gyvenimo kokybę yra, tačiau dažnai jų ligoniams niekas nepasako. Jei bijome egzamino, stresuojame dėl atsakingo darbo, jei šeimoje santykiai nesiklosto, dažniausiai skauda ne širdį, bet skrandį – ką daryti? Liaudies medicinos žinovai sako, kad pirmiausia reikia išvengti... pavydo, puikybės, godumo. Šios savybės graužia skrandį, išsivysto net ir opos.

Paaugles mokykime moteriškų ligų prevencijos.Gydytoja onkologė Audronė Lukšytė pataria mergaites mokyti savityros. Piktybinių ligų rizika ypač jauname amžiuje mažai tikėtina, tačiau apčiuopus sukietėjimus krūtyse, patariama su gydytoju pasikonsultuoti. Dabar susiformavęs stereotipas, kad viskas ir visur turi kvepėti. „Buityje naudojami kvapikliai – aerozoliai, žvakės, smilkalai, muiliukai ir kt – gali sukelti sveikatos sutrikimų, jei juos naudosime neprotingai“, – sako Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Viktorija Buzytė. Kaip turėtume saugiai kvėpinti naumus ir kokios kvapiosios priemonės išties nekenkia?

Paaugles mokykime moteriškų ligų prevencijos.Gydytoja onkologė Audronė Lukšytė pataria mergaites mokyti savityros. Piktybinių ligų rizika ypač jauname amžiuje mažai tikėtina, tačiau apčiuopus sukietėjimus krūtyse, patariama su gydytoju pasikonsultuoti. Dabar susiformavęs stereotipas, kad viskas ir visur turi kvepėti. „Buityje naudojami kvapikliai – aerozoliai, žvakės, smilkalai, muiliukai ir kt – gali sukelti sveikatos sutrikimų, jei juos naudosime neprotingai“, – sako Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Viktorija Buzytė. Kaip turėtume saugiai kvėpinti naumus ir kokios kvapiosios priemonės išties nekenkia?

Šiandien laidoje panagrinėsime keletą temų, kurių nesusietume nei su metų laiku, nei su sezoniškomis ligomis. Pirmoji tema - apie pereinamąjį moters amžiaus etapą - menopauzę. Kitas pasakojimas - apie senų žmonių problemas. Gydytoja geriatrė patars, į ką reikėtų atkreipti dėmesį ir kur ieškoti pagalbos senų žmonių šlapimo nelaikymo atvejais. Antroji laidos dalis - apie savotišką pojūtį, kad širdis plaka ne krūtinėje, o pilve. Kas tai galėtų būti ir kodėl nevalia į tai nekreipti dėmesio? Laidos pašnekovai - VU ligoninės Santariškių klinikos ginekologijos skyriaus gydytoja akušerė ginekologė Česlova Špūrienė, geriatrė Jurgita Knašienė ir Vilniaus miesto klinikinės ligoninės kraujagyslių chirurgas, medicinos mokslų daktaras Tomas Janušauskas.

Šiandien laidoje panagrinėsime keletą temų, kurių nesusietume nei su metų laiku, nei su sezoniškomis ligomis. Pirmoji tema - apie pereinamąjį moters amžiaus etapą - menopauzę. Kitas pasakojimas - apie senų žmonių problemas. Gydytoja geriatrė patars, į ką reikėtų atkreipti dėmesį ir kur ieškoti pagalbos senų žmonių šlapimo nelaikymo atvejais. Antroji laidos dalis - apie savotišką pojūtį, kad širdis plaka ne krūtinėje, o pilve. Kas tai galėtų būti ir kodėl nevalia į tai nekreipti dėmesio? Laidos pašnekovai - VU ligoninės Santariškių klinikos ginekologijos skyriaus gydytoja akušerė ginekologė Česlova Špūrienė, geriatrė Jurgita Knašienė ir Vilniaus miesto klinikinės ligoninės kraujagyslių chirurgas, medicinos mokslų daktaras Tomas Janušauskas.

Šioje laidoje aptarsime dvi žiemiškas temas - pasiklausysime, kas padėtų apsisaugoti nuo siaučiančio gripo viruso bei kaip atpažinti ir gydyti rotavirusinę infekciją.Gydytoja-dietologė paaiškins, kodėl darbingai dienai nusiteikti padės kruopų košės.Laidos pabaigoje girdėsite gydytojos požiūrį į gimdyme dalyvaujančius vyrus.Laidos pašnekovai - Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos komunikacijų skyriaus vyr. specialistė Lina Biekštaitė, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro epidemiologinės priežiūros sk. vedėja Galina Zagrebnevienė, VU pediatrijos centro doc. Vaidotas Urbonas, gydytoja-dietologė Eglė Kliukaitė ir akušerė ginekologė Danutė Lištvanienė.

Šioje laidoje aptarsime dvi žiemiškas temas - pasiklausysime, kas padėtų apsisaugoti nuo siaučiančio gripo viruso bei kaip atpažinti ir gydyti rotavirusinę infekciją.Gydytoja-dietologė paaiškins, kodėl darbingai dienai nusiteikti padės kruopų košės.Laidos pabaigoje girdėsite gydytojos požiūrį į gimdyme dalyvaujančius vyrus.Laidos pašnekovai - Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos komunikacijų skyriaus vyr. specialistė Lina Biekštaitė, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro epidemiologinės priežiūros sk. vedėja Galina Zagrebnevienė, VU pediatrijos centro doc. Vaidotas Urbonas, gydytoja-dietologė Eglė Kliukaitė ir akušerė ginekologė Danutė Lištvanienė.

Vėl suksime laikrodį: ar tai veikia mūsų savijautą? Sezoniniai pokyčiai veikia žmogų – tai yra įrodyta. Trumpėjant dienai, mažėja saulės šviesos – žmogus tai jaučia. Tačiau ar turi savijautai įtakos dukart per metus keičiamas laikas ir kaip greičiau įprasti prie pasikeitusio laiko laidoje patars šeimos gydytojas Renatas Dainius. Visame pasaulyje spalis minimas kaip kovos su krūties vėžiu mėnuo. Medikai vienbalsiai sutaria, kad užleistų šios klastingos ligos atvejų būtų mažiau, jeigu moterys į savo darbų sąrašą nepamirštų įtraukti punkto „pasitikrinti sveikatą”. Tačiau realybė tokia, kad rūpinimasis sveikata vis dar nėra moterų prioritetas. Tai patvirtina ne tik gydytojai, bet ir moterų elgsenos tyrimai: tiek daug nustatoma pažengusios stadijos krūties vėžio dėl dviejų priežasčių – ligos baimės bei laiko stokos. Gydytoja onkologė Audronė Lukšytė patars, kaip reikia atlikti savityrą namuose. Laidos pabaigoje – apie natūralųjį antibiotiką – česnaką: jis labai veiklus prieš infekcijas ir visus mikroorganizmus, kurių šiuo metu ypač padaugėja.

Vėl suksime laikrodį: ar tai veikia mūsų savijautą? Sezoniniai pokyčiai veikia žmogų – tai yra įrodyta. Trumpėjant dienai, mažėja saulės šviesos – žmogus tai jaučia. Tačiau ar turi savijautai įtakos dukart per metus keičiamas laikas ir kaip greičiau įprasti prie pasikeitusio laiko laidoje patars šeimos gydytojas Renatas Dainius. Visame pasaulyje spalis minimas kaip kovos su krūties vėžiu mėnuo. Medikai vienbalsiai sutaria, kad užleistų šios klastingos ligos atvejų būtų mažiau, jeigu moterys į savo darbų sąrašą nepamirštų įtraukti punkto „pasitikrinti sveikatą”. Tačiau realybė tokia, kad rūpinimasis sveikata vis dar nėra moterų prioritetas. Tai patvirtina ne tik gydytojai, bet ir moterų elgsenos tyrimai: tiek daug nustatoma pažengusios stadijos krūties vėžio dėl dviejų priežasčių – ligos baimės bei laiko stokos. Gydytoja onkologė Audronė Lukšytė patars, kaip reikia atlikti savityrą namuose. Laidos pabaigoje – apie natūralųjį antibiotiką – česnaką: jis labai veiklus prieš infekcijas ir visus mikroorganizmus, kurių šiuo metu ypač padaugėja.